Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-814-796/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-22
Bylos Nr.: e2A-814-796/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-01116-2020-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Kristina Domarkienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas: D. J., I. S.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės ,,Gesveža“
Trečiasis asmuo: S. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-814-796/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01116-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.6; 3.1.7.6; 2.6.8.7; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. J. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gesveža“ ieškinį atsakovams I. S. ir D. J. dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo ir atsakovų I. S. ir D. J. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gesveža“, trečiajam asmeniui S. G. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 6 670 Eur skolą už atliktus gyvenamojo namo stogo keitimo ir priestato statybos rangos darbus, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 6 670 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant žyminį mokestį. Nurodo, kad atsakovams priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai kartu veda bendrą ūkį. Atsakovas D. J. kreipėsi į ieškovės vadovą S. G. dėl jų šeimos gyvenamojo namo statybos rangos darbų. S. G. ir atsakovas D. J. susitikę žodžiu susitarė dėl statybos rangos darbų – stogo keitimo, susitarė dėl šių darbų pobūdžio, apimties, terminų ir galutinės kainos. Atsakovas sutiko su ieškovės apskaičiuota stogo keitimo kaina – 6 750 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), kartu su PVM stogo keitimo kaina sudaro 8 167,50 Eur. Ieškovei pradėjus statybos rangos darbus atsakovas užsakė papildomus darbus – paprašė pastatyti priestatą. Ieškovės vadovas ir atsakovas susitarė ir dėl šių statybos darbų, galutinės kainos. Atsakovas sutiko su ieškovės apskaičiuota priestato statybos kaina – 2 900 Eur be PVM (kartu su PVM priestato statybos kaina sudaro 3 509 Eur). Pažymi, kad rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau abiejų šalių elgesys, siekiai ir lūkesčiai atitinka žodinės statybos rangos sutarties esmę. Teigia, kad žodinės statybų rangos sutarties, kurios dalykas – gyvenamojo namo statybos rangos darbai, šalimis – užsakovais buvo abu atsakovai, todėl jiems atsirado prievolė atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Ieškovė darbus atliko ir jų kaina su PVM sudaro 11 670 Eur. Pažymi, kad darbams atlikti pirko statybines medžiagas už 4 469,25 Eur ir ši suma įskaičiuota į šalių sutartą statybos rangos darbų kainą. Mano, kad atliko stogo keitimo ir priestato statybos darbus be nukrypimų ar esminių defektų, galinčių turėti įtakos statybos objekto kokybei. Teigia, kad siuntė PVM sąskaitą faktūrą atsakovams apmokėti, tačiau už darbus nebuvo sumokėta.

Atsiliepimas

2. Atsakovas D. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti baudą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 2 dalyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 metais sugalvojo padaryti draugei (I. S.) staigmeną – pakeisti jai priklausančio gyvenamojo namo stogą ir perstatyti verandą. Teigia, kad S. G., kaip galinčio atlikti rangos darbus, kontaktus rado per pažįstamus, jis sutiko atlikti darbus. Nurodo, kad susitikimo metu S. G. nurodė, jog dirba pagal individualios veiklos pažymą, nėra PVM mokėtojas, dėl to darbus atliks pigiau. Teigia, kad sutartis nebuvo pasirašyta ir buvo sumokėtas 2 000 Eur avansas. Nurodo, kad atliekant darbus S. G. buvo sumokėta 7 000 Eur suma, vėliau paaiškėjus rangos darbų trūkumams S. G. atsisakė juos šalinti. Teigia, kad sutarčių su uždarąja akcine bendrove „Gesveža“ nesudarinėjo, bendravo tik su S. G..

3. Atsakovė I. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti baudą, numatytą CPK 95 straipsnio 2 dalyje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nėra sudariusi nei rašytinės, nei žodinės rangos sutarties, niekieno neprašė keisti stogo. Mano, kad neturi jokių pareigų uždarajai akcinei bendrovei „Gesveža“ ar S. G., nėra skolinga ir nebuvo sudariusi jokių sutarčių, o 2019 m. gruodžio mėnesį jau rado faktiškai pakeistą stogą ir perstatomą verandą.

Šalies argumentai

4. Atsakovai priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti 7 000 Eur už nekokybiškus statybos darbus atsakovės naudai, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 200 Eur statinio ekspertizės išlaidų ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp šalių nebuvo susitarta dėl tiek pačios sutarties sudarymo sąlygų, tiek dėl esminių sutarties sąlygų. Atsakovai nesutinka, kad ieškovui būtų kokia nors forma pateikę užsakymą dėl ieškinyje minimų darbų atlikimo ir kad būtų sudarę su ieškovu rangos sutartį, kur būtų buvusios aptartos visos esminės tokios sutarties sąlygos. Taip pat atsakovai nesutinka dėl ieškinyje nurodytos sumos suderinimo. Atsakovų nuomone, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti rangos teisinių santykių tarp šalių buvimo faktą. Atsakovas 2019 m. kreipėsi į ieškovės atstovą, kaip į statybos srities profesionalą, su prašymu atlikti gyvenamajame name statybos darbus ir parengti reikiamą dokumentaciją šiems darbams pradėti. Ieškovės atstovas patikino, kad jokios dokumentacijos numatomiems statybos darbams nereikia, todėl darbus pradėjo vykdyti, t. y. tarp šalių rašytinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Teigė, kad per kelis kartus ieškovės atstovui sumokėjo 7 000 Eur, tai yra visą sutartą darbų kainą, nors darbai dar ir nebuvo baigti. Galiausiai ieškovės atstovas pradėjo reikalauti didesnės sumos pinigų, tačiau buvo pastebėti atliktų darbų trūkumai, dėl to atsakovas atsisakė sumokėti dar papildomai reikalaujamus pinigus, kurie nebuvo aptarti ir šalių suderinti. Atliktos ekspertizės metu nustatyta didelių pažeidimų, kurie įrodo, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir po atliktų darbų pastatas tapo avarinės būklės, dėl to skubiai reikia atliktus darbus ištaisyti iš esmės. 2021 m. kovo 18 d. eksperto (specialisto) išvadoje konstatuoti darbų defektai, todėl būtina papildomai nutinkuoti kreivas priestato mūro sienas, kuriose užfiksuoti neleistini nukrypimai. Skaičiuojant kompiuterine programa vidutinėmis rinkos kainomis, defektų šalinimo kaina – 12 386,36 Eur. Dėl netinkamai ir nekokybiškai, be reikiamų leidimų atlikusi stogo keitimo ir priestato statybos darbus, ieškovė privalo atlyginti visus atsakovų patirtus nuostolius, tai yra atsakovų sumokėtus 7 000 Eur. Nors rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų ieškovei sumokėtus pinigus, nėra, tačiau, ieškovei pripažinus, kad 5 000 Eur iš atsakovų gavo, ir įvertinus ieškovės nesąžiningumą, darytina išvada, jog neginčijamai turėtų būti tikima atsakovų nurodytomis faktinėmis ginčo aplinkybėmis, taip pat ir ieškovei sumokėta pinigine suma, tai yra 7 000 Eur, ir priteistos atsakovo patirtos 1 200 Eur išlaidos už atliktą statinio ekspertizę, iš viso 8 200 Eur.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. G. pateikė atsiliepimą, jame su ieškiniu sutiko ir reikalavimus palaikė. Nurodo, kad ginčo laikotarpiu individualios ar ūkinės veiklos pagal patentą nevykdė, dirba ieškovės vadovu. Teigia, kad į jį kreipėsi D. J., kuris norėjo atlikti namo stogo keitimo darbus. S. G. ir D. J. apžiūrėjo pastatą ir susitarė dėl darbų, kainos. Teigia, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šalių elgesys, siekiai atitiko žodinės statybos rangos sutarties esmę. Nurodo, kad ieškovė pirko medžiagas, darbus atliko ir darbų rezultatas jo perdavimo atsakovams momentu turėjo įprastai reikalaujamas savybes. Po darbų užbaigimo buvo siūloma priimti darbus pagal atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau D. J. atsivežė draugą, kuris nustatinėjo abstrakčius trūkumus. Teigia, jog siūlė trūkumus šalinti, tačiau atsakovas D. J. kėlė konfliktinę situaciją, pareiškė, jog jam niekas neįdomu ir nežada mokėti už darbus, atsisakė pasirašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, ieškinį tenkinus iš dalies priteista solidariai iš atsakovų ieškovės naudai 4 644,63 Eur skola už atliktus statybos rangos darbus, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno atsakovo po 728 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusi ieškinio dalis atmesta, iš dalies tenkinus priešieškinį iš ieškovės priteista atsakovės I. S. naudai 2 968,83 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusi priešieškinio dalis atmesta, priteista iš ieškovės valstybės naudai 18,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir valstybės naudai priteista iš atsakovų po 21,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1 Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat šalių, ekspertų paaiškinimai patvirtina, kad 2019 m. lapkričio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta žodinė darbų rangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio I. S., rangos darbus. Rangos darbai faktiškai buvo atlikti, tačiau atsakovai nereaguoja į siunčiamas pretenzijas dėl darbų apmokėjimo. Atsakovai su reiškiamais reikalavimais nesutinka, teigia, kad darbai atlikti nekokybiškai, dėl to teikia priešieškinį dėl nuostolių priteisimo.

