Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-520-60-12

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-03-09
Bylos Nr.: P-520-60-12
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00095-2011-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Roma Sabina Alimienė (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Irmantas Jarukaitis
Trečiasis asmuo: V. Š.
Pareiškėjas: D. D., K. U., A. T., T. G., J. G., M. D., T. U., G. K., E. Š., Č. U., I. B., O. O., J. C.
Atsakovas: Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai

Kategorijos

80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
80.13pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. P520-60/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00095-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos 80.11, 80.13 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-3148/2011 pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. D., K. U., A. T., T. G., J. G. (J. G.), M. D., T. U. (T. U.), G. K., E. Š. (E. Š.), Č. U., I. B., O. O. ir J. C. skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai D. D., K. U., A. T., T. G., J. G., M. D., T. U., G. K., E. Š., Č. U., I. B., O. O. ir J. C. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2010 m. gruodžio 16 d. projektavimo sąlygų sąvadą Nr. SAV–S(25.5.11)-316 (toliau – ir Sąvadas).

Pareiškėjai nurodė, kad jie yra Šalčininkų miesto Dainavos gatvės gyventojai ir pareiškėjo, norinčio pastatyti ginčo statinį, artimiausiai gyvenantys kaimynai. Statinys ? didžiulis angaras, kuriame numatoma laikyti žemės ūkio techniką, grubiai pažeis aplinkinių namų gyventojų teises ir interesus (bus sutrikdytos normalios gyvenimo sąlygos, bus priversti gyventi gamybinėje teritorijoje nuolatiniame žemės ūkio technikos keliamame triukšme, jų išmetamuose teršaluose ir pan.). Žemės ūkio paskirties žemės sklypas patenka į Miestelių plėtros teritoriją, todėl prieš pradedant statybą ir išduodant sąlygų sąvadą trečiajam suinteresuotam asmeniui, reikėjo parengti detalųjį planą. Nurodė, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 3, 23, 24 straipsniais tokiame plane turėjo būti išsprendžiami visi klausimai, susiję su teritorijos užstatymo intensyvumu, aukštingumu, komunikacijų naudojimu, kraštovaizdžiu, trečiųjų asmenų teisėmis ir pan. Nesant tokio plano, Sąvadas negalėjo būti išduotas. Nurodė statybos techninio reglamento (toliau – ir STR) „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 38, 39 punktus ir pažymėjo, kad Sąvade nurodyti tik teisės aktai, kuriais turi būti vadovaujamasi išduodant sąlygų sąvadą bei vietoj konkrečių reikalavimų išvardyti normatyviniai statybos techniniai dokumentai, todėl praktiškai neįmanoma įvertinti Sąvado teisėtumo ir pagrįstumo bei nustatyti, ar jame nurodyti reikalavimai nepažeidžia pareiškėjų teisių. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-3867/2010. Nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Atsiliepimas

Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad V. Š. 2009 m. vasario 9 d. ir 2009 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Administraciją dėl projektavimo sąlygų sąvado pagalbinio ūkio paskirties (garažo) pastato žemės sklype išdavimo. Administracija atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, reikalaudama parengti detalųjį planą bei motyvuodama savo atsisakymą tuo, kad jo prašymas statyti garažą yra nepagrįstas ir pažeidžia ne tik Šalčininkų miesto bendrojo plano sprendinius, bet ir Dainavos gatvės gyventojų bei kitų aplinkinių žemės sklypų savininkų interesus. Nesutikdamas su Administracijos veiksmais V. Š. kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėse bylose Nr. I-1689-281/2009 bei Nr. I-2723-580/2009 įpareigojo Administraciją pakartotinai nagrinėti V. Š. prašymą dėl projektavimo