- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-18
- Bylos Nr.
- I-2723-580/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Veslava Ruskan, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- V. Š., V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus, K. U., M. D., D. D., A. T., G. K., Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriui, T. U., Č. U., V. B., I. B., J. V., P. S., S. V.
- Atsakovas
- Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Ingrida Montvydienė, Edmundas Rusinas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Veslavos Ruskan ir Broniaus Januškos,
trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus atstovėms Vilmai Vlasovienei ir Jolitai Gasiliauskienei,
tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. U., M. D., D. D., A. T., G. K. bei jų atstovei advokatei Ingridai Montvydienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriui, K. U., M. D., T. U. (T. U.), D. D., Č. U., V. B. (V. B.), I. B., A. T., G. K., J. V., P. S. (P. S.), S. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2009-08-27 sprendimą Nr. PAP3(S.32)-236, įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją įvykdyti Statybos įstatymo 20 straipsnio reikalavimus, susijusius su statinių projektavimo sąlygų sąvado išdavimu, ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2009-02-09 pateikė atsakovui paraišką Nr. SAV-G(25.5.12)-23 dėl projektavimo sąlygų sąvado garažo statybai žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Šalčininkų r. sav., Šalčininkų sen., Šalčininkų k., parengimo. 2009-02-20 gavo atsakovo 2009-02-13 sprendimą Nr. S(5.23-303), kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas negali išduoti projektavimo sąlygų. Pasinaudodamas ikiteismine ginčų sprendimo tvarka, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, pateikė skundą savivaldybės administracijos direktoriui, prašydamas panaikinti atsakovo 2009-02-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą – išduoti projektavimo sąlygas. 2009-04-08 gavo atsakovo 2009-04-06 sprendimą Nr. PAPS(5.32)-105, kuriuo buvo paliktas galioti atsisakymas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą nurodant, jog prašymas statyti žemės sklype 600 kv. m. garažą yra nepagristas ir pažeidžia ne tik Šalčininkų miesto bendrojo plano sprendinius, bet ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų bei kitų aplinkinių žemės sklypų savininkų interesus. Pastarąjį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT). VAAT 2009-07-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1689-281/2009 skundą patenkino iš dalies ir panaikino Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2009-02-13 sprendimą Nr. S(5.23-303) bei 2009-04-06 sprendimą Nr. PAPS(5.32)-105, įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2009-02-09 prašymą Nr. SAV G(25.5.12)23 ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme pagrįstą sprendimą. 2009-08-13 raštu Nr. PAPS(S.32.)-228 atsakovas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad projektavimo sąlygų sąvadas neišduodamas, o klausimas dėl projektavimo sąlygų parengimo galės būti svarstomas tik tada, kai bus pateikti duomenys apie numatomą veiklą, numatomas teikti paslaugas bei vietovės ypatybes ir gretimybes. Pareiškėjui tą pačią dieną pateikus prašomus duomenis, atsakovas iš naujo išnagrinėjo prašymą ir 2009-08-27 rašte Nr. PAP3(S.32.)-236 nurodė, kad negali išduoti projektavimo sąlygų atsižvelgdamas į Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 73 punktą ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 raštą Nr. 21 (2-4)-2-296.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas, piktnaudžiaudamas jam įstatymo suteiktais įgaliojimais, atsisako išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, nurodydamas jau kitas atsisakymo priežastis, kurių neanalizavo ir nenurodė pirmą kartą nagrinėdamas pareiškėjo 2009-02-09 prašymą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo 2009-08-27 rašte Nr. PAP3(S.32.)-236 išdėstytas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nurodytų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, sprendimo motyvai iš esmės nėra žinomi. Atsakovas, kaip viešojo administravimo institucija, pažeidė objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Atsakovas, atsisakydamas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 73 punktu, nes pagal šio punkto nuostatą 50 m dydžio sanitarinės apsaugos zonos taikomos tik gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonėms ar objektams. Tuo tarpu ūkininkas nėra žemės ūkio įmonė ir negali būti su ja tapatinamas. Ūkininkui, norinčiam verstis žemės ūkio veikla, remiantis Ūkininko ūkio įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, suteikiama teisė tai daryti gavus ūkininko pažymėjimą, tačiau nesteigiant įmonės. Tai, kad 50 m sanitarinės apsaugos zona nagrinėjamu atveju netaikoma, pagrindžia ir minėtų taisyklių 73 punkto 2 dalies nuostata, pagal kurią žemės ūkio technikos garažas turi būti nutolęs nuo gyvenamųjų namų 15 metrų. Be to, vadovaujantis Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsniu, ūkininko ūkio sodybai, į kurią patenka ir pagalbinio ūkio paskirties pastatas (garažas) nereikalaujama rengti detalųjį planą. Remiantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsniu, sanitarinė apsaugos zona gali būti nustatoma tik rengiant detalųjį planą.