- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 2S-1235-123/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11505-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- Z. R., D. D.
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- Z. R., D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1235-123/2013
2013 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų Z. R. ir D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų Z. R. ir D. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010, iškeltoje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams Z. R. ir D. D. dėl vaiko grąžinimo ir atsakovų Z. R., D. D. priešieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo, suinteresuoti asmenys D. R., institucija, teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-121-642/2010 ir 2010-04-14 sprendimu tenkino ieškovės D. R. ieškinį – įpareigojo atsakovus D. D. ir Z. R. grąžinti nepilnametę E. R. jos motinai D. R., atsakovo Z. R. priešieškinį atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2011-09-28 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimą panaikino, ieškovės D. R. ieškinį atmetė, o Z. R. priešieškinį tenkino iš dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011-09-28 sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2012-10-19 nutartimi atsakovų Z. R. ir D. D. apeliacinį skundą atmetė, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimą ir ieškovės D. R. ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovus D. D. ir Z. R. grąžinti nepilnametę E. R. jos motinai D. R., atidėjo teismo sprendimo vykdymą iki 2012-12-20 ir nustatė sprendimo vykdymo tvarką.
Šalies argumentai
Pareiškėjai Z. R. ir D. D. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010, priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų priešieškinio reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo. Nurodo, kad teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, nors tai atlikti buvo bandyta ne kartą – vaikas ne tik kategoriškai atsisako vykti gyventi su savo motina, bet tarp vaiko ir jo motinos nesusiformavę jokie glaudūs emociniai ryšiai, todėl pats vykdymo procesas mergaitei yra traumuojantis ir psichiškai veikia vaiką. Pažymi, kad 2012-11-20 pareiškėjas Z. R. gavo D. R. siųstą prašymą dėl vaiko perdavimo laiko ir bendravimo tvarkos suderinimo, kuriame pastaroji nurodė, jog norėdama daugiau sužinoti apie vaiko jausmus esant tokiai situacijai, kai pasikeičia jų gyvenamoji vieta ir aplinka, anksčiau yra atvykusi į Klaipėdą, lankydavosi pas mokykloje dirbančią psichologę, su kuria palaiko ryšį internetu ir šiuo metu. Teigia, kad prieš tai nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės – D. R. iki pat teismo sprendimo vykdymo pradžios niekada nesidomėjo vaiku, teismams ir Vaiko teisių apsaugos skyriui dėstė tikrovės neatitinkančius teiginius, kurių pagrindu Šiaulių apygardos teismo 2012-10-19 nutartyje netinkamai buvo konstatuotos faktinės aplinkybės ir priimtas atitinkamai neteisingas procesinis sprendimas. Mano, kad nurodytos naujai išaiškėjusios aplinkybės turi įtakos teismų priimtų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atnaujinus bylos nagrinėjimą, D. R. tinkamumas atlikti motinos pareigas vertintinas iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-04-24 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010 pagal pareiškėjų Z. R. ir D. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad dalis pareiškėjų prašyme išdėstytų aplinkybių, nagrinėjusių ginčą dėl vaiko grąžinimo teismų, buvo nustatytos ir įvertintos, o kita dalis prašyme išdėstytų aplinkybių, tokios kaip užklausimai ir Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos atsakymai ir pateikta informacija, atsirado po galutinio Šiaulių apygardos teismo 2012-10-19 procesinio sprendimo priėmimo. Pareiškėjų paminėta aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo D. R. niekada nesirūpino, nesidomėjo savo vaiku E. R., nagrinėjusio ginčą dėl vaiko grąžinimo teismo, priimant atitinkamą procesinį sprendimą, buvo nustatyta ir įvertinta, todėl įtakos minėto teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Pareiškėjai savo papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės atsirado iki sprendimo vykdymo pradžios (teismo sprendimo vykdymas nuo nutarties priėmimo 2012-10-19 buvo atidėtas iki 2012-12-20), tačiau neegzistavo bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės, atsiradusios ir nustatytos po Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo 2012-10-19, neturi įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nors pareiškėjams nagrinėjant bylą dėl vaiko grąžinimo nebuvo bei negalėjo būti žinomos, kadangi minėtų aplinkybių išvis nebuvo nagrinėjant bylą ir priimant atitinkamą procesinį sprendimą. Konstatavo, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka.
