Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kornelijai Jomantienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei L. Ž. bei atsakovės L. Ž. priešieškinį ieškovui G. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, R. B. ir E. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas G. Ž. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei, kuriuo prašo:

1.8. po santuokos nutraukimo atsakovei L. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškinyje nurodytus sutuoktinių bendro turto objektus, 69 150,00 Eur bendros vertės:

Iki šios dienos šalių vaikai jau ilgą laiką gyvena su atsakove ir yra jos prižiūrimi. Visi vaikai mažamečiai, jiems ypatingai reikalinga motinos globa, be to, vaikai su motina gyvena nuo pat gimimo, ir su ja turi itin glaudų ryšį. Nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitinka gyvenimas su atsakove, prašo teismo nepilnamečių P. Ž. ir P. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove. Nurodė, kad ieškovas pripažįsta, jog 270 Eur suma kiekvienam vaikui yra reikalinga iš skyrium gyvenančio tėvo/motinos. Nustatant priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką atsižvelgta, kad ieškovas dirba gamybinėje įmonėje ir neužtikrins galimybės visuomet tuo pačiu laiku pasirūpinti vaikų poreikiais, pavyzdžiui, nuvežti vaikus į kiekvieno iš jų ugdymo įstaigas, atsakovė turi galimybę derinti savo darbo laiką siekiant nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo.

Priešieškinyje taip pat nurodyta, jog nesutinka dalintis tik ieškovo nurodytus kilnojamuosius daiktus ir nurodė daiktus bei jų vertes: Komodo lauko kepsninė, kurios vertė 1400 Eur, tenka G. Ž.; žoliapjovė-trimeris Stihl, 1600 Eur, tenka G. Ž.; dviratis, 2000 Eur, G. Ž.; dviratis, 1000 Eur, G. Ž.; trivietė dviračių priekaba, 500 Eur, G. Ž.; stiprios srovės siurblys Karcher, 500 Eur, G. Ž.; nešiojamas kompiuteris liečiamu ekranu Lenovo, 1800 Eur, G. Ž.; automobilis Škoda Octavia (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 7000 Eur, G. Ž.; robotas-žoliapjovė, 800 Eur, L. Ž.; automobilis Nissan Juke (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 5000 Eur, L. Ž. Ieškovas privalo atsakovei kompensuoti pusę šios sumos – 7900 Eur, atsakovas privalo ieškovei kompensuoti pusę šios sumos – 2900 Eur. Prašo įpareigoti G. Ž. perduoti L. Ž. kilnojamuosius daiktus, kurie skirti išimtinai nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui: sūnaus ir dukters dviračius bei balansinį paspirtuką. Dėl žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini)., nurodo, jog neprieštarauja ieškovo reikalavimui ir sutinka sumokėti ieškovo naudai 11000 Eur kompensaciją. Nesutinka su reikalavimu dėl jos asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į teismų praktiką, pareiga įrodyti, jog nuo 2010 metų, kuomet ginčo šalys pradėjo gyventi kartu, iki šalių turtinių santykių nutrūkimo momento į atsakovės L. Ž. asmeninį nekilnojamąjį turtą buvo investuota apie 46065,80 Eur, tenka būtent ieškovui G. Ž. Ieškovas darbo užmokesčio 2018 metais vidutiniškai gaudavo po 210,17 Eur per mėnesį, 2019 metais vidutiniškai po 148,78 Eur per mėnesį, 2020 metais vidutiniškai po 420,79 Eur per mėnesį, 2021 metais vidutiniškai po 1228,83 Eur per mėnesį, o 2022 metais vidutiniškai po 1449,34 Eur per mėnesį. Ieškovo teiginiai, kad namo baigtumo lygis pakito – padidėjo nuo 67 iki 100 %, yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Tai paneigia atsakovės buvusio sutuoktinio procesiniai dokumentai santuokos nutraukimo byloje. Pateikia teismui fotonuotraukas, iš kurių matyti namo aplinka, E. L. yra ne vyresnė nei 6-7 metų, taigi akivaizdu, jog nuotraukos darytos dar iki ieškovo ir atsakovės pažinties.

Tretieji asmenys R. B. ir E. M. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašo teismo priteisti iš ieškovo G. Ž. R. B.1200 eurų žalos (nuostolių) atlyginimo, ir priteisti iš ieškovo G. Ž. E. M. 3300 eurų žalos (nuostolių) atlyginimo.

Nurodė, kad E. M. ir R. B. yra ilgamečiai sugyventiniai, kurį tai laiką gyveno užsienyje, todėl savo daiktus laikė pas dukrą L. Ž. R. B. G. Ž. yra skolingas paėmęs dviračių bagažinę ant mašinos, 400 Eur vertės, įrankius 300 Eur vertės, trimerį žolei pjauti 400 Eur vertės, dalgį žolei pjauti relikvinį 100 Eur vertės, iš viso 1200 Eur vertės. E. M. G. Ž. yra skolingas paėmęs žiedą vyrišką auksinį 1800 Eur vertės, grandinėlę vyrišką auksinę 1500 Eur vertės, iš viso 3300 Eur vertės. Šie daiktai ieškovo paimti savavališkai, kurie jam nepriklauso, todėl mums bendrai padaryta 4500 Eur vertės žala.

Teismo posėdžio metu ieškovas G. Ž. nurodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovės netinkamo elgesio, ji jį užpuolė, iškraustė miegoti į kitą kambarį, atsakovei nepatiko, kad jis nepakankamai uždirba, tada išsikraustė 2022 m. vasario 18 d. Atsakovė konfliktavo ir su savo mama. Atsakovė ant visų puolė, šaukė ir dėl to santuoka nutrūko. Jis siūlė lankytis pas psichologą, L. kreiptis į gydytojus nesutiko. Neturtinės žalos prašo, nes buvo streso situacijoje, negalėjo miegoti, lankosi pas psichologus. Su L. apsigyveno 2010 m. ir vedė bendrą ūkį. Mano, kad vaikai turi gyventi su juo dėl vaikų mamos sveikatos ir elgesio. Dėl L. agresyvių veiksmų L. dukra ir jos mama buvo išsikrausčiusi pas jo mamą. L. nevedė vaikų pas specialistus, psichologą. Turi sąlygas vaikams, gyvena tėvų name. Mama neužtikrina vaikų poilsio ir mokymosi režimo, jos prižiūrimas vaikas buvo apsinuodijęs insekticidu. Mama neteikdavo informacijos apie vaikus, jų sveikatą. Vaikams mokamos išmokos, P. gauna neįgalumo išmoką. Su atsakove dėl bendravimo su vaikais nepavyksta bendradarbiauti, nepraneša, kada negalės susitikti. Prašo taikyti bendravimo tvarką, kuri nurodyta prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovės elgesys agresyvus ir neprognozuojamas, bijo dėl vaikų saugumo, atsakovė juos įtraukia į jų konfliktus, žino tai iš vaikų, vaikai sakė, kad mama mušė. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepakakus įrodymų. Mano, kad atsakovė turi psichinių ligų, patiria agresijos priepuolius, kaltina ją sekant. Automobilius prašo padalinti pagal tai, kam jie liko. Škoda Oktavia įgyta iki santuokos, bet laiko bendru turtu. Sklypą įgijo, jį padalino, dalį pardavė, liko dar vienas. Sklypo vertę nurodė vertintojai. Išsikraustydamas pasiėmė tik rūbus, savo instrumentus: stiprios srovės siurblį, žoliapjovę trimerį, suvirinimo aparatus, elektrinius pjūklus, su antstoliu pasiėmė kepsninę. Kepsninės vertę nurodė su nusidėvėjimu, žiūrėjo į skelbimus internete. Trimeris „Stihl“ vertė nurodyta naujo, įgijo 2020 m. pradžioje, su nusidėjimu būtų 130-150 Eur. Dviratis įgytas 2012 m., vertę nurodė atsakovė, atiduotas E., vertės nežino, šiuo metu kainuotų apie 500 Eur. Dviračio priekabą nurodė pagal atsakovės priešieškinį. Stiprios srovės siurblys įgytas 2016 m., vertė pagal skelbimą. Robotas žoliapjovė įgyta 2020 m., vertė pagal priešieškinį. Žiedas buvo ant lentynos, atsakovė kažkur jį padėjo. Telefonas „Apple“ atsakovei nupirktas 2021 m., atsakovė naudojasi laikrodžiu „Apple“. Supamą krėslą jam dovanojo mama, liko pas L., neaiški jo būklė. Knygų spintą pirko 2019-2020 m., stovi darbo kambaryje, nurodė naujos kainą, galima dalinti per pusę. Rūbų spinta įgyta 2015 m., vertė pagal sąskaitą. Siurblys šluota pirkta 2021 m., vertė nauja. Siurblį robotą pirko 2017 m., tris metus guli garaže, vertė naujo. Džiovyklė „Bosch“ pirkta 2019 m., vertė pagal pirkimo kainą. Šaldytuvą ir šaldymo dėžę pirko 2015 m., vertė pagal kainą. Garintuvą pirko 2015 m., mokėjo apie 200 Eur. Siuvimo mašiną nusipirko atsakovė, 2021 m., vertė 100 Eur. Kompiuteris nešiojamas HP pirktas 2016 m., kaina apie 1000 Eur. Indaplovė pirkta 2020 m. Girliandos, šviestuvai, projektorius buvo jo hobis, vertė sumažinta, nes vien valdiklis kainuoja 800 Eur. 24 punktą prašo išbraukti, nes nesumontuota įranga priskirta prie 23 punkto. Patalus atsivežė dar prieš santuoką. Lauko baldų komplektą pirko 2015 m., vertė pagal įsigijimo kainą. Visų daiktų šiek tiek mažesnė dėl nusidėvėjimo. Baldų nusidėvėjimas mažesnis, spinta apie 150 kainuoja. Šluota-siurblys buvo naudota tik 3-4 mėn., siurblys robotas gali kainuotų apie 400 Eur, džiovyklės vertė apie 400 Eur, šaldytuvas kainuotų apie 300 Eur, šaldymo dėžė apie 200 Eur, garintuvo kaina būtų apie 150 Eur. Kompiuterio HP kaina liko apie 600 Eur. Indaplovė naudota apie metus, kainuoja apie 500 Eur. Šviestuvai, girliandos, elektronikos įranga jau buvo su nusidėvėjimu paskaičiuoti, lauko baldai kainuotų apie 400 Eur. Planšetė „Sony“, televizorius jau su likutine verte. Atsakovės automobilio gedimas įvyko dėl netinkamos eksploatacijos, abu automobiliai po gyvenimo skyrium pradžios buvo remontuojami. Seną buitinę techniką, kai buvo virtuvės remontas, atsakovė pardavė. Spausdintuvą prašo palikti atsakovei, nes, kai prašė, atsakovė negrąžino. Atsakovė nenorėjo jų grąžinti, todėl jie jai paliktini, neprašo jų grąžinti. Kadangi atsakovė nebeprašo priteisti jai sklypo ir neturi pinigų, sutinka priimti sklypą, tik atkreipė dėmesį, kad pardavus sklypą reikės dar sumokėti mokesčius. Prašo nedalinti po ½ dalį, nenorėtų turėti bendros nuosavybės, atsakovė sklypo neprižiūri, nepjauna žolės, dėl kelio gerinimo teko jam vienam prisidėti, atsakovė atsisakė prisidėti. Telefonas „Apple“ ir kiti daiktai liko pas atsakovę, jų būklės nežino, atsakovė tinkamai neeksploatuoja. Planšetę ir televizorių „Philips“ įgijo iki santuokos, paliko name, televizoriaus vertė būtų 100 Eur, planšetę pirko 2015 m., buvo naudojama, vertė liko apie 200 Eur. Skalbimo mašina „Samsung“ buvo jo atsivežta, buvo naudojama, kitą mašiną parsivežė dėvėtą iš Londono. Dėl kompensacijos sumos nurodė, kad atsakovė 2021 m. pervedė už mamos butą 17000 Eur iš jų bendrų pinigų, su juo nebuvo derinama. Papildomos išlaidos atsirado, nes pasiimdavo vaikus tinkamai neaprengtus, nors teikė išlaikymą vaikams, bet tekdavo pirkdavo naujus rūbus, avalynę. Atsakovė santuokos metu mokėjo turimo asmeninio kredito įmokas. Grynųjų pinigų buvo 10000 Eur, kurie yra pas jį ir jis turėtų pusę atiduoti atsakovei. Sklypą pardavė už 50000 Eur.

Kai atsikraustė 2010 m. vasaros pabaigoje pastebėjo, kad stogas šiltintas spaliais. Namas buvo įrengtas. Pirko vatą, šiltino stogą. Jis atsakovei išaiškino ir ji pritarė šiltinimui. Kuro suvartojimas sumažėjo. Paskui šiltino namą, pamatus, dėjo trinkeles. Pakalimus, kuriuos galėjo išsaugoti, išsaugojo, kiek trūko pirko. Visus konstrukcinius sprendimus teko perdaryti dėl broko. Didelė darbų dalis buvo daromi iki santuokos sudarymo. Statyba buvo baigta, teisinė ne. Darbus finansavo jis. Santaupų neturėjo, jis turėjo didesnes finansines galimybes. Jis daug dirbdavo komandiruotėse, dirbdavo keliuose darbuose ir gaudavo dideles pajamas. Jis rūpinosi ūkio reikalais, atsakovė maistu ir kitais buities reikalais. Namui padarė rekonstrukciją, jo vertė labai padidėjo. Statybos leidimo nereikėjo. Stogo dangos nekeitė. Prieš tai buvo E klasės, o dabar B+ ar A. Pastatė pastogę automobiliams, praplėtė trinkelių dangą, vaikams įrengė namelį. Keitė boilerį su saulės kolektoriumi. Įrengė terasą. 2020 m. darė remontą pirmam aukšte. Žemės sklype įrengė drenažą, apsodino augalais, pastatė šiltnamį, vaikams namelį, apmokėjo kelių asfaltavimą, apšvietimą. Kompensacijos suma paskaičiuota pagal vertintojų nustatytą vertę. Kainos pokyčio jie nevertino. Išlaidas skaičiavo, bet neturėjo visų dokumentų, jie liko pas atsakovę. Katilinę perdarė 2014-2015 m., bet katilo nekeitė. Draudimas sumokėjo dėl stogo praleidimo, tačiau draudimo išmoka buvo pervesta atsakovei, o remontavo ir už medžiagas mokėjo iš jo sąskaitos. Terasą šiltino, įstiklino. Ji buvo išbetonuota, bet teko kai ką nugriauti. Balkono duris teko keisti, nes apšiltinus namą, durys nebetiko, teko juos pakeisti. Prašo grąžinti spausdintuvą, įgytas buvo iki santuokos, jo įgytas, buvo veikiantis, vertė nurodyta naujo. Vienintelę uošvienės dovaną – grandinėlę – atsakovė kažkur paslėpė, dovanojo 2020 m., todėl prašo grąžinti jos kainą. Žaidimų konsolė, įgyta 2013-2014 m., paliko namie, nes ja mėgo žaisti P., gal vertė su žaidimais būtų 150-200 Eur. Saulės akinius, įgytus 2022 m., išsinešė sūnus pas mamą ir atsakovė nebegrąžino. Svarmenys ir treniruočių suoliukas liko jam skubiai išsikėlus, tiek kainuoja šiuo metu. Kaltą rinkinį turėjo nuo mokyklinių laikų, liko garaže, kaip ir lituoklis, kainuoja dėvėtas apie 100 Eur, nužievintojas, liko ir įrankiai, replės, visų vertė nurodyta apytiksliai. Dujų balionai kainuoja apie 300 Eur kiekvienas, vienas su monometru, kitas be, todėl abiejų vertė 500 Eur. Vartų koja (apie 6 m. ilgio, apie 100 kg) liko namie pastogėje, priklauso įmonei, nes nebuvo kur sandėliuoti, daikto kaina apie 1500 Eur, daiktų likimas neaiškus. Daiktų neleido pasiimti. Antstolis faktinių aplinkybių nustatymo metu ją užfiksavo. Automobilį sulankstė atsakovė balandžio 11 d., nes vaikas parbėgo į jo mašiną, atsakovė apšaukė ir apspardė mašiną. Ikiteisminio tyrimo nepradėjo, nes turtas bendras. Žalą įvertino 1350 Eur suma. Visiems darbams atsakovė pritarė, kai stogas bėgo, pati inicijavo tvarkymą. Atsakovė prie darbų finansavimo neprisidėjo. Namas buvo pastatytas, tačiau kaip biudžetinis, visos medžiagos ir įranga buvo pigiausios. Boileris ir kolektorius kainavo apie 14 tūkst. Lt, dar atskirai pirko vamzdžius. Sklypą apsodino vaismedžiais, apie 15-20 vaismedžių, pušelių pasodinta apie 50, pastatė šiltnamį, vaikų žaidimo namelį. Su antstoliu buvo paimta tik Komado Bono kepsninė, puodas, replės, lyžė picai, picos akmuo, uždegiklis, nieko kito iš namų nepaėmė. Atsakovės teta atvažiavo, kai laukė kolegos, kad padėtų kepsninę išvežti. Vasario 18 d. susirinko rūbus ir išsikraustė. Pervedimai nuo 2012 m. buvo, kai atsakovė pasakydavo, kad neturi pinigų. 2012 m. skrido į Tenerifę ir tais matais darė pirmą kosmetinį remontą. Dar 2011 m. važiavo į kitos pusseserės vestuves.

