Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-553-1059/2025

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-27
Bylos Nr.: e2A-553-1059/2025
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
Ieškovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei SR Statyba

Kategorijos

2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-553-1059/2025Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02687-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.1.; 3.2.4.11.; 3.3.1.19.4. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno ir Igno Totilo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei SR Statyba dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, J. M., R. R. (R. R.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje (toliau ir – ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriame prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) SR Statyba (toliau ir – atsakovė) 6 971,28 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad ieškovė Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su R. E. 2022 m. spalio 7 d. sudarė Gyventojų turto priemonių draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini), (toliau ir – (duomenys neskelbtini)) laikotarpiui nuo 2022 m. spalio 20 d. iki 2023 m. spalio 19 d. 2022 m. lapkričio 1 d. minėtas Butas buvo apgadintas dėl atsakovės atliekamų darbų, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau ir – (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, draudžiamojo įvykio tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais (lokaline sąmata, turto apžiūros aktais) išmokėjo 6 971,28 Eur draudimo išmoką. 2023 m. spalio 23 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl 6 971,28 Eur atlyginimo, tačiau atsakovė žalos neatlygino.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o darbus, adresu (duomenys neskelbtini), atliko remdamasi teisės aktų reikalavimais, todėl ieškovės teiginiai dėl netinkamų ir neatsargių atsakovės veiksmų grindžiami prielaida ir nėra įrodyti. Teigė, kad atsakovė yra tik darbų vykdytoja, sprendimą vykdyti remonto darbus ir darbų apimtį buvo numačiusi užsakovė J. M., todėl ieškovės pretenzijos turėtų būti nukreiptos patalpų savininkui. Ieškovė taip pat neįrodė, kokie turto netekimai yra patirti, kokia padėtis buvo iki teisių pažeidimo (byloje nėra jokių duomenų, kaip apdraustas turtas atrodė, kokia buvo jo būklė iki tariamo pažeidimo) ir kuo remiantis nuostoliai apskaičiuoti, todėl atsakovės nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad žala padaryta bei nustatyti jos dydį.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad draudimo bendrovė ir atsakovė 2022 m. spalio 5 d. sudarė Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sutartis), kuria buvo apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už žalą padarytą dėl apdraustojo vykdomos veiklos – vidaus apdailos darbų. Trečiojo asmens nuomone, vien tai, kad atsakovė vykdė darbus bute(duomenys neskelbtini), nereiškia, jog ji ir yra atsakinga už bute atsiradusią žalą. Ieškovė turėtų įrodyti, kad ieškovės apdraustame bute žala atsirado dėl atsakovės konkretaus netinkamo veikimo ar neveikimo atliekant darbus, ir manė, jog ieškovė atsakovės neteisėtų veiksmų byloje neįrodė.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kapitalinis remontas atliekamas nebuvo, nebuvo liečiamos laikančios konstrukcijos. R. R. nuomone, už padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako rangovė UAB SR Statyba, su kuria buvo pasirašyta Rangos sutartis ir kuri įsipareigojo kokybiškai atlikti remonto darbus.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M. nesutikdama su pareikštu ieškiniu atsiliepime nurodė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebuvo atliekamas kapitalinis remontas ir nebuvo liečiamos atraminės konstrukcijos, dėl ko užsakovui nereikėjo gauti statybą leidžiančių dokumentų. Bute paprastojo remonto darbus atliko UAB SR Statyba pagal rangos sutartį, vienas iš atliekamų darbų – senų pertvarų demontavimas ir naujų įrengimas, nekeičiant buto išplanavimo. Griovimo darbai pradėti 2022 m. spalio 22 d. Pažymėjo, jog esančiame name (duomenys neskelbtini), sienos pradėjo trūkinėti, atšokinėti grindų apvadai jau prieš keletą metų, dėl šių (duomenys neskelbtini) esančių defektų 2021 m. liepos 28 d. buvo kreiptasi į Ukmergės rajono savivaldybę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2025 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas nustatė, kad atsakovė bute Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam trečiajam asmeniui R. R., vykdė rangos (buto remonto) darbus pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininko R. R. įgalioto asmens J. M. ir rangovės UAB SR Statyba (atsakovės). Sutarties objektas – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apdailos darbai. Konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog minėtu laikotarpiu buto savininkas (duomenys neskelbtini) buvo perdavęs rangovui (atsakovei) rangos darbams atlikti.

