- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-04
- Bylos Nr.
- e2A-829-538/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-01116-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas, Milda Skersienė
- Atsakovas
- D. J., I. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų D. J. ir I. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gesveža‘‘ ieškinį atsakovams I. S. ir D. J. dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo bei atsakovų I. S. ir D. J. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gesveža‘‘ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Gesveža“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama solidariai iš atsakovų I. S. (toliau – atsakovė) ir D. J. (toliau – atsakovas) priteisti 6 670 Eur skolą už atliktus gyvenamojo namo stogo keitimo ir priestato statybos rangos darbus; 5 procentus metines palūkanas už priteistą 6 670 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovams priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai yra sugyventiniai, daug metų gyvena kartu, augina bendrus vaikus ir veda bendrą ūkį. Atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) vadovą S. G. dėl jų šeimos gyvenamojo namo statybos rangos darbų, t. y. stogo keitimo, atlikimo. S. G. ir atsakovas susitiko prie gyvenamojo namo, žodžiu susitarė dėl statybos rangos darbų - gyvenamojo namo stogo keitimo, susitarė dėl šių darbų pobūdžio, apimties, terminų ir galutinės kainos. Atsakovas sutiko su ieškovės apskaičiuota stogo keitimo kaina 6 750 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o kartu su PVM stogo keitimo kaina sudaro 8 167,50 Eur. Ieškovei pradėjus statybos rangos darbus atsakovas užsakė papildomus darbus - paprašė pastatyti gyvenamojo namo priestatą. Ieškovės vadovas ir atsakovas susitarė ir dėl šių statybos darbų pobūdžio, apimties, terminų ir galutinės kainos. Atsakovas sutiko su ieškovės apskaičiuota priestato statybos kaina 2 900 Eur be PVM, kartu su PVM priestato statybos kaina sudaro 3 509 Eur. Pažymėjo, kad tarp šalių rašytinė statybos rangos sutartis sudaryta nebuvo, tačiau abiejų šalių elgesys, siekiai ir lūkesčiai atitinka žodinės statybos rangos sutarties esmę. Pagal statybos rangos sutartį darbai buvo atliekami atsakovų, kaip fizinių asmenų (vartotojų), asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti, tai šiai tarp šalių sudarytai sutarčiai turi būti taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Teigė, kad žodinės statybų rangos sutarties, kurios dalykas - gyvenamojo namo statybos rangos darbai, šalimis - užsakovais buvo abu atsakovai, todėl jiems abiem ir atsirado prievolė atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Ieškovė UAB „Gesveža“, kaip rangovė, atliko atsakovo užsakytus gyvenamojo namo statybos rangos darbus, viso atliktų statybos darbų kaina su PVM sudaro 11 670 Eur. Ieškovė savo lėšomis iš statybinių medžiagų parduotuvių, medienos ruošimo įmonėje pirko statybines medžiagas, medieną, kurie buvo panaudoti atsakovų gyvenamojo namo stogo įrengimui. Iš viso ieškovė nupirko statybinių medžiagų už 4 469,25 Eur sumą, kuri įskaičiuota į šalių sutartą statybos rangos darbų kainą. Ieškovė mano, kad atliko stogo keitimo ir priestato statybos darbus be nukrypimų ar esminių defektų, galinčių turėti įtakos statybos objekto kokybei ir sukelti akivaizdžias neigiamas pasekmes. Ieškovė registruotu paštu išsiuntė 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą GES Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams apmokėjimui, tačiau atsakovai iki šiol su ieškove už atliktus darbus neatsiskaitė ir liko skolingi 6 670 Eur.
3. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės priteisti 7 000 Eur už nekokybiškus statybos darbus atsakovės naudai; priteisti iš ieškovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovės naudai; priteisti iš ieškovės 1 200 už statinio ekspertizę atsakovės naudai; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad tarp ieškovės teismui pateikto ieškinio dėl skolos priteisimo, bei atsakovų teikiamo priešieškinio dėl žalos atlyginimo yra tarpusavio ryšys ir tik juos kartu nagrinėjant, akivaizdu, kad bus galima greičiau, išsamiai, teisingai bei iki galo išnagrinėti visus tarp šalių kilusius ginčus. Anksčiau pateikti priešieškinio nebuvo galimybės, nes atsakovai tik šiuo metu gavo specialisto išvadą, kurioje konstatuoti atliktų darbų trūkumai. Teigė, kad tarp šalių nebuvo susitarta dėl sąlygų apsprendžiančių tiek pačios sutarties sudarymą, tiek dėl esminių sutarties sąlygų. Atsakovai nesutinka, kad ieškovui būtų kokia nors forma pateikę užsakymą dėl ieškinyje minimų darbų atlikimo ir kad būtų sudarę su ieškovu rangos sutartį, kur būtų aptartos visos esminės tokios sutarties sąlygos. Taip pat atsakovai nesutiko dėl ieškinyje nurodytos sumos suderinimo. Atsakovų nuomone, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti rangos teisinių santykių tarp šalių buvimo faktą. Atsakovas 2019 m. kreipėsi į ieškovės atstovą S. G., kaip į statybos srities profesionalą, su prašymu atlikti gyvenamajame name statybos darbus ir parengti reikiamą dokumentaciją šiems darbams pradėti. Ieškovės atstovas patikino, kad jokios dokumentacijos (leidimo, projekto) numatomiems (sutarties) statybos darbams nereikia, todėl darbus pradėjo vykdyti, t. y. tarp šalių rašytinė sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Teigė, kad per kelis kartus ieškovės atstovui sumokėjo 7 000 Eur, t. y. visą sutartą darbų kainą, nors darbai dar ir nebuvo baigti. Galiausiai, ieškovės atstovas pradėjo reikalauti didesnės sumos pinigų, tačiau buvo pastebėti atliktų darbų trūkumai, dėl ko atsakovas atsisakė sumokėti dar papildomai reikalaujamus pinigus, kurie nebuvo aptarti ir šalių suderinti. Pažymėjo, kad atliktos ekspertizės metu buvo nustatyta eilė itin grubių pažeidimų, kurie iš esmės įrodo, kad darbai atlikti ne tik, kad nekokybiškai, tačiau po atliktų darbų pastatas tapo avarinės būklės, dėl ko skubiai reikalinga atliktus darbus ištaisyti iš esmės. 2021 m. kovo 18 d. eksperto (specialisto) išvadoje konstatuoti ieškovo darbų defektai, todėl būtina papildomai nutinkuoti kreivas priestato mūro sienas, kuriose fiksuoti neleistini nukrypimai, ir nustatytų defektų ištaisymui, skaičiuojant kompiuterine programa „Sistela“ vidutinėmis rinkos kainomis defektų šalinimo kaina 12 386,36 Eur. Dėl netinkamai ir nekokybiškai ir be reikiamų leidimų atlikus stogo keitimo ir priestato statybos darbus, ieškovė privalo atlyginti visus atsakovų patirtus nuostolius, t. y. atsakovų sumokėtus 7 000 Eur. Nors rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų ieškovei sumokėtus pinigus nėra, tačiau pačiai ieškovei pripažinus, kad 5 000 Eur iš atsakovų gavo bei įvertinus ieškovės nesąžiningumą, darytina išvada, jog neginčijamai turėtų būti tikima atsakovų nurodytomis faktinėmis ginčo aplinkybėmis, tame tarpe ir ieškovei sumokėta pinigine suma, t. y. 7 000 Eur bei atsakovo patirtas 1 200 Eur išlaidas už atliktą statinio ekspertizę, iš viso 8 200 Eur.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 4 644,63 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus. Priteisė iš atsakovų ieškovei po 332,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Atmetė atsakovų priešieškinį. Priteisė iš ieškovės valstybės naudai 6,19 Eur išlaidas, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš atsakovų po 7,21 Eur. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Visi byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad jokių sutartinių santykių su fiziniu asmeniu S. G. nebuvo ir jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra pateikta, todėl laikytina, kad atsakovai neįrodė su fiziniu asmeniu S. G. teisinių santykių buvimą.
5.2. Šalims sutarus dėl stogo keitimo ir priestato statybos darbų atlikimo, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672-6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681-6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644-6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
5.3. Darbų perdavimo - priėmimo aktas buvo surašytas jau esant ginčui tarp ieškovo ir atsakovų dėl atliktų darbų galutinio apmokėjimo, ieškovei pareikalavus galutinai atsiskaityti, sumokėti 2 000 Eur, o esant ginčui sumokėti PVM (21 proc.) nuo visos mokėtinos sumos, tikėtina, jog ieškovė yra PVM mokėtoja ir dabų atlikimo kainos turi būti skaičiuojamos kartu su PVM.
