Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-4-316/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-01-27
Bylos Nr.: 1A-4-316/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-38817-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Vidmantas Mylė
Nuteistasis: L. P.
Nukentėjusysis: S. T.
Advokatai: Daiva Balčiūnienė, Jonas Nekrašius, Jonas Nekr

Kategorijos

1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.8.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
2.1.2.12Teisė į gynybą (BPK 10 str., 44 str. 2, 7, 8 d. ir kt. str.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas
2.2.2.7Ekspertizė (BPK 208-211 str.)
2.3.2.2.13Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
2.4.5.2.1Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
2.4.9Kiti bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo klausimai

Baudžiamoji byla Nr. 1A-4-316/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38817-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.8.1.2; 1.2.4.6.1; 2.1.2.12; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.2.2.7; 2.3.2.2.13; 2.4.5.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.7; 2.4.9 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiuinuteistosios L. P. gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei (nuotoliniu būdu),nukentėjusiosios S. T. atstovui advokatui Jonui Nekrašiui,teismo ekspertui V. K. (V. K.) (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. P. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis. Bausmės pradžia L. P. skaičiuotina nuo (duomenys neskelbtini) dienos.

Iš L. P. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteista 97,31 (devyniasdešimt septyni eurai trisdešimt vienas euro centas) eurų turtinės žalos atlyginimo už S. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš L. P. nukentėjusiajai S. T. priteista 600 (šeši šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 800 (aštuoni šimtai) eurų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. L. P. nuteista už tai, kad ji 2018 m. liepos 30 d., apie 20.22 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo S80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčią S. T., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. T. padarė galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių prašymai

1. Apeliaciniu skundu nuteistosios L. P. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį dėl L. P. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jos atžvilgiu jų atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Be to prašo paskirti šioje byloje paskirti kompleksinę teismo ekspertizę į ekspertizės atlikimą įtraukiant gydytoją–neurologą, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams ((duomenys neskelbtini)) ir užduoti klausimą – Ar S. T. 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojo–neurologo konsultacijos metu pagal objektyviuosius požymius pagrįstai nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė?

1.1. Nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, tačiau nenurodė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitais ne, neanalizavo visų įrodymų ir neatskleidė jų tarpusavio ryšio, iš kurio logiškai išplauktų L. P. kaltę dėl jai inkriminuotos veikos ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, 302 straipsnio reikalavimų, todėl nuosprendis šioje dalyje turi būti panaikintas ir nuteistosios atžvilgiu priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

1.2. Dėl nuteistosios teisės žinoti kuo yra kaltinama ir teisės gintis pažeidimo nurodo, kad kaltinimas turi būti tikslus ir aiškus tiek fakto, tiek teisės prasme, surašytas neprieštaringai, be gramatinių ir loginių klaidų. Nagrinėjamu atveju, skundžiamame nuosprendyje nurodytas nusikaltimo padarymo būdas – „užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčią S. T.“, anot gynėjos, yra netikslus ir dviprasmiškas. Pagal lietuvių kalbos gramatiką „užvažiuoti“ reiškia važiuoti ant, virš kažkokio objekto, arba už kažkokio objekto. Kokią prasmę formuluotei „užvažiavo“ ir „kliudė“ nuosprendyje suteikė apylinkės teismas nėra aišku, t. y. ant ko ar už ko užvažiavo?, kas tas užvažiavimo objektas, koks „užvažiavimo“ ir „kliudymo“ mechanizmas, jei „užvažiavo“ ant S. T., ant kokios jos kūno vietos?, kokia automobilio dalimi?, kokia automobilio dalimi kliudė?, kokią kūno vietą kliudė? ir t. t.

1.3. Dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad skundžiamame žemesnės instancijos teismo nuosprendyje pateikti motyvai yra paremti selektyviu ir paviršutinišku byloje surinktų įrodymų vertinimu, ignoruojant byloje esančius prieštaravimus. Nuteistoji L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausta apylinkės teisme visą laiką kategoriškai neigė S. T. kliudymą automobiliu, nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes. Be to, nuteistoji parodė, kad 2018 m. liepos 30 d., vakare, važiuodama pamatė asmenis jos (duomenys neskelbtini) skinančius (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) viršūnes ir šalia šokinėjantį šunį. Toje vietoje yra L. P. (duomenys neskelbtini), joje pririšti jos (duomenys neskelbtini), kurie dėl (duomenys neskelbtini) vedžiojamų ir juos puolančių šunų patiria „stresą“. Privažiavusi, ji prasidarė automobilio langą ir pareiškė priekaištus ten buvusiems S. T. ir T. S.. Į tai liudytojas T. S. sureagavo apspardydamas jos automobilį, todėl nuteistoji paskambino 112. Nukentėjusioji S. T. visą laiką vaikščiojo su šuniuku glėbyje. Pirmas į įvykio vietą atvažiavo liudytojas J. V. (T. S. įmonės (duomenys neskelbtini), buvęs (duomenys neskelbtini)), po to atvyko policijos pareigūnai, buvo iškviesta greitoji. Pažymi, kad liudytojas T. S. parodė, jog jie (nukentėjusioji ir liudytojas) su šunimis ten ((duomenys neskelbtini)) kiekvieną vakarą vaikštinėdavo, iki įvykio turėjo pokalbių, nepatenkintų pokalbių su kaltinamąja. Liudytojas T. S. iš tolo atpažino atvažiuojantį L. P. automobilį. Taigi, tai nebuvo pirmas ir atsitiktinis šių asmenų konfliktiškas susidūrimas.

1.4. Šioje byloje nėra paneigta versija, kad, pasinaudojant įvykusio ginčo situacija, t. y. L. P. vienai atvažiavus iki (duomenys neskelbtini) su automobiliu ir apšaukus S. T. ir T. S. dėl (duomenys neskelbtini) skynimo, jiems keršijant už ankstesnes nuteistosios keltas pretenzijas dėl šunų vedžiojimo jos (duomenys neskelbtini), dėl galvijų pjudymo ir pan., buvo sukurta „istorija apie užvažiavimą ant S. T.“, pasitelkiant pažįstamus buvusius ir esamus policijos pareigūnus, tuo inicijuojant nuteistajai baudžiamąjį procesą.

1.5. Apeliaciniame skunde gynėja pažymi, kad nukentėjusiosios S. T. ir liudytojo T. S. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs, juose gausu prieštaravimų, todėl apylinkės teismas negalėjo jais remtis kaip patikimais. S. T. parodymai nelogiški, nes, anot gynėjos, žmogus negali būti tuo pačiu metu ir susikūprinęs, ir išsitiesęs, ir sėdėti, ir gulėti, nežinoti, kaip tai atsitiko, strateguoti, kaip palįsti po bamperiu, ir pan. Nukentėjusioji teigia, kad jai buvo sužalota dešinė galvos pusė, kairė šlaunis. S. T. teigia, kad ant šlaunies buvo didžiulė mėlynė, bet chirurgo apžiūros metu jokie sužalojimai jai šioje vietoje – nenustatyti. Nukentėjusioji įvykio metu buvo su šviesia suknele, bet jokių sugadinimų, supurvinimų ant drabužio po smūgio – neliko. Liudytojo T. S. parodymai, kad jis ištraukė S. T. iš po automobilio bamperio, bet iš viso negali pasakyti, kuria kūno dalimi ar puse ji buvo neva palindusi po tuo bamperiu, taip pat neįtikinami ir nelogiški, kaip ir parodymai apie tolimesnius jo veiksmus. Liudytojas ištraukė S. T. iš po automobilio, bet nesidomėjo, ar ji sveika, tik puolė prie vairuotojos. Po to liudytojas neprisimena, kaip iš po automobilio ištraukta ir su greitąja išvežta jo (duomenys neskelbtini) grįžo namo („gal pėsčiomis, gal parvežė pareigūnai, nežinau“), nežino, kokie jai sužalojimai buvo padaryti („grįžusi iš (duomenys neskelbtini) sakė, kad skauda kažką, konkrečiai kurioje vietoje, irgi neatsakysiu, minėjo fizinį sumušimą, kad skauda, bet kurioje vietoje, neatsakysiu“) ir pan.

