Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-858-842/2022 pagal pareiškėjos O. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų O. P. ir M. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, PlusPlus Capital AS, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų O. P. ir M. P. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kurioje šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų D. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir H. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

2. Teisme gautas pareiškėjos O. P. prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-858-842/2022. Pareiškėja nurodė, kad M. P. nevykdo Sutartyje nustatytų sąlygų dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo. Pareiškėjos teigimu, skolininkas M. P. nuo teismo sprendimo priėmimo mėnesinių išmokų nei vienam vaikui nei karto nepervedė. Pareiškėja nurodė, kad vaikų išlaikymui skirti pinigai nebuvo pervesti nuo 2022 m. balandžio mėn.

3. Teismui pateiktame atsiliepime suinteresuotas asmuo (skolininkas) M. P. nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi ligoninėje, todėl nedirbo, tačiau teikė išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kuomet grynuosius pinigus pareiškėjai O. P. arba nepilnametei dukrai D. P. perduodavo atsakovo motina (vaikų močiutė, toliau dokumentuose – Baba) J. P.

4. Byloje gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir Tarnyba), pranešimas, kuriame nurodoma, kad po to, kai 2022 m. kovo 16 d., Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino tarp ieškovės O. P. ir atsakovo M. P. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kitų klausimų išsprendimo, buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiams šalių vaikams D. P., A. P. ir H. P., Tarnyboje nebuvo gauta pranešimų dėl galimų vaikų teisių pažeidimų. Tarnyba neturi duomenų apie tai, kaip tėvas M. P. vykdo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Išvadoje teismo prašoma bylą teismo posėdyje nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. teismo posėdyje žodine tvarka nagrinėjo pareiškėjos O. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. P. pateikė paaiškinimus ir iš esmės palaikė atsiliepime į pareiškėjos O. P. prašymą pateiktus motyvus.

6. 2023 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti grynųjų pinigų mokėjimą patvirtinantys rašteliai (iš viso nurodyta už 3 286 Eur sumą), kurių dalis pasirašyti O. P., o kita – didesnė dalis yra pasirašyti nepilnametės dukters D. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuri 2022 – 2023 m., gavimą patvirtinančių raštelių „Baba davė ... eurų, D. P.“ surašymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

7. Gauti įrodymai apie suinteresuoto asmens (skolininko) M. P. galimai teiktą išlaikymą vaikams turi reikšmės sprendimo dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo priėmimui. Nepilnamečių vaikų D. P., A. P. ir H. P. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra paskirta motina O. P. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo tapo reikšmingi vaikų motinos O. P., su kuria vaikai gyvena, paaiškinimai apie išlaikymo grynųjų pinigų forma (ne)teikimą. Todėl jos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu.

8. Byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) išvada, kurioje nurodyta, kad Tarnybos atstovė su vaikais D. P., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir H. P., gim. (duomenys neskelbtini), susitiko jų gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir kalbėjosi su jais motinai nedalyvaujant. Vaikai nurodė, kad, kai nueidavo pas močiutę, ji jiems duodavo pinigų. Anot vaikų, močiutė juos pasikviesdavo iš anksto. Pinigus duodavo grynais ir kiekvieną kartą rašydavo raštelį, kiek davė. Anot D. ir A., nebuvo tokio karto, kad močiutė duotų pinigų, o raštelio nerašytų. H. nurodė, kad močiutė jam taip pat 2 kartus davė pinigų, kartą – 3 Eur, kitą kartą – nepamena kiek. D. nurodė, kad jai močiutė yra davusi pinigų apie 20 kartų, sumos – 100, 50, 20 Eur. A. teigimu, jai močiutė yra davusi pinigų apie 10 kartų, sumos – 20, 10 Eur. Paskutinį kartą, anot D. ir A., jos pinigų iš močiutės gavo liepos ir rugpjūčio mėnesiais, per jų gimtadienius, po 150 Eur. Tėtis, anot vaikų, jiems pinigų niekada nėra davęs, kartais ateidamas atneša kruopų, grikių, tačiau, mergaičių teigimu, jos tokio maisto nevalgo. Pareiškėja Tarnybos atstovei paaiškino, kad vaikų tėvui yra priteista mokėti po 70 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, tačiau jis pats išlaikymo vaikams niekada neteikė. Anot O., pinigų vaikams duodavo tik vaikų močiutė (M. mama), grynais pinigais bei kiekvieną kartą būdavo rašomas raštelis, kiek ir kam pinigų duota, todėl visos sumos yra užfiksuotos bei pateiktos teismui. Pasak O., paskutinį kartą vaikų išlaikymui močiutė davė 20 Eur gegužės mėn. bei liepos ir rugpjūčio mėn. davė D. ir A. po 150 Eur gimtadienių proga, tačiau šie pinigai, anot O., neturėtų būti įskaitomi, kadangi tai yra mergaičių dovana. Tarnybos nuomone, byloje esantys duomenys sudaro pagrindo daryti išvadą, jog tėvas, nors ir ne tiesiogiai ir ne teismo nustatyta tvarka, tačiau pareigą išlaikyti vaikus vykdė iš dalies, grynuosius pinigus perduodamas per savo motiną. Tačiau vykdomo rašto išdavimas pareiškėjai atitinka vaikų interesus, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi kai vaikas negauna jam priteisto išlaikymo ar gauna tik dalį, motina gali kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą dėl vaikų išlaikymo fondo išmokos vaikams skyrimo ir mokėjimo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą.