Šalies argumentai

8. Teismo vertinimu, nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovės apdraustas turtas buvo apgadintas dėl netinkamai ir neatsargiai atsakovės atliekamų darbų bute Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė ieškinyje nedetalizavo, kuo pasireiškė atsakovės veiksmų, atliekant minėto buto remonto darbus, netinkamumas ir neatsargumas. Taip pat nebuvo detalizuota, kaip atsakovės atliekami (duomenys neskelbtini) remonto darbai priežastiniu ryšiu yra susiję su butui (duomenys neskelbtini) atsiradusia žala.

9. Pasak teismo, byloje esanti rašytinė rangos sutartis, atsakovės atstovų ir trečiųjų asmenų R. R. bei J. M. rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė bute atliko tik paprastojo remonto darbus, kapitalinio remonto darbų neatlikinėjo, pastato laikančiųjų konstrukcijų (išorinių ir vidinių sienų, laikančių apkrovas nuo kitų statinio konstrukcijų, atsakovė negriovė ir nenaikino, neatliko jokių laikančiųjų konstrukcijų stiprinimo ar silpninimo darbų. Nustatė, kad į atsakovės atliktinių darbų apimtį, be kitų sutartų vidau apdailų ir remonto darbų, įėjo tik vidinių sienų (pertvarų), kurios nėra laikančios konstrukcijos, nuardymas (išgriovimas) ir naujų vidinių pertvarų sumontavimas. Iš atsakovės prie tripliko pateiktų fotonuotraukų, padarytų iki apdailos darbų pradėjimo bute Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad vidinės buto pertvaros (nelaikančios konstrukcijos) yra sunykę, tarp jų ir buto lubų yra tarpas, tad akivaizdu, kad jos jau iki buto remonto darbų nesirėmė į balkius ir neatliko laikančios funkcijos.

Žemesnės instancijos teismas

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės veiksmai atliekant buto Nr. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbus ir griaunant vidines sienas (pertvaras) buvo neteisėti teisės aktų, reglamentuojančių statybos procesą, laikymosi prasme.

11. Teismas sutiko su ieškove, kad remonto darbams atlikti atsakovė naudojo statybinius įrankius skirtus tokio pobūdžio statybos (remonto) darbams atlikti, tačiau sprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kad būtent buto Nr. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbai – vidinių sienų (pertvarų) išardymas (griovimas), naudojant tokius statybinius įrankius, sukėlė butui Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės įrodinėjamą žalą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė, atlikdama buto paprastojo remonto darbus savo veiksmais pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir dėl to draudėjai atsirado žala.

12. Pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktos Draudimo bylos medžiagos matyti, kad apdraustame bute (duomenys neskelbtini), yra išlietos ant medinės perdangos betoninės grindys, todėl neatmetė atsakovės versijos, kad betono konstrukcija yra labai sunki, ji keičia namo konstrukcijų būklę ir/ar apkrovą, betonavimo darbams yra reikalingas leidimas, tokio pobūdžio statybos darbai neabejotinai turėjo įtakos apdrausto buto eksploatacijai ir apdraustas butas įsmuko vien todėl. Taip pat sutiko su atsakovės argumentais, kad Draudimo byloje nėra duomenų, koks buvo draudžiamo buto Nr. (duomenys neskelbtini) stovis draudimo sutarties sudarymo dienai, todėl nėra aišku, kada tiksliai įvyko įvykis (draudėja apie įvykį pranešė 2022 m. lapkričio 15 d., o tikėtiną įvykio datą nurodė – 2022 m. lapkričio 1 d.); nėra duomenų, kada draudėjos bute buvo atliktas remontas, o draudimo išmoka išmokėta nepaskaičiavus nusidėvėjimo; draudimo išmoka išmokėta pagal Lokalinę sąmatą, į žalos dydį nepagrįstai įtraukiant Pridėtinės vertės mokesčio sumą.

13. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos trečiojo asmens J. M. fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad ir kitų pastate (duomenys neskelbtini), esančių butų sienos, lubos (laikančios konstrukcijos) yra įtrūkusios, todėl žala draudėjos butui Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, o ne dėl atsakovės atliekamų rangos darbų. Nurodė, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, o už pagrindinių namo konstrukcijų stovį yra atsakingi daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiai. Sprendė, kad taip pat nepaneigti atsakovės argumentai, jog žala draudėjos butui Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo atsirasti dėl šiame bute atlikto nekokybiško remonto (buto Nr. (duomenys neskelbtini) grindų betonavimo darbų), tačiau ši žalos atsiradimo versija draudėjo nebuvo tirta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

14.1. Apeliantė teigia, kad ji neįrodinėjo, jog žala buvo padaryta vykdant kapitalinį remontą, todėl teismo išvados yra niekaip nesusiję su ginčo dalyku. Teismas daug dėmesio skyrė remonto pobūdžiui, tačiau tai nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes nuo to, ar remontas kvalifikuotinas kaip paprastasis, ar kapitalinis, nukentėjusiajam padaryta žala nei sumažėja, nei padidėja. Ieškovė įrodinėjo atsakovės atsakomybę, kylančią iš generalinio delikto.

14.2. Ieškovės teigimu, ji įrodinėjo, kad draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), iki tol, kol atsakovė nepradėjo remonto darbų (duomenys neskelbtini) bute, buvo visiškai tvarkingas ir be trūkumų, šios aplinkybės niekas nepaneigė. Atsakovei vykdant remonto darbus pagal rangos sutartį ir darbų aprašą, t. y. atliekant pilną (duomenys neskelbtini) buto renovaciją su sienų griovimu, buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) butas. Dėl to, kad vyko remonto darbai ir tuo metu buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) butas, ginčo byloje nebuvo, tačiau teismas sprendė, kad byloje neįrodyta atsakovės neteisėta veika, t. y. nenustatyta, kokius teisės pažeidimus įvykdė atsakovė.

14.3. Pasak apeliantės, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės pagrindinė veikla yra statybos remonto darbai. Atsakovė perėmė iš užsakovo ((duomenys neskelbtini) buto), statybų aikštelę ir iki darbų perdavimo užsakovui tapo atsakinga dėl žalos padarymo tiek prieš užsakovą, tiek prieš trečiuosius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog trijų nepriklausomų specialistų išvados nepatvirtina, kad atsakovė, vykdydama rangos sutartį dėl visų sienų išgriovimo darbų, išgriovė sienas, ir tokiu būdu, atsirado pažeidimai (duomenys neskelbtini) bute, t. y. pirmosios instancijos teismas įrodymus ištyrė lygiai priešingai, negu tie įrodymai patvirtina.

14.5. Argumentuoja, kad byloje yra pateikta 2023 m. vasario 6 d. pažyma, kurią parengė techninės priežiūros vadovė I. L. ir techninės priežiūros vadovas J. G.. Ekspertai pažymėjo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienų, lubų, grindų pažeidimų priežastis – neatsargūs ir netinkamai vykdomi buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai. Atsakovė jokiu būdu nenuginčijo specialistų išvadų, tačiau teismas sprendė, kad specialistų išvados neargumentuotos, todėl atsakovė yra atleidžiama nuo atsakomybės.