1.6. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad byloje nebuvo išmatuota, kokiame aukštyje nuo žemės yra L. P. automobilio priekinio bamperio apačia, todėl negalima daryti net prielaidos, kad kokia nors S. T. kūno dalis galėjo po juo (-ja) palįsti (byloje esančios automobilio priekinės dalies fotonuotraukos patvirtina, kad tarpas tarp bamperio apačios ir grunto yra labai mažas). Dulkių nubraukimo žymė ant priekinio bamperio labiau panaši ne į „nubraukimą“, o į skysčio nubėgimo žymę. Be to, nuteistoji parodė, kad jos automobilį T. S. apspardė, dėl ko taip pat ant priekinio automobilio bamperio galėjo likti žymės.

1.7. Kiti byloje apklausti liudytojai yra esami arba buvę policijos pareigūnai – J. V. (buvęs (duomenys neskelbtini)), atvykęs į įvykio vietą T. S. kvietimu, A. M. ir Ž. B. (policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą), A. L. (policijos pareigūnas), neaiškiu tikslu išsikvietęs L. P. ir klausinėjęs apie įvykį, S. N. (policijos pareigūnas), A. L. kabineto kolega, vėliau atstovavęs policijos komisariatą apylinkės teisme nagrinėjant nuteistosios skundą administracinio nusižengimo byloje. Pvz., liudytojas Ž. B. medžiagoje nurodytas kaip įvykio schemą sudaręs asmuo, tačiau iš schemos neaišku, nei kur įvykio vieta, nei kokia automobilio judėjimo kryptis (automobilio priekis nurodytas į priešingą pusę nuo įvykio vietos). Tos pačios schemos kitoje pusėje nurodyta, kad automobilis neapgadintas, jokie dulkių nuvalymai neaprašyti, todėl parodymai, kad apžiūrėjus automobilio priekį, „lygtai matėsi nuvalytos dulkės“, negali būti siejami su nagrinėjamu įvykiu, nes toks faktas automobilio apžiūroje neužfiksuotas. 2018 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime A. M. nurodė, kad T. S. ir S. T. paaiškino, kad automobilis „VOLVO“ užvažiavo ant sėdinčios S. T., o T. S. paaiškino, jog automobilis pavažiavo atbuline eiga, nuvažiavo kelias dešimtis metrų, apsisuko ir sustojo. Tačiau, gynėjos manymu, nei automobilio nuvažiuotos kelios dešimtys metrų, nei apsisukimo vieta įvykio vietos schemoje yra nepažymėtos. Liudytoju teisme apklausiamas J. V. parodė: „[...] atvažiavo policijos pareigūnai, vienas iš jų buvo Ž. B. [...] (pripažino, kad yra pažįstami), pareigūnai klausė, kas atsitiko, prašiau apžiūrėti įvykio vietą, dar policijos pareigūnai paklausė, ar iškvietėte greitąja pagalbą, atsakiau, kad ne kvietėme, kad reikia medikų, tada pareigūnai iškvietė greitąja pagalbą“. Šios aplinkybės įrodo, kad „tariamas užvažiavimas“ ir sužalojimas buvo konstruojami pasinaudojant situacija, kad L. P. į pievą atvažiavo automobiliu, kad atvažiavo viena ir neturi nei vieno liudytojo savo pozicijai patvirtinti. Todėl, anot nuteistosios gynėjos, negalima liudytojų parodymus vertinti kaip nuoseklius ir teisingus.

1.8. Liudytojų A. L., S. N. parodymai taip pat vertintini kaip nepatikimi. Iš baudžiamojoje byloje esančios administracinio nusižengimo medžiagos matyti, kad dėl nagrinėjamo įvykio administracinio nusižengimo protokolas nuteistajai surašytas 2018 m. gruodžio 13 d. ir jį surašė ne pareigūnas A. L., o pareigūnė E. S. Byloje nėra jokio dokumento, liudijančio, kad A. L. būtų buvę pavesta tirti 2018 m. liepos 30 d. įvykį dėl L. P. galimai padaryto administracinio nusižengimo, kad jis būtų šiame tyrime atlikęs kokį nors procesinį veiksmą. Taigi nėra jokių duomenų, kad A. L. turėjo teisėtą pagrindą iškviesti į policijos komisariatą ir apklausinėti L. P. apie 2018 m. liepos 30 d. įvykio aplinkybes. Policijos vyresnysis tyrėjas S. N. nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmė tik (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) pareigūnės E. S. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, taigi S. N. įvykio medžiagą savo žinioje galėjo turėti ne anksčiau, nei buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taigi visas aplinkybės dėl nuteistosios administracinio nusižengimo, kurios nutarimą priėmusiam S. N. buvo žinomos toje byloje, jis privalėjo nurodyti (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo nutarime, tačiau to nepadarė.

1.9. Dėl 2018 m. liepos 30 d. nuteistosios paaiškinimo kaip įrodymo vertinimo, gynėja nurodo, kad kaltinamoji pirminiame paaiškinime teigė, jog tikrai nejuto, kad kliudė ant žemės sėdinčią moterį ir tai vertino kaip jos netiesioginį prisipažinimą automobiliu kliudžius nukentėjusiąją. Apylinkės teismas nepagrįstai šiam pirminiam (2018 m. liepos 30 d.) L. P. paaiškinimui suteikė įrodomąją reikšmę. 2018 m. liepos 30 d. po įvykio surašant L. P. paaiškinimą, jai nebuvo išaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save. Ji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 224 straipsnio 2 dalį. Vėliau dėl to paties įvykio jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o dar vėliau – 2018 m. liepos 30 d. paaiškinimą L. P. rašė ne pati (tai akivaizdu pagal rašysenų skirtumą. Nuteistoji tik padarė įrašą „surašyta teisingai perskaičiau“ ir pasirašė), o jos paaiškinimą užrašęs asmuo – nepasirašė. Dėl nurodytų priežasčių 2018 m. liepos 30 d. L. P. paaiškinimas gautas neleistinu būdu, jis negali būti pripažįstamas įrodymu BPK 20 straipsnio prasme.

1.10. Dėl nukentėjusiajai padaryto smegenų sukrėtimo vertinimo nuteistosios gynėjas pažymi, kad S. T. greitosios medicinos pagalbos kortelėje yra nurodyti subjektyvūs nukentėjusiosios nusiskundimai, nenurodyti jokie objektyvūs sužalojimų požymiai. Nors ligoninės priėmimo skyriuje nurodyta nustatyta diagnozė: galvos ir kairės šlaunies sumušimas, tame pačiame yra nurodyta, kad kraujosruvų, sutinimo nėra, todėl (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gydytojo chirurgo 2018 m. liepos 30 d. nukentėjusiajai S. T. nustatytas kairės šlaunies sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta tik subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrista objektyviais traumavimo požymiais. Nukentėjusioji S. T., duodama parodymus, aiškino, kad jai buvo nubrozdinta šlaunis (nubrozdinimas yra odos sluoksnio pažeidimas ir chirurgo negalėjo būti nepastebėtas) yra didžiulė mėlynė. Apylinkės teisme specialisto išvadą pateikęs ekspertas T. Š. nurodė, kad teoriškai gali pasakyti, jog jei gilesniuose sluoksniuose yra susiformavę kraujosruvos, jos išoriškai gali išryškėti ir vėliau, tačiau tai ne faktas, kad jos S. T. buvo išryškėjusios, t. y. kad sumušimai buvo padaryti. Todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodydamas, kad specialistas taip pat išsamiai paaiškino ir dėl kraujosruvų ant kūno susidarymo momentų, kas galėjo sąlygoti, jog pirminės nukentėjusiosios kūno apžiūros metu ligoninėje kraujosruvos jai nebuvo nustatytos, nuosprendį pagrindė tik prielaida, kad sužalojimas buvo padarytas.

1.11. Akcentuoja, kad žemesnės instancijos teisme apklausiamas teismo ekspertas T. Š. gana išsamiai paaiškino, kas sąlygojo jo duotą išvadą apie S. T. nustatytą galvos smegenų sukrėtimą – jis rėmėsi 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojo neurologo įrašais S. T. med. dokumentuose. Minėtuose gydytojo neurologo įrašuose nurodytas vienintelis požymis, kuris siejamas su galvos smegenų sukrėtimu – spontaninis horizontalus nistagmas. Visi kiti tirti požymiai – sausgysliniai refleksai, raumenų tonusas, jutimai, piršto–nosies ir kulno–kojos mėginiai, raumenų jėga, pilvo odos refleksai, Rombergo poza, eisena ir t. t. yra geri, taigi nerodo galvos smegenų sukrėtimo. Gydytojas chirurgas 2018 m. liepos 30 d. apžiūrėjęs S. T., nurodė, kad nistagmo nėra. Anot nuteistosios gynėjos, šešių dienų bėgyje galvos sukrėtimo požymiai turėjo nykti, o ne ryškėti. Be to, viešai skelbiamoje medicininėje literatūroje rašoma, kad nistagmas gali būti ne tik traumų, bet ir nervų ligų, ausų, akių ligų pasekmė. Šioje byloje nevertina S. T. sveikatos būklė visumoje, taigi nėra paneigta, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojo neurologo matytas spontaninis horizontalus nistagmas yra galvos smegenų sukrėtimo, kurį S. T. tariamai patyrė 2018 m. liepos 30 d., požymis.