sąlygų išdavimo, pateikus išvadą dėl numatomo statyti objekto atrankos visuomenės sveikatos ir aplinkos vertinimui arba poveikio visuomenės sveikatos vertinimo ataskaitą. Nurodė, kad Sąvadas atitinka STR „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ VII skyriuje įtvirtintas teisės normas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepimu į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad skundą pateikė ne tik Dainavos gatvės, kurioje numatomas statyti ūkio pastatas pagal atsakovo išduotą Sąvadą, artimiausi gyventojai, bet ir kitų gatvių gyventojai, kurių gyvenamieji namai yra nutolę nuo statybos vietos. Nors į teismą su skundu kreipėsi I. B., tačiau jos sutuoktinis yra pasirašęs sutikimą dėl numatomų statybų. Taip pat, nors į teismą kreipėsi O. O., tačiau jos vyras taip pat yra pasirašęs sutikimą dėl statybų. Nurodė, kad A. T., T. G., J. G., G. K., E. Š., I. B., O. O., J. C. nėra tinkami pareiškėjai šioje byloje, jų teisės nėra ir nebus pažeistos. Nurodė, kad Sąvado kopijos patvirtintos vieno iš pareiškėjų ? M. D., kaip Šalčininkų rajono administracijos investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto, neturinčio įgaliojimų savavališkai tvirtinti kituose skyriuose išduodamų dokumentų kopijų, todėl šie dokumentai nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, be to, tai atskleidžia pareiškėjo M. D. nesąžiningumą, įgaliojimų viršijimą, piktnaudžiavimą turimomis teisėmis, kai jam suteikti įgaliojimai naudojami dėl asmeninių paskatų. Pareiškėjai subjektyviai vertina galimą poveikį aplinkai ir savo nusiskundimų negrindžia jokiomis teisėtomis įrodinėjimo priemonėmis. Buvo atlikta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atranka pagal Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2010 m. gegužės 27 d. išduotą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą. Atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, jokių aplinkinių gyventojų teisių ir interesų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjų pridedamos nuotraukos nėra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes jose nėra jų darymo datos. Pareiškėjai negali riboti nuosavybės teisių, reikalaudami uždrausti laikyti žemės ūkio techniką, kadangi jis nepažeidžia pareiškėjų teisių ir naudojasi žemės sklypu kaip teisėtas jo savininkas. Nesutiko su pareiškėjų argumentais, jog, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsniu, jis turėjo rengti detalųjį planą. Atsakovo išduotas Sąvadas yra aiškus ir tikslus, jame nurodytas konkretaus norminio teisės akto punktas, kompozicinis ryšys su gretimų statybų sklypais, aukštų skaičius, sklypo apželdinimo, aptvėrimo, reljefo tvarkymo principai, keliai ir prieigos prie sklypo, reikalavimai dėl žemės servitutų, projektavimo ir techninės sąlygos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjų D. D., K. U., A. T., T. G., J. G. (J. G.), M. D., T. U. (T. U.), G. K., E. Š. (E. Š.), Č. U., I. B., O. O. ir J. C. skundą tenkino ir Sąvadą panaikino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Statybos įstatymo 2 straipsnio 32, 33 dalis ir nustatė, jog V. Š. yra įregistravęs ūkininko ūkį, todėl konkrečiu atveju turi būti taikomas Ūkininko ūkio įstatymas (toliau – ir ŪŪĮ). Nurodė šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, Žemės įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 25 straipsnio 3 dalį ir darė išvadą, kad teisė nerengti detaliojo planavimo dokumentų statant ūkininko sodybą statytojo neatleidžia nuo pareigos vadovautis atitinkamai teritorijai parengtais ir patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais. Nurodė, kad Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-565 buvo nustatyta, kad V. Š. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, kuriame numatomo statinio statybai prašomas išduoti sąlygų sąvadas, patenka į miesto plėtros ribas ir pagal Šalčininkų miesto funkcinius prioritetus bei bendruosius reglamentus priklauso mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosioms teritorijoms. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-424/2010. Pažymėjo, kad Vyriausybė 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1292, vadovaudamasi Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (toliau – ir TAVRĮ), pakeitė Šalčininkų miesto teritorijos ribas ir nustatė, kad teritorija, kurioje yra žemės sklypas, kuriame numatomo statinio statybai prašomas išduoti sąlygų sąvadas, priskirta Šalčininkų miesto teritorijai. Nurodė, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas patenka į Miestelių plėtros teritoriją, todėl prieš pradedant statybą ir išduodant sąlygų sąvadą trečiajam suinteresuotam asmeniui, būtina atlikti šios teritorijos detalųjį planavimą. Nurodė, kad, vadovaujantis TPĮ 3, 23, 24 straipsniais, tokiame plane turėjo būti išsprendžiami visi klausimai, susiję su teritorijos užstatymo intensyvumu, aukštingumu, komunikacijų naudojimu, kraštovaizdžiu, trečiųjų asmenų teisėmis ir pan., todėl nesant tokio plano projektavimo sąlygų sąvadas negalėjo būti išduotas. Nurodė Aplinkos apsaugos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. DI-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ 9 punktą. Kadangi nebuvo parengtas detalusis planas, konstatavo, kad nėra aišku, kokias konkrečiai technines sąlygas turi atitikti numatomas statyti trečiojo suinteresuoto asmens garažas. Pažymėjo, kad Sąvade neįrašyti normuojami sklypo tvarkymo rodikliai, kaip to reikalauja minėtas statybos techninis reglamentas. Atsižvelgęs į tai, kad trečiojo suinteresuoto asmens ūkininko ūkis prašymo išduoti sąlygų sąvadą pateikimo metu jau buvo numatytas priskirti prie miesto teritorijos, teigė, kad pagal minėtą statybos techninį reglamentą jo sklype statinių užstatymo plotas gali būti tik 500 kv. m, o užstatymo tankis 10 proc. Nurodė, kad numatomo statyti garažo užstatymo plotas yra 609,08 kv. m ir tai sudaro 16,8 proc. užstatymo tankumo (nepaisant to, kad V. Š. sklype jau pastatyti gyvenamasis namas ir ūkio statiniai, kurių užimamas plotas taip pat skaičiuojami į leistinas užstatymo ribas). Pažymėjo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. projektavimo sąlygos Nr. 21-21(2-4)-2-296 yra panaikintos šio centro 2010 m. balandžio 1 d. raštu Nr. (12-34)-2-813.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Atsiliepimas

Pareiškėjai D. D., K. U., T. G., J. G., M. D., T. U., G. K., E. Š., Č. U., O. O., I. B., J. C. ir atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimais į trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. apeliacinio skundo netenkino, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgė į Ūkininko ūkio įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX–1250 redakcija) 11 straipsnyje (2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X–1420 redakcija) įtvirtintą teisės normą ir pažymėjo, kad Šalčininkų rajono savivaldybės taryba 2008 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T–565 patvirtino Šalčininkų miesto bendrąjį planą. Iš šio plano pagrindinio brėžinio padarė išvadą, kad ginčo teritorija patenka į Šalčininkų miesto teritoriją. Nurodė, kad pagal Šalčininkų miesto funkcinių prioritetų ir bendrųjų reglamentų dalies „Urbanizuojamos teritorijos“ skyrių „Gyvenamosios teritorijos“ V. Š. ūkininko ūkis priskiriamas funkcinio prioriteto teritorijos indeksui uGm–2, funkcinio prioriteto pavadinimas – mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos, o galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai – kitos paskirties (gyvenamosios teritorijos, visuomeninių objektų teritorijos, komercinių objektų