Dėl savarankiškų reikalavimų nurodė, kad grandinėlę jam padovanojo ir ji liko pas L. name. Žiedo nėra matęs. Bagažinė buvo, bagažinė matosi antstolio aplinkybių konstatavimo protokole, ten ir liko. Ją parvežė gal 2017 m., ją padovanojo šeimai. Kad jie naudojo, nebuvo prieštaravimų. Bagažinę jie naudojo važiuodami poilsiauti. Buvo išėmęs numerį, liko ant bagažinės. Įrankių yra likę daugiau, ten paliko ir savo įrankius. Kažkokie įrankiai garaže buvo palikti, buvo parvežęs varžtų. Trimeris buvo garaže paliktas, bet buvo sulaužytas, suremontavo, bet per 10 metų jis pasibaigė, išmetė gal 2017 m., pirko viską naują. Reliktinio dalgio nematė, bet liko jo senelio reliktiniai įrankiai. Iki tol nieko R. B. nieko nereikalavo, nurodyta trimerio vertė yra nereali. Birželio 13 d. atsakovė pareikalavo, kad jis pasiimtų balionus, nors prieš tai sakė, kad jų neturi. Paskutinį kartą name buvo balandžio 5 d., iki tol lankydavosi pas vaikus, L. būdavo kartu. Skelbime parduoti namą nurodyta, kad namas renovuotas, ten didžioji dalis nuotraukų 2016-2017 m. Su turto agente dėl pardavimo jis nebendravo. Nurodė, kad restauravo laiptus, darbus atliko jis pats. Burbulinę vonią jis pirko. Balkonus šiltino, keitė langus ir duris. Apskardinti iš naujo kaminai. Sienos apšiltintos ir pastorintos. (duomenys neskelbtini)gatvė nebuvo asfaltuota. 11000 Eur buvo pervesta dėl sklypo pirkimo.

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. Ž. nurodė, kad automobilis nebuvo apspardytas, nieko nesulankstė ir nesudaužė, ji tik patampė dureles, pabeldė į langą, nes neišleido P. pas ją. Jai kelią susirūpinimą P. kalba apie smurtą, jos elgesys. Jos automobilis Nissan yra sugedęs. Ieškovas sukėlė konfliktines situacijas. Ieškovas neaprengia vaikų tinkamai, jai tenka nupirkti vaikams rūbus, nors iš jos vis reikalauja grąžinti, nors net nedavė. Kai ji buvo ligoninėje su vaiku, G. buvo atvažiavęs paėmė daiktus, pinigus su autobusu, viską matė jos teta, buvo iškviesta policija. Ieškovas išsinešė visus daiktus, išsinešė net patėvio daiktus. Auksinę grandinėlę jos mama davė ieškovui, kad duotų pinigų, nes trūko pinigų butui, apstatymui. Ieškovo akinių nerado, jo žiedų nenešiojo, nežino. Tokių daiktų kaip spausdintuvas, Samsung mašina, treniruokliai, įrankiai neturi ir jų nematė. Dviratis buvo jos, bet išvežtas. Trivietė dviračių priekaba yra R. B.. Trimeris buvo pirktas jos patėvio. „Xbox“ pirktas Anglijoje ir išneštas ieškovo. Tvora jau buvo iki pažinties. Katilinė jau buvo 2010 m. padaryta. Su buvusiu draugu išsiskyrė tik 2012 m. Sklypas buvo apsėtas žole, sutvarkytas. Tik 2012 m. įsigytas VW Beetle automobilis. 2010 ir 2011 m. su G. nieko bendro neturėjo. Namas buvo naujas, jo nereikėjo griauti ar perdaryti, stogas nebuvo keistas, antrame aukšte niekas neremontuota. Su stogine mašinai ji nesutiko, jai jos nereikia. Šiltnamį gali pasiimti, jai jo nereikia. G. pas ją negyveno, gyveno pas mamą, tik 2016 m. parvažiavo gyventi. Nissan yra nevažiuojantis, jo remontas kainuoja tiek, kiek mašina, o pusę kainos už Škodą ieškovas turi jai grąžinti. Nesupranta, kodėl turėtų mokėti ieškovui kompensaciją už namą ir sklypą. Žemės sklypo, kuris jų bendras, jai nereikia ir gali G. pasiimti, jeigu mano, kad už 50000 Eur gali parduoti. Sklypus rado ji, buvo paskola, kuri grąžinta iki santuokos pabaigos. Iš gautų pinigų grąžinta paskola, 10000 Eur pasiėmė G., liko grąžinti apie 11 tūkst. Eur. Už vaikų drabužius nemato pagrindo mokėti, nes jam mokamas vaikų išlaikymas ir išmokos. Nurodė, kad P. iki tol rūpinosi ji, ji jam rado pagalbą. Prokuratūroje yra dvi išvados, kad G. ją sumušė, pirmoji buvo gegužės 2 d. Taip pat buvo sumušta Giruliuose, įrodymus prideda. Ją nepagrįstai apkaltino, kad Po. sumušė, ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Tai rodo psichologinį jo smurtą. Ieškovas ją vadina psichine ligone, toks ieškovo elgesys gali išvesti iš pusiausvyros. Nurodė, kad ji jokių vaistų nevartoja, jai nėra diagnozuota psichinė liga, lankosi krizių centre dėl ieškovo smurto. Iš vaikų atimti namai, kur jie gyveno. Ten, kur dabar gyvena nėra geros sąlygos, vaikams trūksta erdvės, P. labai džiaugėsi namuose. Nemato pagrindo, kad ji turi kažką už mamą atiduoti. Namas buvo naujas, o ieškovas atėjo pas ją gaudamas tik 400 Lt algą, neturėjo net mašinos. Katilinę ji pati įsirengė, šimtą eurų ji paskolino, o jai grąžino pavedimu. Škodą įgijo lizingu ir išmokėjo santuokos metu, ją dar nuomojo įmonei ir gaudavo pinigus. Ieškovas atėjo pas ją siekdamas už valdyti jos turtą. Jos pajamos visada buvo didelės, ji (duomenys neskelbtini) ir dirbo (duomenys neskelbtini). Po P. gimimo pablogėjo, aiškino, kad ji nereikalinga, kentėjo vyro ir jo mamos psichologinį smurtą. Ji buvo ištisai filmuojama, ją kaltino neištikimybe, vaikas rado vieną kamerą. Ji tokio psichologinio smurto neiškentė ir paprašė išsikelti. Nurodė, kad name nei stogas, nei langai, nei sienos nekeistos. Jis name gyveno ir viskuo naudojosi, todėl nesupranta ieškovo reikalavimo, namas jam nepriklauso. Namo stogo remontą kompensavo draudimas.

Nurodė, kad ieškovo psichologinis smurtas nesiliauja. Santykiai prastėjo po P. gimimo, jautė psichologinį smurtą, žeminimą, gimus P. vyras kaltino, kad ne jo vaikas, žemino, viską kentė ir taikstėsi, išėjusi į darbą įgijo pasitikėjimą ir tada nusprendė skirtis. Norėtų pasilikti santuokinę pavardę. Patikslino, kad gyvendavo tiek pas ją, tiek kitur nuo 2012 m., pilnai negyveno, atsikraustė 2015 m. 2012 m. pavasarį išsiskyrė su draugu, tik tada susipažino su ieškovu. Su suaugusia dukra dabar santykiai geri. Ji gyveno bendrabutyje ir mažai matė jų santykius. Neturtinės žalos prašo, nes patyrė ieškovo psichologinį smurtą. Pas psichologą lankosi, pradėjo lankytis prasidėjus skyrybų procesui. Pas psichiatrą nesikreipė, buvo nuėjusi pas psichiatrą, psichiatrė siūlė lankyti psichologą, turi psichologę ir jos keisti nenorėjo. Ji ir pateikė išvadą apie jos psichologinę būseną. Psichiatro išvadą ieškovas bando išversti kitaip. Nori, kad vaikai būtų grąžinti mamai. Nesutinka, kad vaikai gyventų pas tėvą, neturi sąlygų, ten laikomos vištos, vaikai būna sukandžioti. Su socialiniu darbuotoju bendrauja, o vaikų teisės nesikiša. Norėtų, kad vaikai būtų paimti iš ugdymo įstaigų. Pamokos su vaikais ruošiamos, vaikų mokymosi rezultatai kritę nuo tada, kada apsigyveno su ieškovu. Kalbėjo dėl to su direktore. Šiuo metu dėl sveikatos būklės negali vairuoti, bet vaikus prižiūrėti gali. Prašo, kad sklypas turėtų likti G. už jo įvertintą kainą. Ji neturi galimybės jo prižiūrėti. Nissan Juke nebėra ką dalinti, 2100 Eur buvo jos gauti asmeniniai pinigai už Volkswagen Beetles. Pateikė sąskaitą, reikalingas filtras kainuoja tiek, kiek kainuoja automobilis, be to, po avarijos balandžio mėn. jos priepuolio metu sugadinta važiuoklė, į įvykį nebuvo kviesta policija. Meistrai nurodė, kad filtro plovimas dar kartą nebepadės. Sutinka, kad jai kompensuotų Škoda vertę, sutinka su verte. 2022 m. techninės apžiūros metu nebuvo nustatytų trūkumų.

Nurodė, kad kepsninė jau išvežta, kainavo apie 1000 Eur, buvo daug priedų, įgyta apie 2021 m. Buvo puodas plovui, keptuvė, buvo laikikliai. Trimeris išneštas, kaina apie 300 Eur naujas, dėvėtas apie 250 Eur. Kai krovėsi daiktus, antstolio nebuvo, jis ne viską fiksavo. Ne visi priedai nufotografuoti antstolio. Dviratis Hercules buvo nupirktas pardavus nuo statybų likusį metalą, jo nebėra, jį pasiėmė G., įgytas už litus, kaina klaidinga, nepamena, kada įgytas. Turėjo iš viso du dviračius, raudonas buvo G., kurį įgijo iki santuokos sudarymo. Trivietė priekaba buvo R. B., jis buvo palikęs ir leidęs naudotis, buvo prie automobilio Škoda primontuota, išimti numeriai, pasiėmė ir išvežė G. Buvo ir priekaba prie dviračio vaikams vežti, šią taip pat išsivežė, nepamena, už kiek pirkta. Stiprios srovės siurblys kainavo apie 250 Eur, pirko santuokos metu, jis išvežtas G., kai buvo su antstoliu. Robotas žoliapjovė yra pas ją, jo vertė ne tokia, kaip nurodyta, jis dabar neveikia, P. nuplėšė apsaugą, jį sulijo, reikia remonto ir keisti peilius, dėvėto vertė apie 400 Eur, praeitą vasarą dirbo. Ieškovo vestuvinio žiedo neturi, jo nenešioja, po skyrybų matė ieškovą su žiedu. Telefoną Apple turi ji, jis buvo naudojamas dukrai, gali jį grąžinti, G. išsinešė telefonus. Telefonas buvo ikiteisminiam tyrimui paimtas, po to grąžino, buvo atiduotas P.. Laikrodį Apple išsinešė G., ji pati atidavė dar sausio mėnesį. Jis jai buvo padovanotas, o dabar prašo grąžinti. Nešiojamas kompiuteris Lenovo buvo pirktas 2021 m., išneštas G. su asmeniniais daiktais. Dar turėjo kompiuterį, bet nepamena kokį, kompiuterio HP nepamena, tokio neturėjo, ji turėjo Toshiba, bet įgytą labai seniai. Valgomąjį stalą turėjo įgytą iki santuokos, stalas nusidėvėjęs, jį reikia išmesti, jokio supamo krėslo neturi, turi supamą kėdę, gali ją pasiimti, knygų spinta pirkta seniai, iki santuokos, koridoriaus rūbų spinta sena, įsigyta iki santuokos, visus siurblius išsinešė, siurblio - roboto nematė, jį G. kažkam atidavė dar anksčiau. Džiovyklę išsinešė, pirkta kita, o skalbimo mašiną nupirko R. B., o kitą gali pasiimti. Šaldytuvo „Samsung“ neturi, jis išsivežė pas mamą, ji pirko naują „Bosch“ integruotą. Šaldymo dėžę turi, jai jos nereikia. Garintuvas pirktas vaikams, bet jo nebeturi, G. išsivežė. Neturi siuvimo mašinos, buvo, kai buvo mama. Indaplovė buvo pirkta, kai jos turėta sugedo, mano, kad kainuotų apie 150 Eur. Visus šviestuvus ji turėjo, nesupranta, už ką prašo 1000 Eur. Girliandų neturėjo, namo fasado neapšviesdavo, vaikų namelyje jokių girliandų nebuvo. Vartus turėjo iki santuokos sudarymo, stovi tie patys vartai. Antklodę, pagalves, kurią naudojo, jis išsinešė su kitais daiktais. Kai išėjo, nusipirko naujus. Lauko baldų komplektą išsinešė, kitą įsigijo dėvėtą. Kai nešė daiktus, antstolės nematė, tik paskui pakvietė antstolę. Vartai dabar stumdomi, niekas nebuvo keista. Planšetę Sony turėjo, bet ji buvo išnešta. Televizorių turėjo seną. Nieko iš grąžintinų daiktų neturi. Nesaugo jokios vartų kojos. Už mamą neatsako, G. pats sutiko, kad pervestų lėšas, nemano, kad turi jam kažką kompensuoti. Iš sąskaitos buvo sumokėta paskola. Pinigai buvo gauti už žemę. Namas nebuvo pagerintas, buvo tik kosmetiškai padažytas, uždėtos plytelės, trinkelės buvo sudėtos, kolektorių jau turėjo. Šildymo sistemą padarė dar nepažinodama G. 2010 m. Su G. susipažino 2013 m., bet kartu negyveno, tik ateidavo ir išeidavo. Nepamena jokių pinigų pervedimo 2012 m. Stoginė mašinai jai nebuvo reikalinga, statyta iš medžiagų nuo statybų likučio. Stogo apšiltinimas buvo keistas, sutvarkyti kaminukai, purkštos, putas kompensavo draudimas. Stoglangiai nebuvo keisti. Po liūties buvo perdažytos sienos. Kai kur reikėjo pakeisti grindis, keitė virtuvėje. Visą laiką turėjo šildomas grindis. Nepamena, kad būtų keitusi lauko duris, klinkerinių plytelių nepirko. Kas buvo pirkta, buvo iš jos lėšų. Negali paaiškinti pateiktų sąskaitų, G. nupirkdavo broliui T., kuris statėsi namą. Rekuperatorių pirko santuokos metu, bet sugedęs. Buvo keistos trys durys, keistos grindys, nes nusidėvėjo. Negalėjo nieko daryti, nes G. alga buvo nuo 400 iki 800 Eur. Į bendrijos sąskaitą moka 20 Eur. Sutikimo statyti pastoginę nedavė. Lysvės ir šiltnamis jau išpuvę. Už kosmetinį remontą pervedė 11000 Eur, darbai atlikti nekokybiškai, su sklypo pirkimu nesusiję. Ten buvo jos pinigai, bendrų pinigų nebuvo, toks buvo susitarimas.

