Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama, kuri iki pat savo mirties gyveno kartu su ja, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės mėnesio pradžioje pareiškėja kreipėsi į Jonavos rajono 3-iąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo po mamos mirties. Turtas, kurį pareiškėja norėtų paveldėti po mamos mirties yra ½ dalis žemės sklypo (žemės sklypo plotas 0,3500 ha), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Notaras pareiškėjai paaiškino, kad veiksmui atlikti ji yra praleidusi įstatymų nustatytą terminą ir pasiūlė kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad paveldėjimo dokumentus po mamos mirties galės pradėti tvarkyti praėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties. Terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo aplaidumo ar tyčios, o dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, nes tokį veiksmą tenka atlikti pirmą kartą gyvenime, todėl mano kad minėtas terminas galėtų būti jai atnaujintas.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 577 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką dalyvaujantys byloje asmenys informuoti 2024 m. birželio 13 d. nutartimi, taip pat apie tai viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 122 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) mirusios V. G. dukra. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad po V. G. mirties liko turtas: ½ dalis žemės sklypo (žemės sklypo plotas 0,3500 ha), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Jonavos rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro pateiktais duomenimis, po V. G. mirties jos palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo byla pradėta nebuvo. Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad ji laiku nesikreipė į notarą dėl teisinių žinių stokos, nes manė, kad paveldėjimo dokumentus po mamos mirties galės pradėti tvarkyti praėjus trims mėnesiams po palikėjos mirties. Terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo aplaidumo ar tyčios, o dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, nes tokį veiksmą tenka atlikti pirmą kartą gyvenime,

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį, jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576–578 straipsniuose nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2007, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad terminas pralestas nežymiai (apie tris mėnesius) bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, dėl ko įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, o suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos pareikšto reikalavimo, daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas pareiškėjai L. P. atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjos motinos V. G. mirties (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad iš esmės labai aplaidaus ar nesąžiningo pareiškėjos elgesio ir didelio nerūpestingumo, įgyvendinant savo kaip įpėdinės teises, byloje nenustatyta. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas – praleistas terminas priimti palikimą atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Byloje nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos L. P. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po jos mamos V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti, šio termino pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.