teritorijos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos.). Nurodyta, jog maksimalus užstatymo intensyvumas (UI) – 06 (gyv. paskirties objektams iki 0,4), maksimalus užstatymo aukštingumas (aukštais, metrais iki kraigo) – iki 3 a/12 m., taip pat pažymėtos pastabos: be taršos veiklos, teritorija vystoma pagal funkcinių prioritetų arealų urbanistinės plėtros koncepcijas ir detaliuosius planus. Nurodė, kad V. Š. ūkininko ūkį įregistravo 2006 m. gruodžio 21 d. 2008 m. vasario 29 d. jam buvo išduotas statybos leidimas Nr. 08/031 ūkininko sodybinio namo ir ūkinio pastato statybai Dainavos g. 29, Šalčininkų mst., Šalčininkų r. sav. V. Š. du kartus (2009 m. vasario 9 d. ir 2009 m. rugpjūčio 27 d.) teikė prašymus atsakovui dėl projektavimo sąlygų sąvado pagalbinio ūkio paskirties (garažo) pastato žemės sklype, esančiame Šalčininkų r. sav., išdavimo. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija abiem atvejais atsisakė išduoti minėtas sąlygas, reikalaudama parengti detalųjį planą bei motyvuodama savo atsisakymą tuo, kad jo prašymas statyti garažą yra nepagrįstas ir pažeidžia ne tik Šalčininkų miesto bendrojo plano sprendinius, bet ir Dainavos gatvės gyventojų bei kitų aplinkinių žemės sklypų savininkų interesus. Atitinkamai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. ir 2009 m. gruodžio 18 d. sprendimais Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sprendimai, kuriais atsisakyta išduoti projektavimo sąlygas, buvo panaikinti ir atsakovas įpareigotas V. Š. prašymus dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo išnagrinėti iš naujo. Kadangi Šalčininkų miesto bendrasis planas patvirtintas 2008 m. spalio 16 d., o pirmas prašymas dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateiktas 2009 m. vasario 9 d., t. y. jau po bendrojo plano patvirtinimo, teisėjų kolegija padarė išvadą, jog išduodant Sąvadą ūkinio pastato (garažo), esančio Dainavos g. 29, Šalčininkuose, projektui rengti, turėjo būti laikomasi Šalčininkų miesto bendrojo plano sprendinių. Teisėjų kolegija, įvertinusi Žemės įstatymo 25 straipsnio ir Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad konkrečiu atveju buvo būtina atlikti teritorijos detalųjį planavimą, siekiant ginčo teritorijoje statyti ūkinį pastatą (garažą), o nesant tokio plano projektavimo sąlygų sąvadas negalėjo būti išduotas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad V. Š. neteisingai aiškina Šalčininkų miesto bendrajame plane įtvirtintą išlygą, kad paliekama teisė naudotis nekilnojamuoju turtu be apribojimų, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių patvirtintos datos, nekeičiant jo tikslinės paskirties, būdo ir pobūdžio, nes pagal šią nuostatą jokie naudojimosi apribojimai nėra taikomi nekilnojamajam turtui iki Šalčininkų miesto bendrojo plano patvirtinimo, tačiau po šio plano patvirtinimo, nors ir įregistruotas ūkininko ūkis, turi būti vadovaujamasi patvirtinto bendrojo plano sprendiniais. Dėl Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1292, kuriuo pakeistos Šalčininkų miesto teritorijos ribos, taikymo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas turėjo būti priimtas pagal administracinio sprendimo metu galiojusias teisės normas, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi anksčiau minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytu teisiniu reguliavimu. Teisėjų kolegija nesutiko su trečiojo suinteresuoto asmens teiginiu, kad buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes, anot teisėjų kolegijos, konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, jog nustatytas teisinis reguliavimas negali būti keičiamas. Atsakovas, tvirtindamas Šalčininkų miesto bendrąjį planą, nustatė atitinkamą išlygą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo pažeistas V. Š. teisėtų lūkesčių principas.