Nurodė, kad daiktų, kurių reikalauja tretieji asmenys, nėra pas ją. Ji nežinojo, ką G. išvežė, tik vėliau susižiūrėjo kartu ir pasigedo tų daiktų. Bagažinę (priekabą) naudojo dažnai. Kadangi dingo jos dviratis, tada pradėjo žiūrėti daiktus. Buvo R. trimeris, kuriuo pjaudavo G.. Paskui pirko naują trimerį, naudojo abu. Dalgis buvo pas ją, jis buvo dovanotas. Žiedą ir grandinėlę mama davė G., kur padėjo, nežino, dovanojo be priežasties. Yra mačiusi, kad grandinėlę laiko mašinoje. Dar gruodžio mėnesį spėjo sudaryti sutartį, kad P. gautų paslaugas, o nuo liepos G. iš vaiko tai atėmė. Taip pat keičia mokyklą, kurioje jos pastangų dėka vaikas gerai jautėsi. Yra susirūpinusi dėl P. elgesio, mokyklos keitimo. Vaiko telefono numeriai pastoviai keičiami, dėl G. vaikai patiria emocinę įtampą. G. vaikus rengia rūbais, kurie jos pirkti ir seni nudėvėti, ji perka naujus rūbus. Ji lankosi pas psichologą, kurį laiką nesilankė, bet vėl užsirašė.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu Kornelija Jomantienė nurodė, kad šiuo metu jau nusistovėjusi vaikų gyvenamoji vieta, skyrius negavo duomenų, kad vaikams būtų netinkamo sąlygos, todėl skyrius neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų su nustatyta su ieškovu. Atsižvelgiant į teismo nutartį, kuria vertintos aplinkybės dėl bendravimo su vaikais, ir tai, kad skyriui kyla abejonių dėl mamos psichologinės būsenos, į vaikų geriausius interesus, į tai, kad daugelis vaiko teisių pažeidimų buvo nustatyta mamos atžvilgiu, palaiko Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl bendravimo tvarkos. Vaikų įtraukimas į tėvų konfliktą neigiamai veikia vaikų psichologinę būklę. Pasikeitus aplinkybėms, neatmetama galimybė, kad bendravimo tvarka būtų pakeista. Prašoma išlaikymo suma pakankama vaikų poreikiams. Abu tėvai turi geras ir tinkamas vaikams sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) L. Ž. (iki santuokos sudarymo L.) ir G. Ž. susituokė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

L. Ž. ir G. Ž. turi nepilnamečius vaikus P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). P. Ž. nustatytas specifinis mišrus raidos sutrikimas, vaikystės autizmas ir kitos lydinčios diagnozės. P. Ž. nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Valstybinės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas ir atsakovė santuokos metu jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal „Ober Haus“ pateiktą turto vertinimo ataskaitą 2022 m. gegužės 12 d. turto rinkos vertė yra 50000 Eur. Pagal byloje pateiktus duomenis bylos šalys 2021 m. birželio 9 d. už 40000 Eur pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovė L. Ž. asmeninės nuosavybės teise turi įgijusi žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Pagal „Ober Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą 2022 m. kovo 14 d. gyvenamojo namo vertė 184000 Eur, o žemės sklypo vertė yra 30000 Eur.

AB „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovo G. Ž. vardu registruota transporto priemonė „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės L. Ž. vardu 2022 m. kovo 15 d. buvo registruota transporto priemonė „Nissan Juke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Vertinant santuokos nutraukimo pagrindus pirmiausia pažymėtina tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 12 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK buvo gautas L. Ž. pranešimas, kuriame pranešėja nurodė, kad vaikai pasakė, kad rado paslėptą kamerą kambaryje, tada apie savo radinį pranešė tėčiui ir jis tą kamerą pasiėmė su savimi. Vėliau pranešėja pradėjo ieškoti, ar nėra paliktų kamerų bei rado dar vieną po komoda, kur laikomi drabužiai. Tarp pranešėjos ir vyro G. Ž. vyksta skyrybų procesas jau apie 2 mėnesius, pati pranešėja dėl įvykio pareiškimo nerašė, tik norėjo, kad įvykis būtų užfiksuotas. Pranešimas informacinio pobūdžio, policijos pareigūnai į vietą nevyko, tyrimas nebuvo atliekamas. 2022 m. vasario 21 d. L. Ž. pranešė, kad iš garažo ką tik pavogė kepsninę, ją išsivežė pilkas mikroautobusas. Moteris minėjo, kad vyksta skyrybos ir turto dalybos su vyru. Kepsninę galėjo išsivežti jis. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK priimtas sprendimas nutraukti administracinę teiseną G. Ž. atžvilgiu. 2022 m. balandžio 5 d. registruotas G. Ž. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, žmona L. Ž. vieną kartą spyrė į sėdmenis, du kartus į kairę koją ir nagais apdraskė dešinės rankos delno viršutinę dalį, tokias veiksmais V. Ž. sukėlė fizinį skausmą G. Ž., pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-11632-22 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tyrimas nutrauktas. 2022 m. balandžio 5 d. L. Ž. taip pat kreipėsi į policiją dėl smurto panaudojimo prieš ją, Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK 2022 m. gegužės 5 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. 2022 m. gegužės 20 d. registruotas G. Ž. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, apie tai, kad pranešėjas atvyko prie savo namo, jo visos durų spynos pakeistos, negali patekti į namus. Vyksta skyrybų procesas, prašo kad policija užfiksuotų faktą. Atliktas aplinkybių patikslinimas pažeidimų nenustatyta.

Į bylą pateikti duomenys, kad 2022 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad L. Ž. padarytos trys smulkios viena žemiau kitos ir viena greta kitos išsidėsčiusios poodinės kraujosrūvos kairio riešo užpakaliniame paviršiuje. Byloje pateikti duomenys, kad 2022 m. gegužės 2 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo pareiškimą dėl sutuoktinės smurto jo atžvilgiu panaudojimo. 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas atnaujintas ir nustatytas terminas papildomiems veiksmams. 2022 m. birželio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika. Aukštesniojo prokuroro 2022 m. liepos 29 d. nutarimu ieškovo skundas buvo atmestas.

Byloje pateiktoje 2023 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrint L. Ž. nustatyta dešinės akies viršutiniame voke poodinė kraujosrūva, užfiksuotos atsakovės nurodytos aplinkybės. Į bylą ieškovas pateikė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota vaizdo įrašuose matoma informacija apie atsakovės išvykimo iš namų laiką. Iš pateiktų duomenų matyti, kad specialistui nurodyta informacija ir atsakovės išvykimo iš namų laikas nesuderinami ir nepatvirtina specialistui nurodytos informacijos. Į teisėsaugos institucijas nesikreipta ir tyrimas neatliktas.

Iš šalių pateiktų paaiškinimų ir duomenų apie advokato paslaugų teikimą atsakovei matyti, kad šalių santykiai pasikeitė dar 2021 m. pabaigoje. Ieškovo paaiškinimus dėl atsakovės elgesio 2022 m. pradžioje su juo ir kitais šeimos nariais konfliktų metu iš esmės patvirtina į bylą pateiktas E. L. liudijimas dėl mamos elgesio su ja ir jos močiute. Į bylą taip pat pateiktas D. Ž. 2022 m. birželio 16 d. liudijimas apie sūnaus ir atsakovės santykius, E. M. ir E. L. gyvenimą jos namuose. Šias aplinkybes E. L. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Liudytoja E. M. taip pat nurodė, kad buvo konfliktų su dukterimi, dėl kurių kelis mėnesius gyveno pas ieškovo tėvus. Aplinkybes, kad atsakovės mama ir atsakovės dukra E. L. kurį laiką gyveno ieškovo tėvų namuose patvirtino liudytoja D. Ž..

Klaipėdos socialinės ir psichologijos pagalbos centras 2022 m. birželio 6 d. ir 2023 m. liepos 27 d. pateikė informaciją, kad atsakovė lankėsi centre nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. birželio 22 d. ir nuo 2023 m. liepos 14 d. iki šiol. Nurodyta, kad iš L. Ž. gauta informacija leidžia daryti išvadas, kad prieš ją buvo ir yra naudojamas sisteminis psichologinis smurtas artimoje aplinkoje, persekiojimas ir bauginimas, pasitelkiant trečius asmenis, kuris ypač suaktyvėjo ir pasunkėjo prasidėjus skyrybų procesui. Pagal ieškovo pateiktus paaiškinimus, prasidėjus skyrybų procesui jis taip pat kreipėsi į psichologą pagalbos ir viso proceso metu gavo paslaugas.

Teismas, susipažinęs su į bylą pateiktais įrodymais ir šalių paaiškinimais daro išvadą, kad byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui pripažinti, kad dėl santuokos nutrūkimo yra tik vieno sutuoktinio kaltė. Teismo vertinimu, į bylą pateikti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai neįrodo, kad skyrybų priežastis yra vieno iš sutuoktinių žiaurus elgesys ar panaudotas smurtas. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus apie šeimos santykius, sutuoktinių elgesį vienas kito atžvilgiu, pažymi, kad šalių elgesys rodo, kad tarp abiejų sutuoktinių trūksta tiek pagarbos vienas kitam, tiek noro bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų ar sprendimo būdų sprendžiant su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad abiejų sutuoktinių iniciatyva tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tiek Klaipėdos apskrities VPK gauta daug pranešimų ir skundų dėl sutuoktinių veiksmų vienas kito ir nepilnamečių šalių vaikų atžvilgiu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo nusiskundimai dėl atsakovės elgesio iš esmės kilo tik jau prasidėjus neteisminiam skyrybų procesui ir prasidėjus šalių konfliktui, tačiau duomenų, kad atsakovė iki 2021 m. pabaigos būtų atlikusi veiksmus, kurie būtų lėmę šalių skyrybas, negauta. Taip pat byloje negauta duomenų, kad ieškovas būtų pažeidęs sutuoktinio pareigas ir tai būtų lėmę šalių skyrybas. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad sutuoktiniai turėjo ir nesprendė santuokoje kylančių problemų dar iki prasidedant santykių pablogėjimui, o pablogėjus santykiams juos tik dar labiau aštrino negerbdami vienas kito poreikių, nesirūpindami vienas kitu, neatsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus, teikdami skundus teisėsaugos institucijoms ir vaiko teisių apsaugos institucijoms. Teismui įvertinus šalių paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, pripažintina, kad nėra pakankamo pagrindo santuokos nutraukti dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir vertina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šiuo atveju nenustačius, kad santuoka nutrauktina tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, teismas neturi pagrindo tenkinti šalių prašymų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, į bylos šalių nuomonę ir atsakovės prašymą palikti santuokinę pavardę, po santuokos nutraukimo atsakovei paliekama santuokinė pavardė „Ž.“, o ieškovui turima – „Ž.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu arba kilus ginčui vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 1, 2 dalys). Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad bylos šalys turi nepilnamečius vaikus P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) šeimai yra taikomas atvejo vadybos procesas.

Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino bei nustatė iki teismo sprendimo priėmimo laikiną nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. gyvenamąją vietą su atsakove L. Ž., taip pat nustatė iki teismo sprendimo priėmimo ieškovo G. Ž. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž. ir P. Ž. tvarką. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeista laikina bendravimo su vaikais tvarka. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas iš dalies ir pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatytą nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. laikina gyvenamoji vieta, nustatyta su ieškovu G. Ž. bei nustatyta laikina bendravimo tvarka. Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 8 d. nutartį ir bylą perdavė nagrinėti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta nepilnamečių vaikų P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta, ir ji nustatyta su ieškovu G. Ž., taip pat pakeista Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nustatyta ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi ir 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartimis pakeista laikina bendravimo su vaikais tvarka, nustatant atsakovės L. Ž. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais P. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 14 d. buvo gautas pranešimas apie galimą vaikų teisių pažeidimą Šilutėje. Policijai nuvykus ir patikrinus situaciją, pranešime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, pažeidimų nenustatyta.

Iš 2022 m. birželio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio matyti, kad atsakovė vaiko akivaizdoje neigiamai atsiliepė apie ieškovą, varė jį iš namų.

Į bylą pateiktas E. M. 2022 m. birželio 16 d. el. laiškas, kuriame nurodė aplinkybes, kai buvo išvaryta iš atsakovės namų, nurodė, kad atsakovė manipuliuoja vaikais, juos nuteikinėja prieš vaikų tėvą. Taip pat pateikti kiti laiškai, kuriuos E. M. parašė ieškovui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams. 2023 m. rugpjūčio 17 d. E. M. parašė el. laišką, kad tarp jos ir dukros buvo šeimyninis konfliktas, atsiima viską, ką bloga apie dukrą parašė. Teismo posėdžio metu E. M. nurodė, kad vyko jos ir dukros konfliktas, tačiau jo detalių nekomentavo.

Iš 2023 m. liepos 14 d. atvejo vadybos posėdžio protokolo matyti, kad šeimai buvo rekomenduotos pagalbos priemonės: L. Ž. užsiregistruoti gyd. psichiatro konsultacijai, gerovės konsultanto paslauga G. Ž., individualios psichologo konsultacijos arba poros konsultacijos abiem tėvams, tęsti individualias psichologo konsultacijas P., šeimos konferencija, nusistatyti aiškią ir tikslią abi puses tenkinančią bendravimo su vaikais tvarką, vaikų gyvenamąją vietą mediacijos metu ar teismo sprendimu ir jos laikytis, dalyvauti mokymuose, paskaitose, konferencijose pozityvios tėvystės tematika, kurti artimą ryšį su vaikais per bendras veiklas, tinkamus laisvalaikio praleidimo būdus, kokybišką laiką kartu, užtikrinti saugią aplinką vaikams namuose, užtikrinti kokybišką vaikų laisvalaikį, užtikrinti tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą, aprūpinimą, poreikių tenkinimą, ugdymą, auklėjimą, reikiamų pagalbos specialistų priežiūrą (P.), nekonfliktuoti vienas su kitu vaikams girdint, kad vaikai būtų kuo mažiau įtraukti į suaugusiųjų konfliktus, nenustatinėti P. vienas prieš kitą, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. 2023 m. rugpjūčio 1 d. atlikus vaikų situacijos vertinimą nustatyti rizikos veiksniai, susiję su tėvų tarpusavio konfliktais ir vaikų įtraukimu į šiuo konfliktus ir numatyta tęsti paslaugas šeimai, išlaikyti intensyvesnį socialinės darbuotojos bendravimą su šeima, lankymąsi namuose, ieškoti papildomų psichologinės (pagal poreikį – psichiatrinės) pagalbos galimybių. Bylos nagrinėjimo metu specialistai buvo pastebėję atsakovės neadekvatų elgesį, ji mano, kad sutuoktinis ją stebi, klausosi, buvo patekęs į namus ir įdėjo jai į maistą psichiką veikiančių vaistų. Nustatyta, kad tai mama kalba vaikams girdint, kaltiną vaikų tėvą, kad jis nuteikinėja vaikus (2023 m. liepos 7 d. vaiko situacijos vertinimo anketa).