4.2 Dėl sutarties šalies – rangovo identifikavimo teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, sutartis buvo sudaryta su ja, kaip rangove, o, atsakovų teigimu, – su trečiuoju asmeniu S. G.. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo S. G. yra ieškovės vadovas, kitos veiklos nevykdo. Teismas atmesdamas atsakovų argumentus, jog S. G. jie pasamdė radę skelbimą, nurodė, kad tokio įrodymo (skelbimo) į bylą neteikė. Teismas atsižvelgęs į tai, kad su S. G. buvo tariamasi žodžiu, nustatė, kad tai nereiškia, jog buvo tariamasi su šiuo asmeniu dėl darbų atlikimo. Pažymėjo, kad atsakovai vengė sudaryti rašytines sutartis, pasirašyti dokumentus, be to, neteikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog buvo pagrindas manyti ar tikėtis, jog sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu S. G.. Atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog žodinę darbų rangos sutartį sudarė su fiziniu asmeniu S. G., o ne su ieškove.

4.3 Dėl sutarties šalies – užsakovų identifikavimo teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, šioje byloje rangos darbų užsakovai yra abu atsakovai, o, atsakovų teigimu, I. S. nėra rangos sutarties šalis. Teismas įvertinęs aplinkybes, jog remontai buvo atliekami I. S. nuosavybės teise priklausančiam pastatui, į tai, jog jai buvo siunčiami dokumentai dėl darbų atlikimo, į tai, jog I. S. gyvendama tame pačiame mieste kaip ir rekonstruojamas namas negalėjo nepastebėti stogo keitimo fakto, į tai, jog ji buvo apsilankiusi ir statybvietėje, padarė išvadą, kad šiuo atveju aplinkybių visuma labiau patvirtina, kad su ieškove žodinę gyvenamojo namo darbų rangos sutartį sudarė abu atsakovai.

4.4 Dėl skolos priteisimo teismas nurodė, kad šiuo atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog visa mokėtina kaina už atliktus darbus sudaro 11 670 Eur ir atsakovai yra sumokėję 5 000 Eur už atliktus darbus. Likusi mokėtina dalis sudaro 6 670 Eur. Teismas atsižvelgęs į tai, jog atsakovai nepateikė duomenų ir neįrodė, kad sumokėjo ieškovei 2 000 Eur avansą, į tai, jog šalys sudarydamos sutartį žodžiu susitarė atlikti darbus be PVM, nusprendė ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies, sumažinant prašomą priteisti 6 670 Eur sumą PVM, tai yra 2 025,37 Eur suma, ir priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 4 644,63 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus.

Šalies argumentai

4.5 Dėl nuostolių atlyginimo teismas nurodė, kad atsakovai priešieškiniu prašo priteisti ieškovės atliktų darbų šalinimo išlaidas. Siekiant nustatyti galimus defektus 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi paskirta ekspertizė, kurią atliko įmonė „Techninis tikrinimas ir analizė“. Pagal šio eksperto išvadą, statybos darbai įvertinti kaip tinkami, atlikti laikantis statybos taisyklių ir kokybės standartų. Atsakovai byloje taip pat pateikė jų užsakymu atliktos 2021 m. kovo 18 d. ekspertizės išvadą, kuria nustatyti rangos defektai, suma – 12 386,36 Eur. Šalims nesutarus dėl defektų skirta papildoma ekspertizė, kurią atliko prof. dr. S. M., jis nurodė defektus, kurių ištaisymo suma – 2 968,83 Eur. Teismas, atsižvelgęs į pateiktas ekspertų išvadas, konstatavo, jog šiuo atveju atsakovų pateikta išvada nelaikytina patikimu įrodymu darbų kokybei nustatyti, be to, jos atlikimo metu buvo atliekami statybos darbai, todėl šiuo atveju teismas, įvertinęs ekspertizių aktų duomenimis, nutarė, jog prof. dr. S. M. nustatyti defektai ir jų apimtis yra nustatyti tinkamai, todėl nusprendė priteisti atsakovei I. S. 2 968,83 Eur nuostolių atlyginimą.

4.6 Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atsakovai prašydami priteisti ir 1 200 Eur ekspertizės, kurią atliko savo iniciatyva, išlaidas šias išlaidas patyrė jau esant paskirtai teismo ekspertizei. Atsižvelgdamas į tai, jog byloje jau buvo paskirta teismo ekspertizė, teismas nusprendė atsakovų prašymą priteisti 1 200 Eur už statinio ekspertizę atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinis buvo atmestas, taip pat dalį, kuria patenkintas ieškovės ieškinys ir priteistos iš atsakovų procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti visiškai – priteisti iš ieškovės 7 000 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 450 Eur už eksperto (specialisto) išvadą ir teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje bei visas bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, prašo Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės apeliacinio skundo argumentai:

5.1 Nurodo, kad teismo sprendimas turės įtakos S. G. teisėms ir pareigoms, todėl jis įtrauktinas į bylą trečiuoju asmeniu. Teigia, kad kyla ginčas, kas yra rangovas, atlikęs darbus, todėl nustačius, kad sutartis buvo sudaryta ne su uždarąja akcine bendrove „Gesveža“, o su S. G., tai taptų pagrindu atmesti ieškovės ieškinį.

7.1 Nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog rangos sutartis buvo sudaryta su juridiniu asmeniu, neatsižvelgė į tai, kieno naudai ir interesais S. G. veikė, kas buvo naudos gavėjas. Apeliantų teigimu, su juridiniu asmeniu nebuvo susitarta, jis negavo ir negalėjo gauti pajamų, o sandoris naudingas tik S. G.. Mano, jog būtent įmonės vadovas nebuvo suinteresuotas sutarčių sudarymu ir sąskaitų išrašymu.

7.2 Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad uždarosios akinės bendrovės „Gesveža“ įsipareigojimų nepatvirtina apskaitos dokumentai, o teismui pateikti dokumentai parengti tik dėl akių (fiktyvūs), jie nėra deklaruoti ir pagal juos nėra sumokėti mokesčiai. Pažymi, jog ieškovė faktiškai darbų neatliko, statybinių medžiagų nepirko.

7.3 Nurodo, kad ieškovė ir I. S. jokių rangos sutarties sąlygų nederino, todėl teismo išvada, jog ji turi mokėti už atliktus darbus, nepagrįsta. Mano, jog ši teismo sprendimo dalis neteisinga ir prieštarauja rangos sutarties prigimčiai.

7.4 Nurodo, kad ieškovės pateikti dokumentai yra parengti atgaline data, darbų priėmimo–perdavimo aktas pasirašyti nebuvo pateiktas, minėti įrodymai buvo įvertinti netinkamai. Pažymi, kad šiuo atveju abejonės turėjo būti vertinamos vartotojų naudai. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovai prašė sumažinti atliktų darbų kainą grąžinant trečiajam asmeniui sumokėtą 7 000 Eur sumą atsižvelgiant į nustatytus defektus, tačiau šių aplinkybių teismas tinkamai nenustatė.

7.5 Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino prof. dr. S. M. išvadą, neatsižvelgė į tai, jog ji yra prieštaringa kitai byloje atliktai eksperto N. B. išvadai. Teigia, jog ši sprendimo dalis tinkamai nemotyvuota, nepašalinti esminiai prieštaravimai. Pažymi, jog ekspertas prof. dr. S. M. pripažino, jog jam nebuvo pateikta dalis dokumentų, jis negalėjo apžiūrėti visų konstrukcijų, dėl to pateikta išvada nėra atsakyta į byloje iškeltus klausimus. Pažymi, jog ekspertas neatliko ir būtinų laboratorinių tyrimų, nereikalavo papildomų duomenų ekspertizei atlikti.

