- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-706-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00565-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. atstovės advokatės M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimo, kuriuo A. L. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., nubausta 150 Lt bauda, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., nubausta 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. teismo nubausta už tai, kad ji 2013-01-08, apie 09.38 val., Gynėjų g. 2, Vilniuje, vairuodama automobilį SAAB, a.n. (duomenys neskelbtini) ir įvažiuodama į stovėjimo vietą, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė du stovinčius automobilius Audi, v.n. (duomenys neskelbtini) ir Audi, v.n. (duomenys neskelbtini) apgadino juos ir savo automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 132 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. L. atstovė advokatė M. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą, pripažįstant, kad A. L. nepadarė ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinės teisės pažeidimo ir netaikyti jai ATPK 130 str. 1 d. numatytos sankcijos; taip pat pripažįstant, kad A. L. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu. Apeliantė sutinka, kad A. L. galimai padarė ATPK 127 str. 2 dalyje nurodytą pažeidimą, t. y. kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimą, tačiau nesutinka, kad ji tyčia pasišalino iš įvykio vietos, tuo padarydama ATPK 130 str. 1 dalyje nustatytą pažeidimą, taip pat nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nutarimo motyvavimu.
Apeliantė pažymi, kad apie galimą eismo įvykį A. L. sužinojo tik pastebėjusi prie jos automobilio atvykusius pareigūnus. Iš pareigūnų paaiškinimų ji sužinojo, kad dviejų automobilių savininkai pranešė apie eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai Audi. Sužinojusi šias aplinkybes, A. L. sutiko, kad ji galėjo padaryti eismo įvykį, tačiau nesutiko su aplinkybe, kad ji sąmoningai, t. y. suvokdama, kad padarė eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, taip siekdama išvengti atsakomybės. Apie tai A. L. nurodė pareigūnams pateiktuose paaiškinimuose. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į šias svarbias aplinkybes, pagrindžiančias, kad A. L. nepadarė ATPK 130 str. 1 d. įtvirtinto pažeidimo: A. L., išvažiuodama iš stovėjimo vietos, nepajuto smūgio ar kitokio automobilių kontakto, jokių apgadinimų nepastebėjo per šoninius automobilio langus, todėl būdama įsitikinusi, kad nekliudė gretimų automobilių (t. y., suvokdama, kad nepadarė eismo įvykio), išvažiavo iš stovėjimo vietos ir sustojo kitoje vietoje, esančioje toje pačioje gatvėje; A. L. sustojo maždaug už 100 metrų nuo eismo įvykio vietos - jei būtų suvokusi, kad padarė eismo įvykį, ji nebūtų sustojusi toje pačioje gatvėje, taip pat nebūtų išėjusi iš kavinės, kai pamatė, kad policija apžiūri jos automobilį; pasak apeliantės, būtent tokie veiksmai, kaip išvykimas kuo toliau nuo įvykio vietos, pastangos neatskleisti savo tapatybės ir sąsajų su eismo įvykiu ir yra pasišalinimo iš įvykio vietos tyčios įrodymai; automobilio valdytojo civilinė atsakomybė apdrausta draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“, todėl A. L. nebuvo jokio tikslo nuslėpti galimą autoįvykį; be to, savo vairavimo praktikoje ji pati yra nukentėjusi nuo tokių nežymių eismo įvykių ir puikiai žino, jog deklaracijos užpildymas yra nesudėtinga ir pakankama priemonė žalai sureguliuoti; tuo metu Gynėjų g. buvo pėsčiųjų ir vairuotojų automobiliuose, taip pat buvo žmonių kavinėje „Submarinas“, todėl A. L. tikrai nebūtų sugalvojusi pasišalinti iš eismo įvykio, jeigu būtų žinojusi, kad sukėlė autoįvykį, suvokdama, kad ją galėjo matyti ne vienas asmuo; A. L. turi 10 metų vairavimo stažą, žino Kelių eismo taisykles ir taip pat puikiai žino, kokia atsakomybė gali kilti už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos; A. L. gailėjosi dėl nutikusio įvykio, nesislapstė ir nekenkė tyrimui. Apeliantė mano, kad šių aplinkybių visuma yra pakankamas įrodymas, kad A. L. tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos.
Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė, motyvuodamas jį vieninteliu A. L. kaltės įrodymu - policijos pareigūno A. S. liudijimu, jog ji įtartinai vaikščiojo aplink įvykio vietą ir neprieidama stebėjo, ką daro policijos pareigūnai ir nukentėjusieji vairuotojai. Teismo posėdžio metu liudytojas A. S. (bylos lapai 65-66) parodė, jog A. L. iš maždaug 10 metrų atstumu stebėjo nukentėjusius asmenis ir policijos pareigūnus, kai jie formino eismo įvykį, tačiau nepriėjo. Apeliantė nesutinka su tokiu A. S. liudijimu, šio liudijimo nepatvirtino nei vienas kitas asmuo, apklaustas teismo posėdyje (K. M., V. J.), taip pat nepatvirtino nei vienas kitas byloje esantis įrodymas. Be to, pačioje liudijimo pradžioje užfiksuota, kad A. S. ir pats nelabai prisiminė aptariamo įvykio aplinkybes, jis negalėjo net atsiminti, ar vairuotoja pati išėjo, ar policijos pareigūnai surado jos telefono numerį ir jai skambino, tačiau jis tvirtino, kad matė ją vaikštančią per 10 metrų atstumą nuo įvykio vietos, t. y. tam tikras aplinkybes prisiminė įtartinai detaliai. Apeliantė mano, kad atsižvelgiant į tai, jog nuo įvykio (2013 m. sausio 8 d.) iki apklausos teisme (2013 m. vasario 27 d.) buvo praėję beveik du mėnesiai, be to, A. S., dirbdamas policijos pareigūnu, nuo minėto įvykio dalyvavo greičiausiai ne vienoje dešimtyje eismo įvykių forminimų, yra didelė tikimybė, jog A. S. susipainiojo savo prisiminimuose ir galbūt nesąmoningai neteisingai liudijo. Tai, kad A. S. liudijimą reikėjo vertinti kritiškai įrodo ir policijos pareigūnės R. K. apklausos duomenys - apie tokias aplinkybes, kurias minėjo A. S., R. K. savo liudijime visiškai neužsiminė, atvirkščiai, ji paliudijo, kad įvykio vietoje nebuvo jokių liudininkų, tik nukentėjusieji, tačiau teismas nutarime nurodė, jog tokius pat parodymus, kaip ir A. S., davė liudytoja apklausta R. K.. Apeliantė nurodo, kad A. L. negalima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. remiantis vienu įrodymu, kurio byloje nepatvirtino nei vienas kitas įrodymas. Juolab, kad kiti įrodymai leidžia teigti, jog A. L. veiksmuose nėra ATPK 130 str. 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėties (neteisėtų veiksmų ir tyčios).
Apeliantė mano, kad A. L. padaryto pažeidimo sudėtis atitinka ATPK 127 str. 2 d., o ne ATPK 130 str. 1 d., numatyto pažeidimo sudėtį. Apeliantė prašo pripažinti, kad A. L. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą ir atitinkamai ATPK 127 str. 2 d. numatytos sankcijos ribose parinkti bei skirti teisingą sankciją. Remiantis ATPK numatytomis nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus skyrimo bendrosiomis taisyklėmis (ATPK 30 str.), apeliantė mano, kad A. L. už padarytą administracinį teisės pažeidimą turėtų būti skirta su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu nesusijusi administracinė nuobauda, nes nėra galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat neegzistuoja jokių jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
A. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Dėl A. L. padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., ginčo nėra, tačiau apeliantė ginčija pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo faktą, nesant A. L. veiksmuose kaltės.
ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus ATPK numatytus atvejus, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nesurašomas (ATPK 259 str. 1 d.). ATPK 260 straipsnyje yra reglamentuojamas administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo administracinio teisės pažeidimo padarymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-710/2008). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, be kita ko, yra užtikrinama tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose aiškiai ir tiksliai yra nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007). Toks teisinis reglamentavimas lemia tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl nuo teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis.
ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
ATPK 130 str. 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, taigi, šiuo atveju būtina nustatyti šias aplinkybes: eismo įvykio buvimą; asmenį, susijusį su šiuo įvykiu; tai, kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. N63-2972/2010). Pažymėtina, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidėjui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-10/2012). Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje yra numatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui, todėl pripažįstant asmenį kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. būtina nustatyti, kokių minėtų taisyklių reikalavimų buvo nesilaikyta. Iš A. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 2) matyti, kad jai buvo inkriminuojamas KET 132 p. pažeidimas, tačiau nenurodytas KET punktas iš XXX skyriaus, t. y. nenurodyta, kokių eismo dalyvių pareigų įvykus eismo įvykiui nesilaikė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir kuo pasireiškė kelių eismo taisyklių pažeidimas, pasitraukiant iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos. Nagrinėjamu atveju protokole nenurodyta, kad A. L., pasitraukdama iš eismo įvykio vietos būtų pažeidusi Kelių eismo taisykles. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašo, t. y. kaltinimą suformuoja, ir jį palaiko Institucija, ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę tik pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, bet ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva kvalifikuoti asmens padarytus pažeidimus, kurie nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tai būtų nesuderinama su nešališko teismo funkcijomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis kai protokolas yra surašytas netinkamai yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinė byla Nr. N3-444/06; N3-802-07). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trūkumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą pats pašalinti negali (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai pripažintini esminiais ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. L. kalta padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį pažeidimą, nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas.
Atsižvelgiant į tai, kad A. L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, jų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimas yra naikintinas ir bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei), tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Grąžinus bylą institucijai tinkamam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, apeliacinio skundo argumentai dėl A. L. kaltę patvirtinančių įrodymų vertinimo nenagrinėjami, visos bylos aplinkybės bus teisiškai įvertintos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagal tinkamai institucijos surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti A. L. atstovės advokatės M. M. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinei.
Nutartis neskundžiama.