1.12. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajai L. P. inkriminuotas nukentėjusiajai S. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – galvos smegenų sukrėtimas nustatytas, remiantis abejonių keliančia gydytojo neurologo diagnoze, abejonėms pašalinti šioje byloje prašoma skirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, į komisiją įtraukiant gydytoją neurologą, kad būtų galima atsakyti į klausimą: ar pagrįstai, remiantis tik vienu objektyviu požymiu – spontaniniu horizontaliu nistagmu S. T. 2018 m. rugpjūčio 6 d. nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė?

Žemesnės instancijos teismas

1.13. Nuteistosios gynėja apibendrindama apeliacinį skundą daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino įrodymus bei padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistoji L. P. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą. Be to, baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nėra pakankami priimti apkaltinamąjį nuosprendį, todėl skundžiamas nuosprendis naikintinas ir nuteistoji L. P. išteisintina. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, atmestini civiliniai ieškiniai ir prašymas dėl advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės skundą nukentėjusiosios S. T. atstovas advokatas Jonas Nekrašius prašo atmesti kaip nepagrįstą nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą bei atmesti nuteistosios gynėjos prašymą paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę.

2.1. Atsiliepime nukentėjusiosios S. T. atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai baudžiamojoje byloje ištyrė ir įvertino įrodymus, nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka bylos aplinkybes, apylinkės teismas nepažeidė BPK 302 straipsnio reikalavimų bei pagrįstai pripažino L. P. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

2.2. Nurodo, kad šiuo nuosprendžiu nėra pažeista nuteistosios L. P. teisė žinoti, kuo ji kaltinama, kaip apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia nuteistosios gynėja. Nuteistosios gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad jos ginamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme visą laiką kategoriškai neigė S. T. kliudymą, jos užvažiavimą automobiliu – tiek tyčinį, tiek netyčinį. Tokia L. P. pasirinkta gynybos taktika, anot nukentėjusiosios atstovo, vertintina kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Teigia, kad nuteistosios L. P. nenuoširdus elgesys ir melagingi aiškinimai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir prieštarauja pačios nuteistosios parodymams (1 t., b. 1. 11), nukentėjusios S. T., liudytojo T. S. parodymams.

2.3. Pažymi, kad nuteistosios gynėjos apeliacinis skundas yra grindžiamas išvedžiojimais, įvykio aplinkybių, įrodymu nepagrįstu ir klaidinamu interpretavimu, daromos įvairios nepagrįstos prielaidos ir be jokio pagrindo siekiama sukompromituoti liudytojų J. V., A. M., Ž. B., S. N., A. L. parodymus, jų atžvilgiu išsakomi vertinimai, anot atstovo, yra visiškai nepagrįsti ir klaidinantys.

2.4. (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) S. T. buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, kuris kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajai S. T. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas gali būti padaromas tiek galvos sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek ir galvos sritį veikiant greitėjimo ir stabdymo jėgoms (1 t., b. 1. 60-61). Šią išvadą apylinkės teisme patvirtino apklaustas specialistas. Kadangi nežymaus sveikatos sutrikdymo nustatymo aplinkybės yra visiškai ištirtos, todėl atmestinas nuteistosios advokatės perteklinis ir nepagrįstas prašymas paskirti komisijinę teismo medicinos ekspertizę, į ekspertizės atlikimą įtraukiant gydytoją neurologą, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams.

Atsiliepimas

2.5. Apibendrindamas atsiliepimą nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino L. P. kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus, nepadarė BPK normų pažeidimų, todėl nuteistosios gynėjos apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendis paliktinas galioti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios L. P. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti bei nuteistąją išteisinti, prokuroras Gintautas Vileikis prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą atmesti, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl nustatytų faktinių aplinkybių, įrašant, jog nuteistoji savo veiksmais nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, panaikinant aplinkybę, kad padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios atstovas advokatas Jonas Nekrašius prašė nuteistosios gynėjos apeliacinį skundą atmesti, tenkinti prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą bei civilinį ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistosios L. P. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliaciniame skunde yra keliamas įrodymų vertinimo, nuteistosios L. P. kaltės, teisės žinoti kuo yra kaltinama nuteistoji bei nukentėjusiajai S. T. nustatytos diagnozės – smegenų sukrėtimo klausimai, papildomai prašant byloje paskirti kompleksinę teismo ekspertizę.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistosios gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinio skundo argumentais, nukentėjusiosios S. T. atstovo advokato Jono Nekrašiaus atsiliepimo argumentais, jų ir prokuroro apeliacinės instancijos teisme išsakytais argumentais, ir, siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl L. P. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinimą iš esmės skirtingomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus nagrinėja nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką patikslinto kaltinimo rėmuose.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teisme atliekant papildomą įrodymų tyrimą tenkintas nuteistosios gynėjos prašymas ir paskirta papildoma komisijinė deontologinė teismo medicinos ekspertizė, gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai apeliacinės instancijos teismo apklaustas teismo ekspertas V. K.

6.1. 2021 m. vasario 10 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi paskirta komisijinė deontologinė teismo medicinos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams ((duomenys neskelbtini)). Ekspertams buvo pavesta atsakyti į klausimą: Ar S. T. pagrįstai nustatyta galvos smegenų sukrėtimo diagnozė? (2 t., b. l. 184-187).

Žemesnės instancijos teismas

6.2. 2021 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teisme gautas (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto ekspertizės akto išvadose nurodoma, jog S. T. 2018 m. rugpjūčio 6 d. galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nustatyta nepagrįstai (argumentai išdėstyti apibendrinimo dalyje), todėl ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) laikytina nepagrįsta. Teismo ekspertai savo išvadą motyvavo tuo, jog S. T. po 2018 m. liepos 30 d. įvykio nebuvo praradusi sąmonės, duomenų apie amneziją (atminties sutrikimus) nėra. Apžiūros metu medikai vizualiai nenustatė objektyvių traumavimo požymių galvoje ar kitose kūno vietose. Galvos KT tyrimu nėra patvirtinta išorinio traumavimo požymių, kaukolės kaulo lūžių, galvos smegenų pabrinkimo. Vienintelis simptomas (horizontalus nistagmas) fiksuojamas vienkartinai 2018 m. rugpjūčio 6 d. Kitokios neurologinės patologijos nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad vien tik horizontalus nistagmas nėra galvos smegenų sukrėtimo specifinis simptomas, kadangi aptinkamas ir prie kitų patologijų ne trauminės kilmės. Be to šis simptomas gali būti ir fiziologinis. Gydytojas neurologas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nustatęs vienintelį nistagmo simptomą, neatliko jo diferencinės diagnostikos, neįvertino paties siunčiamo galvos KT tyrimo rezultatų, smegenų sukrėtimo diagnozę susiejo su pacientės nurodytomis įvykio aplinkybėmis (2 t., b. l. 210-213).

6.3. Apeliacinės instancijos teisme (nuotoliniu būdu) apklaustas teismo ekspertas V. K. patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas, jas papildė tuo, jog simptomas – horizontalus nistagmas buvo vieną kartą pažymėtas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Duodant išvadą, konkrečiu atveju, išnagrinėjus visumą duomenų, teismo ekspertas mano, kad jo nepakanka. Papildomai pažymėjo, jog praktikoje, paprastai pirminės apžiūros metu, šitas simptomas dažnai sutinkamas. Šiuo atveju, apžiūrėjus nukentėjusiąją, jai nistagmas nebuvo nustatytas. Atvirkščiai, buvo parašyta, kad nistagmo nėra (2 t., b. l. 223).

Dėl kaltinimo pakeitimo apeliacinės instancijos teisme bei nuteistosios teisės į gynybą užtikrinimo.

7. Kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, Nr. 2K-P-1/2014 ir kt.). Pagal nacionalinių teismų ir tarptautinių teismų formuojamą praktiką tokiu atveju aktualiu aspektu tampa tik tai, kad kaltinamajam skubiai ir nuodugniai būtų pranešta jam suprantama kalba apie jam reiškiamo kaltinimo pagrindus ir motyvus bei suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-469-648/2015; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas ir kt.).

8. L. P. buvo kaltinama ir nuteista padariusi nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y., 2018 m. liepos 30 d., apie 20.22 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo S80“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčią S. T., tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. T. padarė galvos smegenų sukrėtimą.

9. Po 2021 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teisme gauto Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 210-213) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras Helvijas Keturakis pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (2 t., b. l. 215). 2021 m. gruodžio 15 d. vykusio teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 222-223) prokuroras prašė pakeisti kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, jas pakeičiant taip: L. P. kaltinama tuo, kad ji 2018 m. liepos 30 d., apie 20:30 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčią S. T., taip jai sumušė kairę šlaunį ir galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinama (prašyme nurodyta įtariama) padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

10. Pažymėtina, jog iš kaltinimo pašalinta aplinkybė „nukentėjusiajai S. T. padarė galvos smegenų sukrėtimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą“ bei papildomai kaltinime patikslinama aplinkybė dėl fizinio skausmo sukėlimo „taip jai sumušė kairę šlaunį ir galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmą“. Be to, prokuroro prašyme patikslintas ir įvykio laikas, t. y. iš 20:22 val. į 20:30 val.

11. Prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą buvo įteikti nuteistosios gynėjai, nukentėjusiosios atstovui. Nuteistosios L. P. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog yra susipažinusi su prokuroro prašymu pakeisti kaltinimą, be to, nuteistosios gynėja neprašė pertraukos pasiruošti gynybai dėl kaltinimo pakeitimo iš esmės skirtingomis aplinkybėmis. Proceso dalyviai neprieštaravo, kad baudžiamoji byla būtų toliau nagrinėjama pagal prokuroro prašyme patikslintą kaltinimą.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks kaltinimo pakeitimas neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms, kuriomis reglamentuojamos kaltinimo pakeitimo galimybės apeliacinės instancijos teisme. Lyginant prokuroro pateiktą kaltinimą pirmosios instancijos teisme bei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pagal prokuroro prašyme pateiktą pakeistą kaltinimą matyti, kad pastarajame patikslinamas apylinkės teismo nuosprendyje patikslintas nusikalstamos veikos padarymo laikas, t. y. 20:30 val. Be to, naujame kaltinime patikslinamos faktinės aplinkybės – pašalinamas nežymaus sveikatos sutrikdymo požymis (galvos smegenų sukrėtimas), jį pakeičiant fizinio skausmo sukėlimo požymiu (taip jai sumušė kairę šlaunį ir galvą). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo kaltinimu nėra keičiama L. P. nusikalstamos veikos kvalifikacija, tik keičiami nusikalstamos veikos padariniai, patikslinamas nusikalstamos veikos padarymo laikas.

13. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia. Kita vertus, kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimą kaltinimo keitimą praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021).

14. Atsakant į nuteistojo gynėjos argumentą dėl nuteistajai pirminiame ir patikslintame kaltinime inkriminuoto nusikaltimo padarymo būdo – „užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčią S. T.“ pažymima, jog priešingai nei nurodo apeliantė, iš nuteistajai suformuluoto nusikaltimo padarymo būdo yra aiškiai nurodyta kam konkrečiai buvo padaryta nusikalstama veika (S. T. sėdint ant žemės) bei kuo pasireiškė padaryta veika – „vairuodama automobilį užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčią S. T.“. Vien tai, jog, anot gynėjos, nepatikslinta kokia automobilio dalimi buvo kliudyta nukentėjusioji bei ant kokios nukentėjusiosios kūno vietos buvo „užvažiuota“ nedaro kaltinimo neaiškiu ir nepagrįstu. Pažymėtina, kad pati gynėja skunde aiškiai nurodo automobilio bamperį – kuriuo buvo kliudyta nukentėjusioji į ją atsitrenkus automobilio priekiu. Patikslinus kaltinimą, skirtingai nei ankstesniame kaltinime yra ištaisomi kaltinimo netikslumai – nurodomas nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas galvoje ir kairėje šlaunyje (vietos, kurios buvo kliudytos automobiliu). Apie naujai pakeistą kaltinimą buvo informuoti tiek nuteistosios gynėja, tiek nukentėjusiosios atstovas. Nuteistosios gynėja neprašė daryti pertraukos pasiruošti gynybai. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta bei nuteistajai pakeitus kaltinimą iš esmės skirtomis aplinkybėmis, nebėra pagrindo teigti, kad nuteistosios teisė žinoti kuo yra kaltinama buvo aiškiai pažeista.

15. Atsižvelgiant į byloje gautą Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame pateiktą išvadą, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, prokuroro prašymą tenkina iš dalies ir L. P. pakeičia kaltinimą, palikdama apylinkės teismo nuosprendyje patikslintą nusikalstamos veikos padarymo laiką (baudžiamojoje byloje esantys birt žiūryklės duomenys patvirtina, jog telefoninis pranešimas apie įvykį bendrajam pagalbos centrui buvo 20.22 val., todėl įvykis negalėjo įvykti 20:30 val. (1 t., b. l. 178)), jį išdėstydama naujai: L. P. kaltinama tuo, kad ji 2018 m. liepos 30 d., apie 20:22 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, užvažiavo ir kliudė ant žemės sėdinčią S. T., taip jai sumušė kairę šlaunį ir galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. T. sukėlė fizinį skausmą, t. y., kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

16. Kadangi minėtame Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog S. T. 2018 m. rugpjūčio 6 d. galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nustatyta nepagrįstai, nuteistajai yra pakeičiamas kaltinimas pašalinant nuteistajai kaltinime inkriminuotą nežymų sveikatos sutrikdymo požymį – galvos smegenų sukrėtimą, apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiajai nepagrįstai nustatytos diagnozės – galvos smegenų sukrėtimo – nenagrinėjami.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

17. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo klausimas. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistajai yra pakeičiamas kaltinimas bei išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiamas nesutikimas su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad L. P. ir jos gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.

18. Įrodymų vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net nuteistajai pakeitus jai inkriminuotą kaltinimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išanalizavęs ir tiesiogiai teismo posėdyje ištyręs, pagrįstai L. P. pripažino kalta, padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį motyvuojamojoje dalyje dėstė motyvus dėl nukentėjusiajai sukelto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau, nuosprendyje išdėstytos išvados dėl L. P. kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos vertinimo (neanalizuojant fizinio skausmo sukėlimo požymio) visumoje yra iš esmės pagrįstos, argumentuotos, atitinka byloje surinktus įrodymus.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. P. kalta dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais: nukentėjusiosios S. T., liudytojų T. S., J. V., policijos pareigūnų Ž. B., A. M., A. L., S. N., specialisto T. Š. parodymais, nuteistosios L. P., nukentėjusiosios S. T. ir liudytojo T. S. 2018 m. liepos 30 d. paaiškinimais, birt žiūryklės duomenimis, byloje esančiu telefoninio skambučio įrašu Bendrajam pagalbos centrui, greitosios medicinos kortele, specialisto išvadoje nurodytais nukentėjusiosios medicininiais dokumentais bei kita rašytine bylos medžiaga.

20. Nuteistoji L. P. pirmosios instancijos teisme parodė, jog moteris matė, kad ji su automobiliu artėja link jos. Galėjo suprasti, kad važiuoja link jų. Važiuojant automobiliu ji matė, kaip vyriškis skina (duomenys neskelbtini). Kai ji važiavo nukentėjusioji sėdėjo prieš (duomenys neskelbtini), priekiu į automobilį, rankose laikė šunį. Privažiavo ir prasidariusi langą paklausė, ką čia daro. Tada pripuolė vyriškis ir pradėjo spardyti mašinos priekį, dureles. Ji užsidarė langą ir atsitraukė atgal atbuline eiga 20-30 m., nes ten apsisukti neįmanoma, paskambino policijai. Atvažiuodama tikrai nekliudė sėdinčios moters. Jeigu būtų kliudžiusi, tai pirmiausia būtų kvietę greitąją, o dabar vyriškis puolė spardyti jos automobilį. Kokiu atstumu buvo nukentėjusioji, kai ji sustojo, negali pasakyti, bet matė ją priekyje. Nematė, kad nukentėjusioji skintų (duomenys neskelbtini), bet jie abu buvo tame (duomenys neskelbtini). Pareigūnai parodė, kad matosi žymė nuvalytų dulkių. Nuteistoji minėjo, kad nuo batų, nes mašina buvo spardoma. Kai buvo policijos komisariate, surašant protokolą dėl greičio viršijimo, neatsimena kiek kabinete buvo pareigūnų. Nepamena, ar kalbėjo su pareigūnais apie šitą įvykį (2 t., b. l. 59-61). Ikiteisminio tyrimo metu įtariamosios apklausos metu L. P. pažymėjo, jog ji sustojo apie 2 m. atstumu iki moters, nes ją matė sėdinčią ant žemės (1 t., b. l. 127-128). 2018 m. liepos 30 d. paaiškinime nuteistoji nurodė, jog privažiavus prie jų tikrai nejuto, kad kliudė ant žemės sėdėjusios moters. Jai nekilo mintis, kad galėjo kliudyti moteriškę. Pasakė, kad važiavo priekiu link minėtų piliečių. Apžiūrėjus automobilį buvo pastebėti švieži, du nežymus dulkių sluoksnio nuvalymai (1 t., b. l. 11).