Į bylą atsakovė pateikė medicininius duomenis, kad kreipėsi į specialistus dėl bendro psichiatrinio ištyrimo. 2023 m. liepos 20 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta rekomendacija nukreipti detaliam psichologiniam ištyrimui, anamnezė surinkta tik iš pacientės žodžių. Atsakovės būklė įvertinta, kad sąmoninga, teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike, mąstymas stokoja nuoseklumo ir logiškumo, išsako persekiojimo, santykio mintis.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartimi L. Ž. skirta 390 Eur bauda dėl netinkamo bendravimo tvarkos vykdymo. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovė net 13 kartų pažeidė nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir tai rodo mamos atsainų ir nepateisinamą požiūrį į teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką ir vaikų teises bei interesus. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. kovo 23 d. teismo nutartį paliko nepakeistą.

Į bylą pateiktas E. L., gim. 2002 m., L. Ž. dukters, 2022 m. birželio 15 d. liudijimas, kuriame nurodyta, kad prašo jos sesers ir brolio globą perduotų jų tėvui. Nurodė, kad mama prieš ją naudojo smurtinius auklėjimo metodus, viskas peraugo į psichologinį ir fizinį smurtą. Nurodė, kad mama manipuliavo ja, kad nebendrautų su jos tėvu, įniršdavo dėl smulkmenų, įniršusi ją žemindavo, keikdavo, spjaudydavo, spardydavo, griebdavo už plaukų. Jos seseriai aiškino, kad jos tėtis yra melagis ir vagis, juo negalima pasitikėti. Nurodė, kad mama ją išvarė iš namų, ji gyvena pas patėvio G. Ž. mamą, 2022 m. sausio 12 d. užpuolė jos močiutę, savo mamą, trenkė jai, atėmė namų raktus, išeinant iš namų apipylė ją karšta kava. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (susirašinėjimai ir fotonuotraukos) patvirtina liudijime nurodytus teiginius.

2023 m. liepos 26 d. policijoje buvo registruotas pranešimas, kad atsakovė pasigrobė ir išsivežė dukrą P.

2023 m. rugpjūčio 6 d. pagal ieškovo pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaiką. 2023 m. rugpjūčio 22 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

2023 m. rugsėjo 4 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad vaiko tėvams nepavyksta konstruktyviai išsiaiškinti kylančių klausimų, vaiko tėvai nebendradarbiauja tarpusavyje, vaiko motina nepateikia tėvui informacijos apie vaiko susižalojimą.

2023 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad nustatyta, kad vaiko mama perduodama vaikus, neperduoda vaikams reikalingų rūbų, avalynės. P. iki šiol nėra įgytos visos rekomenduotos ir kompensuojamos priemonės, įsigijo vieną priemonę, o kitos 5 dar neįgytos. 2023 m. spalio 12 d. P. perduotas tėvui užpildant Informaciją patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu.

2023 m. spalio 23 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pareiškimą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl smurto prieš mažametį asmenį gavus G. Ž. pranešimą, kad vaiko motina galimai vaiką mušė, jam apie tai pranešė dukra P. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2023 m. lapkričio 9 d. nutarimu išnagrinėjus G. Ž. skundą panaikintas nutarimas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2023 m. gruodžio 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Iš byloje gautų duomenų matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. lapkričio 9 d. gautas vaiko tėvo G. Ž. pranešimas, kuriame nurodoma, kad L. Ž. ne pirmą kartą nenuveža P. pas psichologę. Socialinė darbuotoja informavo, kad ji kalbėjosi su L. ir ji neketino vežti P. pas psichologą. 2023 m. gruodžio 4 d. atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą nustatytas trečias socialinės rizikos veiksnių reiškimosi lygis. Rizikos veiksniai daugiausiai nustatomi mamos L. Ž. atžvilgiu. Siūlyta L. Ž. kreiptis į gydytojus specialistus dėl klausos korekcijos, nes pastebima, kad moteris stipriai neprigirdi. Nuo 2023 m. gruodžio 11 d. L. Ž. nebeatsiliepia į socialinės darbuotojos skambučius, neatsako į SMS žinutes, o atvejo vadybininkės telefono numeris galimai yra užblokuotas, kadangi jai visiškai nepavyksta susisiekti su L. Ž. Stebimas L. Ž. neadekvatus elgesys. 2023 m. gruodžio 11 d. L. Ž. nuvyko į vaikų ugdymo įstaigas, sutrikdė vaikų ugdymo procesą, iškvietė P. Ž. iš pamokos, ją nufotografavo ir vaikui nieko nepaaiškinusi išvažiavo. P. Ž. motina pasiėmė iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, kur vaikui teikiamos visapusiška reabilitacija, teigdama kad vaiką veža pas medikus, bet pas specialistus vaiko nenuvežė, kur praleido laiką su P. Ž., nepaaiškino. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų darbuotojams sukėlė susirūpinimą L. Ž. elgesys, todėl jie informavo G. Ž. Nustatyti Aprašo 25.3.7 punkte: rizikos veiksniai nustatomi motinai. Vaiko motina perduodama vaikus, neperduoda vaikams reikalingų rūbų tame tarpe ir mokyklinės uniformos, šokių aprangos, nenuveža P. Ž. į psichologo konsultacijas (2023 m. gruodžio 28 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-5651). Į bylą pateikti susirašinėjimai patvirtina, kad atsakovė paėmė P. Ž. 2023 m. gruodžio 11 d. iš ugdymo įstaigos ir vengė bendrauti su tėvu, atsakyti į klausimus dėl jo grąžinimo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės nepilnamečiai vaikai 2023 m. gruodžio 18 d. perduoti tėvui G. Ž., užpildant Informaciją dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu. Vaiko teisių apsaugos specialistai 2023 m. gruodžio 28 d. nustatė rizikos veiksnius, numatytus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 25.3.5 punkte: stebimas vaiko motinos L. Ž. keistas elgesys. L. Ž. neinformavusi tėvo 2023 m. gruodžio 11 d. paėmė sūnų P. Ž. iš Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų, nors pagal teismo nustatytą tvarką sūnus turėjo būti su tėvu. Vaiko motina pasiėmusi sūnų į skambučius neatsiliepė, kur su vaiku buvo visą dieną neaišku. 2023 m. gruodžio 11 d. apie 19 val., dalyvaujant policijos pareigūnams, vaikas buvo perduotas tėvui G. Ž. L. Ž. pastaruoju metu nebendrauja su socialine darbuotoja, teikiančia šeimai paslaugas, nevykdo pagalbos plane numatytų įpareigojimų.

Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2023 m. gruodžio 12 d. rašte nurodyta, kad šeimai buvo organizuoti septyni atvejo vadybos posėdžiai, 2023 m. spalio 26 d. posėdyje L. Ž. nedalyvavo, dėl kiekvienos priemonės G. Ž. konsultuojasi ir jas įgyvendino, o L. Ž. nei vienos rekomenduojamos priemonės nėra įgyvendinusi. Iš 2024 m. sausio 16 d. pagalbos plano matyti, kad L. Ž. atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo. Socialinė darbuotoja posėdžio metu nurodė, kad paskutiniu metu lankantis L. Ž. namuose pastebimas išsiblaškymas, neorganizuotumas. Po gruodžio 11 d. įvykių su socialine darbuotoja nebebendrauja, aplankyti nepavyko, telefonu bendrauja retai, pokalbiai trumpi.

2024 m. sausio 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad stebimas keistas atsakovės elgesys. L. Ž. nesilaikydama teismo nutarties pasiėmė P. iš ugdymo įstaigos. Vaikams motina galimai pasakoja civilinės bylos detales, nes tėvui ir vaiko teisių specialistams P. užduoda klausimus, susijusius su vaiko išlaikymu, bendravimo tvarka, turto dalybomis.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 12 d. nutarimu tenkintas L. Ž. skundas ir panaikintas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-1553-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną L. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį nutraukti, nepadarius veikų, turinčių administracinio nusižengimo požymių.

2024 m. kovo 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti rizikos veiksniai, susiję su netinkamu bendravimo tvarkos vykdymu. Į bylą pateikta socialinės darbuotojos informacija apie bendravimą su L. Ž. leidžia daryti išvadą, kad atsakovė nėra motyvuota bendrauti su socialine darbuotoja, vengia susitikimų.

Į bylą pateikta 2024 m. kovo 29 d. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos P. Ž. charakteristika, kurioje nurodyta, kad vaikas pradėjo agresyviau bendrauti su bendraamžiais, mokinės rezultatai nėra suprastėję, kartais net pagerėję, šiais metais vaiko mamos nematė, ji mokymosi procesu nesidomėjo.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2757-1112/2024, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi pakeista dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. Ž. tinkamai nevykdė teismo nutartimi nustatytos dėl bendravimo su vaikais tvarkos 2024 m. sausio 9 d., 2024 m. sausio 11 d., 2024 m. sausio 16 d., 2024 m. sausio 18 d., 2024 m. sausio 23 d., 2024 m. sausio 25 d., 2024 m. sausio 30 d. ir 2024 m. vasario 1 d., todėl antstolis turėjo pagrindą kreiptis dėl baudos skyrimo ir L. Ž. skirtas įspėjimas.

2024 m. gegužės 8 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatytas rizikos veiksnys, kad vaikų mama nesidomi vaiko ugdymo procesu, vaikai, būdami pas mamą, neatlieka namų darbų, taip pat nustatyta, kad vaikų tėvai konfliktuoja vaikų akivaizdoje.

2024 m. birželio 5 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuotas vaiko teisių pažeidimas, kad vaikų motina dėl sveikatos negali vairuoti transporto priemonės, tačiau žinoma, kad vaikų motina vairavo transporto priemonę ir kartu vežėsi nepilnamečius vaikus.

2024 m. birželio 27 d. pagalbos plane nurodyta, kad G. Ž. įgyvendino visas rekomenduojamas priemones, o L. Ž. specialistų pagalbos nepriėmė. Nurodyta, kad L. Ž. pavėlavo į posėdį, į klausimus neatsakė ar kalbėjo nesusijusius dalykus, pertraukinėjo proceso dalyvius, įžeidinėjo G. Ž., išėjo atvejo vadybos posėdžiui nepasibaigus. Nuspręsta atvejo vadybos procesą L. Ž. prašymu perkelti pagal L. Ž. nurodytą faktinę gyvenamąją vietą, t. y. į Klaipėdą.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2024 m. liepos 29 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. Ž. pareiškimą dėl netinkamos vaikų priežiūros nustačius aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

2024 m. liepos 17 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatytas rizikos veiksnys, kad vaikų mama nesilaiko teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir per protingą laiką nepraneša apie negalėjimą vykdyti nutartį kitai šaliai.

2024 m. liepos 24 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatytos rizikos, kad vaikų mama vairavo ir vežė vaikus, nors jai dėl sveikatos būklės laikinai apribota teisė vairuoti, taip pat vaikų mama nesilaiko bendravimo tvarkos, nuteikinėja vaikus prieš vaikų tėvą, įtikinėja vaikus pasilikti pažeidžiant nustatytą tvarką, perrenginėja vaiką automobilyje įtraukdama vaikus į tėvų konfliktą. Specialistai konstatavo, kad pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.

2024 m. liepos 26 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatytas vaiko teisių pažeidimas, kad vaikų mama vairavo ir vežė vaikus, nors jai dėl sveikatos būklės laikinai apribota teisė vairuoti.

Pagal į bylą pateiktą BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2024 m. rugpjūčio 8 d. pagalbos planą, atsakovė sutiko priimti paslaugas Klaipėdos mieste, parengtas priemonių planas.

2024 m. rugsėjo 11 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad vaiko mama daro neigiamą įtaką vaikui, kenkia vaiko santykiams su kitu atstovu, ribotai priima specialistų pagalbą, vaikas tapo smurto artimoje aplinkoje (kilus konfliktui tarp vaiko močiutės ir vaiko mamos) liudininku, vaikų mama vairavo ir vežė vaikus, nors jai dėl sveikatos būklės laikinai apribota teisė vairuoti. Vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti duomenys, gauti iš BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro, kad L. Ž. bendradarbiavimas su socialiniais darbuotojais dalinis, ne visuomet teikia teisingą informaciją.

Pagal į bylą pateiktą Klaipėdos apskrities VPK 2024 m. rugsėjo 27 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nustatyta, kad priežasčių, dėl kurių L. Ž. buvo apribota teisė vairuoti, neliko 2024 m. rugpjūčio 23 d. AB „Regitra“ 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimu L. Ž. grąžinta turėta teisė vairuoti transporto priemones.

Į bylą pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento 2024 m. rugsėjo 26 d. gauto pranešimo dėl gyvūnų augintinių gerovės ir sveikatingumo pažeidimo tyrimo patikrinimo aktas, kuriame atliktas patikrinimas dėl D. Ž. laikomų vištų ir pažeidimų nenustatyta.

2024 m. spalio 1 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje nustatyti rizikos veiksniai vaiko motinai dėl nuolatinių tėvų konfliktų perduodant vaikus, siūloma intensyvinti paslaugų teikimą vaikų motinai.

Į bylą pateikta informacija iš (duomenys neskelbtini) mokyklos apie P. Ž. ir P. Ž. ugdymo procesą, nurodyta, kad vaikai tinkamai aprūpinti ir pasiruošę ugdymo procesui, nurodyta, kad P. ugdymu domisi tėvas ir mama, P. Ž. ugdymu domisi tėtis.