IV.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-3148/2011, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Nurodo, kad prašymų dėl projektavimo sąlygų sąvado pagalbinio ūkio paskirties (garažo) pastato pateikimo dieną atitiko visas ŪŪĮ įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintoje teisės normoje nustatytas sąlygas, todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, darydamas išvadą, kad jis privalo parengti detalųjį planą, iš esmės ją pažeidė. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teigdamas, kad V. Š. turi rengti detalųjį planą, nes žemės sklypas buvo priskirtas miesto teritorijai Šalčininkų miesto bendruoju planu, pažeidė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsnį ir lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principą. Pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsnį gyvenamąsias vietoves nustato ir panaikina, jų teritorijų ribas nustato ir keičia Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybės tarybos siūlymą, pateiktą įvertinus vietos gyventojų nuomonę. Tuo tarpu, žemės sklypas, kuriame jis nori statyti pagalbinį ūkio pastatą (garažą) ūkininko sodyboje, Vyriausybės nutarimu buvo priskirtas miestui jau po to, kai V. Š. buvo pateikęs prašymus dėl projektavimo sąlygų sąvado pagalbinio ūkio pastatui (garažui) išdavimo. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatuodamas, kad V. Š. neteisingai aiškina Šalčininkų miesto bendrajame plane įtvirtintos išlygos, kad paliekama teisė naudotis nekilnojamuoju turtu be apribojimų, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių patvirtinimo datos, nekeičiant jos tikslinės paskirties, būdo ir pobūdžio, prasmę, pats neteisingai ją taiko. Pažymi, kad tokia išlyga parengta ŪŪĮ 11 straipsnyje įtvirtinta išimtimi, todėl atsižvelgiant į tai, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatas (garažas) patenka į ūkininko sodybos apibrėžimą, darytina išvada, kad norint jį statyti turi būti taikoma jau pastatytai ūkininkų ūkio sodybai, į kurią pateks ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas (garažas), nustatyta išlyga. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį, neužtikrino jurisprudencijos tęstinumo ir nukrypo nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo suformuotos praktikos administracinėje byloje Nr. 1-1687-281/2009, kurioje šalys buvo V. Š. ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, o prašymas panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais reikalaujant detaliojo plano buvo atsisakyta išduoti projektavimo sąlygų sąvadą tam pačiam ginčo pagalbinio ūkio pastatui (garažui), teismo buvo patenkintas. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs ir turi res judicata galią. Be to, anot trečiojo suinteresuoto asmens, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daro neteisingą išvadą, kad jam 2009 m. rugpjūčio 27 d. pateikus prašymą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, pastarasis nebuvo patenkintas dėl tų pačių priežasčių kaip ir 2009 m. rugsėjo 9 d. pateiktas prašymas. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis nėra teisinga, pažeidžianti trečiojo suinteresuoto teisę į nuosavybę ir jos įgyvendinimą, teisėtus lūkesčius, Konstituciją.

Atsiliepimas

Pareiškėjai D. D., K. U., T. G., J. G., M. D., T. U., G. K., E. Š., Č. U., O. O., I. B., J. C. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo jį atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, kad nagrinėjamu atveju V. Š. nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, kurie patvirtintų jo nurodomų proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą. V. Š. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tais pačiais motyvais kaip ir apeliacinį skundą. Į šiuos motyvus buvo atsižvelgta nagrinėjant bylą ir priimant teismo spendimą, dėl šių motyvų detaliai pasisakyta skundžiamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Apeliacinio skundo ir prašymo atnaujinti procesą argumentai yra iš esmės identiški. Administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad tie patys argumentai neturėtų būti pripažįstami naujais įrodymais ir nepatvirtina aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P46-120/2011 ir kt.). Ne bylą nagrinėję teismai, o pats V. Š. neteisingai aiškina aktualias ginčo santykiams taikytinas materialiąsias teisės normas, pateikdamas jo norimą aiškinimą, kuris iš esmės prieštarauja tų teisės normų turiniui. Iš trečiojo suinteresuoto asmens prašymo turinio matyti, kad jis iš esmės ginčija ne konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o siekia įrodyti, kad jo aiškinimas yra teisingas. Nurodo, kad V. Š. savo prašymą grįsdamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, nenurodė jokių administracinio teismo suformuotos praktikos pavyzdžių, kuriai prieštarauja priimto teismo sprendimo motyvai. Dėl nukrypimo nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. suformuotos praktikos administracinėje byloje Nr. 1-1687-281/2009, kurioje dalyvavo tie patys asmenys bei kurioje buvo panaikintas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sprendimas atsisakyti išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, nurodo, kad išaiškinimai, padaryti žemesnės instancijos teismų priimtuose sprendimuose, nėra privalomi aukštesnės instancijos teismui, nes ABTĮ įtvirtina priešingas nuostatas. Trečiasis suinteresuotas asmuo neteisingai interpretuoja minėtą sprendimą. Šiuo sprendimu buvo tik panaikintas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos ankstesnis atsisakymas išduoti sąlygų sąvadą trečiajam suinteresuotam asmeniui ir nurodyta šį klausimą išspręsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo sprendimu nebuvo išspręstas projektavimo sąlygų sąvado išdavimo klausimas iš esmės, o tik nurodyta, kad šis klausimas turi būti išsprendžiamas laikantis atitinkamo reglamentavimo. Be to, minėtas argumentas buvo įvertintas ir dėl jo pasisakyta teismų procesiniuose sprendimuose.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010 ir kt.). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011 ir kt.).

