Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. M. (toliau – B. M.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 81/04-965 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam B. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. B. M. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, ši bausmė apėmimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, jam paskirta bausme, skiriant jam galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. rugsėjo 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 18 d.

3. Tačiau, Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtinti Komisijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 81/04-965 atsisakė, konstatuodamas, kad nuteistojo elgesys vis dar nesudaro pagrindo manyti, kad B. M. daro pakankamą pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų, daugiau nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo B. M. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo B. M. atžvilgiu. Apylinkės teismas teisingai aiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesuteikia pagrindo pripažinti, jog buvo priimtas neteisėtas ar nepagrįstas teismo procesinis sprendimas.

8. Nuteistasis B. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad ji yra per maža, nėra pagrindo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje mokėsi, šiuo metu dirba. Be to, pataisos įstaigoje nuteistasis už gerą elgesį buvo ne kartą paskatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų, priešingai nei mano B. M., lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

9. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas B. M. nėra pirmasis. Problemų su teisėsauga asmuo turėjo jau nuo 13 metų, o pirmojo jo teistumo metu B. M. buvo vos sulaukęs pilnametystės. Praeityje, siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikomos švelnesnio pobūdžio bausmės. Tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, šios teisinės priemonės savo tikslų nepasiekė, koreguoti savo elgesio būdamas laisvėje ir išlaikyti tinkamą savo elgesio ilgesnį laikotarpį B. M. nesugebėjo ir toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus. Nors skunde apygardos teismui nuteistasis teigia, kad nuo 1990 metų jis gyveno padorų gyvenimą, tačiau, įvertinus tai, kad nuo 2014 m. iki 2019 m. jis buvo teistas dar 6 kartus (įskaitant ir dabartinį teistumą), akivaizdu, kad sutikti su tokiu nuteistojo teiginiu, nėra pagrindo – nusikalstamas nuteistojo elgesys, net ir praėjus ilgesniam laikui, vėl atsinaujino. Šių aplinkybių visuma rodo, kad vertinamu atveju nuteistasis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas atskleidžia didesnį asmens pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Juo labiau, kad asmuo iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigia iš esmės, tvirtina, jog buvo nuteistas nepagrįstai, jog jo sugyventinė nuolat kviesdavo policijos pareigūnus, norėdama, kad jis būtų nuteistas. Tačiau, ir į ankstesnius savo teistumus B. M. nežiūri kritiškai, yra linkęs juos minimalizuoti.

10. Nors sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš esmės vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu bei jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau tai nereiškia, jog nereikia vertinti aplinkybių, susijusių su asmens nusikalstamu elgesiu praeityje. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

11. Iš aptarto seka, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Būtina atsižvelgti ir į nuteistojo praeitį, vertinant, ar praeityje jo buvęs elgesys jau yra pakitęs tiek, kad būtų galima pagrįstai konstatuoti, jog toliau nuteistojo elgesys gali būti koreguojamas laisvėje. Ir vis tik, nagrinėjamu atveju duomenų, kuriais remiantis galima būtų pagrįstai spręsti, jog tolesnė B. M. elgesio korekcija jau yra galima jam būnant laisvėje, kaip tai teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nepakanka. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar prilyginama vidutinei, o jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti dinaminių veiksnių skaičius – 8, vis dar kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pasiruošimo laisvėje savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Konstatuojant šią išvadą, tuo pačiu atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina ir tai, kad net ir pataisos įstaigoje jo elgesys nepasižymėjo ypatingu pavyzdingumu. Jis tris kartus buvo baustas už įvairaus pobūdžio drausmės pažeidimus. Paskutinė drausminė nuobauda jam buvo paskirta 2019 m. rugsėjo 25 d. Ir nors šiuo metu ji jau nebegalioja, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po to jis buvo paskatintas vos tris kartus, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo pastangos keisti savo elgesį vien tik teigiama linkme, vis dar nėra pakankamos jo lygtiniam paleidimui. Šios išvados kontekste vis tik pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvų ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžiama, kokios probleminės sritys turi būti koreguojamos. Šiuo atveju, įvertinus nuteistojo padarytą smurtinį nusikaltimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį būtent į B. M. požiūrį į smurtinius veiksmus, gebėjimą spręsti konfliktines situacijas, jo asmenines savybes bei emocinę gerovę. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų visumos, nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, susijusiose būtent su smurtinio pobūdžio veiksmų valdymu, yra vangus. Be to, net ir šiuo metu nuteistasis problemas, susijusias su jo nusikalstamu elgesiu, identifikuoja tik iš dalies ir ne visas, jo problemų sprendimo įgūdžiai išlieka silpnoki, spręsdamas savo problemas B. M. yra daugiau linkęs vadovautis emocijomis, todėl jo sprendimai dažnai padaromi skubotai ir neapsvarsčius visų galimų alternatyvų. Be to, nuteistojo mąstymas vis dar išlieka konkretus, nelankstus ir gana kategoriškas, o jo pakartotinis HCR-20 (smurtinio elgesio rizikos) vertinimas išlieka aukštas. Šių duomenų visuma suponuoja pagrįstą išvadą, jog B. M. mąstymas vis dar nėra pakitęs tiek, kad tolesnės jo elgesio korekcijos galima būtų siekti neizoliavus jo nuo visuomenės.

13. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į jo problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Nors dauguma praeityje vykdytų nusikaltimų (įskaitant ir dabartinius teisės pažeidimus) nuteistasis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jis iki šiol kritiškai nevertina savo alkoholio vartojimo problemų, kaltindamas konkrečias situacijas ir aplinkybes. Ir nors Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad B. M. supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau čia pat pažymėta ir tai, kad jis yra tik selektyviai atviras, stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų, t. y. nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, kas neabejotinai leidžia pagrįstai abejoti, jog nuteistojo elgesio problemos, susijusios su nesaikingu alkoholio vartojimu, kurios skatina jo nusikalstamą elgesį laisvėje, jau yra nebeaktualios. Šių problemų sprendimui nuteistasis, siekdamas išeiti į laisvę ir tinkamai resocializuotis visuomenėje, privalo spręsti aktyviai vis dar atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

14. Abejonių tinkama B. M. elgesio korekcija bei pasirengimu išeiti į laisvę teisėjų kolegijai kelia ir jo galimas finansinis nestabilumas. Nors, bylos duomenimis, šiuo metu jis dirba ir gauna pajamas, tačiau jų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui akivaizdžiai nepakanka – prie jo finansinės gerovės, jam būnant pataisos įstaigoje, aktyviai prisideda ir jo artimieji. Be to, B. M. finansiniai įsipareigojimai vis dar išlieka dideli, jokių santaupų asmuo neturi, taip pat nėra jokių duomenų ir apie nuteistojo darbą laisvėje. Esant šiems duomenims, atsižvelgiant į tai, kad ir pataisos įstaigoje asmuo ilgą laiką nedirbo, nes tikėjosi būti išteisintas, neabejotina, kad nuteistojo finansiniai sunkumai šiam išėjus į laisvę, gali įtakoti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį. Juo labiau, jog praeityje jis buvo teistas ne tik už smurtinio pobūdžio, bet ir finansinių nusikaltimų padarymą.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią B. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad B. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo B. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.