9. 2023 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu, suinteresuotas asmuo (skolininkas) M. P. pateikė dar du raštelius (60 ir 20 Eur sumoms) apie pinigų sumokėjimą. Suinteresuotas asmuo O. P. posėdžio metui patvirtino, kad pinigai vaikams buvo mokami pagal į bylą pateiktus raštelius. Pinigus duodavo jos buvusio sutuoktinio M. P. motina. O. P. paaiškino, kad į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo ji kreipėsi 2023 m. liepos 17 d., ir nors prašyme nurodė, jog vaikams priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis nėra mokamas nuo 2022 m. kovo 16 d. O. P. teismo posėdžio metu sutiko, kad apskaičiuojant išlaikymo įsiskolinimą, iš priteistos sumos reikėtų minusuoti nuo 2022 m. balandžio mokėtas (iš esmės skolininko motinos mokėtas) sumas pagal teismui pateiktus raštelius. Pasak O. P., iš babos gautus pinigus dukros išleidžia reikmėms, kurias suderina su mama. O. P. taip pat paaiškino, kad priteisto išlaikymo mokėjimas pagal vykdomąjį raštą į nurodytą banko sąskaitą būtų patogesnis, nekiltų problemų įstaigoms (pavyzdžiui, Valstybinei mokesčių inspekcijai) pateikiant informaciją apie vaikams sumokėtą išlaikymą. Skolininkas M. P. teismo posėdyje teigė, kad išduoti vykdomąjį raštą nebūtina, jis mokės vaikams priteistą išlaikymą, kai įsidarbins, anksčiau teigęs, kad galės mokėti vaikams išlaikymą iš už buto nuomą gautų lėšų M. P. pakeitė poziciją, nurodydamas, kad iš nuomos gautas lėšas skirti vaikų išlaikymui nesaugu, nes nežinia kokių problemų gali kilti pradėjus nuomoti butą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjos O. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir nutarė išduoti pareiškėjai O. P. vykdomąjį raštą pagal pareiškėjų O. P. ir M. P. sudarytos ir 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punktą, numatantį:

,,2.2. Dukros D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvas M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mokės po 70 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB Luminor banke, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Dukros D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra motina O. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Dukros A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvas M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mokės po 70 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB Luminor banke, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Dukros A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra motina O. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sūnaus H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvas M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mokės po 70 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, pinigus pervedant į asmeninę O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sąskaitą AB Luminor banke, sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sūnaus H. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise yra motina O. P., a. k. (duomenys neskelbtini).

11.1. Pareiškėja O. P., kreipdamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams nebuvo mokamas nuo 2022 m. balandžio mėn. (210 Eur.), gegužės mėn. (210 Eur.), birželio mėn. (210 Eur.), liepos mėn. (210 Eur.), rugpjūčio mėn. (210 Eur.), rugsėjo mėn. (210 Eur.), spalio mėn. (210 Eur.), lapkričio mėn. (210 Eur.) ir gruodžio mėn. (210 Eur.). Iš viso už 2022 m. nepervesta 1 890 Eur. vaikų išlaikymui skirtų pinigų. Pinigai nebuvo pervesti už 2023 m. sausio mėn. (210 Eur.). Taip pat, vasario mėnesį vaiko išlaikymo pinigai turėjo būti indeksuojami, todėl už vasario - liepos mėnesius nebuvo pervesta atitinkamai po 255,57 Eur. Iš viso nesumokėta suma už 2023 m. – 1 743,42 Eur. Nuo teismo sprendimo įsigaliojimo nesumokėta bendra vaikų išlaikymui skirtų pinigų suma – 3 633,42 Eur.