14.6. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad byloje yra nustatyti ir aiškiai įrodyti įrankiai, kuriais buvo padaryta žala, t. y. tiek nukentėjusioji, tiek tretieji asmenys, tiek pati atsakovė paliudijo, kad (duomenys neskelbtini) buto sienų griovimui buvo naudojami perforatoriai, kūjai. Būtent šiomis priemonėmis daužant sienas, buvo padaryti pažeidimai (duomenys neskelbtini) bute. Atsakovė, smūginių prietaisų pagalba išgriovusi sienas, nepasirūpino, kad perdengimai būtų paremti, todėl po smūgių įtrūko ne tik sienos, lubos, bet ir įlinko grindys.

14.7. Mano, kad teismas ignoravo specialistų išvadas dėl žalos padarymo aplinkybių ir sprendė, kad pats nukentėjęs (duomenys neskelbtini) pasidarė sau žalą, nes pasidarė nekokybišką remontą. Nors pats teismas pripažino, kad aplinkybė dėl netinkamo remonto yra niekaip neįrodyta (sprendimo 19 punktas), tačiau nusprendė, kad (duomenys neskelbtini) butui padaryta žala atsirado būtent dėl (duomenys neskelbtini) bute netinkamai atlikto remonto, t. y. teismo išvada prieštarauja logikos dėsniams ir Lietuvis Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

14.8. Teigia, kad teismo sprendimo prieštaringumą patvirtina tai, jog teismas įvertino aplinkybę, kad draudėja nurodė įvykio datą – 2022 m. lapkričio 1 d., tačiau pripažino, kad nėra aišku, kada įvyko įvykis. Be to, teismas įvertino turto apžiūros akte draudėjo nurodytą aplinkybę, kad paskutinio remonto data yra 2022 balandžio mėn., 2023 m. vasario 6 d. pažymą, kurią parengė techninės priežiūros vadovė I. L. ir techninės priežiūros vadovas J. G., kurioje specialistai apžiūrėjo 8 butą ir nustatė, kad buto remonto darbai yra atlikti 2022 metais, tačiau vis tiek pripažino, kad nėra duomenų, kada draudėjos bute yra atliktas remontas.

14.9. Nors teismas pripažino, kad draudimo išmoka sumokėta nevertinus nusidėvėjimo, apeliantė atkreipia dėmesį, kad pripažinus, jog remontas atliktas 2022 metais, o įvykis įvyko tais pačiais metais, nusidėvėjimas negali būti skaičiuojamas. Be to, nors teismas nurodė, kad draudimo išmoka sumokėta nepagrįstai su pridėtinės vertės suma, PVM nebuvo mokamas, t. y. pirmosios instancijos teismo išvados niekaip nekoreliuoja su įrodymais.

Atsiliepimas

15. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

15.1. Atsakovė teigia, kad nepaisant to, kokia civilinę atsakomybę reguliuojančia teisės norma ieškovė grindė savo ieškinį, ji privalėjo įrodyti, kad atsakovės veiksmai buvo neteisėti ir kad būtent dėl jų kilo žala. Apeliaciniame skunde akcentuojama generalinio delikto taisyklė nepanaikina ar nesusilpnina ieškovės įrodinėjimo pareigos šioje dalyje. Teismų praktikoje apeliantės minima generalinio delikto taisyklė aiškinama tokiu būdu, jog šios taisyklės taikymas neįtakoja ieškovės pareigos įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlyga. Draudikas šioje byloje privalėjo įrodyti ne tik visas civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau pakankamai aukštu įrodinėjimo standartu pagrįsti, jog draudikas atsakingai ir rūpestingai vykdė ūkinę komercinę veiklą, ėmėsi būtinų priemonių ir sudarė pakankamas sąlygas, jog jo regresinis reikalavimas būtų patenkintas.

15.2. Mano, kad tai, jog draudikas išmokėjo draudimo išmoką, savaime nereiškia, kad tretieji asmenys padarė žalos ir/ar elgėsi neteisėtai. Galimas atvejis, kad draudžiamasis įvykis nebuvo sąlygotas su draudimo sutartimi nesusijusių trečiųjų asmenų veiksmų – pvz. pats draudėjas sudarydamas sutartį buvo nesąžiningas, nenurodė visų aplinkybių, o draudikas jų netikrino. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad draudikas apdraudė objektą nuotoliu, t. y. neįsitikinęs ir net nebandęs aiškintis kokia yra objekto faktinė būklė. Byloje pateiktais duomenimis ieškovė įrodinėjo tik tai, kokia būklė buvo po draudžiamojo įvykio, tačiau nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia turto būklė buvo draudimo sutarties sudarymo momentu ar iki tol.

