Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. M. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, mano jog paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

2.1. Apelianto teigimu teismas priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi melagingais N. K. parodymais, tyrėjos surašytais N. K. apklausos protokolais. Teigia, kad N. K. yra teista dėl melagingų parodymų davimo, todėl tikėti jos parodymais nebuvo pagrindo. Nurodo, jog tą vakarą, kai buvo iškviesti pareigūnai, jis ir N. K. buvo girti. Nuosekliai visų įvykio aplinkybių dėl girtumo jie abu negalėjo prisiminti todėl abu bandė atkurti to vakaro įvykius, sutarė ką abu turi kalbėti teisme, kad teismas patikėtų ir jo griežtai nenubaustų. Teigia, kad išsiaiškinus to vakaro įvykio aplinkybes, nukentėjusioji nesutiko sakyti tos tiesos teisme nurodydama, jog bijo, kad nebūtų vėl nuteista. Mano, kad N. K. jį apkalba siekdama užvaldyti jam priklausantį butą. Teigia, kad jis kol atlikinės pataisos namuose bausmę, ji galės netrukdomai gyventi jam priklausančiame bute.

2.2. Nurodo, kad nukentėjusiosios N. K. atžvilgiu jokio smurto jis nenaudojo. Nukentėjusiajai jis suėmė už rankos norėdamas ją sulaikyti, kad ji neišeitų paskambinti policijai. Gal tuo jis ir sukėlė nukentėjusiajai skausmą, tačiau tyčia jos sužaloti, ar jai sukelti fizinį skausmą, nenorėjo. Todėl mano, kad jokio nusikaltimo jis nepadarė.

3. Apeliaciniu skundu nuteistojo B. M. gynėjas advokatas Algimantas Pileckis prašo Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – B. M. išteisinti; arba nuosprendį pakeisti ir B. M. paskirtą bausmę sušvelninti; arba nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

3.1. Gynėjo teigimu, skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai, kurie užtikrina įtariamojo, kaltinamojo teisę į gynybą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Taip pat buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios reguliuoja kaip turi būti vertinami įrodymai, BPK 305 straipsnio 1–4 punktai nustatantys reikalavimus, kurių teismas turi laikytis surašant apkaltinamąjį nuosprendį. Teigia, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo jo ginamojo veiksmus ir paskyrė neteisingą, aiškiai per griežtą bausmę. Taip pat teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

3.2. Nurodo, kad skundžiamą nuosprendį B. M. atžvilgiu priėmė ta pati teisėja, išnagrinėjusi ir nukentėjusiosios N. K. baudžiamąją bylą, kuri buvo iškelta nagrinėjant B. M. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teisme pagal prokuroro apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. išteisinamojo nuosprendžio. Pažymi, jog N. K. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl melagingų parodymų davimo, buvo nuteista 2017 m. gruodžio 14 d. baudžiamuoju įsakymu. Gynėjo nuomone, teisėja analizavo tiek B. M., tiek ir N. K. parodymus, teismo baudžiamuoju įsakymu pripažino, kad N. K. davė melagingus parodymus. Mano, jog dėl šių priežasčių, nagrinėjamoje byloje vertindama N. K. parodymus, teisėja nebegalėjo išlikti objektyvi, todėl turėjo nusišalinti nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Kadangi teisėja to nepadarė, tai nuosprendį priėmęs teismas pažeidė vieną iš pagrindinių baudžiamojo proceso principų – teisę į sąžiningą ir teisingą teismą, įtvirtintą tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teigia, kad nurodyti BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes jie suvaržė įstatymų garantuotas jo ginamojo, kaip įtariamojo ir kaltinamojo asmens teises ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

3.3. Taip pat skunde gynėjas nurodo, jog nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pažymi, jog tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu, B. M. aiškino, jog nukentėjusiosios jis nemušė. Taip pat nuteistasis B. M. paaiškino, jog po įvykio jis su nukentėjusiąja bandė prisiminti įvykio aplinkybes, abu bandė atkurti to vakaro įvykius. B. M. teisme paaiškino, jog jis suprato, kad nukentėjusioji daugiau prisiminė įvykio aplinkybių, todėl jis aiškino įvykio aplinkybes taip, kaip jam buvo paaiškinusi nukentėjusioji. Teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, B. M. nurodė, jog jis negali nei prisipažinti kaltu, nei neigti kaltę, nes jis įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena.

3.4. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu B. M. buvo sulaikytas. Teigia, kad nei pareiškiant B. M. įtarimą, nei jį apklausiant įtariamuoju, nei akistatos metu, gynėjas B. M. nebuvo pakviestas, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad tuo metu B. M. sirgo vidutinio sunkumo depresija. Be to, kaip teisme paaiškino B. M., jam yra susilpnėjusi klausa, aukštas kraujospūdis. Gynėjo nuomone, dėl šių priežasčių B. M. negalėjo tinkamai apsiginti pats ir jo atsisakymas nuo gynėjo neturėjo būti priimtas. Pasak gynėjo, B. M. nesugebėjo savęs apsiginti, nesuprato, kokias pasekmes gali sukelti prašymas peržiūrėti bylą teismo posėdyje po to, kai buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas.