11.2. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) M. P. teismui pateikė grynųjų pinigų mokėjimą patvirtinančius raštelius (iš viso už 3 346 Eur sumą). Iš pateiktų teismui raštelių galima spręsti, kad tėvas M. P., iš esmės per savo motiną ne kartą perdavė grynuosius pinigus nepilnametei dukrai D. P. arba buvusiai sutuoktinei O. P. Todėl, jei laikyti, kad M. P. nesilaikė teismo sprendimu nustatytos išlaikymo vaikams mokėjimo tvarkos, tačiau tai savaime nereiškia, kad M. P. nevykdė pareigos mokėti išlaikymą vaikams.

11.3. Pareiškėja O. P. teismo posėdyje patvirtino, kad išlaikymo vaikams dalis buvo gauta grynaisiais pinigais pagal teismui pateiktus pinigų mokėjimą patvirtinančius raštelius ir prašė teismo, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, minusuoti bendrą pinigų sumą, gaunamą sudėjus rašteliuose nurodytas sumą. Taip pat atimti nepilnametėms dukroms D. P. ir A. P. jų gimtadienių proga sumokėtas sumas (150 Eur +150 Eur).

11.4. Pareiškėja nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. išlaikymo vaikams įsiskolinimas sudaro 3 633,42 Eur. Pagal teismui pateiktus raštelius vaikų išlaikymui sumokėta suma laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. sudaro 3 576 Eur (kartu su pateiktais mokėjimo rašteliais už 2022 m. spalio ir 2023 m. rugpjūsio mėn.). Darytina išvada, kad įvertinus byloje esančius įrodymus (grynųjų pinigų mokėjimo raštelius), M. P. išlaikymo vaikams įsiskolinimo (iki O. P. kreipimosi į teismą dienos) iš esmės neturi.

12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjant vykdomojo rašto išdavimo klausimą išlaikymo dydis nenustatinėjamas, tik sprendžiama, ar skolininkas vykdė teismo sprendimą, ar jį yra įvykdęs iš dalies, ar yra įsiskolinimas. Šiuo atveju teismas nustatė, kad M. P. niekur nedirba ir nėra įrodymų, kad jis turėtų bent kokių pajamų.

13. Teismui klausant skolininko paaiškinimų iškilo tam tikros abejonės dėl jo psichinės sveikatos būklės. M. P. teigė, kad šiuo metu jo sveikata gera, nors gydytojas rekomendavo tęsti gydymą, skolininkas nusprendė paskirtų vaistų nevartoti ar vartoti ne taip, kaip paskyrė gydytojas. VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninės“ 2021 m. lapkričio 10 d. pažymoje nurodyta, kad M. P. yra gydomas ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-2849-957/2021. Dėl tolesnės paciento gydymo trukmės sprendžia teismas. Duodamas paaiškinimus dviejuose teismo posėdžiuose M. P. kartojosi, kad jis daug investuoja į turimą butą tikslu jį išnuomoti. 2023 m. rugsėjo 15 teismo posėdyje M. P. aiškino, kad jam nėra tinkamas viešai prieinamas tipinės nuomos sutarties tekstas, tam galimai reikės nekilnojamojo turto brokerio paslaugų, taip pat yra kitos skolininko neįvardijamos reikšmingos kliūtys, dėl ko jis niekaip negali pradėti buto nuomos, nors tą patį jis kalbėjo 2023 m. liepos 31 d. teismo posėdžio metu. Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad M. P. priverstinai gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Taikytas medikamentis gydymas. Panevėžio miesto apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi stacionarinis gydymas buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais.

14. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo netenkinti pareiškėjos prašymo. Pareiškėjai O. P. išduotinas vykdomasis raštas pagal šalių sudarytos ir 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punktą dalyje dėl tėvo M. P. teiktino išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. P., A. P. ir H. P., po 70 Eur kiekvienam vaikui.

15. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vykdomojo dokumento vykdymo priežiūra yra ne teismo, o antstolio prerogatyva (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taikos sutartį po vykdomojo rašto išdavimo įvykdžiusios šalies teisės ginamos CPK numatytomis formomis. Būtent išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdymui, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka bei atsako už šių duomenų teisingumą (CPK 650 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai pripažinus grynaisiais pinigais vaikų poreikiams iki pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimo teismui dienos sumokėtas lėšas, teismas nustatė, kad vykdomasis raštas išduotinas už laikotarpį nuo O. P. kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2023 m. liepos 17 d.

16. CPK 49 straipsnio 1 dalis numato, kad prokuroras turi teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą, įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, viešajam interesui ginti Civiliniame kodekse, šiame Kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose numatytais atvejais. Pagal CPK 463 straipsnio 1 dalies 4 punktą, prokuroras turi teisę paduoti pareiškimą teismui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, konstatuoja, kad ilgą laiką niekur nedirbantis M. P., kuris turi pareigą išlaikyti tris nepilnamečius vaikus, galimai turi reikšmingų psichinės sveiktos būklės problemų (kas yra esmine kliūtimi įsidarbinti, gauti pajamas) ir nėra prielaidų manyti, jog artimiausiu metu situacija pagerės. Todėl, siekiant apsaugoti trijų nepilnamečių vaikų interesus, yra pagrindas pranešti prokuratūrai, tikslu nuspręsti, ar nėra pagrindo prokurorui kreiptis į teismą su pareiškimu dėl M. P. pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu.

III. Atskirojo skundo argumentai

17. Pareiškėjas M. P. (toliau ir apeliantas) atskiruoju skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo išvadą, kad apeliantas nenurodė, kada jis konkrečiai ketina įsidarbinti. Apeliantas paaiškina, kad jis siekia išnuomoti butą, iš kurio gaus nuolatines pajamas. Kitas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantas savo nuožiūra nevartoja gydytojo paskirtų vaistų. Paaiškina, kad gerbia gydytojo nuomonę ir vaistus geria.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria buvo tenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal pareiškėjų O. P. ir M. P. sudarytos ir 2022 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punktą.

20. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas neginčija teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytos ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punktą. Apeliantas nesutinka tik su dviem nutarties motyvais, t. y. kad teismas pripažino, jog apeliantas nedirba ir nėra duomenų, kada jis įsidarbins bei teismo išvada, kad apeliantas nevartoja gydytojo paskirtų vaistų.

21. Teismas, spręsdamas pareikšto ieškinio ar apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, tiria ir vertina įvairias bylos aplinkybes, pasisako, kurias aplinkybes laiko nustatytomis, teisiškai jas kvalifikuoja, nurodo, kokie teisiniai santykiai saisto ar, priešingai, nesaisto bylos šalių (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir teismo išspręstos bylos galią (CPK 279 str. 4 d.). Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015).

22. Taigi pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, tai yra nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėtiems interesams, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė skundu kvestionuoti šias motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus).

23. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Tam tikro fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas ir netiesioginiais įrodymais, tačiau šie netiesioginiai įrodymai turi būti patvirtinami pirminiais faktų šaltiniais, atspindėti faktinę būklę ir su visuma kitų bylos aplinkybių leisti daryti išvadą. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad apeliantas šiuo metu nedirba ir nėra duomenų, kada jis įsidarbins, priėjo įvertinęs bylos duomenis bei paties skolingo paaiškinimus, duotus 2023 m. liepos 31 d. ir 2023 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžių metu, kur jis pats nurodė, kad šiuo metu nedirba, įsidarbins salės darbuotoju jei bus laisva darbo vieta. Šias aplinkybes apeliantas patvirtino ir atskiruoju skundu. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkas šiuo metui nedirba ir byloje nėra objektyvių duomenų, kurios leistų spręsti, kada, nuo kokios kalendorinės datos apeliantas ketina įsidarbinti, todėl šalinti iš motyvų šią išvadą nėra pagrindo.

24. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nevartoja jam paskirtų gydytojo vaistų taip kaip jie yra paskirti, nėra susijusi su nagrinėjamo ginčo dalyku ir nėra pagrindo spręsti, kad gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už nagrinėjamos bylos ribų.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui.

26. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, susijusias vykdomojo rašto išdavimu, tuo tarpu apeliantas atskirajame skunde nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą paneigti skundžiamus teismo motyvus ir juos pašalinti iš nutarties. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.