Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Meilučio,

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens – E. B. gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur užstatu, o baudžiamoji byla nutraukta.

E. B. perduota V. K. atsakomybei, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 3 dalimi, E. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

–uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. gegužės 3 d.;

– konfiskuotas E. B. priklausantis automobilis „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti –nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Šiuo nuosprendžiu taip pat taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant E. B. nuosavybės teises iki automobilio konfiskavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nagrinėjamu atveju skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 18 d. nuosprendžio pateikė tik atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės E. B., kuri neginčija jai inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, veikos kvalifikavimo ir kaltės klausimų. Ji taip pat sutinka su sprendimu taikyti jai laidavimo institutą su 1 000 Eur užstatu bei nustatytu laidavimo terminu bei sprendimu skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams. Skundžiamą nuosprendį E. B. prašo pakeisti tik dalyje dėl jai paskirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. O būtent, apeliantė prašo netaikyti jai priklausančio automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, vietoje to, remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti šio konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 2 000 Eur. Neįžvelgusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Vertindamas apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. B. daugiabučio namo kiemo aikštelėje vairuodama automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadino du aikštelėje stovėjusius automobilius, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį – pagal kaimyno gautą iškvietimą atvykę policijos pareigūnai patikrino E. B. neblaivumą alkotesteriu ir nustatė 2,53 promilių neblaivumą. Tokie apeliantės veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

9. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad automobilis atitinka konfiskuotino turto požymius ne tik tais atvejais, kai asmuo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra traukiamas atsakomybėn už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas bei vengė neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bet ir tuo atveju, kai pagal minėtą BK straipsnį jis traukiamas atsakomybėn už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra suformulavęs pagrindines teisines taisykles, taikomas atvejais, kai sprendžiamas asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos padarymo, transporto priemonės konfiskavimo klausimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018). Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas sau suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

11. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt.

12. Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog yra galimybė išieškoti ne visą, o dalį konfiskuotino turto (šiuo atveju – transporto priemonės, kurią vairuodama E. B. padarė nusikalstamą veiką) vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu atveju turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

13. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš E. B. turi būti konfiskuojama transporto priemonė, kuria buvo padaryta nusikalstama veika, o ne dalis jos vertę atitinkančios pinigų sumos. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą aukščiau aptartos teismų praktikos kontekste, taip pat apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, su šia apylinkės teismo išvada neturi pagrindo nesutikti. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs konfiskuoti E. B. priklausančią transporto priemonę, o ne išieškoti iš apeliantės tik dalį šios transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

