- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 2S-926-460/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11505-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- Z. R., D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-926-460/2013
NUTARTIS
2013 m. birželio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. R. ir D. D. (apeliantų) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4791-793/2013 pagal pareiškėjų Z. R. ir D. D. prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010, suinteresuotas asmuo D. R., institucija, teikianti išvadą byloje, – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjai Z. R. ir D. D. 2013-03-19 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010, suinteresuotas asmuo D. R., institucija, teikianti išvadą byloje –Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimo, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2012-10-19 nutartimi, vykdymą, iki bus išnagrinėtas ši civilinė byla dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-21 nutartimi pareiškėjų Z. R. ir D. D. prašymo netenkino. Nurodė, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės – jei būtų patenkintas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo ir teismo sprendimo pakeitimo pareiškėjų naudai, pakeisto teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba iš esmės pasunkėtų, grindžiamas pageidautinomis prielaidomis. Pareiškėjai nenurodė, kokios aplinkybės jų prieš tai minėtu atveju apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanoma. Pažymėjo, kad pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės dėl proceso atnaujinimo pagrindų kelia abejonių dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo. Konstatavo, jog pareiškėjai tikėtinai nepagrindė savo prašymo dėl būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
Apeliantai teismui pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 03 21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimo, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2012-10-19 nutartimi, vykdymą, iki bus išnagrinėtas ši civilinė byla dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas. Nurodo, jog nuo 2009 metų rugpjūčio mėnesio iki šiol mergaitė gyvena pareiškėjų šeimoje, o savo motiną suvokia kaip grėsmę, ir išreiškia kategorišką ir aiškią nuomonę likti gyventi su dabartine šeima – Z. R. ir D. D.. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę patvirtina tai, kad iki teismui priimant procesinį sprendimą dėl pareiškėjų pateikto prašymo, Šiaulių apygardos teismo 2012 10 19 sprendimas gali būti įvykdytas padarius vaikui psichinę žalą, todėl paties prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas netektų prasmės. Tuo atveju, jei būtų patenkintas pareiškėjų prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo, pakeisto teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba iš esmės pasunkėtų, nes D. R. vykdant teismo sprendimą pasiimtų E. R. ir pareiškėjams būtų sudaryti sunkumai sugrąžinti mergaitę į šeimą, su kuria ji visą gyvenimą augo ir buvo globojama. Atkreipė dėmesį ir į kitą aplinkybę, jog 2013-03-21 kita nutartimi teismas priėmė pareiškėjų prašymą, juo be kita ko, konstatavo, jog prašymas atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Taigi teismas, gavęs pareiškėjų prašymą padarė išvadą jog pareiškėjų prašymas tikėtinai pagrindžia prašyme išdėstytus reikalavimus. Ir šiuo klausimu teismas turės pasisakyti gavęs atsiliepimus į pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tuo tarpu nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas pasisakė, jog „prašymas ... kelia abejonių dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo“. Tokiais teiginiais, apeliantų nuomone, teismas, pasisakydamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, prieštarauja pats sau. Mano, jog prašyme yra aiškiai išdėstytos aplinkybės, kurių pagrindu yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėjai pateikė įrodymus – psichologų išvadas dėl vaiko psichologinės būklės, paties vaiko nuomonę šiuo klausimu, tačiau teismas šių įrodymų be pateisinamos priežasties nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutarties, kuria nutarta pareiškėjų Z. R. ir D. D. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Šiaulių apygardos teismas 2012-10-19 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-415-357/2012 nustatė, jog D. R. nuo 2004 metų gegužės mėnesio gyvena ir dirba Vokietijoje, deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, į Lietuvą grįžta kelis kartus per metus. Dukra E. R., gimusi (duomenys neskelbtini) nesusituokusiems tėvams (tėvas vaiko gimimo liudijime nenurodytas), nuo kūdikystės motinos sutikimu nuolat gyvena atsakovų Z. R. ir D. D. šeimoje Klaipėdoje. Pretenzijų dėl vaiko priežiūros nėra, šalių ginčas yra dėl vaiko grąžinimo ir globos nuo 2009 metų balandžio mėn., kai ieškovė D. R. nusprendė dukrą pasiimti ir auginti pati Vokietijoje, kur nuolat gyvena, turi darbą, nuomojasi butą.
