Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.2.3; 2.5.4.7.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

2021 m. kovo 2 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-630/2020 pagal ieškovės B. M. patikslintą ieškinį atsakovei V. K., tretiesiems asmenims I. M., I. B., V. A., R. V., (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui V. D., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1.2. Atsakovei V. K., kuri dirba (duomenys neskelbtini), atiteko visa namų valda, įskaitant gyvenamąjį namą su visais ūkiniais pastatais ir patalpomis ir 0,7112 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,3900 ir 0,5000 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir tretiesiems asmenims velionė testamentu lygiomis dalimis paliko 1,2000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,8100 ha ir 0,3600 ha žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

13. Iš pirmos instancijos teisme byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas V. D. patvirtino E. O. L. sudarytą testamentą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su visais ūkiniais pastatais ir patalpomis, esančiais (duomenys neskelbtini), 0.7122 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0,3900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,5000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai atsakovei V. K.. Testatorei nuosavybės teise priklausantį 0.1200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0.8100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 0.3600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis paliko savo dukroms ieškovei B. M., tretiesiems asmenims I. B., V. A., R. V. ir I. M. (Šakių rajono 2-ojo notarų biuro byla Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) testatorė E. O. L. mirė, jos paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), tai matyti iš medicininio mirties liudijimo išrašyto (duomenys neskelbtini).

14. Byloje taip pat pateiktos E. O. L. Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos istorija, iš kurių nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) viešojoje įstaigoje „Šakių psichikos sveikatos centras“ E. O.L. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) balų, Blassedo demencijos skalė (duomenys neskelbtini). 2016 m. šeimos gydytojo įraše nurodyta, kad „Siunčiame į NDNT specialiųjų poreikių nustatymui, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini)“. 2017 m. balandžio 12 d. neurologo konsultacijoje VšĮ „Šakių ligoninė“ nurodyta, jog „Be kitų (duomenys neskelbtini) konstatuota ir (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad dėl (duomenys neskelbtini) tikslinga psichiatro konsultacija“.

15. Byloje kilo ginčas dėl to, ar mirusioji testatorė E. O. L., (duomenys neskelbtini) sudarydama testamentą, galėjo suprasti savo veiksmus. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) testamento sudarymas ginčijamas dėl E. O.L. valios nebuvimo, jos negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti dėl savo psichinės ir fizinės sveikatos bei atsakovės įtakos E. O. L. valios laisvei, taip pat abejojama testamento tvirtinimo teisėtumu, kadangi testamentą tvirtino seniūnas, o atsakovė dirbo toje pačioje seniūnijoje (kaip nurodo ieškovė), todėl tvirtinant testamentą galėjo kilti interesų konfliktas.

16. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė bei atsakovė yra testatorės dukros, tai matyti iš paveldėjimo byloje esančių rašytinių įrodymų – giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

18. Siekiant išsiaiškinti testatorės E. O. L. psichinę būklę (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu, t. y. nustatyti gebėjimą testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, byloje pirmos instancijos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar E. O.L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu sirgo kokia nors psichikos liga ar psichikos sutrikimu; ar E. O. L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu dėl turėto psichikos sutrikimo ar ligos galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2019 m. spalio 1 d. – spalio 23 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – I ekspertizė), atsakant į teismo užduotus klausimus, ekspertė J. Z. R. pateikė išvadą, jog E. O. L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu diagnozuota (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). E. O. L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu dėl turėto psichikos sutrikimo savo veiksmų reikšmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo (t. 1, b. l. 159-162).

19. Teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartimi atsakovės prašymu buvo paskirta pakartotinė pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ekspertams atsakyti į klausimus: ar E. O.L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti; ar E. O. L. gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti galėjo turėti įtakos jos būsena (liga) testamento sudarymo metu; ar E. O. L. gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti galėjo turėti įtakos jos vartoti vaistai testamento sudarymo metu ir/ ar iki jo sudarymo; ar ekspertizei pateiktoje medicininėje dokumentacijoje ir civilinėje byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad E. O.L. psichofizinė sveikatos būklė testamento sudarymo metu buvo tiek sutrikusi, kad ji negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Teismo psichiatrijos ekspertizės 2020 m. balandžio 30 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – II ekspertizė), atsakant į teismo užduotus klausimus, ekspertas K. D. pateikė išvadą, jog E. O. L. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

20. Ekspertas nurodė, kad ekspertizei pateiktoje medicinos dokumentacijoje ir civilinėje byloje nėra įtikinamų duomenų apie tai, kad E. O.L. psichikos ir somatinė (fizinė) sveikatos būklė testamento sudarymo metu ((duomenys neskelbtini) buvo tiek sutrikusi, kad ji negalėtų suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizei pateiktoje medicinos dokumentacijoje nėra duomenų apie tai, kad E. O.L. vartoti vaistai testamento sudarymo metu ar/ir iki jo sudarymo ar šių vaistų šalutinis poveikis, galėjo turėti reikšmingos įtakos jos gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. 3, b. l. 60-67).