15.3. Teigia, kad nei viename iš ieškovės teikiamų dokumentų nėra detalizuota, kaip konkrečiai pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai ar bendro pobūdžio nerūpestingumas (generalinis deliktas).

15.4. Nurodo, kad buto, kuriame atsakovė atliko darbus, nenešančios sienos ir taip buvo atitrūkę nuo lubų konstrukcijos ir tai byloje įrodyta, o UAB „INFRANET“ išvadų turinys nėra informatyvus, neatliktas joks objektyvus tyrimas. Tyrimo išvados padarytos netiriant jokių kitų priežasčių, dėl kurių objektyviai galėjo atsirasti tokio pobūdžio žala. Teigia, kad namas, kuriame yra turtas, yra Antrojo pasaulinio karo laikų (1940 m.) statybos, draudžiamojo įvykio dienai jam buvo 82 metai. Taigi žala galėjo atsirasti ir dėl su atsakove nesusijusių aplinkybių, tačiau tai net nesiaiškinta, kadangi ieškovė yra suinteresuotas kažką apkaltinti ir susigrąžinti išmokėtą sumą.

15.5. Taip pat nurodo, kad už laikančiųjų konstrukcijų remontą yra atsakingi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, o ne tretieji asmenys (būtų apdailininkai ar kiti). Daugiabučio namo ir jo konstrukcijų būklė akivaizdžiai yra labai prasta, tam konstatuoti nereikia jokio specialaus tyrimo, kadangi būklė matoma iš butuose atliktų fotonuotraukų. Kiekvienas būtų savininkas tvarkosi kaip moka, nėra jokių duomenų apie daugiabučių namo konstrukcijų remontą ar atnaujinimą nuo pat namo statybos 1940 metais. Drausdamas tokį turtą, draudikas turėjo būti itin atidus, o paviršutiniškos draudiko verslo partnerių išvados dėl kaltų asmenų yra aiškiai neobjektyvios ir nepakankamos.

15.6. Pasak atsakovės, jos, kaip rangovės, pareigos yra detaliai reglamentuojamos teisės aktais, įskaitant labai detalius statybos techninius reglamentus. Jeigu atsakovė būtų kažką pažeidusi, tą nebūtų sudėtinga pademonstruoti, tačiau išnagrinėjus bylą iki šiol atsakovei nėra aišku kokius konkrečius jos neteisėtus ir/ar nerūpestingus veiksmus įrodinėja ieškovė.

15.7. Mano, kad ieškovė visiškai nepagrįstai kvestionuoja teismo vertinimą dėl byloje nustatytų aplinkybių, nes teismas išsamiai tyrė bylą, suteikė šalims lygias galimybes įrodinėti savo pozicijas, apklausė byloje liudytojus, teismo sprendimo argumentai yra detalūs ir apeliaciniu skundu yra ginčijami tik kai kurie iš jų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškovės, draudimo bendrovės, subrogacinį ieškinį atsakovei, darbus vykdžiusiai įmonei, dėl žalos, kurią patyrė draudėja, atlyginimo.

18. Byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp draudiko (ieškovės) ir atsakovės (remonto darbus vykdžiusio asmens), ieškovės teigimu padariusios žalą ieškovės draudėjos turtui, kai žemiau draudėjos buto esančiame bute buvo atliekami remonto darbai, išgriaunant sienas ir pertvaras, dėl ko draudėjos bute atsirado įvairūs sienų ir grindų defektai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės veiksmai, atliekant buto Nr. 4 paprastojo remonto darbus ir griaunant vidines sienas (pertvaras), buvo neteisėti teisės aktų, reglamentuojančių statybos procesą, laikymosi prasme, kad žala draudėjos butui galėjo atsirasti dėl kitų priežasčių, o ne dėl atsakovės atliekamų rangos darbų.