Į bylą pateiktas Klaipėdos rajono paramos šeimai centro 2024 m. rugsėjo 18 d. raštas, kuriame nurodytos atsakovei teiktos paslaugos. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2024 m. rugsėjo 27 d. rašte nurodyta, kad atsakovė tik iš dalies vykdo pagalbos plane nurodytas priemones, nurodyta, kad iki šiol kyla neaiškumų dėl atsakovės gyvenamosios vietos, nes atsakovė nurodo, kad gyvena Klaipėdoje, bet ieškovas nurodo, kad vaikus dažniausiai pasiima iš (duomenys neskelbtini) esančių namų, to neneigia ir atsakovė.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2VP-8252-1112/2024 nustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. Ž. teismo nutartimi patvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendravimo tvarkos tinkamai nevykdė 29 kartus, t. y. 2024 m. vasario 6, 8, 13, 15, 20, 22 dienomis neatvyko vaikų pasiimti; 2024 m. kovo 12 d. nepasiėmė vaikų, apie tai neinformavo, su vaikais nebendravo; 2024 m. kovo 14 d. neparvežė vaikų į gyvenamąją vietą, nepasirūpino, jog namų darbai būtų atlikti; 2024 m. kovo 21 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. kovo 28 d. neatlikti namų darbai; 2024 m. balandžio 16 d. neatlikti namų darbai, vaikus parveža 20.20 – 20.30 val.; 2024 m. gegužės 2 d., 2024 m. gegužės 7 d., 2024 m. gegužės 9 d. neparvežė vaikų; 2024 m. gegužės 14 d. vaikų nepasiėmė; 2024 m. gegužės 23 d., 2024 m. gegužės 28 d. vaikus parvežti atsisakė; 2024 m. gegužės 30 d. nepasiėmė vaiko iš mokyklos, apie tai neinformavo; 2024 m. birželio 2 d. (tėvo diena) buvo prašyta vaiką parvežti iki 10.00 val., tačiau mama tai daryti atsisakė (pažeistas nutarties 5 punktas); 2024 m. birželio 6 d. nepasiėmė dukros iš mokyklos; 2024 m. birželio 11 d. neparvežė vaikų; 2024 m. birželio 13 d. atsisakė parvežti dukrą namo; 2024 m. birželio 16 d. atsisakė parvežti vaikus; 2024 m. birželio 18 d. vaikų nepasiėmė iš mokyklos, kad neatvyks nepranešė; 2024 m. birželio 20 d., 2024 m. birželio 25 d., 2024 m. birželio 30 d., 2024 m. liepos 2 d. neparvežė vaikų. Atsakovė bendravimo tvarkos nevykdymą kai kuriais atvejais motyvavo automobilio gedimais, bet į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovė automobilį tiek 2024 m. gegužės 6 d., tiek 2024 m. gegužės 14 d., eksploatavo ir nebuvo objektyvių priežasčių nevykdyti bendravimo tvarką.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2023 m. liepos 4 d. atsakovė su (duomenys neskelbtini) sutartį dėl kompleksinių paslaugų teikimo P. Ž., tačiau atsakovė ne visada užtikrino, kad P. Ž. gautų psichologo paslaugas, ne visas P. Ž. reikalingas ir kompensuojamas priemones laiku įsigijo.

Į bylą pateikti duomenys, kad ieškovas viso proceso metu P. užtikrino psichologo konsultacijas. MB „Pojūčių pasaulis“ į bylą pateikė duomenis, kad 2022 m. kovo 3 d. G. Ž. kreipėsi pagalbos siekdamas padėti dukrai, ieškovui ir P. buvo suteiktos 9 konsultacijos. Klaipėdos rajono pedagoginė psichologinė tarnyba pateikė duomenis, kad G. Ž. dalyvavo Pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo grupėje. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai pateikė pažymą, kad G. Ž. lankėsi individualiose konsultacijose pas medicinos psichologę. Į bylą pateikti duomenys, kad ieškovas 2016 m. gyvybės draudimu apdraudė P. Ž., o nuo 2020 m. P. Ž. G. Ž. su P. dalyvauja asociacijos „Lietaus vaikai“ veiklose, taip pat užtikrino vaikams dalyvavimą vasaros stovyklose. Į bylą pateiktas 2023 m. gruodžio 18 d. pažymėjimas, kad G. Ž. dalyvavo programos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvams „Neįtikėtini metai“ (24 val.), dalyvavo seminare „Prasmingų ryšių su autistiškais mokiniais kūrimas: supratimas ir pagalba“. Į bylą taip pat pateikti duomenys, kad ieškovas užtikrino ir apmokėjo P. reikalingas paslaugas BĮ Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, nupirko knygas, reikalingas vaikui. Techninės pagalbos neįgaliesiems centro pažyma patvirtina, kad L. Ž. nupirko vieną priemonę, o kitas priemones nupirko G. Ž. ir gavo šių priemonių kompensaciją.

Į bylą atsakovė pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovei diagnozuotas apalpimas ir kolapsas, migrena ir kiti sutrikimai, tačiau iš medicininių dokumentų matyti, kad atsakovė atsisako rekomenduojamų tyrimų, detalesnio ištyrimo ir rekomenduojamo gydymo. Suinteresuotas asmuo L. Ž. nuo 2024 m. gegužės 16 d. iki gegužės 22 d. gydyta VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Į bylą pateikti duomenys apie atsakovės psichinę sveikatą rodo, kad diagnozė atsakovei nenustatyta, nes trūko objektyvių, patikimų duomenų, atsakovė į rekomenduotą psichologinį ištyrimą neatvyko (UAB „Mano šeimos gydytojas“ 2024 m. liepos 11 d. pažyma). Į bylą pateiktas 2024 m. rugsėjo 18 d. ambulatorinis aprašymas, kuriame nurodyta, kad nestebima indikacijų, dėl kurių būtų būtina atlikti psichologinį ištyrimą, kognityvinių funkcijų sutrikimo ir aktyvios psichopatologijos nekonstatuota. Atvejo vadybos proceso metu specialistai nurodė, kad yra susirūpinimą atsakovės sveikata keliančių duomenų, kad šiuo metu motinos sveikata sutrikusi, jai taikomas gydymas bei kiti apribojimai (vairuoti transporto priemonę), o pati L. Ž. vengia psichologinio ir kito rekomenduojamo medicininio ištyrimo, kad būtų išsklaidytos abejonės ne tik dėl jos galėjimo vairuoti transporto priemonę, bet ir dėl jos gebėjimo užtikrinti vaikams saugią aplinką, jų teises ir teisėtus interesus. Be to, išvadą teikianti institucija atkreipė dėmesį, kad atsakovė ne visada priima specialistų siūlomą pagalbą, vengia bendradarbiavimo su pagalbą teikiančiais specialistais, nesutinka vykdyti rekomenduojamas priemones.

Išvadą teikianti institucija byloje pateikė išvadą, kad šiuo metu nusistovėjusi vaikų gyvenamoji vieta su jų tėvu G. Ž. geriausiai atitinka vaikų interesus. Skyrius neturi duomenų, kad tėvas netinkamai rūpintųsi vaikų priežiūra. Vaikams gyvenat su tėvu stebimas P. Ž. sveikatos pagerėjimas, vaikas ir dėl amžiaus (vaikas auga), ir dėl galimai tinkamų užsiėmimų, priežiūros tapo aktyvesnis, kalba, domisi aplinka, pasakoja patiriamus įspūdžius. P. Ž., su kuria skyriaus specialistai ne kartą bendravo, yra išsakiusi savo nuomonę, kad labiausiai norėtų, kad tėvai būtų kartu. Abu vaikai gyvendami su tėvu yra viskuo aprūpinti, tėvo aplinka saugi. Pastebėtina, jog nepilnamečiai vaikai šiuo metu galimai išgyvena lojalumo tėvams konfliktą, kadangi vaikų įstatyminiai atstovai į savo konfliktus įtraukia nepilnamečius vaikus, todėl skyriaus vertinimu, šiuo metu nepilnamečiams vaikams ypatingai yra svarbus stabilumas ir jiems įprastos, nusistovėjusios gyvenamosios vietos išsaugojimas su tuo iš tėvų, su kuriuo nepertraukiamai gyveno iki šiol, t. y. su tėvu.

Iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad tiek ieškovą, tiek atsakovę ir jų nepilnamečius vaikus sieja šilti emociniai ryšiai. 2022 m. gegužės 30 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad P. su mama sutaria gerai. Patinka būti su tėčiu ir su juo susitikti, tačiau daugiau patinka būti su mama. Šeimos sąlygų tyrimo 2022 m. gegužės 27 d. aktuose nurodyta, kad tiek L. Ž., tiek G. Ž. gyvenamojoje vietoje gyvenimo ir buities sąlygos tinkamos ilsėtis, lavintis ir augti. 2022 m. liepos 4 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mergaitei patinka būti su tėčiu. 2023 m. liepos 26 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad šalių vaikas P. išsakė nuomonę, kad nori būti ir su tėčiu, ir su mama. 2024 m. spalio 17 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad P. Ž. nurodė, kad jos santykiai su mama geri, jai patinka leisti laiką su mama, nurodė, kad mama daug keikiasi. Jos santykiai su tėčiu geri, tėtis griežtesnis ir riboja laiką naudotis telefonu, ne visada perka, ką nori. Mergaitė nori būti pas tėtį, bet labiausiai norėtų gyventi su abiem tėvais arba penkias dienas būti pas mamą, penkias dienas būti pas tėtį.

Teismas, spręsdamas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į byloje viso proceso metu gautus duomenis, taip pat tai, kad vaikai jau metus gyvena su tėvu. Byloje negauta jokių duomenų, kad vaikų tėvas pažeistų vaikų interesus ar neturėtų tinkamų sąlygų vaikams gyventi. Pateikti duomenys rodo, kad vaikų tėvas rūpinasi vaikais, užtikrindamas ne tik jų fizinius poreikius, bet ir emocinius poreikius, turi tinkamas sąlygas vaikams augti, lavintis ir ilsėtis. Į bylą pateikti duomenys rodo, kad atsakovės elgesys ne visada atitinka vaikų geriausius interesus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nuolat pažeidinėja teismo nustatytą bendravimo tvarką, įtraukia vaikus į tėvų skyrybų procesą, nuteikinėja vaikus prieš jų tėvą, ne visada užtikrina, kad vaikai gautų reikiamą pagalbą ir priemones, elgiasi impulsyviai ir neprognozuojamai, negeba tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų tėvu, vengia socialines paslaugas teikiančių specialistų pagalbos, tik iš dalie vykdo siūlomas priemones. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju vaikų P. Ž. ir P. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su jų tėvu G. Ž. labiau atitinka vaikų interesus.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesus atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-99-969/2016 ir kt.).

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Šiuo atveju abu tėvai siekė maksimalios bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovas prašė nustatyti minimalią bendravimo tvarką, atsakovė su minimalia bendravimo tvarka nesutiko. Išvada teikianti institucija, atsižvelgdama į vaikų interesus, prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta teismo nutartimis, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu bendravimo su vaikais tvarka buvo keičiama penkis kartus ir visais atvejais tarp šalių nuolat kilo konfliktų dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos vykdymo.

Teismas pagal į byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju nepasikeitė aplinkybės ir pagrindai, kuriais remiantis Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi, pakeista Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi, nustatyta laikina bendravimo tvarka. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju nepasikeitė aplinkybės, susijusios su atsakovės elgesiu ir netinkamu bendravimo tvarkos vykdymu. Taip pat pažymėtina, kad nors ir pasikeitė socialinių paslaugų teikėjai, tačiau atsakovė bendradarbiauja tik iš dalies, ne visada teikia teisingą informaciją. Nors į bylą atsakovė pateikė medicininius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad jai nestebima indikacijų, dėl kurių būtų būtina atlikti psichologinį ištyrimą, tačiau iš byloje pateiktų vaiko situacijos vertinimo anketų ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės elgesys iš esmės nepasikeitė, išliko grėsmė dėl vaikų teisių pažeidimų, galimo smurto artimoje aplinkoje ir atsakovės elgesio konfliktinių situacijų metu. Teismas šiuo atveju negali neatsižvelgti į liudytojų parodymus apie atsakovės elgesį konfliktų metu ir kylančią smurto grėsmę, taip pat atsakovės elgesį ir santykius su jau pilnamečiu vaiku. Iš pateiktų duomenų matyti, kad vaikų mama nuolat pažeidinėja vaikų teises ir interesus, įtraukdama juos į tėvų konfliktą, neigiamai atsiliepdama apie vaikų tėvą, taip pat vartodama necenzūrinius žodžius vaikų akivaizdoje. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į atsakovės elgesį vykdant nustatytą bendravimo tvarką viso proceso metu, iš kurio galima daryti išvadą, kad atsakovė nelinkusi laikytis nustatytų taisyklių ir tvarkos, nevykdymui randa įvairių pateisinimų, daromų pažeidimų nepripažįsta ir neįvertina kritiškai.

Iš byloje pateiktų įrodymų ir išvadą teikiančios institucijos pateiktų duomenų, teismas vertina, kad šiuo metu maksimalios bendravimo tvarkos nustatymas sukeltų grėsmę vaikų teisei į saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Teismas atkreipia dėmesį, kad šalių nepilnamečiai vaikai yra pakankamai nedidelio amžiaus, vienas iš vaikų turi negalią, todėl jų savarankiškumo ir gebėjimo išspręsti kilusius sunkumus laipsnis nėra didelis. Teismo vertinimu, nustatyta bendravimo tvarka, kurioje nenumatyta galimybė vaikams pasilikti nakvynei, leis skyrium gyvenančiai mamai palaikyti emocinius ryšius su vaikais ir kartu atitinka vaikų interesus bei užtikrina stabilią bei saugią aplinką vaikams. Teismo vertinimu, bendravimo tvarka papildytina nuostatomis, susijusiomis su galimybe bendrauti su vaikais kai kurių švenčių metu.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos šalių pateiktus įrodymus (susirašinėjimai, paaiškinimai, socialines paslaugas teikiančių specialistų pateikta informacija) sprendžia, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta nepasikeitė ir atitinka jos deklaruotą gyvenamąją vietą bei jos turimo nekilnojamojo turto buvimo vietą, t. y. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nustatytina tokia atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka:

1. atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus ieškovui iki 20.00 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje;

2. atsakovės gyvenamoji vieta pagal prašyme nurodytas aplinkybes laikoma (duomenys neskelbtini). Jeigu atsakovės gyvenamoji vieta pasikeistų, atsakovė privalo kreiptis į teismą su prašymu atitinkamai pakeisti laikinąją bendravimo tvarką, nustatant kokiu kitu konkrečiu adresu vyks vaikų perdavimas tarp šalių

3. atsakovė bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

4. jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną praleidžia su atsakove;

5. atsakovė bendrauja su vaikais lyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Velykų pirmąją dieną paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus ieškovui iki 20.00 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje, nelyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir Šv. Velykų antrą dieną paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus ieškovui iki 20.00 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje;

6. visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

7. ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus, apie pasikeitusius tėvų ir nepilnamečio vaiko kontaktinius telefono numerius.

Teismas išaiškina šalims, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, CK 3.192 straipsnio, įtvirtinančio tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004 ir kt.).

Ieškovas patikslintame ieškinyje prašo priteisti nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 275 Eur iki vaikų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau vėlesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstė nuomonę, kad minimali priteistina suma turėtų būti 300 Eur. Atsakovė priešieškinyje prašė priteisti 275 Eur sumą.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. P. Ž. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, o P. Ž. toje pačioje mokykloje lanko paruošiamąją klasę.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes bylos šalys turi išsilavinimą ir profesiją, kuri jiems leidžia pakankamai uždirbti, kad užtikrintų vaikų poreikius. Pagal byloje nustatytus duomenis, atsakovė bylos nagrinėjimo metu dirbo, tik nuo 2024 m. vasario 2 d. L. Ž. registruota Užimtumo tarnyboje. Nors pagal byloje gautus duomenis, atsakovė kurį laiką nedirbo, taip pat turėjo sveikatos problemų, tačiau jos darbingumas nėra apribotas ir ji turi galimybę grįžti į darbo rinką bei gauti pajamas. Pagal byloje gautus duomenis, atsakovės turtinė padėtis nesudarė kliūčių atsakovei bylos nagrinėjimo metu įsigyti naują automobilį.