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 raštu Nr. 21, kuriame be kita ko nustatomos tik sąlygos pateikti informaciją poveikio visuomenės sveikatos vertinimo atrankai, nustatyti sanitarinę zoną, pateikti automobilių parkavimo projektavimo sprendinius, prašoma užtikrinti saugų geriamojo vandens tiekimą, triukšmo lygį išlaikyti izoliacijos ir natūralaus apšvietimo reikalavimus. Tačiau tokių reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas jau išdavus projektavimo sąlygas, o vėliau ir statybų leidimą. Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis atsakovui pateiktinų dokumentų sąrašas projektavimo sąlygų sąvadui gauti, todėl atsakovas negali nustatyti jokių papildomų įpareigojimų ar reikalauti papildomų dokumentų. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas nevertino Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus rašte išdėstytų sąlygų pagrįstumo. Pastarajame rašte prašoma pateikti informaciją poveikio visuomenės sveikatos vertinimo atrankai vadovaujantis sveikatos ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50 „Dėl LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Vertinimo tvarka) ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr. V-491 (toliau – Metodiniai nurodymai). Pagal Vertinimo tvarkos 3 punktą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo tvarka taikoma atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų sąrašą arba kai atlikus atranką Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka neprivalomas poveikio aplinkai vertinimas, bet vykdant veiklą galimas poveikis visuomenės sveikatai. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į minėtas nuostatas, ginčijamu atveju reikalavimas atlikti atranką nepagrįstas, nes pagalbinio ūkio pastate (garaže) jokia veikla nebus vykdoma, o tik laikoma žemės ūkio technika, reikalinga ūkininko žemės ūkio veiklai. Be to, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus rašte nenurodoma, kokiais kitais kriterijais vadovaujamasi reikalaujant informacijos atrankai, kadangi vykdomos statybos nei pagal savo mastą nei pobūdį nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Kita vertus, išduodant statybos leidimą ūkininko sodybai statyti jokios informacijos poveikio visuomenės sveikatos vertinimo atrankai nebuvo reikalaujama.
Atsiliepimas
Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2009-02-09 prašymą Nr. SAV G(25.5.12) 23 dėl projektavimo sąlygų sąvado 600 kv. m. garažui žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2009-08-13 rašte Nr. PAPS (5.32.)-228 „Dėl sąvado sąlygų“, atsižvelgdama į statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-11 raštą Nr. 21(2-4)-2-277, informavo pareiškėją, jog klausimas dėl projektavimo sąlygų parengimo galės būti svarstomas tuomet, kai bus pateikti duomenys apie numatomą veiklą, numatomas teikti paslaugas, vietovės ypatybes bei gretimybes. Pareiškėjas 2009-08-14 pateikė duomenis apie planuojamą ūkinę veiklą ir žemės sklypo plane parinko statinio vietą, kas yra būtina vadovaujantis Vertinimo tvarka ir Metodiniais nurodymais. Atsakovo nuomone, projektuojamas garažas pažeidžia Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 73 punktą, kuriuo žemės ūkio technikos bei automobilių garažams ir techninio aptarnavimo bei remonto parkams, kuriuose yra iki 200 mašinų, nustatyta 50 metrų sanitarinė apsaugos zona. Minėtų taisyklių 73 punkto 2 dalyje nurodytas 15 metrų atstumas – tai tik rekomenduojamas atstumas tarp ūkininkų gyvenamųjų namų ir jų sodybų ūkinių pastatų sodybos viduje. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymo Nr. V-586 46 punkte nustatytais reikalavimais, į sanitarinės apsaugos zonos teritorijas negali patekti gyvenamieji namai, viešbučiai ar kiti trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigos, neturi būti įrengiamos vandenvietės, kurioms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos juostos, taip pat rekreacijos teritorijos ir pramoginių renginių atviri ar uždari statiniai. (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų gyvenamieji namai, taip pat gręžiniai, yra vis kelis metrus nutolę nuo vietos, kurioje pareiškėjas nori statyti 600 kv. m garažą, todėl jie vienareikšmiškai patenka į sanitarinės apsaugos zonos teritorijas. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, Šalčininkų rajono savivaldybės administracija 2009-08-27 rašte Nr. PAPS (5.32.)-236 „Dėl sąvado sąlygų“ informavo pareiškėją, kad projektavimo sąlygų sąvado išduoti negali.