5.4. PVM sąskaita –faktūra serija GES Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta 2019 m. gruodžio 30 d., atliktų darbų aktas - 2019 m. gruodžio 27 d., o pretenzija atsakovams dėl skolos už atliktus darbus objekte surašyta 2020 m. sausio 30 d., todėl tikėtina, jog esant atliktiems darbams ir buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra apmokėjimui.
5.5. Atsakovai neįrodė, jog ieškovei sumokėjo dar ir 2 000 Eur avansą. Atsakovo pateikta versija, jog lėšas, kurias mokėjo stogo remontui, dovanojo tėvas, jokiais tai patvirtinančiais įrodymais neparemta, jokios pinigų dovanojimo sutarties, ar pinigų gavimo kvito, prie bylos nėra pateikta.
5.6. Įvertinus tai, kad eksperto vertinimui dėl darbų kokybės atsakovai patys savo iniciatyva užsakė ekspertizę, neprašė teismo skirti ekspertizės, todėl eksperto išvada laikytina byloje esančiu rašytiniu įrodymu.
5.7. Atsakovai neprašo priteisti eksperto nustatytos nekokybiškų darbų ištaisymui reikalingos sumos, o prašo atlyginti jų tariamus patirtus 7 000 Eur nuostolius už netinkamai atliktus stogo įrengimo ir priestato statybos darbus, taip pat 1 200 Eur išlaidų už statinio ekspertizę, iš viso 8 200 Eur. Teismui šiuo sprendimu konstatavus, kad ieškovė tinkamai atliko statybos darbus bei už tai turi būti pilnai atlyginta iki šios dienos atsakovui neatlyginta. atliktų darbų suma, yra pagrindas atmesti atsakovų prašymą dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
5.8. Vien iš fotonuotraukų jau akivaizdu, kad pastatas yra įrenginėjamas toliau ir paruoštas stogo šiltinimui, įrengti langai ir elektros instaliacija bei išvedžioti šildymo įrangos vamzdžiai, bet neatliktas nė vienas papildomas darbas reikalingas jo darbo brokui ištaisyti.
5.9. Tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta žodinė sutartis ir kitų įrodymų, kaip tik atsakovo pateikta eksperto išvada dėl nekokybiškai ieškovo atliktų darbų, nėra. Atsakovai iki pat darbų užbaigimo nereiškė ieškovei pretenzijų dėl darbų kokybės, nereiškė pretenzijų dėl medžiagų, kurias pirko pati ieškovė savo kaip statybos žinovė nuožiūra.
5.10. Ekspertizės metu įrengta perdanga, kurios ieškovui atliekant darbus dar nebuvo, vientisoje nuotraukoje matomas naujai sumontuotas langas, ir kiti atlikti jau ne ieškovės darbai, todėl esant šioms aplinkybėms, atsakovų pateikta eksperto išvada, kaip įrodymas sprendžiant klausimą dėl 7 000 Eur nuostolių priteisimo, nevertintina ir ja nesivadovaujama.
5.11. Pateiktas eksperto vertinimas dėl ieškovės darbų kokybės suponuoja išvadą, jog ieškovės atlikti remonto darbai atsakovams iš vis turėjo būti matomas iš pat pradžių, tačiau tik tarp šalių kilus ginčui dėl galutinio darbų apmokėjimo, ieškovė, manydama, kad jos teisės pažeistos kreipėsi teisinės gynybos į teismą, nereiškia, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovui teisę į nuostolių atlyginimą
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą — ieškovės ieškinį atmesti ir atsakovų priešieškinį tenkinti. Teismui nusprendus, jog šiuo metu nėra pagrindo atsakovų priešieškinį tenkinti, bet pripažinus, kad teismas neatskleidė bylos esmės, prašo Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Teismas rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais bei pateiktais įrodymais, tačiau ir juos vertino nevisapusiškai.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismas nepagrįstai nusprendė atsakovų ekspertize nesivadovauti, nes neva ji yra mažesnės įrodomosios galios nei teismo paskirta ir gauta eksperto išvada ir pan.
6.3. Nors teismas nutartyje ir nurodė, kad skiria ekspertizę, tačiau tyrimą atlikti pavedė ne ekspertams, tokiu būdu pažeidžiant imperatyvias (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas.