19. Apeliaciniu skundu ieškovė su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, nes iki tol, kol atsakovė nepradėjo remonto darbų, draudėjos butas buvo visiškai tvarkingas ir be trūkumų, šios aplinkybės niekas nepaneigė, kaip ir nepaneigė specialistų išvadų, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienų, lubų, grindų pažeidimų priežastis – neatsargūs ir netinkamai vykdomi buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai. Todėl mano, kad būtent atsakovė, perėmusi iš užsakovo (buto Nr. (duomenys neskelbtini)) statybų aikštelę ir iki darbų perdavimo užsakovui tapo atsakinga dėl žalos padarymo tiek prieš užsakovą, tiek prieš trečiuosius asmenis.

Dėl nustatytų aplinkybių ir jų vertinimo

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. tarp atsakovės (rangovės) ir J. M. buvo sudaryta rangos sutartis dėl patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apdailos darbų, tuo metu ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (virš buto (duomenys neskelbtini)), kuriame įvyko draudiminis įvykis. Įvykio data 2022 m. lapkričio 1 d., įvykio aprašymas – „apačioje kaimynai, darantys remontą, padarė žalą butui; dėl remonto darbų bute ant grindų pasidarė duobė, sutrūko sienos, sienos sustumtos į viršų, grindys pasėdusios yra“; ieškovė minėtą įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai R. E. išmokėjo 6 971,28 Eur draudimo išmoką.

21. Taigi, byloje nekilo ginčas, kad atsakovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam trečiajam asmeniui R. R., vykdė rangos (buto remonto) darbus pagal 2022 m. rugsėjo 19 d. Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininko R. R. įgalioto asmens J. M. ir rangovės UAB SR Statyba (atsakovės). Sutartyje nurodyta, kad sutarties objektas – patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apdailos darbai.

22. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinyje nedetalizavo, kuo pasireiškė atsakovės veiksmų, atliekant minėto buto remonto darbus, netinkamumas ir neatsargumas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės procesinių dokumentų turinys leidžia spręsti, kad atsakovės remonto darbų neatsargumas ir netinkamumas, pasak ieškovės, yra buto vidinių pertvarų neatsargus išgriovimas, dėl ko, ieškovės teigimu, jos klientės bute atsirado sienų bei grindų defektai.

23. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį skundžiamame sprendime vertino atsakovės ginčo bute atliekamų darbų pobūdį ir jų teisėtumą bei konstatavo, kad atsakovė bute atliko tik paprastojo remonto darbus, kapitalinio remonto darbų neatlikinėjo ir pagal atliktinų darbų apimtį, be kitų sutartų vidaus apdailos ir remonto darbų, įėjo tik vidinių sienų (pertvarų), kurios nėra laikančios konstrukcijos, nuardymas (išgriovimas) ir naujų vidinių pertvarų sumontavimas.

24. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės veiksmai atliekant buto Nr. (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbus ir griaunant vidines sienas (pertvaras) buvo neteisėti teisės aktų, reglamentuojančių statybos procesą, laikymosi prasme. Apeliantė skunde teigia, kad ji neįrodinėjo, jog žala buvo padaryta vykdant kapitalinį remontą, kad atsakovė, vykdydama remonto darbus pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius statybos procesą, todėl, pasak apeliantės, teismo išvados yra nesusijusios su ginčo dalyku.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos apeliacinio skundo argumentus, su jais iš dalies sutinka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje konkrečioje byloje sprendžiamas civilinės atsakomybės, kildinamos iš delikto, taikymo klausimas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovei teko pareiga įstatyme nustatytas sąlygas įrodyti (CPK 178 straipsnis).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungtyniško proceso esmė yra ta, jog įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

27. Ieškovė įrodinėjo, kad jos klientės butui buvo padaryta žala, teikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus ir byloje ginčo, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra atsiradę sienų ir grindų defektai, iš esmės nekilo. Ieškovė įrodinėjo, kad žala kilo dėl atsakovės, darbus kitame bute atlikusios rangovės, neatsargių ir nerūpestingų veiksmų, išgriaunant pertvaras ir nepaliekant jokių atramų.