Pagal ABTĮ 158 straipsnio 2 dalį, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus šio įstatymo 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas, o ABTĮ 154 straipsnio 1 dalis numato subjektus, kurie turi teisę byloje paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria buvo užbaigta administracinė byla pagal trečiojo suinteresuoto asmens skundą, buvo priimta 2011 m. lapkričio 14 d., o trečiasis suinteresuotas asmuo prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2011 m. gruodžio 12 d., todėl darytina išvada, kad ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas nėra praleistas (ABTĮ 63 straipsnio 4 ir 6 dalys). Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, V. Š. yra trečiasis suinteresuotas asmuo, t. y. asmuo, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos (ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis), todėl jis yra tinkamas subjektas šioje byloje pareikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje yra numatyta dvylika konkrečių pagrindų, kuriems esant gali būti atnaujintas procesas administracinėje byloje. Trečiasis suinteresuotas asmuo konkrečiu atveju prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, turi patikrinti, ar trečiojo suinteresuoto asmens argumentai dėl minėtų pagrindų buvimo yra pagrįsti.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu būtina nustatyti akivaizdų materialinės teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-153/2009, 2009 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-119/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje P662-143/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo atnaujinti procesą turinį, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, nepateikė akivaizdžių įrodymų, kaip to reikalauja ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kokį esminį ir akivaizdų materialinės teisės normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, padarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, priimdama 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3148/2011. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teisėjų kolegiją nepaneigė ŪŪĮ įstatymo (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo redakcija Nr. IX-1250) 11 straipsnyje (2008 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. X–1420 redakcija) įtvirtintos teisės normos, tačiau sistemiškai įvertinęs Žemės įstatymo 25 straipsnyje ir Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–1962 redakcija) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą reguliavimą, Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T–565 patvirtino Šalčininkų miesto bendrojo plano, pagal kurį ginčo teritorija patenka į Šalčininkų miesto teritoriją, nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju buvo būtina atlikti teritorijos detalųjį planavimą, siekiant ginčo teritorijoje statyti ūkinį pastatą (garažą), o nesant tokio plano projektavimo sąlygų sąvadas negalėjo būti išduotas. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo grįsdamas argumentu, jog Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi, darydamas išvadą, kad konkrečiu atveju privaloma parengti detalųjį planą, pažeidė minėtame ŪŪĮ įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintoje teisės normoje nustatytas sąlygas, kurias trečiasis suinteresuotas asmuo dėl projektavimo sąlygų sąvado pagalbinio ūkio paskirties (garažo) pastato pateikimo dienai atitiko, bei nurodydamas su minėtos teisės normos taikymu susijusius argumentus (dėl Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo bei Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 1292 taikymo), iš esmės pateikia alternatyvią nuomonę dėl to, kokiais teisės aktais turėjo būti grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas (nutartis, nutarimas). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi pirmiau pateiktą teisės aiškinimą pateikė, atsižvelgdamas į konkrečios administracinės bylos faktinę situaciją, o trečiasis suinteresuotas asmuo nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimo metu ir kurios sudarytų pagrindą abejoti, kad toks teisės aiškinimas yra akivaizdžiai neteisingas ir neadekvatus. Vien tik alternatyvaus materialinės teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-6/2012 ir kt.