6.4. Ieškovė į bylą pateikė vertinimo aktą, vertinimą atliko visiškai kita, ne teismo nutartyje nurodyta įmonė, šiame vertinimo akte taip pat nėra nuorodų apie tai, kad jis yra atliekamas remiantis teismo paskirta nutartimi.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovų atstovas 2021 m. vasario 12 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo, pripažinta, kad teismui pateiktas aktas yra ne nutartyje nurodytų subjektų ir ne pagal teismo nutartį. Be to, nurodyta, kad vertinimas buvo atliktas nežinant ir nedalyvaujant nei ieškovei, nei atsakovui, todėl prašė teismo atlikti naują tyrimą, tačiau teismas šio prašymo net nenagrinėjo, o atsakovui pateikus į bylą specialisto išvadą, ieškovė prašymo dėl papildomo ekspertinio tyrimo atlikimo nebereiškė.
6.6. Teismas nepasiūlė proceso šalims skirti ar atlikinėti naujos ekspertizės, nenurodė esant neaiškumų, dėl kurių reikalinga į procesą kviesti specialisto išvadą pateikusį teismo ekspertą.
Žemesnės instancijos teismas
6.7. Teismas ieškovės pateiktu vertinimo aktu vadovavosi, nors ekspertas taip pat neturėjo jokio projekto, panaudotų statybinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijų ir kt., nors atsakovų eksperto išvada, atlikta identiškomis sąlygomis, nesivadovavo.
6.8. Teismo išvados yra grindžiamos prielaidomis, o ne neginčijamais bylos duomenimis, jos yra prieštaringos, kas įrodo, kad priešieškinys atmestas nesant tam jokio įstatyminio ar faktinio pagrindo.
6.9. Teismas konstatavo, jog žodinė sutartis buvo sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovo, todėl neaišku, kokiu pagrindu skola priteista ir iš atsakovės, to nenurodė ir teismas, tokia nenuosekli ir visiškai prieštaringa teismo pozicija dėl esminių ginčo aplinkybių rodo, jog skundžiamas teismo sprendimas yra nepagristas ir turėtų būti panaikintas.
Šalies argumentai
6.10. Atsakovai priešieškinį reiškė ne dėl to, kad ieškovė kreipėsi į teismą, o dėl to, kad dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų patyrė nuostolių ir paaiškėjo, kad darbai yra avarinės būklės bei kelia pavojų.
6.11. Paaiškėjus, kad darbai atlikti be projekto, atsakovas yra itin keblioje situacijoje, t. y. ne tik jis gali būti priverstas bet kada nugriauti avarinės būklės namą, bet ir susimokėti baudas už savavališką statybą, tačiau šių aplinkybių teismas visiškai nevertino.
6.12. Vien tai, kad atsakovas pasirinko ginti savo pažeistas teises ne prašant ištaisyti trūkumus, o prašant grąžinti sumokėtus pinigus, nepagrindžia, kad teismas pagristai priešieškinį atmetė.
6.13. Teismas nesivadovavo eksperto N. B. pateikta specialisto išvada nepagristai, todėl dėl jos įrodomosios reikšmės ginčo atveju pasisakoma pakartotinai ir prašoma dėl to pasisakyti apeliacinės instancijos teismo.
6.14. Atsakovai patyrė ir 1 200 Eur išlaidų už atliktą statinio ekspertizę. Kadangi dėl nekokybiškai atliktų darbų atsakomybė tenka ieškovei, ieškovė privalo padengti atsakovo patirtas išlaidas už specialisto išvadą, kuria buvo nustatyti ieškovės nekokybiškai atlikti darbai bei atsakomybės mastas.
6.15. Nesant pagrindo ieškinio tenkinti ir priešieškinio atmesti, nebuvo pagrindo iš atsakovų priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, todėl ši sprendimo dalis taip pat turėtų būti panaikinta, o atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos atsakovams.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti; neprašo surengti žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo; priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, jei jos bus patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimo argumentai:
7.1. Aplinkybė, kad atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų teisiniu vertinimu ir padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas tarp šalių kilusiam ginčui išnagrinėti.
7.2. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pagrįstai padarė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė atliko šiuos darbus atsakovų naudai ir atsakovams kyla pareiga už juos atsiskaityti, o atsakovų reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo už tariamus trūkumus pagrįstai atmestas.