21. Esant byloje surinktiems nurodytiems įrodymams pirmos instancijos juos vertino ir priėmė sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir prašo skirti komisijinę psichiatrinę ekspertizę, pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jos ieškinį tenkinti.

22. Apeliacinės instancijos teisme apeliantė kelia ginčą dėl to, kad: 1) pirmosios instancijos teismas, atmesdamas I ekspertizės išvadas, nenurodė jokių paties ekspertizės akto trūkumų, nekritiškai vertino liudytojų R. P. ir J. Š. parodymus, prieš liudijant joms buvo suteikta galimybė susipažinti su I ekspertizės išvadomis; 2) teismo sprendime neminimas apeliantės B. M. atstovės pakartotinis prašymas skirti pakartotinę komisijinę teismo psichiatrijos ekspertizę; 3) remtis II ekspertizės aktu nėra pakankamo pagrindo, kadangi ekspertas K. D. darant ekspertizę vadovavosi vadovėliu, kurio jis yra bendraautorius, yra suinteresuotas savo sukurtos teorijos pritaikymu, tai patvirtina eksperto K. D. šališkumą; 4) byloje pakako I ekspertizės akto, kuriame teisingai nustatyta, kad išsilavinimas ir amžius neturi įtakos diagnozės nustatymui, remtis iš esmės II ekspertizės akto išvadomis nebuvo jokio teisinio pagrindo; 5) 2016 m. spalio–gruodžio mėnesiais valstybės ir savivaldybės institucijoms E. O. L. neterminuotai nustatant didelį specialiųjų poreikių lygį, apibūdino didelius specialiuosius poreikius – visiškai ribota veikla ir dalyvavimo visuomeniniame gyvenime galimybės, didelė specialiosios pagalbos priemonių apimtis arba nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 6) teismo apklausti testatorę gydžiusių gydytojų, artimųjų giminaičių, kaimynų, seniūnijos darbuotojų parodymai, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu sukurtas šališkos II ekspertizės aktas, neturi jokios teisinės reikšmės; 7) teismo sprendime neminimas apeliantės B. M. atstovės pakartotinis prašymas skirti pakartotinę komisijinę teismo psichiatrijos ekspertizę siekiant pašalinti prieštaravimus tarp I ir II ekspertizių išvadų, nustatyti objektyvią, pagrįstą (duomenys neskelbtini) nustatymo metu galiojusiais teisės aktais ir medicininiais dokumentais testatorės klinikinę būklę testamento sudarymo metu 8) teismas, nepaisydamas I ekspertizės akto, nepagrįstai teigia, kad apeliantė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, jog testamento sudarymo metu testatorės valia atsakovės veiksmais būtų palaužta ar testamentas būtų patvirtintas pažeidžiant nustatytą tvarką. Teismo veiksmai, panaudojus iš anksto parengtų liudytojų parodymus, jų pagrindu parengtą II ekspertizės aktą ir taip atmetant apeliantės paaiškinimus, pagrįstus oficialiais rašytiniais įrodymais, akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

23. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, tai yra dėl to, kad fizinis asmuo, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; kt.). Teismai turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Ši moralinė nuostata taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Analogiška nuostata turi būti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).

Dėl testatorės valios

25. Pirmos instancijos teismas byloje testatorės E. O. L. gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius bei jos tikrąją valią sudarant ginčijamą testamentą nagrinėjo vadovaujantis šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, I ir II ekspertizės išvadomis.

26. 2019 m. sausio 22 d. nutartimi buvo paskirta I ekspertizė, ją buvo prašoma paskirti parengiamojo posėdžio metu. Ši ekspertizė buvo paskirta nenagrinėjus bylos iš esmės, neišklausius proceso dalyvių, liudytojų.

27. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo argumentams, kad tiek iš I ekspertizės akto turinio, tiek iš liudytojos ekspertės Z. R. parodymų matyti, jog ekspertizė buvo atliekama tik išimtinai pagal testatorės medicininius dokumentus. Ekspertė J. Z.R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. O. L. nesuprato savo veiksmų, nes jai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Ji rėmėsi tik medicininiais dokumentais, tai yra psichiatro nustatyta (duomenys neskelbtini), vėliau 2018 m. testatorei buvo nustatyta ir (duomenys neskelbtini). Sergant demencija sutrinka kognityvinės funkcijos, t. y. sutrinka mąstymas, atmintis, dėmesys, sprendimų priėmimas. Testatorei (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro nustatytas vidutinis (duomenys neskelbtini). Tokiam žmogui pačiam sudėtinga priimti sprendimus, nors bendrauti toks žmogus gali. Testatorei buvo nustatytas spec. poreikių lygis, susijęs su (duomenys neskelbtini). Su vidutiniu kognityviniu sutrikimu žmogus jau negali suprasti savo veiksmų, tas pas ekspertus priimta. Vardą, pavardę gana ilgai atsimena žmogus. Pasirašant testamentą su testatorei nustatyta diagnoze mažai tikėtina, kad galėjo atsiminti sklypų numerius, kuriose vietose jie yra. Abejotina, kad galėjo prisiminti vaikų gimimo datas. Pačios tiriamosios išsilavinimas ir amžius neturi įtakos ekspertizės išvadai. Jeigu yra nustatytas vidutinis kognityvinis sutrikimas, tai yra demencija, žmogus nesuprato ką daro, buvo neveiksnus (2020 m. vasario 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 6 min. 20 sek. – 30 min. 25 sek).

29. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad po byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, liudytojų ir I ekspertizę atlikusio eksperto apklausos, siekiant pašalinti kilusius prieštaravimus, teismui ir atsakovei kilus pagrįstų abejonių dėl E. O. L. psichinės būklės testamento sudarymo metu ir ekspertizės išvadų pagrįstumo, buvo paskirta II ekspertizė, kurios išvados priešingos I ekspertizei.

30. Po antrosios ekspertizės atlikimo buvo apklaustas ją atlikęs ekspertas. Jis, atlikdamas ekspertizę, vadovavosi jau visa nagrinėjamos bylos medžiaga – liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais, taip pat medicininiais dokumentais pateiktais byloje.