Tretieji suinteresuotieji asmenys K. U., Č. U., M. D., T. U. ir D. D. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuotieji asmenys paaiškino, kad jie yra (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje pareiškėjas planuoja statyti garažą, gyventojai. Pažymėjo, kad pareiškėjui pastačius angarą žemės ūkio technikai laikyti, būtų sutrikdytos normalios jų gyvenimo sąlygos, tektų gyventi nuolatiniame žemės ūkio bei statybinės technikos keliamame triukšme, jų išmetamuose teršaluose. Jų teigimu, pareiškėjo minimame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-07-10 sprendime išdėstyti nurodymai atsakovui nepaneigia atsakovo pareigos priimant sprendimą vadovautis ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teisės statyti statinius tinkamo realizavimo sąlygas bei tvarką. Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalių bei 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos patvirtina, kad jau projekto sąlygų sąvado išdavimo stadijoje kompetentinga institucija privalo patikrinti, ar numatoma statyba neprieštaraus teisės aktų, reglamentuojančių Statybos įstatymo 6 straipsnyje išvardintų objektų apsaugą, reikalavimų.
Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas neteisingai aiškino projektavimo sąlygų sąvoką. Tiek Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, tiek statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Projektavimo sąlygų sąvadas“ 5.1. punkte ši sąvoka apibrėžiama kaip privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankami išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnį žemės ūkio paskirties žemėje ūkininko sodyba gali būti statoma nerengiant detaliojo plano, tačiau tai nereiškia, kad nereikia laikytis ir statybas reglamentuojančių imperatyvių teisės aktų normų reikalavimų.
Taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad atsakovas negalėjo vadovautis Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 73 punktu, taikomu tik žemės ūkio įmonių pastatams. Atkreipė dėmesį, kad tiek ūkininko, tiek žemės ūkio įmonės pagrindinė veikla yra žemės ūkio veikla. Todėl, remdamiesi protingumo ir teisingumo kriterijais, laikė nepagrįstu pareiškėjo aiškinimą, kad asmeniui, neįsteigusiam įmonės, bet turinčiam ūkininko statusą ir užsiimančiam tokia pačia veikla kaip ir įsteigusiam įmonę asmeniui, realizuojant teisę statyti tapatų statinį būtų taikomi skirtingi reikalavimai.
Pažymėjo, jog pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręstų, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus. Be to, sveikatos apsaugos ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50 buvo patvirtintas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašas, į kurį patenka ir pareiškėjo planuojamas statyti statinys. Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyrius nustatė, kad dėl pareiškėjo numatomo statyti statinio turi būti pateikta informacija poveikio visuomenės sveikatos vertinimo atrankai. Tačiau šis vertinimas nebebuvo atliktas, nes atsakovas nustatė, kad statomas objektas neatitinka Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 73 punkto reikalavimų ir vien dėl to atsisakė jį išduoti, o vertinimo atlikimas tapo nebeaktualiu.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigė, kad pareiškėjo planuojamos garažo statybos pažeis ne tik jo, bet ir visų (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų interesus ir teisėtus lūkesčius. Vietovė, kurioje planuojamos statybos ir numatyta vykdyti ūkinė veikla, paskirtis yra gyvenamoji. (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai, įsikurdami, pasistatydami ir įsirengdami gyvenamuosius namus pagrįstai tikėjosi, jog gyvenamosios paskirties teritorijoje nebus vykdomos tokio pobūdžio statybos bei ūkinė veikla. Pareiškėjui pastačius garažą, padidėtų sunkiųjų transporto priemonių srautas, tačiau tam (duomenys neskelbtini) gatvė nėra pritaikyta. Specialių sunkiųjų transporto priemonių srautas pablogintų pačios gatvės būklę, būtų padaryta materialinė žala. Be to, iš esmės padidėtų ir gyvenvietės oro tarša, triukšmo lygis, tai keltų tiesioginę grėsmę gyventojų sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2006-12-21 įregistravo ūkininko ūkį (b. l. 10). Šalčininkų rajono žemėtvarkos skyrius 2008-02-28 pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Šalčininkų r. savivaldybėje, Šalčininkų sen., Šalčininkų k., suderino ūkininko sodybos statybos vietos parinkimą, o 2008-02-29 pareiškėjui buvo išduotas statybos leidimas minėtame žemės sklype statyti ūkininko sodybinį namą bei ūkinį pastatą (b. l. 22, 23).
