Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Margus“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-37037-534/2020 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei UAB „Margus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei UAB ,,Margus“ dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. preliminaru sprendimu iš atsakovės UAB ,,Margus“ priteista 7 993,36 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (7 993,36 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. lapkričio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 389,43 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šioje civilinėje byloje 2021 m. vasario 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.

3. 2021 m. gegužės 20 d. Pareiškėjas UAB ,,Margus“ pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-37037-534/2020 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31095-2020-1) CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, kai teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Paaiškino, kad teismas bylą išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka formaliai pagal pridedamus rašytinius įrodymus. Nurodė, kad teismo padaryta aiški teisės normos, išdėstytos CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyje, teisės taikymo klaida, atsakovas negavo procesinių dokumentų CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatyta tvarka ir jam buvo užkirstas kelias realizuoti teisę pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, tačiau jo prašymas buvo teismo nutartimi atmestas. Šios teismo nutarties teisėtumas buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis palikta nepakeista, atskirasis akundas atmestas. Dėl šios priežasties pareiškėjas paduoda pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nes vis dėlto mano, kad buvo padaryta aiški teisės normos , išdėstytos CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyje, teisės taikymo klaida.

Motyvuojamoji dalis

5. CPK 370 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašymas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas prašymą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 3 dalis numato, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme.

7. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-10-28 sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007-03-01 sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007-03-15 sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02)). Taigi teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą pateikti ir prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

8. Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. teisėjas patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais.

9. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis). CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, esant svarbioms priežastims, gali būti atnaujintas. Tuo tarpu CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui atnaujinimo institutas paprastai netaikomas, vis dėlto, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. prašymą, bylos Nr. 3K-3-514/2013).

10. Pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, tokiu atveju CPK 368 straipsnyje nustatyta termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas(nutartis), kuriame teismas, pareiškėjo nuomone, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

11. Prašymą dėl proceso atnaujinimo atsakovas teismui pateikė 2021 m. gegužės 20 d., siekdamas atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje e2-37037-534/2020, kurioje teismas dar 2020 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą. Minėtas preliminarus sprendimas yra įsitesėjęs, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šioje civilinėje byloje 2021 m. vasario 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pirmieji pranešimai apie paliktą korespondenciją įmonės buveinės adresu buvo paliekami nuo 2020 m. lapkričio mėnesio, Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, laikė, kad procesiniai dokumentai įteikti atsakovui 2021 m. sausio 9 d., nuo to momento atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo žinoti apie teismo procesą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis 2021 m. vasario 10 d. siuntė Pareiškėjui raginimą įvykdyti teismo sprendimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priėmus preliminarų teismo sprendimą, šį procesinį dokumentą siuntė tiek ieškovo nurodytu, tiek viešosiose registruose nurodytu įmonės buveinės adresu, tiek juridinių asmenų registere nurodytu atsakovo vadovo adresu, taigi apie teismo procesą atsakovas turėjo ir galėjo žinoti iš paliekamų pašto pranešimų. Pareiškėjo teigimu, apie priimtą preliminarų teismo sprendimą jis sužinojo tik 2021 m. vasario 23 d., tačiau šiam faktui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Taigi teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino.

12. Nesant pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, teismas vis dėlto mano esant reikalingą pasisakyti ir dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, įvertinęs aplinkybę, jog šis terminas nėra naikinamasis.

13. Proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. 3K-7-57/2008). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai.

14. Pareiškėjas procesą byloje prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytam pagrindui. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Taigi, nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei materialinės ar proceso teisės normos taikymo klaida yra padaryta, ji yra aiški, padaryta pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

15. Pareiškėjas teigia esant padarytą aiškią proceso teisės normos, išdėstytos CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyje, taikymo klaidą, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Atsakovas akcentuoja, kad faktiškai negavo procesinių dokumentų ir jam buvo užkirstas kelias realizuoti teisę pateikti prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, tačiau jo prašymas buvo teismo nutartimi atmestas. Šios teismo nutarties teisėtumas buvo patiikrintas apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis palikta nepakeista, atskirasis akundas atmestas. Dėl šios priežasties pareiškėjas paduoda pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, nes vis dėlto mano, kad buvo padaryta aiški teisės normos , išdėstytos CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyje, teisės taikymo klaida.

16. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, akcentuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-37037-534/2020 teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka ir 2021 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, kuria atsakovo(pareiškėjo) atskirasis skundas buvo atmestas. Minėtoje 2021 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, be kita ko, pasisakyta ir dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytų argumentų dėl, pareiškėjo vertinimu, teismo padarytos aiškios proceso teisės normos, išdėstytos CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyje, taikymo klaidos (Vilniaus apygardos teismo nutarties 15 – 31 punktuose išsamiai išdėstyti argumentai ir motyvai).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas A. B. su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, ieškinį pareikšdamas teismui pagal atsakovės UAB „Margus“ registruotos buveinės vietą adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pareiškėjai (atsakovei) UAB „Margus“ (toliau – ir pareiškėja) adresuoti procesiniai dokumentai, t. y. preliminarus sprendimas, ieškinys ir jo priedai, buvo išsiųsti net 4 kartus:

a. 2020 m. lapkričio 9 d. ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini);

b. vėliau 2020 m. lapkričio 20 d. teismas pareiškėjai išsiuntė procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini);

c. 2020 m. gruodžio 8 d. pareiškėjai skirti procesiniai dokumentai buvo išsiųsti pareiškėjos vadovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini);

d. 2020 m. gruodžio 29 d. pareiškėjai skirti procesiniai dokumentai išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 26 punkte pažymėjo, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Taip pat, šios nutarties 29 – 30 punktuose išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

19. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniam asmeniui, taip pat yra nurodęs, kad juridiniam asmeniui taikoma pareiga atskleisti duomenis, be kita ko, apie savo buveinę, Juridinių asmenų registrui; juridinis asmuo turėtų taip pat pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 28 punktas). Remiantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, kai procesiniai dokumentai, išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu, laikomi įteiktais pagal įstatymą praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Nagrinėjamu atveju, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti pareiškėjai – 4 kartus, iš kurių 2 kartus juridinių asmenų registre nurodytu adresu, bei vadovo gyvenamosios vietos adresu, teismui grąžinus juos neįteiktus, – pareiškėjai procesiniai dokumentai išsiųsti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

20. Konstatuotina, kad pareiškėja apie priimtą preliminarų sprendimą buvo informuota tinkamai, taigi nėra pagrindo išvadai, jog teismas padarė aiškią teisės taikymo klaida, t. y. teisės normų, išdėstytų CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Todėl, atnaujinti procesą baigtoje civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą nėra jokio pagrindo.

21. Pareiškėjo vertinimu, teismo procesas byloje turi būti atnaujintas ir dėl to, kad teismas bylą išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka formaliai pagal pridedamus rašytinius įrodymus, nevertindamas aplinkybių dėl galimai nekokybiškai ieškovo atliktų rangos darbų. Teismas pažymi, kad vien aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai galimai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011). CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Nagrinėjamu atveju teismas neturi duomenų, jog atsakovas, įgyvendintų savo teisę gintis nuo ieškinio naudojantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu teisių gynimo būdu – teise reikalauti sumažinti darbų kainą. Teismas daro išvadą, kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui (rangovui) už faktiškai atliktus darbus, o atliktų darbų trūkumų nustatymo ir nustatytų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami savo ruožtu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai trūkumai nėra akivaizdūs, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu ir po tinkamo darbų priėmimo nenurodžius trūkumų, tačiau aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už juos atlyginti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013). Taigi vadovaudamasis aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti proceso byloje, reminatis aplinkybe, jog teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, netyrė faktinių aplinkybių dėl galimai nekokybiškai atliktų darbų. Nurodytais argumentais atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370–371 straipsniais, 579–582 straipsniais,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-37037-534/2020.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.