Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 28 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 1 mėnesio 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. liepos 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, skatintas šešis kartus, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, vyksta į trumpalaikes išvykas į namus, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra, nuteistasis bausmę atlieka, atviro tipo bausmės atlikimo vietoje dirba ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

K. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, subendrinta Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. paskirta bausme – galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 16 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 16 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kas yra akcentuota ir tvirtinti pateiktame Komisijos nutarime, nuteistasis K. S. šiuo metu yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktinos bausmės dalį, siekiant lygtinio paleidimo. Ši objektyvi aplinkybė patvirtina, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja. Tačiau sutinkamai su aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimo, vien tik formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas be kurio lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra įmanomas bei teisiškai pagrįstas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra fiksuojama kaip vidutinė, nėra pakitusi nuo ankstesnio vertinimo, o nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai, problemiški santykiai su partneriu / partnere, problemiški santykiai su partnere, smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, kriminalinių nuostatų palaikymas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu, intymių santykių nestabilumas, su darbu susijusios problemos, savivokos stoka, negatyvios nuostatos, impulsyvumas, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje, aukštas patiriamo streso lygis), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet privalo sumažinti, juo labiau siekiant pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą į labiau pozityvesnį. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė tai iš esmės jau nesudaro pagrindo vertinti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tačiau vis tik reikalinga vertinti ar nuteistasis asmuo daro akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir tik įvertinus šias aplinkybes galima priimti galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Kartu šioje vietoje pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra privalomai taikomas visiems be išimties, priešingai tai yra išimtinė teisė ir gali būti taikoma tik tuo atveju, kai nuteistasis asmuo, įvertinus jo asmenybės pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, savo pozityvia, priešingo teisei elgesio, kaita įrodo, jog yra vertas teismo pasitikėjimo.

Nors kaip teigiama, Komisijos nutarime, nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau teismas šių aplinkybių išskirtinai teigiamomis ar sudarančiomis pagrindą spręsti apie akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nelaiko. Įvertinus duomenų visumą spręstina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis ir pataisos procese dalyvaujantis asmuo. Vis tik norint įvertinti tai ar asmuo jau yra pasirengęs savo tikslų siekti išimtinai tik teisėtais būdais reikalinga jo elgesį vertinti kompleksiškai viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nesuabsoliutinant išskirtinių teigiamų momentų.

Byloje esanti (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. liepos 11 d. pažyma apie nuteistojo K. S. paskatinimus ir nuobaudas Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga yra labai dviprasmiška. Ši išvada grindžiama tuo, kad pažymoje yra fiksuoti 5 atvejai, kai nuteistasis K. S. buvo skatintas už gerą elgesį ir tai būtų galima vertinti kaip išskirtinai teigiamą nuteistojo charakteristiką, tačiau aptariamoje pažymoje nurodyta ir tai, kad net trisdešimt aštuonis kartus nuteistasis yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Kaip matyti iš pažymos, vidaus tvarkos taisykles nuteistasis pažeidinėjo ilgą laiką, net būdamas gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei vyraujančias moralias elgesio normas. Ir nors paskutinis vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas fiksuotas 2022 m. kovo 10 d., tačiau kaip jau aptarta aukščiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, nuteistojo elgesio analizė atliekama nesuteikiant prioriteto atskiriems bausmės atlikimo epizodams, o nuosekliai vertinant bausmę atliekančio asmens elgesį viso pataisos proceso metu.

Pasisakytina ir tai, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, negali būti sumenkinama neatliktos bausmės dalis kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Priešingai, jei nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema ir teismas nenustato akivaizdžios pažangos ją mažinant, neatliktos bausmės dalis yra taip pat svarbus veiksnys sprendžiant ar yra sąlygos konstatuoti, kad pataisos procesas toliau gali būti tęsiamas nebe struktūruotoje aplinkoje. Vis tik nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad K. S. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 1 mėnesis ir 19 dienų, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Įvertinus visus nuteistąjį K. S. charakterizuojančius duomenis spręstina, kad jo elgesys nepasižymėjo nuoseklumu, šiuo metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio riziką, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka konstatuoti jo akivaizdžias pastangas savo elgesį koreguoti išimtinai pozityviai, todėl spręstina, kad pataisos procesas, kaip vientisas ir nesavitikslis procesas, vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis K. S. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2023 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. RV-22-7329.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.