21. Apklausiama pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji S. T. parodė, kad atsisėdo pasitvarkyti batą, buvo atsisukusi į (duomenys neskelbtini). Išgirdo, kad važiuoja automobilis. Važiuodama greičio nemažino, nestabdė, nesignalizavo, ji tikėjosi, kad sustos. Pasisuko per šoną pasižiūrėti, moteris važiavo automobiliu ir sustojo atsitrenkusi į ją. Po to T. ją patraukė. Moteris automatiškai pradėjo važiuoti atgal ir nuvažiavo gal 20-30 metrų. Buvo palindusi po automobiliu, juto smūgį galvoje, lyg dešinėje pusėje. Skausmą pajuto šlaunyje ir klube. Buvo nustatyti kojos nubrozdinimai. Kliudė ją automobilio plastmasiniu priekiu, gal ties viduriu, labiau į dešinę, keleivio pusę. Patikslino, kad prieš smūgį ji susigūžė ir tada pajuto smūgį (2 t., b. l. 61-66). Analogiškus parodymus S. T. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, patikslino, jog kol važiavo greitoji, ji visada verkė, jai buvo didelis šokas. Moteris L. P. priėjusi prie jos, dar kartą kartojo, kad džiaugtųsi, jog liko gyva, kad jai taip ir reikėjo. Priėmimo skyriuje ji buvo apžiūrėta. Jai nustatė kojos nubrozdinimus. Dėl L. P. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 39-40, 42).

Žemesnės instancijos teismas

22. Liudytojas T. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad S. prisėdo pailsėti ir tada pamatė atvažiuojant automobilį. Automobilis nestabdydamas trenkėsi į sėdinčią nukentėjusiąją. Į kurią nukentėjusiosios vietą trenkėsi, nepamena. Kai trenkėsi, S. palindo po priekiniu buferiu. Jis puolė prie S., ištraukė ją, nes kiek pamena ji gulėjo po priekiniu bamperiu ir priėjo prie vairuotojo durelių pasižiūrėti, kas vairuoja automobilį. Jis jokių veiksmų neatliko, tik sakė patraukti mašiną, kad užvažiavo ant žmogaus. Nespardė kaltinamosios automobilio. Po to nuteistoji truputį patraukė automobilį, o jis paskambino pagalbos telefonu 112, vėliau paskambino savo bendradarbiui J. V. Po susidūrimo nukentėjusioji sakė, kad labai skauda šoną, klubą ir galvą (2 t., b. l. 75-81). Liudytojas J. V. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog jam paskambino T. S., sakė, kad atsitiko įvykis, paklausė, ar negali atvažiuoti. Jis nuvažiavo į nurodytą vietą. Iš tolo pamatė ant (duomenys neskelbtini) sėdinčią S. T. Priėjo prie jos, klausė kas atsitiko. S. buvo šoke, rėkė, kad ją partrenkė, kad jai skauda. Nurodė, kad skauda pilvą, koją, buvo šoko būsenoje (2 t., b. l. 81-85). Liudytojas policijos pareigūnas Ž. B. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, jog nuėjo iki įvykio vietos, ten pamatė prie (duomenys neskelbtini) sėdinčią, ar tai gulinčią moterį. Moteris buvo šoko būsenoje, kūkčiojo, su ja bendrauti buvo sunku. Minėjo, kad ją kliudė automobilio priekiu. Jis L. P. paklausė, ar ji automobiliu kliudė moterį, L. P. neigė. Apžiūrėjus kartu su L. P. jos automobilį pastebėjo, kad ant priekinio bamperio panelės matosi nuvalytos dulkės. Tai parodė savininkei L. P. Ji pripažino, kad stabdant automobilį ir jam slystant galėjo kliudyti sėdinčią moterį (1 t. b. l. 89). Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas patikslino, jog nuteistoji aiškino, kad galėjo kliudyti moterį slystant automobiliui. Nefiksavo, ar žolė buvo šlapia įvykio vietoje. Nesimatė stabdymo žymių, nors automobilis buvo patrauktas. Neatsimena, kad įvykio vietoje būtų kas sakę, kad buvo spardoma į automobilį, ar, kad žymės ant automobilio nuo spardymo (2 t., b. l. 68-69). Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme pagarsinus pareigūno tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 9), patikslino, kad pranešime nurodytus sužalojimus – galvos ir klubo sumušimus, bus pasakę medikai. Įvykio smulkmenų – nepamena (2 t., b. l. 91-92). Liudytojas A. L. apklaustas ikiteisminiame tyrime parodė, jog pas juos į kabinetą atėjo L. P., nes jis jai buvo išsiuntęs administracinio nusižengimo protokolą dėl greičio viršijimo. Atėjusi ji prisipažino, kad vairuodama automobilį viršijo greitį. Jis žinodamas, kad 2018 m. liepos 30 d. nuteistoji automobiliu sužalojo moterį, jos paklausė apie įvykio aplinkybes. L. P. pasakė, kad važiuodama pamatė, kad netoli (duomenys neskelbtini) yra žmonės, todėl ji privažiavusi ratu kliudė sėdėjusią moterį nuslydusio automobilio galiniu ratu. Jis iš L. P. pokalbio suprato, kad ji netyčia kliudė moterį automobilio ratu ir dėl to pilnai prisipažino, tačiau nesigailėjo (1 t., b. l. 100). Apklausiamas apylinkės teisme A. L. patikslino, kad paklausus, kaip užvažiavo ant moters, nuteistoji jam pasakė, kad jai dar ne taip reikėjo, nes pastoviai (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog nuteistoji prisipažino, kad užvažiavo ant žmogaus, pati pasakė, kad užvažiavo netyčia (2 t., b. l. 69-70). Liudytojas S. N. apklausiamas apylinkės teisme parodė, jog L. P. galimai kliudė moterį, suprato, nes ji pati pasakė, kad taip jai reikia, dar mažai kliuvo. A. L. tiesiog paklausė apie kliudytą moterį ir toks buvo nuteistosios atsakymas. Nebuvo pasakyta žodžių, kad „taip, aš kliudžiau, važiavau“, bet ji atsakė sakydama: „ir teisingai, ir dar mažai kliuvo, taip jai reikia“, iš to susidarė tokią nuomonę (2 t., b. l. 89-91).