28. Pažymėtina, kad ieškovė teikė į bylą UAB „Ukmergės butų ūkis“ 2022 m. lapkričio 7 d. defektinį aktą Nr. 2022/11/07, pagal kurį, komisija, atlikusi neeilinę daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) apžiūrą, nustatė, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) atliekamas buto remontas – išgriautos visos pertvaros, išluptos grindys, akte buvo siūloma skubiai paremti statramsčiais perdengimą ir atstatyti išgriautas pertvaras. Taip pat pateikė UAB INFRANET techninės priežiūros vadovų 2023 m. vasario 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įvykio aplinkybių ir priežasties patikslinimo, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad apatinio buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto metu pašalintos dalis sienų, sujudintos perdangos atraminės konstrukcijos ir mediniai statramsčiai patalpų viduje, bei atraminėse fasado sienose; pastatas senas, dėl ko namo medinė perdanga patyrė nedidelius judėjimus ir poslinkius.

29. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, teigdama, kad jokių neatsargių ir nerūpestingų darbų, ar darbų, nenumatytų rangos sutartyje, ji neatliko. Taip pat teikė įrodymus – fotonuotraukas, kuriose matomi atliekami remonto darbai, matosi, kad bute nėra pertvarų. Be to, atsakovė, atsikirsdama į jai reiškiamus reikalavimus, argumentavo, kad apdraustame bute (duomenys neskelbtini), buvo išlietos betoninės grindys ir tai neabejotinai turėjo įtakos apdrausto buto eksploatacijai ir apdraustas butas įsmuko vien todėl, kad žala draudėjos butui galėjo atsirasti dėl šiame bute atlikto nekokybiško remonto arba dėl Ukmergės rajono savivaldybės atliktų gatvės tvarkymo darbų, rėmėsi trečiojo asmens šioje byloje teiktais rašytiniais įrodymais.

30. Pirmosios instancijos teismas, sprendime iš esmės pritardamas atsakovės atsikirtimams, sprendė, kad jau iki buto remonto darbų pertvaros neatliko laikančios funkcijos, kad žala draudėjos butui galėjo atsirasti dėl jos bute atlikto nekokybiško remonto ar dėl visiškai kitų aplinkybių, tokių kaip pagrindinių namo konstrukcijų bloga būklė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie teismo argumentai nėra pakankamai motyvuoti ir iš esmės pagrįsti prielaidomis.

31. Visų pirma, aplinkybė, kokia buvo buto Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarų būklė iki atsakovės remonto darbų pradžios, pertvarų griovimo pradžios, iš esmės nebuvo nustatinėjama. Antra, nors atsakovė kėlė prielaidas apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto nekokybiškumą, galimas grindų betonavimo darbų pasekmes, rėmėsi trečiojo asmens teiktais argumentais ir įrodymais apie viso namo galimą blogą būklę, šių argumentų pagrįstumo neįrodinėjo, nors, kaip jau minėta, tokią pareigą jai numato CPK 12, 178 straipsniai (įrodinėja tas, kas teigia).

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismas, apsiribojęs atsakovės iš rangos sutarties kylančių pareigų aiškinimu, atliktų darbų pobūdžiu ir jų teisiniu vertinimu bei atsakovės keltomis prielaidomis apie galimą žalos atsiradimo šaltinį, iš esmės nenustatė esminę reikšmę šioje byloje turinčios aplinkybės – žalos atsiradimo priežasties, jos šaltinio, ir neatskleidė bylos esmės. Darytina išvada, kad tik nustačius kaip ir kokiu būdu bute Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado sienų, grindų ir kt. defektai, būtų galima spręsti dėl asmens, atsakingo už kilusią žalą, nustačius defektų atsiradimo priežastį, spręsti dėl neteisėtų veiksmų (ne)buvimo ir konkrečių teisės normų taikymo.

33. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visumą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis apie bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-381/2025 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas, nesiremdamas ieškovės į bylą teiktais rašytiniais įrodymais ir to pakankamai nemotyvuodamas, iš esmės sutikdamas tik su atsakovės teiginiais, nepagrįstais byloje esančių įrodymų visuma, netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas ir aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos nesilaikė.

35. Kasacinio teismo pabrėžiama ir tai, kad teismas, siekdamas teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, byloje gali skirti ekspertizę, kai abejojama tam tikrų faktų buvimu ir šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialiosios žinios. Teismas gali skirti ekspertizę savo arba byloje dalyvaujančių asmenų iniciatyva, jeigu jam iškyla neaiškūs, specialiųjų žinių reikalaujantys klausimai. Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 34–35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023 43 punktą).

36. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant tokio pobūdžio, koks kilo nagrinėjamoje byloje, ginčą, kai būtina nustatyti statinio defektų atsiradimo priežastį, gali būti reikalingos specialios statybos srities žinios, tačiau šis klausimas byloje nespręstas.

37. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad rangos darbų vykdymo metu buto savininkas butą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perdavęs rangovei (atsakovei) rangos darbams atlikti, sprendimo 10 punkte teismas nurodė, kad atsakovė nėra statinio savininkė ar statinio valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme.

38. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė jau atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi argumentus, kad ji nėra tinkama atsakovė šioje byloje, tokius argumentus grindė statinio savininko griežtąja atsakomybe.

39. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 18 punkte nurodė, kad vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga, tad už pagrindinių namo konstrukcijų stovį yra atsakingi daugiabutį namą sudarančių objektų bendraturčiai. Šie sprendimo argumentai leidžia spręsti, kad teismas įvertino, jog dėl ieškovės klientei kilusios žalos gali būti atsakingi kiti asmenys ir tai yra vienas iš teismo argumentų ieškinį atmesti.

40. CPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021).

42. Atsižvelgus į prieš tai paminėtas teisės normas bei kasacinio teismo išaiškinimus, byloje iškilus klausimui dėl, galbūt, kitų asmenų, ne atsakovės, veiksmų (neveikimo) priežastingumo su ieškovės draudėjai kilusia žala, nustačius, kad pagal ieškinį turėtų atsakyti kiti asmenys, teismas privalėjo vykdyti išaiškinimo pareigą ir pasiūlyti ieškovei pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes, o ne atmesti ieškinį deklaratyviais teiginiais apie galimus kitus už žalą atsakingus asmenis.

43. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, buvo saistomas pareigos įvertinti žalos atsiradimo priežastis, nustatyti už žalos padarymą atsakingus asmenis bei kitas civilinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo sprendimo turinys suponuoja, kad nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylos išnagrinėjimo rezultatui teisiškai reikšmingos aplinkybės (CPK 185 straipsnis), t. y. nenustatęs kodėl ir dėl kokių priežasčių ieškovės draudėjai kilo žala, teismas sprendė, kad nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, o tokia išvada stokoja teisinio ir loginio pagrįstumo.

44. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

45. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, sprendžia, kad šalių ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas apeliacinės instancijos teisme, kadangi ieškinio reikalavimų dėl žalos atlyginimo taikant deliktinę atsakomybę nagrinėjimas reikštų ieškinio nagrinėjimą visa apimtimi, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė esminės teisinę reikšmę šioje byloje turinčios aplinkybės – dėl kokių priežasčių, veiksnių kilo žala, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir paskirties, be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl jau esamų ar naujų įrodymų vertinimo (kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ar įvertino kitaip), prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

47. Dėl to spręstina, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti – skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Ramunė Čeknienė Laimantas Misiūnas Ignas Totilas