Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Robertas Ročys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. M. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Širvintų rajono 2–ojo notarų biuro notaras Sergejus Kizinas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., miręs 2016 m. spalio 17 d., priėmė savo motinos V. B., mirusios 1996 m. spalio 28 d., palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

1.1. Pareiškimas motyvuojamas tuo, kad po V. B. mirties niekas iš paveldėtojų į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, o faktiniu valdymu palikimą priėmė jos sūnus R. B., kuris su motina ir savo šeima – sutuoktine J. B. ir sūnumi J. B. – gyveno iki pat savo mirties 2016 m. spalio 17 d. (duomenys neskelbtini).

1.2. Paaiškino, kad po V. B. mirties jos sūnus R. B. priėmė kilnojamuosius daiktus, 4 religinius paveikslus, rankinį laikrodį, ir pradėjo valdyti bendrai turėtą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). R. B. po savo motinos V. B. mirties visą laiką prižiūrėjo bendrą turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, prižiūrėjo ten augančius vaismedžius, sode augino daržoves, atliko gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų einamąjį remontą, priėmė mirusios motinos kilnojamąjį turtą, namų apyvokos ir asmeninius daiktus, iki mirties priklausiusius V. B.

1.3. Atkreipė dėmesį į tai, kad po motinos V. B. mirties R. B. priėmė savo motinos 1/2 dalį valdyto nekilnojamojo turto, t. y. gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurių teisinė registracija nebuvo atlikta, o duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą atsispindėjo tik apylinkių tarybų vedamose ūkinėse knygose (el. b. l. 1–4).

2. Suinteresuotas asmuo notaras Sergejus Kizinas nepateikė atsiliepimo į pareiškimą.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad R. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, Valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui (el. b. l. 34–36).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

4.1. V. B. yra R. B. motina, pareiškėjų L. M. ir J. B. močiutė (el. b. l. 13).

4.2. R. B. ir J. B. santuoka buvo registruota 1961 m. vasario 19 d. (el. b. l. 6, 7).

4.3. R. B. ir J. B. gyveno (duomenys neskelbtini), jiems priklausė gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 25).

4.4. R. B. ir J. B. vaikai yra L. M. ir J. B. (el. b. l. 6, 7, 10).

4.5. 1996 m. spalio 26 d. mirė R. B. motina, pareiškėjų L. M. ir J. B. močiutė, V. B., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta ir mirties vieta buvo (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 7, 8, 13, 16). Duomenų apie V. B. sutuoktinį nėra (el. b. l. 8).

4.6. R. B. mirė būdamas santuokoje 2016 m. spalio 17 d. (el. b. l. 6, 7, 12).

4.7. J. B. mirė būdama našle 2021 m. gegužės 11 d. (el. b. l. 6, 7, 8, 11).

4.8. Širvintų rajono 2–ojo notaro biuro notaro Sergejaus Kizino 2021 m. liepos 14 d. liudijime yra nurodyta, kad po R. B. mirties į Širvintų r. 2–ąjį notaro biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (el. b. l. 5).

4.9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3067-541/2023 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų motina J. B., mirusi 2021 m. kovo 11 d., po sutuoktinio R. B., mirties 2016 m. spalio 17 d., priėmė jo palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti (el. b. l. 19–21).

5. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

6. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, vertinamas tokio įpėdinio elgesys – ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja L. M. yra R. B. dukra, pareiškėjas J. B. yra R. B. sūnus. R. B. yra V. B. sūnus ir įstatyminis pirmosios eilės įpėdinis, o pareiškėjų tėvas paveldi pagal įstatymą kaip palikėjos vaikas (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjai nurodė, kad po močiutės V. B. mirties R. B. perėmė palikėjai priklausiusius daiktus – priėmė kilnojamuosius daiktus, 4 religinius paveikslus, rankinį laikrodį, ir pradėjo valdyti bendrai turėtą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). R. B. po savo motinos V. B. mirties visą laiką prižiūrėjo bendrą turtą – gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, prižiūrėjo ten augančius vaismedžius, sode augino daržoves, atliko gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų einamąjį remontą, priėmė mirusios motinos kilnojamąjį turtą, namų apyvokos ir asmeninius daiktus, iki mirties priklausiusius V. B.. Jokių ginčų dėl palikėjos V. B. palikimo priėmimo nebuvo ir nėra, niekas kitas į palikėjos V. B. palikimą nepretendavo ir nepretenduoja, palikėjos sūnus R. B. buvo vienintelis turto paveldėtojas.

8. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimą daroma išvada, jog pareiškėjų pareiškime nurodytos aplinkybės įrodytos, todėl konstatuojama, kad R. B. po savo motinos V. B. mirties 1996 m. spalio 28 d. išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą 3 mėnesių terminą pradėjo valdyti motinos V. B. turėtą turtą kaip savą juo naudodamasis, rūpindamasis ir valdydamas kaip savo. Jokių duomenų ar įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, ar duomenų apie ginčus dėl palikėjos palikimo tarp pareiškėjų bei suinteresuotų asmenų ar kitų asmenų byloje nėra ir teismui tokie faktai nėra žinomi. Duomenų apie kitus galimus į bylą neįtrauktus paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

9. Palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjų pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po palikėjos V. B. mirties 1996 m. spalio 28 d. jos palikimą priėmė sūnus R. B., miręs 2016 m. spalio 17 d., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2016 m. spalio 17 d., priėmė 1996 m. spalio 28 d. mirusios savo motinos V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.