7.3. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip vertina tarp šalių susiklosčiusius santykius, bando paneigti, kad susitarimas buvo sudarytas su ieškove, o ne jos vadovu kaip fiziniu asmeniu, bando eliminuoti I. S. kaip atsakovę ir įrodyti tariamą ieškovės darbų broką, tačiau nepagrindžia savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, nustatydamas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir konstatuodamas tam tikrų aplinkybių (ne)egzistavimą, būtų pažeidęs teises normas.
7.4. Atsakovų teiginiai apie tai, kad teikdamas ieškinio reikalavimus ieškovės vardu S. G. siekia prisiteisti PVM taip pat neturi loginio paaiškinimo, nes PVM atitektų ne jam ar ieškovei, o valstybei. Negana to, pirmosios instancijos teismas PVM nuo įsiskolinimo sumos iš atsakovų net nepriteisė.
7.5. Aplinkybė, jog gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso atsakovei, o atsakovas nėra įregistruotas šio turto savininku, reikšmės neturi. Rangos darbų užsakovu gali būti ne tik turto savininkas, bet ir kitas asmuo, kuris suinteresuotas dėl darbų atlikimo ir jų rezultato.
7.6. Atsakovas, atstovaudamas save ir sugyventinę, nepateikdamas jokių svarių argumentų atsisakė priimti ieškovės užbaigtus darbus ir pasirašyti jos parengtą Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, tačiau tokio savo atsisakymo nepagrindė, nenurodė darbų trūkumų, kuriuos ieškovė siūlėsi ištaisyti, jei tik tokie yra, o tik pareiškė, kad nieko už darbus nemokės ir nebeketina su ieškove nieko aiškintis.
7.7. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai pažeidė sutartinę prievolę ir priteisė iš jų skolą už ieškovės atliktus statybos rangos darbus.
Žemesnės instancijos teismas
7.8. Iš 2021 m. vasario 4 d. Akto Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo matyti, jog apžiūrėjus statinį ir atlikus vertinimą nustatyta, jog pateikti vertinimui statybos darbai užbaigti tinkamai. Lietaus suvedimo sistema įrengta neprieštaraujant statybos taisyklių rekomendacijoms ir prisilaikant kokybės standartų.
7.9. Atsakovai iš esmės neįrodinėja, kad pagal teismo nutartį pateikta specialisto išvada būtų nepagrįsta, tik nepagrįstai teigia, jog nebuvo pasiremta objektyviais faktais.
7.10. Atsakovai ant ieškovės įrengtų statinio konstrukcijų toliau tęsia renovacijos darbus ir jokių tariamų trūkumų nešalina. Ši aplinkybė paneigia atsakovų teiginius, kad ieškovės atlikti darbai nekokybiški, būtina nedelsiant taisyti trūkumus ar netgi viską nugriauti.
7.11. Tai, kad atėjus atsiskaitymo už darbus momentui atsakovas dirbtinai sukėlė konfliktinę aplinką, išsakydamas abstrakčias pretenzijas ir atsisakydamas toliau su ieškove bendradarbiauti, nesudaro pagrindo atsakovams nemokėti už jau atliktus darbus, o tik rodo aiškų tikslą išvengti savo prievolės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, jokių naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nepateikė, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
10. Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio mėnesį tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta žodinė darbų rangos sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, statybos darbus: stogo keitimo, paaukštinimo, mūro įrengimo, priestato pertvarkymo ir kt. bei parengti reikiamą dokumentaciją šiems darbams pradėti. Buvo sutarta ir darbų kaina: stogo keitimo kaina – 6 750 Eur, be to, darbų eigoje sutarta ir dėl papildomų darbų: gyvenamojo namo priestato pertvarkymo, aptarta priestato statybos darbų kaina: 2 900 Eur. Ieškovė 2019 m. lapkričio 20 d. sudarė atliekamų darbų sutartį, kurio atsakovė gyvenamojo namo savininkė nepasirašė. 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovė išrašė kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 5 000 Eur avanso gavimo už stogo remontą. 2019 m. gruodžio 27 d. surašė darbų perdavimo - priėmimo aktą, kuriame įvardijo atliktus darbus ir nurodė atliktų darbų kainą. Be to, ieškovė registruotu paštu išsiuntė 2019 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitą - faktūrą GES Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovams apmokėjimui, tačiau atsakovai iki šiol su ieškove už atliktus darbus neatsiskaitė ir liko skolingi 6 670 Eur sumą. Be to, atsakovams neatsiskaitant su ieškove, 2020 m. sausio 30 d. pateikė pretenziją dėl skolos už atliktus statybos darbus, sumokėjimo. Atsakovams ir toliau neatsiskaitant, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų 6 670 Eur už atliktus gyvenamojo namo stogo keitimo ir priestato statybos rangos darbus, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, motyvuodamas tuo, kad atsakovai turėjo pareigą atsiskaityti, tačiau neatsiskaitė, rėmėsi specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad stogo darbai atlikti tinkamai.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)pagrįstumo
11. Apeliantai su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad ieškovė į bylą pateikė vertinimo aktą, tačiau vertinimą atliko visiškai kita, ne teismo nutartyje nurodyta įmonė, šiame vertinimo akte taip pat nėra nuorodų apie tai, kad jis yra atliekamas remiantis teismo nutartimi, kuria paskirta ekspertizė. Apeliantų argumentai pagrįsti.