Pažymėtina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

Teismas pažymi, kad savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikytina tai, kad šalių nepilnamečiams vaikams reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mobilusis telefonas, mokymosi bei lavinimosi priemonės, gydytojų paslaugos ir gydymosi bei sveikatinimosi priemonės (vaistai, vitaminai), atostogos, laisvalaikis. Byloje pateikti duomenys, kad P. Ž. nustatyti specialūs poreikiai ir reikalingos papildomos paslaugos, tačiau šiuo atveju P. Ž. gauna neįgalumo šalpos pensiją, kurios dydis yra apie 368 Eur, taip pat reikiamų priemonių kompensacijas ir tai leidžia papildomas išlaidas padengti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes dėl vaikų poreikių, į bylą pateiktus duomenis ir šalių paaiškinimus, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, į formuojamą teismų praktiką ir orientacinius išlaikymo dydžius, teismas daro išvadą, kad vaikų įprastiniams poreikiams reikalinga suma kiekvienam būtų apie 700 Eur ir tokia suma yra laikytina pagrįsta išimtinai vaikų poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į skirtas išmokas vaikams pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovės nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. išlaikymui priteistinas po 300,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaikų poreikių proporcingumo principo. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimas truko daugiau nei dvejus metus ir bylos nagrinėjimo metu vaikų gyvenamoji vieta keitėsi, iki pasikeičiant gyvenamajai vietai išlaikymas buvo užtikrintas taikant laikinąsias apsaugos priemones, todėl išlaikymas priteistinas tik nuo tos dienos, kai vaikai faktiškai pradėjo gyventi su ieškovu, t. y. 2023 m. gruodžio 18 d.

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), vaikams skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas G. Ž.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi ir pakeistos Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi.

Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai arba vaikų poreikiams teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalinti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Šioje byloje nustatyta, kad šioje byloje santuokos metu bylos šalys įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 50 000,00 Eur rinkos vertės, automobilį SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000,00 Eur rinkos vertės ir automobilis NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000,00 Eur rinkos vertės.

Byloje taip pat kilo ginčas dėl santuokos metu įgytų kilnojamų daiktų: „Komado bono“ lauko kepsninė, 490,00 Eur rinkos vertės; žoliapjovė – trimeris „Stihl“, 179,00 Eur rinkos vertės; dviratis, 2 000,00 Eur rinkos vertės; dvivietė dviračių priekaba, 500,00 Eur rinkos vertės; stiprios srovės siurblys „Karcher“, 135,00 Eur rinkos vertės; robotas – žoliapjovė, 1 300,00 Eur rinkos vertės; ieškovo G. Ž. vestuvinis auksinis žiedas, 600,00 rinkos vertės; telefonas „Apple“, 1 100,00 Eur rinkos vertės; laikrodis „Apple“, 300,00 Eur rinkos vertės; valgomojo stalas, 300,00 Eur rinkos vertės; supamas krėslas, 150,00 Eur rinkos vertės; knygų spinta, 300,00 Eur rinkos vertės; koridoriaus rūbų spinta, 200,00 Eur rinkos vertės; siurblys-šluota „Miele“, 700,00 Eur rinkos vertės; siurblys-robotas „Roomba“, 600,00 Eur rinkos vertės; džiovyklė, 600,00 Eur rinkos vertės; šaldytuvas „Samsung“; 500,00 Eur rinkos vertės; šaldymo dėžė „Whirlpool“, 300,00 Eur rinkos vertės; garintuvas „Karcher“, 200,00 Eur rinkos vertės; siuvimo mašina, 100,00 Eur rinkos vertės; kompiuteris „HP“, 1 000,00 Eur rinkos vertės; indaplovė „Bosch“, 700,00 Eur rinkos vertės; girliandos, šviestuvai, elektronikos įranga, 1 000,00 Eur rinkos vertės; automatinių vartų pavara su valdikliu, 1 000,00 Eur rinkos vertės; antklodės, pagalvės, patalynės, 100,00 Eur rinkos vertės; lauko baldų komplektas, 600,00 Eur rinkos vertės. Atsakovė į dalintinų daiktų sąrašą papildomai įtraukė dviratį, kurio vertė 1000 Eur; trivietę dviračių priekabą, kurios vertė 500 Eur, nešiojamą kompiuterį liečiamu ekranu „Lenovo“, kurio vertė 1800 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių teismo posėdžio metu išdėstytą nuomonę, į faktinę žemės sklypo priežiūrą, sprendžia, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priteistinas ieškovui G. Ž., o atsakovei L. Ž. priteistina pusę turto vertės atitinkančią kompensaciją. Teismas, nustatydamas žemės sklypo vertę, atsižvelgia į tai, kad žemės sklypas buvo įgytas pardavimui, į bylą pateiktus turto vertinimo duomenis bei pateiktus duomenis apie žemės sklypą pagal teisės aktų reikalavimus mokėtinus gyventojų pajamų mokesčius (15 proc.) turto pardavimo atveju, todėl turto reali vertė būtų 42500 Eur. Teismas pažymi, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad 2021 m. žemės sklypo pardavimo sandorį deklaravo abi šalys ir už šalių parduotą žemės sklypą abi šalys sumokėjo gyventojų pajamų mokestį.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad santuokos pabaigoje ir iki šiol šalys valdė ir naudojo transporto priemones: G. Ž. automobilį SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o L. Ž. – NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp šalių ginčo dėl automobilių vertės bylos iškėlimo momentu nekilo. Į bylą atsakovė pateikė duomenis ir paaiškino, kad IĮ Gargždų dyzelių servisas pateikė 2024 m. kovo 20 d. automobilio remonto rekomendacijas, kad DPF filtras vėl užsikišęs, reikia keisti nauju, kaina 2000 Eur, taip pat transporto priemonė nukentėjo eismo įvykio metu. Į bylą pateiktas skelbimas apie parduodamą minėtą transporto priemonę, kurio kaina nurodyta 3800 Eur. Atsakovė prašymą nedalinti automobilio NISSAN JUKE taip pat grindė, kad jis iš dalies įgytas už jos asmenines lėšas pardavus jos automobilį VW BEETLES. Į bylą pateikti duomenys, kad minėtą automobilį atsakovė 2015 m. kovo 10 d. pardavė už 2100 Eur. Pagal automobilio NISSAN JUKE registracijos duomenis, jis buvo įsigytas 2017 m. sausio 11 d. Atsižvelgiant į tai, kad tarp automobilių pirkimo-pardavimo sandorių praėjo beveik du metai bei tai, kad nėra pateikta įrodymų, kad būtent šios lėšos buvo panaudotos perkant naują automobilį ir nebuvo išleistos kitiems poreikiams tenkinti, teismas vertina, kad nėra pagrindo pripažinti, kad į automobilį buvo investuotos atsakovės asmeninės lėšos. Kadangi turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, teismas šiuo atveju sprendžia, kad tenkintinas ieškinio ir priešieškinio reikalavimas dėl šių automobilių padalijimo pagal procesiniuose dokumentuose nurodytas vertes.

Ieškovas nurodė, kad transporto priemonė SKODA OCTAVIA buvo apgadinta įvykio, už kurį atsakinga atsakovė, metu. 2024 m. balandžio 26 d. UAB „Hokla“ remonto sąmatoje nurodyta, kad priekinių ir galinių durų bei slenksčio remontas, remonto darbų kaina yra 1346,68 Eur. Į bylą įrodymų, kad išlaidos pagal sąmatą būtų patirtos, nepateikta. Pagal byloje pateiktus duomenis, ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo nurodyto įvykio, nebuvo pradėtas. Į bylą taip pat pateikti duomenys, kad Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės pranešimą apie melagingų įrodymų pateikimą teismui. Teismas šiuo atveju pažymi, kad byloje nėra gauta objektyvių įrodymų dėl automobilio apgadinimo aplinkybių bei atsakovės atsakomybės už ieškovo nurodytus automobilio apgadinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės įvertinti padarytos žalos, nes pažeidimai nėra akivaizdūs, taip pat kad sąmatoje nurodytų darbų poreikis nekilo dėl kitų priežasčių, nesusijusiu su šalių konfliktu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas nemato pagrindo mažinti transporto vertės ar kompensacijos, kuri priteistina iš kito sutuoktinio.

Pagal bylos duomenis atsakovė 2024 m. gegužės 31 d. įsigijo transporto priemonę SKODA KAMIQ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šis turtas pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe.

Teismas, spręsdamas dėl kilnojamų daiktų padalijimo, sprendžia, kad šiuo atveju iš esmės nėra ginčo, kad kepsninė „Komado Bono“, trimeris „Stihl“ ir aukšto slėgio siurblys yra pas ieškovą ir jam priteistini. Ieškovo nurodyta turto vertė, atsižvelgiant į daiktų nusidėvėjimą, vertintina, kaip reali, duomenų, kad vertė būtų didesnė negauta. Atsakovė nurodė, kad buvo daug kepsninės priedų, tačiau byloje negauta įrodymų apie jų įsigijimą, o priedai, kurie buvo paimti su kepsnine užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir nesudaro pagrindo vertinti realią vertę kitaip.

Šalys prašo padalinti dviratį, kurio vertė 2000 Eur, atsakovė dar prašo priteisti ieškovui dviratį už 1000 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie dviračių, kurių vertė atitiktų nurodytas vertes. Byloje pateikta dviračio įsigijimo 2004 m. sąskaita, kurioje nurodyta, kad dviratis kainavo 1108 Lt. Ieškovas prašo jo kaip asmeninio turto nedalinti. Pagal atsakovės paaiškinimus vienas dviratis buvo atiduotas pilnametei dukrai, tai iš esmės patvirtino ir ieškovas. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, teismas sprendžia, kad dviračiai nedalinti, nes vienas iš jų nėra įgytas santuokos metu, o kitas dar iki santykių pabaigos abiejų šalių valia buvo atiduotas kitiems asmenims. Atsakovei priteistina priekaba prie dviračio, kuris matoma antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, kurios vertė nustatytina pagal realią tokių daiktų kainą ir nusidėvėjimą, vertinant šį turtą 100 Eur.

Teismas, spręsdamas dėl kilnojamų daiktų priteisimo, atsižvelgia į tai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl daugelio daiktų buvimo vietos: ieškovas nurodo, kad jie liko atsakovės namuose, o atsakovė nurodo, kad ieškovas juo išsinešė jai nebūnant namuose. Atsižvelgiant į byloje pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuoti paimti daiktai bei tai, kad atsakovės namo garaže liko daug daiktų, į tai, kad po daiktų paėmimo atsakovė jų nenurodė ir neprašė grąžinti iškart po paėmimo, teismas šiuo atveju vertina, kaip labiau tikėtina, kad minėtai daiktai liko atsakovės namuose, išskyrus atskirai aptartus daiktus. Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė neigė, kad pas ją liko dujų balionai, tačiau vėliau ji tuos balionus, kilus įtarimų dėl jų skleidžiamų kvapų, grąžino ieškovui.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ir tai, kad labiausiai tikėtina, kad į sąrašą įtraukti dalintini daiktai liko pas atsakovę, teismas sprendžia, kad robotas – žoliapjovė, kurio vertė, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, laikytina 1000 Eur (naujo kaina 1399 Eur), siurblys-šluota „Miele“, kurio vertė, atsižvelgiant į vidutines tokio daikto rinkos kainas ir nusidėvėjimą, laikytina 350 Eur, siurblys-robotas „Roomba“, atsižvelgiant į vidutines tokio daikto rinkos kainas ir nusidėvėjimą, laikytina 400 Eur rinkos vertės, šaldymo dėžė „Whirlpool“, kurio naujo kaina 2015 m. buvo 339 Eur, laikytina 170 Eur rinkos vertės, džiovyklė, kuri pagal paaiškinimus įgyta 2019 m., kurios vertė nurodyta naujo daikto, todėl vertintina, kad jos vertė neviršija 400 Eur; šaldytuvas „Samsung“, kurio kaina 2015 m. buvo 810 Eur, atsižvelgiant į nusidėvėjimą vertintinas 400 Eur, „Karcher“ garintuvas, kurio kaina 2015 m. buvo 252 Eur, vertintinas 120 Eur suma, siuvimo mašina, 100 Eur rinkos vertės, kompiuteris „HP“, kuris pagal paaiškinimus buvo įgytas 2016 m., vertintinas atsižvelgiant į tokių daiktų nusidėvėjimą, ne daugiau 300 Eur, indaplovė „Bosch“, pagal ieškovo paaiškinimus įgyta 2019 m., atsižvelgiant į nusidėvėjimą vertintina 400 Eur rinkos vertės.

Ieškovas į dalintino turto sąrašą įtraukė vestuvinį žiedą, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kur minėtas žiedas buvo ir liko šalims pradedant gyventi skyrium. Atsižvelgiant į šio daikto asmeninę reikšmę ir neaiškią buvo vietą, teismas šio daikto priteisti atsakovei neturi pagrindo ir išbraukia iš dalintinų daiktų sąrašo.

Teismas sprendžia, kad telefonas „Apple“ atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes, į atsakovės paaiškinimų nenuoseklumą, priteistinas atsakovei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo įsigytas 2021 m. ir buvo šiek tiek dėvėtas, teismas vertina, kad jo vertė laikytina 1000 Eur. Nėra ginčo, kad „Apple“ laikrodis naudojamas atsakovės, tačiau atsakovė nurodė, kad tai buvo gimtadienio dovana. Atsižvelgiant į jo įsigijimo datą, teismas neturi pagrindo netikėti atsakove ir vertina, kad šis daiktas kaip padovanotas išbrauktinas iš dalintino turto sąrašo.

Ieškovas į dalintino turto sąrašą įtraukė baldus, kurie įgyti santuokos metu ir liko pas atsakovę. Kadangi iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovės namuose pasikeitė dalis baldų, į bylą pateiktas spintos įsigijimo dokumentas, teismas neturi pagrindo abejoti dėl šių daiktų įsigijimu, todėl valgomojo stalas, supamas krėslas, knygų spinta ir koridoriaus rūbų spinta priteistini atsakovei ir teismas atsižvelgiant į ieškovo pateiktus paaiškinimus, sprendžia, kad jų vertė mažintina per pusę ir jų bendra vertė yra 475 Eur. Po šalių santykių pabaigos šių daiktų būklės pablogėjimas nesudaro pagrindo mažinti šių daiktų vertę. Atsakovei taip pat priteistinas lauko baldų komplektas, kurios vertė atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, vertintina 300 Eur.

Ieškovas taip pat prašė atsakovei priteisti girliandas, šviestuvus, elektronikos įrangą, kurių vertė 1 000 Eur rinkos vertės. Prie šių daiktų ieškovas priskyrė atskiru punktu nurodytą automatinių vartų pavarą su valdikliu. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į nurodytus daiktus ir jų tikėtinas vertes, teismas vertina, kad ieškovo nurodyta 1000 Eur vertė yra pagrįsta. Ieškovo prašymas priteisti atsakovei antklodes, pagalves, patalynę, kurių vertė 100 Eur, atmestinas, nes byloje nėra duomenų apie nei apie jų sudėtį, įsigijimo laiką ar vertę, taip pat gali būti priskirti prie asmeninių daiktų, todėl nedalintini.

Atsakovė į dalintino turto sąrašą įtraukė trivietę dviračių priekabą ir kompiuterį „Lenovo“. Pagal byloje pateiktus šalių paaiškinimus ir trečiojo asmens R. B. savarankiškus reikalavimus, darytina išvada, kad trivietė dviračių priekaba priklauso trečiajam asmeniui ir į šalių dalintino turto sąrašą neįtrauktina. Pagal į bylą pateiktus duomenis, nešiojamą kompiuterį „Lenovo think pad yoga“ 2019 m. sausio 10 d. nupirko UAB „Corda“ ir jis nepriklauso šalims, todėl jis į dalintino turto sąrašą neįtrauktinas.