23. A. M. 2018 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nukentėjusioji paaiškino, kad prisėdo prie (duomenys neskelbtini), pamatė link jos atvažiuoja automobilis. Automobilis užvažiavo ant jos. Po susidūrimo ji patyrė šoką, pradėjo skaudėti koją ir galvą. Atvykę medikai jai nustatė galvos ir kairiojo klubo sumušimus. L. P. paaiškino, jog nekliudė jokios moters. T. S. paaiškino, jog automobilis „Volvo“ nesustojęs užvažiavo ant jo sėdinčios (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9). Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog iš birt žiūryklės duomenimis pranešimas apie eismo įvykį gautas 2018 m. liepos 30 d., 20:22 val. vairuotoja patrenkė moterį (nurodyta einančią). Vairuotoja su automobiliu bando šalintis. Pranešėjas T. S. (nurodyta A.) (1 t., b. l. 178). Iš administracinėje byloje esančio T. S. telefono skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla, b. l. 25) užfiksuota, kad liudytojas T. S. skambina į 112. Pokalbio pradžioje girdimas nukentėjusiosios balsas sakant: „Ką aš dariau? Sėdėjau. Patrenkė“. T. S. operatorei pasako, jog: „atlėkė kažkokia (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir „besėdinčią“ moterį nutrenkė. Su „Volvo“ į (duomenys neskelbtini) atlėkė“ (įrašo 00:09 – 00:28 min.). Toliau įraše vėl girdimas nukentėjusiosios balsas sakant: „mes čia su šuniu ėjom, aš sėdėjau. Ar Jūs...“ (negirdima, nes operatorė T. S. tuo metu paklausia: „Ar yra sužeistų žmonių?“ (įrašo 00:34 – 00:37 min.). Vėliau įraše girdimas nukentėjusiosios balsas: „lėkėt visu greičiu“ (įrašo 00:44 – 00:45 min.). Operatorė T. S. sako: „čia ta moteriškė, kur rėkia yra partrenkta?“ T. S. atsako: „jo, jo“. Operatorei paklausus: „ar reikia greitosios?“ T. S. paklausia nukentėjusiosios: „Ar reikia greitosios?“ Nukentėjusioji atsako: „ne, gal nereikia. Aš pati nuvažiuosiu į priėmimą“ (įrašo 00:48 – 00:59 min.). Vėliau įraše girdimas galimai nukentėjusiosios išsigandęs balsas sakant: „bet kaip aš išsigandau“ (įrašo 01:29 – 01:31 min.). T. S. pradeda šaukti: „stokit, stokit, kur jūs čia važiuojant?“ Kažkas pasako: „išvažiuoj“. T. S. sako: „Tegul važiuoj, dar geriau“. Operatorei paklausus liudytojo T. S.: „ji dabar nori pasišalinti, ta moteris?“ T. S. atsakymas: „nu pavažiavo dabar“. (įrašo 01:33 – 01:51 min.). Iš administracinėje ir baudžiamojoje byloje esančių nuotraukų matyti, kad nuteistosios automobilis, atsuktu priekiniu kairės pusės ratu į kairę pusę, kuris stovi priekiu į (duomenys neskelbtini). Automobilio apačioje, priekiniame bamperyje, ties keleivio puse matosi ilga nubraukimo juosta (1 t., b. l. 201; administracinė byla, b. l. 38-43). Nuteistosios pateiktose nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, matosi (duomenys neskelbtini) keliukas, šalia auga (duomenys neskelbtini), nuotraukoje matosi stovinti nukentėjusioji, šalia jos šuo (USB laikmena, esanti pridėta prie baudžiamosios bylos 2 tomo viršelio).

24. Iš 2018 m. liepos 30 d. Greitosios medicinos pagalbos kortelės matyti, kad nukentėjusioji skundėsi galvos ir kairės kojos skausmu. Nukentėjusiosios paaiškinimu ji stipriai susimušė galvą ir kairį klubą. Diagnozė: galvos sumušimas ir klubo sumušimas (1 t., b. l. 192-194). 2019 m. rugsėjo 6 d. nukentėjusiosios S. T. protokole–pareiškime nurodoma, kad 2018 m. liepos 30 d. apie 20:20 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kur vedžiojo šunį, prisėdo pailsėti. Besėdint ant (duomenys neskelbtini) išgirdo atvažiuojantį automobilį, tačiau nieko neįtarusi sėdėjo toliau, kai labai priartėjo, pamatė, kad automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja tiesiai į ją, tačiau jau nebespėjo pasitraukti, kai automobilio priekiu buvo kliudyta, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 23-24). Iš (duomenys neskelbtini) Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog Gydytojo chirurgo 2018 m. liepos 30 d. medicininiame išraše S. T. nustatytas kairės šlaunies sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta tik subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais (1 t., b. l. 60-61).

25. Nors apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog įvykio aplinkybių parodymai yra prieštaringi, jog nukentėjusiosios S. T., T. S. parodymai dėl tų pačių aplinkybių skiriasi, ir todėl kyla abejonių dėl parodymų patikimumo, tačiau priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde visuma aplinkybių paneigia dėl nukentėjusiosios ir liudytojo T. S. parodymų apeliaciniame skunde keliamas abejones. Iš aukščiau išvardintų aplinkybių matyti, kad atvirkščiai nei nurodyta apeliaciniame skunde, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nukentėjusioji dėl esminių įvykio aplinkybių davė nuoseklius, analogiškus parodymus, kad būtent L. P. atvažiavusi (duomenys neskelbtini) sustojo tik atsitrenkusi į S. T., o T. S. puolė ištraukti nukentėjusiąją iš po automobilio, puolė prie vairuotojos, kuri buvo užsirakinusi ir tada skambino bendruoju pagalbos numeriu (patvirtina tiek nukentėjusiosios, liudytojo T. S. parodymai, jų pirminiai paaiškinimai). Be to, po įvykio iš T. S. telefono skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) girdėti tai, jog nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad ji sėdėjo, labai išsigando, o L. P., anot nukentėjusiosios, ant jos „lėkė visu greičiu“. Taip pat garso įraše girdima, jog liudytojas T. S. šaukia L. P. „stokit, stokit, kur jūs čia važiuojant?“, o vėliau nurodoma, kad automobiliu nuteistoji pavažiavo. Minėta aplinkybė patvirtina, kad nuteistosios automobilis po susidūrimo su nukentėjusiąja buvo pastumtas atbuline eiga (patvirtina ir įvykio vietoje policijos pareigūno užfiksuoto nuteistosios automobilio nuotraukos). Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad ji automobilį patraukė ne dėl to, kad kliudė nukentėjusiąją, o kad liudytojas T. S. pradėjo spardyti jos automobilį. Tačiau minėta nuteistosios versiją akivaizdžiai paneigia tiek liudytojo T. S. parodymai, tiek ir byloje esantis ir anksčiau aptartas garso įrašas, kuriame nuteistoji pratraukia automobilį be T. S. atliekamų veiksmų. Įraše nesigirdi, kad liudytojas būtų puolęs ant nuteistosios, todėl nuteistosios versija yra akivaizdžiai neteisinga. Nuteistoji, be kita ko, papildomai kelia versija, kad iš jos buvo (duomenys neskelbtini), todėl nukentėjusioji ir kiti liudytojai „sukūrė istoriją“, norėdami ją pamokyti. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pažymi, jog minėta nuteistosios ir jos gynėjos versija yra paneigiama byloje surinktų įrodymų visuma, o būtent į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno Ž. B. parodymais, kuriais jis įvykio vietoje nerado nei indo, nei maišiuko su nuteistosios (duomenys neskelbtini). Antra, byloje nėra parašyto nuteistosios pareiškimo dėl iš jos (duomenys neskelbtini) vagiamų (duomenys neskelbtini). Todėl nuteistosios ir jos gynėjos nurodyta versija yra laikytina gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai vien tai, kokia dalimi po automobiliu buvo palindusi nukentėjusioji, liudytojas nesirūpino nukentėjusiosios sveikata paneigiama tiek garso įrašu, kuriame liudytojas klausia ar nukentėjusiajai reikia pagalbos, bet ir byloje esančiais medicininiais dokumentais, kad nukentėjusioji medikams nurodė, kad jai skaudėjo galvą ir kairį klubą. Nuteistoji patikslindama apylinkės teisme daug kartų nurodė, kad ją kliudė nuteistosios vairuojamas automobilis, taip pat liudytojo T. S. parodymai, kad jis ištraukė nukentėjusiąją. Taip pat atmestini apeliantų argumentai, susiję su nukentėjusiosios drabužiais, kad ji palindusi turėjo išsipurvinti, nes iš byloje esančio eismo įvykio duomenų matyti, kad 2018 m. liepos 30 d. sausa ir giedra, todėl nukentėjusioji krisdama negalėjo susipurvinti savo drabužių (1 t., b. l. 182).

