Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2018 m. liepos 30 d. vakare važiavo pas seserį ir važiuojant keliu link (duomenys neskelbtini) kaimo pamatė, kad skina jos uogas – avietes, laužo aviečių viršūnes ir šalia šokinėja šuo. Jau seniai įtarė ir važiavo pasižiūrėti. Nuvažiavo į laukus, važiuojant matė, kaip vyriškis skina uogas, o šalia buvusi moteris laikė rankoje šuniuką. Privažiavo ir prasidarius langą, paklausė, ką čia darote, tada pripuolė vyriškis ir pradėjo spardyti mašinos priekį, dureles. Ji užsidarė langą ir atsitraukė atgal atbuline eiga 20-30 m., nes ten apsisukti neįmanoma. Ji paskambino policijai 112, o jie pasikvietė draugą, ar advokatą, ir visi trys sustoję būreliu kalbėjosi ant kelio. Po kurio laiko atvyko pareigūnai. Nuėjo pasitikti pareigūnų, kad jie galėtų privažiuoti, nes buvo pririštas buliukas prie kelio. Tas draugas, kurį jie pasikvietė, atvykus pareigūnams kumščiais jai apie nosį sukinėjo, tada pareigūnai liepė jai važiuoti namo, kad nebūtų blogiau. Dar prieš tai jų vilkinis šuo puolė gyvulius, todėl pareigūnai liepė S. išsivesti namo šunį, kad nepuldinėtų. Sugrįžęs S. su draugu pradėjo jai vardinti sankcijas, tada pareigūnai pasakė jai atvažiuoti po valandos, pusantros į policijos komisariatą. Atsakydama į klausimus patikslino, kad privažiavusi artyn prie asmenų, kurie skynė jos uogas, sustojo ir pravėrusi šiek tiek automobilio langą pasakė, kodėl jie vagia uogas, ir tada S. puolė ir pradėjo spardyti automobilio priekį, galą, dureles, kumščiais automobilio priekinį stiklą. Tada užsirakinusi, atbuline eiga atsitraukė, kad nenukentėtų automobilis. Atvažiuodama tikrai nekliudė sėdinčios moters, jeigu būtų kliudžiusi, tai pirmiausia būtų kvietę greitąją, o dabar vyriškis puolė spardyti jos automobilį. Kokiu atstumu buvo nukentėjusioji kai ji sustojo, negali pasakyti, bet matė ją priekyje. Nematė, kad nukentėjusioji skintų avietes, bet jie abu buvo tame lauke. Greitis artėjant prie sėdinčios moters buvo apie 5-6 km/h, važiavo pirmu bėgiu. Moteris matė, kad ji su automobiliu artėja link jos. Galėjo suprasti, kad važiuoja link jų. Kai ji važiavo nukentėjusioji sėdėjo prieš avietes, priekiu į automobilį, rankose laikė šunį. Pievoje nukentėjusiosios kojų pozicijos nesimatė. Nukentėjusioji nieko nesakė, kai sustojusi paklausė, kodėl skina uogas, tik vyriškis puolė. Matyt buvo nepatogu, kad verslininkas nutvertas vagiant uogas, tai pradėjo spardyti automobilį, pulti ją. Nepamena ką moteris darė tuo metu. Ji buvo privažiavusi gal 10-15 metrų atstumu. Negali pasakyti, kodėl tokie nukentėjusiosios parodymai, kad ji ją kliudžiusi. Nukentėjusioji buvo apsirengusi šviesia suknele. Po įvykio nematė, kad būtų jos rūbai ištepti, kad būtų purvina. Nematė ant nukentėjusiosios kūno sužalojimų iš karto po įvykio. Po įvykio nukentėjusioji vaikštinėjo kol atvyko jų advokatas ir po to visi trys šnekėjosi. Patikslino, jog nuotraukose matomi kuoliukai, tai apsauga nuo stirnų, kad aviečių negraužtų, o aviečių teritorija neaptverta. Nepamena, ar atsitraukusi buvo išlipusi iš mašinos, žino, kad kvietė pareigūnus skambindama. Nukentėjusioji nieko jai nesakė, tik tiek, kad kokia aš esu motina jeigu gaila uogų. Apie sužalojimus nieko neminėjo. Buvo, kai atvažiavo greitoji, tačiau nematė, kaip ją išsivežė greitoji, nes pareigūnai jai liepė išvažiuoti. Ji rašė pareiškimą policijai dėl uogų vagystės. Nenustatė, kad vogė. Atstumas, nuo kelio iki to sklypo kur auga uogos, keliasdešimt metrų. Atstumas iki sklypo nuo ten kur važiavo, apie 1 km, tik reikia važiuoti aplinkui, o tiesiai, keli metrai, tik nėra galimybės privažiuoti. Teigė, jog jeigu būtų kliudžiusi nukentėjusiąją, tai ant automobilio būtų likę ne tokios žymės. Atvykę policijos darbuotojai apžiūrėjo jos automobilį, rado paliktus batų spyrio pėdsakus. Pareigūnai parodė, kad matosi žymė nuvalytų dulkių, batų spyrimo. Teigė neturinti specialių žinių, kad įvertintų nuo ko yra tos dėmės ant mašinos. Sako, kad nuo batų, nes mašina buvo spardoma. Susipažinusi su eksperto išvada, diagnozė su klaustuku. Negalėjo būti nukentėjusioji sužalota. Nesutinka su specialisto išvada. Negali atsakyti, kas ten neteisingai nustatyta. Nepripažįsta, kad sužalojo nukentėjusiąją. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nenori atlyginti žalos, atsiprašyti, nes nukentėjusiosios nesužalojo, kad turėtų atsiprašyti. Nežino, kas nukentėjusiąją sužalojo. Policijos komisariate kalbėjo su policijos darbuotojais apie tą įvykį, tačiau taip nesakė, kad mažai jai dar kliuvo. Suprato, kad tada pas policijos darbuotojus atėjo jų pažįstamas, jie skubėjo, todėl ją provokavo, kad pripažintų, ką jie sako ir tada nieko nebus. Pripažino, kad 2018 m. vasarą jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl greičio viršijimo, teigė tikriausiai buvusi dėl šito policijos komisariate, kada buvo neprisimena. Kai buvo policijos komisariate, surašant protokolą dėl greičio viršijimo, neatsimena kiek kabinete buvo pareigūnų. Nepamena, ar kalbėjo su pareigūnais apie šitą įvykį surašant protokolą dėl greičio viršijimo.