31. II ekspertizę atlikęs ekspertas K. D., apklausiamas dėl ekspertizės, ją paaiškino, ir teismas sprendime detaliai tai aprašė. Jis nurodė, kad E. O.L. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) vienkartinio apsilankymo metu pas psichiatrą. Ambulatorinis apsilankymas truko neilgai. Pats gydytojas psichiatras teismo posėdžio metu patvirtino, kad tyrimas užtruko 15–20 minučių tyrimas. MMSE testas – tai trumpas protinės būklės testas. Jis yra orientacinio pobūdžio. Remiantis šio vienkartinio tyrimo rezultatais demencijos negalima nustatyti, ypač jeigu tie rodikliai gan aukšti. Šiuo atveju buvo gautas (duomenys neskelbtini) balų rezultatas. Nuo 20 balų prasideda lengvas kognityvinis sutrikimas, kai demencija nediagnozuojama, tai yra žmogus gali suprasti savo veiksmus. Pakoregavus testo rezultatus pagal testatorės amžių ir išsilavinimą gaunasi rezultatas (duomenys neskelbtini) balai, lengvas kognityvinis sutrikimas. Tai realus rezultatas. MMSE testo lentelės ir skaičiavimas atsižvelgiant į amžių ir išsilavinimą yra nurodytos vadovėlyje „Teismo psichiatrijos ekspertizė. Teorija ir praktika“, kuris išleistas 2018 m., todėl ekspertams privaloma vadovautis. Demencijai nustatyti vien tokio testo nepakanka. Jei būtų atliktas pakartotinis testavimas po trijų mėnesių ir jeigu tie rezultatai būtų prastesni už pirmą kartą, tada jau galima įtarti demenciją ir taikyti rimtesnius testus, kurie galėtų patvirtinti kognityvinius, atminties, orientacijos sutrikimus. Vėlesnėje medicininėje dokumentacijoje, ligos istorijos duomenyse nurodyta, kad E. O.L. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi slaugos ligoninėje, vėliau chirurgijos skyriuje. Per pusę metų stacionaraus gydymo, kai ji buvo ilgą laiką stebima, konsultuojama gydytojo, jai nebuvo nustatyta jokių psichikos sutrikimų ar kognityvinių funkcijų sutrikimų. Mano, kad ilgalaikis gydymas stacionaro sąlygomis tikrai būtų išaiškinęs demencijos diagnozę, kognityvinius sutrikimus, orientacinius, atminties sutrikimus, tačiau gydytoja atvirkščiai pažymėdavo, kad kontaktas su ja yra adekvatus, vykdo visus paliepimus, nurodymus. Net prieš (duomenys neskelbtini) buvo su ja apie tai kalbėta, duotas laikas pagalvoti, nes iš karto dar nesutiko. Po tam tikrų paaiškinimų ji davė savo sutikimą. Jeigu žmogus serga demencija, tai tokio sutikimo nereikia, nes žmogus yra nekritiškas savo būklei ir negali vertinti, analizuoti pasekmių. Vėliau, (duomenys neskelbtini), kai 2017 m. gruodžio mėnesį toje pačioje ligoninėje E. O. L. gydėsi pakartotinai, tai gydytojai pastebėjo orientacijos, atminties sutrikimus, jie būtent tą ir pažymėjo ligos istorijoje. E. O. L. buvo konsultuota dėl neurologinių sutrikimų. 2017 m. balandžio 12 d. gydytojas neurologas pažymėjo, kad ji yra sąmoninga ir orientuota. Kažkokių psichinių sutrikimų ar kognityvinių funkcijų nusilpimo jis neaprašė. Pats neurologas neatliko jokių papildomų testų, tik rėmėsi psichiatro A. S. atliktu tyrimu ir parašyta diagnoze. Šeimos gydytoja (duomenys neskelbtini) diagnozės nenustatė ir jokių psichikos sutrikimų iki 2017 m. gruodžio mėnesio E. O. L. neaprašė. Po to pastebėti psichikos, orientacijos ir atminties sutrikimai, tada ir šeimos gydytoja pradėjo juos fiksuoti. Kai kliniškai nustatomi demenciniai požymiai, radiologinis tyrimas padeda atskleisti demencijos priežastis. Vien remiantis radiologiniais tyrimais negalima nustatyti demencijos. Demencija tai jau sunkus psichinis sutrikimas, kai jau yra aiškiai išreikšti kognityviniai sutrikimai, atminties, orientacijos, vykdomosios veikos sutrikimai. Kai nustatyta demencijos prognozė, tai negalima nustatyti, kad asmuo galėjo būti veiksnus ir sudaryti sandorius bei atsakyti už savo veiksmus. E. O. L. testamento sudarymo metu nesirgo demencija, nes nėra įtikinamai kliniškai nustatytų duomenų apie tai, kadangi demencija nustatyta tik vienkartinio tyrimo metu, neįvertinus paklaidos dėl tiriamosios amžiaus ir išsilavinimo. O vėliau nei gydytojai ligoninėje, nei šeimos gydytoja nestebėjo jai tokių sutrikimų iki 2017 m. gruodžio mėnesio. Klonazepamas buvo skiriamas minimaliomis dozėmis, tikriausiai dėl miego sutikimų. Jis negalėjo reikšmingai įtakoti psichinės būklės. Memantinas pagerina nervų impulsų perdavimą galvos smegenyse, t. y. pagerina galvos smegenų veiklą, galėjo veikti pacientę tik teigiamai. Per tokį ilgą vaistų vartojimą, pacientei prie vaistų buvo išsivystęs ir pripratimas. Su demencijos diagnoze vienas asmuo negalėtų gyventi, kadangi jam jau reikia priežiūros dėl orientacijos sutrikimų. Jis jau negali savęs apsitarnauti ir būti veiksnus. Praktiškai demencija yra neveiksnumo kriterijus. Demencijai nustatyti pritrūko duomenų, be to negalima vienkartiniu trumpalaikiu tyrimu nustatyti demencijos, ypač kai atlikus korekciją testavimui pagal amžių ir išsilavinimą, demencijos nustatyti negalima. (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja paminėjo (duomenys neskelbtini), tačiau ji nieko nenustatė, tik perrašė psichiatro nustatytą diagnozę. Priepuolių metu kliniškai gali pasireikšti ir orientacijos sutrikimai, ir atminties nusilpimas, net sąmonės praradimas, bet tai vyksta iki 24 h, o paskui grįžta į tą pačią poziciją. Jie kartojasi, nes jai buvo nustatyta lėtinė galvos smegenų išemija, tai galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas. Jai buvo nustatyti nerimo sutrikimai, miego sutrikimai ir pan., dėl to ir skyrė psichotropinius vaistus. Priepuolio metu tas žmogus negali nei pasirašyti, nei suvokti savo veiksmų. Testamento sudarymo metu priepuolių nebuvo, kadangi moteris atsakė tiek į sekretorės, tiek į seniūno klausimus, įvardino kiek turi žemės, žinojo savo dukrų gimimo metus, tiksliai išvardino. Psichiatro A. S. išvadoje 2016 m. rugsėjo 27 d. nurodyta, kad jos klampus mąstymas, užstringa tam tikros detalės, toks mąstymas būdingas visiems vyresnio amžiaus asmenims. Demencijos atveju, šie požymiai būna labiau išreikšti ir tęsiasi ilgą laiko tarpą ir jie nenutrūksta. Bet iki psichiatro ir po to ją gydę gydytojai to nepastebėjo ir nefiksavo. Reikia nurodyti požymius, o ne diagnozę. Turi būti ryškūs sutrikimo požymiai. Jie nefiksuoti, tik vėliau 2017 m. gruodžio mėnesį tai pastebima. Ligotas žmogus yra visada priklausomas nuo aplinkos ir slaugančių asmenų, bet tai priklauso nuo asmens asmeninių savybių. Liudytojų parodymai turėjo įtakos ekspertizei. Demencija neskirstoma į lygius, yra tik lengvas, vidutinis ir sunkus kognityvinis sutrikimas. Lengvas kognityvinis sutrikimas yra dar ne demencija. Jei vidutinis ir sunkus kognityvinis sutrikimas, tada jau demencija. Ankstesnės ekspertizės metu nebuvo atlikta MMSE testo korekcija pagal amžių ir išsilavinimą (2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas 4 min. 13 sek. – 45 min. 15 sek).

