- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-14
- Bylos Nr.
- A-662-3148-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00095-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- M. D., T. U., K. U., G. K., Č. U., D. D., A. T., T. G., J. G., E. Š., I. B., O. O., J. C.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
- Atsakovas
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Jurga Liutkutė Kačergienė
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. D., K. U., A. T., T. G., J. G., M. D., T. U., G. K., E. Š., Č. U., I. B., O. O. ir J. C. skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai D. D., K. U., A. T., T. G., J. G., M. D., T. U., G. K., E. Š., Č. U., I. B., O. O. ir J. C. skundu (b. l. 1-5, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. gruodžio 16 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SAV–S(25.5.11)-316 (toliau – ir Sąvadas).
Paaiškino, kad pareiškėjai yra Šalčininkų miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai ir artimiausiai gyvenantys kaimynai. Teigė, kad statinys ? didžiulis angaras, kuriame numatoma laikyti žemės ūkio techniką, grubiai pažeis aplinkinių namų gyventojų teises ir interesus (bus sutrikdytos normalios gyvenimo sąlygos, bus priversti gyventi gamybinėje teritorijoje nuolatiniame žemės ūkio technikos keliamame triukšme, jų išmetamuose teršaluose ir pan.). Pažymėjo, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas patenka į Miestelių plėtros teritoriją, todėl prieš pradedant statybą ir išduodant sąlygų sąvadą trečiajam asmeniui, reikėjo parengti detalųjį planą. Nurodė, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 3, 23, 24 straipsniais tokiame plane turėjo būti išsprendžiami visi klausimai, susiję su teritorijos užstatymo intensyvumu, aukštingumu, komunikacijų naudojimu, kraštovaizdžiu, trečiųjų asmenų teisėmis ir pan. Darė išvadą, kad, nesant tokio plano, Sąvadas negalėjo būti išduotas. Nurodė STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 38, 39 punktus, pažymėjo, kad Sąvade nurodyti tik teisės aktai, kuriais turi būti vadovaujamasi išduodant sąlygų sąvadą bei vietoj konkrečių reikalavimų išvardinti normatyviniai statybos techniniai dokumentai, todėl teigė, kad praktiškai neįmanoma įvertinti Sąvado teisėtumo ir pagrįstumo bei nustatyti, ar jame nurodyti reikalavimai nepažeidžia pareiškėjų teisių. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-3867/2010. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Atsiliepimas
Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą (b. l. 75?77, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad V. Š. 2009 m. vasario 9 d. ir 2009 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado pagalbinio ūkio paskirties (garažo) pastato žemės sklype išdavimo. Administracija atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, reikalaudama parengti detalųjį planą bei motyvuodama savo atsisakymą tuo, kad jo prašymas statyti garažą yra nepagrįstas ir pažeidžia ne tik Šalčininkų miesto bendrojo plano sprendinius, bet ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų bei kitų aplinkinių žemės sklypų savininkų interesus. Nesutikdamas su Administracijos veiksmais V. Š. kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėse bylose Nr. I-1689-281/2009 bei Nr. I-2723-580/2009 įpareigojo Administraciją pakartotinai nagrinėti V. Š. prašymą dėl projektavimo sąlygų išdavimo, pateikus išvadą dėl numatomo statyti objekto atrankos visuomenės sveikatos ir aplinkos vertinimui arba poveikio visuomenės sveikatos vertinimo ataskaitą. Tvirtino, kad Sąvadas atitinka STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ VII skyriuje įtvirtintas teisės normas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimu į skundą (b. l. 49?52, I t.) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad skundą pateikė ne tik (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje numatomas statyti ūkio pastatas pagal atsakovo išduotą Sąvadą, artimiausi gyventojai, bet ir kitų gatvių gyventojai, kurių gyvenamieji namai yra nutolę nuo statybos vietos. Atkreipė dėmesį, kad nors į teismą su skundu kreipėsi I. B., tačiau jos vyras V. B. yra pasirašęs sutikimą dėl numatomų statybų. Taip pat, nors į teismą kreipėsi O. O., tačiau jos vyras E. O. taip pat yra pasirašęs sutikimą dėl statybų. Darė išvadą, kad A. T., T. G., J. G., G. K., E. Š., I. B., O. O., J. C. nėra tinkami pareiškėjai šioje byloje, jų teisės nėra ir nebus pažeistos. Nurodė, kad Sąvado kopijos patvirtintos vieno iš pareiškėjų ? M. D., kaip Šalčininkų rajono administracijos investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, neturinčio įgaliojimų savavališkai tvirtinti kituose skyriuose išduodamų dokumentų kopijų. Darė išvadą, kad šie dokumentai nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, be to, tai atskleidžia pareiškėjo M. D. nesąžiningumą, įgaliojimų viršijimą, piktnaudžiavimą turimomis teisėmis, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami dėl asmeninių paskatų. Teigė, kad pareiškėjai subjektyviai vertina galimą poveikį aplinkai ir savo nusiskundimų negrindžia jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Paaiškino, kad buvo atlikta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atranka pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. gegužės 27 d. išduotą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą. Atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą jokių aplinkinių gyventojų teisių ir interesų pažeidimų nebuvo nustatyta. Teigė, kad pareiškėjų pridedamos nuotraukos nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes jose nėra jų darymo datos. Pažymėjo, kad pareiškėjai negali riboti nuosavybės teisių, reikalaudami uždrausti laikyti žemės ūkio techniką, kadangi jis nepažeidžia jų teisių ir naudojasi žemės sklypu kaip teisėtas jo savininkas. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsniu, jis turėjo rengti detalųjį planą. Pabrėžė, kad atsakovo išduotas Sąvadas yra aiškus ir tikslus, jame nurodytas konkretaus norminio teisės akto punktas, kompozicinis ryšys su gretimų statybų sklypais, aukštų skaičius, sklypo apželdinimo, aptvėrimo, reljefo tvarkymo principai, keliai ir prieigos prie sklypo, reikalavimai dėl žemės servitutų, projektavimo ir techninės sąlygos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 25 d. sprendimu skundą tenkino ir Sąvadą panaikino.
Nurodė Statybos įstatymo 2 straipsnio 32, 33 dalis, nustatė, kad V. Š. yra įregistravęs ūkininko ūkį, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomas Ūkininko ūkio įstatymas. Nurodė šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir darė išvadą, kad teisė nerengti detaliojo planavimo dokumentų statant ūkininko sodybą statytojo neatleidžia nuo pareigos vadovautis atitinkamai teritorijai parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais. Nurodė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-565 buvo nustatyta, kad V. Š. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kuriame numatomo statinio statybai prašomas išduoti sąlygų sąvadas, patenka į miesto plėtros ribas, ir pagal Šalčininkų miesto funkcinius prioritetus bei bendruosius reglamentus priklauso mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosioms teritorijoms. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-424/2010. Pažymėjo, kad Vyriausybė 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1292, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsniu, pakeitė Šalčininkų miesto teritorijos ribas ir nustatė, kad teritorija, kurioje yra žemės sklypas, kuriame numatomo statinio statybai prašomas išduoti sąlygų sąvadas, priskirta Šalčininkų miesto teritorijai. Nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas patenka į Miestelių plėtros teritoriją, todėl prieš pradedant statybą ir išduodant sąlygų sąvadą trečiajam suinteresuotam asmeniui, būtina atlikti šios teritorijos detalųjį planavimą. Nurodė, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 3, 23, 24 straipsniais, tokiame plane turėjo būti išsprendžiami visi klausimai, susiję su teritorijos užstatymo intensyvumu, aukštingumu, komunikacijų naudojimu, kraštovaizdžiu, trečiųjų asmenų teisėmis ir pan., todėl nesant tokio plano projektavimo sąlygų sąvadas negalėjo būti išduotas.