Pareiškėjas pateikė Šalčininkų rajono savivaldybei 2009-02-09 prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti reg. Nr. SAV-G(25.5.12)23, kuriame prašė parengti projektavimo sąlygų sąvadą planuojamam statyti 600 kv. m. ploto garažui Šalčininkų rajono savivaldybėje, Šalčininkų seniūnijoje, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 15-16, 69-70).
Šalčininkų rajono savivaldybės administracija, remdamasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-11 raštu Nr. 21(2-4)-2-277 (b. l. 12, 64), 2009-08-13 raštu Nr. PAPS (5.32)-228 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimo teritorijų planavimo ir statybų valstybinėje priežiūroje reglamento, patvirtinto Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2008-11-17 įsakymu Nr. V-97, 27 punktu, klausimas dėl projektavimo sąlygų parengimo galės būti svarstomas tuomet, kai bus pateikti duomenys apie numatomą veiklą, numatomas teikti paslaugas bei vietovės ypatybes bei gretimybes (b. l. 11, 63).
2009-08-14 pareiškėjas pateikė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai užpildytą statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ 2 priedą „Duomenys apie planuojamą ūkinę veiklą ir naudojamus gamtos išteklius“ (b. l. 66-68).
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyrius 2009-08-24 rašte Nr. 21(2-4)-2-296, adresuotame Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, nurodė, kad susipažino su pareiškėjo prašymu išduoti projektavimo sąlygas garažui statyti ir nustatė sąlygas: vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“ ir Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2004-07-01 įsakymu Nr. V-491, pateikti informaciją poveikio visuomenės sveikatos vertinimo atrankai; užtikrinti, kad projektuojamas garažas nepatektų į apsaugos ir sanitarines apsaugos zonas, nustatytas pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343; nustatyti projektuojamam objektui apsaugos ir sanitarinės apsaugos zonas pagal Sąlygas. Nurodė, kad turi būti pateikti automobilių parkavimo projektiniai sprendiniai, užtikrinant reglamentuojamus atstumus nuo projektuojamų prie planuojamų objektų automobilių parkavimo aikštelių iki esamų gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų; turi būti įvertinti poreikiai ir užtikrintas saugus geriamojo vandens tiekimas bei numatyti saugus buitinių nuotekų ir buitinių atliekų tvarkymo būdai; užtikrinti, kad triukšmo garso lygis dienos, vakaro ir nakties metu gyvenamojo namo miegamuosiuose kambariuose neviršytų leidžiamų ribinių dydžių, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtintoje sveikatos apsaugos ministro 2007-07-02 įsakymu Nr. V-555; planuoti naujus statinius, kad būtų išlaikomi gretimuose sklypuose esantiems ir statomiems pastatams atitinkamuose teisės akluose tos paskirties pastatams nustatyti insoliacijos ir natūralaus apšvietimo reikalavimui (b. l. 58).
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 33 dalį statinio projektavimo sąlygų sąvadas – savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) patvirtintas konkrečiam statiniui nustatytų projektavimo sąlygų, įvardytų šio straipsnio 32 dalyje, bendrasis dokumentas. To paties straipsnio 33 dalis išvardina statinio projektavimo sąlygų rūšis. Visų sąlygos gali būti suskirstytos į 8 grupes:
1) privalomieji reikalavimai, jeigu jie nenustatyti ar nepakankamai išsamiai nurodyti teritorijų planavimo dokumentuose: tiesti komunalinius ir vietinius inžinerinius tinklus, prijungti prie jų statinio ir technologines inžinerines sistemas, taip pat statybos sklypo inžinerinius tinklus; nutiesti susisiekimo komunikacijas, prijungti prie jų statybos sklypo susisiekimo komunikacijas;
2) savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) nustatomi statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistiniai reikalavimai, atitinkantys šio ir kitų įstatymų bei teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo (ar teritorijos) tvarkymo ar apsaugos reikalavimus (reglamentą), atsižvelgiant į statinio paskirtį, konkrečią statybos vietą, gretimybes bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su statinio statyba;
3) daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų rekonstravimo ir gyvenamųjų patalpų paskirties keitimo reikalavimai;
4) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytais atvejais);
5) aplinkos apsaugos institucijos nustatyti gamtos išteklių naudojimo reikalavimai (tuo atveju, kai neprivalomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, bet užbaigus statyti statinį yra reikalingas šios institucijos leidimas naudoti gamtos išteklius);
6) už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos išduotas laikinasis apsaugos reglamentas, kurio sąvoka apibrėžta Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme;
7) Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas saugomos teritorijos individualus apsaugos reglamentas (arba laikinas reglamentas), kurio sąvoka apibrėžta Saugomų teritorijų įstatyme;
8) kiti įstatymų nustatyti reikalavimai.