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodydamas, kad nustatant jau mirusio asmens gebėjimą suprasti savo atliktų veiksmų prasmę ir juos sąmoningai valdyti, yra būtina išanalizuoti du savarankiškus kriterijus – medicininį ir juridinį. Sprendžiant dėl testamento galiojimo, turi būti medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis, taigi teismas turi pareigą CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagal savo kompetencijos ribas vertinti eksperto išvados pagrįstumą. To neatlikus, konstatuoti medicininio kriterijaus buvimą ir juolab sutaptį su juridiniu kriterijumi nėra pagrindo, nes medicininis ir juridinis kriterijai turi būti vertinami kaip atskiros įrodinėjimo dalys. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 48 punktas). Teismas, kiek leidžia jo žinios, turi įvertinti eksperto išvadą kartu su įžangine ir tiriamąja ekspertizės dalimis. Išvada, kad testatorius testamento surašymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir padarinių, turi būti pagrįsta tiriamojoje dalyje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis ir argumentacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-687/2018).

33. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas I ekspertizės aktą, pagrįstai nustatė, jog tyrimą atlikusi ekspertė rėmėsi vien tik gydytojo psichiatro A. S. įrašu apie testatorei (duomenys neskelbtini) nustatytą (duomenys neskelbtini). Apklausus liudytoją A. S. ir II ekspertizę atlikusį ekspertą nustatyta, jog gydytojas psichiatras (duomenys neskelbtini) diagnozę nustatė tik vieno vizito metu pabendravęs su paciente 15-20 minučių ir atlikęs MMSE – trumpą protinės būklės įvertinimo testą, neįvedęs korekcijų pagal tiriamosios amžių ir išsilavinimą.

34. Atsižvelgiant į Medicinos akademijos Medicinos fakulteto tarybos ir LSMU Leidybos komisijos 2018 m. rugsėjo 24 d. protokolu aprobuotame vadovėlyje „Teismo psichiatrijos ekspertizė. Teorija ir praktika“ nurodytas rekomendacijas, II ekspertizę atlikęs ekspertas pakoregavo testatorės MMSE tyrimo normas (t. 3, b. l. 131) pagal testatorės amžių ((duomenys neskelbtini)) ir išsilavinimą ((duomenys neskelbtini)) ir atitinkamai gavo (duomenys neskelbtini) balų rezultatą, t. y. lengvą kognityvinį sutrikimą, kas paneigia gydytojo psichiatro A. S. gautą (duomenys neskelbtini) balų rezultatą ir nustatytą vidutinį kognityvinį sutrikimą, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to pats gydytojas A. S. pripažino, jog testatorės kognityvinis sutrikimas buvo arčiau lengvo (jai nustatytas (duomenys neskelbtini) balų vertinimas, o nuo (duomenys neskelbtini) balų vertinama kaip lengvas), antro testo jis nedarė ir diagnozės nepatikslino.

35. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad I ekspertizės akto išvados neatitiko pakankamumo ir visapusiškumo kriterijaus, išvada apie pacientės nesugebėjimą suprasti savo veiksmų buvo padaryta iš vienkartinio epizodo, nustatyta diagnozė neatitiko tikrosios pacientės būklės, ką patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriais rėmėsi ir juos vertino jau II ekspertizę atlikęs ekspertas. Pažymėtina, kad šeimos gydytoja, reguliariai gydžiusi E. O. L., jokių psichikos sutrikimų požymių, būdingų demencijai nefiksavo iki (duomenys neskelbtini), apklausiama liudytoja šeimos gydytoja patvirtino, kad ryškesnių psichikos sutrikimų testatorei ji nepastebėjo, su ja susikalbėdavo, pas psichiatrą nesiuntė. (duomenys neskelbtini) testatorė buvo konsultuota neurologo, kuris nustatė, kad ji yra sąmoninga ir orientuota, tačiau neaprašęs jokių psichikos sutrikimo simptomų bei neatlikęs reikalingų tyrimų, tik akartojo psichiatro konstatuotą (duomenys neskelbtini) ir paskyrė vaistus. II ekspertizės akte pažymėta, jog atskirai be dinaminio klinikinio psichopatologinės būklės įvertinimo, remiantis vien nustatytais galvos smegenų atrofijos požymiais, negalima nustatyti demencijos, nes demencijai nėra būdingi absoliutūs specifiniai morfologiniai galvos smegenų pokyčiai. Smegenų atrofija, kaip ir encefalopatija, gali būti aptinkama tiek sergantiems demencija, tiek sveikiems senyvo amžiaus žmonėms. Atsižvelgiant į tai, II ekspertizę atlikęs ekspertas šį gydytojo neurologo įrašą vertino kaip prieštaringą, neišsamų, netikslų, juolab, kad (duomenys neskelbtini) testatorę apžiūrėjęs kitas gydytojas neurologas (duomenys neskelbtini) diagnozės nepatvirtino. Testatorė ilgą laikotarpį, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo gydyta stacionare, chirurgijos, reanimacijos bei palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose, tačiau per visą šį laikotarpį jokių E. O. L. psichikos sutrikimų nekonstatuota, (duomenys neskelbtini) diagnozė nepatvirtinta. (duomenys neskelbtini) pacientei buvo atlikta (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) gydytojai laukė testatorės apsisprendimo ir sutikimo, kurį ji išreiškė ne iš karto, o sprendimą priėmė po paros laiko svarstymo, atliekant (duomenys neskelbtini) taip pat buvo laukiama jos sutikimo. Šias aplinkybes patvirtina ne tik medicininiai dokumentai, tą patį parodė ir atsakovė V. K. bei trečiasis asmuo I. M.. Remdamasis šiais duomenimis, II ekspertizę atlikęs ekspertas padarė išvadą, jog testatorė buvo pajėgi produktyviai, kritiškai mąstyti, savarankiškai vertinti savo sveikatos būklę bei priimti racionalius sprendimus, gydytojai laukdami jos sutikimo amputacijai nesuabejojo jos psichikos būsena bei gebėjimu suvokti esamą savo sveikatos padėtį ir valingai priimti sprendimą dėl (duomenys neskelbtini). II ekspertizės akte konstatuojama, kad iki 2017 m. gruodžio mėnesio E. O. L. medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai reikšmingų įtikinamų duomenų apie jai stebėtus ilgalaikius, stabiliai išreikštus ir progresuojančius atminties, dėmesio, orientacijos, mąstymo, vykdomųjų bei kritinių prognostinių funkcijų sutikimus, todėl (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

36. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartais įrodymais, neturėjo pagrindo nepritarti II ekspertizės išvadai, o I ekspertizės išvadą vertino kaip neišsamią, prieštaraujančią kitiems byloje surinktiems duomenims – vėlesniems testatorės medicininiams dokumentams, liudytojų parodymams, mokslinei literatūrai, todėl ja nesirėmė. Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, jog svarbi aplinkybė yra ta, jog prieš atliekant I ekspertizę, byloje nebuvo apklausti byloje dalyvaujantys asmenys ir liudytojai, todėl ekspertė rėmėsi tik medicininiais įrašais.

37. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje esantys medicininiai duomenys neginčijamai patvirtina faktą, jog E. O. L. testamento sudarymo dieną tikrai sirgo įvairiomis ir gana sunkiomis ligomis, jai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog vien tai, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji negalėjo laisva valia apsispręsti dėl jai priklausančio turto palikimo ir suvokti šio savo sprendimo pasekmių, kadangi, testatorę gydžiusių gydytojų, artimųjų giminaičių, kaimynų, seniūnijos darbuotojų parodymai, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, jog testatorė iki (duomenys neskelbtini) gyveno viena, praktiškai su minimalia priežiūra ir pagalba, kas sergant demencija praktiškai nėra įmanoma, leido neabejoti testatorės psichine sveikata ir sąmoningu gebėjimu sudaryti testamentą (duomenys neskelbtini) Pažymėtina ir tai, kad testamento kaip vienašalio sandorio esminė sąlyga yra testatoriaus valia perduoti savo turtą kam (kitam asmeniui) (CK 5.19 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, nedidelės klaidos nurodant turto sudėtį, turto adresą, atsiradę dėl amžinių pakitimų mąstyme, dar nereiškia, kad asmuo nebegali išreikšti savo tvirtai ir seniai susiformavusios valios, kam jis palieka turtą. Vadovaujantis šiais motyvais atmestinas apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad 2016 m. spalio–gruodžio mėnesiais valstybės ir savivaldybės institucijoms E. O. L. neterminuotai nustatant didelį specialiųjų poreikių lygį, turėjo būti aišku, kad ji negali suprasti savo veiksmų. Kolegija sprendžia, kad tokių poreikių nustatymas, visų surinktų ir išanalizuotų įrodymų kontekste, neįrodo, kad asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CPK 177, 178 straipsniai).

38. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų (išskyrus I ekspertizės išvadą, kurią pirmos instancijos teismas pagrįstai paneigė), kad E. O. L. elgesyje buvo požymių, rodančių psichikos sutrikimą, dėl kurio ji negalėjo išreikšti savo valios testamentu.

39. Kolegija sprendžia, kad I ekspertizės išvada, iš esmės pirmos instancijos teismui teisingai išanalizavus ir įvertinus visus kitus surinktus byloje įrodymus – II išvadą, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, yra paneigta. Pirmos instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, jog testamentą pasirašė pati testatorė seniūno akivaizdoje, testatorės parašas yra padėtas pakankamai tvirtai, parašytas vardas ir pavardė, parašas, pasirašyta tinkamoje vietoje, nepraleidžiant raidžių, kas taip pat pagrįstai leido teismui tikėti ginčo testamento pasirašymo momentu testatorės sąmoninga ir socialiai orientuota būkle.

40. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė I ekspertizės išvadas, nenurodė jokių paties ekspertizės akto trūkumų, byloje pakako pirmos ekspertizės. Argumentą, kad pirmos instancijos teismas nekritiškai vertino liudytojų R. P. ir J. Š. parodymus, prieš liudijant joms buvo suteikta galimybė susipažinti su I ekspertizės išvadomis, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu, kadangi liudytojui nėra draudžiama liudyti dėl aplinkybės komentuojant dokumentus, esančius byloje, žinoti bylos esmę. Taip pat kolegija sprendžia, jog tai, kad pirmos instancijos teismo sprendime neminimas apeliantės B. M. atstovės pakartotinis prašymas skirti pakartotinę komisijinę teismo psichiatrijos ekspertizę, nėra sprendimo trūkumas, šis klausimas buvo išspręstas teismo nutartimi, šios aplinkybės nepaminėjimas teismo sprendime nesudaro pagrindo laikyti, kad sprendimas yra nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas, kas akivaizdu iš sprendimo motyvų ir argumentų, padarė išvadą, kad priimti sprendimui pakanka byloje surinktų įrodymų, o kiek ir kokių įrodymų priimti į bylą, t. y. dėl įrodymų pakankamumo, ir kaip juos vertinti yra teismo diskrecijos teisė.

41. Taip pat kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad remtis II ekspertizės aktu nėra pakankamo pagrindo, kadangi ekspertas K. D. vadovavosi medžiaga vadovėlio, kurio bendraautorius jis yra, todėl jis suinteresuotas savo sukurtos teorijos pritaikymu, tai patvirtina eksperto K. D. šališkumą. Eksperto nušalinimo pagrindai yra nurodyti CPK 67 straipsnyje. Nė vieno iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų apeliantė nenurodo, kaip teisingai pažymėta atsiliepime į apeliacinį skundą, ekspertui nušalinimo nereiškė. Teiginiai, kad ekspertas, atlikdamas ekspertizę, negali remtis moksline literatūra, tame skaičiuje ir savo paties parašytu vadovėliu, yra atmestini kaip prieštaraujantys pačiai ekspertizės prasmei, nustatytai CPK 212 straipsnio 1 dalyje. Ekspertas todėl ir pasitelkiamas bylą nagrinėjant, kad jis turi specialių mokslinių žinių. Vadovėlyje nurodytos mokslinės žinios niekaip negali įtakoti vieno konkretaus atvejo, kuris nagrinėjamas bylos aplinkybių kontekste.

Dėl sandorio turinio ir formos, sudarymo aplinkybių

42. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad būtini sandorio elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Sudarant testamentą itin reikšmingas elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad testatoriaus valią, kad ir kokia ji būtų nepalanki įstatyminiams įpėdiniams, privalu gerbti. Šios valios nuginčijimui turi būti nustatyti egzistavę pakankamai akivaizdūs tokios valios nebuvimo įrodymai, o testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Moralinė nuostata gerbti testatoriaus valią taikant testamento sudarymo tvarką reglamentuojančias normas įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigą įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytą pareigą vadovautis šiais principais ir teismui aiškinant įstatymus bei juos taikant (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