12. Pagal CPK 212 straipsnio nuostatas, teismas, siekdamas išsiaiškinti nagrinėjant bylą kilusius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme. Kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias, o kai ekspertizė atliekama asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, jų surašyta išvada nelaikoma įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010; kt.). Toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 8 d. teismas paskyrė techninį atliktų darbų vertinimą, namo adresu (duomenys neskelbtini), šį vertinimą pavedė atlikti įmonei Statybų techninės priežiūros projektai, (duomenys neskelbtini). Ekspertams uždavė klausimus: Ar pateikti vertinimui stogo keitimo ir statybos darbai, esantys namo, adresu (duomenys neskelbtini), yra išbaigti ? Ar vykdant montavimo darbus, namo adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeistos statybos taisykles, ar statybos vykdymo metu buvo vadovautasi statybos taisyklių rekomendacijomis ir prisilaikant technines kokybes standartų? Ar užsakovas pateikė rangovui visus dokumentus, susijusius su vykdomais darbais objekte adresu (duomenys neskelbtini)? Ar užsakovas pateikė rangovui statybą leidžiančius dokumentus esančio namo adresu (duomenys neskelbtini) ? Ar adresu: (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo atlikti stogo keitimo ir priestato statybos darbai atitinka STR? Jei neatitinka, tai kokia apimtimi? Ar nuo gyvenamojo namo ir priestato yra tinkamai pajungta lietaus nubėgimo sistema? Ar rangovas UAB „Gesveža“, prieš pradėdamas darbus, iš užsakovo (ų) pareikalavo reikalingus techninius dokumentus, ar sudarė ir tinkamai pasirašė rangos sutartį, ar atliko kitus pasirengimo darbus, kurie yra reikalingi prieš pradedant rangos statybos darbus? Byla buvo sustabdyta iki ekspertizės atlikimo.
15. 2021 m. vasario 8 d. pateiktas 2020 m. gruodžio 25 d. techninio vertinimo aktas ir 2021 m. vasario 4 d. akto papildymas, kuriuose nurodyta, kad pateikti vertinimui statybos darbai atlikti tinkamai. Taip pat nurodyta, kad užsakovas nepateikė dokumentų su vykdomais statybos darbais objekte, tokiems užsakovo darbams reikalingas projektas.
16. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlikęs reikiamus tyrimus, ekspertas surašo ekspertizės aktą. Jis susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; eksperto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, darbo ekspertu stažas; tyrimų pradžios ir pabaigos datos; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: tyrimo objektų būklė; jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir jų vertinimas. Išvadose suformuluojami atsakymai į pateiktus klausimus.
17. Ieškovės pateiktame techninio vertinimo akte neatsakyta į teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodytus klausimus, nenurodyta nutartis skirti ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga kaip tiriamas stogas ir priestatas, naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir jų vertinimas, taigi ieškovės pateiktas aktas ne tik neatitinka ekspertizės aktui keliamų reikalavimų, tačiau iš akto visiškai neaišku, kokiais duomenimis remiantis padaryta lakoniška išvada, jog pateikti vertinimui statybos darbai atlikti tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad ekspertizę pavesta atlikti Statybų techninės priežiūros projektai, MB, tačiau ekspertizę atliko Ž. P., kaip nurodyta akte, energetinio naudingumo ekspertas, tačiau byloje nėra duomenų, kad teismas būtų byloje pakeitęs ekspertą ir įpareigojęs šį ekspertą atlikti ekspertizę, nepateikti duomenys, ar šis asmuo įrašytas į ekspertų sąrašą, ar energetinio naudingumo ekspertas yra kompetentingas atlikti tokio pobūdžio ekspertizę. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmesdamas atsakovų priešieškinį savo išvadai pagrįsti vadovavosi šiuo techninio vertinimo aktu ir konstatavo, kad ieškovė darbus atliko tinkamai ir tai patvirtina teismo paskirta ekspertizė.
18. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovai pateikė eksperto N. B. 2021 m. kovo 18 d. (specialisto) išvadą, kurioje nurodyta, kad statybos darbai Name atlikti be statybos projekto; netinkamai įrengtas Namo mūrą surišantis gelžbetoninis žiedas, nesurištas mūras kampuose, dėl šių priežasčių atsirado trūkiai sienose; užsakovui nepateiktos panaudotų statybinių medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos; panaudotos statybinės medžiagos (medis, betonas ir kt.) ir parinkti sprendiniai kelia abejonių dėl jų tinkamumo; statybos darbai buvo vykdomi be atestuoto statybos vadovo (vertinant pagal tyrimo metu gautus duomenis, paaiškinimus); neimpregnuotos (neapsaugotos) namo medinės konstrukcijos, vietomis matomos juodos dėmės (besiformuojantis grybinis užkratas ar pelėsio požymiai); netinkamai įrengtas mūras; vietomis stogas nesandarus, apžiūros metu švietė kiaurymės; dalyje latakų neįrengta difuzinė plėvelė, to pasekoje namo eksploatacijos metu konstrukcijos drėks ir bus gadinamos; netinkamai įrengti stogo latakai. Latakai neatlieka savo funkcijos, nesurenka tinkamai vandens nuo stogo; įrengtame mūre fiksuoti neleistini nukrypimai; matomi gilūs, ganėtinai ilgi trūkiai stogo gegnėse, trūkumų šalinimui reikalinga 12 386,36 Eur. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš kitų byloje esančių duomenų negalima daryti pagrįstos išvados, kad pagal atsakovų pateiktą aktą visi darbai yra atlikti netinkamai ir trūkumų šalinimui yra reikalinga suma žymiai didesnė, nei paskaičiuota visų statybos darbų kaina. Taip pat pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovai naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatais, toliau vykdo namo statybos darbus, nešalina trūkumų, nepateikė įrodymų kad turi ir kiek turi išlaidų trūkumų šalinimui. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad byloje susidarė situacija, jog tiek ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo reikalavimų pagrįstumą, tiek atsakovai nepateikė duomenų patvirtinančių, kad visi ieškovės darbai atlikti netinkamai (CPK 178, 185 straipsniai).
19. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (CPK 197 straipsnio 1 dalis). (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp keliu ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
20. Taigi esant tokiai situacijai, kai šalių pateikti duomenys prieštaringi, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims teikti naujus įrodymus patvirtinančius jų reikalavimų pagrįstumą, arba spręsti klausimą dėl papildomos/pakartotinės ekspertizės skyrimo, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių prieštaravimams pašalinti bei ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes.
21. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.
22. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neištyrė bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą, todėl konstatavus, kad nebuvo atskleista bylos esmė ir šios bylos nėra galimybės iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, gali būti įtrauktas dalyvauti byloje ir teismo iniciatyva, todėl netgi toje situacijoje, kai ieškovas nereiškia reikalavimo šiam asmeniui ir nė viena iš šalių neprašo įtraukti jį dalyvauti byloje, teismas, bylos nagrinėjimo metu matydamas, kad nedalyvaujančio byloje teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas, turi tokį asmenį įtraukti į bylą savo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą trečiųjų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios.
24. Iš bylos duomenų matyti, kad byloje kilo ginčas ir dėl asmens, su kuriuo atsakovai buvo sudarę rangos sutartį, tinkamumo. Ieškovė teigia, kad sutartis sudaryta su UAB „Gesveža“, tačiau atsakovas tvirtina, kad sutartį sudarė su fiziniu asmeniu S. G., be to, sutartį sudarė tik jis, todėl jo įsitikinimu I. S. atsakove į bylą įtraukta nepagrįstai, šias aplinkybes teismas taip pat turi išsiaiškinti, todėl bylą nagrinėjant iš naujo, spręstinas S. G. įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos S. G. teisėms ir pareigoms.
25. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.
Dėl procesinės bylos baigties
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Kadangi dalis bylos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsni 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.