- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- AN2-477-468/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01303-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- Ž. Ž.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nutarties, kuria netenkintas Ž. Ž. skundas ir paliktas galioti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2020-02-26 nutarimas Nr. 10-ANR_N-3277-2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020-02-26 nutarimu Ž.Ž. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2019-11-14 apie 11.05 val. (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinęs abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo, kieme, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį BMW 330i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino, apgadinęs savo vairuotą automobilį ir du stovinčius automobilius iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį nepranešė policijai. Šiais veiksmais Ž.Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5, 9, 126, 127, 219.1, 219.2, 221, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje. Pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį jam paskirta 11 Eur bauda, pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 850 Eur bauda ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 850 Eur dydžio bauda. Nesutikdamas su Institucijos nutarimu Ž.Ž. pateikė skundą apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nutartimi Ž.Ž. skundas netenkintas. Teismas nurodė, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės, kilo, Ž.Ž. tai suprato, tačiau ignoruodamas tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas pažymėjo, kad nors KET tiesiogiai nenumato pareigos kilus eismo įvykiui, nesusijusiam su žmogaus sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, pasilikti įvykio vietoje, teismų praktikoje KET 222 punkto pažeidimas traktuojamas kaip ANK 426 straipsnyje numatyto pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pagrindas, todėl Ž.Ž. pagrįstai patrauktas atsakomybėn. Nesutikdamas su priimtu nutarimu Ž.Ž. pateikė skundą apylinkės teismui.
Šalies argumentai
3. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž.Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Apelianto vertinimu, bylos nagrinėjimo procesas buvo nesąžiningas, tendencingas ir procesiškai nelygiavertis. Nurodo, kad nors tiek jam, tiek atstovui, buvo suteikta galimybė pasisakyti, skundžiamoje nutartyje nėra įvertinta nė viena gynybos nurodyta faktinė aplinkybė ar (ir) teisiniai argumentai, tik formaliai sutikta su Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis. Pažymi, kad nei iš nutarimo, nei iš skundžiamos nutarties, turinio nėra aišku, kokius konkrečius KET reikalavimus jis pažeidė nepasilikdamas eismo įvykio vietoje. Apelianto teigimu, ANK 426 straipsnio 1 dalyje apibrėžta veika pasireiškia ne pasišalinimu per se, o tik pasišalinimu, pažeidžiant KET. Nurodo, kad pagal KET, jei dėl eismo įvykio yra padaryta tik turtinė žala, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neprivalo pasilikti eismo įvykio vietoje, tai, jog KET tiesiogiai nenumatyta ši pareiga, pripažino ir pirmosios instancijos teismas.
3.2. Nurodo, kad teismo išvados yra prieštaringos, viena vertus, teigiama, kad visiškai pasitvirtino Ž.Žeimiui pareikštas kaltinimas, jog jis pažeidė KET 9, 126, 127, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus, kita vertus, pažymima, kad nutarime nurodomas asmens veiksmų kvalifikavimas nėra visiškai tikslus, taip pat nurodoma, kad, viena vertus, KET tiesiogiai nenumato pareigos kilus eismo įvykiui, nesusijusiam su žmogaus sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, pasilikti įvykio vietoje, kita vertus, nurodoma, kad teismų praktikoje KET 222 punkto pažeidimas traktuojamas kaip ANK 426 straipsnyje numatyto pasitraukimo iš eismo įvykio vietos pagrindas.
3.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, išimtinai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2AT-11-303/2018. Nurodo, kad ne bet koks Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties teiginys gali būti laikomas teismo precedentu, žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių yra saistomi tada, kai šios taisyklės yra suformuluotos analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, tuo tarpu šioje nutartyje nediskutuojamas KET 222 punktas ir juo sukuriamos konkrečios pareigos santykyje su ANK 426 straipsnio 1 dalimi. Pažymi, kad veikas administraciniais nusižengimais pripažįsta įstatymų leidėjas, jas įtvirtindamas ANK, o ne teisminė valdžia, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, negalimas elgesio kriminalizavimas teismo precedentais, tai būtų teismo veikimas ultra vires.
