Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam K. S. patvirtinimo klausimą bei Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 27 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam K. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 20 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. sausio 26 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu asmuo siekia save realizuoti darbinėje veikloje, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką šešis kartus skatintas už gerą elgesį ir stropų darbą. Šiuo metu neturi drausminių nuobaudų. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijo staliaus kvalifikaciją, suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją. Nuteistajam nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė.

K. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo.

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 5 dalimis, subendrinta Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. paskirta bausme – galutinė bausmė 11 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013 m. rugsėjo 16 d., pabaiga – 2024 m. rugsėjo 16 d.

Anksčiau teistas.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundas, kuriuo prašoma netvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. S. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį (1/3), kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė. Vadinasi, šio kriterijaus nuteistasis neatitinka. Taigi, lieka tik vienas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos - jei jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Skundžiamame nutarime nėra iš viso aptarta ar nuteistasis apskritai mažino savo nusikalstamo elgesio riziką, kokia ji buvo anksčiau, kaip pasikeitė iki dabar, jei pasikeitė, tai kokiais būtent aspektais ir kokiu elgesiu nuteistasis šią riziką sumažino. Taigi, akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir todėl neteisėtas. Laisvės atėmimo bausmę K. S. atlieka už dviejų nusikaltimų padarymą, o po bausmių subendrinimo 2015 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi - už keturių nusikaltimų padarymą, kurių vienas yra labai sunkus smurtinis nusikaltimas, vienas smurtinis nusikaltimas ir vienas nusikaltimas dėl grasinimo smurtauti. Sunkiausias nusikaltimas sukėlė negrįžtamas pasekmes - žmogaus mirtį. Šios aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą visuomenei. Papildomai vertinant ir tai, kad K. S. iki paskutinio nuteisimo dar septynis kartus buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Negana to, K. S. laisvės atėmimo bausmę jau buvo atlikęs du kartus ir šios bausmės jam jokios teigiamos įtakos nepadarė, o ir pastarosios bausmės atlikimo metu K. S. net trisdešimt aštuonis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2022 m. kovo 10 d., kuomet pažeidė išvykimo be sargybos sąlygas. Be to, per tą laiką, kuomet buvo išleistas be sargybos iš laisvės atėmimo vietos, K. S. buvo nubaustas administracine tvarka ir tai rodo jo atsainų požiūrį į bausmės vykdymo tvarką, norminių aktų laikymąsi - galima teigti, kad ir šios laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam esminės teigiamos įtakos nepadarė. Skundžiamas Nutarimas didžiąja dalimi paremtas 2022 m. gruodžio 30 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje išvadoje yra nurodyta aplinkybių, į kurias skundžiamame nutarime atsižvelgta nepakankamai arba neatsižvelgta visai į „Teisės pažeidimai“, „Gyvenimo sąlygos“, „Lėšų tvarkymas ir pajamos“, „Ryšiai“, „Gyvenimo stilius ir draugai“, „Emocinė gerovė“, „Mąstymas ir elgesys“ sritis. Pastebėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nėra pateikta rekomendacijų dėl nuteistojo K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Visa tai, kas išdėstyta, leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto pagrįstumu K. S. atžvilgiu. Darytina išvada, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir bausmės tikslai nėra pasiekti.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundas tenkintinas.