Ieškovas taip pat prašė pripažinti, kad santuokos metu šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus: planšetę „Sony“, 100,00 Eur rinkos vertės; televizorių „Philips“, 100,00 Eur rinkos vertės. Pagal į bylą pateiktus įsigijimo dokumentus planšetė „Sony Xperia tablet“ buvo įsigyta 2014 m., o televizorius „Philips“ įsigytas 2013 m. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytų daiktų įsigijimo laiką, į jų tikėtiną nusidėvėjimą, į tai, kad nėra duomenų, kad jie tebetinkami naudoti ir gali turėti rinkoje vertę, teismas šį reikalavimą atmeta.

Trečiasis asmuo E. M. pareiškė savarankiškus reikalavimus ieškovui grąžinti auksinę grandinėlę ir vyrišką žiedą. Pagal ieškovo ir trečiojo asmens E. M. paaiškinimus, darytina išvada, kad auksinė grandinėlė buvo padovanota ieškovui, kai šalių santykiai buvo geri. Duomenų, kokiu būdu ir kada ieškovui buvo perduotas vyriškas žiedas, byloje negauta. Atsižvelgiant į tai, kad vyriška grandinėlė buvo padovanota, o dėl kito daikto perdavimo ieškovui nėra jokių įrodymų, teismas neturi pagrindo tenkinti trečiojo asmens E. M. reikalavimų.

Trečiasis asmuo R. B. pareiškė savarankiškus reikalavimus ieškovui grąžinti dviračių priekabą (bagažinę) ant automobilio, įrankius, trimerį žolei pjauti, dalgį žolei pjauti, kurių vertė 1200 Eur. Trečiojo asmens pareikštas reikalavimas atmestinas, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šiuos daiktus turėtų ieškovas. Pagal pateiktus šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus darytina išvada, kad šalių santykių pabaigoje dviračių priekaba (bagažinė) ir smulkūs įrankiai buvo atsakovės garaže. Jokie įrodymai byloje nepatvirtina atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, kad visus daiktus paėmė G. Ž. Teismas pažymi, kad paimtus daiktus ir daug garaže likusių daiktų fiksavo antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Liudytoja J. B. taip pat nepatvirtino, kad ieškovas būtų paėmęs ir išsinešęs kitus daiktus, nurodė tik kepsninę. Atsižvelgiant į šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, į trečiojo asmens nurodyto trimerio įsigijimo laiką, gedimus, į duomenis apie šalių įgytą naują trimerį, teismas vertina, kad minėtas trimeris arba liko atsakovės garaže arba minėto trimerio šalių garaže galėjo jau nebūti dar iki šalių santykių pabaigos. Teismas papildomai pažymi, kad duomenų, kad garaže būtų trečiojo asmens dalgis, negauta. Atsakovė paaiškinimuose nurodė, kad buvo jai kitų artimųjų padovanotas dalgis.

Pagal byloje esančius banko sąskaitų išrašus, šalių banko sąskaitose, 2022 m. vasario 18 d. duomenimis buvo tokie piniginių lėšų likučiai: ieškovo G. Ž. sąskaitose (dvi sąskaitos) buvo 1932,72 Eur, o atsakovės L. Ž. sąskaitose (dvi sąskaitos) buvo 49502,91 Eur. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad santykių pabaigoje šalys turėjo 10000 Eur grynais, kurie yra pas ieškovą G. Ž.

Iš pateiktų atsakovės banko sąskaitų išrašų matyti, kad 2022 m. vasario 22 d. ji 20 000 Eur pervedė į kitą savo sąskaitą, iš kurios grąžino 15743,09 Eur paskolos ir 17,12 Eur palūkanų pagal sutartį Nr. 2300-2016-1155049. Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis, neturi pagrindo sutikti su ieškovo argumentais, kad buvo padengtas asmeninis atsakovės kreditas. Į bylą pateikti duomenys, kad 2016 m. liepos 11 d. šalys pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 2300-2016-115049 su AB DNB bankas, kredito suma 20000 Eur. Byloje nekilo ginčas, kad ši suma buvo skirta 2016 m. rugpjūčio 17 d. L. Ž. ir UAB „Litectus“ sandorio, pagal kurį šalys nupirko žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), apmokėjimui. Šiuo atveju mokėjimo paskirtyje nurodytas numeris sutampa su paskolos sutarties, sudarytos šalių bendrų interesų tenkinimui, todėl teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad buvo padengta bendra šalių paskola. Į bylą pateikta Luminor banko pažyma taip pat nepatvirtina, kad atsakovė būtų asmeninį kreditą padengusi.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad paskola pagal minėtą sutartį buvo paimta žemės sklypui pirkti ir laikytina bendra šalių prievole. Atsižvelgiant į tai, paskolai padengti panaudota pinigų suma atimama iš tarp šalių dalintinos sumos. Atsižvelgiant į šalių sąskaitose ir grynais turimas pinigines lėšas, paskolos padengimui skirtas lėšas, ieškovui iš atsakovės priteistina 10904,99 Eur kompensacija už pas atsakovę likusią didesnę piniginių lėšų dalį.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 504,94 Eur už ieškovo patirtas papildomas pinigines išlaidas vaikų poreikių tenkinimui po laikino išlaikymo priteisimo iš ieškovo nuo 2022 m. birželio 1 d. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad tarp šalių nuolat kildavo ginčų dėl vaikų drabužių ir avalynės, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal byloje pateiktus paaiškinimus drabužius vaikams papildomai pirko ne tik ieškovas, bet ir atsakovė. Teismas šiuo atveju pažymi, kad į bylą pateikti drabužių pirkimo dokumentai neįrodo, kad šios išlaidos buvo būtinos ir neišvengiamos. Teismas atkreipia dėmesį, kad kai kurie daiktai vaikams nupirkti užsakant internetu ir tai rodo, kad nebuvo būtinybės pirkti daiktus skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad vienos šalies teisė ir pareiga teikti išlaikymą vaikams ir jais rūpintis neribojama tik mokama išlaikymo suma, taip pat priklauso nuo subjektyvaus kiekvieno iš tėvų požiūrio, teismo vertinimu, neleidžia daryti išvadų, kad gauta išlaikymo suma nebuvo panaudota vaikų poreikiams tenkinti ir nesudaro pagrindo drabužiams ir avalynei išleistas lėšas priteisti iš atsakovės.

CK 3.98 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

Pagal byloje pateiktus duomenis, 2021 m. gruodžio 22 d. trečiasis asmuo E. M. pirko butą (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 22 d. iš atsakovės banko sąskaitos pervesta 17 000,00 Eur dydžio suma už jos motinos E. M. vardu nupirktą butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini).

Iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų darytina išvada, kad dalis šeimos piniginių lėšų buvo panaudota trečiojo asmens turtui įgyti. Nors E. M. nurodė, kad virš 8000 Eur ji grąžino G. Ž. grynais, tačiau byloje nėra gauta jokių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos teiginius. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens paaiškinimai nekonkretūs ir nenuoseklūs, taip pat tai, kad perkant butą trečiajam asmeniui neužteko jo turimų pinigų, o tokios sumos grynųjų pinigų gavimo nepatvirtina kiti įrodymai, į tai, kad mokėjimas atliktas iš atsakovės banko sąskaitos, teismas šiuo atveju neturi pagrindo vertinti, kad ieškovui jau yra kompensuotas šeimos lėšų sumažėjimas, todėl tenkina reikalavimą dėl 8500 Eur kompensacijos priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti 1934,78 Eur kompensaciją už santuokos metu nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. vasario 18 d. iš bendrų šeimos lėšų dengtą atsakovės asmeninį kreditą pagal 2007 m. lapkričio 9 d. susitarimą Nr. 1176/1 „Dėl 2005 m. vasario 18 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1176 specialiosios dalies sąlygų pakeitimo“. Į bylą pateikta „Luminor“ banko 2022 m. birželio 1 d. pažyma rodo, kad „Luminor“ banko paskolos 2022 kovo 1 d. likutis yra 6772,32 Eur. Nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. kovo 1 d. buvo sumokėta 3430,18 kredito ir 439,37 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir tai, kad nėra įrodymų, kad būtų mokama iš asmeninių lėšų, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus ir apibendrinus šalių santuokos metu įgyto turto padalijimą, ieškovui tenkančio turto vertė yra 50304 Eur, o atsakovei tenkančio turto vertė yra 11515 Eur, todėl iš ieškovo priteistina atsakovei 38789 Eur kompensacija. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus atvejus, už kuriuos atsakovė privalo sumokėti ieškovui kompensaciją, iš ieškovo atsakovei priteistina 17449,23 Eur kompensacija už tenkančią didesnę turto dalį.

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsakovę L. Ž. per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų trukmės terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti ieškovui G. Ž. visus jo asmeninius daiktus, t. y.: spausdintuvą „HP“, 300,00 Eur vertės; auksinę grandinėlę, 1 000,00 Eur; žaidimų konsolę „Xbox“, 300,00 Eur vertės; ieškovo akinius nuo saulės „Riban aviator“, 130,00 Eur vertės; svarelius, 200,00 Eur vertės; treniruočių suoliuką, 150,00 Eur vertės; kaltų rinkinį; ieškovo tėvo lituoklį, 200,00 Eur vertės; nužievintoją; įrankius (raktus, pjūklus, matavimo prietaisus, reples ir kt.), 1 000,00 Eur vertės; 2 vnt. suvirinimo dujų balionus (vienas senas, o kitas naujas „AGA“ su monometrais), 500,00 Eur vertės; darbdavio vartų koją, 1 500,00 Eur vertės, o, atsakovei per nustatytą terminą jų negrąžinus, priteisti iš atsakovės L. Ž. ieškovo G. Ž. naudai 5 280,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už negrąžintus ieškovo asmeninius daiktus.

Teismas pagal pateiktus į bylą įrodymus neturi pagrindo abejoti, kad pas atsakovę liko vartų koja „Giesse“, kurios vertė yra 1500 Eur. Pagal bylos duomenis, ieškovui jau buvo grąžinti dujų balionai ir dėl jų ginčo nebeliko. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, į daiktų įsigijimo aplinkybes, jų eksploatacijos laiką, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamai įrodymų apie kitų daiktų, kuriuos ieškovas prašo įpareigoti grąžinti, naudojimą ir tai, kad juos turi atsakovė. Ieškovo nurodyta grandinėlė ir akiniai yra asmeninio naudojimo daiktai, kurių buvimo pas atsakovę nepatvirtina jokie įrodymai. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad teismas neturi pagrindo atsakovę įpareigoti grąžinti daiktus, kurių sudėtis nėra aiški ir nėra galimybės šių daiktų identifikuoti (pvz. neaiškų kiekį įrankių). Be to, pažymėtina, kad dalį savo darbo įrankių ieškovas nurodė pasiėmęs, todėl šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, kuri įrankių dalis liko pas atsakovę.

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

Ieškovas prašo pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovo G. Ž. nuosavybės teisę į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini); arba priteisti ieškovui G. Ž. iš atsakovės L. Ž. 107 000,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią ieškovui priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini) Ieškovas savo reikalavimus motyvuoja tuo, kad nuo 2011 m. atliko ginčo namo esminio pagerinimo darbus, jie atlikti ieškovo darbu ir asmeninėmis lėšomis ir (arba) sutuoktinių bendromis lėšomis.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad statybos leidimas ginčo namui statyti išduotas 2024 m. Namo 100 proc. baigtumas buvo įregistruotas 2016 m. birželio 29 d. Iš pateiktų duomenų ir paaiškinimų matyti, kad ginčo namas pradėtas statyti atsakovės L. Ž. ir I. L. santuokos metu, nutraukiant santuoką ginčo namas buvo priteistas atsakovei. Į bylą pateiktos atsakovės fotonuotraukos rodo, kad šalių santykių pradžioje namas buvo gyvenamas, apstatytas baldais. Žemės sklypas buvo sutvarkytas, jame pasodinta veja, yra trinkelių danga, tvora ir vartai.

Ieškovas nurodė, kad nuo 2011-2012 m. buvo apšiltintas ginčo namo stogas. 2013 m. įrengta žaibosauga ir elektros įvado saugikliai. 2013-2014 m. buvo apšiltintas ginčo namo fasadas, pamatas, nauja terasa, saulės kolektoriai, perdaryta katilinė, pakeistos laukinės durys, ginčo namo antrame aukšte įdėtos 3 vnt. balkoninės durys, ginčo namas apklijuotas klinkerių plytelėmis, apšiltintas namo garažas iš vidaus. 2015 m. buvo praplėsta trinkelių aplink ginčo namą danga. 2015 m. buvo perdaryti namo kiemo vartai. 2015 m. vyko namo remonto, pertvarkymo, statybos darbų broko šalinimo darbai. Ieškovas dengė atsakovės išlaidas bendrijai GNSB Gindulių sodybos. Po santuokos sudarymo 2019 m. spalio mėn. po liūties buvo suremontuoti, perskardinti visi ginčo namo kaminai, pakeisti stoglangiai, sutvarkytos stogo namo konstrukcijos. 2019-2021 m. buvo atliktas ginčo namo pirmojo aukšto kapitalinis remontas, t. y. name įvesto grindinio šildymo perdarymas (naujas grindinio šildymo vamzdyno išvedžiojimas), grindų perbetonavimas, visų sienų perglaistymas, rekuperacinės sistemos įrengimas, valgomojo ir virtuvės langų pakeitimas, laiptų atrestauravimas, vidaus kambarių durų pakeitimas, naujos grindų dangos išklojimas, virtuvės lubų perdarymas, naujas virtuvinis ir visa nauja buitinė technika, taip pat buvo naujai perdaryta elektros instaliacija. 2019-2021 m. buvo atliktas ir namo antro aukšto remontas, t. y. vonioje, laiptinėje buvo sumontuotos įtempiamos lubos ir įstiklinta terasa. 2020 m. ieškovas šalia namo pastatė pastogę automobiliui. Santuokos metu buvo pagerintas ir žemės sklypo, kuriame stovi namas, gerbūvis. 2019 m. buvo sumokėta už kelio nuovažos įrengimą, privažiavimo prie namo kelio asfaltavimą už 9 312,00 Eur sumą, sumokėtą GNSB Gindulių sodybos bendrijai.

Ieškovas teigia, kad nuo 2010 m. vedė bendrą ūkį su atsakove. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad ieškovo sąskaitų išrašai rodo, kad pervedimai atsakovei prasidėjo tik 2012 m. Į bylą atsakovė pateikė UAB „Jaukurai“ 2010 m. rugsėjo 10 d. išankstinę sąskaitą kuro katilui ir kitoms susijusioms dalims, kurių kaina 9060,21 Lt. Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus apie namo darbų ir ūkio perėmimą, darytina išvada, kad 2010 m. bylos šalys bendro ūkio dar nevedė ir šalių santykiai prasidėjo tik nuo 2011-2012 m. Teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, kokius konkrečiai darbus ieškovas atliko 2011-2012 m., nes pagal byloje pateiktus duomenis stogo šiltinimo sluoksnis (spaliai) buvo pakeistas tik 2019 d. Ieškovo sąskaitos išrašai šiuo atveju nerodo jokių didesnių išlaidų, skirtų statybinėms medžiagoms ir darbams. Iš ieškovo sąskaitos išrašo už 2011 m. matyti, kad ieškovas gavo 9500 Lt iš A. Ž. ir vėlesniuose sąskaitos išrašuose matomi pervedimai A. Ž., tačiau iš pateiktų duomenų nėra pagrindo daryti išvadas, kad ši suma buvo panaudota remonto ir turto pagerinimo darbams. Pažymėtina, kad mokėjimai UAB „Specialus autotransportas“ už atliekų išvežimą neįrodo darbų atsakovei priklausančiame name atlikimo ir jų vertės. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal sąskaitos išrašus matyti, kad ieškovas retai atsiskaitydavo banko kortele ir tikėtinai pragyvenimo išlaidas apmokėdavo grynaisiais.