3.4. Nurodo, kad tvirtindamas, jog KET 222 punktas įpareigoja su eismo įvykiu susijusį eismo dalyvį pasilikti eismo įvykio vietoje ir tada, kai eismo įvykio metu buvo padaryta tik turtinė žala, teismas privalėjo įvertinti šią normą teisinio aiškumo bei apibrėžtumo reikalavimo pagrindu, t. y. ar toks teisinis reguliavimas suteiktų aiškų žinojimą ir supratimą, kokias pareigas turi vairuotojas. Pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas kvalifikuoja KET punktų pažeidimą, ar tik kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ar ir kaip administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, kadangi apie abu nusižengimus nutartyje kalbama abstrakčiai ir bendrai, visiškai neišskiriant, kur pasibaigia vienas ir prasideda kitas.
3.5. Apelianto vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų duomenų, kurie paneigtų, kad kiti automobiliai galėjo būti apgadinti prieš eismo įvykį. Pažymi, kad automobilio VW Passat savininkas T.J. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobiliu paskutinį kartą naudojosi prieš 4 dienas, taigi, kas su automobiliu galėjo nutikti per šį laikotarpį, byloje duomenų nėra. Nurodo, kad automobilio BMW naudotojos J.J. tvirtinimą, kad ji yra labai dėmesinga ir atidi, prieš važiuodama kiekvieną kartą apeina ir apžiūri automobilį, paneigia liudytojas A.J., kuris nurodė, jog, išėjusi į gatvę, J.J. neapžiūrinėjo automobilio, iš karto sėdo į jį ir ketino važiuoti ir nevažiavo tik dėl to, kad ją sustabdė A.J., eidama link automobilio net nematė, kad priekinis žibintas yra įskilęs, kas kelia abejonių, ar dėmesio neatkreipimas į suskilusį priekinį žibintą, kuris aiškiai yra matomas ir pastebimas einant link automobilio, nereiškia, kad žibintas iš tiesų jau buvo suskilęs anksčiau.
3.6. Pažymi, kad T.J. ir J.J. pateiktos fotonuotraukos, kuriose fiksuoti automobilių sugadinimai, yra datuotos ne tariamo eismo įvykio data, o gerokai vėliau. Nurodo, kad tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, įvykio vietoje nebuvo nei liudytojo A.J., nei V.B.. Pažymi, kad liudytojas A.J. nematė automobilio Opel Frontera fizinio kontakto su automobiliu VW Passat, nes jo matymo vaizdą užstojo automobilis Volvo. Apelianto vertinimu, teiginys, esą liudytojas A.J. neva matė, kaip automobilis VW Passat sujudėjo, yra pernelyg abstraktus, nurodo, kad liudytojas A.J. žiurėjo pro langą, kuris pats gali vibruoti nuo vėjo, tikėtina buvo nešvarus ir pan., o jei automobilis VW Passat ir sujudėjo, tai šis sujudėjimas galėjo turėti ne vieną objektyvią priežastį. Pažymi, kad liudytojas V.B. taip pat nematė nei automobilio Opel Frontera fizinio kontakto su automobiliu VW Passat, nei fizinio kontakto su automobiliu BMW, tik esą girdėjo kontakto su automobiliu BMW garsą.
3.7. Nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje policijos pareigūnai nefotografavo ar nefiksavo kita forma eismo įvykio vietos, automobilių išsidėstymo, apgadinimų, neaprašė ant automobilių paviršių galimai išlikusių pėdsakų, nematavo apgadinimų aukščio, nesulygino jų tarpusavyje. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje esančios fotonuotraukos prieštarauja eismo įvykio schemai ir liudytojų parodymams, eismo įvykio schema nubraižyta atvirkščiai, iš patrulio S.K. darytų fotonuotraukų seka, kad automobilis Opel Frontera apskritai net negalėjo būti parkuojamas nei prie automobilio VW Passat, nei prie automobilio BMW, nes ten nebuvo vietos, automobilis Opel Frontera nuotraukose fiksuotas atokiai nuo automobilių VW Passat ir BMW. Nurodo, kad patrulio S.K. teiginį, neva jis savo tarnybinį automobilį į vietą, kurioje prieš tai stovėjo automobilis BMW, pastatė po to, kai automobilis BMW išvažiavo, paneigia liudytoja J.J. nurodydama, kad išvažiavo po to, kai išvažiavo visi policijos ekipažai, tad visiškai neaišku, kur iš tiesų stovėjo automobilis BMW eismo įvykio metu. Pažymi, kad kai apeliantas buvo atvestas į eismo įvykio vietą, patrulis S.K. ne tik neparodė tariamai apgadintų kitų automobilių, bet net ir neleido jų apžiūrėti jį iš karto sulaikydamas ir uždarydamas policijos tarnybiniame automobilyje.