43. Kolegija sprendžia, kad vertinant ginčijamo testamento turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog testatorė visą savo turtą paliko pirmos eilės įpėdiniams – dukterims, išskirdama atsakovę V. K., kuriai paliko didesnę turto dalį ir konkretų turtą – savo gyvenamąjį namą (sodybą) ir žemės sklypą aplink jį. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, jog V. K., nors ir negyveno kartu su E. O. L., tačiau iki mirties ja rūpinosi, prižiūrėjo, kasdien lankė, kai tuo tarpu ieškovė daug laiko buvo išvykusi. Testatorė suprato, kokį sprendimą dėl turto palikimo priėmė ir kitiems asmenims nurodė šio sprendimo motyvus – nori, kad sodyba priklausytų vienam šeimininkui ir joje būtų gyvenama, o ne parduodama, kad savo gyvenamojo namo neturinti dukra atsakovė V. K. juos paveldėtų, kadangi daugiausiai rūpinasi motina, be to jaučia skolą dėl ankstesnių santykių, kai dukra investavo į sodybą ir kartu gyveno. Šį faktą patvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovės artimų giminaičių ir kaimynų, neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, liudytojų R. J., S. E., J. J. parodymai. Pati ieškovė pripažino faktą, jog atsakovė daugiausiai rūpinosi sergančia motina, kasdien ją lankydavo, ji sutiko su faktu, jog atsakovė buvo investavusi į tėvų sodybą, bet mano, kad tėvas yra su ja atsiskaitęs dėl pagerinimų.

44. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad konkretaus turto palikimas atsakovei V. K. iš esmės atitiko testatorės gyvenimiškas aplinkybes, jos veiksmuose yra nuoseklumas, kryptingumas ir logiškumas. Ji norėjo, kad namas nebūtų parduotas, todėl, tikėtina, ir buvo paliktas vienam iš vaikų, su kuriuo buvo artimiausiai bendrauta.

45. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, jog visų šių aptartų duomenų visuma patvirtina, jog E. O. L. testamentu išsakė savo tikrąją, nuosekliai susiformavusią valią, nebūdama nieko įtakota, tai padarė sąmoningai.

46. Įpėdinių dalyvavimas sudarant jiems palankų testamentą savaime nereiškia nesąžiningumo ar apgaulės, prievartos naudojimo testatorės atžvilgiu bei neturi įtakos testamento galiojimui. Kolegija pritaria pirmos instancijos teismo argumentui, jog ta aplinkybė, jog atsakovė važiavo kartu su testatore pas seniūną, nesudarė jokio pagrindo abejoti testamento sudarymo procedūros teisėtumu ar testatorės galimybe laisva valia nurodyti ginčijamo testamento turinį.

47. Tiek trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) seniūnas V. D., tiek liudytoja seniūnijos sekretorė E. K. patvirtino, jog testatorė buvo tvirtai apsisprendusi, pati žinojo, kokius žemės sklypus palikti dukroms bendrai, o kurį konkrečiai atsakovei, nurodė savo sprendimo motyvus, jog nori, kad tėviškė liktų, kad dukra V. K. turėtų, kur gyventi. Šie liudytojų parodymai byloje nėra niekuo paneigti. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog testamento sudarymo metu testatorės valia atsakovės veiksmais būtų palaužta ar testamentas būtų patvirtintas pažeidžiant nustatytą tvarką. Byloje pateikta Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriaus pažyma (t. 1, b. l. 117) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažyma (t. 3, b. l. 3), iš kurių matyti, jog laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo suteiktas bedarbio statusas, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ji dirbo viešuosius darbus, taigi, testamento sudarymo metu (duomenys neskelbtini) atsakovė neturėjo jokių darbinių santykių su (duomenys neskelbtini) seniūnija. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos trūkumų nebuvo, testamento formos trūkumų taip pat nenustatyta.

48. Apeliantės argumentai, jog teismo apklausti testatorę gydžiusių gydytojų, artimųjų giminaičių, kaimynų, seniūnijos darbuotojų parodymai, jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės ir jų pagrindu sukurtas šališkos II ekspertizės aktas, neturi jokios teisinės reikšmės, kad teismas, nepaisydamas I ekspertizės akto, nepagrįstai teigia, kad apeliantė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, jog testamento sudarymo metu testatorės valia atsakovės veiksmais būtų palaužta ar testamentas būtą patvirtintas pažeidžiant nustatytą tvarką, kad teismo veiksmai, panaudojus iš anksto parengtų liudytojų parodymus, jų pagrindu parengtą II ekspertizės aktą ir taip atmetant apeliantės paaiškinimus, pagrįstus oficialiais rašytiniais įrodymais, akivaizdžiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, yra deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti bei paneigti byloje surinktais įrodymais bei pirmos instancijos teismo vertinimu, argumentais bei išvadomis. Kolegija sprendžia, kad apeliantės prašymas skirti pakartotinę komisijinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę atmestinas kaip nepagrįstas ir perteklinis, nes, kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas visapusiškai, objektyviai, išsamiai ištyrė bei įvertino visus byloje surinktus įrodymus.

49. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

50. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, kurias teismo prašo priteisti iš ieškovės. Tai patvirtina byloje pateikta sąskaita bei pinigų priėmimo kvitas (DOK-30595). Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių. Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistu, bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei V. K. iš ieškovės B. M. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

51. Iš ieškovės valstybei priteistinos 7,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,40 Eur (septynių eurų 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.