Į bylą ieškovas pateikė įrodymus, kad ieškovo vardu buvo pateiktas 2013 m. gruodžio 30 d. lauko durų užsakymas su montavimu, darbų kaina 6400 Lt, 2013 m. UAB „AKS West“ fasado šiltinimo medžiagų sąranka 12267,17 Lt ir dalį išlaidų pagrindžiančios sąskaitos. Taip pat į bylą pateikti išlaidas patvirtinantys įrodymai: 2014 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitas iš UAB „Prestėja“ 2000 Lt sumai, 2014 m. kovo 19 d. sąskaita UAB „Prestėja“ už klinkerines plyteles 5960 Lt sumai, 2014 m. balandžio 4 d. sąskaita UAB „Prestėja“ 628,00 Lt plytelių klijams, 2014 m. gegužės 6 d. sąskaita UAB „Prestėja“ 966,44 Lt už glaistą ir kitas medžiagas, 2014 m. gegužės 6 d. sąskaita UAB „JRV Brothers“ 2850 Lt už WPC gaminiai, 2014 m. gegužės 27 d. sąskaita UAB „Prestėja“ 457,28 Lt už plytelių klijus, 2014 m. birželio 27 d. sąskaita UAB „Prestėja“ 233,87 Lt sumai, 2014 m. birželio 27 d. sąskaita UAB „Prestėja“ 215,59 Lt sumai bei 2015 m. gegužės 5 d. UAB „Prestėja“ sąskaita 39,76 Eur sumai, 2015 m. gegužės 6 d. UAB „Prestėja“ sąskaita 49,22 Eur sumai. Teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina ieškovo nurodytų darbų, susijusių su namo pagerinimo darbais 2013 -2015 m. atlikimą. Darbų atlikimą patvirtina ir liudytojų E. L., V. Ž. ir T. Ž. parodymai. Į bylą pateikti sąskaitų išrašai patvirtina ieškovo paaiškinimus dėl jo pajamų, iš kurių galėjo vykdyti nurodytus darbus. Be to, nuo 2012 m. iki 2015 m. ieškovas nuolat pervesdavo pinigų atsakovei, todėl sutiktina su argumentais, kad atsakovė neturėjo pakankamai lėšų namo pagerinimo darbams.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į šalių paaiškinimus bei pateiktus rašytinius įrodymus laikytina, kad ieškovo nurodyti namo pagerinimo darbai laikotarpiais nuo 2013 m. iki 2015 m. buvo atlikti ieškovo darbu ir lėšomis, tačiau ne visos ieškovo nurodytos išlaidos namo pagerinimui, teismo vertinimu, yra pagrįstos, kai kurios išlaidos yra priskaičiuotos kelis kartus (pvz. iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad išlaidos UAB „AKS West“ pagal sąmatą ir išlaidos pagal sąskaitą nepagrįstai susumuotos). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas, skaičiuodamas išlaidas remonto darbams, įskaičiuoja iš esmės visus atvejus, kai buvo išgrynintos piniginės lėšos ir buvo išleistos pinigų sumos parduotuvėse, kuriose prekiaujama ne tik statybinėmis medžiagomis. Iš pateiktų bankų išrašų matyti, kad ieškovas kas mėnesį išgrynindavo tam tikrą dalį pinigų, galimai pragyvenimo išlaidoms, banko kortele už prekes ir paslaugas atsiskaitydavo retai, tačiau laikotarpiu, kai buvo atliekami darbai, išgrynindavo didesnes sumas nei įprastai ir išleisdavo daugiau pinigų statybinių medžiagų parduotuvėse.

Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas į atsakovei priklausantį namą per 2013-2015 m. laikotarpį investavo 48592,38 Lt (14577,56 Eur) sumą, o nuo 2015 m. pradžios 1661,59 Eur sumą (vertinant išlaidas statybinėms medžiagoms ir mokėjimus įvairaus profilio parduotuvėse bei pinigų nuėmimus, kurie labiausiai tikėtina, kad yra susiję su statybiniais darbais). Į bylą pateikti duomenys, kad atsakovė 2016 m. spalio 2 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 11000 Eur, nurodant paskirtyje „skolai“, tačiau atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į tai, kad 14600 Eur mokėjimą pardavėjui UAB „Litectus“ už žemės sklypą atliko ieškovas iš savo sąskaitos, mokėjimus skiria kelių mėnesių laikotarpis, teismas neturi pagrindo šio mokėjimo vertinti kaip turto pagerinimo išlaidų padengimo.

Į bylą pateiktos išlaidas, patirtas santuokos metu, įrodančios sąskaitos ir kiti dokumentai: 2019 m. spalio 18 d. IĮ Lidresta sąskaita už stoglangį, tarpinę, izoliaciją už 1010,29 Eur, 2020 m. birželio 10 d. UAB „Prestėja“ sąskaitą 68,80 Eur už palangę, klijus, 2020 m. gruodžio 14 d. UAB „Inteligentiškos statybinės sistemos“ sąskaita 609,24 Eur sumai už rekuperatorių, 2020 m. gruodžio 9 d. UAB „Grinteka“ suderinimo aktas 1618,74 Eur sumai, 2020 m. spalio 13 d. UAB „Grindų arsenalas“ sąskaita 2826,25 Eur sumai, 2020 m. lapkritį patirtos išlaidos UAB „Inteligentiškos statybinės sistemos“ 609 Eur sumai. Byloje pateikti įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad 2019-2020 m. laikotarpiu buvo remontuojamas namo stogas, stoglangiai ir namo pirmas aukštas, atnaujinti kai kurie baldai ir buitinė technika. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo abejoti ieškinyje nurodytomis išlaidomis, patirtomis atliekant nurodytus remonto darbus, įskaitant tai, kad šios išlaidos galimai apėmė ir žemės sklypo apželdinimo išlaidas, t. y. 15738,47 Eur iš bendrų šalių piniginių lėšų. Teismas atkreipė dėmesį, kad į bylą pateikti sąskaitų išrašai rodo, kad atsakovė dalį darbų finansavo iš jos sąskaitų pervedamomis lėšomis: ieškovas 2019 m. spalį gavo iš atsakovės 400 Eur ir 500 Eur mokėjimus, 2020 m. lapkritį gavo iš atsakovės 2300 Eur, 2020 m. gruodį – 3000 Eur, kurio paskirtis „už virtuvinį“.

Ieškovas nurodė, kad sodininkų bendrijai santuokos metu 2019 m. buvo sumokėta už kelio nuovažos įrengimą, privažiavimo prie namo kelio asfaltavimą už 9 312,00 Eur sumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal GNSB Gindulių sodybos pateiktą pažymą matyti, kad už kelio asfaltavimo darbus buvo paskaičiuota apie 2000 Eur suma ir 2019-2020 m. laikotarpiu už kelio asfaltavimą ši suma buvo sumokėta GNSB Gindulių sodybos, todėl atitinkamai ieškovui priteistina pusė šios sumos už ieškovei priklausančio turto vertės padidinimą ir pagerinimą.

Iš 2022 m. balandžio 14 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos matyti, kad ginčo namo vertė 2022 m. balandžio 12 d. yra 184 000 Eur. Ieškovas vertina, kad dėl jo atliktų darbų ginčo namo vertė padidėjo net 59,60 proc. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais, nes ieškovas turto vertės padidėjimą vertina lygindamas masinio vertinimo metu nustatytą turto vertę ankstesniais laikotarpiais su turto vertintojų nustatyta turto kaina šalių santykių pabaigoje. Teismas atkreipia dėmesį, kad turto vertė turto vertintojų nustatyta lyginamuoju metodu atsižvelgiant į tam tikras pataisas, iš kurių ginčo atveju aktuali tik šildymo pataisa, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo turto vertės didelę dalį sudaro ieškovo atlikti namo pagerinimo darbai. Vertinimo metu nebuvo vertinama energetinė klasė ir nuo to turto kaina nepasikeitė. Teismas iš dalies sutinka su ieškovu, kad dėl atliktų šiltinimo, terasos pagerinimo darbų, šildymo sistemos patobulinimo bei vidaus remonto darbų pagerėja gyvenimo name kokybė ir šie darbai prisideda prie namo patrauklumo pirkėjui ir vertės padidėjimo, tačiau teismas vertina, kad ieškovo atlikti namo remonto darbai nesudaro pagrindo ginčo turtą laikyti šalių jungtine nuosavybe. Žemės sklypo apželdinimo darbai ir nesudėtingų laikinų statinių pastatymas taip pat negali būti pagrindu žemės sklypą pripažinti bendru turtu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovo alternatyvus reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo iš dalies tenkintinas, priteisiant atsakovui išlaidų, patirtų pagerinant atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, kompensaciją, kurios dydis yra 24 608,39 Eur (14577,56 Eur + 1661,59 Eur + 8369,24 Eur).

Įvertinus šalių tarpusavyje mokėtinas kompensacijas ir atlikus įskaitymą, konstatuotina, kad atsakovė privalo ieškovui išmokėti 7159,16 Eur kompensaciją už jos asmeninio turto pagerinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Ieškovas ir jo atstovė į bylą pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 28161,56 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dėl pateikto ieškinio ir priešieškinio bei 250 Eur išlaidos dėl trečiųjų asmenų pareikštų savarankiškų reikalavimų. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti 11667 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs pateiktas bylinėjimosi išlaidas, atkreipia dėmesį, kad šalys į bylinėjimosi išlaidas įtraukė išlaidas, kurios susijusios su ginčais kitose civilinėse bylose, taip pat inicijavimu ir atstovavimu administracinio nusižengimo bei baudžiamajame procese. Atsakovės kai kurias išlaidas pagrindžiantys dokumentai neleidžia nustatyti, kokios paslaugos ir kokiame procese buvo gautos ir apmokėtos. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimą, laikytina, kad šioje byloje ieškovas patyrė 26165,56 Eur advokato paslaugoms apmokėti bei 250 Eur advokato paslaugoms dėl savarankiškai pareikštų reikalavimų, o atsakovė patyrė 4983 Eur.

Ieškovas byloje sumokėjo 729 Eur žyminio mokesčio, atsakovė sumokėjo 233 Eur žyminio mokesčio. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui teismo nutartimi buvo atidėtas 1788 Eur žyminio mokesčio mokėjimas. Atsižvelgiant į byloje tenkintų ir netenkintų reikalavimų kiekį ir jų įtaką žyminio mokesčio dydžiui, teismas sprendžia, kad iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas 1192 Eur žyminis mokestis, o iš atsakovės – 596 Eur žyminis mokestis.

Teismas atsižvelgdamas į teismo posėdžių skaičių, procesinių dokumentų skaičių bei bylos sudėtingumą, rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų dydžius, sprendžia, kad pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laikytini pagrįstais ir neviršijančiais rekomenduojamų dydžių.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies, atsižvelgiant į reikalavimus, dėl kurių kilo didžiausi ginčai bei jų patenkinimą, į bylos šalių procesinį elgesį, vadovaujantis 93 straipsnio 2 ir 4 dalimis bei 98 straipsniu, iš atsakovės ieškovui priteistina 13447,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovo 2608 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 10839,28 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovui priteistina iš trečiųjų asmenų R. B. ir E. M. po 125 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi tretiesiems asmenims buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas, iš R. B. priteistinas 36 Eur žyminis mokestis valstybei, o iš E. M. priteistinas 99 Eur žyminis mokestis valstybei.

Teismas patyrė 18,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsižvelgiant į šių išlaidų atsiradimo priežastis ir proceso eigą bei bylos baigtį, teismas sprendžia, kad šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo ir atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 541 straipsniu,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), ir L. Ž. (iki santuokos sudarymo L.), a. k. (duomenys neskelbtini), santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui G. Ž. palikti pavardę „Ž.“, atsakovei L. Ž. palikti pavardę „Ž.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovės L. Ž. ir nepilnamečių vaikų P. Ž. ir P. Ž. bendravimo tvarką:

1. atsakovė bendrauja su vaikais lyginėmis metų savaitėmis šeštadieniais paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus ieškovui iki 20.00 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje;

2. atsakovės gyvenamoji vieta pagal prašyme nurodytas aplinkybes laikoma (duomenys neskelbtini). Jeigu atsakovės gyvenamoji vieta pasikeistų, atsakovė privalo kreiptis į teismą su prašymu atitinkamai pakeisti laikinąją bendravimo tvarką, nustatant kokiu kitu konkrečiu adresu vyks vaikų perdavimas tarp šalių

3. atsakovė bendrauja su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis kiekvienos savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;

4. jeigu į atsakovės bendravimo su vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą bendravimo tvarką, išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną vaikai praleidžia su ieškovu, Motinos dieną – praleidžia su atsakove;

5. atsakovė bendrauja su vaikais lyginiais metais per Šv. Kūčias ir Šv. Velykų pirmąją dieną paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus ieškovui iki 20.00 val. atsakovės gyvenamojoje vietoje, nelyginiais metais pirmąją Šv. Kalėdų dieną ir Šv. Velykų antrą dieną paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant vaikus ieškovui iki 20.00 val.;

6. visais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su atsakove tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką, bet ne vėliau kaip likus 3 valandoms, praneša apie tai kitai šaliai SMS žinute, elektroniniu paštu ar raštu ir tokiu būdu suderina ginčo šalių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus;

7. ieškovas ir atsakovė įpareigojami per 3 val. informuoti vienas kitą apie nepilnamečių vaikų ligų / susirgimų atvejus, apie pasikeitusius tėvų ir nepilnamečio vaiko kontaktinius telefono numerius.

Priteisti iš atsakovės L. Ž. išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečiams vaikams P. Ž. ir P. Ž. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovas G. Ž..

Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi ir pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutartimi.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ieškovui G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Ieškovui G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą registruotą kilnojamąjį turtą: automobilį SKODA OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovui G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti kilnojamuosius daiktus: kepsninę „Komado Bono“, trimerį „Stihl“, stiprios srovės siurblį.

Priteisti ieškovui G. Ž. iš atsakovės L. Ž. 7159,16 Eur kompensaciją už asmeninio turto pagerinimą.

Atsakovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą registruotą kilnojamąjį turtą: automobilį NISSAN JUKE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: robotą - žoliapjovę, siurblį - šluotą „Miele“, siurblį - robotą „Romba“, šaldymo dėžę „Whirlpool“, džiovyklę, šaldytuvą „Samsung“, garintuvą „Karcher“, siuvimo mašiną, kompiuterį „HP“, indaplovę „Bosch“, telefoną „Apple“, valgomojo stalą, supamą krėslą, knygų spintą, koridoriaus rūbų spintą, lauko baldų komplektą, girliandas, šviestuvus ir elektronikos įrangą.

Įpareigoti atsakovę L. Ž. per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų trukmės terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, grąžinti ieškovui G. Ž. vartų koją „Giesse“, o atsakovei per nustatytą terminą negrąžinus šio daikto, priteisti iš atsakovės L. Ž. ieškovo G. Ž. naudai 1500,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už negrąžintą daiktą.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmesti.

Ieškovui G. Ž. priteisti iš atsakovės L. Ž. 10839,28 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui G. Ž. priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. M. 125 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui G. Ž. priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. B. 125 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. Ž. 1192 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės L. Ž. 596 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, E. M. 99 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, R. B. 36 Eur žyminio mokesčio valstybei, priteistą sumą sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovo G. Ž. 9,23 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš atsakovės L. Ž. 9,22 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti viešų registrų tvarkytojams.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.