Nukentėjusioji S. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2018 m. liepos 30 d. pavakary, apie 20 val., pasiėmę šunį ėjo pasivaikščioti, tą vakarą dar rankose nešėsi mažą šunį. Nurodė, jog kur ėjo, aplink buvo kviečiai, miežiai, ten yra mašinų išvažinėti keliukai, jie tais keliukais ir eidavo. Priėję laukelį, kaip teigė avietes, ji atsisėdo nes kažkas jai dūrė į koją. Iki aviečių buvo gal 2-3 metrai, atsisėdo pasitvarkyti batą, buvo atsisukusi į avietes. Išgirdo, kad važiuoja automobilis. Pasisuko per šoną pasižiūrėti, moteris važiavo automobiliu ir sustojo atsitrenkusi į ją. Po to T. ją patraukė. Nepamena, ar T. liepė moteriai patraukti automobilį. Po to kvietė policiją, greitąją. Policija atvažiavo anksčiau. Kai į ją atsitrenkė, kol T. ją pakėlė, moteris automatiškai pradėjo važiuoti atgal ir nuvažiavo gal 20-30 metrų. Ji sėdėjo truputį pasisukusi, susikūprinusi, lyg juto kaip automobilis lietė galvą, nors tą minutę smūgio nejuto, gal buvo apimta baimės. Kai atsistojo, nieko nesuvokė, buvo šoke, jai nieko neskaudėjo. Buvo nubrozdintas vienas šonas ir šlaunikaulis, po to atsirado didelė mėlynė. Automobilis atsitrenkė į galvos dešinę pusę, nors sudėtinga pasakyti, ji sėdėjo susikūprinusi ir atrodo, kad prilipo prie žemės, kiek galėjo tiek atsigulė. Sėdėjo nugara į lauko keliuką. Kai išgirdo garsą, kad važiuoja automobilis, atsisuko pasižiūrėti, jeigu būtų ką nors blogo dariusi, kaip kad kaltinamoji ją kaltina vogus avietes, tai būtų atsikėlusi ir bėgusi, bet galvojo, kad moteris sustos. Kai pamatė, automobilis galėjo būti apie 20- 40 metrų atstumu. Važiuodama greičio nemažino, nestabdė, nesignalizavo, ji tikėjosi, kad sustos. Kaltinamoji taip ir nesustojo, važiavo tokiu pat greičiu, kokiu nepasakys, sustojo tiesiog atsitrenkusi į ją. Jai atrodo, kad tuo tarpu visa buvo palindusi po mašina. Tiksliai į kurią kūno vietą atsitrenkusi kaltinamoji sustojo, negali pasakyti, buvo palindusi po automobiliu, juto smūgį galvoje, lyg dešinėje pusėje, o kurioje pusėje šlaunikaulyje, nebepamena. Kai kaltinamoji užvažiavo automobiliu, buvo šoko būsenoje, skausmo visiškai nejuto. Skausmą pajuto šlaunyje ar klube. Buvo nustatyti kojos nubrozdinimai, gal kairėje pusėje, nebepamena. Kliudė ją automobilio plastmasiniu priekiu, gal ties viduriu, labiau į dešinę, keleivio pusę. Kvietė medicininę pagalbą, suleido iš karto 2 ampules raminamųjų, nuo skausmo, spaudimą pamatavo, lyg išgerti vaistų dar davė. Kai pamatavo spaudimą, sakė, kad labai aukštas, nebeklausė ar skauda, ar ne, suleido vaistus ir išvežė į priėmimo skyrių. Kaltinamoji puolė į greitosios mašiną, kur sėdėjo medikė. Medikei paprašius jos išeiti, pradėjo rėkti, kad aš apsimetėlė, tau taip ir reikėjo, dar mažai. Nuvykus į ligoninę jai buvo liepta ramiai pagulėti. Pagulėjus dar spaudimą pamatavo. Ligoninėje prabuvo apie pusvalandį, gal valandą. Buvo suleista vaistų ir fizinio skausmo pradžioje nesijuto. Priėmimo skyriuje ją apžiūrėjusi moteris klausė, kur skauda, lyg šlaunį parodė, ar ji apžiūrėjo, ar ne, nežino. Nežino, ar rodė nubrozdinimus, ar sakė, kad skauda, nebepamena. Jai sakė, jeigu pasijusite blogiau keiptis į savo šeimos gydytoją. Po to išsivežė pareigūnai apklausai. Kreipėsi į medikus po kelių dienų, kada pradėjo ištisai pykinti, ypač palenkus galvą. Tuomet nuėjo pas savo gydytoją, papasakojo, kad buvo tokia avarija ir ji nusiuntė pas neurologą, kuris liepė pasidaryti galvos nuotrauką. Po to gydytojas išrašė vaistus, kuriuos gėrė, paaiškino diagnozę. Priėmimo skyriuje medikams minėjo, kad jai skauda šlaunikaulis, galėjo minėti kad ją pykina, gerai neatsimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad sėdėdama išgirdo atvažiuojančio automobilio garsą, pasisuko į tą pusę iš kur girdėjo garsą, pamatė link jos atvažiuojantį automobilį, pamačiusi susigūžė pasilenkdama į dešinę pusę, kaip suprato automobilis nesustodamas kliudė ją (t. 1, b. l. 42);

Nukentėjusioji patikslino, kad prieš smūgį ji susigūžė ir tada pajuto smūgį. Kai pajuto smūgį, automobilis iš karto sustojo. Iš karto viską geriau prisiminė, nei dabar. Po įvykio, iš pat pradžių, kai ją pakėlė, ji stovėjo, nes visiškai nesuvokė kas ir kaip. Po to jos liko dviese, kol Tomas nubėgo pakviesti greitosios medicininės pagalbos ir policijos, kaltinamoji stovėjo šalia jos. Tuo metu pasakė jai kaltinamajai tuos žodžius, kuriuos ji minėjo, kad turi dvi mergaites, kaip taip ji galėjo, dar žingsnis ir galėjote visiškai pervažiuoti. Nurodė, jog S. nespardė automobilio. Jis ją pakėlė sakydamas, ką jūs darote, bet ji buvo užsidariusi langą, lyg puolė už telefono ir tuoj pat stūmėsi atgal. Pavažiavusi atgal 20-30 m., išlipo, bandė fotografuoti. Kaltinamoji su S. mažai bendravo, nes S. tuoj pat skambino 112, klausinėjo ką daro kaltinamoji, kad dabar nuvažiuoja, ji net neišlipo iš mašinos pasižiūrėti ir iš karto stūmėsi atgal. Palaikė savo civilinį ieškinį, nes praėjo 2 metai, vis tikėjosi, kad kaltinamoji atsiprašys, bet atsiprašymo nesulaukė. Iki įvykio kaltinamoji gal ir turėjo pyktį, nes vieną kartą buvo pas ją į kiemą atbėgusi, aiškinosi dėl nupjautos žolės plotelio vedančio link T. darbo. Tada jos atsiprašė sakydama, kad daugiau nebepjaus. Teigė, neturinti keršto, jokio siekio apkaltinti kaltinamąją, ko nepadarė. Incidentas, dėl kurio nukentėjo yra susijęs būtent su kaltinamosios veiksmais. Prašo atlyginti 3000 Eur neturtinės žalos, dėl patirtų išgyvenimų. Iki šiol pastoviai jaučia galvos svaigimą. Gydytojų nurodymu turi labai saugotis, todėl vasarą turėjo samdyti žmogų žolės pjovimui, daržų ravėjimui. Patyrė labai didelius nepatogumus, mažai dirbo savo tiesioginį darbą – blakstienų priauginimą, nes pastoviui jaučia negerumą. Negalėjo dirbti palenkusi galvą, ją pykindavo. Sodyboje darbams nudirbti prašydavo žmogų, kuriam turėjo mokėti už atliktus darbus. Jaučia beprotišką baimę, kai nuvažiuoja į sodybą, kad nesutiktų, nematytų kaltinamosios. Sumažėjo bendravimo galimybė, nes po to įvykio jausdavosi pavargusi, labai pergyveno. Pradžioje po įvykio buvo pradėta administracinė byla. Kodėl pareiškimas parašytas daugiau nei po metų, nežino, ją išsikvietė policijos pareigūnai ir reikėjo parašyti, sakė, kad byla perduota tyrimui iš naujo, reikia rašyti pareiškimą.