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo gyvenamoji vieta laisvėje nebuvo nuosekli, tačiau šiuo metu nuteistasis patvirtino galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos gyventi pasirinktu adresu. Vidurinį išsilavinimą įgijo bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini). Taip pat 2018 m. (duomenys neskelbtini) įgijo staliaus kvalifikaciją. Ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo išreiškęs norą dirbti pataisos įstaigoje. Laikotarpiu nuo 2007 iki 2009 metų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) - kalėjime, dirbo maisto dalintoju, pagalbininku parduotuvėje ir statybose. Laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2012 m., (duomenys neskelbtini) dirbo pienininku (išduodavo pieną, varškę, kiaušinius, sūrį, formuodavo sviestą). Dabartiniu metu, nuo 2017 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. dirbo valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) metalo baro darbininku. Nuo 2020 m. birželio 16 d. paskirtas į statybos darbininko pareigas. 2021 m. vasario 5 d. buvo perkeltas į pagalbinio darbininko pareigas. Taip pat nuteistajam nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. yra suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nuteistasis atleistas iš statybos darbininko pareigų, nes jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ brigadininku. Nuo 2022 m. balandžio 1 d. paskirtas į patalpų aptarnavimo darbininko (1 etato) pareigas. Dirba iki šiol, nuteistojo atžvilgių nusiskundimų nėra gauta dėl atliekamo darbo. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad nuteistasis stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties laisvėje, tačiau pasižymi pakankama motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje pataisos įstaigoje. Šiuo metu nuteistasis pragyvena iš gaunamo atlyginimo. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistajam buvo suteikti leidimai išvykti trims paroms į namus pas savo žmoną. Pastaruosius metus yra stebimas disciplinuotesnis nuteistojo elgesys įstaigoje, nustatytų taisyklių bei apribojimų laikymasis, pastangos vengti rizikingų situacijų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, skirtoje sustiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės. Šiuo metu nuteistasis yra įsitikinęs, kad po paleidimo iš pataisos įstaigos, jis sugebės valdyti savo vartojimo įpročius ir jam nebus reikalinga specialistų pagalba. Įvertinimo metu pastebima, kad nuteistajam nėra būdinga aukšta savivertė, ar pasitikėjimas savimi. Šiuo metu nėra stebimi išskirtiniai nuteistojo emocinės gerovės sunkumai. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp jų ir už labai sunkios (sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį), padarymą. Teismai ne kartą taikė K. S. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes: baudas, atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau nuteistasis nesugebėdavo laikytis nustatytų sąlygų. Dabartinė nusikalstama veika sunkesnė, nuteistajam yra būdingas tam tikras nusikalstamo elgesio modelis - pastarieji nusikaltimai - grasinimas nužudyti, nežymus sveikatos sutrikdymas bei nužudymas, buvo įvykdyti nuteistajam būnant neblaiviam, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistojo pastarosios nusikalstamos veikos buvo vykdomos jo pakankamai artimoje gyvenamojoje vietovėje, o smurtinis nusikaltimas savo sugyventinės atžvilgiu, buvo įvykdytas jo tuometinėje gyvenamojoje vietoje. Nuteistasis tvirtina, kad finansinio nepritekliaus nejausdavo. Turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, už kurias buvo teistas 6 kartus, paaiškinti negali. Pažymėtina, kad paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu dėl nužudymo ir turto pagrobimo, kurį padarė iš karto po smurto panaudojimo. 2021 m. lapkričio 15 d. (duomenys neskelbtini) Turto valdymo skyriaus duomenimis, K. S. skolingas pagal vykdomąjį dokumentą 839,69 Eur, įsiskolinimo nemoka. Iki nuteisimo K. S. gyveno kartu su sugyventine J. B., prieš kurią (duomenys neskelbtini) naudojo psichologinį ir fizinį smurtą (t. y. įžeidinėdamas, grasindamas žodžiais ir fiziniu susidorojimu grasino ją nužudyti bei ranka sudavė jai 4 kartus į veidą). Dėl šio nusikaltimo 2013 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu K. S. buvo nuteistas 60 parų arešto bausme. Nepaisant smurto artimoje aplinkoje, pora tęsė tarpusavio santykius, kol 2013 m. rugsėjo 15 d. įvykdė naują nusikaltimą, kuriame nuteistasis pripažintas kaltu dėl nužudymo, bei kartu su savo sugyventine J. B. dėl svetimo turto pagrobimo. Pastebima, kad nuteistasis laisvėje vengė save realizuoti nuosekliose, socialiai atsakingose, priimtinose srityse. Vos sulaukęs pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), susidūrė su problemomis teisėsaugos srityje, tokio paties amžiaus buvo pirmą kartą nuteisiamas. Nuteistojo teisės pažeidimų istoriją sudaro teistumai, kuriuose dominuoja nusikalstamos veikos susijusios su turtiniais bei smurtiniais nusikaltimais. Nuteistasis interviu metu vengia analizuoti nusikaltimų priežastis, pabrėždamas netinkamai susiklosčiusias aplinkybes. Nuteistajam dėl naujų nusikaltimų įvykdymo buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, dėl nesugebėjimo sumokėti priteistos baudos, skirta arešto bausmė. Nuteistasis tris kartus atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų toliau tęsė nusikalstamas veikas.