Atskiruoju skundu pareiškėjai (atsakovai) Z. R. ir D. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-24 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010, priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų priešieškinio reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo. Nurodo, kad pareiškėjai siekia ne pakartotinio bylos nagrinėjimo, o apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kurie yra pažeidžiami. D. R. iki pat sprendimo vykdymo pradžios niekada nesidomėjo vaiku, teismams ir Vaiko teisių apsaugos skyriui dėstė tikrovės neatitinkančius teiginius, kurių pagrindu Šiaulių apygardos teismo 2012-10-19 nutartyje netinkamai konstatuotos faktinės aplinkybės, kad D. R. gali pasirūpinti dukra, atnaujinti emocinį ryšį ir kt. Mano, kad 2012-11-20 ir 2012-11-21 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus, klasės mokytojos ir psichologės pasirašyti raštai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės ir turi esminės reikšmės sprendžiant dėl D. R. tinkamumo vykdyti motinos pareigas. Mergaitė išreiškė norą likti gyventi Lietuvoje su ją iki šiol globojančiais asmenimis, tarp E. R. ir jos globėjų yra susiformavęs stiprus emocinis ryšys, emocinio ryšio su mama nėra. Pradėjus vykdyti sprendimą išaiškėjo, kad E. R. ne tik nori likti su pareiškėjais, bet ir kategoriškai atsisako gyventi su savo biologine motina D. R., tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, todėl reikalingas proceso atnaujinimas. Nurodo, kad D. R. manipuliuoja esama padėtimi, dėl socialinių įgūdžių stokos neužmezga ryšio su vaiku, todėl negali pasiimti vaiko ir teismo nutartis tapo neįvykdoma. Naujai paaiškėjusia laiko aplinkybę, kad D. R. buvo išvykusi į Vokietiją 2012-02-07–2012-02-25 laikotarpiu, tuo metu E. R. liko be globos, 2013-01-01–2013-02-28 D. R. neteikė vaikui išlaikymo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (ieškovė) D. R. prašo pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-04-24 nutarties atmesti. Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodo nė vienos esminę reikšmę turinčios aplinkybės, kurios nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bei tapo žinomos pareiškėjams jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Pareiškėjų argumentacija, jog naujų įrodymų suradimas gali būti savarankišku pagrindu procesui atnaujinti, yra nepagrįsta. Pareiškėjai kvestionuoja teismų nustatytas aplinkybes, tačiau proceso atnaujinimo metu turi būti sprendžiami ne tie klausimai, kurie tiriami nagrinėjant bylą iš esmės, o tik procesiniai pagrindai pakartotiniam bylos nagrinėjimui pradėti. Pareiškėjai neginčija skundžiamoje nutartyje nustatytų aplinkybių, jog visos pareiškėjų nurodomos neva naujos aplinkybės arba buvo žinomos iki teismo sprendimo priėmimo dienos arba atsirado po sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, kai, apeliantų manymu, paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Atnaujinti procesą galima tik nustačius bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų. Tačiau šis institutas privalo būti naudojamas atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, protingumo ir kitus principus.
Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą, būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjų nurodytos aplinkybės atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka šiuos požymius: jos egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui nagrinėjant bylą iš esmės; sužinomos pareiškėjo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; joms esant galėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; kt.).
Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2012-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-415-357/2012 atsakovų Z. R. ir D. D. apeliacinį skundą atmetė, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimą ir ieškovės D. R. ieškinį tenkino visiškai – įpareigojo atsakovus D. D. ir Z. R. grąžinti nepilnametę E. R. jos motinai D. R., atidėjo teismo sprendimo vykdymą iki 2012-12-20 ir nustatė sprendimo vykdymo tvarką.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teisimo išvada, kad šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų visumos byloje procesui atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad dalis pareiškėjų prašyme išdėstytų aplinkybių, nagrinėjusių ginčą dėl vaiko grąžinimo teismų, buvo nustatytos ir įvertintos, o kita dalis prašyme išdėstytų aplinkybių, tokios kaip užklausimai ir Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos atsakymai ir pateikta informacija, atsirado po galutinio Šiaulių apygardos teismo 2012-10-19 procesinio sprendimo priėmimo, todėl jos neturi įtakos teismo priimto sprendimo, dėl kurio prašoma atnaujinti procesą, teisėtumui ir pagrįstumui.
Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo galimybės nagrinėjami tik procesiniai pagrindai pakartotiniam bylos nagrinėjimui pradėti, tačiau civilinė byla nėra nagrinėjama iš esmės. Iš atskirojo skundo motyvų matyti, kad pareiškėjai iš esmės skundžia priimtą, įsiteisėjusį ir vykdytiną teismo sprendimą, dalis apeliantų nurodytų aplinkybių buvo tirta ir jau įvertinta priimtais teismų sprendimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjų prašyme nurodyta aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo D. R. niekada nesirūpino, nesidomėjo savo vaiku E. R., buvo vertinama priimant Šiaulių apygardos teismo 2012-10-19 nutartį, todėl neturi įtakos minėto teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Apeliantai nurodo, kad išnagrinėjus bylą išaiškėjo nauja aplinkybė, t. y., kad D. R. buvo išvykusi į Vokietiją 2012-02-07–2012-02-25 laikotarpiu, tačiau nei Vaiko teisių apsaugos skyriui, nei pareiškėjams apie išvykimą nepranešė. Apeliantai atskirajame skunde pripažino, kad aplinkybę, jog D. R. išvykdavo į Vokietiją, teismai bylos nagrinėjimo metu tyrė ir vertino, todėl konstatuotina, jog šiai aplinkybei esant negalėjo būti priimtas visiškai kitoks sprendimas.
Pareiškėjai Z. R. ir D. D. prašyme atnaujinti procesą turėjo nurodyti konkrečias naujas esmines aplinkybes, kurios egzistavo nagrinėjant teisme bylą ir teismui priimant sprendimą, tačiau pareiškėjams ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad pareiškėjų nurodoma vykdymo procese paaiškėjusi aplinkybė, kad E. R. nori likti su pareiškėjais ir kategoriškai atsisako gyventi su savo biologine motina D. R., taip pat kitos pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai dėl D. R. tinkamumo vykdyti motinos pareigas (2012-11-20 ir 2012-11-21 Klaipėdos (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos direktoriaus, klasės mokytojos ir psichologės pasirašyti raštai, aplinkybė, jog 2013-01-01–2013-02-28 D. R. neteikė vaikui išlaikymo, nelankė tėvystės įgūdžių lavinimo kursų nuo 2013-03-27 ir kt.) pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos ne dėl to, kad trukdė tam tikros priežastys, bet tokios aplinkybės iš viso neegzistavo ir negalėjo egzistuoti bylos nagrinėjimo metu. Neegzistuojančios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu negalėjo žinoti taip pat ir kita bylos šalis bei bylą nagrinėjęs teismas. Įsiteisėjusio ir vykdomo teismo sprendimo negali įtakoti aplinkybės (šalių veiksmai, įvykiai, kiti objektyvūs ar subjektyvūs veiksniai), kurios dar neegzistavo bylos nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu, nes byloje išsprendžiami tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, atsiradę iki teismo sprendimo priėmimo. Todėl pareiškėjų (atsakovų) nurodomos aplinkybės, kad teismo sprendimo vykdymo metu nepilnametis vaikas atsisakė gyventi su D. R., o ieškovė nesidomėjo vaiku, t. y. netinkamai vykdė motinos pareigas po teismo sprendimo priėmimo, negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir tokios aplinkybės negali būti pagrindu atnaujinti procesą byloje. Pažymėtina, kad naujų įrodymų, atsiradusių po bylos išnagrinėjimo iš esmės, pateikimas teismui negali būti pagrindu atnaujinti procesą, nes tai paneigtų teisinio apibrėžtumo ir teismo sprendimo privalomumo principus.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.