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto Ž.Ž. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Ž.Ž. nesutinka su savo veiksmų kvalifikavimu, nurodo, kad administracinio nusižengimo byloje nėra patikimų duomenų, kad būtent dėl jo veiksmų buvo apgadinti kiti automobiliai, o net jei ir taip, apelianto teigimu, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kadangi KET nenumato pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, kai yra sukelta tik turtinė žala.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinant byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus prieštaravimus, logiškumą, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybes bei įrodymų šaltinių patikimumą. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, taip pat ir tuos, kuriuos pateikė Ž.Ž. ir jo atstovas, pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, konstatuodamas, kad Ž.Ž. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti tiek jo, tiek kitų asmenų automobiliai ir pasišalino iš eismo įvykio, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nutartį ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su Institucijos ir teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Dėl eismo įvykio
8. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Siekiant nustatyti, ar Ž.Ž. veiksmai atitinka šio administracinio nusižengimo sudėtį būtina konstatuoti, kad asmuo sukėlė eismo įvykį. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Byloje neginčijamai nustatyta, kad buvo apgadinti du automobiliai. Liudytoja apklausta J.J. teismo posėdžio metu parodė, jog ėjo prie savo automobilio BMW, pribėgo kaimynas A.J. ir pasakė, kad įvažiavo į jos automobilį, įvažiavo į žibintą, dar buvo apdraskymas. Tapačias aplinkybes J.J. nurodė duodama paaiškinimus įvykio dieną (2019-11-14) (b. l. 40). Liudytoju apklaustas VW Passat vairuotojas T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo apgadintas jo automobilio šonas, galinė kairė pusė, analogiškus apgadinimus nurodė ir duodamas paaiškinimus įvykio dieną (2019-11-14) (b. l. 42). Nors, apelianto vertinimu, administracinio nusižengimo byloje nėra paneigta versija, kad automobiliai VW Passat ir BMW galėjo būti apgadinti prieš eismo įvykį, tokias apelianto išvadas paneigia objektyvūs byloje esantys duomenys. Tiek J.J., tiek T.J. duodami parodymus apie nagrinėjamas aplinkybes, nurodė, kad įvykio dieną apžiūrėjo savo transporto priemones, jos nebuvo apgadintos. Apklausiama teisme liudytoja J.J. parodė, jog kiekvieną dieną apžiūri automobilį, jis buvo paruoštas pardavimui, tą dieną ji 10.30 val. atvažiavo į kiemą, tada dar automobilis nebuvo apgadintas, automobilio žibintas buvo sveikas, apie apgadinimus jai pranešė kaimynas A.J., kuris prie jos pribėgo jai einant link automobilio. Liudytojas T.J. teisme taip pat pažymėjo, kad paskutinį kartą savo automobilį apžiūrėjo tą dieną ryte, pasitikrino, ar mirksi lemputė, ar užrakinta, turi toki įprotį, praėjo pro vairuotojo pusę, kur buvo vėliau nubraukta, automobilis buvo sveikas, apgadinimai matosi pakankamai, įbrėžta pačiame korpuse ir plastmasinėje dalyje.
10. Tai, kad nustatytus apgadinimus sukėlė Ž.Ž. patvirtina byloje apklaustų tiesiogiai įvykį stebėjusių asmenų parodymai. Liudytojas A.J. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną kalbėjo telefonu laiptinėje, tarp 3-4 aukšto, žiūrėjo pro langą, kuris yra į kiemą, matė, kad automobilis Opel Frontera pradėjo prie (duomenys neskelbtini) namo atbuline eiga parkuotis, atsirėmė į VW Passat automobilio kairės pusės galą, tada išvažiavo, apsisuko, prie kito namo laiptinės pradėjo parkuotis, atsirėmė į BMW, į žibintą, pabandė antrą kartą pastatyti ir pastatė, išlipęs nuėjo į (duomenys neskelbtini). Kai atsirėmė, liudytojas girdėjo lūžtančios plastmasės garsą, matė, kad žibintas su skyle, BMW sujudėjo, kai atsirėmė. Tapačias aplinkybes A.J. nurodė duodamas paaiškinimus įvykio dieną (2019-11-14) (b. l. 38). Liudytojas pabrėžė, jog tikrai aiškiai matė įvykį, žiūrėjo tiesiai tarp BMW ir Opel Frontera automobilių, per tarpą, matė viską per langą iš viršaus, langas didelis, uždaromas/atidaromas, vaizdo neužstojo niekas, oro sąlygos buvo normalios, lietaus, saulės nebuvo. Tai, kad A.J. matė įvykį patvirtino ir liudytoja J.J. paaiškindama, jog ėjo prie savo automobilio BMW, pribėgo kaimynas A.J. ir pasakė, kad Opel Frontera bandė parkuotis, įvažiavo į VW Passat, pažiūrėjo, kad jam nesigauna, apvažiavo aikštelę, prie jų laiptinės atbuline eiga parkavosi prie BMW.
11. Kitas eismo įvykį stebėjęs ir liudytoju apklaustas asmuo – V.B. teismo posėdžio metu taip pat parodė, jog apgadinimai VW Passat ir BMW automobiliams buvo padaryti Ž.Ž. veiksmais. Liudytojas nurodė, kad stovėjo prie savo automobilio ir išgirdo triukšmą, garsas buvo toks kaip traškesys ir pamatė, kad Opel Frontera parkuodamasis galu įvažiavo į BMW, tada pavažiavo į priekį, pabandė pastatyti į tuščią vietą, iš antro karto pastatė automobilį. Analogiškas aplinkybes V.B. nurodė duodamas paaiškinimus įvykio dieną (2019-11-14) (b. l. 39). Liudytojas V.B. taip pat pažymėjo, jog jo kaimynas (A.J.) iš viršaus matė, jog Opel Frontera važinėjo po kiemą, pabandė vienoje vietoje parkuotis, nepavyko, įvažiavo į kitą automobilį, paskui apsisuko ir atvažiavo į vietą, kur jau V.B. matė, kad įvažiavo į BMW, nuėjo su kaimynu prie automobilio VW Passat, ten buvo galinis kairysis sparnas apgadintas, ant BMW kairės pusės žibinto matėsi žymės. Tai, kad V.B. iš tiesų matė įvykį patvirtina liudytojos J.J. parodymai, jog jai atėjus prie automobilio atbėgo V.B. ir nurodė, kad matė įvykį, kai atsirėmė į automobilį, sudaužė žibintą. Pažymėtina, kad tapačią įvykių eigą, išskyrus aplinkybes, susijusias su kitiems automobiliams padarytais apgadinimais, nurodo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž.Ž.. Teismo posėdžio metu Ž.Ž. paaiškino, kad parkavosi aikštelėje, matė, kad tikrai neįlįs į tarpą, kadangi buvo per siauras, vienas automobilis įstrižai stovėjo, todėl apvažiavo iš kitos pusės ir prisiparkavo, pirmoje vietoje, kur bandė parkuotis, stovėjo VW Passat automobilis, o iš kitos pusės Peugeot, prie VW Passat automobilio bandė parkuotis galu, tada atvažiavo iš kitos pusės, kur buvo laisvai vietos ir ten prisiparkavo, per automobilį jam iš dešinės stovėjo BMW. Nors apelianto teigimu, nei A.J., nei V.B. negalėjo matyti visų įvykio aplinkybių, teismo vertinimu, netikėti liudytojų parodymais nėra jokio teisinio pagrindo, duomenų, kad minėti asmenys būtų suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti apeliantą, byloje nenustatyta.
12. Tai, kad atvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, jog buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu apgadintos svetimos transporto priemonės, patvirtino ir policijos pareigūnai. Liudytoju apklaustas vyriausiasis patrulis S.K. teismo posėdžio metu parodė, jog buvo gautas iškvietimas, kad galimai neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį, paskui tame pačiame kieme truputį pavažiavęs dar kartą sukėlė eismo įvykį į kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo automobilį Opel Frontera, pamatė, kad jis apgadintas, pirmas smūgis buvo dešine puse galine arba dešinės pusės galiniu bamperiu, kliudytas VW Passat, paskui, Opel Frontera apvažiavęs ratu, maždaug 60 metrų, surado tarpą, važiuodamas atbuline eiga su tos pačios pusės galiniu bamperiu, duslintuvu, galimai ta visa puse kliudė BMW, matėsi žymės ant duslintuvo, pagal duslintuvą ir rado tuos apgadinimus, Opel Frontera buvo apgadintas galinis dešinės pusės bamperis, gal ir sparnas, VW Passat kairės pusės visa arka ir, atrodo, galinis bamperis, gal net durys buvo liestos, BMW buvo išdaužtas žibintas, apgadintas bamperis ir žibinto skysčio apiplovimo dangtelis buvo pažeistas, atrodo buvo ir spalvos likę ant VW Passat automobilio, ant VW Passat matėsi, kad tas automobilis, kuris braukė, važiavo atbulas ir visas susilietimas vyko į galinę dalį, dėl BMW matėsi, kad Opel Frontera automobiliu buvo atsiremta galine dalimi, duslintuvas pirmiau atsirėmė, tada atsirėmė galinis automobilio bamperis. Liudytoju apklaustas vyriausiasis patrulis A.S. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad gavo iš VPK iškvietimą, kad sukeltas eismo įvykis, iš kurio asmuo pasišalino, automobilius apžiūrėjo visi, pakitimus matė, kiek atsimena, buvo sudaužytas BMW kairės pusės žibintas ir ant bamperio žymė nuo duslintuvo, VW Passat buvo apgadintas kairės pusės galinis sparnas ir bamperis.
13. Apeliantas skundu nurodo, kad policijos pareigūnai nefotografavo ar nefiksavo kita forma eismo įvykio vietos, automobilių išsidėstymo, apgadinimų, neaprašė ant automobilių paviršių galimai išlikusių pėdsakų, nematavo apgadinimų aukščio, nesulygino jų tarpusavyje, tai, Ž.Ž. vertinimu, neleidžia konstatuoti, jog ant automobilių nustatyti sugadinimai, buvo sukelti būtent jo automobiliu. Apygardos teismas, pakartotinai įvertinęs byloje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymus, pažymi, kad jie aiškiai ir išsamiai paaiškino, kodėl tokie veiksmai nebuvo atliekami. Liudytoju apklaustas vyriausiasis patrulis S.K. teismo posėdžio metu parodė, jog likę eismo įvykio vietoje jie vizualiai atliko apžiūrą, pamatavo aukščius, pamatė, kad viskas atitinka, jiems nekilo klausimų, įvykio vietoje turėjo tik sulankstomą ruletę, daro nuotraukas su rulete, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl kaltės. Byloje nėra duomenų, kurie leistų matyti, kad nurodytų veiksmų atlikimas leistų daryti kitokias išvadas dėl Ž.Ž. kaltės sukeliant eismo įvykį.
14. Byloje surinkti kiti duomenys taip pat patvirtina, kad Ž.Ž. sukėlė eismo įvykį. Iš ROIK žiūryklės duomenų matyti, kad 2019-11-14 11.05 val. paskambino asmuo, kuris pranešė, kad matė kaip asmuo su Opel besiparkuodamas apgadino kitą automobilį BMW ir neblaivus pasišalino namo, pasak dar vieno liudininko tas pats asmuo apgadino dar vieną automobilį VW (b. l. 33), 2019-11-14 11.22 val. susisiekusi su pagalbos tarnyba pranešėja nurodė, kad pastebėjo, jog apgadintas jos automobilis BMW, liudininkai matė, kad apgadino Opel, kurio vairuotojas pasišalino (b. l. 35). Su eismo įvykio schema pateiktuose papildomuose duomenyse užfiksuota, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas Opel Frontera užpakalinis bamperis, VW Passat užpakalinis kaitės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, BMW priekinis bamperis, priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 37). Šiuos apgadinimus patvirtina, byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad VWPassat padaryti apgadinimai galinėje dalyje (b.l. 48), BMW sugadintas priekinis žibintas (b. l. 50), iš šių nuotraukų matyti, kad BMW apibraižymas savo forma yra identiškas Ž.Ž. vairuojamos transporto priemonės duslintuvui, yra panašiame aukštyje (b. l. 105). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas neturi pagrindo abejoti, jog tarp automobilių buvo kontaktas ir būtent Ž.Ž. vairuojamas automobilis kliudė nukentėjusiesiems priklausančius automobilius, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog automobilių apgadinimai galėjo atsirasti ne šio eismo įvykio metu, o anksčiau, ir nukentėjusieji tik siekia pasipelnyti, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl pasišalinimo iš įvykio vietos
15. Apeliaciniu skundu Ž.Ž. nurodo, kad net ir nustačius, kad sukėlė eismo įvykį, jis negali būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, kadangi KET numato pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje tik kilus eismo įvykiui, susijusiam su žmogaus sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, tuo tarpu, kai yra sukelta tik turtinė žala, tokia pareiga neegzistuoja.
16. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pasitraukęs iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 219-222 straipsniuose numatytos eismo dalyvio pareigos, keliamos įvykus eismo įvykiui: nedelsiant sustoti, nesukelti papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti, neleisti, kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, saugoti eismo įvykio pėdsakus, pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, informaciją, būtiną žalai nustatyti, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, apie tai pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pranešti nukentėjusiesiems, nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes, o jeigu nesutariama – kviesti policiją. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad įvykus eismo įvykiui eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, privalo pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Taigi, tiek pagal Saugaus eismo įstatymo nuostatas, tiek pagal KET, eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareiga yra pasilikti eismo įvykio vietoje, iki kol bus nustatytos ir užfiksuotos įvykio aplinkybės.
17. Kiekvienas transporto priemonės vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, vairuodamas automobilį turi būti atsargus ir atidus – važiuoti taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui, o sukėlęs tokias pasekmes, prisiimti už jas atsakomybę. Pranešimas apie eismo įvykį nukentėjusiajam ir/ar policijos pareigūnams nėra formalus įpareigojimas. Susisiekdamas su atitinkamomis institucijomis ar asmenimis transporto priemonės vairuotojas patvirtina, kad sukėlė eismo įvykį, išsprendžiamas eismo įvykio kaltininko klausimas (arba pranešama, kad vienas ar keli eismo įvykio dalyviai nesutinka su įvykio aplinkybių vertinimu), taip pat konstatuojamas žalos sukėlimo klausimas bei būsima atlyginimo tvarka,. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra vienas šiurkščiausių KET pažeidimų, itin apsunkinančiu eismo įvykio aplinkybių ištyrimą, sudarančiu prielaidas neteisingai nustatyti įvykio mechanizmą, atsakingą asmenį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
18. Sutiktina su apelianto teiginiu, jog KET 222 punkte nėra tiesiogiai įtvirtinta, kad asmuo turi pareigą likti įvykio vietoje, tik, kad turi susisiekti su nukentėjusiuoju, o jei to padaryti neįmanoma – policijos pareigūnais, vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį kyla ne už asmens fizinį nebuvimą prie savo transporto priemonės, o už pasišalinimą iš įvykio. Pasitraukimas iš įvykio vietos sietinas ne su pačiu asmens faktiniu buvimu įvykio vietoje, o su tam tikru atsakomybės prisiėmimu už sukeltą eismo įvykį, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį turi imtis visų įmanomų priemonių, siekiant sumažinti kilusias pasekmes, pranešti nukentėjusiajam, policijos pareigūnams, o to nedarydamas jis parodo tam tikrą abejingumą kilusiems padariniams. Priešingai, nei teigia apeliantas, apygardos teismo vertinimu KET 222 punkto nuostatos atitinka teisinio aiškumo bei apibrėžtumo konstitucinį reikalavimą, kadangi iš jų visiškai aišku, kokias pareigas turi vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį – susisiekti su nukentėjusiuoju, o jei to padaryti neįmanoma – pranešti policijai, iš šių pareigų nevykdymas laikytinas pasišalinimu nuo įvykio.
19. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms ir nori taip elgtis. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti kitiems asmenims priklausantys automobiliai, kilo dėl Ž.Ž. kaltės, tačiau jis KET 222 punkto sąlygų nevykdė – neieškojo VW Passat ir BMW savininkų, siekdamas informuoti apie sukeltą eismo įvykį ir susitarti dėl žalos atlyginimo, taip pat nesikreipė į policijos pareigūnus, tam, kad užfiksuoti eismo įvykio faktą ir taip tyčia ignoravo eismo dalyviams keliamas pareigas, taip siekdamas išvengti atsakomybės dėl eismo įvykio ar kitų aplinkybių (pavyzdžiui, galimo neblaivumo), pasitraukimas iš eismo įvykio vietos galėjo apsunkinti įvykio tyrimą, jei automobilių susidūrimo nebūtų matę kiti asmenys.
20. Kaip matyti iš eismo įvykį tiesiogiai stebėjusių liudytojų parodymų, Ž.Ž. po eismo įvykio buvo stabdomas liudytojo V.B., mėginta jį informuoti apie sukeltus apgadinimus kitoms transporto priemonėms, tačiau jis tokį liudytojo stabdymą ignoravo. Liudytoju apklaustas V.B. teismo posėdžio metu parodė, jog Ž.Ž. išlipęs iš savo automobilio ėjo prie savo laiptinės, liudytojas pradėjo bėgti paskui, pasivijo prie laiptinės durų, pora kartų pasakė „kur eini, juk įvykį padarei, einam, policiją kviesim“, vairuotojas pasakė „gerai, einam“, liudytojas atsisuko, o vairuotojas įėjo į laiptinę ir uždarė paskui save duris, liudytoju apklaustas A.J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad matė, kaip iš laiptinės išbėgo vyras, pasivijo Opel Frontera vairuotoją, sako „kur eini, nes padarei avariją“, tas žmogus atsisuko, sureagavo, tada užėjo į vidų ir uždarė duris paskui save. Taigi, net ir supratęs, jog galimai kliudė kitus automobilius, Ž.Ž. nesustojo, kad būtų galimybė patvirtinti arba paneigti nurodytas aplinkybes, tačiau nuėjo į savo butą. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Ž.Ž. palikdamas įvykio vietą nepaliko jokios informacijos automobilių VW Passat ir BMW vairuotojams, rodančios kad tai jis sukėlė eismo įvykį ir dėl žalos atlyginimo galima kreiptis būtent į jį, nepaliko jokių savo kontaktų, kad su juo būtų galima susisiekti, kas tik patvirtina, kad Ž.Ž. į įvykio vietą sugrįžti nesiruošė ir jo tyčią pasišalinti bei išvengti atsakomybės.
21. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, išimtinai rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, nurodo, kad tam tikro elgesio kriminalizavimas teismo precedentais laikytinas teismo veikimu ultra vires. Su tokiomis Ž.Ž. išvadomis nesutiktina. Teismų praktikoje neretai išaiškinami tam tikri administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, taip užtikrinant teisės aktų lakoniškumą, tokiais sprendimais žemesnės instancijos teismams suteikiamos tam tikros teisės taikymo gairės, tačiau tai nelaikytina veikų kriminalizavimu.
22. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis padarė pagrįstą išvadą, jog Ž.Ž. kaltė dėl ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nekelia jokių abejonių, todėl nėra pagrindo šioje dalyje nutraukti administracinę teiseną.
Dėl ANK 417 straipsnio 8 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies atribojimo
23. Ž.Ž. teigimu, iš skundžiamos nutarties nėra aišku, už kokius KET punktų pažeidimus jam taikoma atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, o už kokius – pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Apygardos teismas, pakartotinai įvertinęs Ž.Ž. pareikštą kaltinimą, iš dalies sutinka su apeliantu, nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime šie administraciniai nusižengimai nebuvo atskirti, vis dėlto, iš jų turinio yra pakankamai aišku, už kokius pažeidimus asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Kaip ir minėta, ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ANK 417 straipsnio 8 dalyje – už KET pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad Ž.Ž. buvo traukiamas atsakomybėn dėl KET pažeidimų, už tai, kad nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovinčius automobilius VW Passat ir BMW 330i (ANK 417 straipsnio 8 dalis), taip pat už tai, kad sukėlė eismo įvykį – apgadino savo vairuojamą automobilį ir kitiems asmenims priklausančius automobilius VW Passat ir BMW 330i ir padarė žalą, neviršijančią penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos (ANK 426 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažįsta, jog dalis apeliantui inkriminuojamų KET pažeidimų yra bendro pobūdžio, tačiau, teismo nuomone, nurodomų KET (4, 5, 9, 126, 127, 219.1, 219.2, 221, 222 punktų) pažeidimų visuma aiškiai apibrėžia padarytų nusižengimų esmę ir individualizuoja/atskiria vieną nusižengimą nuo kito.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-11-03 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.