Liudytojas T. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad vakare po darbų, su augintiniais ir S. išėjo pasivaikščioti į laukus. Kurį laiką pasivaikščiojo pavargo, S. prisėdo pailsėti ir tada pamatė atvažiuojant automobilį. Matėsi automobilio važiavimo kryptis, vairuotojui automobilio nestabdant partrenkė S.. Iš tolo pamatė važiuojančią mašiną – matė automobilio važiavimo kelią, kad važiavo pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini), po to pasisuko lauko keliu ir važiuodamas lauko keliu kirto pievą ir važiavo tiesiai link S.. Matė kaip atvažiuoja automobilis ir nestabdydamas trenkėsi į sėdinčią nukentėjusiąją, į kurią nukentėjusiosios vietą trenkėsi, nepamena. Kai trenkėsi, S. palindo po priekiniu buferiu. Jis puolė prie S., ištraukė ją, nes kiek pamena ji gulėjo po priekiniu bamperiu ir priėjo prie vairuotojo durelių pasižiūrėti, kas vairuoja automobilį. Kokia kūno dalimi S. buvo palindusi po bamperiu, nepamena. Vairavo kaltinamoji, kiek pamena sakė jai, ką jūs čia darote, užvažiavote ant žmogaus, o ji šypsojosi ir nieko nereagavo. Nebuvo galimybės pasikalbėti su vairuotoja, nes ji buvo užsirakinusi automobilio duris, užsidariusi langą, tik šypsojosi ir pasiėmusi telefoną kažkam skambino. Jis jokių veiksmų neatliko, tik sakė patraukti mašiną, kad užvažiavo ant žmogaus. Nespardė kaltinamosios automobilio. Buvo priėjęs prie automobilio ir bandė atidaryti dureles, bet ji buvo užsidariusi, pasakė per stiklą, ką ji daro, kad partrenkė žmogų. Nežino kam jam reikėjo atidaryti vairuotojo dureles, tai gavosi spontaniškai. Kodėl liepė vairuotojai patraukti automobilį, neįvardins, gal, kad ji buvo užvažiavusi ant S.. Jo elgesys buvo spontaniškas, streso ir šoko būsenoje. Tokią būseną dalinai jam sukėlė užvažiavimas ant S.. Po to kaltinamoji truputį patraukė automobilį, o jis paskambino pagalbos telefonu 112, paaiškino situaciją, buvo greitai sureaguota. Vėliau paskambino savo bendradarbiui J. V., kad jis, jeigu gali, atvažiuotų. Atvažiavusi policija apžiūrinėjo vietą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, S. nuvedė į medicinos automobilį, ten jai turbūt vaistų suleido, ar davė išgerti, o policijos pareigūnai toliau apžiūrinėjo įvykio vietą. Po įvykio S. T. verkė, buvo šoko būsenoje, drebanti. Ta vieta, kur vairavo kaltinamoji yra laukas, pieva, nėra provėžų. Automobilis važiavo tiesiai link jų. Nukentėjusioji sėdėjo, vairuotoja puikiai galėjo matyti, kad yra žmogus. Po įvykio nukentėjusioji skundėsi, kad skauda, svaigsta galva, ją pykindavo. Kiek jam žinoma, ji kreipėsi pas gydytojus. Po įvykio buvo sutrikusi psichinė sveikata, kuri pradžioje pasireiškė baime vairuoti automobilį, žmonių bijojimu, dėl to taip pat lankėsi pas gydytojus, kur nepasakys. Patikslino, kad pirminiai jo parodymai tikslesni, nei šiandieniniai. Šiandien gali neprisiminti visų aplinkybių, nes nuo įvykio praėjo didelis laiko tarpas, reikia remtis pirminiais parodymais, pas tyrėją buvo užrašyti išsamesni parodymai. Galėjo taip būti, kaip sakė tyrėjui, kad po susidūrimo nukentėjusioji sakė, kad labai skauda šoną, klubą ir galvą, jeigu taip yra užfiksuota, tai taip ir buvo.

Liudytojas J. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad su nukentėjusiąja pažįstami, prieš porą, trejetą metų dirbo jos sugyventinio įmonėje teisininku. Nurodė, jog prieš du metu, vasarą, tikslaus laiko nepasakys, jam paskambino T. S., jo balsas buvo sujaudintas, sakė, kad atsitiko įvykis, tikslai negali įvardinti ką jam pasakė, buvo susijaudinęs, tik pasakė, ar negali atvažiuoti. Jis nuvažiavo į nurodytą vietą. Iš tolo pamatė ant pievos sėdinčią S. T.. Priėjo prie jos, klausė kas atsitiko. S. buvo šoke, rėkė, kad ją partrenkė, kad jai skauda. Nurodė, kad skauda pilvą, koją, buvo šoko būsenoje. Po to atvažiavo policijos pareigūnai. Vienas iš jų buvo Ž. B.. Pareigūnai klausė kas atsitiko, jis bendravo su pareigūnais. Jis nurodė, kad čia yra įvykio vieta, reikia užfiksuoti kas atsitiko. Pareigūnai pradėjo apžiūrinėti įvykio vietą, ten buvo kaltinamoji, kuri kaltino vogus avietes. Po to pareigūnai iškvietė greitąja pagalbą. Kai atvažiavo greitoji, medicinos darbuotojai S. T. atsivedė į greitosios pagalbos automobilį, pradėjo klausinėti. Ten vėl atsirado kaltinamoji, ir pradėjo sakyti, kad tu čia nevaidink, tada jis įsikišo sakydamas, kad ji eitų į šoną, nereplikuotų ir netrukdytų medikams dirbti. Suprato, kad ten įvyko auto įvykis, kad buvo numuštas žmogus, pats to nematė. Taip pat, kad kilo konfliktas apie kažkokias vagiamas uogas, kad kažkas apsimetinėja. Kol atvyko greitoji nukentėjusioji ir kaltinamoji pykosi, jam užsifiksavo dėl uogų vagystės. Kaltinamoji sakė, kad jūs vagiat uogas. Antras konfliktas buvo prie greitosios automobilio. Pripažino, kad yra pažįstamas su atvykusiais į įvykio vietą pareigūnais, nes pats yra dirbęs policijoje, tačiau nenurodinėjo pareigūnams ką jie turi daryt įvykio vietoje, gal ir minėjo, kad reikia greitosios pagalbos, kad nukentėjusioji gali būti sužalota, nes S. T. verkė, sakė, kad jai skauda.

Liudytojas Ž. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiąją iš matymo pažįsta, su kaltinamąja nepažįstami. Apie 2018 m. liepos 30 d. įvykį nelabai ką gali pasakyti, atsimena, kad pievoje automobiliu buvo kliudyta moteris, buvo sužalota, jai buvo iškviesta greitoji, apžiūrėjo ir surinko medžiagą. Kad moteris buvo kliudyta ir sužalota, toks buvo pranešimas. Atvykę į įvykio vietą rado moterį prie krūmų ir toliau nuo moters buvo automobilis lauke. Moteris prie krūmų buvo isterijos būsenos, verkė, skundėsi, todėl buvo iškviesta greitoji. Greitąją kvietė budėtojas, jie pranešė budėtojui per raciją, kad reikalinga greitoji ir budėtojas ją iškvietė. Ką nukentėjusioji veikė įvykio vietoje, nepamenu. Bendravo su kaltinamąją, moteris iš pradžių sakė, kad nekliudė, bet po to, apžiūrėjus automobilio priekį, lygtai matėsi nuvalytos dulkės, parodžius jai, pasakė, kad gal ir kliudžiau slysdama. Kokio dydžio dulkių nuvalymai, nepasakys, neatsimena. Viskas buvo nufotografuota. Negali nurodyti, ar galėjo būti padarytas dulkių nuvalymas su kojos batu. Į įvykio vietą atvyko su kolega M.. Kiek atsimena nukentėjusiosios vyras juos pasitiko, nes iš pradžių nerado įvykio vietos, skambino telefonu, kol susitiko. Pasitiko jos vyras, įvykio vietoje buvo nukentėjusioji, kaltinamoji buvo prie automobilio. Ar buvo pašalinių asmenų įvykio vietoje, neatsimena. Pačioje įvykio vietoje daugiau nieko nebuvo, prie įvažiavimo lygtais buvo jų draugas. Teigė, jog su J. V. pažįstami, anksčiau jis dirbo policijoje. V. buvo įvykio vietoje. Kaltinamoji aiškino, kad galėjo kliudyti moterį slystant automobiliui. Nefiksavo, ar žolė buvo šlapia įvykio vietoje. Nesimatė stabdymo žymių, nors automobilis buvo patrauktas. Ten seniau buvo išvažinėtas, važiuojamas keliukas. Kai atvyko tarp moterų tikrai nebuvo konflikto. Jie surinko medžiagą – apsiklausė, nufotografavo. Kad būtų patogiau rinkti medžiagą, kaltinamajai buvo liepta atvykti vėliau į kabinetą policijos komisariate, nes ji ruošėsi rašyti pareiškimą dėl skinamų uogų. Neatsimena, kad įvykio vietoje būtų kas sakę, kad buvo spardoma į automobilį, ar, kad žymės ant automobilio nuo spardymo. Kiek atsimena, kaltinamoji nurodė, kad automobilį stūmė pribėgęs nukentėjusiosios draugas. Abejoja ar toje vietoje kur žymės, galėjo atsiremti stumiant, nes žymės žemai. Atstumas nuo automobilio iki įvykio vietos galėjo būti apie 40-50 metrų. Nukentėjusiosios įvykio vietoje neapžiūrinėjo, iš karto iškvietė greitąją pagalbą, ji buvo pristatyta į ligoninės priimamąjį. Įvykio vietoje jam teko bendrauti su kaltinamąja, kadangi su ja iš karto nuėjo apžiūrėti automobilio ir kai jai parodė nubrauktų dulkių žymę, sako, gal slysdama galėjau kliudyti. Įvykio vietoje nei indo, ar maišiuko su uogomis nematė.

Liudytojas A. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo su Ž. B.. Gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) yra eismo įvykis, yra nukentėjusiųjų. Atvyko į įvykio vietą, ganykloje automobilis buvo kliudęs moterį. Iškvietė greitąją pagalbą. Medikai apžiūrėję moterį išsivežė į ligoninę. Po to išleido gydytis ambulatoriškai. Surinko eismo įvykio medžiagą. Tiksliai įvykio aplinkybių nepamena. Atsakydamas į užduodamus klausimus patikslino, kad įvykis vyko ganykloje, prie aviečių krūmų. Ką kiekvienas įvykio dalyvis įvykio vietoje nurodė, smulkmenų nepamena. Nukentėjusi moteris nurodė, kad ją kliudė automobilis, kurį vairavo kaltinamoji. Kur kliudė, su kuo kliudė įvykio vietoje nurodė, bet jis nebeatsimena. Neatsimena, ar įvykio vietoje kaltinamoji pripažino kliudžiusi nukentėjusiąją. Kvietė greitąją medicinos pagalbą, nes nukentėjusioji sakė, kad ją kliudė automobilis, dažnai būna, kad žmonės tokiuose įvykiuose patys būdami šoko būsenoje atsisako grietosios pagalbos, bet jie vis tiek iškviečia medikus. Neatsimena, ar matė sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno. Nukentėjusioji galėjo nurodyti, kad jai skauda, kas sužalota, kad kvietė medikus. Pagarsinus pareigūno tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 9), pareigūnas patikslino, kad pranešime nurodytus sužalojimus – galvos ir klubo sumušimus, bus pasakę medikai. Nurodė, jog įvykio vietoje rinko medžiagą dėl įvykio, automobilis turėjo būti fotografuojamas. Jeigu buvo renkama eismo įvykio medžiaga, tai ir schemą braižė, matavo, turėjo apžiūrėti ir automobilį – atlikti viską, kas įeina į eismo įvykio medžiagos rinkimą. Viskas nurodoma tarnybiniame pranešime.

Liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie 2018 m. liepos 30 d. įvykius jam žinoma tiek, kad dar dirbant policijoje, kaltinamajai buvo surašytas protokolas už greičio viršijimą ir neseniai buvo gavę medžiagą dėl to sužalojimo, todėl jos ir klausė, kaip čia taip įvyko, kad Jūs užvažiavote ant moters. Kaltinamoji pasakė, kad sužinojo, ar kažkas pasakė, kad vagia avietes ir atvažiavo su mašina. Paklausus, kaip užvažiavo ant moters, pasakė, kad jai dar ne taip reikėjo, nes vagia pastoviai avietes. Jos sakytą frazę gerai atsimena, kad dar mažai jai kliuvo, nes vagia avietes, buvo galima suprasti, kad galėjo ir daugiau kliūti. Jai pasakė, kad nedarytų savo teismo, kviestų policiją tokiu atveju. Tada moteris pasakė, kad netyčia užvažiavo su galiniais ratais, kad galinis ratas pasviro. Tuo pokalbis ir baigėsi. Kolega S. surašinėjo protokolą dėl to įvykio, o už greičio viršijimą turbūt jis surašė. Kai vyko tas pokalbis, moteris buvo atėjusi, kai buvo nagrinėjama byla dėl greičio viršijimo, kitų įvykių nenagrinėjo. Protokolą už greičio viršijimą turėjo surašinėti jis, nes jis su kalbėjo su moterimi. E. G. gal ne šitą protokolą už greičio viršijimą surašė, nes buvo gautas ir nuotolinis už greičio viršijimą. Nepamena, buvo lyg surašę protokolą sūnui, o kaltinamoji atėjusi aiškino, kad ji vairavo, tų aplinkybių tiksliai nepamena, tai buvo prieš 2 metus. Teigė su šia byla nedirbęs, bylos netyręs, tik tokia kalba buvo, kai kaltinamoji buvo atėjusi, paklausė jos kaip tai įvyko. Ji prisipažino, kad užvažiavo ant žmogaus, pati pasakė, kad užvažiavo netyčia.

Liudytojas S. N. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiąją ir kaltinamąją pažįsta tik iš bylos. Nurodė, jog įvykis buvo senokai, berods 2017 ar 2018 metais, kai P. buvo užėjusi pas jį į kabinetą policijos komisariate. Ją buvo pasikvietęs buvęs kolega A. L. dėl KET pažeidimo, ir kalbant apie KET pažeidimą pradėjo su kalbėtis ir apie kitą pažeidimą, kuris įvyko laukuose, kai buvo kliudyta moteris – L. P. vairavo automobilį ir kliudė nukentėjusiąją. Kad P. galimai kliudė moterį, suprato, nes ji pati pasakė, kad taip jai reikia, dar mažai kliuvo. A. L. tiesiog paklausė apie kliudytą moterį ir toks buvo kaltinamosios atsakymas, nebuvo pasakyta žodžių, kad taip, aš kliudžiau, važiavau, bet ji atsakė sakydama „ir teisingai, ir dar mažai kliuvo, taip jai reikia“, iš to susidarė tokią nuomonę. Kaltinamoji kalbėdama labai karščiavosi, labai entuziastingai aiškino savo paaiškinimus, netgi šaukė, kad jie ten avietes vagia ir tą šunį vedžioja, kad tas šuo trukdo. Daug ko iš tų įvykių neatsimena, bet ką tikrai atsimenu, tai ponios P. pasakytus žodžius, kad tie asmenys ne kartą vaikštinėjo po tuos laukus, vedžiojo šunį, kad tas įvykis ne pirmas, kad grasina kažkuo poniai P. ir, kad ji galimai ten kliudė su automobiliu, kad dar mažai kliuvo ir taip jai reikia. A. L. pasakė P., kad ji negali vykdyti savo teisingumo, jeigu kažkas negerai turi kreiptis į pareigūnus, ar parašyti pareiškimą. Po kaltinamosios pasakytų tokių žodžių „jai mažai kliuvo“, jis A. L. paklausė, kas tai per įvykis, iš kur tokios emocijos ir kas nutiko. Tada A. L. paaiškino, kas tai buvo per įvykis, jis iki tol apie įvykį nežinojo. Suprato, kad kaltinamoji kliudė moterį automobiliu.

Specialistas T. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad įrašytas į specialistų sąrašą, yra prisiekęs kaip ekspertas. Nurodė, kad pagal byloje pateiktą išvadą tyrimas buvo atliktas iš medicininių dokumentų. Pačios nukentėjusiosios neapžiūrėjo. Smegenų sukrėtimas atsispindėjo pateiktuose medikiniuose dokumentuose – 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojo neurologo konsultacijos įraše yra diagnozė, kuri užkoduota kodu – S06.00, iškoduojant reiškia sukrėtimas. Sukrėtimas yra smegenų veiklos ir morfologijos pažeidimas ir jis pasireiškia įvairiais simptomais. Konkrečiu atveju visi nusiskundimai surašyti tame pačiame neurologo įraše, kas yra neobjektyvu, tačiau jie irgi būna prie smegenų sukrėtimo, kaip skausmas, pykinimas, galvos svaigimas, bendras silpnumas. Taip pat neurologas nurodo iš objektyvios būklės, kad yra teigiamas spontaninis horizontalus nistagmas, t. y., kai atliekamas testas ir akys juda trūkčiodamos į šonus. Toliau įvertinama kita objektyvi simptomatika, yra, ar nėra ir duodama gydytojo neurologo diagnozė. Visa tai yra rugpjūčio 6 d. neurologo konsultacijos įraše. Gydytojas neurologas įvertindamas ligonio būklę sprendžia diagnozės buvimą, ar nebuvimą. Įvertinęs analizę, t. y. visus nusiskundimas, ligos prasidėjimą, eigą, į ką įeina ir subjektyvūs simptomai, taip pat žiūrėdamas į ligonį vertina jo būklę ir objektyviai, t. y. atlieka tyrimus, atlieka neurologinę apžiūrą ir mėginius pagal kuriuos galima spręsti ar yra ši diagnozė, ar ne. Taip pat vykdomas ir atmetimo principas dėl kitų ligų, kurios galėtų pasireikšti tokiais panašiais simptomais ir gydytojas įvertinęs visą šią informaciją spendžia apie diagnozės buvimą. Šiuo atveju turimais duomenimis dešinio smilkinkaulio žvyno lūžis nepatvirtintas, todėl nieko negali pasisakyti. Jeigu būtų buvęs patvirtintas, tada pasisakytų konkrečiai. Sumušimas šiuo atveju, kaip matyti iš 2018 m. liepos 30 d. gydytojo chirurgo įrašo, yra paremtas neobjektyviais požymiais, t. y., kad čiuopiant skauda žmogui, tai bet kas gali pasakyti, kad jam skauda; rašoma, kad kraujosruvų, sutinimų nėra. Kraujosruvos, tokio kaip objektyvaus požymio, ar buvo sumušta ta vieta, jis nematė. Remiantis neobjektyviais duomenimis, iš pateiktų medicininių dokumentų, užrašė galvos ir kairės šlaunies sumušimą, tuo nuspręsdamas diagnozę. Skausmas – subjektyvūs duomenys. Objektyvi būklė – spontaninis horizontalus nistagmas ( + ), tai yra gydytojo neurologo 2018 m. rugpjūčio 6 d. medicininio dokumento įraše - SpHoNy (+), tai reiškia, kad jis yra teigiamas, tas reiškia, kas SpH horizontalus nistagmas yra teigiamas, jis yra. Teigiamas nistagmas vienas iš objektyvių požymių, kad yra kažkokios kilmės smegenų sukrėtimas. Šiuo atveju gydytojas neurologas nusprendė, kad tai yra smegenų sukrėtimas, įvertinęs visus duomenis. Pagal įvykio aplinkybes, ar asmeniui atsirastų kraujosruvos kūną kliudžius automobiliu, kurio greitis galimai apie 20 km/h, jeigu yra sumušimas, tiksliai pasisakyti neturi galimybės, gali tik pateikti tiek, kad kiekvienam asmeniui yra labai subjektyvu. 20 km/h greitis ir kontaktas su tam tikru asmeniu iššaukia sužalojimo atsiradimą tuomet, kai to kontakto metu yra viršijama to konkretaus asmens kontaktuojamos srities su automobiliu audinių atsparumas ir tokiu atveju viršijus atsparumą yra įvykdoma jų pažaida ir atsiranda sužalojimai tose srityse. Šiuo atveju negali pasakyti, nes nukentėjusiosios nematė, tyrimas darytas iš medicininių dokumentų. Kraujosruvos po kontakto būna, kad kelias valandas nesimato, gilios kraujosruvos būna iki paros laiko, kad jų nesimato, jeigu būna raumeniniuose sluoksniuose, tačiau šiuo atveju galvos plaukuotoje dalyje, tikėtina, kad galėjo užtrukti kurį laiką. Ant kojų, šlaunies irgi negali pasakyti, nes nukentėjusiosios nematė, gali tik teoriniais duomenimis pasakyti, ypač kai yra gilesniuose sluoksniuose yra susiformavę kraujosruvos, jos išoriškai gali išryškėti ir vėliau, ne iš karto. S. T. nustatytas galvos sukrėtimas pagrįstas 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojo neurologo konsultacijos įrašu. Spontaninis horizontalus nistagmas yra prie objektyvios būklės požymių. Šis požymis nurodo, pagal gydytoją neurologą, kad yra galvos smegenų sukrėtimas tam asmeniui ir taip pat vertinami ir subjektyvūs požymiai, ką gydytojas gali daryti apžiūrint ligonį. Iš išvadoje toliau esančių po objektyvios būklės, po brūkšnelio, duomenų - spontaninis horizontalus nistagmas (+) – tai yra vienas objektyvus požymis, toliau yra minimi sausgysliniai refleksai abipusis, rašo lygūs, kas yra norma; raumenų tonusas normalus, automatiškai norma, jutimai nesutrikę, taip pat normalu; piršto - nosies ir kulno - kojos mėginius atlieka gerai – reiškia norma; raumenų jėga gera – taip pat norma; pilvo odos refleksai teigiami, jie taip turi ir būti kiekvienam asmeniui normos ribose; Rombergo pozoje stabilus, tai reiškia kiekvienas normos atveju pasirinkus Rombergo pozą turi stovėti stabiliai; eisena gera, taip pat kiekvienam asmeniui normos atveju turi būti gera; ek piramidiniai simptomai neigiami, jos normos atveju neturi būti, nes tai yra pažeidimas, simptomatika; meninginiai simptomai neigiami, tai yra pažeidimas, simptomai, kurie taip pat normoje turi būti neigiami; patologiniai simptomai neigiami. Šiuo atveju iš objektyvios būklės, ką aprašo gydytojas neurologas, tai iš teigiamų požymių yra spontaninis horizontalus nistagmas. Būna tokių atvejų su giliu galvos sukrėtimu, kad pirmieji požymiai gali atsirasti ir vėliau. Galvos smegenų sukrėtimas yra tokia patologija, kad jo simptomai pradžioje gali būti silpnesni ir laikui bėgant gali ryškėti ir tokių atvejų gana dažnai, iki pusės asmenų gali kreiptis pavėluotai, kai tie simptomai pakankami ryškūs ir matosi, kad jam reikia kreiptis pagalbos. Šiuo atveju, tai kas pasakyta išvados trečiame punkte, kad S. T. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas prieš kreipiantis medicinos pagalbos, 2018 m. rugpjūčio 6 d. ir sužalojimo padarymo galimybė užduotyje nurodytu laiku, nėra atmetama. Kadangi ši diagnozė nustatyta ne prieš įvykį, o po įvykio ir taipogi laiko tarpas nėra metai, mėnesiai, o savaitė laiko, kas yra galima galvos sukrėtimo atveju. Kategoriškai teigti negali, nes pirmo kreipimosi metu ši diagnozė nebuvo nustatyta. Gydytojas chirurgas įvertinęs pirmo atvykimo metu rašo subjektyvius simptomus - galvos skausmą, sujaudinimą. Gydytojo chirurgo 2018 m. liepos 30 d. įraše objektyvių duomenų nurodančių į galvos smegenų sukrėtimo diagnozę nėra, tai byloje ir jo nustatyta diagnozė – galvos sumušimas, o ne sukrėtimas. Gydytojo radiologo būklę įvertinant galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimu – galvos sukrėtimas tai tokia patologija, kai paprastai radiologiškai kažkokių pakitimų net nestebima, bet šiuo atveju peržiūrėjus aprašomus duomenis, visi teigia, kad galvos smegenyse tankio pokyčių, žinių pakitimų nematyti, tai reiškia jų nėra, dislokacijos struktūrų nėra, tai reiškia vietoje galvos smegenys, skilveliai simetriški, vidutinio pločio, kas yra normalu. Iš smegenų patologijos neurologas neparašo. Gydytojas neurologas ir vertina šią patologiją, jam pagal specialybę priskirtinas šios patologijos vertinimas. Tas objektyvus požymis – nistagmas, nustatomas, tai yra testas, kurį naudoja gydytojas neurologas, jo metu prašoma pacientui žiūrėti į vieną tašką ir tas taškas yra judinamas, nejudinant paciento galvos. Gydytojas neurologas mato objektyviai ir to nesusimuliuosi, todėl yra objektyvus, nes vedant pirštu trūkčioja akys, šiuo atveju horizontalus nistagmas - į kažkurią pusę arba į abi puses. Tai objektyvus tyrimo metodas ir požymis, nurodantis kažkokią ligą, pakitimą, ko normaliai neturėtų būti.

Kaltinamosios L. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, be nukentėjusiosios, liudytojų ir specialisto parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, grindžiama ir kitais įrodymais:

2018 m. liepos 30 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. M. tarnybiniu pranešimu, kuriame pareigūnas nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. apie 20.24 val. iš Šiaulių AVPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laukuose partrenkė einančią moterį, vairuotoja su automobiliu bando šalintis. Nuvykus į nurodytą vieta į ganyklą esančią šalia (duomenys neskelbtini) pranešėjas T. S. paaiškino, kad kartu su drauge S. T. vedžiojo šunį. Sustojo pailsėti prie aviečių krūmo esančio ganykloje. S. T. atsisėdo netoliese krūmo, tada pamatė, kaip link jų lauko keliuku atvažiuoja automobilis Volvo ir nestojęs užvažiavo ant jo sėdinčios draugės. Tada jis pribėgęs prie automobilio bandė atidaryti automobilio dureles, kad vairuotoja toliau nevažiuotų, tačiau automobilis pradėjo važiuoti atbuline eiga ir nuvažiavo kelias dešimtis metrų, apsisuko ir sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotoja. Nukentėjusioji S. T. taip pat paaiškino, jog su draugu vedžiojusi šunį, prisėdo netoli aviečių krūmo ir pamatė, kaip link jos atvažiuoja automobilis. Ji negalvojo, kad automobilis ant jos važiuos, todėl nesitraukė. Tada automobilis užvažiavo ant jos. Po susidūrimo ji patyrė šoką, jai pradėjo skaudėto koją ir galvą. Atvykę medikai S. T. nustatė galvos ir kairiojo klubo sumušimus. Automobilio Volvo S80 ((duomenys neskelbtini)) vairuotoja L. P. paaiškino, kad savo ganykloje pamatė asmenis vagiančius jos avietes, todėl privažiavo prie jų pasiaiškinti. L. P. aiškino, kad automobiliu nekliudė jokios moters. Tarp jos ir ten buvusiu asmenų kilo žodinis konfliktas (t. 1, b. l. 9);

2018 m. liepos 30 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje schematiškai nurodoma nukentėjusiosios ir automobilio buvimo vietos, automobilio stovėjimo kryptis (t. 1, b. l. 13);

2018 m. liepos 30 d. pirminiais nukentėjusiosios S. T., T. S. ir L. P. paaiškinimais dėl įvykio, kuriuose užfiksuoti pirminiai įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai – S. T. rašytiniame paaiškinime policijai nurodyta, kad 2018 m. liepos 30 d. 20.15 val. su draugu T. S. vaikščiojo su šunimi ganyklose, esančiose (duomenys neskelbtini). Sustojo prie aviečių krūmų pailsėti. Ji atsisėdo pievoje, netoli aviečių. T. S. buvo prie aviečių krūmų. Išgirdo automobilio garsą. Atsisukusi pamatė automobilį. Tada pajuto smūgį. Po to, automobilis nuvažiavo atbuline eiga. Po smūgio pajuto šoką, skausmą galvoje ir klube. Kai T. S. nuėjo pasitikti pareigūnų, ji priėjo ir visaip koliojo necenzūriniais žodžiais. Medikai nustatė galvos ir kairio klubo sutrenkimus; L. P. rašytiniame paaiškinime policijai nurodyta, kad 2018 m. liepos 30 d. apie 20.30 val. automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į nuomojamą lauką, nes ten buvo pašaliniai asmenys. Privažiavusi prie jų tikrai nejuto, kad kliudė ant žemės sėdinčią moterį. Kai ten buvęs vyriškis puolė prie jos, ji nuvažiavo toliau nuo jų. Jai net nekilo mintis, kad galėjo kliudyti moteriškę. Apžiūrėjus automobilio priekį, buvo pastebėti švieži du nežymus dulkių sluoksnio nuvalymai; T. S. 2018 m. liepos 30 d. rašytiniame paaiškinime policijai nurodyta, kad 2018 m. liepos 30 d. apie 20.15 val. su drauge S. T. vedžiojo šunį ganyklose-laukuose, esančiuose šalia (duomenys neskelbtini). Laukuose sustojo prie aviečių krūmų pailsėti. S. T. atsisėdo priešais aviečių krūmus ant žolės, o jis vaikščiojo kairėje pusėje, keletą metrų nuo jos. Pamatė, kad link jų dideliu greičiu atvažiuoja lengvasis automobilis „Volvo“ ir, nestabdęs trenkėsi į sėdinčią S. T.. Nuo smūgio draugė buvo truputi palindusi po priekiniu buferiu. Pribėgęs prie mašinos vairuotojo pusės, norėjo atidaryti duris, bet vairuotoja buvo užsirakinusi. Tada ji atbuline eiga atvažiavo atgal. Jis tuo metu skambino 112. Po susidūrimo draugė S. T. sakė, kad labai skauda šoną-klubą ir galvą (t. 1, b. l. 10, 11, 12);

2018 m. liepos 30 d. 20.22 val. užfiksuotu telefoniniu pranešimu Bendrajam pagalbos centrui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas T. S. pranešė, kad į laukus atlėkė kažkokia moteris (boba) ir besėdinčią moterį nutrenkė su automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nežino ar yra sužeistų, lėkė ant viršaus, greitosios nereikia. Fone girdisi moters balsas, kad ėjo su šunim, ji sėdėjo, girdisi moters atsakymas, kad gal nereikia greitosios. Fone taip pat girdisi dviejų moterų balsai, jos konfliktuoja. Fone girdisi moters balsas „aš labai išsigandau“, nurodoma, kad automobilis išvažiuoja (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-81-874/2019, b. l. 24, voke CD-R diske esantis garso įrašas 2018_07_30_20-22-08_25.00 861664919, b. l. 25);

2018 m. liepos 30 d. 20.35 val. užfiksuotu telefoniniu pranešimu Bendrajam pagalbos centrui iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kur pranešėja nurodo, kad kvietė policiją į (duomenys neskelbtini), laukuose, klausia kur ji galėtų būti; BPC operatorė atsako, kad policija vyksta (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-81-874/2019, b. l. 24, voke CD-R diske esantis garso įrašas 2018_07_30_20-35-29_25.02 860956397, b. l. 25);

2018 m. liepos 30 d. 20.24 val. Roik pranešimu, kuriame užfiksuota, jog 20.24 val. registruotas pranešimas, kad automobilis Volvo, valstybinis numeris laukuose partrenkė einančią moterį, vairuotoja su automobiliu bando šalintis; nukentėjusioji GMP atsisakė <...>; 22.12 val. iš Joniškio ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad dėl galvos ir kairės šlaunies sumušimų 21.35 val. GMP ekipažo atvežta S. T., kuri sužalota eismo įvykio metu (t. 2, b. l. 178-181);

Įvykio vietos fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota įvykio vieta, automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio priekio vaizdas (administracinio nusižengimo bylos Nr. II-81-874/2019, b. l. 27, 38-42; CD-R diskas su fotonuotraukomis t. 1, b. l. 201);

alkoholio kiekio matuoklio ARHJ-0199 panaudojimo registracijos žurnalo kopija, dėl nuketėjusiajai, liudytojai ir kaltinamajai blaivumo nustatymo, kur nurodyta, kad 2018 m. liepos 30 d. 21.03 val. S. T. buvo blaivi; 21.12 val. L. P. buvo blaivi; 21.54 val. T. S. buvo blaivus (t. 1, b. l. 33, 34-36);

2018 m. lapkričio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1637/2018(04), kurioje nurodyta, kad remiantis S. T., gim. (duomenys neskelbtini), turimų medicininių dokumentų duomenimis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, duodama išvada – S. T. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas. Gydytojo chirurgo 2018 m. liepos 30 d. S. T. nustatytas kairės šlaunies sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta tik subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais; S. T. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; S. T. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2018 m. rugpjūčio 6 d., sužalojimo padarymo galimybė ir užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis nėra atmetama; S. T. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas gali būti padaromas tiek galvos sričiai kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek ir galvos sritį veikiant greitėjimo ir stabdymo jėgoms; S. T. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 60-61);

2018 m. lapkričio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje išdėstytais, specialisto tyrimui pateiktais, S. T. medicininiuose dokumentuose užfiksuotas duomenis, kur nurodoma, kad iš į kortelę įklijuoto 2018 m. liepos 30 d. gydytojo chirurgo įrašo: nusiskundimai – galvos skausmas, kairės šlaunies skausmas; trauma buityje, teigia, kad prieš 1 val. sėdinčią kliudė automobilis, be sąmonės nebuvo, nevėmė; objektyviai - sąmoninga, sujaudinta, pulsas 88 k/min., AKS 140/80 mmHg, vyzdžiai lygūs, nistagmo nėra, kairė galvos plaukuotosios dalies pusė palpuojant skausminga, sutinimo, kraujosruvų nėra, kairės šlaunies proksimalines dalies išorinės pusės palpacija skausminga, kraujosruvų, sutinimo nėra; diagnozė galvos ir kairės šlaunies sumušimas. 2018 m. rugpjūčio 3 d. gydytojo įrašas: duotas siuntimas neurologo konsultacijai; AKS 130/80, išlieka galvos skausmas, pykinimas; diagnozė - S06.00 ? (pagal TLK-10-AM ligų kodų klasifikatorių - sukrėtimas). Gydytojo radiologo konsultacija, vertinant 2018 m. rugpjūčio 6 d., 11.44 val. atliktą galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimą Nr. 1174: galvos smegenyse tankio pokyčių, židininių pakitimų nematyti; vidurio linijos struktūros nedislokuotos; smegenų skilveliai vidutinio pločio, simetriški; subaracnoidiniai tarpai, Silvijaus vagos, interhemisferinis plyšys-normalaus pločio, pamato cisternos įprastinės formos; prienosiniuose ančiuose pakitimų nematyti; smilkininių speninių ataugu ląstelės oringos, vidiniai akustiniai kanalai normalaus pločio; galima įtarti d. smilkinkaulio žvyno lūžį, kaulo impresijos nėra; išvada - galima įtarti dešinio smilkinkaulio žvyno lūžį. Iš kortelę įklijuoto 2018 m. rugpjūčio 6 d. gydytojo neurologo konsultacijos įrašo: nusiskundimai ir ligos anamnezė – atvykusi skundėsi galvos skausmu, pykinimu, svaigimu, bendru silpnumu, darbingumo sumažėjimu, susirgo 2018 m. liepos 30 d., kai pievoje partrenkė automobilis dėl to patyrė galvos traumą, be sąmonės nebuvo, kvietė GMP, atvežta į priėmimo skyrių, policijai pranešta, būklei negerėjant atsiųsta į konsultacinę polikliniką, objektyvioji būklė – spontaninis horizontalus nistagmas (+), sausgysliniai refleksai abipus lygūs, raumenų tonusas normalus, jutimai nesutrikę, piršto-nosies ir kulno-kojos mėginius atlieka gerai, raumenų jėga gera, pilvo odos refleksai (+), Rombergo pozoje stabili, eisena gera, ekstrapiramidinė simptomai (-), meninginiai simptomai (-), patologiniai simptomai (-); diagnoze – S06.00 sukrėtimas (t. 1, b. l. 60-61; nukentėjusiosios S. T. asmens sveikatos istorijos įrašai);

2018 m. liepos 30 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje užfiksuota nukentėjusiosios S. T. objektyvi būklė 21.17 val., AKS 150/80, pulsas 130 k/min; skausmas 2; nurodoma skausmo vieta galva ir kairė koja; užfiksuotas ligonės paaiškinimas, kad ant jos sėdinčios pievoje tyčia užvažiavo automobilis, vairuojamas moters, stipriai sumušo galvą ir k. klubą; diagnozė – galvos sumušimas, klubo sumušimas (t. 1, b. l. 193-194);

2020 m. sausio 23 d. akistatos, atliktos tarp nukentėjusiosios S. T. ir įtariamosios L. P. protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiosios ir įtariamosios parodymai (t. 1, b. l. 52-53);

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog įvykio vakarą nukentėjusioji S. T. ir liudytojas T. S. buvo laukuose, esančiuose netoli (duomenys neskelbtini), kuomet ten automobiliu Volvo atvažiavo kaltinamoji L. P.. Kaltinamoji L. P. teigė atvažiavusi automobiliu į nuomojamą žemę, pamačiusi, kad ten yra pašaliniai asmenys ir galimai vagia jai priklausančias uogas. Kaltinamoji neigė, jog kliudė automobiliu ant žemės sėdinčią nukentėjusiąją, teigė sustojusi keletą metrų iki jos ir norėjusi išsiaiškinti dėl ko jie vagia jos uogas. Teigė mačiusi prieš automobilį sėdinčią nukentėjusiąją, laikančią rankose šuniuką. Iš bylos duomenų matyti, kad konflikto pradžią, jo eigą ir aplinkybes konflikte dalyvavę asmenys aiškino skirtingai. Nukentėjusioji ir liudytojas T. S. nurodo, kad kaltinamoji atvažiavusi lauku sustojo tik atsitrenkusi į S. T., po ko T. S. puolė ištraukti nukentėjusiąją iš po automobilio, puolė prie vairuotojos, kuri buvo užsirakinusi, ir tada skambino bendruoju pagalbos numeriu. Bylos duomenimis nustatyta, kad skambutis bendruoju pagalbos numeriu yra užfiksuotas 2018 m. liepos 30 d. 20.22 val., kuomet T. S. pranešė, jog automobilis, vairuojamas moters, užvažiavo ant sėdinčios moters, nurodoma, jog nežino ar yra sužalotų, greitosios medicinos pagalbos nereikia. Tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas T. S., pirminio įvykio dokumentavimo metu (2018 m. liepos 30 d. teikdami paaiškinimus), tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir vėliau ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi nuoseklios pozicijos, nurodydami, kad į įvykio vietą automobiliu atvažiavusi kaltinamoji nestabdydama užvažiavo ant nukentėjusiosios ir ją kliudė automobiliu. Kaltinamoji neneigia privažiavusi automobiliu prie nukentėjusiosios, tačiau neigia ją kliudžiusi, nurodydama, jog sustojo 2-3 metrų atstumu nuo jos. Byloje esantis telefoninio skambučio įrašas, kuomet T. S. skambino bendrajam pagalbos centrui patvirtina, kad liudytojas telefonu 112 skambino iš karto po įvykio, įraše girdisi skambinusio sujaudintas balsas, pranešama, kad automobilis užvažiavo ant moters, girdisi kaip fone ginčijasi moterys, viena nurodo, kad tik sėdėjo, kad labai išsigando, kitos moters sakomų žodžių atskirti įraše neįmanoma, vėliau T. S. nurodo, kad moteris išvažiuoja automobiliu. Įvykio vietoje buvę liudytojai patvirtino, kad įvykio vietoje nukentėjusioji S. T. skundėsi skausmu dėl sumuštos galvos ir klubo, buvo šoke. Iš karto po įvykio nukentėjusiajai buvo nustatyti kūno sumušimai, po keleto dienų diagnozuotas smegenų sukrėtimas.

Nukentėjusioji S. T. pareiškė civilinį ieškinį atsakovei L. P. 3000,00 Eur neturtinei žalai ir 800,00 Eur atstovo išlaidoms atlyginti (t. 2, b. l. 50-52, 53). Nukentėjusioji prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ieškinį grindė tuo, jog dėl padaryto sužalojimo, patyrė šoką, galvos smegenų sukrėtimą, dėl patirto sužalojimo iki šiol jaučia dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, išgyvena dėl pasekmių, kurias sukėlė kaltinamosios L. P. nusikalstami veiksmai ir jos elgesys po nusikaltimo padarymo. Nurodė, jog L. P., vairuodama automobilį tyčia užvažiavo ant jos, ir ją sužalojo padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, bandė pasišalinti iš autoįvykio vietos, nesuteikė pagalbos nukentėjusiajai ir nepranešė apie autoįvykį policijai ir greitajai medicinos pagalbai. Be to, kaltinamoji L. P., praėjus nuo nusikaltimo padarymo dvejiems metams ir toliau vengia atsakomybės, nepripažįsta savo kaltės, visaip išsisukinėja, neatsiprašė nukentėjusiosios, neatlygino jai padarytos neturtinės žalos. Taip pat nukentėjusiajai didelę neturtinę žalą padarė tai, kad kaltinamoji L. P. ne tik, kad nesigaili sužalojusi ją, bet ją šmeižia ir apkalba dėl aviečių vagystės ir buliuko žalojimo. Dėl to nukentėjusioji iki šiol jaučia dvasinį sukrėtimą, nerimą, emocinę depresiją, pablogėjo jos reputacija. Dėl kaltinamosios L. P. padarytų nusikalstamų veiksmų ir patirtų pasekmių, nukentėjusioji patyrė didžiulius nepatogumus, šoką, sumažėjo jos bendravimo galimybės, išsivystė nerimas, depresija. Dėl to jai padarytą neturtinę žalą įvertino 3 000,00 Eur, kurią turi atlyginti kaltinamoji ir civilinė atsakovė L. P..