- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-03
- Bylos Nr.
- II-270-1122/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01303-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Remigijus Merkevičius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3277-2020 (ROIK: 19108025370).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3277-2020 (toliau – ir Nutarimas) Ž. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 14 d. apie 11.05 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Opel Frontera (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį VW Passat (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), apgadinęs abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo kieme, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį BMW 330i (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino; apgadinęs savo vairuotą automobilį ir du stovinčius automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), palikęs savo automobilį, nuėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį nepranešė policijai; eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, asmenys eismo įvykio metu nenukentėjo; eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND); suradus pasišalinusį vairuotoją, jis atsisakė tikrintis girtumą, dėl šio fakto pradedamas ikiteisminis tyrimas. Nutarime nurodoma, kad šiais veiksmais Ž. Ž. pažeidė KET 4, 5, 9, 126, 127, 219.1, 219.2, 221, 222 punktų reikalavimus, bei nubaustas 850 Eur dydžio bauda (b. l. 74).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3277-2020 kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą, o dėl to ir neteisėtą procesinį aktą, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius skundo argumentus:
1) jo apkaltinimas (2020 m. vasario 8 d. protokolu) ir po jo sekęs pripažinimas kaltu bei nubaudimas (Nutarimu) yra suformuluoti iš esmės neaiškiai ir nesuprantamai, tuo iš jo atimant galimybę žinoti jo apkaltinimo ir nuteisimo pobūdį ir pagrindą bei realiai bei veiksmingai nuo to gintis. Vilniaus miesto apylinkės teismui (2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-6280-1058/2019) grąžinus pirmą kartą pareiškėjui surašytą 2019 m. lapkričio 14 d. protokolą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai, tas pats Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis, neatlikęs jokio papildomo tyrimo, 2020 m. vasario 8 d. tiesiog surašė kitą (naują) administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-10510-2020, kuriame pažodžiui perrašytas pareiškėjui įkaltinamų faktinių aplinkybių tekstas, koks buvo parašytas ir 2019 m. lapkričio 14 d. protokole, atsirado tik nuoroda į gausybę KET punktų ir pasikeitė – iš esmės sušvelnėjo – pareiškėjui įkaltinto tariamo administracinio nusižengimo teisinė kvalifikacija – vietoje buvusios ANK 426 straipsnio 2 dalies yra įkaitinta ANK 426 straipsnio 1 dalis. 2020 m. vasario 8 d. protokolo tekstas (pareiškėjui įkaltinamos faktinės aplinkybės ir jų teisinis kvalifikavimas) pažodžiui perrašytas į Nutarimą, papildomai jame įrašant, kad „eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių“. Tačiau įvertinus pareiškėjui pareikšto kaltinimo ir nuteisimo faktines aplinkybes bei nurodytus KET punktus ir ANK straipsnius, matyti, jog nei 2020 m. vasario 8 d. protokolas, nei Nutarimas neištaisė visų esminių trūkumų, kuriuos Vilniaus miesto apylinkės teismas buvo nurodęs 2019 m. gruodžio 16 d. nutartyje, kadangi pareiškėjui reiškiamas kaltinimas, jo pripažinimas kaltu ir nubaudimas ir toliau išlieka nekonkretus, neaiškus ir nesuprantamas, tuo atimant iš pareiškėjo galimybę žinoti jam reiškiamo kaltinimo (pareiškėjo pripažinimo kaltu ir nubaudimo) pobūdį ir pagrindą bei realiai ir veiksmingai nuo to gintis. Nei iš 2020 m. vasario 8 d. protokolo, nei iš Nutarimo neįmanoma aiškiai suprasti ir žinoti, kokie konkretūs pareiškėjui įkaltinti (tariamai jo atlikti) veiksmai ar koks konkretus tariamas jo neveikimas yra teisiškai kvalifikuotas kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje, o koks – kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Ir 2020 m. vasario 8 d. protokole, ir Nutarime visos skirtingus administracinius nusižengimus reiškiančios faktinės aplinkybės yra aprašytos bendrai, o jų teisinis kvalifikavimas, vietoje to, kad būtų individualus, yra tiesiog „suplaktas į vieną visumą“, sumaišytas, atimant galimybę suprasti ir žinoti, kokios konkrečios faktinės aplinkybės pagal kokį ANK straipsnį ir jo dalį yra kvalifikuotos. Iš 2020 m. vasario 8 d. protokolo ir Nutarimo neįmanoma aiškiai suprasti ir to, kiek tariamų „pasitraukimų iš eismo įvykio vietos“ (ANK 426 str. 1 d.) pareiškėjui yra įkaltinta – vienas ar du. Ar tai ta pati „įvykio vieta“, ar skirtingos „įvykio vietos“ ir t. t. Taip pat 2020 m. vasario 8 d. protokole ir Nutarime yra paminėti net 9 KET punktai, kuriuos pareiškėjas neva pažeidė, tačiau nei iš 2020 m. vasario 8 d. protokolo, nei iš Nutarimo neįmanoma aiškiai suprasti ir žinoti, koks konkretus pareiškėjui įkaltinamas, tariamai pareiškėjo atliktas veiksmas ar koks konkretus tariamas pareiškėjo neveikimas yra vertinamas pagal kokį konkretų KET punktą, kurį pareiškėjas esą kažkokiu būdu pažeidė, ir kaip šie tariami jo KET pažeidimai yra teisiškai kvalifikuoti pagal ANK;
2) 2019 m. lapkričio 14 d. nei apie 11.05 val., nei jokiu kitu laiku automobilių stovėjimo aikštelėje jis nesukėlė jokio eismo įvykio. Šį faktą patvirtina ne tik pareiškėjo žodžiai, bet ir pakankama visuma ir objektyvų, ir subjektyvų turinį turinčių iš skirtingų informacijos šaltinių kylančių faktinių duomenų, esančių administracinio nusižengimo bylos medžiagoje.
3) nė vienas esą „nukentėjusio“ automobilio naudotojas (nei automobilio VW naudotojas T. J., nei automobilio BMW naudotoja J. J.) jokio su šiais esą „nukentėjusiais“ automobiliais susijusio tariamo eismo įvykio, esą vykusio 2019 m. lapkričio 14 d., patys nematė, apie tai nieko nežino, to neliudija ir liudyti negali. Tad šių asmenų paaiškinimai yra neutralūs ir nieko neįrodantys. Be to, automobilio VW naudotojas T. J. automobilį VW paskutinį kartą matė, apžiūrėjo tik prieš 4 dienas – 2019 m. lapkričio 10 d., ir negali pasakyti, kas su automobiliu VW buvo ar nebuvo nutikę nuo 2019 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. lapkričio 14 d. Vieninteliai „įrodymai“, kurie tvirtina pareiškėją kaltinančius faktus, yra dviejų jam nežinomų (o gal „iš matymo“ ir žinomų, tačiau nuo pareiškėjo „slepiamų“) asmenų paaiškinimai: A. J., kuris tariamą eismo įvykį esą matė „sustojęs“ kažkokio namo, kažkokioj „laiptinėj“ „per langą“, ir V. B., kuris, esą „išėjęs iš savo mašinos“, esą „išgirdo“ „plastmasinį smūgį“ ir pamatė, kad automobilis Opel „įvažiavo galu“ į automobilio BMW „priekį“. Tačiau abiejų šių asmenų parodymai yra pernelyg abstraktūs, tai tiesiog iš esmės visiškai nekonkretizuoti ir nedetalizuoti pavieniai, atskiri teiginiai. Iš jų parodymų neįmanoma suprasti, susidaryti vaizdo, kaip esą įvyko tariamas eismo įvykis, kas kur stovėjo, kas iš kur atvažiavo, kaip įvažiavo, kuria dalimi tariamai kontaktavo ir t. t. Toks liudijimas nėra ir negali būti laikomas tikru ir patikimu. Kita vertus, nė vieno šių asmenų parodymai net nebuvo tikrinti nei pagrįstumo ir tikrumo, nei patikimumo aspektais (nebuvo aiškinamasi, per kokio namo, kokios laiptinės, kokį konkretų langą A. J. esą matė tariamą eismo įvykį ir ar per tą langą apskritai galima ką nors pamatyti; kur konkrečiai tariamo eismo įvykio metu buvo V. B., kada ir kur būdamas jis kažką išgirdo ar neišgirdo ir ar apskritai galėjo ką nors girdėti). Nežinodamas, kas yra A. J. ir V. B., pareiškėjas negali daryti net racionalių prielaidų, ar ir kiek šių asmenų parodymai yra tikri ir patikimi, ar ir kiek jie yra ar gali būti suinteresuoti pareiškėją neteisingai apkalbėti ar ką nors nuslėpti ir t. t. Taip pat, kai kurie iš pirmo žvilgsnio tarsi ir antraeiliai administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys duomenys vis dėlto kelia tam tikrų abejonių dėl šių asmenų patikimumo (V. B. elektroninio pašto adresas - (duomenys neskelbtini) (rusų kalboje pirmasis žodis reiškia „sulaužysiu“)). A. J. liudijimą paneigia kiti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai (A. J. teigia, esą automobilis Opel mėgino prisiparkuoti šalia automobilio BMW ir į jį atsirėmė, „paskui jis prisiparkavo automobilio gerei“, tačiau pagal fotonuotraukas automobilis Opel yra priparkuotas, stovi tarp policijos automobilio ir automobilio Škoda Superb, kurio valstybinis numeris prasideda raidėmis (duomenys neskelbtini); išeitų, jog iki atvykstant policijos automobiliui vieta, esanti automobiliui Opel iš dešinės pusės, apskritai buvo laisva, ten nestovėjo automobilis BMW; pagal fotonuotraukas automobilis VW automobilių stovėjimo aikštelėje stovi tarp dviejų kitų automobilių, tad vėlgi sunku suvokti A. J. teiginį, kokiu būdu automobilis Opel galėjo būti mėginamas pastatyti šalia automobilio VW ir t. t.);
4) administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos paneigia ir kai kuriuos kitus faktinius duomenis, pavyzdžiui, eismo įvykio vietos planą, kuriame pažymėta, esą automobilis Opel stovi iš kairės pusės šalia automobilio BMW. Administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos fiksuoja visiškai kitokį vaizdą.
5) nors policijos pareigūnų surašytuose dokumentuose tvirtinama, esą automobilis Opel turėjo fizinį kontaktą ir su automobiliu VW, ir su automobiliu BMW, tačiau administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu ant visų šių automobilių esą išlikę fizinio kontakto pėdsakai nebuvo niekaip detaliau aprašyti ir ištirti (nei išmatuoti ant automobilių likę pėdsakų aukščiai, nei tarpusavyje sugretinti automobiliai, siekiant įsitikinti, ar ant skirtingų automobilių išlikę fizinio kontakto pėdsakai atitinka vienas kitą (aukštį, spalvas ir t. t.), jau nekalbant apie tai, kad nebuvo paimti ir ištirti ant automobilių esą išlikusių dažų likučiai (pėdsakai) ir t. t.). Taigi tariamas automobilio Opel fizinis kontaktas su automobiliu VW ir automobiliu BMW administracinio nusižengimo byloje nepagrindžiamas jokiais objektyviais duomenimis.
6) administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos galimai darytos tik 2019 m. lapkričio 26 d., t. y. beveik po poros savaičių po tariamo eismo įvykio, be to, jei šios fotonuotraukos pagal turinį atspindi faktus, buvusius 2019 m. lapkričio 14 d., o ant jų esanti data ,,11/26/2019“ reiškia tik fotonuotraukų atspausdinimo ar kokį kitą, viso labo tik techninę reikšmę turintį, laiką, tai fotonuotraukų turinys paneigia daugybę kitų administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų (2020 m. vasario 8 d. protokole rašoma, esą pareiškėjas automobiliu Opel mėgino prisiparkuoti prie automobilio VW, tačiau, viena vertus, automobilis VW pagal fotonuotraukas stovi priekine dalimi į kelio važiuojamąją dalį, tad, parkuojantis iš kelio važiuojamosios dalies pusės, net objektyviai neįmanoma apgadinti automobilio VW kairės pusės galinę dalį, kita vertus, pagal fotonuotraukas automobilis VW stovi tarp kitų automobilių, tad automobiliui Opel objektyviai neįmanoma ir pravažiuoti pro šiuos automobilius, ir apgadinti automobilio VW galinę dalį). Iš fotonuotraukų neįmanoma suprasti net to, kokia automobilių stovėjimo aikštelė jose yra fiksuota;
7) administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma yra paini, vidiniai nenuosekli ir prieštaringa – vieni įrodymai neigia kitus, kelia abejones ir neleidžia suformuluoti vienareikšmės išvados, kuri nepaliktų jokių pagrįstų abejonių.
8) subjektyvia prasme, automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį Opel, būdamas jame, pareiškėjas nejuto jokių požymių – nei metalų, plastmasių ar kitokių paviršių fizinio kontakto, nei garso, nei dūžio, nei kliūties automobiliui Opel judėti, nei žmonių šūksnių ar automobilio signalizacijos garsų, kurie galėtų reikšti ir pareiškėjui signalizuotų automobilio Opel kontaktą su kitu automobiliu ar automobiliais. Po to, kai automobilį Opel pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje, pareiškėjas tiesiog išlipo iš automobilio Opel ir nuėjo į savo namus. Išlipęs iš automobilio Opel, pareiškėjas jo įdėmiai neapžiūrinėjo, netikrino, nečiupinėjo, nevaikščiojo prie šio automobilio priekinės ar galinės dalies ir t. t. (nes nebuvo jokio reikalo ir jokios dingsties tą daryti). Kai į pareiškėjo buto duris pasibeldė policijos pareigūnai ir iš karto apkaltino jį sukėlus eismo įvykį, pareiškėjas ne kartą prašė policijos pareigūnų parodyti jam tuos tariamai „nukentėjusius“ automobilius, jų tariamus apgadinimus ir pan., tačiau jam policijos pareigūnai nei parodė, nei leido pačiam apžiūrėti šio tariamo eismo įvykio tariamus padarinius – policijos pareigūnai jį tiesiog pasodino ir uždarė policijos automobilyje, neleisdami iš jo niekur išlipti. Taigi pareiškėjas nei pats juto betarpiškai vairuodamas automobilį Opel, nei matė, nei jam buvo parodyta ar leista pamatyti šio pareiškėjui įkaltinamo tariamo eismo įvykio padarinius (b. l. 3–12).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsiliepime į pareiškėjo Ž. Ž. skundą prašoma jo netenkinti. Nurodoma, kad 2020 m. vasario 26 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, viešame administracinių bylų nagrinėjime, buvo išnagrinėta Ž. Ž. administracinio nusižengimo byla. Ž. Ž. nepateikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Institucijos nuomone, Nutarime nurodoma Ž. Ž. veika įrodyta. Ž. Ž. buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-10510-2020, kuriame suformuluotas kaltinimas, nurodyti Kelių eismo taisyklių straipsniai, kuriuos jis pažeidė. Supažindintas su eismo įvykio vietos planu, kuriame pasirašė. Ž. Ž. padarytą pažeidimą patvirtino liudytojai V. B. ir A. J., kurių parodymais abejoti nėra pagrindo (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Ž. Ž. paaiškino, kad nesupranta, ką kiekvienas atskirai Nutarime nurodytas KET punktas reiškia, nors supranta, kad kaltinamas dėl auto įvykių, pabėgimų. Nesupranta, kodėl liudytojas, kuris matė auto įvykį, laukė, kol jis į kitą vietą pervažiuos. Be to, jeigu jis būtų padaręs auto įvykį, būtų į kitą vietą išvis pabėgęs. Tą dieną 2019 m. lapkričio 14 d. apie 10.20 val. atsiprašė iš darbo dėl padidėjusio spaudimo. Išvažiavo namo. Pakeliui stabtelėjo, išgėrė širdies lašų. Grįžo namo, į (duomenys neskelbtini). Parkuodamasis matė, kad tikrai neįlįs į tarpą, per siauras buvo, vienas automobilis įstrižai stovėjo, nebandė ten parkuotis, todėl apvažiavo iš kitos pusės ir prisiparkavo, viskas vyko tame pačiame kieme. Pirmoje vietoje pamena, kad stovėjo Volkswagen Passat automobilis, o iš kitos pusės Peugeot. Toje vietoje, kur prisiparkavo buvo laisva vieta, dviem automobiliams. Per automobilį jam iš dešinės stovėjo BMW. Pastatęs automobilį nuėjo namo. Nei kontaktų, nei signalizacijos negirdėjo ir nejuto. Tai buvo dienos metas, apie 10.50 val. Kaimynų, žmonių kieme nebuvo. Grįžęs namo išgėrė vaistų nuo spaudimo ir atsigulė. Prieš 12 val. išgirdo skambutį į duris. Stovėjo policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad įtaria jį padarius eismo įvykį ir paprašė eiti su jais. Jis nusileido kartu, jį privedė prie tarnybinio automobilio. Paprašė pasitikrinti blaivumą, jis nesuprato, kokiu tikslu, ir atsisakė, todėl jį iš karto pasodino į tarnybinį automobilį. Net nesupažindino su kaltinimu dėl eismo įvykio. Neparodė apgadintų automobilių. Byloje esančią eismo įvykio schemą jam davė areštinėje pasirašyti. Jis nežiūrėjo, ką jam davė pasirašyti, daug reikėjo parašų, daug perskaityti. Tos schemos nebuvo matęs. Parašas jo, bet jis nesusipažinęs su šia schema. Alkoholio tą dieną nebuvo vartojęs, juk atsiprašė iš darbo, negalėjo taip greitai nusipirkti alkoholio, išgerti ir greitai apgirsti. Iš darbo atsiprašė anksčiau dėl sveikatos, nes turi aukštą spaudimą, tądien dirbo nuo 6 val. Atėjus į darbą tikrinamas blaivumas. VW Passat kaimyną žino iš matymo, nes iš jo laiptinės, o BMW nežino, nes ne iš jo kiemo. A. J., V. B. nepažįsta. Policijos pareigūnų automobilis, kai jį pakvietė iš namų, stovėjo toliau, ant važiuojamosios dalies, net už BMW toliau. Pareigūnai stovėjo iš (duomenys neskelbtini) namo pusės, toje pusėje, kur jis pastatė automobilį. Nuotraukoje BMW nesimato, jis stovėjo už policijos pareigūnų automobilio. Jo automobilį išvežė į stovėjimo aikštelę, tai sužinojo tik iš tyrėjos. Ant jo automobilio yra įbrėžimų, nes jį naudoja medžioklei. Įbrėžimai yra automobilio priekyje ir gale, važiuoja miško keliu. Būna, kad kartais į kiemą atvažiuoja ir kiti tokie pat Opel Frontera automobiliai. Su kaimynais konfliktų nėra. Jam pastačius savo automobilį ir einant link namų niekas neatkreipė jo dėmesio, kad jis galimai kontaktavo su kitais automobiliais. Nebent neišgirdo, nes jo klausa prasta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Remigijus Merkevičius teismo posėdžio metu pabrėžė, jog naujas protokolas ir Nutarimas nesiskiria nuo tų, kuriuos jau nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismas ir grąžino institucijai ištaisyti. Iš esmės aišku, apie ką juose kalbama, bet juridiškai tas kaltinimas suformuluotas gerokai ydingai, nurodant gausybę KET punktų, kurie visiškai neatitinka nurodytų ANK straipsnių, apkaltinantys veiksmai neatitinka sudėčių ir viskas surašoma bendrai. Galiausiai nurodomi du straipsniai, dvi sudėtys. Taigi yra neaiškumas dėl kaltinimo sudėties, dėl kokių veiksmų asmeniui gintis. KET tose situacijoje, kuomet padaromas eismo įvykis, nesusijęs su žmogaus sveikata, ar gyvybės atėmimu, nenumato žmogaus pareigos pasilikti įvykio vietoje. Todėl nėra ir atsakomybės už pasišalinimą iš eismo įvykio. KET 219 punkte numatyta, ką vairuotojas turi daryti, jeigu jis susijęs su eismo įvykiu. Jeigu teismas padarys išvadą, jog Ž. Ž. padarė eismo įvykį, jis iš tiesų pažeidė daug KET 219 punkto papunkčių reikalavimų. Bet KET 219 punktas nenumato vairuotojo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. KET 222 punkte yra aiškiai įtvirtinta specialioji norma, kuomet įvykio metu padaroma tik turtinė žala. Vairuotojo pareiga pagal šį punktą yra pranešti nukentėjusiajam, o jeigu nukentėjusiojo nėra, pranešti apie eismo įvykį policijai. Sutiktina, kad Ž. Ž. šių pareigų neįvykdė, ir už tai jis greičiausiai turėtų būti nubaustas dėl kitų KET pažeidimų, kurie yra apibrėžti ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Tačiau jo elgesio kvalifikavimas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, neturi juridinio pagrindo. Tokios pareigos nėra, tai ir atsakomybės nėra. Dėl paties eismo įvykio, vertinat visus duomenis, kurie yra byloje, manytina, kad pakankamos visumos duomenų, kurie nepaliktų jokių abejonių, leistų daryti išvadą, kad iš tikrųjų šio kontakto, susilietimo metu buvo sugadintos transporto priemonės, nėra. Vienintelis liudytojas, kuris matė, išgirdo įvykį, V. B. Bet, atsižvelgiant į tai, kur jis stovėjo įvykio metu, akivaizdu, kad per visą transporto priemonės aukštį neįmanoma matyti kontakto, kas įvyksta įstrižai to automobilio dešinėje pusėje. Visi kiti duomenys, kurie yra administracinio nusižengimo byloje, susiję su automobilių kontaktu, jų galimu kontaktavimu, pėdsakais, yra paremti tik prielaidomis. Jokių objektyvių duomenų nėra. BMW vairuotoja J. J. teisme pasakoja, neva ji kiekvieną dieną apžiūri, ar jos transporto priemonė nėra apgadinta. Tai yra netiesa, kadangi liudytojas A. J. pasakojo, kad ji skubėjo lipti į automobilį ir tik po jo pasakymo, kad jos transporto priemonė pažeista, BMW vairuotoja pamatė apgadinimus. Jokių aukščių, nuotraukų, kuriose matytųsi išdetalizuotas kažkoks likęs pėdsakas, likęs ant vienos ar kitos transporto priemonės, pabrėžiant lokaciją, individualias savybes, pabrėžiant dažą, to nėra. Nes S. K. atrodė, kad nereikia. Atsižvelgus į tai, vargiai galima daryti išvadą, kad buvęs ar nebuvęs tų automobilių tarpusavio kontaktas gali būti kvalifikuojamas eismo įvykiu, t. y. tokiu kontaktu, kuris sugadino bent vieną transporto priemonę. Dėl pareiškėjo kaltės pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti tiesioginė tyčia, kad asmuo turi suvokti, kad jis padarė eismo įvykį, ir jo veiksmai turėjo būti nulemti suvokimo, kad įvyko eismo įvykis ir jis turėjo turėti žmogišką motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju, kadangi buvo prisiliesta prie tam tikrų transporto priemonių, tai Ž. Ž. elgesys, objektyvi veiksmo išraiška, jis tikrai nesuvokė, kad apgadino tam tikras transporto priemones. Nebuvo išlipęs, neapžiūrinėjo transporto priemonės. Nesuvokė, kad buvo prie jų prisiliesta, kad buvo padaryta žala. Pats automobilio parkavimas rodo, kad jis nežinojo buvus kontaktą. Opel Frontera yra gana didelis automobilis, o kiti du automobiliai, kurie galėjo būti paliesti, yra nedideli, tokie, prie kurių prisilietus visureigio ratais nelabai koks poveikis padaromas tam visureigiui. Be to, teritorija, kelio dalis, vietovė, kurioje įvyko važiavimas ar neužvažiavimas – bordiūras. Visi liudytojai pasakė, kad reikia užvažiuoti ant bordiūrio, o tai reiškia, kad užvažiuojama vienais ratais, lipdamas įstrižas automobilis neužvažiuoja iš karto visais ratais, kas irgi atima galimybę objektyviai suprasti, kad tam tikras nesklandumas to važiavimo, jeigu tokį galėjo pajausti, buvo nulemtas atsirėmimo į automobilį, o ne tiesiog grunto. Liudytojas A. J. nuoširdžiai kalba, kad jis matė važiuojant Opel, tačiau jis neturėjo pajusti, kad atsitrenkė ar atsirėmė į kitą transporto priemonę. V. B. gana aršus liudytojas. Jo retorika tokia, kad jo akimis Ž. Ž. yra jau nuteistas, jau kaltas. Natūralu, kad jo subjektyvus emocinis nusiteikimas perteikiamas ir jo parenkamiems žodžiams. Jis sustoja tik paklausus konkrečių dalykų, ką jis iš tikrųjų pamatė, ką jautė. Jis nelabai ką matė, nelabai ką jautė, tik įsivaizduoja, kad taip turėjo būti, nes jis yra tikras, kad Ž. Ž. buvo neblaivus vairuotojas, o neblaivus vairuotojas negali vairuoti transporto priemonės ir jis su tuo kovoja. Šio liudytojo liudijimas persmelktas šita vertybine orientacija. Labiausiai abejonių kelia tas jo pasakymas, kad jis girdėjo smūgį. Natūralu, jeigu jis girdėjo smūgį, smūgį turėjo girdėti ir liudytojas A. J., bet jis apie jokius garsus, kurie signalizuotų buvus eismo įvykį, neliudija. Šis liudytojas nepatvirtino jokių pašalinių bruožų, kurie leistų manyti buvus įvykį, juo labiau garso. V. B. liudijimas apie tam tikro garso išgirdimą ir dėmesio atkreipimą yra tarsi jo argumentas, siekiant įtikinti, kad jis ne šiaip tą įvykį pamatė, o tam buvo kažkokia priežastis. Garso buvimo ar didelio kontakto, kuris iššaukia garsą, buvimo nepatvirtina visuma bylos įrodymų. Taigi šioje apimtyje įrodomosios bazės yra per maža duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad Ž. Ž. iš tos įvykio vietos išėjo palikdamas automobilį veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad jis tą eismo įvykį padarė, suprasdamas, kad apgadino kitas transporto priemones ir pasišalino iš ten turėdamas negerų tikslų.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialistas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tik priėmė Nutarimą, nusižengimo tyrime nedalyvavo. V. B., A. J. pagrindiniai liudytojai, jie matė, jų parodymai svarbūs, jų parodymais netikėti nėra pagrindo. Nutarimą priėmė vadovaudamasis liudytojų parodymais, apgadinimais užfiksuotais nuotraukose. Nuotraukos eismo įvykių bazėje kokybiškos, spalvotos. Jo nuomone, jos darytos tą pačią dieną, jas darė pareigūnas S. K., kuris surašė protokolą arba jo porininkas. Pirmąjį protokolą surašė tas pats pareigūnas. Nuotraukos atitinka asmenų parodymus, pobūdis apgadinimų atitinka, ar patraukti iki fotografavimo buvo automobiliai iš vietų, jis sau nekėlė to klausimo. 2020 m. lapkričio 26 d. užfiksuota, tai nuotraukų ištraukimo diena, atspausdinimo diena. Gerai schema nubraižyta. Tik nuotraukose situacija pasikeitusi, nes šalia stovi kiti automobiliai. Nuotraukos neatitinka schemos. Kad nuotraukos darytos ne įvyko metu, neuždavė šio klausimo sau. Ar buvo atliekamas gretinimas, nežino. Pateiktą medžiagą tik nagrinėjo. Šiuo atveju jam nekilo abejonių, kad aprašytas įvykis buvo, tik nuotraukose užfiksuota situacija aikštelėje galėjo pasikeisti, kai atvyko pareigūnai, kol fotografavo. Nuotraukų esmė – apgadinimai, aikštelės elementai. Tai, kad nenurodyti apgadinimų aukščiai, vadinasi, pareigūnams aišku ir tikslu buvo, nekilo jokių abejonių. Nebuvo ginčo dėl aukščių, pareigūnams buvo aišku. Techninės priemonės, liniuotės ne visada naudojamos. Šiuo atveju mechanizmas eismo įvykio aiškus. Yra liudytojai, kurie sako, kad matė, aiškino, kad atitinka apgadinimų aukščiai, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris neigia, nori išvengti atsakomybės.
Liudytoju apklaustas A. J. (A. J.) teismo posėdžio metu parodė, jog galimai 2019 m. lapkritį, tą dieną ėjo namo, jam paskambino kažkas telefonu, sustojo ir pradėjo kalbėti tarp 3-4 aukšto savo laiptinėje ((duomenys neskelbtini) namo). Kalbėjo telefonu ir žiūrėjo per laiptinės langą, kuris yra į kiemą. Matė, kad iš (duomenys neskelbtini) pusės įvažiavo automobilis Opel Frontera, sidabrinės spalvos, numerių neįsidėmėjo, pradėjo prie (duomenys neskelbtini) namo atbuline eiga parkuotis, atsirėmė į VW automobilį lengvai iš lėto, išvažiavo, apsisuko prie jo (liudytojo) laiptinės, pradėjo parkuotis, stipriau atsirėmė į BMW, juodą, pabandė antrą kartą pastatyti ir pastatė, išlipęs išėjo į priešingą pusę, į (duomenys neskelbtini) namą. Liudytojas posėdžio metu schemoje nurodė, kurioje vietoje stovėjo ir iš kur matė įvykį. Opel atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės, pravažiavo ir pradėjo parkuotis, atsirėmė. Atbuline eiga į VW kairės pusės galą atsirėmė, pradėjo važiuoti, apsisuko ir pradėjo parkuotis, o šalia BMW, pakankamai buvo didelis atstumas, tačiau į žibintą atsirėmė, iš antro karto pastatė šalia BMW. Jis viską matė priekiu. Visų automobilių tiksliai neprisimena, kurie šalia stovėjo. Kai vairuotojas iš Opel nuėjo, iš laiptinės išbėgo kitas vyras, pasivijo vairuotoją, sako „kur eini, nes padarei avariją“, tas žmogus atsisuko, sureagavo, truputį atsisuko. Durys laiptinės atidarytos buvo dar ir spėjo užeiti į vidų ir uždaryti duris paskui save, o tas kaimynas, kuris pasivijo, bandė patraukti dar duris, bet jos neatsidarė. Vairuotojas atkreipė dėmesį, kad jį kalbina. Kadangi jis (liudytojas) pats stovėjo toliau, negirdėjo, ar kalbėjo. Nežino, ar suprato tas žmogus, kad padarė įvykį. Jis tik girdėjo, kad besivejantis vyras rėkė - „ei, ką padarei“. Neprisimena, gal už rankos paėmė, ir dėl to atkreipė dėmesį, greitai viskas įvyko. Iš Opel automobilio išlipęs žmogus atrodė aukštas, liesas, su darbiniai drabužiais. Nežino, ar šis vyras, kuris sėdi teismo posėdžio salėje. Jis (liudytojas) nuolat gyvena šiame name, nežino, kad tame kieme Opel automobiliai yra du. Jis pats stovėjo ir žiūrėjo priešingoje pusėje nei į tą, į kurią nuėjo vairuotojas. Pats žiūrėjo tiesiai tarp BMW ir Opel automobilių, per tarpą žiūrėjo. Matė viską per langą iš viršaus iš laiptinės aikštelės, iš ten buvo geriau matyti, langas didelis, uždaromas / atidaromas. Taigi BMW vaizdą arčiausiai matė, VW toliau matė, bet vaizdo neužstojo niekas, medžių nėra, matė, kad dar kiti stovėjo automobiliai. Pats gyvena aukščiau nei 3-4 aukštas, ten buvo tik sustojęs. Pats nekvietė pareigūnų, nuėjo namo, galvojo, kad tas žmogus, kuris išbėgo, iškvies policiją. Jis (liudytojas) netrukus važiavo į darbą ir išėjo jo kaimynė, BMW automobilio savininkė, norėjo važiuoti, o jis jai pasakė, kad sudaužytas automobilis jos, parodė į Opel, kad šis automobilis atsirėmė. Sakė, kad iškvies policiją ji, liudytojui reikėjo važiuoti į darbą. Po to jam paskambino kaimynas, kuris gyvena aukštu žemiau, sakė, kad atvažiavo policija ir nori apklausti jį. Nežino, iš kur kaimynas sužinojo, kad kviečia jį policija, neprisimena, ar pasakojo jam. Jis grįžo į kiemą ir buvo apklaustas, parašė paaiškinimą. Pusvalandis praėjo kai atvažiavo, situacija nebuvo pasikeitusi, parodė, kuris įvažiavo į BMW, stovėjo tas pats Opel šalia BMW. Lauke paaiškinimą surašė šalia automobilio. Pareigūnams žodžiu paaiškino, kaip viskas vyko. Parodė kaip išsidėstę automobiliai buvo, nematė, kaip buvo braižoma schema. Taip pat iš kito namo išėjo žmogus, kuris vijosi Opel vairuotoją. Policijai pasakė apie tą žmogų, jis ten buvo, kai atvažiavo policija. Su Opel vairuotoju nėra pažįstamas, nėra suinteresuotas specialiai jį įskųsti. Pats matė apgadinimus, bet labai smarkiai jų neapžiūrėjo. Passat buvo galinis sparnas subraižytas, BMW žibintas sudaužytas. Kad Opel Frontera padarė apgadinimus, tai tikrai. Naujas BMW akivaizdžiai matėsi, o Passat nenaujas buvo, bet atsirėmė Opel Frontera. Teismo posėdžio metu liudytojas nuotraukose nurodė matytus apgadinimus. Jis matė tik kaip atsirėmė, VW automobilio nežiūrėjo iš karto, tik kai policija atvažiavo. BMW tik žibintas apgadintas, sudaužytas matėsi jis, šis sugadinimas atitinka aukštį. Pareigūnai apžiūrėjo automobilius, nepamena dėl nuotraukų darymo, dėl gretinimo aukščių. Jis pareigūnams tik vietas nurodė, kurie automobiliai buvo apgadinti. Byloje esančiose nuotraukose užfiksuota situacija ne ta pati. Kontaktą pats automobilių matė, pajudėjo automobiliai iš vietos po kontakto VW ir BMW, signalizacijos nesuveikė. Toje vietoje, kur atsirėmė Frontera į VW, jam vaizdą šiek tiek Volvo automobilis užstojo. BMW gerai matė, kliudytas buvo bamperiu kampu, ne plokštuma. BMW prieš tai matė, kai pradėjo parkuotis, ar sveikas žibintas jo buvo, neatkreipė dėmesio. Ant gatvės ar buvo žibinto lūženų, neatkreipė dėmesio, bet kai atsirėmė, girdėjo lūžtančios plastmasės garsą, tai buvo garsas geras, matė, kad žibintas su skyle. BMW irgi sujudėjo, kai atsirėmė, ir garsas, kad lūžtų kažkas buvo. Tuo metu oro sąlygos buvo normalios, vėjo neprisimena, nedidelis buvo, lietaus nebuvo, saulės nebuvo, apšviesta buvo. Į BMW, VW, Fronterą nekreipė dėmesio anksčiau. Kaimyno žino automobilį, gal Fronterą kažkada matė. Išėjo kaimynė ir pamatė, kai įsėdo į BMW ji, gal neseniai turėjo šį automobilį. Tai dukra kaimynės. Opel vairuotojas galėjo ir nepajausti kontakto, nes didelis automobilis, neaišku, kokia ten garso izoliacija, bet automobilis, į kurį atsirėmė, sujudėjo. Salelėje, ant kurios parkavosi šie automobiliai, yra bordiūras, pakilimas.
Liudytoja apklausta J. J. teismo posėdžio metu parodė, jog yra apgadinto BMW savininkė (vairuotoja). Paties įvykio nematė. 2019 m. lapkričio 14 d. apie 11 val. atvažiavo į svečius pas mamą, išėjo iš jos važiuoti į egzaminą, ėjo prie automobilio, pribėgo kaimynas (A. J.) ir pasakė, kad įvažiavo į jos automobilį, tada pamatė žibintą sudaužytą. Kaimynas papasakojo, kad Opel Frontera atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo pusės, bandė parkuotis, įvažiavo į VW, pažiūrėjo, kad jam nesigauna, apvažiavo aikštelę, prie jų laiptinės atbuline eiga prie BMW prisiparkavo. Ji pradėjo kviesti policiją, atvažiavo pirmas ekipažas, dar vienas ekipažas atvažiavo. Atbėgo kitas kaimynas ir pasakė, kad matė įvykį, kai atsirėmė į automobilį, sudaužė žibintą ir išėjo link laiptinės, sakė, kad dar bandė jį stabdyti, o tas pasižiūrėjo ir tiesiai į namus nuėjo. Policijai parašė paaiškinimą, atvažiavo automobilio savininkas, bandė išsikviesti Opel vairuotoją į lauką pakalbėti. Kai policininkės nusileido su Frontera vairuotoju, jis buvo neblaivus, jis atsisakė pūsti. Policija filmavo ir jis pati turi vaizdo įrašą. Nesitikėjo, kad atsisakys pūsti. Įspėjo policininkas, kad jei atsisako pūsti, laikoma, kad neblaivus. Salėje sėdintis asmuo tai tas pats Frontera vairuotojas. Ji dažnai pas tėvus atvažiuoja ir matė ne kartą, kai jis vairuoja tą automobilį, jis parūdijęs, ji pati gyveno tame kieme, tai žino, po įvykio įsidėmėjo, kad čia tas pats automobilis. Kaimynas A. J. pribėgo jai iš paskos, iš pradžių ji nepastebėjo sudaužyto žibinto, kaimynas pasakė, kad girtas vyriškis buvo, kad tas vyriškis važiavo prie vieno automobilio, apdraskė kažką, nesigavo, apvažiavo kiemą ir bandė parkuotis prie BMW, įvažiavo į žibintą atbuline eiga važiuodamas. Kai ji iškvietė policiją, išvažiavo kaimynas A. J. į darbą, tuo metu buvo dar vienas kaimynas kieme, kuris turėjo telefono numerį A. J., kai atvažiavo policija, ir paskambino jam tas kaimynas. Atėjo dar vienas liudytojas iš kitos laiptinės ir papasakojo viską policijai. Tą dieną ji 10.30 val. atvažiavo į kiemą, tada dar buvo sveikas automobilio žibintas, nebuvo daužtas, automobilis nebuvo apgadintas, buvo paruoštas pardavimui, tvarkingas. Opel Fronterą ji apžiūrėjo, policija fotografavo prie jos. Iš pradžių moterys pareigūnės apklausinėjo ją (liudytoją), nefotografavo, o kai atvyko vyriškiai pareigūnai, fotografavo įvykio vietą jie. Nufotografuota jau vėliau turbūt buvo, nes jose situacija ne ta. Nuotraukos darytos tuo metu, kai ji jau išvažiavusi buvo, nes jos automobilis šalia Frontera stovėjo. Šalia jos automobilio nestovėjo policijos automobilis iš karto, jis buvo vėliau ten pastatytas, kad neužblokuotų kelio policininkai patraukė automobilį nuo kelio, ji nebūtų galėjusi išvažiuoti, jei pareigūnai nepasitrauktų. Galimai šitos nuotraukos, kur stovi policijos pareigūnų automobilis šalia, po to darytos, kai ji išvažiavo. Policija bendrų nuotraukų nedarė, tik mašinų apgadinimus, jų išdėstymo nefotografavo prie jos. Iš toli padarytos išsidėstymo nuotraukos, vėliau darytos. Jos sudaužyto žibinto nuolaužos į vidų įkritusios buvo, nes ne pati lemputė sudaužyta, o žibinto išorės plasmasė buvo sudaužyta. Frontera aukščiau įbrėžimas dar buvo. Be žibinto stiklo, apdraskymas buvo dar nestiprus, jo nebuvo iki to įvykio. Ji nieko nepasirašinėjo, nematė, kai braižė schemą. Tarpas tarp jos BMW ir Frontera buvo, gal galėjo ir tilpti dar vienas automobilis. Jos pasakojama informacija sužinota iš liudytojų. Apgadinimai Frontera ir jos BMW sutapo, žibintas ir apdraskymas jo padarytas buvo. Prie jos pareigūnai aukščių nematavo, tik filmavo ir fotografavo. Atvykę apžiūrėjo jos automobilį, VW, Frontera, apklausė kaimynus, išsivedė iš namų Opel vairuotoją, bet jis nesutiko kalbėtis. A. J. ir kitas liudytojas pasakė, kokioj jis laiptinėje gyvena, pagal automobilio valstybinį numerį išsiaiškino, kuris butas. Opel vairuotojui pareigūnai pasakė, kad jis galimai padaręs įvykį neblaivus, kad apdaužė automobilius, filmuota viskas buvo. Vairuotojas griežtai pasakė, kad nieko nedarys (nepūs). Prašė policijos pareigūnai prie automobilio prieiti, kad apžiūrėtų. Jis sakė, kad neduos raktų, niekur neis. Pasiūlė policija asmeniui apžiūrėti automobilius, bet jis nesutiko. Tiesioginio pasiūlymo apžiūrėti automobilius nebuvo, buvo pasakyta, kad galimai padarė pažeidimą, kad įvažiavo į automobilius, parodė tuos automobilius, link jų rodė. Policija (pareigūnės) išsivežė tuomet jį. Pareigūnai liko, žiūrėjo dar automobilius, paaiškinimus liudytojai ir ji rašė, skambino VW savininkui. Opel vairuotojas nieko nepripažino, atsisakė daryti kažką, bendrauti su policija. Nepasakytų, kad jis prastai girdintis asmuo, policininkės laikė už parankių jį, išeidinėdamas iš laiptinės svyravo, užsikabino už šaligatvio, vos nenugriuvo. Kitas kaimynas, kuris sustabdė, sakė, kad buvo alkoholio kvapas. Visa tai įvyko apie 11 val. (ji pati mamos namuose apie 30 min. užtruko), apie 11.30 val. atvyko policija, 30-40 minučių užtruko viskas, bandė 20 minučių išsikviesti vairuotoją į kiemą. Pradžioje policininkai automobilius pradėjo žiūrėti, ji priėjo ir pasakė apie įvykį, parodė taškus, parodė automobilius. Ji pati išvažiavo iš kiemo pirma, policininkai liko. Ji kiekvieną dieną apžiūri automobilį, jis paruoštas buvo pardavimui. Kiekvieną dieną apžiūri draugas jį, nes klientai atvažiuoja. Dėl Opel vairuotojo pareiškimo ji nerašė, tyrėjai siuntė tik nuotrauką ir du vaizdo įrašus po įvykio šio. Apklausai ją pasikvietė tyrėja, ji davė parodymus ir nusiuntė nuotraukas. Savo iniciatyva niekada nieko nerašė.
Liudytoju apklaustas T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra VW automobilio savininkas. Dėl jo automobilio sugadinimo buvo pakviestas, tuo metu buvo darbe, paskambino policija, kad yra įvykis, apgadintas automobilis, jis dirba ne (duomenys neskelbtini), galimybės neturėjo atvažiuoti iš karto, po darbo nuvyko į Kelių policiją. Tą pačią dieną vakare parašė paaiškinimą. Padarė nuotraukas prieš tai. Savaitgaliais važiuoja su šiuo automobiliu, nes darbo metu darbo automobilis veža į darbą. Paskutinį kartą savo automobilį buvo tą dieną ryte apžiūrėjęs, nes išvedė šunį, pasitikrino, ar mirksi lemputė, ar užrakinta, turi toki įprotį, praėjo pro vairuotojo pusę, kur buvo vėliau nubraukta. Tą rytą sveikas automobilis buvo. Vakare iš apgadinimo matosi pakankamai, įbrėžtis yra pačiame korpuse ir plastmasinėje dalyje. Tą pasakojo ir policijos pareigūnai, kad vairuotojo pusėje gailinis kampas, sutapo, ką išvardijo policijos pareigūnai. Nufotografavo dar pats vakare, nors truputį ir tamsu buvo. Apgadintas automobilio šonas, galinė kairė pusė, šaliai rato įbrėžta keliose vietose, 3-4 vienas horizontalus, kiti vertikalūs, fiziškai sužalotas automobilis buvo. Nuotraukas yra išsaugojęs telefone. Jo nuotraukose užfiksuotas sugadinimas atitinka pareigūnų nuotraukose užfiksuotus pažeidimus. Policijoje parašęs pareiškimą, pažymą dėl draudimo gavo, draudimo išmoką gavo. Vėliau susisiekė tyrėja dėl papildomos informacijos, dar kartą papasakojo, atsiuntė papildomų nuotraukų. Sužinojo, kas įvažiavo pas tyrėją, nežino, kuris kaltininkas. Pats nuotraukas darė du kartus: vakare tą pačią dieną (2019 m. lapkričio 14 d.), kai grįžo, tamsoje, o kitas – kitą dieną dienos metu, draudimui, kad matytųsi, ar yra daugiau pažeidimų. Nuo to laiko šiek tiek tvarkė automobilį, žiema buvo, dabar labiau palyginta, bet pažeidimas dar matosi. Pažįstamas tvarkė automobilį, nebuvo kapitalinis remontas, dėl rūdžių tik, bet iki galo nėra pašalintas.
Liudytoju apklaustas V. B. (V. B.) teismo posėdžio metu parodė, jog tą dieną stovėjo prie savo automobilio, norėjo prisegti vaiką ir išgirdo triukšmą, smūgį ir pasižiūrėjęs pamatė, kad Opel Frontera, sidabrinė, šviesi, įvažiavo galu į BMW. Nes parkavosi galu. Tada Opel vėl pavažiavo į priekį, pabandė pastatyti į tuščią vietą, ir iš antro karto pastatė automobilį. Pastatė, pasėdėjo porą minučių automobilyje ir išlipęs nuėjo prie savo laiptinės, (duomenys neskelbtini). Kai jis (liudytojas) pamatė, kad jis (vairuotojas) išėjo iš įvykio vietos, jis (liudytojas) ėjo link jo, paskui jau ir bėgo, nes jis greitai ėjo link laiptinės. Pasivijo jį prie laiptinės durų, sako „kur eini, juk įvykį padarei, einam, policiją kviesim“. Porą kartų pasakė, o jis (vairuotojas) sako gerai, einam. Liudytojas atsisuko, o jis (vairuotojas) įėjo į laiptinę ir uždarė paskui save duris, kurios užsitrenkė. Pabandė paskambinti domofonu, bet kokiam kaimynui, nes nežinojo, kur jis gyvena, galvojo, gal kas greitai atidarys, kad jį galėtų pavyti, bet niekas neatidarė. Atidarė po kelių minučių, pabandė įeiti į laiptinę, bet jo jau nebuvo. Grįžo, paskambino policijai, pasakė, kas kur įvažiavo. Paskui išėjo kaimynai, jau jo, (duomenys neskelbtini)namo, arčiausiai jo stovėjusio automobilio laiptinės. Žmogus (kaimynas) pasakė, kad iš viršaus matė, stebėjo, kad šitas Opel važinėjo po kiemą, jau ten pabandė vienoj vietoj įvažiuoti, neįvažiavo, įvažiavo į kitą automobilį taip pat, paskui apsisuko per kiemą ir atvažiavo į vietą, kur jau jis (liudytojas) matė, kad į BMW įvažiavo. Pakalbėjo su tuo kaimynu, ką jis matė, jis (liudytojas) matė tik įvykį, kai į BMW įvažiavo. Po to liudytojas išėjo pasivaikščioti su vaiku. Grįžo po valandos, Opel vairuotojo dar nebuvo prie automobilio, bet pamatė policiją, vieną, ar du ekipažus. Po kokių 5-10 minučių jį (vairuotoją) išvedė iš tos laiptinės. Matėsi, kad dar girtas, ėjo nelygiai, ne jau tuo metu, kai vairuotojas atsisuko, kai jį liudytojas buvo pavijęs prie laiptinės, jautėsi, kad žmogus girtas. Paprašė Opel vairuotojo pareigūnai papūsti į alkotesterį, bet jis atsisakė. Atsisakė važiuoti ir į sveikatos priežiūros įstaigą. Jis (liudytojas) parašė paaiškinimą ir išėjo. Prie BMW stovėjo savininkas. Padėkojo, kad jis iškvietė policiją. Dėl paties automobilių kontakto patikslino, kad kai išgirdo garsą, priėjęs pamatė, kad labai arti stovi automobilis (Opel) „prilipęs“ prie kito automobilio. Paties kontakto abiejų automobilių jis nematė. Išgirdo garsą, pamatė, kad arti stovi – viskas aišku. Jis (liudytojas) palaukė, kol vairuotojas pats išlips, pasižiūrės. Negalvojo, kad jis girtas, paskui suprato. Kai vairuotojas išlipo iš automobilio, jis nieko neapžiūrėjo, iškart nuėjo. Liudytojas pamatė, kad ant BMW žibinto matosi žymės. Antrą kartą kai pasižiūrėjo iš arčiau, kai policiją jau kvietė, kai grįžo nuo laiptinės, žymės matėsi ryškiau. Suprato, kad čia buvo šių automobilių susidūrimas, aukščiai apgadinimų sutapo, jo nuomone, nes matosi. Jis (liudytojas) jam (vairuotojui) šaukė „einam“, „sustok, palauk“, bet jis nereagavo. Jis jį pavijo, palietė, tada jis sureagavo. Liudytojas jam pasakė, kad įvyko įvykis, atrodo, vairuotojas tik iš antro karto suprato, apie ką kalba. Tada jis pasakė gerai, einam. Galima suprasti, kad jis iš pirmo karto arba neišgirdo, arba specialiai neišgirdo, bet kai antrą kartą pasakė, atrodo, jis suprato. Kai grįžo nuo laiptinės, priėjo prie automobilių, išėjo kaimynas, jie pradėjo kalbėtis. Opel nebuvo visai švarus, bet kažkokios žymės tai matėsi, tik negali pasakyti, kad tikrai po šio įvykio, žymių labai nedaug matėsi. Bet garsas buvo, toks kaip traškesys. Kai įvyko įvykis, jis stovėjo iki 10 metrų. Vairuotojas turėjo išgirsti ir pajausti smūgį. Iš garso, smūgio stiprumo apie tai sprendžia. Jis važiavo į priekį, paskui atgal. Atvykus policijos pareigūnams, neatkreipė dėmesio, ką jie darė. Kai parašė pareiškimą, nuėjo gal po 20 minučių. Teismo posėdžio metu liudytojas schemoje parodė, kurioje vietoje jis stovėjo, kai matė automobilius. Parodė, jog iš BMW kairės pusės Opel įvažinėjo galu, nes jis įvažiavo į šitą (kairį) žibintą. Palei kelią stovėjo automobiliai, tarp kurių ir jo (liudytojo) automobilis. Stovėdamas prie savo automobilio išgirdo tą trakštelėjimą, atsisuko ir pamatė. Tarp laiptinių stovėjo. Ant kelio paties stovėjo. Opel jau buvo įvažiavęs į BMW. Tikslaus kontakto nematė, tik matė, kad jis buvo labai arti. Mano, kad negalėjo suklysti dėl kontakto, kad tai šių automobilių kontaktas, 99 proc., kad įvyko. Jis įvažiavo ne pačiu galu. Mano, kad negalėjo nebūti kontakto. Tai sprendžia pagal logiką, matė geometriškai vizualiai atitinka. Prie kito automobilio (VW) irgi nuėjo su kaimynu pažiūrėti, ten buvo galinis kairysis sparnas apgadintas, kaimynas parodė tą automobilį. Ant Opel kažkokių žymių nesimatė, kažkokios linijos mažos. Automobilis buvo nešvarus, gal dėl to nesimatė. Atrodo Opel įvažiavo su bamperiu, arba kadangi aukštesnis, gal jis su apačia įvažiavo, bet ryškių žymių nematė. Pasirodė, kad įvažiavo taip, kad labai mažos žymės liko. Aukščiai ne tokie patys. Ta sparną, su kuriuo jis galėjo įvažiuoti, nepažiūrėjo. Galėjo įvažiuoti su bamperio šonu, kampu. Liudytojas tik pasižiūrėjo, su kuo jis galėjo įvažiuoti į BMW. Gal dėl to, kad Opel aukštesnis, įvažiavo į tą žibintą, gal po bamperiu su kažkuo, ko jis ir nepamatė, nes nepasilenkė pažiūrėti. Žymes lengvas matė, bet beveik nesimatė, kad įvažiavo. Iš apačios nepažiūrėjo, tik prisilenkiau. Kažkokių didelių žymių nepamatė.
Liudytoju apklaustas vyriausiasis patrulis S. K. teismo posėdžio metu parodė, jog formino patį eismo įvykį. Buvo surašytas pirmas protokolas ir po kiek laiko buvo pataisytas, nes buvo perkvalifikuota tam tikra dalis. Pirmas protokolas tą pačią dieną surašytas buvo. Tai galėjo būti praėjusių metų rudenį. Buvo gautas iškvietimas, kad galimai neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį, paskui tam pačiam kieme truputį pavažiavęs dar kartą sukėlė eismo įvykį į kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jam su kolega atvykus pasitiko kolegės, kurios buvo prieš tai atvykusios, ir liudytojas ir bandė išsiaiškinti, į kurį butą nuėjo tas asmuo. Atrodo, liudytojas nurodė laiptinę, į kurią pasišalino vairuotojas, ir padedant kolegoms buvo nustatytas jo adresas. Kolegės nuėjo į butą pasižiūrėti, ar jis yra, sulaikė jį, padarė keletą nuotraukų ir tą asmenį išsivedė į lauką. Bendravo su juo, sunkiai sekėsi, prašė pasitikrinti blaivumą, nes buvo daug požymių, kad jis neblaivus. Žmogus atsisakė. Buvo sulaikytas, uždarytas į laikino sulaikymo, t. y. kolegių automobilį. Buvo pakartotinai siūlyta nuvykti į narkologinį. Apžiūrėjo jo automobilį (Opel). Pamatė, kad jo automobilis apgadintas, bandė išsiaiškinti, ar tie du automobiliai apgadinti, ar dar yra daugiau automobilių. Apžiūrėjome jo automobilį: pirmas smūgis buvo dešine puse galine arka galiniu bamperiu, dešinės pusės, buvo kliudytas Volkswagen. Paskui, Opel apvažiavęs ratu, maždaug 60 metrų, surado tarpą, važiuodamas atbuline eiga su tos pačios pusės galiniu bamperiu, duslintuvu, galimai ta visa puse, kliudė BMW automobilį juodos spalvos. Atsirėmimas buvo žymus. Atbulas važiuodamas atsirėmė į BMW priekinį bamperį, žibintą, apiplovimo skysčio dangtelį. Jie pagal duslintuvą ir rado tuos apgadinimus. Matėsi žymės ant duslintuvo. BMW vairuotoja apžiūrėjo ir nurodė, kad jos automobilis tikrai buvo apgadintas. Surašė protokolą, medžiagą surinko. Po kiek laiko pasakė iš darbovietės, kad nepilnai kvalifikuota, ir norint išspręsti, reikės perrašyti protokolą. Perrašė protokolą ir jam (pareiškėjui) įteikė. Buvo su kolega A. S. Važiavo kaip į eismo įvykį. Jie nebuvo pirmas ekipažas, jų kvalifikacija eismo įvykiai ir kas susiję su transportu. Atvykus jiems buvo nurodytas automobilis. Įvykio vietoje užtruko maždaug pusantros valandos, apžiūrėjo apgadintus automobilius ir visą aikštelę. Bandė ieškoti pažeidėjo, niekas nežinojo, ar gyventojas to namo, ar ne. Pagal valstybinius numerius išsiaiškino gyvenamą vietą, kolegės kaimynų pagalba pateko į laiptinę ir surado galimai automobilį vairavusį asmenį. Tai buvo posėdžių salėje sėdintis asmuo. Bendravo su liudytoju, jis parašė paaiškinimą, nurodė, kaip vairuotojas buvo apsirengęs, kažkokie spec. rūbai. Iš pradžių surastas vairuotojas nesuprato dėl ko, šiek tiek ginčijosi. Žmogus bandė aiškintis dėl ko, pareigūnai aiškino, kad dėl eismo įvykio, dėl to nori nustatyti jo blaivumą, žmogus atsisakė. Jie su A. S. liko prie automobilio, o kolegės ėjo į butą. Likę eismo įvykio vietoje jie apžiūrėjo automobilius. Vizualiai atliko apžiūrą, pasimatavo aukščius, Opel buvo apgadintas galinis dešinės pusės bamperis, gal ir sparnas, nepamena tiksliai. To stovinčio automobilio, Volkswagen, pasimatavo galinę dalį, t. y. kairės pusės visa arka ir, atrodo, galinis bamperis, gal net durys buvo liestos, tiksliai neatsimena. BMW buvo išdaužtas žibintas, apgadintas bamperis ir žibinto skysčio apiplovimo dangtelis buvo pažeistas. Išsimatavo, pamatė, kad viskas atitinka, kitų automobilių nerado. Kolega piešė schemą, o jis (liudytojas) vedė į registrą visą informaciją. Šiuo atveju matėsi, kad buvo braukimas, ne įsirėmimas. Atrodo buvo ir spalvos likę ant Volkswagen automobilio. Ant Volkswagen matėsi, kad tas automobilis, kuris braukė, važiavo atbulas ir visas susilietimas vyko į galinę dalį. Reiškia Volkswagen stovėjo ir kitas automobilis judėjo atbula eiga, iš pradžių mažai apgadinama, bet kuo toliau link galo, tuo didesnis apgadinimas. Vadinasi, automobilio vairuotojas, važiuodamas atbula eiga, nesilaikė saugaus atstumo ir iš lėto liesdamas kitą automobilį, kuo toliau važiuodamas atbulai toliau jį gadino. T. y. braukimas. Dėl BMW matėsi, kad Opel automobiliu buvo atsiremta galine dalimi. Duslintuvas pirmiau atsirėmė, tada atsirėmė galinis automobilio bamperis į stovintį BMW automobilį. Duslintuvas yra labiau išsikišęs už patį bamperį toje vietoje. Vizualiai tikrai matosi tie apgadinimai. Matyt, siekdamas išvengti atsakomybės pervažiavo į kitą pusę ir pasistatė prie BMW. Šalia VW būtų vietos pasitaisyti, nes atstumas nebuvo toks mažas, pavažiuoti į priekį, išsilyginti. Žmogus turi jausti arba suvokti, kad šalinasi iš eismo įvykio vietos. Sprendžia pagal tai, kad žmogus turėjo jausti, jeigu mato, kad neužtenka jam vietos iš dešinės pusės važiuoti atbulam, jis išvažiuos į priekį, pasuks vairą į kairę pusę ir ratai leis didesnį atstumą laikyti nuo to pirminio įvažiavimo. Iš kairės pusės nebuvo labai ribotas atstumas. Mano, kad žmogus specialiai išvažiavo iš tos vietos. Antru atveju jis nebūtų įvažiavęs, jis būtų BMW nustūmęs, nes jis tiesiai į žibintą važiavo savo galine dešine puse. Fiziškai jis pajautė smūgį, nes automobilis yra didesnis, jeigu atsiremia į kliūtį, dar gali pavažiuoti, nes ta kliūtis dar leidžia judėti, bet po to neleis arba jausis didelis pasipriešinimas, reikės daugiau gazo arba jausis, kad į kažką atsirėmė. Antru atveju pajautė kliūtį, kuri neleido jam važiuoti toliau. Todėl kažkiek žmogus pavažiavo į priekį, išsisuko, didindamas atstumą nuo to stovinčio automobilio ir pasistatė tą automobilį. Atvažiavę į įvykio vietą matė jau priparkuotus automobilius, gana tvarkingai. Opel automobilis stovėjo šalia BMW, atstumas apie 2 metrus. Kaip žmogus pasistatė, taip jie ir stovėjo. Jie nebuvo judinami, kai pareigūnai atvyko į vietą. BMW automobilio savininkė išvažiavo po 40 minučių, ji parašė paaiškinimą. Eismo įvykio registre turėtų būti nuotraukos. Jiems nekilo daugiau klausimų tam, kad būtų nusprendę naudoti aukščio matavimo liniuotę. Įvykio vietoje turėjo tik sulankstomą ruletę. Atrodo šiuo atveju nefiksuota informacija dėl aukščių atitikimo. Jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl kaltės, tada tik daro nuotraukas su rulete. Kadangi ne visada turi fiziškai technines galimybes tai padaryti, pasirenka savo nuožiūra, ar tai reikalinga, ar ne. Šiuo atveju nuotraukų dėl apgadinimų aukščio nėra. Buvo fiksuota eismo įvykio vieta, jis arba kolega darė nuotraukas, schemą braižė kolega. Nuotraukos darytos tikrai eismo įvykio vietoje ir metu. Pats fotografavimas ar kitas įrodymų tyrimas kažkiek užtrunka. Negali pasakyti, kodėl eismo įvykio schema neatitinka nuotraukų, bet pareigūnai nėra suinteresuoti, kad pati eismo įvykio vieta ar kažkokios aplinkybės būtų pakeistos. Taip pat paprastai padaro apie 30 nuotraukų ir iš jų renkasi, kas labiau atskleidžia tuos duomenis. Šiuo atveju patys apgadinimai atitiko. Nuotraukose data gal nurodyta jų „ištraukimo“. Nuotrauka, kurioje šalia Opel stovi jų tarnybinis automobilis, daryta apžiūrint automobilį pabaigoje. BMW automobilio savininkas jau buvo išvažiavęs. Nuotrauka daryta dėl ikiteisminio tyrimo. Tiesiog patį automobilį fiksavo. Ši nuotrauka nieko nepasako apie eismo įvykį. Tik dėl vietos, kad šioje vietoje buvo automobilis, jį privalėjo išvežti. Kita nuotrauka, kurioje yra Volkswagen galas, jau pasako, kad buvo braukta galine dešine puse tam tikra vieta, kitoje nuotraukoje BMW apgadinimas (apgadintas žibintas, bamperis, gal dar kas, negali pasakyti). Dar vienoje nuotraukoje yra Opel galas, su kuriuo atsirėmė į BMW automobilį. Čia yra galinis bamperis, jis užsibaigia ir užsilenkia į vidų, o duslintuvas yra išlindęs porą centimetrų, nepasislėpęs bamperyje, labiau išorėje, su juo galima kažką kliudyti. Būtent šioje nuotraukoje fiksuoti Opel apgadinimai (matyti balti taškiukai yra žibinto dalis). Atvažiavę kaimynai statėsi automobilius, buvo labai daug žmonių, dėl to kito eismo įvykio vietos vaizdas. Asmeniui, kuris galimai apgadino automobilius, jiems stovint prie BMW automobilio, bandė paaiškinti, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, įvažiavo į BMW. Bet asmuo buvo labai konfliktiškas. Kadangi nebuvo linkęs bendradarbiauti, jie ir nevaikščiojo ir nerodė jam, kokie buvo kitų transporto priemonių apgadinimai. Negali pasakyti, kada jis matė tą schemą. Jie surinko visą informaciją ir perdavė tolimesniam nagrinėjimui. Eismo įvykio vietoje nesurašė protokolo, nei nubraižė schemą, nei suvedė kitą informaciją. Viskas vyko jų darbo vietoje, vėliau asmuo buvo supažindintas su schema. Su protokolu žmogus buvo supažindintas, bet taip pat ne eismo įvykio vietoje. BMW vairuotoja ir liudytojas parašė paaiškinimą vietoje, tai truko neilgai. Pirmą protokolą surašė pagal paaiškinimus, turėtą medžiagą, pagal praktiką. Tikrai galvojo, kad žala viršys 15 bazinių nuobaudų dydžių. Pažymos dėl žalos atsirado vėliau, kiekvienas vertina savo žalą. Kai antrą protokolą parašė, tik perkvalifikavo veiką, atrodo, vairuotojas paaiškinimą parašė, kad nesutinka, tiksliai nepamena. Su juo bendravo gal 10 minučių. Jis neprašė susipažinti su protokolu, nes ir medžiagos jis (liudytojas) su savimi neturėjo. Antrame protokole nurodė ir KET 4, 5, 9, 126, 127, 219, 221, 222 punktus, ką žmogus pažeidė, tą ir parašė. Bendrąja prasme žmogus, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pažeidžia KET 4 punktą. Taip pat ir dėl KET 5 punkto, bendrąja prasme, turėdamas vairuotojo pažymėjimą, asmuo turi žinoti KET. Iš to, ką pamatė eismo įvykio vietoje, suprato, kad vairuotojas tyčia pasišalino iš eismo įvykio ir suvokė, kad buvo apgadinęs, tikrai. Dėl saugaus greičio, taip pat pagal apgadinimus matyti, kad tiesiog asmuo neįvertino savo važiavimo greičio. Dėl KET 127 punkto – tai pagrindinis, nes tai sąlygojo ir patį prisilietimą prie automobilio. KET 221 punktas dėl alkoholio vartojimo. Dėl pažeidimo aprašymo – pats eismo įvykis kvalifikuojamas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį (tuo metu buvo 8 dalis). Nėra atskiro pažeidimo ANK kaip eismo įvykis, todėl įrašomas šitas straipsnis ir dalis. Pažeidimas šiuo atveju traktuotas kaip vienas, eismo įvykis tęstinis, tas pats automobilis apgadino nekeisdamas vairuotojo. Jo paties išsilavinimas edukologijos srityje, trasologinės žinios yra bendrinės, iš praktikos. Nėra specialistas ar ekspertas. Domiuosi šia sritimi savarankiškai. Pagal apgadinimus gali vertinti, kaip judėjo transporto priemonės. Savo parodymus grindžia logika, todėl ir sako, kad vairuotojas turėjo jausti kontaktą. Vidinės nuostatos grindžiamos KET. Šiuo atveju žmogus tikrai turėjo justi, nes atsirėmė ir apgadino kitą transporto priemonę. Tuo labiau, nebandė taisyti automobilio, o apvažiavo ratą ir kitoje vietoje statėsi automobilį, tai galimai jis žinojo, kad prisilietė. Jo manymu, šis žmogus pasišalino iš įvykio vietos. Jis turėjo pareigą likti įvykio vietoje, kad nepasikeistų įvykio situacija, kad neišvažiuotų automobiliai. Apgadinęs turtą, turi informuoti savininką arba policiją, jeigu nėra savininko. Tai įtvirtinta KET, saugaus eismo taisyklėse, su tuo žmogus supažindinamas gaudamas vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju kai pranešėjas pasakė, kažką šaukė, vairuotojas sudvejojo, ar eiti paskui liudytoją, ar ne. Jeigu žmogus mąstantis, suprato, kad ką tik vairavo automobilį, kažkoks judėjimas buvo, jis turėjo žmogaus paklausti, dėl ko jis jam šaukia. Šiuo atveju, išlipęs iš savo transporto priemonės, nuėjęs į namus, turėdamas protingą laiką, turėjo informuoti policiją, tai galima būtų traktuoti, kad nebuvo pasišalinimo.
Liudytoju apklaustas vyriausiasis patrulis A. S. (A. S.) teismo posėdžio metu parodė, kad gavo iš VPK iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) yra eismo įvykis, iš kurio asmuo pasišalino. Prieš juos jau buvo atvykę kolegos. Jie jau buvo nuvykę pas patį kaltininką. Įvykio vietoje jau buvo liudytojai, kurie rodė, kas kur įvyko. Po kurio laiko kolegos atvedė šį asmenį (salėje esantį pareiškėją). Kolega (S. K.) pasiūlė pasitikrinti blaivumą, bet asmuo atsisakė. Buvo pasiūlyta nuvažiuoti priduoti kraują, jis irgi atsisakė. Toliau jie viską formino, fiksavo. Jis braižė schemą. Automobilius apžiūrėjo visi. Pakitimus matė. Kai atvažiavo, sustojo prie Opel, netoli jo buvo BMW. BMW apgadinimas, kiek atsimena, buvo kairės pusės žibintas sudaužytas ir ant bamperio žymė nuo duslintuvo. Vadinasi, nedidelio smūgio reikėjo, kad liko ta žymė nuo duslintuvo. Pirmas apgadinimas buvo kitoje vietoje, kur bandė prisiparkuoti. Volkswagen, pirmo automobilio, buvo apgadintas kairės pusės galinis sparnas ir bamperis. Matyt jis suprato, kad įvažiavo, bandė kitoje vietoje ir vėl nesėkmingai parkavosi, vėl užkabino BMW, su dešine puse, bet, matyt, jau buvo nesvarbu. Atvažiavę rado visus tris apgadintus automobilius. Matavo viską. Dėl aukščio negali prisiminti, bet greičiausiai matavo rulete, su patikra. Tų aukščių nefiksavo, negali prisiminti. Schemą braižė darbo vietoje, nes su savimi tokių didelių schemų nesivežioja. Šitoje schemoje nėra aukščiai fiksuoti, tik tarpai ir išsidėstymas. Tuos atstumus žymėjosi juodraštyje. Nuotraukos vėliau darytos, bet tą pačią dieną, jų automobilis stovėjo ant pravažiavimo, o BMW išvažiavus, atsistojo šalia Opel, tai BMW jau nebuvo nuotraukose. Nuotraukose taip pat užfiksuoti tie automobilių apgadinimai, kuriuos jis matė įvykio vietoje. Schema neatitinka kai kurių nuotraukų, nes jos darytos eigoje viso šio proceso. Nuotrauka buvo daryta prieš tralui nutempiant automobilį. Taip fiksuojamas automobilis, ne įvykio vieta. Jis su vairuotoju nebendravo, tai darė kolega, jis tik apžiūrėjo automobilius ir braižė schemą. Asmeniui, ar buvo paaiškinta, kad įvyko eismo įvykis, neatsimena, bet turėjo būti paaiškinta. Vietoje nė vienas asmuo nepasirašinėjo ant schemos, nes schema buvo braižyta ne įvykio vietoje. Po to medžiaga perduodama tyrėjai. Tyrėja kviečia žmones, kad jie susipažintų su medžiaga. Žmogus, vairavęs Opel, buvo sulaikymo kameroje, todėl jis negalėjo matyti visų detalių, kaip braižoma schema. Schemoje pažymėti faktiniai skaičiai, kurie atitiko realybę, žmonės susipažįsta su jais. Jeigu jiems iškyla kažkokių abejonių, klausimų, jie nepasirašo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo, t. y. kad jis 2019 m. lapkričio 14 d. apie 11.05 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Opel Frontera (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį VW Passat (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), apgadinęs abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini)namo kieme, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį BMW 330i (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino; apgadinęs savo vairuotą automobilį ir du stovinčius automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 4, 5, 9, 126, 127, 219.1, 219.2, 221, 222 punktų reikalavimus, palikęs savo automobilį, nuėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį nepranešė policijai; eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės, asmenys eismo įvykio metu nenukentėjo; eismo įvykio metu padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 8 dalimi (įstatymo 2018 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-1862 redakcija), Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tai užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
Pažymėtina, jog pirmą kartą dėl pareiškėjui inkriminuojamų administracinių nusižengimų buvo surašytas 2019 m. lapkričio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-102662-2019 pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad Ž. Ž. 2019 m. lapkričio 14 d. apie 11.05 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Opel Frontera (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį VW Passat (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), apgadinęs abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos išvažiavo; atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo kieme, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį BMW 330i (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino; apgadinęs savo vairuotą automobilį ir du stovinčius automobilius iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET, palikęs savo automobilį nuėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį policijai nepranešė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas, ruošdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal minėtą 2019 m. lapkričio 14 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-102662-2019, 2019 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-6280-1058/2019 administracinio nusižengimo bylą grąžino Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai administracinio nusižengimo protokolo turinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti jokie KET punktai, kurių pažeidimu kaltinamas Ž. Ž., protokole pateiktas kaltinimas yra suformuluotas taip, kad leidžia spręsti apie du atskirus eismo įvykius ir du atskirus pasišalinimus iš eismo įvykio vietos, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, visas veiksmas vyko iš esmės vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje, todėl pateiktas kaltinimas yra suformuluotas netinkamai, jis ne tik nėra visiškai aiškus ir konkretus, bet ir klaidinantis, be to, protokole iš viso nėra nurodyta, kokio dydžio žala asmens veiksmais galimai buvo padaryta, kad būtų nustatyta, kuri iš ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalių turėtų būti inkriminuojama, nors pagal bylos duomenis bendras galimai padarytos žalos dydis sudaro tik 733,87 Eur, t. y. jis neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir nepatenka į ANK 426 straipsnio 2 dalį.
Šiuo atveju nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo skundą dėl 2020 m. vasario 26 d. Nutarimo teismas, įvertinęs nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo nustatytus 2019 m. lapkričio 14 d. administracinio nusižengimo protokolo trūkumus ir skundžiamo Nutarimo tyrinį, sprendžia, jog Nutarimu iš esmės buvo ištaisyti teismo nurodyti pagrindiniai 2019 m. lapkričio 14 d. administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, t. y. nurodyti konkretūs KET punktai, kurių pažeidimu kaltinamas Ž. Ž., bei nurodyta, kokio dydžio žala asmens veiksmais galimai buvo padaryta, inkriminuojant ANK 426 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatyta, kad padarytos žalos dydis neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Sutiktina su pareiškėjo ir jo atstovo argumentais, jog tokie Nutarime nurodyti bendro pobūdžio KET punktai, kaip – eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (4.), eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis (5.), šiuo atveju yra pertekliniai ir nebūtinai atskleidžia Ž. Ž. inkriminuotų administracinių nusižengimų esmę. Be to, nepagrįstai nurodytas ir KET 221 punktas, numatantis, jog su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti, kadangi šiuo atveju Ž. Ž. nėra inkriminuojamas alkoholinių gėrimų vartojimas iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ar KET pažeidimai esant neblaiviam, o kaip pažymėta Nutarime, dėl to, jog Ž. Ž. atsisakė tikrintis blaivumą, pradėtas ikiteisminis tyrimas (Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl to jau yra išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-2238-1033/2020). Taip pat Nutarime nuoroda į KET 126, 127, 219.1 ir 219.2 punktus gal ir nėra visiškai tiksli, tačiau iš jų vis dėlto galima suprasti, kad Ž. Ž. parkuodamas savo transporto priemonę galimai nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, nepasirinko važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kitas sąlygas, kad galėtų sustabdyti savo transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o galimai kliudęs kitus automobilius ir padarydamas jiems žalą (kuri neviršija 15 BBND), nedelsdamas nesustojo, nesiėmė visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, nesiėmė priemonių, kad nepasikeistų eismo įvykio aplinkybės. Be to, nors KET tiesiogiai nenumato pareigos kilus eismo įvykiui, nesusijusiam su žmogaus sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, pasilikti įvykio vietoje (KET 219.4 punktas numato tokią pareigą tik jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus), tačiau teismų praktikoje KET 222 punkto (jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai) pažeidimas traktuojamas kaip ANK 426 straipsnyje numatyto pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Pagal ankstesnę teismų praktiką taip pat traktuota, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pats šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris apsunkina eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmą, ir tampa neįmanoma nustatyti, ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-261-33/2010). Dėl šių priežasčių praktikoje tokie KET punktai, kaip 219.1, 219.2, 220, 222, ir nurodomi inkriminuojant ANK 426 straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus, kadangi pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nėra susijęs vien tik su fiziniu asmens pasilikimu eismo įvykio vietoje. Atsižvelgus į visa tai, šiuo atveju konstatuotina, jog minėtų KET punktų nurodymas Nutarime atitinka inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
Atsakydamas į pareiškėjo skunde dėstomus argumentus dėl kaltinimo formuluotės, teismas taip pat iš dalies sutinka, jog Nutarime buvo perrašytas pareiškėjui inkriminuojamų faktinių aplinkybių tekstas, koks buvo nurodytas ir 2019 m. lapkričio 14 d. protokole, todėl nusižengimų aprašymas (pats kaltinimas) netapo labiau aiškesnis ir konkretesnis. Vis dėlto iš bylos medžiagos, bylos (skundo) nagrinėjimo teisme metu nustatytų aplinkybių, matyti, jog Ž. Ž. buvo kaltinamas dėl vienos ir tos pačios veikos – vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje, to paties namo kieme įvykusio eismo įvykio (nesilaikant saugaus atstumo, nepalikus tarpo iš šono, važiuojant atbuline eiga kliudžius du stovinčius automobilius ir apgadinant iš viso tris transporto priemones) ir pasišalinimo iš šio eismo įvykio vietos nepranešus policijai. Atsižvelgus į tai bei tai, kad pareiškėjas nagrinėjant jo skundą dėl Nutarimo teisme turėjo atstovą, pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisę kviesti ir apklausti liudytojus, ginčyti įrodymus dėl jo kaltės padarius inkriminuojamus nusižengimus, pateikti dėl jų savo argumentus ir šiomis teisėmis realiai bei veiksmingai naudojosi, taigi jo gynybos teisės buvo užtikrintos, todėl paminėtas Nutarimo trūkumas – netikslus kaltinimas, savaime nelaikytinas esminiu, jis netrukdė pareiškėjui ir jo atstovui suvokti, už kokius nusižengimus Ž. Ž. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn ir kokia yra kaltinimo teisinė kvalifikacija, ką šie pripažino ir teismo posėdžio metu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje būtent ir pažymima, kad tai, jog už smulkų (pavyzdžiui, administracinį) baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimą iš pradžių nubaudžia administracinė institucija ar pareigūnas, kurie neužtikrina kaltinamajam visų teisingo bylos nagrinėjimo garantijų, nėra nesuderinama su proceso teisingumu su sąlyga, kad yra tokio sprendimo teisminio peržiūrėjimo galimybė (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Julius Kloiber Schlachthof GmbH ir kiti prieš Austriją, peticijų Nr. 21565/07, 21572/07, 21575/07 ir 21580/07, § 28–29; 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje A. Menarini Diagnostics S.R.L. prieš Italiją, peticijos Nr. 43509/08; 2011 m. gegužės 17 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 57655/08). Baudžiamojo ar jam prilyginamo (pavyzdžiui, administracinių teisės pažeidimų) proceso teisingumas nustatomas įvertinus procesą kaip visumą, atsižvelgiant ir į tai, ar buvo užtikrintos gynybos teisės (pvz., EŽTT 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Galstyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 26986/03, § 77). Be kita ko, reikia išnagrinėti, ar kaltinamajam buvo suteikta galimybė ginčyti įrodymus rungtyniško bylos nagrinėjimo metu ir pateikti dėl jų savo argumentus (ten pat, § 77–78). Vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama ir į konkrečių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų užtikrinimą, būtent teisės turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, teisės gintis pačiam ar padedant gynėjui, teisių, susijusių su liudytojų apklausa ir kt. (pvz., EŽTT sprendimas G. prieš Armėniją; 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimas byloje B.-L. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 72596/01). Teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų laikymasis vertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į proceso kaip visumos eigą, o ne vadovaujantis izoliuotu vieno atskiro aspekto ar įvykio vertinimu (EŽTT 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje I. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 50541/08, 50571/08, 50573/08 ir 40351/09). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad proceso teisės pažeidimai, kurie buvo padaryti ikiteisminėje proceso stadijoje, tačiau ištaisyti teismo proceso metu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo naikinti Institucijos priimto nutarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016, 2019 m. vasario 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019).
Sprendžiant dėl Ž. Ž. inkriminuojamų nusižengimų padarymo, teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog visiškai pasitvirtino pareiškėjui Ž. Ž. pareikštas kaltinimas, jog jis pažeidė KET 9, 126, 127, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus, t. y. 2019 m. lapkričio 14 d. apie 11.05 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Opel Frontera (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas (parkuodamas savo transporto priemonę) du kartus atbuline eiga kliudė stovinčius automobilius VW Passat (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir BMW 330i (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), apgadinęs šias transporto priemones ir padarydamas 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių neviršijančią žalą iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikdamas savo automobilį kieme ir nueidamas į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį nepranešdamas policijai. Šie pareiškėjo veiksmai visiškai atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį, todėl Nutarimu jis teisingai ir pagrįstai pripažintas kaltu juos padaręs. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Tai, kad eismo įvykis šiuo atveju įvyko, patvirtina eismo įvykio vietos planas (schema) (b. l. 36), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 37), liudytojo A. J. rašytinis paaiškinimas (b. l. 38), liudytojo V. B. rašytinis paaiškinimas (b. l. 39), liudytojos J. J. rašytinis paaiškinimas (b. l. 40), liudytojo T. J. rašytinis paaiškinimas (b. l. 42), tiek popierinės (b. l. 47–53), tiek skaitmeninės fotonuotraukos iš įvykio vietos pridėtos prie bylos Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos (b. l. 104–105) ir liudytojų J. J. (galinis bylos viršelis), T. J. (b. l. 100, galinis bylos viršelis), bei liudytojų A. J., V. B., J. J., T. J., S. K., A. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai.
Liudytojas A. J. savo rašytiniame paaiškinime išdėstytas įvykio aplinkybes patvirtino, papildė ir paaiškino teismo posėdžio metu. Jis parodė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. apie 11.00 val. ėjo namo ((duomenys neskelbtini)), kalbėjo telefonu, todėl įėjęs į laiptinę sustojo tarp 3-4 aukšto laiptų aikštelėje, kur per laiptinės langą į kiemo pusę pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) pusės įvažiavo automobilis Opel Frontera, sidabrinės spalvos, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) ir pradėjo prie (duomenys neskelbtini) namo atbuline eiga parkuotis bei lengvai iš lėto atsirėmė į VW Passat automobilio (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) kairės pusės galą, tuomet išvažiavo, apsisuko ir prie jo (liudytojo) laiptinės vėl pradėjo parkuotis, stipriau atsiremdamas į automobilio BMW, juodos spalvos, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) žibintą, tuomet pabandė antrą kartą pastatyti ir pastatė šalia kliudyto BMW, išlipęs išėjo į priešingą pusę, į (duomenys neskelbtini) namą. A. J. teismo posėdžio metu eismo įvykio plane (schemoje) nurodė, kurioje vietoje jis stovėjo ir iš kur matė šį įvykį. Patvirtino, kad jis viską matė iš priekio, būdamas aukščiau, nes buvo laiptinės 3-4 aukšte, žiūrėjo tiesiai tarp BMW ir Opel automobilių. Taip pat pažymėjo, kad kai vairuotojas iš Opel automobilio nuėjo, iš laiptinės išbėgo kitas vyras (kaimynas), pasivijo vairuotoją, jam sakė „kur eini, nes padarei avariją“, „ei, ką padarei“, o tas žmogus atsisuko, sureagavo truputį, atkreipė dėmesį, kad jį kalbina, tačiau užėjo į savo laiptinę, užsidarė jos durys ir besivejantis kaimynas nebespėjo užeiti paskui. Opel vairuotoją apibūdino kaip aukštą, liesą, su darbiniais drabužiais, nors ir negalėjo pasakyti, ar tai tikrai pareiškėjas Ž. Ž.. Paaiškino, kad BMW ir Opel kontakto vaizdą matė arčiausiai, šio vaizdo neužstojo niekas, o VW ir Opel kontaktą matė toliau ir toje vietoje, kur Opel atsirėmė į VW, jam vaizdą šiek tiek užstojo kitas automobilis. Nuėjęs namo, netrukus turėjo važiuoti į darbą, todėl išėjęs ir tuo metu sutikęs kliudyto BMW automobilio vairuotoją, jai pranešė apie įvykį, parodė į Opel, kad šis automobilis atsirėmė. Pats matė kaip atsirėmė Opel atsirėmė į VW ir BMW, automobiliai pajudėjo iš vietos, nors signalizacija ir nesuveikė, tačiau kai atsirėmė į BMW, išgirdo lūžtančios plastmasės garsą (geras garsas buvo), pats matė ir apžiūrėjo automobilių apgadinimus – VW Passat buvo subraižytas galinis sparnas, o BMW žibintas sudaužytas. Patvirtino, kad Opel Frontera padarė minėtus apgadinimus. BMW automobilį Opel Frontera kliudė bamperio kambu. Apgadinimų aukščiai atitinka. Policijos pareigūnams vietas nurodė, kurie automobiliai buvo apgadinti.
Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir liudytojas V. B. savo rašytiniame paaiškinime bei teisme duodamas parodymus. Jis buvo būtent tas asmuo, kuris vijosi Opel vairuotoją, bandydamas atkreipti jo dėmesį į įvykusį įvykį. Jis taip pat parodė, kad tą dieną stovėdamas savo namo kieme ((duomenys neskelbtini)) ant kelio prie savo automobilio išgirdo (plastmasinį) smūgį ir pasižiūrėjęs pamatė, kad Opel Frontera, šviesios sidabrinės spalvos, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) įvažiavo galu į automobilį BMW, tada vėl pavažiavo į priekį, pabandė pastatyti į laisvą vietą šalia, ir iš antro karto pastatė automobilį. Pastatęs automobilį, Opel vairuotojas pasėdėjo porą minučių jame ir išlipęs nuėjo prie savo laiptinės, (duomenys neskelbtini). Tuomet liudytojas pradėjo eiti link jo, paskui jau ir bėgo, o pasivijęs jį prie laiptinės durų, pasakė šiam, kad padarė avariją, eitų su juo. Tai pasakė porą kartų, iš pradžių vairuotojas nereagavo, o vėliau kai pavijo ir palietė, vairuotojas atsakė – gerai, einam, tačiau liudytojas atsisukęs pamatė, jog vairuotojas įėjo į laiptinę ir uždarė paskui save duris, liudytojas paskui nespėjo įeiti. Grįžęs prie automobilių V. B. iškvietė policiją. Po to išėjo kaimynai iš (duomenys neskelbtini) namo, vienas iš jų pasakė, kad iš viršaus matė, kad šis Opel važinėjo po kiemą ir prieš tai dar vieną automobilį kliudė. Opel vairuotoją V. B. atpažino teismo posėdžio salėje kaip pareiškėją Ž. Ž.. Parodė eismo įvykio plane (schemoje), kurioje vietoje jis stovėjo kai įvyko įvykis (apie 10 metrų atstumu). Dėl paties automobilių kontakto patikslino, kad kai išgirdo garsą, priėjęs pamatė, kad Opel automobilis labai arti stovi automobilio BMW, nors paties kontakto abiejų automobilių ir nematė. Pats pamatė, kad ant BMW žibinto matosi žymės. Suprato, kad tai buvo šių automobilių susidūrimas, aukščiai apgadinimų sutapo. Automobilio Opel kažkokios žymės taip pat matėsi, nors ir negali pasakyti, kad tikrai po šio įvykio, automobilis buvo nešvarus. Kartu su kaimynu apžiūrėjo ir kitą Opel kliudytą automobilį (VW), kurio buvo galinis kairysis sparnas apgadintas. Opel įvažiavo į BMW su bamperiu, su jo apačia. O VW galėjo kliudyti bamperio šonu, kampu.
Liudytoja J. J., automobilio BMW vairuotoja, buvusi netiesioginė įvykio liudytoja taip pat patvirtino, kad tą dieną apie 10.30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini) pas mamą į svečius, ten pabuvusi apie 30 minučių, ėjo į savo automobilį BMW, nusileidusi sutiko kaimyną (A. J.), kuris pasakė, kad Opel Frontera įvažiavo į jos automobilį ir ji tada pamatė sudaužytą žibintą. Kaimynas papasakojo, kaip visa tai įvyko, kad Opel Frontera atvažiavusi iš (duomenys neskelbtini) namo pusės bandė parkuotis, įvažiavo į VW, nesigavus apvažiavo aikštelę, prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės atbuline eiga prie BMW prisiparkavo ir jį užkabino. Ji iškvietė policiją. Atbėgo kitas kaimynas (V. B.), kuris taip pat pasakė, kad matė įvykį, kai Opel atsirėmė į jos automobilį, sudaužė žibintą ir išėjo link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, sakė, kad dar bandė jį (vairuotoją) stabdyti, tačiau šis pasižiūrėjo ir tiesiai į namus nuėjo. Liudytoja taip pat patvirtino, kad teismo posėdžių salėje sėdintis asmuo – pareiškėjas Ž. Ž., tai tas pats Opel Frontera vairuotojas. Ji pažymėjo, kad tą dieną, kai atvažiavo į šį kiemą, jos automobilio žibintas buvo sveikas, nebuvo daužtas, automobilis nebuvo apgadintas, jis buvo paruoštas parduoti, tvarkingas, todėl ji (jos draugas) kiekvieną dieną jį apžiūrėdavo, atvažiuodavo klientai. Opel Fronterą ji apžiūrėjo, įbrėžimą matė. Iš liudytojų informacijos bei to, ką matė, sprendė, kad jos automobilis apgadintas Opel Frontera buvo. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo apie įvykį, parodė taškus ir automobilius.
Be to, liudytojas T. J., VW Passat automobilio savininkas, paaiškinime bei teismo posėdžio metu parodė, jog 2019 m. lapkričio 14 d. apie 12.15 val. jam paskambino policijos pareigūnai, kurie paaiškino, kad jo vardu registruotas automobilis yra apgadintas. Kadangi tuo metu buvo darbe ne (duomenys neskelbtini), iš karto negalėjo atvykti, po darbo nuvyko į Kelių policiją, parašė paaiškinimą. Prieš nuvažiuodamas padarė nuotraukas, pasižiūrėjo, kad buvo apgadintas vairuotojo pusės galinis sparnas, šalia rato įbrėžta keliose vietose buvo, fiziškai sužalotas automobilis buvo. Apgadinimas matėsi pakankamai, nors ir tamsiu paros metu. Kaip nurodė paaiškinime, paskutinį kartą prieš tai šiuo automobiliu buvo važiuota 2019 m. lapkričio 10 d., kadangi tik savaitgaliais juo važiuoja. Tačiau paskutinį kartą savo automobilį buvo apžiūrėjęs 2019 m. lapkričio 14 d. ryte, nes išvedė šunį, pasitikrino, ar mirksi lemputė, ar užrakinta, nes turi tokį įprotį, praėjo pro vairuotojo pusę, kur buvo vėliau nubraukta, tačiau tą rytą sveikas automobilis buvo. Jo nuotraukose užfiksuotas sugadinimas atitinka pareigūnų nuotraukose užfiksuotus pažeidimus.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai (S. K. bei A. S.) taip pat nurodė, kad atvykę pagal iškvietimą į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)) rado įvykio vietoje liudytojus, kurie nurodė, kas kur įvyko. Rado visus tris apgadintus automobilius. Jie įvykį įformino ir užfiksavo, matavo aukščius rulete, bet jų neužfiksavo, vėliau darbo vietoje braižė schemą. Nuotraukas darė tą pačią dieną bet vėliau, ne iš karto atvykę. Visus automobilius apžiūrėjo, matė apgadinimus. BMW buvo kairės pusės žibintas sudaužytas, galimai apiplovimo skysčio dangtelis ir ant bamperio žymė nuo Opel duslintuvo, dešinės pusės. Volkswagen buvo apgadintas kairės pusės galinis sparnas ir bamperis. Opel apgadinimai buvo dešinės pusės galinė arka, galinis bamperis, ant duslintuvo matėsi žymė, pagal tai ir rado šiuos apgadinimus. Nuotraukose taip pat užfiksuoti tie automobilių apgadinimai, kuriuos jie matė įvykio vietoje. Išsimatavo, pamatė, kad viskas atitinka, kitų automobilių nerado. Jiems nekilo jokių klausimų tam, kad būtų nusprendę naudoti aukščio matavimo liniuotę. Pažymėjo, jog buvo nustatytas ir Opel automobilio vairuotojas – surastas namie, tai teismo posėdžių salėje esantis asmuo – pareiškėjas Ž. Ž. Jam buvo paaiškinta, kad įvyko eismo įvykis.
Eismo įvykio vietos plane (schemoje) taip pat pažymėti įvykyje dalyvavę automobiliai, jų išsidėstymas aikštelėje ir šalia esančių pastatų atžvilgiu, nurodyti juos vairavę asmenys (Opel Frontera (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) – vairuotojas Ž. Ž., stovi šalia iš kairės automobiliui BMV (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) – vairuotoja J. J., VW Passat (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) – vairuotojas T. J., stovi už Opel ir BMW automobilių kairiau Opel automobilio galu į galą), o prie schemos papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti ir šių automobilių apgadinimai (Opel Frontera – užpakalinis bamperis, galimi papildomi sugadinimai, VW Passat – užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, galimi papildomi sugadinimai, BMW – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas, galimi papildomi sugadinimai). Byloje esančiose nuotraukose taip pat matyti paminėti automobiliai, jų išsidėstymas, jų apgadinimai.
Taigi visų šių įrodymų visuma patvirtina, jog eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos minėtos transporto priemonės, šiuo atveju įvyko. Nors liudytojas V. B. ir nematė tiesiogiai paties Opel ir BMW kontakto, tik girdėjo smūgį, jį tiesiogiai matė kitas liudytojas – A. J., kuris taip pat girdėjo ir plastmasės lūžimo smūgį, žiūrėjęs ir matęs visą įvykį tiesiai iš viršaus. Be to, nors A. J. Opel ir VW automobilių kontakto vaizdą šiek tiek užstojo kitas stovėjęs automobilis Volvo, tačiau jis matė, kaip šie automobiliai kontakto metu sujudėjo. Taip pat nėra pagrindo abejoti ir teismo posėdžio metu priesaiką davusios liudytojos J. J. parodymais, kad prieš įvykį jos vairuotas automobilis BMW nebuvo apgadintas, tai ji žino, nes šį automobilį tuo metu ruošėsi parduoti, ji ir jos draugas kiekvieną dieną jį apžiūrėdavo, nes atvažiuodavo kiti asmenys (galimi pirkėjai) jo apžiūrėti. Net jei aptariamą apgadinimą ji pastebėjo tik parodžius liudytojui A. J., tai nepaneigia jos teiginių apie kasdienę automobilio apžiūrą, kuri nebūtinai reiškia, kad automobilis būdavo apžiūrimas prieš kiekvieną kartą tą pačią dieną į jį sėdant, juo labiau, kad ji ir kiti liudytojai nurodė, jog tą kartą J. J. sėdo važiuoti į egzaminą ir įlipti į automobilį skubėjo. Taip pat liudytojas T. J., nors rašytiniuose paaiškinimuose ir nurodė, kad automobiliu VW paskutinį kartą važiavo 2019 m. lapkričio 10 d., tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad paskutinį kartą savo automobilį buvo apžiūrėjęs tą pačią dieną (2019 m. lapkričio 14 d.) ryte išvedęs šunį, patikrino, ar užrakinta, praėjo būtent pro vairuotojo pusę, kuri buvo vėliau apgadinta, tačiau tą rytą automobilis buvo sveikas. Policijos pareigūnai ir liudytojai teismo posėdžio metu paaiškino, kodėl kai kuriose nuotraukose užfiksuotas įvykio vaizdas neatitinka schemoje nubraižyto automobilių išsidėstymo, kadangi, pavyzdžiui, nuotrauka, kurioje šalia Opel automobilio stovi policijos pareigūnų automobilis, o ne BMW (b. l. 47), buvo daryta jau eismo įvykio fiksavimo pabaigoje, kuomet BMW automobilis buvo išvažiavęs iš užfiksuotos stovėjimo vietos ir į tą vietą, siekiant atlaisvinti kiemo gatvę, buvo pastatytas policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnai patvirtino, kad visos nuotraukos darytos įvykio vietoje ir metu, ant jų esanti data yra jų atspausdinimo data, kai kurios nuotraukos darytos siekiant užfiksuoti pačius apgadintus automobilius, o ne bendrą įvykio vaizdą, automobilių išsidėstymą, nuotraukos naudotos ne tik šioje administracinio nusižengimo byloje, tačiau ir baudžiamojoje byloje. Taip pat pareigūnai paaiškino, kodėl neužfiksavo nuotraukose automobilių apgadinimų aukščių, išmatuotų su aukščio liniuote, kadangi jiems nekilo jokių abejonių dėl to, t. y. išmatavus tik su rulete, išklausius liudytojų paaiškinimų, apžiūrėjus automobilius ir įvertinus duomenų visumą, buvo aišku, kad eismo įvykis įvyko būtent tarp šių automobilių, taip pat kokiu būdu padaryti apgadinimai, visa tai sutapo. Pareigūnas S. K. taip pat pažymėjo, kad vienoje iš nuotraukų (b. l. 51), kurioje užfiksuoti Opel apgadinimai, matyti ir balti taškiukai nuo BMW žibinto, jo dalys. O liudytoja J. J. paaiškino, kodėl ant žemės neliko jos automobilio sudaužyto žibinto nuolaužų, kadangi jos įkrito į vidų, išdužo tik žibinto išorės plastmasė. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų ir kitų liudytojų paaiškinimais, byloje nėra objektyvių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti kokiu nors būdu neteisingai ir nepagrįstai apkaltinti pareiškėją. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Taigi byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurie leidžia konstatuoti, kad nurodytos transporto priemonės tarpusavyje turėjo kontaktą, kuris sukėlė joms nurodyto dydžio žalą, kvalifikuojamą eismo įvykiu, t. y. tokiu, kuris sugadino bent vieną transporto priemonę (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 14 d.).
Pasisakydamas dėl pareiškėjo kaltės už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, teismas pažymi, jog šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Tokios bylos aplinkybės, kaip automobilių kontaktas, įvykį mačiusio liudytojo veiksmai, kuris, specialiai priėjęs prie vairuotojo, pasakė jam, kad šis kliudė kitą automobilį, kaltininko reakcija į tai – atsakymas, kad nieko nežino, iš įvykio vietos greitai pasišalino, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholinius gėrimus ir kt., tesimų praktikoje laikomos pakankamomis pripažinti, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį (apgadinęs kitą automobilį), tačiau tyčia ignoruodamas tai, t. y. nesilaikydamas KET 222 punkto reikalavimų, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).
Atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose, šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. ypač tai, kad pareiškėjas Ž. Ž. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ne tik jo transporto priemonė, tačiau ir dar dvi kitos, priėjus prie jo liudytojui V. B. ir pranešus apie tai bei pasiūlius eiti kartu, sureagavo, pasakęs – „gerai, einam“, tačiau netrukus po to greitai įėjo į savo laiptinę, uždaręs paskui save duris greitai pasišalino, teismas šiuo atveju sprendžia, jog Ž. Ž. suprato sukėlęs eismo įvykį (apgadinęs kitus automobilius), tačiau ignoruodamas tai, t. y. nesilaikydamas KET 222 punkto reikalavimų, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vien tai, kad automobiliai buvo apgadinti padarius 15 BBND neviršijančią žalą, kad pareiškėjas nebuvo išlipęs, neapžiūrinėjo transporto priemonės, prisiparkavo šalia apgadinto BMW ir toje vietoje paliko savo transporto priemonę, neleidžia abejoti dėl jo tyčios padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kaip minėta, atsižvelgus į pareiškėjo reakciją liudytojui V. B. jį pasivijus (netgi palietus ranka) ir pranešus apie įvykusį eismo įvykį. Liudytojas A. J. taip pat patvirtino, matęs, kaip Ž. Ž. atsisuko, sureagavo truputį, atkreipė dėmesį, kad jį kalbina kaimynas, tačiau užėjo į savo laiptinę, užsidarė jos durys ir besivejantis kaimynas nebespėjo užeiti paskui. Net jei iš karto Ž. Ž. kliudęs transporto priemones to nepastebėjo, liudytojui V. B. apie tai jam pranešus iš antro karto tikrai išgirdo ir suprato, kas jam sakoma, o liudytoja J. J. patvirtino, kad jai Ž. Ž. nepasirodė negirdintis asmuo (prastos klausos). Kaip patvirtino visi liudytojai teismo posėdžio metu, net ir suradus pareiškėją Ž. Ž. namuose ir išvedus jį į kiemą, jam policijos pareigūnų buvo paaiškinta, kas įvyko, tačiau jis pats nebuvo suinteresuotas apžiūrėti apgadintus automobilius, neigė tiek eismo įvykio, tiek savo neblaivumo faktus, atsisakė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus. Pareiškėjo ir jo atstovo nurodytos aplinkybės (tai, kad automobilį paliko įvykio vietoje, neišvažiavo su juo, ketindamas pabėgti, be to, jis neturėjo jokio kitokio tikslo nuslėpti eismo įvykį ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus) Ž. Ž. veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-11-303/2018).
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad skundžiamu Nutarimu pareiškėjas Ž. Ž. teisėtai ir pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus, nesutikti su skundžiamu Nutarimu bei jį naikinti vadovaujantis skunde išdėstytais ir teismo posėdžio metu išsakytais pareiškėjo ir jo atstovo argumentais šiuo atveju teisinio pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, o Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. Ž. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3277-2020 (ROIK: 19108025370) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.