7.6 Nurodo, kad teismas įrodymus vertino vienpusiškai, nesivadovavo apeliantų pateikta ekspertizės išvada, kurioje nustatyta, jog defektų šalinimo kaina yra 12 386,36 Eur. Ši išvada patvirtina, jog darbai atlikti netinkamai, ieškovė darbus atliko be statybos leidimo ir projekto, tačiau teismas apeliantų pateiktomis eksperto išvadomis nesivadovavo.

7.7 Nurodo, kad teismas netyręs, neanalizavęs ekspertų aktų, nenurodęs nė vieno motyvo padarė išvadą, jog yra pagrindas priteisti atsakovei 2 968,83 Eur nuostolių atlyginimą. Teigia, kad teismo išvados yra nelogiškos, padarytos neįvertinus visų byloje esančių duomenų. Pažymi, jog teismas neatliko ir teismo ekspertų duotų paaiškinimų teisinio vertinimo.

7.8 Nurodo, kad apeliantai patyrė 1 200 Eur išlaidų už atliktą statinio ekspertizę, tačiau teismas šių išlaidų apeliantams nepriteisė, motyvuodamas tuo, jog tuo metu buvo paskirta ekspertizė. Mano, kad tokia teismo išvada nepagrįsta, kadangi byloje nesant pateiktos tinkamos eksperto išvados turėjo kreiptis į ekspertą savo inciatyva, siekdami pagrįsti savo atsikirtimus.

Atsiliepimas

2 Atsiliepimu į apeliantų apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai ieškovės atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentai:

8.1 Nurodo, kad trečiasis asmuo S. G. nevykdė individualios veiklos ar kitos ūkinės veiklos, dirbo ieškovės vadovu, todėl, priešingai, nei teigia apeliantai, negalėjo rangos darbų vykdyti kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Teigia, kad apeliantai buvo suinteresuoti užsakyti darbus ir gauti rezultatą, darbai buvo atlikti, tačiau apeliantai ieškovės siunčiamus dokumentus ignoravo.

8.2 Nesutinka su apeliantų argumentais, jog apeliantė I. S. nėra žodinės rangos sutarties šalis. Teigia, jog apeliantė negalėjo nematyti savo namo stogo keitimo, ji pati lankėsi statybvietėje, darbai buvo atlikti jų naudai, todėl abu apeliantai buvo darbų užsakovai.

8.3 Nurodo, kad, priešingai, nei teigia apeliantai, būtent ieškovė savo sąskaita pirko medžiagas rangos darbams, taip pat išrašė kasos pajamų orderį dėl avanso gavimo. Nurodo, kad ieškovė nupirko statybinių medžiagų už 4 469,25 Eur sumą, kuri įskaičiuota į šalių sutartą statybos rangos darbų kainą.

8.4 Nurodo, kad, priešingai, nei teigia apeliantai, ieškovė pateikė darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašyti, tačiau D. J. atsisakė jį pasirašyti, abstrakčiai kabinėjosi prie smulkių trūkumų, nors apeliantai iki šiol objektu naudojasi.

8.5 Nurodo, kad apeliantų samdyto specialisto išvada pagrįstai kėlė abejonių teismui. Neaišku, kokius dokumentus teikė apeliantai pasamdytam specialistui, nes nebuvo jokių statybos projekto ir statybos vadovų paaiškinimų, nepateiktos panaudotų medžiagų eksploatacinės savybės. Pažymi, kad, atliekant ekspertizes, pastatas buvo toliau remontuojamas.

8.6 Nurodo, kad apeliantai siekia sukelti abejonių subjektyviais samprotavimais ir taip nuginčyti eksperto išvadas, tačiau vien tai, kad teismo paskirta ekspertizė yra apeliantams nepalanki, nereiškia, kad jų pačių iniciatyva ir užsakymu atliktos eksperto N. B. statinio ekspertizės (specialisto) išvada yra teisingesnė ir teismas ja privalo labiau vadovautis. Ieškovė pritaria teismo išvadai, kad N. B. surašytos išvados nelaikytinos patikimu įrodymu darbų kokybei nustatyti.

8.7 Nurodo, kad apeliantai savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą N. B. dėl statinio ekspertizės, nors byloje 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi jau buvo paskirta teismo ekspertizė, todėl, ieškovės vertinimu, ji neprivalo atlyginti atsakovams 1 200 Eur už jų iniciatyva bylos nagrinėjimo metu atliktą statinio ekspertizę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė

10. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, – 2019 m. lapkričio mėnesį tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio apeliantei I. S., remonto darbus. Buvo sutarta, jog rangovas atliks šiuos statybos darbus: stogo keitimas, paaukštinimas, mūro įrengimas, priestato pertvarkymas ir kt. Sutarta darbų kaina: stogo keitimo – 6 750 Eur (su PVM 8167,50 Eur). Darbų metu sutarta ir dėl papildomų darbų: gyvenamojo namo priestato pertvarkymo, aptarta priestato statybos darbų kaina – 2 900 Eur (su PVM 3 509 Eur). Ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė atliekamų darbų sutartį, kurios gyvenamojo namo savininkė I. S. nepasirašė. 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovė išrašė kasos pajamų orderį Nr. 003 dėl 5 000 Eur avanso gavimo už stogo remontą. 2019 m. gruodžio 27 d. surašė darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame įvardijo atliktus darbus ir nurodė atliktų darbų kainą. Be to, ieškovė registruotu paštu išsiuntė 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini) atsakovams apmokėti, tačiau rangos darbai nėra apmokėti, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš apeliantų 6 670 Eur už atliktus gyvenamojo namo stogo keitimo ir priestato statybos rangos darbus. Apeliantai su reikalavimais nesutinka, teigia, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, dėl to pareiškė priešieškinį, reikalaudami iš ieškovės priteisti 7 000 Eur už nekokybiškus statybos darbus bei 1 200 Eur už statinio ekspertizę atsakovės naudai.

11. Byloje kilo ginčas dėl žodinės rangos sutarties sudarymo aplinkybių, tai yra dėl to, kas šiuo atveju yra žodinės rangos sutarties rangovas – ieškovė ar ieškovės vadovas, taip pat ir ar I. S. buvo rangos sutarties šalis – darbų užsakovė. Byloje taip pat keliami klausimai dėl atliktų darbų kokybės, trūkumų šalinimo, apeliantams nurodant, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius ekspertizės aktus, netinkamai aiškino juose pateiktas išvadas, tinkamai nesivadovavo apeliantų iniciatyva atliktos ekspertizės išvadomis. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo ir sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai dėl skolos priteisimo.

Dėl rangos sutarties šalies – rangovo

12. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pirmiausia nurodo, kad teismas netinkamai identifikavo žodinės rangos sutarties šalį – rangovą, neanalizavo ir neatskleidė, kieno naudai ir interesais buvo sudaryta sutartis. Teigia, kad sutartis buvo sudaryta ne su ieškove uždarąja akcine bendrove „Gesveža“, o su jos vadovu – trečiuoju asmeniu S. G., kadangi ieškovė faktiškai darbų neatliko, statybinių medžiagų nepirko, o ieškovės teikiami įrodymai – apskaitos dokumentai, kuriais grindžiamas paslaugų suteikimas yra fiktyvūs. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys 2019 m. lapkričio mėnesį sudarė vartojimo rangos sutartį dėl stogo remonto ir priestato įrengimo darbų atlikimo. Rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kaip kilusius iš vartojimo rangos teisinių santykių, ir ginčą sprendė remdamasis CK 6.672–6.680 straipsnių nuostatomis. Nagrinėjamu atveju vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl darbus atlikusio rangovo identifikavimo, pažymėtina, jog šiuo atveju tarp šalių buvo sudaryta žodinė sutartis, dalyvaujant trečiajam asmeniui S. G., kuris yra ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gesveža“ vadovas ir darbuotojas, ir atsakovui D. J., kuris su atsakove I. S. veda bendrą ūkį ir kurios naudai – jai nuosavybės teise priklausančiam objektui buvo atlikti rangos darbai (nutarties 10 punktas).