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje neteisingai aiškina Šalčininkų miesto bendrajame plane įtvirtintą išlygą, tačiau iš pateiktų argumentų matyti, kad jis iš esmės neginčija, jog pagal šią nuostatą, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jokie naudojimosi apribojimai nėra taikomi nekilnojamajam turtui iki Šalčininkų miesto bendrojo plano patvirtinimo, tačiau po šio plano patvirtinimo, nors ir įregistruotas ūkininko ūkis, turi būti vadovaujamasi patvirtinto bendrojo plano sprendiniais. V. Š. bando įrodyti, kad pagalbinis ūkio paskirties pastatas (garažas), kurį jis nori pastatyti, patenka į jau pastatytos ūkininko sodybos apibrėžimą, dėl ko minėta išlyga konkrečiu atveju turi būti taikoma, o tai iš esmės yra susiję su faktinės bylos pusės analize (aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, kurie, be kita ko, buvo žinomi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties priėmimo metu, vertinimu) ir negali būti nagrinėjimo dalykas proceso atnaujinimo stadijoje, nes šioje stadijoje faktai iš naujo (dar kartą) nėra tiriami ir vertinami. Dėl tų pačių motyvų kaip pagrindas atnaujinti procesą nevertinti ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje padarė neteisingą išvadą (tai yra – netinkamai vertino nurodytas aplinkybes) dėl V. Š. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai 2009 m. rugpjūčio 27 d. ir 2009 m. rugsėjo 9 d. pateiktų prašymų.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu

Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-54/2010 ir kt.). Be to, teismų praktika taikant įstatymus kitose bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos. Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos, atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis byloje Nr. P146-2/2010 ir kt.). Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimus ar nutartis) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-2/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, daro išvadą, kad jis nepateikė jokių įrodymų, jog nagrinėjamoje byloje yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme, todėl pagrindo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu nėra. ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje expressis verbis nurodyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. V. Š. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė nei vieno Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties ar sprendimo, kuriais būtų išreikšta priešinga pozicija, nagrinėjant faktinėmis aplinkybėmis identiškus administracinius ginčus. Trečiasis suinteresuotas asmuo vadovaujasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1687-281/2009, kuris apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo apskųstas, todėl atsižvelgiant į ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, nelaikytinas praktiką formuojančiu. Pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1687-281/2009 iš esmės remiasi kaip nustačiusį prejudicinius faktus, į kuriuos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje neatsižvelgė. Prejudiciniai faktai – tai tokie faktai, kurie yra konstatuoti sprendime, nagrinėjant anksčiau vykusias bylas. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktai ir aplinkybės, kaip jau minėta pirmiau, yra išimtinai susiję su bylą nagrinėjančio teismo atliekamu įrodymų vertinimu. Atitinkamai, nesutikimas su įrodymų, inter alia prejudicinę galią turinčių faktų vertinimu, negali būti pagrindas administracinės bylos procesui atnaujinti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-120/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1687-281/2009 buvo pasisakyta ne dėl administracinėje byloje Nr. A662-3148/2011 ginčyto 2010 m. gruodžio 16 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. SAV–S(25.5.11)-316, o dėl 2009 m. vasario 13 d. ir 2009 m. balandžio 6 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sprendimų, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl administracinėje byloje, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi, nebuvo pagrindo remtis minėtame Vilniaus apygardos administraciniame sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

Kiti trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis yra neteisinga, pažeidžia jo teisę į nuosavybę ir jos įgyvendinimą, teisėtus lūkesčius, Konstituciją, yra suformuluoti abstrakčiai, nesusiejant jų su konkrečiais ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, ir iš esmės išreiškia tik V. Š. nesutikimą su jam nepalankia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi, todėl taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr. A662-3148/2011 neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-3148/2011 pagal trečiojo suinteresuoto asmens V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. D., K. U., A. T., T. G., J. G. (J. G.), M. D., T. U. (T. U.), G. K., E. Š. (E. Š.), Č. U., I. B., O. O. ir J. C. skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. Š. dėl projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėIrmantas JarukaitisDalia Višinskienė