- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- A15.-6280-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05033-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- Ž. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, ruošdamasi nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis 2019 m. lapkričio 14 d. Ž. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis, 2019 m. lapkričio 14 d., apie 11.05 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Opel Frontera B“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus atstumo, nepaliko tarpo iš šono, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinęs abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) namo kieme, važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „BMW 330i“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Apgadinęs savo vairuotą automobilį ir du stovinčius automobilius iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), palikęs savo automobilį nuėjo į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį policijai nepranešė.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo byla grąžintina administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai.
ANK 627 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas išsprendžia klausimą, ar tinkamai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pagal ANK 609 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo protokole, be kitų duomenų, nurodoma administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, šio straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pagal savo paskirtį administracinio nusižengimo protokolas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, t. y. apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos, bet ir fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tiksliai nurodant, kokį nusižengimą ir kur įtvirtintą padarė asmuo. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymas reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-706-200/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008).
Nagrinėjamu atveju Ž. Ž. administracinio nusižengimo protokole yra kaltinamas pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį, tuo, kad sukėlęs eismo įvykį, kurio metu apgadinti trys automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Tačiau administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyti jokie KET punktai, kurių pažeidimu kaltinamas Ž. Ž.. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio nusižengimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atitinkamai asmens pripažinimas kaltu turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padarytų nusižengimų esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. ANK 417 straipsnio 8 dalis yra blanketinė norma, numatanti atsakomybę už KET pažeidimus, išskyrus numatytus ANK. Taigi vien šio straipsnio inkriminavimas nenurodant konkrečių KET punktų, kuriuos asmuo pažeidė neleidžia spręsti apie tai, kokiais konkrečiai veiksmais (neveikimu) ar kokių KET įtvirtintų draudimų nesilaikymu asmuo padarė jam inkriminuojamą nusižengimą ir kodėl jam yra inkriminuojamas būtent nurodytas straipsnis, o ne kiti ANK straipsniai, numatantys atsakomybę už konkrečius KET pažeidimus. Analogiškai ir ANK 426 straipsnio 2 dalis yra susijusi su KET pažeidimu, todėl atskleidžiant inkriminuojamos normos turinį taip pat privalu remtis atitinkamais KET punktais, kurie šiuo atveju protokole nenurodyti.
Pažymėtina ir tai, kad protokole pateiktas kaltinimas yra suformuluotas taip, kad leidžia spręsti apie du atskirus eismo įvykius ir du atskirus pasišalinamus iš eismo įvykio vietos, nors kaip matyti iš bylos medžiagos visas veiksmas vyko iš esmės vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Taigi pateiktas kaltinimas yra suformuluotas netinkamai, jis ne tik nėra visiškai aiškus ir konkretus, bet ir klaidinantis.
Atskirai paminėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju Ž. Ž. yra inkriminuojama ANK 426 straipsnio 2 dalis, numatanti atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tačiau tai suformuluotame kaltinime neatsispindi (protokole iš viso nėra nurodyta, kokio dydžio žala asmens veiksmais galimai buvo padaryta) ir iš administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo nėra aišku, kodėl Ž. Ž. inkriminuojama būtent ANK 426 straipsnio 2 dalis. Pagal pateiktus „Lietuvos draudimas“ dokumentus matyti, jog bendras galimai padarytos žalos dydis sudaro tik 733,87 EUR, t. y. jis neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kitų papildomų dokumentų apie galimai padarytą žalą, kurie leistų spręsti apie penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydį viršijančios žalos buvimą, jei tokie ir buvo gauti tyrimo metu, teismui nepateikta.
ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtina teisės norma leidžia teismui patikslinti kaltinimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą. Kita vertus, minėta norma nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, naujomis esminėmis faktinėmis veiklos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo požymius ar pačiam papildyti kaltinimą nurodant teisės aktus, kuriuos asmuo pažeidė, kai tokie teisės aktai iš viso nėra nurodyti. ANK 635 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę savo iniciatyva pakeisti administracinio nusižengimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį. Šios funkcijos ANK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių nusižengimų protokolus.
Ž. Ž. suformuluotas kaltinimas nėra konkretus ir aiškus, dėl to pažeidžiama asmens teisė žinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas, kokie konkrečiai KET punktai buvo pažeisti. Tai apsunkina asmens galimybes gintis nuo jam pareikšto kaltinimo ir neapibrėžia bylos nagrinėjimo ribų, t. y. kokias faktines aplinkybes turi patikrinti teismas, siekiant nustatyti, ar asmuo kaltas padaręs jam inkriminuojamus nusižengimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog Ž. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka jam keliamų reikalavimų, ir neatspindi inkriminuojamų nusižengimų esmės, nurodyti protokolo trūkumai laikytini esminiais, trukdančiais nagrinėti bylą teisme iš esmės, todėl yra pagrindas administracinio nusižengimo bylą grąžinti administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, administracinio nusižengimo protokolo turinio trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalimi, 627 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. Ž. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.