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog šioje byloje, esant tarp šalių sudarytai žodinei rangos sutarčiai, apeliaciniu skundu keliami klausimai, kas yra sutarties šalis – rangovas, tai yra ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gesveža“ ar trečiasis asmuo S. G., kas yra užsakovas, tai yra ar šiuo atveju rangos darbus užsakė ir I. S., į tai, kad šalys šiuo atveju nesudarė rašytinės vartojimo rangos sutarties ir jokių kitokių papildomų rašytinių susitarimų dėl rangos darbų vykdymo (priestato statymo), pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atskirtimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

15. Pirmiausia, pažymėtina, kad nors apeliantai įrodinėja, kad šiuo atveju rangovas buvo būtent trečiasis asmuo S. G., tačiau, remiantis tiek byloje esančiais duomenimis, tiek teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jokie reikalavimai, pretenzijos trečiajam asmeniui S. G. dėl netinkamai atliktų rangos darbų nėra ir nebuvo pareikšti, o priešingai, kaip matyti, šiuo atveju apeliantai nuostolius dėl netinkamai atliktų rangos darbų atlikimo priešieškiniu reikalauja priteisti būtent iš uždarosios akcinės bendrovės „Gesveža“, o ne iš, jų vertinimu, netinkamai darbus atlikusio asmens – trečiojo asmens S. G.. Antra, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog apeliantų pozicija, kaip buvo sudaryta sutartis ir kokia informacija apeliantams buvo žinoma apie rangovą, nėra nuosekli. Apeliantas D. J. pirmosios teismo posėdžio metu paaiškino, jog trečiojo asmens S. G. skelbimą dėl teikiamų paslaugų rado internete (pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 11 d. posėdžio garso įrašo 91–93 min.), tačiau teismui nenurodė, kur toks skelbimas buvo paskelbtas, ir neteikė šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, atsiliepime į ieškinį D. J. (Nr. DOK-14885) nurodo visiškai kitas aplinkybes, tai yra kad norėdamas atlikti stogo remonto darbus apie S. G. teikiamas paslaugas sužinojo iš draugų, su juo buvo susisiekta dėl rangos darbų atlikimo. Atsiliepime nenurodyta jokių motyvų, jog S. G. viešai buvo paskelbęs skelbimą, jog atlieka rangos darbus, ir būtent tokio skelbimo pagrindu buvo nutarta sudaryti žodinę rangos sutartį.

16. Kaip matyti (nutarties 15 punktas), šiuo atveju apeliantų paaiškinimai dėl žodinės sutarties sudarymo aplinkybių nėra nuoseklūs ir pozicija, kas šiuo atveju yra rangovas, prieštaringa. Nors apeliantai įrodinėja, kad rangovas yra trečiasis asmuo S. G., tačiau nuostolių atlyginimo reikalauja iš ieškovės, be to, apeliantai neteikia įrodymų, pagrindžiančių jų argumentus (nutarties 15 punktas), jog trečiasis asmuo S. G. viešai paskelbė skelbimą dėl atlygintinų paslaugų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, jog S. G., byloje esančiais duomenimis, individualios veiklos nevykdo, pažymint, jog vartojimo rangos sutartis gali būti sudaryta, kai viena iš šalių yra verslininkas, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog paslaugas apeliantams suteikė būtent S. G., darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog sutarties sąlygos žodžiu buvo derinamos su ieškovės vadovu ir darbuotoju S. G., savaime neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog šiuo atveju S. G. sandorį sudarė veikdamas ne savo vadovaujamos bendrovės – ieškovės interesais. Priešingai, toliau analizuojami byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, jog šiuo atveju sutartis žodžiu buvo sudaryta su uždarąja akcine bendrove „Gesveža“, jai atstovaujant trečiajam asmeniui S. G..

17. Apeliantai teigia, kad statybines medžiagas darbams atlikti įsigijo būtent S. G., o ne ieškovė, ieškovė jokių darbų objekte neatliko, tai, jų vertinimu, pagrindžia argumentus, jog faktinis rangovas buvo trečiasis asmuo S. G., tačiau teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad apeliantai byloje esančius rašytinius įrodymus – pateiktas PVM sąskaitas faktūras dėl statybinių medžiagų įsigijimo – vertina selektyviai, kadangi žodinės vartojimo rangos sutarties vykdymo metu, tai yra nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2020 m. sausio 10 d., būtent uždaroji akcinė bendrovė „Gesveža“ daugiau kaip 17 kartų įsigijo įvairių statybinių medžiagų rangos darbams atlikti. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktos uždarajai akcinei bendrovei „Gesveža“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kuriose nurodytos įvairios įsigyjamos statybinės medžiagos (mediena, varžtai ir kita statybos darbams reikalinga įranga).

18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtinta, kad uždaroji akcinė bendrovė „Gesveža“ parengė I. S. priklausančiame objekte atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kasos pajamų orderį apie iš I. S. priimtas lėšas, PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus. Byloje nėra įrodymų, jog trečiasis asmuo S. G., uždarosios akcinės bendrovės „Gesveža“ vadovas ir darbuotojas, reiškė pretenzijas dėl atliktų darbų ar įsigytų statybinių medžiagų apmokėjimo ir (ar) kad bet kokios pretenzijos buvo reiškiamos trečiajam asmeniui S. G., todėl vien ta aplinkybė, jog pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras S. G. tris kartus įsigijo statybines medžiagas (29,43 Eur, 196,51 Eur ir 1 463,70 Eur sumoms), neleidžia daryti išvados, jog šiuo atveju būtent S. G. buvo šalių sudarytos rangos sutarties rangovas ir tik jo vardu, kaip teigia apeliantai, buvo perkamos statybinės medžiagos šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties darbams atlikti, kad šių medžiagų būtų pakakę rangos darbams atlikti – suremontuoti stogą ir pastatyti priestatą. Priešingai, byloje esančių ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad šiuo atveju rangovė buvo ieškovė, ji sistemingai sutarties vykdymo metu pirko statybines medžiagas, išrašė PVM sąskaitas faktūras, jos darbuotojas atliko darbus ginčo objekte ir ji teikė pretenzijas apeliantams dėl darbų apmokėjimo.

19. Apeliantai nurodo, kad ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gesveža“ byloje teikiami rašytiniai įrodymai, analizuoti nutarties 17 ir 18 punktuose, yra fiktyvūs, parengti atgaline data, parengti tik teisminiam procesui, nurodo, kad nėra aišku, ar už juos yra sumokėti būtini mokesčiai valstybei, tačiau, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, sutiktina su ieškovės argumentais, jog tiek 2020 m. sausio 7 d., tiek 2020 m. sausio 30 d. I. S. buvo siunčiami dokumentai dėl atliktų darbų apmokėjimo, o ieškinys dėl skolos priteisimo buvo pareikštas tik 2020 m. rugpjūčio 5 d., be to, apeliantai neteikė prašymo išreikalauti iš ieškovės buhalterinius dokumentus minėtų argumentų pagrįstumui įvertinti, apklausti 2019 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderyje nurodytą buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį D. R. dėl piniginių lėšų priėmimo aplinkybių, todėl šiuo atveju teismas apeliantų argumentus dėl ieškovės teismui pateiktų dokumentų fiktyvumo vertina kaip deklaratyvius, paremtais subjektyviu ir vienpusišku byloje esančių rašytinių įrodymų interpretavimu. Kita vertus, šiuo aspektu kritiškai vertintini ir argumentai, jog sudaryta sutartis galėjo būti naudinga tik S. G., kadangi, kaip nustatyta (nutarties 17 punktas), šiuo atveju rangos darbus atlikusi rangovė – ieškovė patyrė išlaidų, daugiau kaip 17 kartų pirko įvairių statybinių medžiagų ir įrangą statybos darbams atlikti, jos darbuotojas atliko darbus objekte, todėl akivaizdu, jog ieškovė turėjo objektyvų interesą gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas, be kita ko, ir kompensuojant ir patirtas išlaidas.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju sutartis žodžiu buvo sudaryta tarp rangovo – uždarosios akcinės bendrovės „Gesveža“ ir užsakovų – I. S. ir D. J., yra teisėta ir pagrįsta, padaryta įvertinus tiek šalių paaiškinimus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus. Šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, reiškiami reikalavimai leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai neįrodė, jog sutartį sudarė su trečiuoju asmeniu S. G., o ne su uždarąja akcine bendrove „Gesveža“, kuriai apeliantai ir reiškia reikalavimą dėl 7 000 Eur sumos priteisimo už nekokybiškus statybos darbus.

Dėl rangos sutarties šalies – užsakovo

21. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai identifikavo žodinės vartojimo rangos sutarties šalį – užsakovą. Teigia, kad apeliantė I. S. jokių darbų žodžiu ar raštu neužsakinėjo, byloje įrodymų, kad apeliantė I. S. bendradarbiavo su rangovu, nėra, todėl, apeliantų vertinimu, nėra pagrindo apeliantę I. S. traktuoti kaip žodinės vartojimo rangos sutarties šalį, turinčią pareiga apmokėti darbus, kurių neužsakinėjo.

22. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į apeliaciniu skundu keliamą klausimą – kas šiuo atveju buvo žodinės vartojimo rangos sutarties užsakovas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantės I. S. dalyvavimą rangos procese, suvokimą apie darbų apimtis, išlaidas nustatė remdamasis aplinkybėmis, jog apeliantė I. S. gyvena tame pačiame mieste, kaip ir rekonstruojamas jai priklausantis namas, faktu, jog apeliantė I. S. lankėsi ir statybvietėje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, jog apeliantė I. S. lankėsi statybvietėje, apeliaciniu skundu neginčijama. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apeliantų argumentus, jog jokio bendradarbiavimo tarp apeliantės I. S. ir rangovo nebuvo ir ji nieko apie rangovą ir atliekamus darbus nežinojo, paneigia ne tik anksčiau aptartos aplinkybės, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra už atliktus darbus, 2020 m. sausio 30 d. pretenzija I. S. ir juose nurodyti duomenys.

23. Įvertinus šių įrodymų turinį (nutarties 22 punktas) nustatyta, jog rangovui sutarties vykdymo metu visą laikotarpį buvo žinomi užsakovės – apeliantės I. S. asmens duomenys, faktinis gyvenamosios vietos adresas, kuris sutampa su priešieškinyje nurodytu adresu ir kuriuo ieškovė tiek 2020 m. sausio 7 d., tiek 2020 m. sausio 30 d. registruotąja pašto siunta siuntė dokumentus dėl darbų apmokėjimo. Apelianto D. J. atsiliepime į ieškinį (DOK-14885) nurodyta, kad jis gavo į namus 2020 m. sausio 30 d. pretenziją, šis apelianto nurodytas motyvas pagrindžia, jog pretenzijos turinys ir jame nurodytas rangovas šalims iki ieškinio pateikimo buvo žinomas. Aplinkybę, jog dokumentai registruotąja pašto siunta buvo siunčiami apeliantei I. S. jos gyvenamosios vietos adresu, patvirtina ir Lietuvos pašto duomenys, kurie yra pateikti byloje ir kuriuose nurodyta, jog pranešimas apie siuntą paliktas apeliantės pašto dėžutėje. Atsižvelgiant į tai, darytina labiau tikėtina išvada, jog darbus užsakę apeliantai nurodė ieškovei užsakovės I. S. asmens duomenis, reikalingus dokumentams parengti, nurodė užsakovės gyvenamosios vietos adresą, kur turėtų būti siunčiami ieškovės parengti dokumentai, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog darbus atlikęs rangovas, šiuo atveju ieškovė, žinojo, kas yra darbų užsakovai ir kam teikti dokumentus apie rangos darbų eigą, kokį asmenį, kaip darbų užsakovą, nurodyti apskaitos dokumentuose.

24. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad darbai buvo atlikti apeliantei I. S. nuosavybės teise priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė I. S. gyvendama toje pačioje savivaldybėje ((duomenys neskelbtini)), kur yra nuosavybės teise jai priklausantis objektas, negalėjo nepastebėti ir nematyti jai priklausančio namo stogo keitimo ir priestato statybos darbų. Kaip matyti iš byloje pateiktų fotofiksacijų, atlikti rangos darbai vizualiai reikšmingi – suremontuotas pastato stogas, pastatytas priestatas, be kita ko, pažymint ir tai, jog rangos darbai vyko tam tikrą laiko tarpą, tai yra nuo 2019 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. gruodžio 22 d. O ir be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliaciniu skundu neginčijama, kad apeliantė I. S. lankėsi statybvietėje, todėl darytina labiau tikėtina išvada, jog tiek rangos darbai, tiek darbus atliekantis rangovas apeliantei I. S. buvo žinomi, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma patvirtina faktinę aplinkybę (CPK 185 straipsnis), kad su ieškove žodinę rangos darbų sutartį sudarė abu apeliantai, jiems buvo žinomas rangovas, atlikti darbai ir rangos darbų paslaugų kaina.

Dėl darbų priėmimo–perdavimo akto ir mokėjimo už atliktus darbus

25. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad ieškovės parengtas darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra vienašališkai pasirašytas ieškovės ir (ar) apeliantų, o tai reiškia, jog rangos darbai nebuvo priimti, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra jokių rašytinių duomenų (el. susirašinėjimo, telefoninių žinučių, kvietimo priimti darbus), patvirtinančių, jog apeliantams buvo įteiktas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas. Pažymi, kad trečiajam asmeniui pretenzijos dėl atliktų darbų trūkumų buvo reiškiamos žodžiu, kadangi šiuo atveju rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl šiuo atveju nepagrįsta teismo išvada, jog atlikti rangos darbai buvo priimti ir tenkino apeliantus. Nurodo, kad teismas taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į tai, jog apeliantai prašė sumažinti sutarties kainą, o šiuo atveju teismas nuostolius priteisė pagal ekspertizės akte nustatytas trūkumų vertinimo išlaidas.

26. Remiantis CK 6.662 straipsnio 1 dalimi užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). CK 6.691 straipsnio 1 dalis nustato, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. CK 6.694 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą.

27. Pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Taigi pagal CK 6.662, 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kuriais užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

28. Nors apeliantai įrodinėja, kad šiuo atveju darbai nebuvo priimti, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas nėra pasirašytas, byloje nėra rašytinių įrodymų apie kvietimą priimti darbus, tačiau, teismo vertinimu, šioje situacijoje būtina pažymėti, kad byloje susiklostė tokia situacija, kad šalys vengė sudaryti rašytinius susitarimus, pasirašyti ant ieškovės perduodamų dokumentų. Apeliantai teigia, kad jiems nieko nebuvo žinoma apie atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą, kvietimą priimti darbus, tačiau šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pretenzija dėl atliktų darbų apmokėjimo buvo siunčiama apeliantams registruotu pašto adresu, pretenzijos turinys šalims buvo žinomas, tačiau užsakovai nesikooperavo dėl darbų priėmimo, trūkumų šalinimo, o atsisakė sumokėti darbų kainą ir patys toliau vykdė statybų darbus.

29. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde išsamiai motyvuojama, jog apeliantai negavo jokio rangovo kvietimo priimti darbus, kitų dokumentų, nežino, koks buvo rangovės registruotu paštu siunčiamų dokumentų turinys, o visas procesas vyko žodžiu, tačiau byloje pateikta 2020 m. sausio 30 d. pretenzija patvirtina priešingas aplinkybes – rangovė informavo apeliantus apie atliktus darbus, jų pabaigą ir reikalavimą sumokėti darbų kainos įsiskolinimą. Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, kad jokių rangovės ir (ar) trečiojo asmens dokumentų nėra gavę, tačiau apelianto D. J. atsiliepime į ieškinį (Nr. DOK-14885) nurodyta visiškai priešinga pozicija nei nurodyta abiejų apeliantų pateiktame apeliaciniame skunde dėl faktinių aplinkybių: „Gavęs į namus 2020 m. sausio 30 d. pretenziją, supratau, kad S. G. iš esmės mane apgavo“, todėl šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad apeliantui D. J. buvo žinoma 2020 m. sausio 30 d. pretenzija, ką jis patvirtino atsiliepime į ieškinį, kuri yra pateikta byloje, jos turinys, į tai, jog minėtoje pretenzijoje, be kita ko, nurodytas ir rangovas – uždaroji akcinė bendrovė „Gesveža“, darytina ir išvada, kad apeliantams buvo žinomi rangovo reikalavimai, pareikštų reikalavimų turinys ir kilmė, aplinkybė, jog reikalaujama sumokėti skolą už baigtus rangos darbus.

30. Kita vertus, apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pretenzijos buvo reiškiamos rangovui žodžiu, šios aplinkybės neginčija ir ieškovės atstovas nurodydamas, jog D. J. apžiūrėjęs darbus pareiškė pretenzijas ir atsisakė pasirašyti ant atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, taip pat atsisakė nurodyti ir trūkumus, kuriuos rangovė galėtų pašalinti, todėl šiuo aspektu nesutiktina su apeliantais, jog jiems nebuvo žinomas darbų priėmimo momentas ir kad rangovas neperdavė darbo rezultatų, nesiūlė priimti atliktų darbų. Šiuo atveju apeliantai žinodami tiek apie atliktus darbus, tiek apie rangovės pretenziją (nutarties 29 punktas) nesiėmė jokių veiksmų kooperuotis su rangove (CK 6.658 straipsnis), pašalinti atliktų darbų trūkumus, o iš esmės nusišalino nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo – atsisakė sumokėti už atliktus darbus motyvuodami trūkumais, nesudarydami galimybės pačiai rangovei jų pašalinti, tuo pažeisdami CK 6.38 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, CK 6.59 straipsnį, kuris numato, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

31. Kita vertus, būtina pažymėti ir tai, kad pagal byloje pateiktą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ieškovė rangos darbus baigė 2019 m. gruodžio 22 d., o ekspertizė ieškovės rangos darbų defektams nustatyti apeliantų iniciatyva atlikta tik 2021 m. kovo 18 d., tai yra daugiau nei po metų laiko ieškovei inicijavus teisminį procesą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog visą šį laikotarpį, tai yra iki ekspertizės skyrimo, ieškovei galbūt atsisakius tenkinti žodžiu išsakytas pretenzijas, užsakovai, kaip atidus ir rūpestingi sutartinių santykių dalyviai, tokias pretenzijas reiškė raštu ieškovei ar ieškovės atstovui S. G.. Priešingai, nutarties 29 punkte konstatuota, jog apeliantams buvo žinoma rangovės pretenzija ir jos turinys, tačiau apeliantai jokių tolesnių reikalavimų rangovei dėl trūkumų šalinimo, atsakymo į pretenziją nepateikė, todėl šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, jog apeliantai naudojosi rangovės atliktų darbų rezultatais, juos priėmė ir toliau vykdė statybos darbus, nors atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas ir nebuvo pasirašytas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatyme (CK 6.694 straipsnio 4 dalis) įtvirtintas reikalavimas rangos darbų priėmimą įforminti pasirašytu perdavimo–priėmimo aktu neturi būti suabsoliutinamas, užsakovo pareiga sumokėti už atliktą darbą gali atsirasti ir jam nepasirašius darbų priėmimo akto, jeigu jis faktiškai darbų rezultatą priėmė ir juo naudojasi savo poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).

32. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas – CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatsižvelgė į tai, jog apeliantai priešieškiniu prašė sumažinti sutarties kainą, o šiuo atveju teismas nuostolius priteisė pagal ekspertizės akte nustatytas trūkumų vertinimo išlaidas. Su šiuo argumentu negalima sutikti, kadangi apeliantai priešieškiniu reiškė reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, šalinant ieškovės atliktų darbų defektus, kurie šiuo atveju teismo buvo įvertinti pagal byloje pateiktus tris ekspertizės aktus, atitinkamai priteisiant apeliantams sumą, kuri šiuo atveju kompensuoja dalį sutarties kainos – 2 968,83 Eur, todėl šiuo aspektu nesutiktina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas.

33. Apeliantai taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.193 straipsnio 4 dalį, tai yra, kilus abejonių dėl sutarties, jos nevertino apeliantų, vartotojų naudai. Pažymi, kad teismas padarė išvadą, jog apeliantai neįrodė ir nepateikė faktinių duomenų ar kitokio pobūdžio duomenų, jog ieškovei sumokėjo 2 000 Eur avansą. Apeliantu teigimu, tokių įrodymų ir būti negali, nes atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais jų nefiksuojant apskaitos dokumentais. Be to, šiuo atveju dalies darbų kainos – 5 000 Eur – sumokėjimas pripažįstamas tik dėl to, jog šią aplinkybę patvirtino pati ieškovė nepateikdama rašytinių įrodymų.

34. Pirmiausia pažymėtina, kad, priešingai, nei teigia apeliantai, faktą, jog ieškovei buvo sumokėta 5 000 Eur suma, pagrindžia ne tik ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, trečiojo asmens S. G. paaiškinimai teismo posėdžio metu, tačiau ir ieškovės byloje pateikti rašytiniai įrodymai – uždarosios akcinės bendrovės „Gesveža“ 2019 m. gruodžio 23 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog uždarosios akcinės bendrovės „Gesveža“ kasininkas priėmė iš I. S. 5 000 Eur. Nors apeliantai teigia, kad ieškovės dokumentai yra fiktyvūs, tačiau dėl šių argumentų pasisakyta nutarties 19 punkte, todėl minėti argumentai papildomai nekartojami. Antra, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantai sumokėjo ieškovei 2 000 Eur avansą. Apeliantai teigia, kad abejonės šiuo atveju turi būti vertinamos vartotojų naudai, atsižvelgiant į tai, jog atsiskaitymas vyko grynaisiais pinigais, tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais dėl tam tikrų aplinkybių, faktų buvimo, be kita ko, pažymint, jog šiuo atveju apskritai nėra jokių įrodymų apie 2 000 Eur lėšų perdavimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), antra – pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, taigi šiuo atveju ieškovei pateikus įrodymus, jog ji rangos darbus atliko ir su ja nėra tinkamai atsiskaityta, aplinkybę, jog ieškovės atstovui buvo perduota papildoma 2 000 Eur suma, turi įrodyti pagrįsti, tačiau jokių įrodymų apeliantai teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo.

35. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvados, jog apeliantai rangos darbus priėmė jais pradėję faktiškai naudotis ir atlikdami tolesnius statybos darbus, taip pat jog su ieškove nėra iki galo atsiskaityta už rangos darbus, yra teisėtos ir pagrįstos, nustatytos išsamiai ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nepažeidžiant įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl ekspertizės aktuose nurodytų duomenų vertinimo

36. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atliktų statybos darbų trūkumus, nepagrįstai prioritetą suteikė prof. dr. S. M. ekspertinėms išvadoms. Teigia, kad minėto eksperto išvados yra prieštaringos, abejotinos, atliktos be laboratorinių tyrimų, neturint brėžinių, be mokslinių ir (ar) specialiųjų žinių reikalaujančio tyrimo, o tik vizualiai apžiūrėjus pastatą. Mano, kad teismo eksperto išvada nėra tinkama ir šiuo atveju teismas turėjo vadovautis apeliantų pateiktu eksperto N. B. ekspertizės aktu. Pažymi, jog teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi eksperto Ž. P. 2020 m. gruodžio 25 d. techninio vertinimo aktu, 2021 m. vasario 4 d. akto papildymu, nes Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi konstatavo, jog minėti dokumentai neatitinka formos ir turinio reikalavimų, todėl nevertintini.

37. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantai priešieškiniu byloje įrodinėja, jog dėl netinkamos rangos darbų kokybės rangovė uždaroji akcinė bendrovė „Gesveža“ turi atlyginti apeliantams (užsakovams) nuostolius darbų kokybės trūkumams pašalinti. Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti galimus rangovės atliktų rangos darbų trūkumus, byloje pateiktos trys ekspertų išvados dėl atliktų statybos darbų. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi paskirta ekspertizė techniniam atliktų darbų vertinimui. Ją atliko energetinio naudingumo ekspertas Ž. P.. Šio eksperto išvadoje (vertinimo akte) nurodyta, kad pateikti vertinti statybos darbai yra užbaigti tinkamai, statybos darbų kokybė vertinama teigiamai. Pažymėta, jog užsakovai nepateikė dokumentų, susijusių su vykdomais statybos darbais objekte. Apeliantai savo iniciatyva užsakė atlikti statinio ekspertizę, ją atliko ekspertas N. B., kuris nustatė daug statybos darbų trūkumų, kuriems pašalinti reikalinga 12 386,36 Eur suma. Šalims nesutarus dėl galimų statinio defektų, esant prieštaringoms išvadoms, Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartimi skirta teismo ekspertizė, kurią atliko prof. dr. S. M., jis nustatė, jog statybos darbų trūkumams pašalinti yra pakankama 2 968,83 Eur suma.

38. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktas ekspertų išvadas (nutarties 37 punktas), pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi pateikta prof. dr. S. M. ekspertine išvada, spręsdamas klausimą dėl priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

40. Apeliantai nurodo, kad prof. dr. S. M. ekspertizę atliko neturėdamas visos dokumentacijos, o išvadas teikė vadovaudamasis tikimybės prezumpcija, tai yra neatlikdamas akredituotų laboratorinių tyrimų, nepateikdamas skaičiavimų, kuriais būtų grindžiamos išvados. Vertinant apeliantų argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad ginčo statybos darbai, atlikti objekte, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikti nesant parengto ir suderinto projekto, o teismo ekspertizės atlikimo metu dalis konstrukcijų jau buvo uždengtos dėl toliau atliekamų statybos darbų. Šiuo atveju prof. dr. S. M. atlikdamas ekspertizę atliko ne tik vizualią darbų patikrą, bet siekdamas įvertinti ir darbus, kurie dėl toliau apeliantų vykdytų statybos darbų buvo uždengti, taikė dokumentinį tyrimo metodą (ekspertizės 1 punktas), rėmėsi ekspertų Ž. P. ir N. B. išvadomis, jų užfiksuotomis fotofiksacijomis, kurios yra pateiktos civilinėje byloje.

41. Nors apeliantai nurodo, kad statinio defektai turi būti konstatuoti pagal eksperto N. B. atliktą 2021 m. kovo 18 d. eksperto (specialisto) išvadą, o ne pagal teismo ekspertizės aktą, tačiau sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis galima pažymėti, kad vien tai, jog teismo paskirta ekspertizė yra nepalanki, priešingai nei jų pačių užsakymu atlikta eksperto N. B. statinio ekspertizės (specialisto) išvada, nereiškia, kad byloje teismas turi ja vadovautis priimdamas sprendimą ir ignoruoti teismo paskirtos ekspertizės akte padarytas išvadas. Įvertinus eksperto N. B. pateiktą išvadą svarbu pažymėti, kad ekspertas vadovavosi vienpusiškais apelianto D. J. paaiškinimais (ekspertizės 2.1 punktas; nutarties 40 punktas), o ir be to, toliau analizuojamos prof. dr. S. M. išvados pagrindžia, jog eksperto N. B. išvados buvo klaidingos, padarytos netinkamai atlikus pastato matavimus.

42. Pirmiausia, apeliantai nesutinka su eksperto prof. dr. S. M. išvada, kurioje ekspertas konstatavo, jog panaudotos medžiagos yra tinkamos. Teigia, kad prof. dr. S. M., atsakydamas į teismo klausimą dėl statybos medžiagų tinkamumo (betono stiprio, sutankinimo, armatūros išdėstymo, blokelių, pelėsio), neatliko visų būtinų veiksmų, tai yra nepasitelkė akredituotų laboratorinių tyrimų, taip pat atlikdamas ekspertizę nepasitelkė skaičiavimų išvadoms pagrįsti, o teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ekspertų prof. dr. S. M., Ž. P. ir N. B. išvadas, nesutinka su apeliantais, jog šiuo atveju prof. dr. S. M. išvados dėl medžiagų tinkamumo nėra tinkamai motyvuotos ir (ar) šiuo aspektu yra prieštaringos kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Pirmiausia, byloje buvo pateikti trys ekspertiniai atliktų rangos darbų vertinimai (nutarties 37 punktas) ir šiuo atveju visi ekspertai atlikdami individualias ekspertizes nenustatė poreikio atlikti papildomus akredituotus laboratorinius tyrimus dėl panaudotų medžiagų tinkamumo. Pažymėtina, jog apeliantai prašo vadovautis eksperto N. B. išvada, kuris taip pat ekspertizėje nekonstatavo poreikio atlikti papildomus laboratorinius tyrimus. Antra, priešingai, nei teigia apeliantai, ekspertas prof. dr. S. M. atsižvelgdamas į tai, jog šiuo atveju nėra panaudotų statybos medžiagų atitikties dokumentų, ką byloje konstatavo ir kiti ekspertai, jas įvertino ne tik vizualiai, tačiau įvertino ir civilinėje byloje esančią medžiagą (nutarties 40 punktas), tai nurodė ir išvadoje, nustatė, kad šiuo atveju nėra duomenų spręsti, kad buvo panaudotos netinkamos kokybės medžiagos.

43. Antra, apeliantai nesutinka su eksperto prof. dr. S. M. išvada, kurioje ekspertas konstatavo, jog panaudota ir sumontuota mediena yra kokybiška. Teigia, kad teismo ekspertizės atlikimo metu ekspertas tinkamai neapžiūrėjo viso objekto, neatidengė stogo konstrukcijų apdailos, dėl to lieka neaišku, kaip ekspertas nustatė, kad panaudota mediena yra kokybiška, be pavojingų įtrūkių, pelėsio. Remiantis prof. dr. S. M. pateikta išvada nustatyta, jog ekspertui nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti stogo konstrukcijas iš palėpės (dėl toliau atliktų statybos darbų), tačiau ekspertas vertindamas stogo konstrukciją apžiūrėjo ją išoriškai (išvados 19 puslapis) ir po vizualios apžiūros nustatė, kad panaudota mediena yra kokybiška, be pelėsio, grybo ir pavojingų įtrūkių požymio. Kaip matyti iš eksperto išvadoje pateiktų 2.10 ir 2.11 fotofiksacijų, ekspertas įvertino pastato medines konstrukcijas prie priestato, taip pat gegnių galuose, darydamas išvadas dėl panaudotos medienos tinkamumo, papildomai pažymėjo, jog įvertinęs medieną ir civilinėje byloje esančią medžiagą nenustatė tokių medienos įtrūkimų, kurie keltų grėsmę mechaniniam konstrukcijų atsparumui, todėl šiuo aspektu nesutiktina su apeliantais, jog eksperto išvados nėra tinkamai motyvuotos ir (ar) ekspertas tinkamai neįvertino stogo konstrukcijos.

44. Trečia, apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodo, kad teismas neatliko prof. Dr. S. M. parengtos ekspertizės ir jo paaiškinimų teismo posėdyje teisinio vertinimo, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl prof. dr. S. M. ekspertizės išvadų, kadangi jos skyrėsi nuo N. B. išvadų, ekspertas dalyvavo 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje, kuriame išdėstė argumentus dėl pateiktų ekspertinių išvadų, jas pagrindė, papildomai paaiškino, jog vietoje skiedinio rangovė panaudojo sandarinimo putas, kas nėra teisingas statybinių medžiagų panaudojimas, tačiau to nelaikė esminiu rangos darbų trūkumu, savo ekspertines išvadas palaiko. Minėtos aplinkybės įvertintos ir teismo sprendime, teismas vertindamas prof. dr. S. M. išvadas ir paaiškinimus nurodė, kad eksperto N. B. atlikti matavimai buvo neteisingi, pažymėjo, jog maži įtrūkimai blokeliuose taip pat yra galimi, dėl to nusprendė vadovautis eksperto prof. dr. S. M. teismo ekspertizės išvadomis.

45. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktas ekspertų išvadas, fotofiksacijas, taip pat pažymi, kad eksperto N. B. užfiksuotose visose fotofiksacijose, kur matuojamas sienų netolygumas, ekspertas neužfiksavo visos matavimo priemonės (liniuotės – gulsčiuko), o fiksavo tik jos atitraukimą nuo sienos laisvame liniuotės gale nefiksuojant visos liniuotės padėties. Kaip matyti, prof. dr. S. M. taip pat nurodė, kad eksperto N. B. matavimai yra atlikti netinkamai, matmenis nustatant laisvos liniuotės gale (ekspertizės 20 puslapis). Ekspertas prof. dr. S. M. atlikęs pakartotinius matavimus nustatė, kad nėra aplinkybių daryti išvadai, jog sienos yra nelygios, tai yra padarė priešingą išvadą nei ekspertas N. B.. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į prof. dr. S. M. išvadas, į kitus byloje esančius įrodymus, taip pat ir į eksperto Ž. P. išvadas, nutarė vadovautis prof. dr. S. M. išvadomis.

46. Pažymėtina, jog apeliantai nurodo, kad teismas neturėjo pagrindo vadovautis eksperto Ž. P. išvadomis, nes Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-829-538/2021 pripažino, jog eksperto Ž. P. išvados dėl trūkumų nėra vertintinos, tačiau su šia aplinkybe negalima sutikti, kadangi minėtoje nutartyje konstatuota, jog šiuo atveju eksperto Ž. P. išvados nėra išsamios, be to, šio eksperto išvados prieštarauja eksperto N. B. išvadoms, dėl ko byloje nebuvo pašalintos abejonės dėl atliktų darbų tinkamumo, konstatuotas poreikis atlikti papildomą ekspertizę (minėtos nutarties 20 punktas). Ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje vertindamas prof. dr. S. M. išvadas rėmėsi ir ekspertų Ž. P. ir N. B. išvadomis, leidžia spręsti, jog teismas ekspertines išvadas, bylos aplinkybes vertino išsamiai ir visapusiškai, siekdamas nustatyti tikslius rangos darbų trūkumus, kurių pagrindu ir padarė motyvuotas išvadas, jog šioje byloje teismo ekspertizė yra atlikta tinkamai, o eksperto N. B. išvada turi trūkumų (nutarties 44 ir 45 punktai).

