- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-27
- Bylos Nr.
- e2-533-880/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01528-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“
- Atsakovas
- Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD
- Advokatai
- Rasa Stankauskienė, Irma Lisauskaitė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ atstovei advokatei Irmai Lisauskaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“ ieškinį atsakovei Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „UHB Agro“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 93 317,70 Eur skolą, 33 645,50 Eur palūkanas, 6 718,87 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodo, kad:
1.1. UAB „Arvi fertis“ ir atsakovė 2014 m. vasario 24 d. sudarė trąšų pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu pardavėjas UAB „Arvi fertis“ pardavė, o atsakovė nusipirko 500 tonų trąšų. UAB „Arvi fertis“, vykdydama Sutarties nuostatas pristatė atsakovei prekes, tačiau apmokėjimo iš jos negavo pagal sąskaitas, kurių bendra suma – 93 317,70 Eur. Atsakovė el. laišku patvirtino, kad yra gavusi visas užsakytas trąšas pagal Sutartį, o jos atsiųstame skolų suderinimo akte matyti, kad atsakovė pripažįsta, jog nėra apmokėjusi sąskaitų, išrašytų pagal sutartį.
1.2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Arvi fertis“ bankroto bylą. Nemokumo administratorius 2019 m. rugpjūčio 29 d. siuntė raginimą atsakovei dėl skolos sumokėjimo, tačiau skola iki šiol nėra padengta. Atsakovė, nėra paneigusi prievolės pagal teikiamas sąskaitas, tačiau yra išreiškusi poziciją, kad neva taip pat turėjo reikalavimo teisę į UAB „Arvi fertis“, todėl nesutinka apmokėti sąskaitų. UAB „Arvi fertis“ nemokumo administratorius nenustatė, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsakovė būtų atlikusi įskaitymą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų su UAB „Arvi fertis“, o po bankroto bylos iškėlimo UAB „Arvi fertis“ bet kokie įskaitymai yra draudžiami, todėl laikytina, kad atsakovė atsisakė grąžinti skolą be jokio teisinio pagrindo.
1.3. Ieškovė UAB „UHB Agro“, kaip naujasis kreditorius, iš senojo kreditoriaus UAB „Arvi fertis“ reikalavimo teisę į atsakovę įgijo 2022 m. balandžio 4 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Kadangi atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi 93 317,7 Eur už jai pristatytas prekes nei pirminiam kreditoriui UAB „Arvi fertis“, nei naujajam kreditoriui UAB „UHB Agro“, todėl ši suma turi būti priteista ieškovei iš atsakovės.
1.4. Ieškovė teigia, kad atsakovei praleidus 2014 m. balandžio mėn. išrašytų sąskaitų apmokėjimo terminą, atsakovė pažeidė Sutartį, todėl jai turi būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, įskaitant delspinigių pagal Sutartį ir palūkanų sumokėjimą. Pagal Sutarties 3.6 punktą numatyta, kad laiku neapmokėjus UAB „Arvi fertis“ išrašytų sąskaitų, UAB „Arvi fertis“ (šiuo atveju – ieškovė, kadangi ji perėmė reikalavimo teisę) įgyja teisę už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną reikalauti delspinigių, kurie lygūs 0,04 procentų nuo pavėluoto mokėjimo. Taip pat ieškovė nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalies ir Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, iš atsakovės už laikotarpį, kai nėra skaičiuojami delspinigiai, priteistinos MAPKSVPĮ nustatyto dydžio palūkanos.
1.5. Remiantis tuo, ieškovė bendrai reikalauja priteisti 6 718,87 Eur delspinigių (už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 6 d. iki 2022 m. gegužės 5 d.) ir 33 645,50 Eur palūkanų (už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.).
Atsiliepimas
2. Atsakovė Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, atstovaujama kuratorės Rasos Stankauskienės, atsiliepime prašė ieškinį atmesti, taip pat pateikė alternatyvų reikalavimą: sumažinti prašomas priteisti netesybas, netenkinus reikalavimo ieškinį atmesti, ir atlyginti kuratorės atstovavimo išlaidas. Atsakovės atstovė atsiliepime nurodo, kad:
2.1. Ieškovės pateikti įrodymai neįrodo aplinkybių, kad atsakovė yra pripažinusi ir sutikusi su UAB „Arvi fertis“ neapmokėtomis sąskaitomis ir kad neapmokėtos būtent šios, pagal trąšų pirkimo – pardavimo sutartį išrašytos, sąskaitos. Be to, kartu su priedu Nr. 3 pateikta buhalterinė ataskaita nėra išversta iš anglų kalbos, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 113 straipsnio 3 dalimi, negali būti laikoma įrodymu.
2.2. Atsakovės atstovė nurodo, kad ieškinyje buvo teigiama, kad atsakovė atsisako mokėti ieškovui dėl to, nes UAB „Arvi fertis“ buvo skolinga atsakovei. Byloje nėra duomenų, ar atsakovas nėra atlikęs įskaitymo, kas darytų ieškovo reikalavimus dėl skolos ir netesybų priteisimo negalimais.
2.3. Atsakovė teigia, kad ieškovė, skirtingais laikotarpiais skaičiuodama ir delspinigius, ir palūkanas, elgiasi nesąžiningai, kadangi taip siekia praturtėti atsakovės sąskaita. Teisės aktai ar sutarties sąlygos nesuteikia teisės ieškovui pasirinkti skirtingų netesybų skaičiavimo. Taip pat nurodo, kad ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, lyginant jas su skolos dydžiu, todėl turi būti mažinamos vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, nes ieškovė nepateikė duomenų dėl jos patirtų nuostolių, o kadangi reikalavimą ji įgijo tik 2022 m. balandžio 4 d., iki šios datos nuostolių patirti ji negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, kad atsakovei yra žinoma apie procesą, tačiau nei ji, nei jos advokatai kitose bylose, vykstančiose Lietuvos teismuose, nesutinka priimti procesinių dokumentų, kas iš dalies patvirtina, kad atsakovė yra skolinga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai
4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2014 m. vasario 24 d. UAB „Arvi fertis“ ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 034/2014/KOM (toliau – Sutartis), kurios pagrindu UAB „Arvi fertis“ pardavė, o atsakovė nupirko 500 tonų mineralinių trąšų. Šalys Sutartimi susitarė, kad trąšos turi būti pristatytos pirkėjui į Estiją iki 2014 m. kovo 15 d. Vykdydama Sutartį UAB „Arvi fertis“ nustatytu terminu pristatė atsakovei prekes, tai patvirtinta byloje esantys važtaraščiai. Pristačiusi prekes, UAB „Arvi fertis“ išrašė atsakovei 2014 m. kovo 6 d. PVM sąskaitas faktūras ARVI TGP Nr. 004240 - 9 342,5 Eur sumai, ARVI TGP Nr. 004241 - 9 198,2 Eur sumai, ARVI TGP Nr. 004242 - 9 172,3 Eur sumai, 2014 m. kovo 7 d. ARVI TGP Nr. 004249 - 9 372,1 Eur sumai, ARVI TGP Nr. 004250 - 9 290,7 Eur sumai, 2014 m. kovo 10 d. ARVI TGP Nr. 004273 - 9 246,3 Eur sumai, ARVI TGP Nr. 004274 - 9 745,8 Eur sumai, ARVI TGP Nr. 004275 9 324 Eur sumai, ARVI TGP Nr. 004276 9 198,2 Eur sumai, ARVI TGP Nr. 004277 - 9 427,6 Eur sumai. Bendra sąskaitų suma 93 317,7 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi priimta bankroto byloje Nr. eB2-2846-340/2019 UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. liepos 11 d. Nemokumo administratoriumi paskirtas Aurimas Valaitis. Nemokumo administratorius 2019 m. rugpjūčio 29 d. siuntė raginimą atsakovei dėl skolos sumokėjimo, tačiau skola nebuvo padengta.
6. Ieškovė 2022 m. balandžio 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi iš UAB „Arvi fertis“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovę.
Dėl skolos priteisimo
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties privalomumo principas, apibrėžtas CK 6.189 straipsnio 1 dalyje, įtvirtina norminę taisyklę, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o pagal to paties straipsnio 2 dalį šalys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
8. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi 93 317,70 Eur skolos pagal Sutartį nei pradinei kreditorei UAB „Arvi fertis“, nei naujajai kreditorei ieškovei, todėl yra pagrindas 93 317,70 Eur sumą priteisti ieškovės naudai iš atsakovės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Arvi fertis“, atsakovė būtų atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ar ginčijusi pradinės kreditorės sutartinių prievolių įvykdymą. Faktą, kad prekės buvo pristatytos atsakovei ir kad jai yra žinoma apie jos turimą skolą patvirtina tai, kad atsakovė 2015 m. gegužės 29 d. siųstame elektroniniame laiške pradinei kreditorei patvirtino prekių gavimą ir siekė atlikti skolų įskaitymą. Iš jos pridėto skolų suderinimo akto matyti, kad į jį yra įtrauktos pradinės kreditorės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Be to, UAB „Arvi fertis“ bankroto byloje yra patvirtintas atsakovės kreditorinis reikalavimas. Iš pateikto 2021 m. rugpjūčio 3 d. kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad atsakovė dalyvauja UAB „Arvi fertis“ bankroto procese, taigi jai yra žinoma ir apie jos pačios skolą UAB „Arvi fertis“ pagal sudarytą Sutartį, nes kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl minėtos skolos pardavimo.
Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo
9. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 33 645,50 Eur palūkanas ir 6 718,87 Eur delspinigius, t. y. taikyti atsakovei sutartinę civilinę atsakomybę.
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovės ieškiniu keliamas klausimas dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovei taikymo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
11. Civilinės atsakomybės taikymas galimas tik nustačius visas jos taikymo sąlygas. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: atsakovės neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradusius nuostolius ir priežastinį jų ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.256, 6.258 straipsniai). Be to, pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
12. Teismas sprendžia, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra nustatyti. Sutarties 3.3. punkte nurodyta, kad atsakovė per 3 darbo dienas po sąskaitų ir transportavimo dokumentų pateikimo turi sumokėti pagal UAB „Arvi fertis“ pateikiamas sąskaitas už įsigytas prekes. Nagrinėjamu atveju atsakovė neatsiskaitydama nei su pradine kreditore Sutarties 3.3. punkte numatytu terminu, nei su iš jos reikalavimo teise perėmusia ieškove, elgiasi neteisėtai. Sutartinės civilinės atsakomybės atveju skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė. UAB „Arvi fertis“ dėl sudarytos Sutarties neįvykdymo negavo suplanuotų 93 317,7 Eur pajamų. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir prašomų priteisti nuostolių teismas nurodo, kad neigiamų padarinių nebūtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Taigi nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
13. Pagal CK 6.210, 6.261 straipsnių nuostatas piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas.
14. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, prašo iš atsakovės priteisti 8 proc. dydžio palūkanas už laiku nesumokėtą 93 317,70 Eur skolą pagal Sutartį.
15. Pagal CK 6.261 straipsnį įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014, kt.).
16. Taigi skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
17. Jau nurodyta, kad atsakovė ieškovės PVM sąskaitose faktūrose įvardytas sumas turėjo sumokėti per 3 darbo dienas po sąskaitų ir transportavimo dokumentų pateikimo, vis tik praėjus net 8 metams jų nėra apmokėjusi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčijusi faktą, kad prekės jai nebuvo pristatytos. Sprendime jau konstatuota, kad atsakovės kaltė dėl PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjimo preziumuojama. Teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovės prašomos priteisti kompensuojamosios palūkanos yra susijusios su atsakovės piniginės prievolės neįvykdymu per Sutartyje sulygtą terminą.
18. Šalių sudarytoje Sutartyje nėra susitarta dėl palūkanų, mokėtinų piniginės prievolės neįvykdymo atveju, normos. Ieškovė prašo taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
19. Kaip matyti iš ieškinyje pateikto palūkanų apskaičiavimo, ieškovė palūkanas apskaičiavo už laikotarpį nuo termino, kada atsakovei atsirado pareiga apmokėti PVM sąskaitas faktūras pradžios iki delspinigių skaičiavimo pradžios, taikydama 8 procentų metinių palūkanų normą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 33 645,50 Eur palūkanų priteisimo, yra pagrįstas ir tenkintinas.
20. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
22. Paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018 79 punktas).
23. Kasacinis teismas, aiškindamas CK nuostatas dėl netesybų, yra nurodęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022).
24. Sutarties 3.6. punkte šalys susitarė, kad laiku neapmokėjus UAB „Arvi fertis“ išrašytų sąskaitų, UAB „Arvi fertis“ įgyja teisę už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną reikalauti delspinigių, kurie lygūs 0,04 procentų nuo pavėluoto mokėjimo. Ieškovė paskaičiavo delspinigius už neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, taikydama CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas dalyje dėl delspinigių priteisimo taip pat tenkintinas.
25. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo mažinti netesybų dydį. Nagrinėjamos bylos atveju Sutarties šalys buvo verslo subjektai, todėl galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius bei laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Atsakovė gera valia nevykdė savo prievolių nei pradinei kreditorei, nei ieškovei. Atsakovė neįrodė, kad delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. Vien deklaratyviai nurodomi teiginiai, kad delspinigių dydis yra per didelis, nesudaro pagrindo jų mažinti (CPK 185 str.).
26. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, tuo atveju, kai skolininkas neturi prievolės mokėti sutartyje nustatytus delspinigius ir įstatyme įtvirtintas kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tik už tą patį laikotarpį.
27. Vis tik pirmiau nurodyta taisyklė dėl nuostolių įskaitymo į netesybas nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes šiuo atveju yra priteisiami paskolos sutartyje nustatyti delspinigiai ir palūkanos pagal įstatymą už skirtingus prievolės nevykdymo laikotarpius (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis Nr. e3K-3-147-690/2018).
Dėl procesinių palūkanų
28. Ieškovė prašė priteisti jos naudai iš atsakovės 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
30. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).
31. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už pavėluotus mokėjimus, atliekamus pagal komercinius sandorius. Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinė sutartis – ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sutartis, pagal kurią už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Remiantis šia nuostata, tarp šalių buvo sudarytas komercinis sandoris. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (2 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, bei 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2022 m. gruodžio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
33. Ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1978 Eur žyminį mokestį, 55 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šioms išlaidoms pagrįsti pateikė teisinių paslaugų detalizaciją, PVM sąskaitą faktūrą Serija APB24 Nr. 0463 ir 2024 m. birželio 12 d. mokėjimo pavedimo kopiją.
34. Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, jai iš atsakovės priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
35. Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, išlaidos patirtos realiai, yra protingo dydžio, adekvačios, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovės.
36. Šioje byloje atsakovę atstovavo kuratorė advokatė Rasa Stankauskienė. Atsakovės kuratorė advokatė Rasa Stankauskienė pateikė jos atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (paslaugų detalizaciją ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. RS 2024-05/2) ir prašė išmokėti iš ieškovės į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtų piniginių lėšų. Iš atsakovės atstovės pateiktos paslaugų detalizacijos matyti, kad teisinio atstovavimo išlaidas sudaro 1694 Eur. Ši suma iš Vilniaus apygardos teismo sąskaitos (ieškovo 2024 m. balandžio 24 d. sumokėto 3000 Eur užstato) turi būti pervesta Rasai Stankauskienei. Tą atlikti pavedama Vilniaus apygardos teismo Finansų skyriui. Likusi suma – 1306 Eur grąžintina ieškovei.
37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos (5 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UHB Agro“, juridinio asmens kodas 303402007, naudai priteisti iš atsakovės Dreymoor Fertilizers Overseas PTE LTD, juridinio asmens kodas 200313284K, buveinės adresas 10 Anson Road, 09-05-06, International Plaza, Singapūras, 93 317,7 Eur (devyniasdešimt trijų tūkstančių trijų šimtų septyniolikos eurų 17 ct) skolą, 33 645,50 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 50 ct) palūkanas, 6 718,87 Eur (šešių tūkstančių septynių šimtų aštuoniolikos eurų 87 ct) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (133 682,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 533 Eur (keturių tūkstančių penkų šimtų trisdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas ir 1694 Eur už kuratoriaus paslaugas.
Išmokėti iš Vilniaus apygardos teismo specialiosios sąskaitos Nr. LT77 4010 0510 0456 4703 advokatei Rasai Stankauskienei (Advokatės Rasos Stankauskienės kontora) 1694 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 00 centų) atlyginimą už kuratoriaus paslaugas iš lėšų, kurias ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „UHB Agro“, juridinio asmens kodas 303402007, įmokėjo 2024 m. balandžio 24 d. Šį išmokėjimą pavesti vykdyti Vilniaus apygardos teismo Finansų skyriui, jį atlikti į Advokatės Rasos Stankauskienės kontoros (a. k. 47701310560) banko sąskaitą LT 067300010001309448, Swedbank AB, PVM mokėtojo kodas LT100011789211.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „UHB Agro“, juridinio asmens kodas 303402007, į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT77 4010 0510 0456 4703, 2024 m. balandžio 24 d. įmokėtą 1306 Eur depozito likutį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.