Atsakovas atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pareiškėjui motyvuodamas tokį atsisakymą Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktu bei minėtu Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 raštu Nr. 21(2-4)-2-296 (atsakovo Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2009-08-27 raštas Nr. PAPS (5.32)-236, b. l. 13, 62). Pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 73 punktą gyvulininkystės, paukštininkystės ir žemės ūkio įmonių pastatų sanitarinės apsaugos zonos nustatomos pagal žemės ūkio įmonių ar objektų paskirtį ir dydį. Žemės ūkio technikos bei automobilių garažams ir techninio aptarnavimo bei remonto parkams, kuriuose yra iki 200 mašinų, nustatytas 50 m sanitarinės zonos dydis. Kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 rašte Nr. 21(2-4)-2-296 nėra nustatyta, kad pareiškėjo norimas statyti pastatas negalėtų būti statomas sutinkamai su kurių nors teisės aktų reikalavimais. Šiame rašte tik išdėstomos sąlygos, kurias įvykdęs asmuo galėtų pastatą statyti. Tuo tarpu ginčijamame atsakovo sprendime, nors ir pažymėjus, kad jis remiasi Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 raštu Nr. 21(2-4)-2-296, jau yra nurodytas konkretus statybą draudžiantis teisės aktas.
Sanitarinės zonos gali būti nustatomos sutinkamai su Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsniu. Subjektai, galintys nustatyti sanitarines zonas yra asmenys, projektuojantys, statantys, rekonstruojantys, valdantys ar turintys nuosavybės teise statinius, kuriuose vykdoma veikla yra epidemiologiškai svarbi arba susijusi su žmogaus gyvenamosios aplinkos tarša, projektuoja ir įrengia aplink šiuos statinius sanitarinės apsaugos zonas. Pažymėtina, kad sanitarinės zonos nustatomos ne bet kuriuo metu, o rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus ar atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą, kurių metu pasikeičia planuojamos ūkinės veiklos rūšis ar jos intensyvumas. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymą organizuoja teritorijų planavimo organizatorius. Ūkinės komercinės veiklos rūšis, kurioms nustatomos sanitarinės apsaugos zonos, sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, režimo reikalavimus nustato Vyriausybė.
Sveikatos apsaugos ministras 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtino Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo patvirtinimo taisykles. Šių taisyklių 2 punktu buvo nustatyta, kad sanitarinės apsaugos zonos įrengiamos ūkinės komercinės veiklos rūšims, įrašytoms į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą bei nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąrašą, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50. Sanitarinių apsaugos zonų ribos gali būti nustatomos 1) atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, jų tikslingumą ir ribų dydžius pagrindžiant poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje bei 2) pagal teisės aktų nustatytus sanitarinių apsaugos zonų ribų dydžius. Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų taisyklių 12 punkte išvardinti subjektai, kurie nustato sanitarinių apsaugos zonų ribas, tačiau tarp šių asmenų savivaldybė neįvardinta. Todėl spręsti dėl to, ar pareiškėjui turi būti nustatyta sanitarinės apsaugos zona, savivaldybės administracija yra nekompetentinga. Atsakovas rėmėsi Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 nustatyta sanitarinės apsaugos zona. Tokio pobūdžio zonai nustatyti turi būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir kitoms sanitarinės apsaugos zonoms, kadangi jokios išimtys nenustatytos. Be to, taisyklėse pateikiama griežta ir sudėtinga sanitarinių zonų rengimo, derinimo, viešo svarstymo, registravimo procedūra. Tik atlikus šiuos veiksmus yra galima remtis tuo, kad ūkinė veikla prieštarauja sanitarinės zonos ribojimams. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sklypas būtų priskirtas kokiai nors sanitarinei zonai. Tai reiškia, kad tokios zonos pareiškėjui priklausančiame sklype nėra. Sanitarinė zona gali būti nustatoma ir atliekant ūkio subjektų rekonstrukcijas, gamybos proceso modernizavimą ar keitimą. Taigi ir byloje nagrinėjamos statybos atveju, tačiau reikalingos procedūros nebuvo atliktos.