47. Ketvirta, apeliantai nesutinka su eksperto prof. dr. S. M. išvada, kurioje ekspertas pateikė trūkumų šalinimo būdus. Teigia, kad ekspertas nepateikė detalių skaičiavimų, nenurodė, kas turi būti ardoma ir kokios medžiagos turi būti naudojamos defektams pašalinti, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Kaip matyti iš prof. dr. S. M. išvados (dalis dėl mūro nepririšimo, gelžbetoninio žiedo sujungimo), ekspertas aiškiai nurodė, kad defektams pašalinti reikia iškirsti 20 vienetų vagų po 0,5 m ir į jas sudėti 10 mm armatūras (ekspertizės 25 lapas), pateikė nuorodą į tokių darbų atlikimo lokalinę sąmatą (3.1 paveikslėlis ekspertizės išvadoje). Įvertinus šią sąmatą matyti, kad ekspertas detalizavo, kokie veiksmai turi būti atlikti (vagų pramušimas, armatūros įstatymas, vagų užtaisymas, suvedimo sistemų ardymas ir t. t.), todėl šiuo aspektu nesutiktina su apeliantais, jog ekspertas aiškiai nenurodė, kas turi būti atlikta ir kaip turi būti atlikta. Ekspertas pateikė trūkumų šalinimo būdą, tokių darbų atlikimo lokalinę sąmatą. Pažymėtina, kad šiuo atveju prof. dr. S. M. pateikė ir kur kas ekonomiškesnį darbų trūkumų šalinimo būdą į pastatą įterpiant armatūras, kas objektyviai lemia ir mažesnę darbų kainą (2 968,83 Eur), o ekspertas N. B. padarė išvadą, jog darbams ištaisyti iš esmės yra būtinas visų pastato konstrukcijų (mūro, gelžbetonio, stogo) išardymas ir tokių darbų atlikimui yra būtina 12 386, 36 Eur suma.

48. Apeliantai kritikuodami eksperto prof. dr. S. M. išvadą taip pat nurodo, kad ekspertas vadovavosi nepatikimu įrodymu – 2019 m. lapkričio 20 d. sutartimi, teikė dviprasmiškas išvadas, tačiau su šiais argumentais sutikti negalima. Kaip matyti, ekspertas vertindamas rangovės atliktus darbus rėmėsi byloje pateikta 2019 m. lapkričio 20 d. sutartimi, kurioje užfiksuoti užsakovų prašomi atlikti darbai (ekspertizės 27 lapas). Kaip nustatyta, šiuo atveju byloje buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, o 2019 m. lapkričio 20 d. sutartis yra pasirašyta tik pačios ieškovės, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje tarp šalių ginčo dėl atliktinų darbų nėra, į tai, jog minėtoje sutartyje užfiksuoti atlikti darbai ir jų kiekis, teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog ekspertas vertino visus, jo vertinimu, aktualius duomenis, neleidžia spręsti, jog byloje ekspertizė buvo atlikta netinkamai.

49. Kita vertus, nesutiktina, jog ekspertas konstatavo pastato avarinę būklę ir (ar) netinkamai atsakė į teismo ekspertizės ketvirtąjį klausimą dėl avarinės būklės požymių ir konstrukcijų tinkamumo, kaip matyti, šiuo atveju ekspertas (ekspertizės 12 lapo 6 pastraipa) nustatė, kad mūro sienos nebuvo tinkamai „pririštos“, dėl to ateityje didės plyšys tarp senosios mūro dalies. Ekspertas pažymėjo, kad siena, kurioje yra plyšys, nėra laikančioji, todėl tokių plyšių negalima laikyti avarinės būklės požymiais (ekspertizės 13 lapo 2 pastraipa). Ekspertas padarė išvadą, kad šiuo atveju nustatyti defektai turi būti ištaisyti, pateikdamas trūkumų šalinimo būdus trečiajame ekspertizės skyriuje. Išvadoje papildomai pažymėjo, kad šiuo atveju avarinės būklės požymių nėra, tačiau nepašalinus trūkumų galima deformacija. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su apeliantais, jog ekspertas prof. dr. S. M. tinkamai konstrukcijų neapžiūrėjo, jų neįvertino ir (ar) pateiktos išvados yra dviprasmiškos. Kaip matyti, šiuo atveju aiškiai konstatuoti objekto trūkumai dėl netinkamo sienų pririšimo, kurių šiuo atveju vertinti kaip avarinės būklės požymių ekspertas neturėjo pagrindo.

50. Nagrinėjamu atveju, atlikus byloje pateiktų rašytinių įrodymų analizę, galima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad apeliantai nesutinka su eksperto prof. dr. S. M. išvada motyvuodami subjektyviais trūkumais, be kita ko, reikalaudami perteklinių tyrimų, kurių poreikio nenustatė nė vienas byloje ekspertinę išvadą pateikęs ekspertas. Šiuo atveju matyti, kad eksperto N. B. apeliantams palankesnė išvada turi trūkumų, kurie išsamiai aptarti eksperto prof. dr. S. M. teismo ekspertizės akte, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai vadovavosi eksperto prof. dr. S. M. atliktos teismo ekspertizės duomenimis, spręsdamas klausimą dėl atliktų rangos trūkumų ir jų šalinimo išlaidų, be kita ko, pažymint ir tai, jog ekspertas prof. dr. S. M. pateikė ir kur kas ekonomiškesnį nustatytų trūkumų šalinimo būdą. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai įvertinus byloje esančius įrodymus, pateiktų ekspertizių išvadas, kurių pagrindu nustatyta tiksli rangos darbų trūkumų šalinimo apimtis, todėl jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl ekspertizės akto išlaidų (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių pirmosios instancijos teisme)

51. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl 1 200 Eur ekspertizės, kurią atliko ekspertas N. B., išlaidų priteisimo. Nurodo, kad Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė, tačiau apeliantai atsižvelgdami į tai, kad pateikta išvada neatitiko ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą, siekdami pagrįsti savo priešieškiniu reiškiamus reikalavimus.

52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė techniniam namo, adresu (duomenys neskelbtini), atliktų darbų vertinimui. Byloje 2021 m. vasario 8 d. gauta eksperto Ž. P. ekspertinė išvada. Apeliantai 2021 m. kovo 23 d. pateikė priešieškinį, kartu pateikdami ir eksperto N. B. 2021 m. kovo 18 d. išvadą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantai savo iniciatyva kreipėsi į ekspertą N. B. dėl statinio ekspertizės, nors byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, todėl nusprendė apeliantų prašymą dėl 1 200 Eur išlaidų priteisimo už statinio ekspertizę atmesti.

53. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

54. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nustatytas aplinkybes dėl N. B. ekspertizės atlikimo aplinkybių ir apeliantų patirtų išlaidų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantai manydami, jog šiuo atveju byloje 2021 m. vasario 8 d. pateikta eksperto Ž. P. išvada yra netinkama, iki priešieškinio pateikimo (2021 m. kovo 23 d.) neteikė jokio prašymo dėl pateiktų ekspertizės trūkumų ištaisymo, neteikė nuomonės ir dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gesveža“ 2021 m. vasario 12 d. byloje pateikto prašymo skirti kitą ekspertą (Nr. DOK-2817), neteikė prašymo skirti pakartotinę ekspertizę.

55. Šiuo atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, galima daryti išvadą, kad apeliantai, esant paskirtai ekspertizei ir pateiktai ekspertinei išvadai, pateikė papildomai jų užsakymu atliktos ekspertizės išvadą, kurį yra grindžiama, be kita ko, tik vienos šalies – apelianto ir ekspertizės užsakovo D. J. paaiškinimais, todėl atsižvelgiant aptartą šalių procesinį elgesį, į tai, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, į tai, kad apeliantai tinkamai nesikooperavo su teismu dėl pateiktos ekspertizės trūkumų, jų ištaisymo ar pakartotinės ekspertizės skyrimo, o atliko naują ir individualią ekspertizę savo pačių užsakymu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ir jas tinkamai paskirstė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi.

56. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta, keisti šią sprendimo dalį, kaip to prašo apeliantai, nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

57. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis apeliantų apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantams patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisKristina Domarkienė