14. Vertindama paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pagrįstumą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad E. B. iškvėptame ore buvo nustatyta net 2,53 promilės alkoholio. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kiek apsvaigusi nuo alkoholio apeliantė buvo tuo metu, kai vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, tačiau, kad ji vartojo alkoholį dar iki jo sukėlimo, o ne tik po jo, yra nustatyta pačios E. B. prisipažinimu, o taip pat ir liudytojo L. Ž. parodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tas faktas, kad automobilis neblaivios E. B. buvo vairuojamas tik daugiabučio namo kieme, o ji atlygino žalą asmenims, kurių transporto priemonės buvo apgadintos dėl jos veiksmų, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nemažina ir neleidžia vertinti ginčijamos baudžiamojo poveikio priemonės kaip neproporcingos. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviai daugiabučio kieme, ypač dienos metu, negali būti vertinamas mažiau pavojingu, kadangi neretai daugiabučių kiemų aikštelėse žaidžia mažamečiai vaikai, vaikšto kiti pėstieji, dėl ko šiuo atveju dėl E. B. veiksmų galėjo kilti ir daug skaudesnės bei netgi neatsitaisomos pasekmės. Pastebėtina ir tai, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, E. B. nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai, net ir atsitrenkusi į pirmą aikštelėje stovėjusį automobilį „Ford“, pati nesusilaikė. Ji, net ir apgadinusi vieną automobilį, bandė išvažiuoti iš daugiabučio namo aikštelės, tačiau tai jai padaryti sukliudė jau minėtas liudytojas. Nepaisydama to, kad jau kliudė vieną transporto priemonę bei kad kitas asmuo bandė sustabdyti ją nuo išvažiavimo iš kiemo aikštelės, E. B. toliau, būdama neblaivi, pavojingai manevravo daugiabučio namo aikštelėje, kol atsitrenkė į dar vieną automobilį ir kol liudytojas L. Ž. neįlipo į jos vairuojamą transporto priemonę ir neužtraukė automobilio rankinio stabdžio bei neatėmė iš jos automobilio raktelių. Liudytojas L. Ž. parodė, kad apeliantės vairuojamas automobilis judėjo link aikštelėje esančio užkardo, o jos paklausus, ar ji ketina pasišalinti iš eismo įvykio vietos, apeliantė atsakė „taip“. Tokie liudytojo parodymai leidžia E. B. pateiktą paaiškinimą, jog ji tik ketino perstatyti kreivai stovintį automobilį, o ne važiuoti kur nors toliau už kiemo ribų, atmesti kaip gynybinę jos versiją, siekiant sumenkinti savo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Tokie liudytojo parodymai taip pat leidžia konstatuoti, jog tai, kad E. B. vairavo jai priklausantį automobilį tik daugiabučio namo kieme, priklausė ne nuo jos pačios valios, o tai lėmė pilietiško kaimyno poelgis, kuriuo buvo užkardyta galimybė apeliantei toliau pavojingai vairuoti padidinto pavojaus šaltinį.

15. Tai, kad apeliantė pripažino savo kaltę, nurodė dėl savo poelgio labai besigailinti ir kritiškai jį vertinanti, taip pat nesudaro pagrindo konfiskuoti ne jai priklausančią transporto priemonę, kurią naudojant buvo padaryta nusikalstama veika, o išieškoti dalį šios transporto priemonės vertės. Nors E. B. pripažino savo kaltę teisiamojo posėdžio metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios jos, kaip įtariamosios, apklausos metu ji parodymus duoti atsisakė (1 t., b. l. 162-164). Kaltę įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką apeliantė pripažino tik papildomos jos apklausos metu (1 t., b. l. 167-170). Ši apklausa vyko jau po to, kai jos gynėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta baudžiamosios bylos medžiaga (2 t., b. l. 28). Pastaroji aplinkybė suponuoja išvadą, kad E. B. prisipažinimas vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, o vėliau ir teisme, vis tik nebuvo nuoširdus, o daugiau nulemtas byloje surinktų įrodymų.

16. Apeliaciniame skunde, ginčydama automobilio konfiskavimo paskyrimą, kaip vieną iš esminių argumentų E. B. nurodo, jog tokios poveikio priemonės paskyrimas taps jai nepakeliama finansine našta, kadangi automobilis buvo pirktas už skolintas lėšas, o jos finansinė padėtis šiuo metu ir taip yra sudėtinga, nes ji nedirba. Kaip matyti iš byloje esančio VšĮ „Eprekis“ išrašo, automobilio „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) charakteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. balandžio mėn. sudarė 13,737 Eur su PVM. Tokia suma, be abejo, nėra menka, tačiau, kita vertus, ji nėra neįprastai didelė. Be to, pasirinkdama neteisėtai veikti, E. B. prisiėmė riziką dėl teisinių pasekmių, įskaitant ir finansinių nuostolių atsiradimo galimybę, kurių dydis šiuo atveju atitinka konfiskuotino turto vertę, ir, kaip ir visi kiti asmenys, turi prisiimti visas kilusias neigiamas pasekmes už nusikalstamos veikos padarymą. Priešingu atveju gali susiformuoti nebaudžiamumo arba per švelnaus nubaudimo praktika už visuotinai pavojingas veikas. Juo labiau, kad E. B. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl ko ji neturės teistumo bei dėl ko jai nebuvo skirta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. Paminėtina ir tai, kad ir teismų praktikoje sprendžiant dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, pripažįstama, jog kaltininko asmenybė ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

17. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nors E. B. ir teigė, kad automobilis buvo įsigytas ne tik iš pačios santaupų, bet ir iš mamos paskolintų pinigų ir šiuo metu ji mamai yra skolinga dar 10 000 Eur, ką paliudijo ir apeliantės mama, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Pagal byloje esančius duomenis E. B. nedirba nuo 2019 m. balandžio 30 d. Tačiau tai savaime neįrodo jos itin sunkios finansinės padėties. Tam, kad teisėjų kolegija galėtų visapusiškai ir išsamiai įvertinti apeliantės turtinę padėtį, vien tik byloje esančio išrašo iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie E. B. darbovietes nepakanka. Tam reikalinga turėti ir kitus duomenis – pavyzdžiui, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, išrašą apie banko sąskaitose esančias lėšas, kitas socialines išmokas ir pan. Tačiau tokių duomenų apeliantė nepateikė. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad E. B. materialinė padėtis iš tiesų yra labai sunki, dėl ko jai priklausančio automobilio konfiskavimas taptų nepakeliama našta, kaip kad teigiama skunde. Pastebėtina ir tai, kad apeliantė įsigijo konfiskuotiną turtą jau po to, kai ilgą laiką niekur nedirbo – automobilis, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, įsigytas 2022 m. balandžio 20 d., o bylos duomenimis ji niekur nedirba jau nuo 2019 m. balandžio 30 d. Apklausiama teisme ar apeliaciniame skunde ji taip pat nenurodė, jog dėl sunkios finansinės padėties ir noro kuo greičiau atiduoti skolą mamai ketino parduoti automobilį „Toyota Auris“. Tokia versija atsirado tik apeliaciniame skunde, ja tik siekiant sušvelninti dėl itin lengvabūdiško elgesio kilusias pasekmes.

18. Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad byloje nėra jokių neigiamai E. B. charakterizuojančių duomenų. Nors apeliantė nėra teista, tačiau praeityje, pritaikius jai BK 40 straipsnio nuostatas, ji buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje (papirkimas) numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Išimtinai teigiamai E. B. neleidžia vertinti ir turimi duomenys apie jos baustumą administracine tvarka. Kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo, per laikotarpį nuo 2019 m. birželio 9 d. iki 2023 m. gegužės 3 d. apeliantė buvo bausta administracine tvarka keturis kartus ir visus juos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas, įvertinus ir šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, neleidžia jos vertinti kaip drausmingos vairuotojos. Be to, kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir vien teigiamai charakterizuojama kaltininko asmenybė nesudaro pagrindo daryti išimčių dėl jam priklausančio turto konfiskavimo.

19. Be to, šiuo atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pačios transporto priemonės konfiskavimas siejasi su E. B. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybėmis, o taip pat atitinka kitos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymo tikslingumą. Transporto priemonės nepalikimas apeliantės dispozicijoje šiuo atveju yra susijęs ir su galimybės jai padaryti analogišką nusikalstamą veiką atėmimu. Taigi, pačio automobilio priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn, o ne jo vertės išieškojimas, juo labiau, dalinis vertės išieškojimas, šiuo konkrečiu atveju leis efektyviau pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, iš kurių vienas – atimti ar apriboti nuteistam (šiuo atveju atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta aukščiau, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas daryti išvadą, jog E. B. turto – automobilio „Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams ir dėl to iš kaltininkės turi būti išieškota tik dalis šio turto vertės. Ši baudžiamojo poveikio priemonei apeliantei buvo paskirta pagrįstai, ji yra teisinga ir proporcinga bei būtina, įgyvendinant BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį. Todėl tenkinti E. B. skundą ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.