Vertinant nuteistojo bendravimo rato ypatumus laisvėje, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis yra ne kartą įvykdęs nusikalstamas veikas su kitais asmenimis, nors nėra stebimas nuteistojo polinkis lengvai pasiduoti kitų neigiamai įtakai, tačiau destabilizuojančios aplinkos poveikis jo elgesiui išlieka aktualus. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis į jam skiriamas nuobaudas reaguodavo abejingai, t. y. vos ji nubaudus. jis vykdė tęstinius vidaus tvarkos pažeidimus. Nuteistasis po paleidimo iš (duomenys neskelbtini), apie pusę metų nevartojo alkoholio, įvertindamas jo galimą žalą bei neigiamą įtaką jo elgesiui, tačiau įsitvirtinus aplinkoje, kurioje yra nuosekliai vartojamas alkoholis, nebesugebėjo kontroliuoti savo vartojimo įpročių. Jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu ne tik su savo pažįstamais, bet ir sugyventine, ko pasėkoje, prasidėjo nesutarimai su ja. Nuteistasis nors ir supranta, kad jis turi tam tikrų neigiamų savybių bei trūkumų, tačiau stokodamas savianalizės įgūdžių, negeba jų identifikuoti. Tik esant palaikančiai aplinkos, stimuliacijai yra galimos tikslingesnės nuteistojo įžvalgos apie save bei savo elgesį. Šiuo metu nėra stebimi nuteistojo išskirtiniai emocinės gerovės sunkumai. Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis yra ne kartą save žalojęs - pjaustęs sau rankas pataisos įstaigose. Toks nuteistojo elgesys pasireiškė ankstesnės bei dabartinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistasis vengia įvardinti konkrečius savižalojimo motyvus, tačiau keliama prielaida, kad autoagresyvus nuteistojo elgesys buvo susijęs su siekiu įrodyti savo teisingumą, principų laikymąsi bei norą priešintis nustatytai tvarkai. Nuteistasis, stokodamas savikontrolės, gali jam nepalankiose situacijose, nesugebėti išlaikyti ramų bei pagarbų bendravimo toną, pasižymėti priešiškumu ar agresyvumu, pasirinkti gynybinę poziciją. Šie nuteistajam būdingi elgesio ypatumai pasireiškė ne tik laisvėje, bet ir pataisos įstaigoje, kuomet jis, būdamas įsitikinęs savo teisumu, ne kartą priešinosi, nustatytai pataisos įstaigos tvarkai bei taisyklėms. Tik nuteistajam bendraujant jam priimtinoje aplinkoje, neliečiant jam principingai svarbių temų, ar sukūrus palaikantį santykį, jis gali išlaikyti teigiamą bendravimo stilių. Įvertinimo metu pastebima, kad nuteistasis nepakankamai geba išlikti nuoseklus ir kryptingas, ko pasėkoje, jam būdingas impulsyvumas gali paskatinti priimti skubotus sprendimus ir neįvertinti tolesnių savo veiksmų pasekmių. Pastebima, kad nuteistasis pasižymi principingumu bei kategoriškumu, o tai dažnai apsunkina galimybes jam lanksčiai įvertinti situacinius ypatumus bei ieškoti kompromisų. nuteistajam, vartojant alkoholį, jo savitvardos bei savikontrolės galimybės dar labiau susilpnėja, todėl agresyvaus elgesio pasireiškimo tikimybė tampa dar didesnė. Nuteistasis geba iš dalies įvardinti savo problemines sritis (tokias, kaip: alkoholio vartojimas, netinkama kompanija ir pan.), nors yra stebimas dalinis atsakomybės už savo netinkamus veiksmus perkėlimas aplinkos stimuliacijai. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis ne kartą turėjo galimybę keisti savo elgesio ypatumus, ieškoti priimtinesnių savęs realizavimo būdų, tačiau net ir po laisvės atėmimo bausmių atlikimo, jis dažniausiai sugrįždavo prie ankstesnių savo mąstymo ir elgesio strategijų. Tokios nuteistojo patirtys leidžia kelti prielaidas apie nuteistojo konstruktyvių problemų sprendimo bei savo elgesio pasekmių įvertinimo įgūdžių stoką. Nuteistasis šiuo metu nėra linkęs teigiamai vertinti savo įvykdytų nusikaltimų, dėl kai kurių savo poelgių gailisi, visgi nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas.

Pažymoje dėl nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos numatytas rekomendacijas. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis trisdešimt aštuonis kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, iš jų trisdešimt aštuonis kartus skirtos nuobaudos, šešis kartus skatintas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažeidimus K. S. darė ne tik laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje – 2014-2015 m., bet ir vėlesnėje jos vykdymo stadijoje – 2016-2017 m., 2019-2020 m. ir 2022 m., kai bausmės atlikimo vietos taisyklės jam jau buvo puikiai žinomos. Nors 2014 m. nuteistajam skirta pirmoji skatinimo priemonė, ir nuo 2020 m. pradėtas skatintas už pavyzdingą elgesį ir stropų darbą, tačiau ir toliau jo elgesys išimtinai teigiamas neišliko, skatinimus keitė pažeidimai, susiję su įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymu. Po paskutinio pažeidimo padarymo K. S. skatintas vos tris kartus. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pagal „OASys“ metodiką K. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; ankstesni režimo pažeidimai; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; problemiški santykiai su partneriu / partnere; problemiški santykiai su partnere; smurto / prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; intymių santykių nestabilumas; su darbu susijusios problemos; savivokos stoka; negatyvios nuostatos; impulsyvumas; buvimas destabilizuojančioje aplinkoje; aukštas patiriamo streso lygis. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek K. S. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Taip pat pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė K. S. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodama tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, kurios leidžia abejoti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumu. Taigi Komisija, selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, K. S. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 7 mėnesiai 20 dienų, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis K. S. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam K. S. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai, o Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. J. skundą patenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.