Nustatyta ir tai, jog ieškovė 2009-09-30 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl vaiko grąžinimo, atsakovai Z. R. ir D. D. 2009-10-29 pareiškė priešieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Šiaulių apygardos teismas 2012-10-19 nutartimi pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimą ir nutarė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti;
ieškinį tenkinti visiškai; priešieškinį atmesti;
įpareigoti atsakovus Z. R. ir D. D. grąžinti E. R., gimusią (duomenys neskelbtini), jos motinai D. R.;
priteisti ieškovei D. R. iš atsakovo Z. R. 1 492,38 Lt bylinėjimosi išlaidų;
priteisti ieškovei D. R. iš atsakovės D. D. 1 492,38 Lt bylinėjimosi išlaidų;
priteisti valstybei iš atsakovo Z. R. 20,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;
priteisti valstybei iš atsakovės D. D. 20,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;
panaikinti atsakovams Z. R. ir D. D. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. ADI-1712 paskirtą laikinąją E. R. globą;
sprendimo vykdymą atidėti iki 2012 m. gruodžio 20 d. ir nustatyti sprendimo vykdymo tvarką:
įpareigoti ieškovę D. R. prieš 14 dienų iki teismo sprendimo vykdymo dienos informuoti atsakovus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių apie priemonių vaiko aplinkai pakeisti įgyvendinimą, suderinti vaiko perdavimo laiką ir būdą bei vaiko bendravimo su atsakovais tvarką;
įpareigoti atsakovus Z. R. ir D. D. paruošti E. R., netrukdyti ieškovei D. R. pasiimti mergaitę ir suderinti vaiko perdavimo laiką;
įpareigoti ieškovę D. R. netrukdyti atsakovams Z. R. ir D. D. bendrauti su dukra E. R. ir sudaryti galimybes bei teikti pagalbą E. R. ir atsakovų susitikimams, bendravimui laiškais, žinutėmis, telefonu.
Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje apeliantai (pareiškėjai) siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010 (Nr. 2A-415-357/2012), be to, pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimo, pakeisto Šiaulių apygardos teismo 2012-10-19 nutartimi, vykdymą, iki bus išnagrinėtas ši civilinė byla dėl proceso atnaujinimo ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas.
Pirmiausia pabrėžtina, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems teisės subjektams ir turi būti vykdomi (CPK 18 straipsnis). Šiuo atveju apeliantai prašo sustabdyti įsiteisėjusios Šiaulių apygardos teismo 2012-10-19 nutarties vykdymą. Teismas sutinka, jog tokią galimybę – laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – pareiškėjams suteikia CPK 372 straipsnio 2 dalies reglamentavimas, joje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.
Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taigi teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Nagrinėjamoje byloje, kaip anksčiau minėta, apeliantai prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010 (Nr. 2A-415-357/2012) CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Apeliantai prašyme pateikia gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analizę, nurodo daug aplinkybių, tačiau naujai paaiškėjusių ir esminių bylos aplinkybių, be to, būtent tokių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu, konkrečiai nenurodo (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Apeliantai iš esmės remiasi naujomis, kaip jie ir patys nurodo, jau po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusiomis aplinkybėmis, o ne aplinkybėmis, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjams tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylos baigčiai.
Visa tai, kas paminėta, teismui sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad pareiškėjai tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo dėl proceso atnaujinimo. Teismas pažymi, kad preliminariai vertinant prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą, pats prašymas (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina prašymo teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.
Apeliantai nepagrįstai mano, jog pirmosios instancijos teismas 2013-03-21 kita nutartimi priėmęs pareiškėjų prašymą, juo, be kita ko konstatavo, jog prašymas atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, o tai, apeliantų nuomone yra apylinkės teismo padaryta išvadą, jog pareiškėjų prašymas tikėtinai pagrindžia prašyme išdėstytus reikalavimus. Teismas su tokia apeliantų pozicija kategoriškai nesutinka. Pabrėžtina, kad minėta kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-21 nutartimi teismas sprendė pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą, t. y. teismas sprendė, ar pateiktas prašymas atitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111–114 straipsnis, CPK 135 straipsnis, CPK 137 straipsnis). Aktualu pažymėti, jog apylinkės teismas 2013-03-21 nutartimi spręsdamas pareiškėjų prašymo priėmimo klausimą, neturėjo teisinių instrumentų spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei konstatuoti, kad iki ieškinio priėmimo momento pareiškėjų prašymas tikėtinai pagrindė prašyme išdėstytus reikalavimus. Tą atlikti draudžia CPK 147 straipsnio 1 dalies reglamentavimas, jis nurodo, jog kai prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas pareikštame ieškinyje (šiuo atveju prašyme dėl proceso atnaujinimo), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, ne tik negalėjo, tačiau ir nesprendė pagrįstumo klausimo, be to, skundžiama 2013-03-21 nutartimi, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apylinkės teismas nekonstatavo, kad pareiškėjų prašymas tikėtinai pagrindė prašyme išdėstytus reikalavimus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nuosekliai laikydamasis pozicijos, jog pareiškėjai tikėtinai nepagrindė prašymo reikalavimo, 2013-04-24 nutartimi, kuri dar neįsiteisėjo, atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010 pagal pareiškėjų Z. R. ir D. D. prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Apibendrindamas minėtus argumentus teismas, preliminariai įvertinęs pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, mano, jog apeliantai (pareiškėjai), pateikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai nepagrindė prašymo dėl proceso atnaujinimo reikalavimų, šios pozicijos pagrįstai ir teisėtai laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Pagal anksčiau pateiktą ir analizuotą teisinį reglamentavimą tikėtinai nepagrindus prašymo reikalavimų, neturi būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.