Nurodė aplinkos apsaugos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. DI-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 punktą. Kadangi nebuvo parengtas detalusis planas, konstatavo, kad nėra aišku, kokias konkrečiai technines sąlygas turi atitikti numatomas statyti trečiojo suinteresuoto asmens garažas. Nurodė, kad Sąvade neįrašyti normuojami sklypo tvarkymo rodikliai, kaip to reikalauja minėtas statybos techninis reglamentas. Atsižvelgęs į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens ūkininko ūkis prašymo išduoti sąlygų sąvadą pateikimo metu jau buvo numatytas priskirti prie miesto teritorijos, teigė, kad pagal statybos techninį reglamentą STR 2.02.02:2005 jo sklype statinių užstatymo plotas gali būti tik 500 kv. m, o užstatymo tankis 10 proc. Nurodė, kad numatomo statyti garažo užstatymo plotas yra 609,08 kv. m ir tai sudaro 16,8 proc. užstatymo tankumo (nepaisant to, kad V. Š. sklype jau pastatyti gyvenamasis namas ir ūkio statiniai, kurių užimamas plotas taip pat skaičiuojami į leistinas užstatymo ribas). Pažymėjo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. projektavimo sąlygos Nr. 21-21(2-4)-2-296 yra panaikintos šio centro 2010 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (12-34)-2-813.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 26-32, II t.) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti bei priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog V. Š. 2008 m. vasario 29 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 08/031 ūkininko sodybiniam namui ir ūkiniam pastatui. Kadangi pagalbinis ūkio paskirties pastatas (garažas) patenka į ūkininko sodybos apibrėžimą, mano, kad norint jį statyti, turi būti taikoma ūkininkų ūkio sodyboms nustatyta išimtis nerengti detaliojo plano. Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į Šalčininkų miesto bendrajame plane įtvirtintą išlygą, pagal kurią paliekama teisė naudotis nekilnojamuoju turtu be apribojimų, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių patvirtinimo datos, nekeičiant jo tikslinės paskirties, būdo ir pobūdžio. Pažymi, kad teismas neteisingai taikė Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 1292, kuriuo buvo pakeistos Šalčininkų miesto teritorijos ribos. Teigia, kad paraišką projektavimo sąlygų sąvado gavimui pateikė atsakovui 2009 m. vasario 9 d., t. y. dar iki to laiko, kai jo žemės sklypas Vyriausybės nutarimu buvo priskirtas Šalčininkų miesto teritorijai. Mano, kad procesas užtruko dėl atsakovo kaltės. Atkreipia dėmesį, kad pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsnį gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Daro išvadą, kad ne savivaldybė, o Vyriausybė keičia teritorijų ribas. Mano, kad teismo sprendimas pažeidžia jo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, asmenų lygiateisiškumo principą. Teigia, kad teismas neteisingai taikė STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priede įtvirtintas teisės normas, atliko neteisingus skaičiavimus, nes vadovavosi neaktualia teisės akto redakcija. Nurodo, jog nuo 2009 m. gruodžio 11 d. įsigaliojo aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-781 patvirtinti 9 priedo pakeitimai ir daro išvadą, kad nei užstatymo tankis, nei plotas neviršija nustatytų reikšmių. Pažymi, kad, nesant įtvirtintos Vilniaus visuomenės sveikatos centro teisės panaikinti projektavimo sąlygas, centras neteisėtai panaikino paties priimtas projektavimo sąlygas, todėl 2009 m. rugpjūčio 24 d. projektavimo sąlygos yra galiojančios ir pilnai įvykdytos parengus pagalbinio pastato (garažo) projektą. Paaiškina, kad pirmą kartą jam buvo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygų sąvadą dėl tų pačių priežasčių, kurias teismas nurodė skundžiamame sprendime, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1689-281/2009, kuris, apelianto manymu, turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje, konstatavo, kad, vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje, ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka paskirtose teritorijose. Paaiškina, kad 600 kv. m pagalbinis ūkio paskirties pastatas jam yra būtinas siekiant efektyviai verstis žemės ūkio veikla ir tinkamai įgyvendinti savo teisę į nuosavybę, garantuojamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje. Tvirtina, kad atsakovo reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu taikyti Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-565 „Dėl Šalčininkų miesto bendrojo plano patvirtinimo“ pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, kadangi Ūkininko ūkio įstatymas numato išimtį (nereikalauja rengti detaliojo plano), kiti norminiai teisės aktai nedraudžia kurti ūkininko sodybos nekeičiant žemės tikslinės paskirties, o jo ūkininko sodyba, į kurios apimtį patenka pageidaujamas statyti pagalbinis ūkio pastatas (garažas), buvo pradėta statyti galiojant teisės aktams, nenustatantiems jokių kitų draudimų. Teigia patiriantis nuostolių, nes pagal atsakovo išduotą projektavimo sąlygų sąvadą jis yra parengęs projektą, dėl ko patyrė apie 15 000 Lt išlaidų.