3.5. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodęs nusikaltimo padarymo aplinkybes pažeidė BPK 305 straipsnyje nurodytas nuosprendžio surašymo taisykles, o būtent BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–4 punktus, kuriuose nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos įrodytomis pripažintos veikos aplinkybės, t. y. vieta, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, įrodymai ir kt. Mano, kad šis pažeidimas laikytinas esminiu, buvo pažeista teisė į teisingą teismą, teisė į gynybą, teisė tiksliai žinoti už ką yra nuteistas ir nekaltumo prezumpcijos principas.

3.6. Taip pat apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio nuostatas, vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teigia, kad nukentėjusiosios parodymai, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, nors kitoje nuosprendžio dalyje taip pat pasisakoma, jog N. K. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, iš esmės yra prieštaringi. Gynėjo teigimu, teismas negalėjo grįsti apkaltinamojo nuosprendžio vien tik prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, todėl pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teigia, kad vertindamas nukentėjusiosios N. K. parodymus pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad N. K. taip pat buvo neblaivi ir jau vien dėl to, jos parodymų negalima laikyti besąlygiškai patikimais. Be to, teismas neįvertino to, kad N. K. apkalba B. M. siekdama užvaldyti jam priklausantį butą. Kol B. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tol ji gali gyventi jo bute. Teigia, kad teismas nukentėjusiosios N. K. parodymų neįvertino patikimumo aspektu. Nurodo, kad N. K. ne kartą nepagrįstai buvo iškvietusi policijos pareigūnus teigdama, jog B. M. prieš ją smurtauja. Per neilgą laikotarpį policijos pareigūnai buvo kviečiami 21 kartą. N. K. ne kartą yra bausta už melagingą pranešimą ir teista už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusiosios N. K. parodymai apie jai suduotų smūgių skaičių ir į kokias kūno vietas jai buvo smūgiai suduoti, yra nevienodi, prieštaringi. Pažymi, jog nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nebuvo vertinami policijos pareigūnų parodymai, kad ant nukentėjusiosios veido kraujo nesimatė, nevertino įvykio vietos apžiūros protokolo, iš kurio matyti, jog jokių kraujo pėdsakų įvykio vietoje neužfiksuota, nevertino B. M. ir nukentėjusiosios parodymų, kad raudonos spalvos dėmė ant nukentėjusiosios veido po kaire akimi buvo jau seniai. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad N. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į kairę ranką jai buvo suduotas smūgis, vėlesnėje apklausoje nurodė, kad ranka buvo sukama ir taip buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas netyrė dėl kokių sveikatos problemų N. K. yra ribotai darbinga, jog 2018 m. lapkričio 13 d. teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad ranka jai jau skauda seniai, tačiau šios nurodytos aplinkybės teismo nebuvo įvertintos.

3.7. Gynėjo teigimu, nagrinėjant bylą teisme taip pat buvo pažeistas ir BPK 7 straipsnyje nurodytas rungimosi principas, nes buvo atsisakyta tenkinti B. M. ir jo gynėjo prašymą prie bylos pridėti nukentėjusiosios N. K. baudžiamąją bylą, kurioje ji pripažinta kalta davus melagingus parodymus. Šie pažeidimai, pasak gynėjo, laikytini esminiais.

3.8. Gynėjas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su B. M. inkriminuotos veikos kvalifikacija. Teigia, kad konfliktas tarp B. M. ir nukentėjusiosios įvyko dėl to, kad N. K. staiga griebė telefoną, kuris jų abiejų sutarimu, buvo padėtas prie B. M., o jis pamanęs, kad ji vėl nori kviesti policiją, neleido jai to padaryti, pačiupo jai už rankos, o ji staigiai traukė ranką su jos rankoje buvusiu telefonu. Kadangi B. M. nenorėjo, kad nukentėjusioji paimtų telefoną ir paėmusi telefoną skambintų į policiją, laikė jos ranką ir ji pati traukdama ranką telefonu užsigavo savo veidą. B. M. teisme paaiškino, jog jis tikrai tyčia nenorėjo nukentėjusiosios sužaloti, o tik norėjo, kad ji neskambintų policijai. Gal būt per tas grumtynes dėl telefono, B. M. galėjo neatsargiai elgdamasis sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teigia, kad nukentėjusioji nebuvo sužalota, ji nesikreipė į medikus. Gynėjo nuomone, tokie B. M. veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.