Kadangi Šalčininkų rajono savivaldybės administracija neteisingai pritaikė teisės aktą, tai atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto normoms kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.
Kaip jau minėta sanitarinės zonos gali būti registruojamos atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, jų tikslingumą ir ribų dydžius pagrindžiant poveikio visuomenės sveikatai ataskaitoje. Kaip tik dėl tokiai ataskaitai reikalingų duomenų galimo 2009-08-24 rašte kreipėsi Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyrius. Sanitarinių zonų buvimas pareiškėjo planuojamoje veikloje yra galimas. Prie sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų taisyklių pridėtoje lentelėje numatytos sanitarinės zonos, taikomos prie esančių garažų. Sveikatos apsaugos ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50 patvirtintame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų sąraše taip pat yra išvardinta žemės ūkio veikla, o pareiškėjas yra įsteigęs ūkininko ūkį.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriui nusprendus daryti atranką šios zonos gali būti ir pakeistos, jei tam atsirastų pagrindų, nes lentelė skiriama tiems atvejams, kai planuojamos ūkinės veiklos vertinimas neatliekamas. Atrankos būdu atliekant visuomenės sveikatos vertinimą kartu yra vadovaujamasi bendrais visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme numatytais principais - visuomenės sveikatos priežiūros visuotinumu, priimtinumu, tinkamumu, prieinamumu ir moksliniu pagrįstumu; valstybės skatinama sveikatai naudinga ūkine komercine veikla ir iniciatyva; visuomenės sveikatai kenksmingos veiklos draudimu ar ribojimu; valstybės valdymo institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimu formuojant ir įgyvendinant visuomenės sveikatos politiką ir kitais. Todėl galima užtikrinti visų gyvenamojoje vietovėje gyvenančių asmenų teisių ir interesų apsaugą.
Ketvirtuoju punktu pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 32 dalies suskirstymą yra įtraukti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Tai reiškia, kad klausimai dėl veiklos vertinimo turi būti išspręsti iki sąlygų sąvado išdavimo. Bylos atveju Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyrius paprašė pateikti informaciją tam, kad būtų galima vykdyti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankai. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 25 straipsnyje, reglamentuojančiame visuomenės sveikatos saugos užtikrinimą planuojant teritorijas, pradedant ir plečiant ūkinę veiklą, nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, rengdami planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo dokumentus ir statinių projektus, įstatymų nustatyta tvarka atlieka poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Vadinasi visuomenės sveikatos vertinimo dokumentai rengiami toje pačioje stadijoje kaip ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Vienu iš poveikio aplinkai tyrimo tikslų yra nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai,(...). Ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai bei pateikta ši informacija: (...) aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas (Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 4, 9 straipsnis). Tai reiškia, kad visuomenės sveikatos poveikio tyrimas yra vienu iš planuojamos ūkinės veiklos vertinimo elementų. Tačiau šis poveikio sveikatai vertinimas gali būti daromas ir kitais papildomais atvejais nei numatyta Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatyme. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 25 straipsnio 2 dalis sako, kad atliekamo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais atvejais ir vertinimo atlikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Ši tvarka nustatyta Sveikatos ministro 2003-01-31 įsakymu Nr. V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų ir vertinimo atlikimo tvarkos patvirtinimo“.
Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl projektavimo sąlygų išdavimo turi būti išspręstas pakartotinai. Visų pirma, pareiškėjui pateikus informaciją dėl poveikio visuomenės sveikatos vertinimo atrankai, sutinkamai su Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009-08-24 raštu, turi būti išspręstas klausimas dėl atrankos reikalingumo bei reikalingumo steigti sanitarines apsaugos zonas pagal Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 patvirtintas taisykles. Tuo metu kai bus nustatytos sąlygos ūkinei veiklai dėl sanitarijos, visuomenės sveikatos požiūriu taikomų reikalavimų, bus galima spręsti klausimą dėl projektavimo sąlygų išdavimo.
Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 44straipsniu pareiškėjui iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
n usprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2009-08-27 sprendimą Nr. PAP3(S.32)-236 panaikinti ir įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją V. Š. prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo išnagrinėti pakartotinai, laikantis teisme sprendime išdėstytos tvarkos.
Priteisti V. Š. iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 100 Lt (šimtas Lt) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.