Atsiliepimas
Pareiškėjai D. D., K. U., T. G., I. G., M. D., T. U., G. K., E. Š., Č. U., O. O., I. B., J. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 37-42, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalį, STR „Projektavimo sąlygų sąvadas“ 1.05.07:2002 5.1 punktą, Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnį ir pažymi, kad nesant teritorijos, kurioje pareiškėjas siekia statyti statinį, detaliojo plano, kuriame būtų nurodyti specialūs reikalavimai, tokie reikalavimai turėjo būti nurodyti sąlygų sąvade. Nurodo Žemės įstatymo 25 straipsnio 3 dalį ir pažymi, kad teisė nerengti detaliojo planavimo dokumentų statant ūkininko sodybą, neatleidžia statytojo nuo pareigos vadovautis atitinkamai teritorijai parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais. Atkreipia dėmesį, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-565, t. y. dar iki V. Š. kreipimosi išduoti sąlygų sąvadą, buvo nustatyta, kad V. Š. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kuriame numatomo statinio statybai prašomas išduoti sąlygų sąvadas, patenka į miesto plėtros ribas, ir pagal Šalčininkų miesto funkcinius prioritetus bei bendruosius reglamentus priklauso mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosioms teritorijoms. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-424/2010. Pažymi, kad Vyriausybė 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1292 pakeitė Šalčininkų miesto teritorijos ribas ir nustatė, kad teritorija, kurioje yra žemės sklypas, kuriame numatomo statinio statybai prašomas išduoti sąlygų sąvadas, priskirta Šalčininkų miesto teritorijai. Nurodo Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, pagal kurią vienas iš statinio projektavimo sąlygų sąvado dokumentų yra teritorijų planavimo dokumentas, Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktus, 22 straipsnio 6 dalį, pažymi, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas patenka į Miestelių plėtros teritoriją, ir daro išvadą, kad prieš pradedant statybą V. Š. reikėjo parengti detalųjį planą, o jo nesant projektavimo sąlygų sąvadas negalėjo būti išduotas. Mano, kad apeliantas išplečia statybos leidimo galiojimo ribas, teigdamas, kad jam be detaliojo plano turi būti išduotas sąlygų sąvadas bei statybos leidimas garažo statybai. Atkreipia dėmesį, kad savivaldybė 2007 m. spalio 5 d. raštu informavo V. Š., kad naują ūkininko ūkio sodybą su jos ūkinei veiklai reikalingais pastatais galima statyti tik toje vietoje, kuri yra numatyta žemės reformos žemėtvarkos projekte, taip pat nurodė, kad pagal Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės Šalčininkų kaimo žemėtvarkos projektą V. Š. pageidaujamoje statyti teritorijoje ūkininko ūkio sodyba nėra numatyta. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-819/2009. Paaiškina, kad numatomas statinys estetiniu, psichologiniu požiūriu trukdys kasdieniniame gyvenime, pažeis aplinkinių namų gyventojų teises ir interesus. Nurodo STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 38, 39 punktus, pažymi, kad ginčo sąlygų sąvade nurodyti tik teisės aktai, kuriais turi būti vadovaujamasi išduodant sąlygų sąvadą, vietoj konkrečių reikalavimų išvardinti normatyviniai statybos techniniai reglamentai, todėl praktiškai neįmanoma įvertinti sąlygų sąvado teisėtumo ir pagrįstumo, nustatyti, ar sąlygų sąvade nurodyti reikalavimai nepažeidžia pareiškėjų teisių. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-3867/2010. Nurodo STR 2.02.02:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 punktą ir pažymi, jog nesant parengto detaliojo plano nėra aišku kokias konkrečiai technines sąlygas turi atitikti numatomas statyti garažas. Atkreipia dėmesį, kad ginčo sąlygų sąvade neįrašyti normuojami sklypo tvarkymo rodikliai. Nurodo Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir tvirtina, kad statė namus, turėdami tikslą gyventi ramioje mažo miestelio aplinkoje, todėl jų teisėti lūkesčiai turi būti ginami. Nurodo Vilniaus visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimo teritorijų planavime ir statybų valstybinėje priežiūroje reglamento, patvirtinto šios tarnybos direktoriaus 2008 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. V-97, 15.1 punktą ir daro išvadą, kad centras tinkamai realizavo savo teisę panaikinti savo priimtą sprendimą. Pažymi, kad minimas administracinis aktas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 43-45, II t.) prašo apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2010-12-16 išduoto statinio projektavimo sąlygų sąvado Nr. SAV–S(25.5.11)–316, išduoto ūkinio pastato (garažo) (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, statybos projektui rengti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1250 redakcija) 11 straipsnyje (2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X–1420 redakcija) reglamentuota, kad nerengiant detaliųjų planų žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą, išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Šalčininkų rajono savivaldybės taryba 2008-10-16 sprendimu Nr. T–565 patvirtino Šalčininkų miesto bendrąjį planą. Kaip matyti iš šio plano pagrindinio brėžinio ginčo teritorija patenka į Šalčininkų miesto teritoriją. Pagal Šalčininkų miesto funkcinių prioritetų ir bendrųjų reglamentų dalies „Urbanizuojamos teritorijos“ skyrių „Gyvenamosios teritorijos“ A. Š. ūkininko ūkis priskiriamas funkcinio prioriteto teritorijos indeksui uGm–2, funkcinio prioriteto pavadinimas – mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, o galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai – kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos, visuomeninių objektų teritorijos, komercinių objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos.). Nurodyta, jog maksimalus užstatymo intensyvumas (UI) – 06 (gyv. paskirties objektams iki 0,4), maksimalus užstatymo aukštingumas (aukštais, metrais iki kraigo) – iki 3 a/12 m., taip pat pažymėtos pastabos: be taršios veiklos, teritorija vystoma pagal funkcinių prioritetų arealų urbanistinės plėtros koncepcijas ir detaliuosius planus.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ūkininko ūkį įregistravo 2006 m. gruodžio 21 d. A. Š. 2008 m. vasario 29 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 08/031 ūkininko sodybinio namo ir ūkinio pastato statybai (duomenys neskelbtini), Šalčininkų mst., Šalčininkų r. sav. Pareiškėjas du kartus 2009-02-09 ir 2009-08-27 teikė prašymus atsakovui dėl projektavimo sąlygų sąvado pagalbinio ūkio paskirties (garažo) pastato žemės sklype, esančiame Šalčininkų r. sav., išdavimo. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija abiem atvejais atsisakė išduoti minėtas sąlygas, reikalaudama parengti detalųjį planą bei motyvuodama savo atsisakymą tuo, kad jo prašymas statyti garažą yra nepagrįstas ir pažeidžia ne tik Šalčininkų miesto bendrojo plano sprendinius, bet ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų bei kitų aplinkinių žemės sklypų savininkų interesus. Atitinkamai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. ir 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimais Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sprendimai, kuriais atsisakyta išduoti projektavimo sąlygas, buvo panaikinti ir atsakovas įpareigotas V. Š. prašymus dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo išnagrinėti iš naujo.
Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, Šalčininkų miesto bendrasis planas patvirtintas 2008 m. spalio 16 d., o pirmas prašymas dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateiktas 2009 m. vasario 9 d., t. y. jau po bendrojo plano patvirtinimo. Tai reiškia, jog išduodant projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SAV–S(25.5.11)–316 ūkinio pastato (garažo) (duomenys neskelbtini), Šalčininkai, projektui rengti, turėjo būti laikomasi Šalčininkų miesto bendrojo plano sprendinių.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemėvaldų ribos; formuojamos naujos ūkių žemėvaldos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.
Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–1962 redakcija) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kad detalieji planai rengiami teritorijoms, kuriose pagal savivaldybių teritorijų ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius ar specialiuosius planus numatyta plėtoti gyvenamųjų namų, visuomeninės paskirties, rekreacinių ir bendro naudojimo, pramonės ir sandėliavimo, komercinių ir prekybos, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų ir kitų objektų statybą. Tai įpareigojančio pobūdžio nuostata, esant tam tikroms aplinkybėms, įpareigojanti normos adresatą atlikti joje numatytus veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju būtina atlikti teritorijos detalųjį planavimą, siekiant ginčo teritorijoje statyti ūkinį pastatą (garažą), o nesant tokio plano projektavimo sąlygų sąvadas negalėjo būti išduotas.
Apeliaciniame skunde tretysis suinteresuotas asmuo V. Š. nurodo, kad Šalčininkų miesto bendrajame plane buvo įtvirtinta išlyga, kad paliekama teisė naudotis nekilnojamuoju turtu be apribojimų, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių patvirtintos datos, nekeičiant jo tikslinės paskirties, būdo ir pobūdžio. Šios išlygos analizė leidžia daryti išvadą, kad V. Š. neteisingai aiškina jos prasmę: pagal šią nuostatą jokie naudojimosi apribojimai nėra taikomi nekilnojamajam turtui iki Šalčininkų miesto bendrojo plano patvirtinimo. Tačiau po šio plano patvirtinimo, nors šiuo atveju ir įregistruotas ūkininko ūkis, turi būti vadovaujamasi patvirtinto bendrojo plano sprendiniais.
V. Š. nurodo, jog teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimą Nr. 1292, kuriuo pakeistos Šalčininkų miesto teritorijos ribos, nes paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti pateikė 2009 m. vasario 9 d., t. y. iki to laiko, kai jo žemės sklypas Vyriausybės nutarimu buvo priskirtas Šalčininkų miesto teritorijai. Ginčijamas sprendimas turėjo būti priimtas pagal administracinio sprendimo metu galiojusias teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi anksčiau minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatytu teisiniu reguliavimu.
V. Š. taip pat teigia, jog jo teisėtų lūkesčių pagrindą sudaro įgytų teisių apsauga, t. y. jis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jo pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Pažymėtina, kad konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, jog nustatytas teisinis reguliavimas negali būti keičiamas. Atsakovas, tvirtindamas Šalčininkų miesto bendrąjį planą nustatė atitinkamą išlygą, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo pažeistas V. Š. teisėtų lūkesčių principas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl maksimalaus sklypo užstatymo tankio, viešosios teisės principo – galima tik tai, kas yra nurodyta – taikymo) ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl plačiau dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė pateikė apmokėjimo už suteiktas teisines paslaugas pinigų priėmimo kvitą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjai turėtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.