26. Be jau paminėtų nukentėjusiosios ir liudytojo T. S. parodymų jų parodymus patvirtina ir į įvykio vietą atvykusio J. V. parodymai, kad nukentėjusioji jam sakė, kad ją partrenkė, kad jai skauda galvą, koją. Liudytojai policijos pareigūnai Ž. B. ir A. M. taip pat patvirtino, jog nukentėjusiąja kliudė automobilio priekiu. Be to, liudytojai nuosekliai patvirtino, kad įvykio vietoje nukentėjusioji S. T. skundėsi skausmu dėl sumuštos galvos ir klubo, buvo šoke. Taigi, įvertinus paminėtus duomenis nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios ir liudytojo T. S. duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, juolab, kad liudytojas T. S. duodamas parodymus viso proceso metu buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Be to, priešingai nei nurodo nuteistoji jos parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs (nesutampa aplinkybė ar nukentėjusioji skynė (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios sėdėjimo kryptis – nugara į (duomenys neskelbtini)). Nuteistoji patvirtino, kad matė nuteistąją sėdinčią, kad važiavo nukentėjusiosios sėdėjimo kryptimi, liudytoju įvykio vietoje apklaustas policijos pareigūnas Ž. B. patvirtino, jog nuteistoji jam sakė, kad galėjo kliudyti nukentėjusiąja automobiliu. Be to, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji ir jos (duomenys neskelbtini) būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistąją. Priešingai nei teigia apeliantai, byloje nėra duomenų apie anksčiau proceso dalyvių tarpusavyje buvusius konfliktus (nėra jokių duomenų, (apart pačios nuteistosios parodymų), kad nukentėjusioji ir jos (duomenys neskelbtini) šunimis būtų pjudę nuteistosios (duomenys neskelbtini)).

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018).

28. Nėra pagrindo sutikti, kad L. P. veiksmai neatitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, nes fizinio skausmo sukėlimas šioje byloje nebuvo konstatuotas teismo medicinos eksperto Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. v-298/158/a1-86 patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių nei viename punkte nėra nurodytas imperatyvas fizinio skausmo sukėlimo faktą nustatyti teismo medicinos ekspertams. Nors Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, tai visiškai nereiškia, kad fizinio skausmo sukėlimo faktas negali būti nustatomas kitokiais būdais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 7 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-719/2020)

29. Nagrinėjamu atveju, tiek pirminiuose nukentėjusiosios S. T. medicininės apžiūros dokumentuose, t. y. greitosios medicinos pagalbos kortelėje, yra aiškiai nurodomi nukentėjusiosios nusiskundimai dėl fizinio skausmo sukėlimo galvoje ir kairiame klube. Tuos pačius nusiskundimus nukentėjusioji patvirtino ir apžiūrima ligoninės priėmimo skyriuje, kur jai buvo nustatyti galvos ir klubo sumušimai. Tuos pačius nusiskundimus ji nurodė ir protokole–pareiškime. Be to, bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad visi liudytojai buvę įvykio vietoje matė, kad girdėjo nukentėjusiąja sakant, kad jai skaudėjo galvą, kairį klubą. Minėtą faktą netiesiogiai patvirtina ir garso įrašas, kuriame girdisi, kaip nukentėjusioji nurodo: labai išsigandau. Taigi vien tai, jog specialisto išvadoje nurodoma, kad gydytojo chirurgo 2018 m. liepos 30 d. S. T. nustatytas kairės šlaunies sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta tik subjektyviais nusiskundimais, atsižvelgiant į teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajai minėtu įvykiu nebuvo sukeltas joks fizinis skausmas. Paminėtina, jog fiziniam skausmui nustatyti nebūtina turėti tai patvirtinančius duomenis, o nagrinėjamu atveju byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančiu, kad nukentėjusioji po įvykio jautė fizinį skausmą, kad jai skaudėjo galvą ir kairį klubą.

30. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai, nuteistosios kaltę patvirtina ir netiesioginiai liudytojų A. L., S. N. parodymai. Abu liudytojai apklausiami apylinkės teisme teigė, jog L. P. neneigė kliudžiusi moterį, pateisindama savo elgesį tuo, jog nukentėjusioji galimai (duomenys neskelbtini). Apeliantai papildomai ginčija nuteistajai surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir priimto nutarimo aplinkybes. Atsakant į šiuos apeliacinio skundo argumentus aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog iš tiesų nuteistajai (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolą surašė ne A. L., o E. S. (1 t., b. l. 14). Tačiau nuteistajai (duomenys neskelbtini) buvo surašytas kitas administracinio nusižengimo protokolas už (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą, t. y. už greičio viršijimą 1 t., b. l. 116). Todėl nuteistoji dėl jo atvyko į policijos komisariatą kviečiama policijos pareigūnų pasiaiškinti dėl padaryto administracinio nusižengimo, o tuo pačiu ir dėl baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio, nes būtent tuo metu dėl įvykio aplinkybių buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena. Nuteistajai dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio nutarimą administracinio nusižengimo byloje surašė S. N. (1 t., b. l. 15). Kadangi S. N. parodymais, A. L. buvo tame pačiame kabinete, todėl jis girdėjo nuteistosios pokalbį su policijos pareigūnu. Įvertinus šią aplinkybę, nėra pagrindo netikėti minėtų liudytojų parodymais, kurie aiškiai ir nuosekliai parodė, kad nuteistoji pas juos buvo apklausiama dėl ankstesnio administracinio nusižengimo, padaryto (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dienos iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio). Nuteistoji policijos pareigūnų paklausta dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių parodė, jog ir „teisingai, ir dar mažai kliuvo, taip jai reikia“ (patvirtina S. N.), o A. L. liudytojo parodymus papildė tuo, jog užvažiavo ant moters, nuteistoji jam pasakė, kad jai dar ne taip reikėjo, nes pastoviai (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad pati nuteistoji neneigia, kad galėjo atvykti šaukiama policijos pareigūnų, juolab, kad minėtą faktą patvirtina ir byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas apie nuteistosios (duomenys neskelbtini) padaryta administracinį nusižengimą. Todėl apeliantų argumentai dėl minėtų liudytojų parodymų nepatikimumo atmetami kaip nepagrįsti.

31. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog 2018 m. liepos 30 d. nuteistosios duotas paaiškinimas negali būti laikomas įrodymu. Priešingai, iš minėto paaiškinimo (1 t., b. l. 11) matyti, jog nuteistoji duodama paaiškinimą buvo įspėta dėl melagingo pranešimo ir įskundimo (BK 236 straipsnis). Po paaiškinimo ji savo ranka parašė, jog „surašyta teisingai“, parašė savo vardą bei pavardę ir pasirašė. Pastabų, kad jos paaiškinimas yra neteisingas, užrašytas kita ranka ar yra neatitinkantis tikrovės – nenurodė. Vien tai, kad pats paaiškinimas, anot apeliantų, nėra surašytas pačios nuteistosios ranka nereiškia, kad jis savaime yra niekinis. Priešingai, pati nuteistoji savo parašu patvirtino ne tik savo paaiškinime nurodytas aplinkybes, bet ir neprieštaravo paaiškinime nurodytam turiniui. Todėl apeliantų argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas.

32. Atsakant į kitą apeliantų skundo argumentą dėl iš esmės neapžiūrėto automobilio (neišmatuoto automobilio bamperio iki žemės), nustatytų dėmių ant bamperio vertinimo pasakytina tai, jog nors byloje nėra galimybės nustatyti nuo ko galėjo atsirasti minėtas bamperio nubraukimas, tačiau byloje esantis garso įrašas, kuriame liudytojas T. S. skambina į Bendrąjį pagalbos centrą patvirtina, jog automobilis nuo nukentėjusiosios buvo atbuline eiga patrauktas jam kalbant telefonu. Minėta aplinkybė duoda pagrindą teigti, kad automobilis kontaktavo su nukentėjusiąją, nes būtų nelogiška atbuline eiga atitraukti automobilį, jeigu nebūtų jokio kontakto (būtų paliktas stovėti automobilis). Nukentėjusioji minėtame garso įraše skundėsi, kad labai išsigando, buvo susijaudinusi. Net pats liudytojas T. S. įraše skambinęs Bendrajam pagalbos centrui iš karto po įvykio buvo susijaudinęs, nes jo (duomenys neskelbtini) partrenkė nuteistosios vairuojamas automobilis. Policijos pareigūnas Ž. B. matė ant nuteistosios automobilio priekinio bamperio keleivio pusėje esantį nubraukimą, kurio nuteistoji negalėjo objektyviai paaiškinti, tik nurodė, kad jis galėjo atsirasti nuo T. S. spyrių koja. Kaip jau minėta, ši nuteistosios versija buvo paneigta ne tik liudytojo T. S. parodymais (jis nespardė jos automobilio), tačiau ir nukentėjusiosios parodymais (ištraukus iš mašinos T. bėgo prie vairuotojos dūrelių). Taip pat nukentėjusioji nuosekliai patvirtino, kad jai fizinis skausmas buvo sukeltas nuteistajai ją kliudžius automobiliu, nukentėjusioji aiškiai liudytojams nurodė, kad jai skauda kairį klubą ir galvą, todėl neatmetama, jog nukentėjusioji buvo kliudyta nuteistosios automobiliu.

33. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog BPK 322 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimas pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo negali būti suvokiamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014). Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, nėra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina patikslintame kaltinime nurodytas aplinkybes dėl nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos, todėl apylinkės teismas pagrįstai laikė šiuos duomenis patikimais ir jais grindė apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pripažįstant L. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus aptartus įrodymus pagal naujai nuteistajai inkriminuotą kaltinimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad L. P. kaltei dėl jai inkriminuoto nusikaltimo patvirtinti duomenų pakanka.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės.

35. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). L. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 112), anksčiau neteista (1 t., b. l. 113), dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119; 2 t., b. l. 109-112). Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog nuteistoji yra bausta administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė praėjus (duomenys neskelbtini) dienoms nuo padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje už kurios padarymą (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta (duomenys neskelbtini) eurų bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (duomenys neskelbtini) mėnesiui. Pažymėtina, kad nuteistajai dėl 2018 m. liepos 30 d. įvykio 2019 m. birželio 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimu buvo nutraukta administracinė teisena pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 114-118).

36. L. P. padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Parinkdamas bausmės dydį ir rūšį apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta nei jos atsakomybę lengvinančių, nei jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad nuteistajai keičiamas kaltinimas, todėl konstatuoja, kad nuteistajai yra paskirta per griežta bausmė, todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 dalys).

37. BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytą nuteistosios charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad nuteistosios padaryta nusikalstama veika yra perkvalifikuojama pašalinant sunkiausius padarinius – galvos smegenų sukrėtimą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad padarytos nusikalstamos veikos požymis – fizinio skausmo sukėlimas yra numatytas tame pačiame BK 140 straipsnio 1 dalyje, į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuteistosios veiksmus, nukentėjusiajai sukeltą fizinį skausmą, į tai, kad nuteistoji yra teisiama pirmą kartą (BK 55 straipsnis) bei vadovaudamasi BK 54 straipsnio 3 dalimi sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajai L. P. parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą tą pačią bausmę – laisvės apribojimą, tačiau bausmės dydį parenkant minimalų – 3 (tris) mėnesius (BK 48 straipsnio 2 dalis). Aukštesnės instancijos teismo manymu, teismo paskirto įpareigojimo taikymas nuteistajai negali užtikrinti bausmės paskirties įgyvendinimo ir turėti didžiausią poveikį nuteistosios elgesiui, nes paskirtas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, šiuo atveju yra neadekvatus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba bei atsižvelgiant į šalyje augančius Covid-19 rodiklius, Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai sumažinus paskirtos bausmės dydį bei neskiriant papildomų įpareigojimų bus pasiekti ne tik bausmės tikslai bet ir bus įgyvendintas teisingumo principas, paskirtos bausmės dydis bus proporcingas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

Dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio.

38. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Nagrinėjamu atveju neabejotina, kad nukentėjusioji S. T. dėl L. P. padarytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šią žalą S. T. priteisti iš nuteistosios.

39. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.

40. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

41. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl S. T. priteistino neturtinės žalos dydžio atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad dėl įvykdytos L. P. tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusioji S. T. patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, išgąstį; jai skaudėjo sumuštas vietas (nagrinėjamu atveju buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas). Apygardos teismas, spręsdamas dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, įvertina tai, kad nuteistajai iš kaltinimo yra šalinami padarytos nusikalstamos veikos sunkiausi padariniai – galvos smegenų sukrėtimas, atsižvelgia į teismų praktikoje formuojamus priteistinos neturtinės žalos dydžius, kai asmeniui sukeliamas fizinis skausmas, į nusikalstamos veikos pobūdį ir patirto skausmo dislokaciją, priežastis (nuteistoji tyčia, vairuodama padidinto pavojaus šaltinį – automobilį užvažiavo ant sėdinčios nukentėjusiosios), tai šiuo atveju mažina veikos pavojingumą ir tuo pačiu priteistinos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, jog kaltininko turtinė padėtis turi reikšmės sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau pastebėtina, jog tai savaime nėra aplinkybė, mažinanti priteistinos neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistoji dirba. Taigi, nuteistosios L. P. turtinė padėtis nėra prasta. Vis dėlto, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio pirmiausia yra atsižvelgiama į nukentėjusiojo asmens teisėtus interesus, o ne išimtinai į kaltininko turtinę padėtį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į tai, kad L. P. nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą (nesant nustatyto galvos smegenų sukrėtimo), nuteistosios ir jos gynėjos apeliacinis skundas yra tenkintinas iš dalies, daro išvadą, kad apylinkės teismo nukentėjusiajai priteista 600 (šešių šimtų) eurų dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nėra proporcinga, todėl jos dydis mažintinas iki 400 (keturių šimtų) eurų (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistos turtinės žalos

42. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa ikiteisminiame tyrime pareiškė civilinį ieškinį prašydama iš nuteistosios L. P. priteisti turtinę žalą, t. y. 97,31 (devyniasdešimt septynis eurus ir 31 ct) eurus už nukentėjusiosios S. T. gydymą (1 t., b. l. 64-70). Prie civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pridėjo savo reikalavimą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 67-69). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas dėl nuteistosios L. P. padarytos nusikalstamos veikos, byloje yra pateikti duomenys, pagrindžiantys patirtą turtinę žalą, todėl (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa turi teisę į turtinės žalos atlyginimą.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytus dokumentus, nukentėjusiajai taikytą gydymą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistajai iš kaltinimo šalinami sunkiausi veikos padariniai – galvos smegenų sukrėtimas, sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasos pateikti dokumentai nekelia jokių abejonių dėl nukentėjusiosios gydymo po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau priteistinas turtinės žalos dydis, šiuo atveju yra neteisingas, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, todėl apylinkės teismo nuosprendžiu priteistinos turtinės žalos dydis yra mažintinas iki 30,52 (trisdešimties eurų ir 52 ct) eurų, kadangi kompiuterinės tomografijos tyrimas nepavirtino 2018 m. birželio 6 d. gydytojo neurologo diagnozės: galvos smegenų sukrėtimo (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teisme gautas nukentėjusiosios S. T. atstovo advokato Jono Nekrašiaus prašymą priteisti iš nuteistosios L. P. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymu, ir nukentėjusiosios atstovavimu. Kartu su minėtu prašymu nukentėjusiosios atstovas pateikė (duomenys neskelbtini) sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad už suteiktas nukentėjusiajai konsultacijas (2 val.) – 100 (vienas šimtas) eurų ir už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą teisme – 300 (trys šimtai) eurų – viso 400 (keturi šimtai) eurų, (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo T. S. nukentėjusiosios advokatui Jonui Nekrašiui į banko sąskaitą pervedė 400 (keturis šimtus) eurų ir (duomenys neskelbtini) advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 177-178).

45. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios ir jos gynėjos apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiosios interesus byloje, ji kreipėsi į advokatą profesionalios pagalbos surašant atsiliepimą. Nuteistosios ir jos gynėjos paduotas apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl laikytina, kad nukentėjusioji turi teisę į minėtų išlaidų dalies atlyginimą.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios S. T. turėtos išlaidos už advokato teisines paslaugas (atstovavimą ir dokumento – atsiliepimo surašymą) turi būti išieškotos iš nuteistosios L. P., kurios apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 400 (keturis šimtus) eurų išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti nuteistajai suformuluotą kaltinimą iš kaltinimo pašalinant nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymį – galvos smegenų sukrėtimą, jį papildant fizinio skausmo sukėlimo požymiu – sumušant kairę šlaunį ir galvą bei paliekant apylinkės teismo nustatytą nusikalstamos veikos padarymo laiką – 20:22 val.

Pakeisti nuteistajai L. P. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirtos bausmės – laisvės apribojimo – dydį jį sumažinant iki 3 (trijų) mėnesių.

Panaikinti L. P. paskirtą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – per visą bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Iš nuteistosios L. P. nukentėjusiajai S. T. priteistą 600 (šešių šimtų) eurų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 400 (keturių šimtų) eurų.

Iš nuteistosios L. P. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai priteistą 97,31 (devyniasdešimt septynių eurų ir 31 ct) eurų turtinės žalos dydį sumažinti iki 30,52 (trisdešimties eurų ir 52 ct) eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistosios L. P. priteisti nukentėjusiajai S. T. 400 (keturis šimtus) eurų turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Boleslovas KalainisZigmas KavaliauskasVidmantas Mylė