- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-415-357/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11505-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Regina Agota Gutauskienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- D. R.
- Atsakovas
- D. D., Z. R.
- Kategorijos
- 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 74.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Rasos Bartašienės (pirmininkės ir pranešėjos), teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Z. R. ir D. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010, iškeltoje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams Z. R. ir D. D. dėl vaiko grąžinimo iš giminaičių ir atsakovų Z. R. ir D. D. priešieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. R. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydama: 1) įpareigoti atsakovus Z. R. ir D. D. grąžinti jai dukrą E. R., gimusią (duomenys neskelbtini) ; 2) taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir įpareigoti atsakovus netrukdyti matytis ir bendrauti su dukra; 3) atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad po gimdymo buvo priversta išvykti dirbti į užsienį, jos brolis Z. R. su sugyventine D. D. sutiko laikinai auginti ir prižiūrėti ieškovės dukrą E. R., kol ji susikurs tinkamas gyvenimo sąlygas pati auginti savo vaiką. Ieškovė kelis kartus per metus lankydavo dukrą, atveždavo daiktų, dovanų, siųsdavo atsakovams pinigus dukteriai išlaikyti. Atsakovai nereiškė pretenzijų ieškovei dėl taip susiklosčiusių gyvenimo sąlygų, tačiau ieškovei įsikūrus (duomenys neskelbtini), susiradus nuolatinį darbą ir išreiškus norą auginti savo dukrą savarankiškai, atsakovai ėmė kategoriškai prieštarauti tam ir vaiką grąžinti atsisakė.
Byloje pareikštą priešieškinį D. R. prašė atmesti kaip nepagrįstą (1 t., 101-108 b.). Atsakovas Z. R. su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė teismui priešieškinį, prašydamas: 1) neterminuotai apriboti D. R. motinos valdžią jos dukrai E. R.; 2) E. R. nustatyti nuolatinę globą ir globėju paskirti ieškovą Z. R.; 3) priteisti iš ieškovės D. R. išlaikymą nepilnametei dukrai E. R..
Atsiliepimas
Atsakovas Z. R. nurodė, kad jis kartu su sugyventine D. D. nuo gimimo augina savo sesers D. R. dukrą E. R., nes motina vaiką prižiūrėti ir auginti atsisakė. Iš karto po gimdymo ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini) ir nuo to laiko ieškovė savo dukrą lankydavo tik kelis kartus per metus. Atsakovo teigimu, ieškovė su savo vaiku negyvena nuo pat jo gimimo, iki ieškinio pateikimo teismui vengė atlikti savo pareigą prižiūrėti, auginti savo dukterį, domėtis jos gyvenimu. Todėl mergaitė savo tėvais laiko atsakovus Z. R. ir D. D.. Dėl šių priežasčių teismas turėtų neterminuotai apriboti ieškovės motinos valdžią, nustatyti nuolatinę globą ir paskirti atsakovą Z. R. nepilnamečio vaiko E. R. globėju.
Šalies argumentai
Atsakovė D. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir tenkinti atsakovo Z. R. priešieškinį. D. D. paaiškino, kad ieškovė tik po 5 metų apsisprendė dukrą auginti ir auklėti pati. Todėl akivaizdu, kad ji nevykdė savo pareigos auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti dukrą, sudaryti sąlygas jai augti, vystytis ir tobulėti. Atsakovės paaiškinimu, mergaitė nori gyventi su atsakovais, nes vaikas mano, kad šie žmonės yra jos tėtis ir mama. Būtent atsakovų šeimoje formavosi mergaitės asmenybė. Todėl gyvenamosios vietos ir aplinkos pakeitimas jai būtų stiprus psichologinis išgyvenimas. Atsakovės teigimu, mergaitės perdavimas biologinei motinai į užsienio valstybę prieštarautų vaiko interesams.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinio departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba pateikė teismui išvadą, kad vaiko grąžinimas motinai be paruošiamojo laikotarpio yra negalimas. Nurodė, kad mergaitė užaugo Z. R. šeimoje, yra emociškai prie jų prisirišusi, o su motina emocinis ryšys nėra tinkamai susiformavęs (4 t., 12–13 b. l.).
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovus Z. R. ir D. D. grąžinti E. R., gimusią (duomenys neskelbtini), jos motinai D. R.; priteisė ieškovei D. R. iš atsakovų Z. R. ir D. D. po 1242,38 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovų Z. R. ir D. D. po 10,12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu;
Teismas byloje nenustatė nei vieno iš Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieškovei D. R. neterminuotai apriboti motinos valdžią. Priešieškinio reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vertino neteisėtu ir atmetė. Išvestinius priešieškinio reikalavimus dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo teismas taip pat atmetė. Nurodė, kad vaiko priežiūros forma įstatymų nustatyta tvarka niekada nebuvo keista, taip pat niekada nebuvo keliamas klausimas dėl būtinumo mergaitę atskirti nuo motinos. Pagal kraujo ryšį atsakovas nėra E. R. artimasis giminaitis, o tik šoninės linijos giminaitis. Teismas sprendė, kad nuo 2009-ųjų metų pradžios vaiko biologinei motinai pareikalavus dukrą grąžinti, o šio reikalavimo atsakovams nevykdant, mergaitės buvimas dėdės šeimoje pripažintinas neteisėtu, nes vaiko buvimas iki 2009 metų atsakovo Z. R. šeimoje nebuvo įteisintas teismo sprendimu, ieškovė motinystės teisių dukters atžvilgiu neatsisakė, o atitinkamos valstybės institucijos nenustatė pagrindų dukrai atskirti nuo motinos.
Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai aiškiai išreiškė savo valią, kad neketina dėti pastangų ir tuo labiau bendradarbiauti dėl vaiko grąžinimo jo biologinei motinai. Priešingai, atsakovo Z. R. priešieškinio reikalavimai dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo patvirtino, kad atsakovas siekia mergaitę ir ateityje auginti globėjo teisėmis. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad dėl vaiko grąžinimo besiginčijančios ir vaiko akivaizdoje nuolat konfliktuojančios šalys gera valia nesiekia ir nesugeba bendradarbiauti vaiko interesų labui. Todėl nusprendė, kad šiuose konfliktuose betarpiškai dalyvaujančios beveik šešerių metų amžiaus mergaitės nuomonė atspindi ne tikruosius vaiko jausmus ieškovės atžvilgiu, o yra nulemta ją globojančių atsakovų įtakos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas grąžinti vaiką į biologinę šeimą, t. y. motinai D. R., yra teisėtas savo motinystės teisės įgyvendinimas, todėl ieškinį patenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atsakovai Z. R. ir D. D., pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovai neturėjo teisės reikšti priešieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nes nėra vaiko artimi giminaičiai ar globėjai (rūpintojai). Nurodo, kad Z. R. pateikė teismui priešieškinį dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo būdamas E. R. globėju, nes 2009-10-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. ADl-1712 atsakovas buvo paskirtas E. R. globėju.
2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nustatytas nei vienas iš LR CK 3.180 str. išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Ieškovė paliko savo dukrą auginti, prižiūrėti ir rūpintis savo broliui, kai mergaitė buvo apie mėnesio amžiaus. Teismo posėdžio metu D. R. prisipažino, jog ji leido dukrai save vadinti seserimi, niekada su mergaite nekalbėjo apie jų tikrąją giminystę. Apie tai, jog teikė išlaikymą ieškovė įrodinėja tik liudytojų parodymais, kurių objektyvumas abejotinas. D. R. savo dukrą informavo, jog ji yra jos biologinė motina konfliktinio pokalbio metu. Po šio pokalbio mergaitė atsisakė toliau su ja bendrauti. Dėl šių priežasčių apeliantai mano, jog D. R. netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas. Pažymi, kad ieškovė nuosavo būsto neturi ir nepateikė oficialių dokumentų apie gaunamas pajamas.
3. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų mergaitės norų, bei pozicijos dėl susidariusios situacijos, o išvadą, kad vaiko norus lemia atsakovai padarė atsižvelgdamas tik į ieškovės ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų pasisakymus.
4. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje buvo šališkas ir neobjektyvus. Priimant sprendimą teismas rėmėsi tik tais įrodymais, kuriuos pateikė ieškovė, o atsakovų pateiktų įrodymų nevertino, netenkino prašymų atlikti procesinius veiksmus – išreikalauti įrodymus, apklausti liudytojus, atlikti ekspertizę. Todėl mano, kad teismas nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų paneigti ar patvirtinti tam tikras aplinkybes, visapusiškai neištyrė įrodymų. Priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ir sudarė prielaidas nukentėti mažamečio vaiko teisėtiems interesams augti saugioje ir stabilioje aplinkoje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė D. R. prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad atsakovas Z. R. nėra subjektas, turintis teisę reikšti reikalavimą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Ieškovė 2009-10-26 grįžo į Lietuvą ir pateikė prašymą Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl dukros laikinos globos panaikinimo. Vadovaujantis LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002-04-18 įsakymo Nr. 56 – 33 punktu, vaiko laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu pasibaigia be atskiro savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kai vaiko tėvai grįžta iš užsienio valstybės ir apie tai praneša Vaiko teisių apsaugos skyriui. Ieškovė apie savo grįžimą į Lietuvą pranešė 2009-10-26, todėl, vadovaujantis prieš tai paminėtais nuostatais, ieškovės dukros E. R. laikinoji globa laikoma pasibaigusia D. R. pranešimu apie sugrįžimą, o globėjui šiuo atveju apie globos pasibaigimą nepranešama.
2. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas savo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad byloje esanti medžiaga paneigia atsakovų argumentus, kad ieškovė nuo pat gimimo visiškai nesirūpino dukra ir neteikė jai išlaikymo. D. R., išvykdama iš Lietuvos, išsiėmė banko Swedbank kortelę, į kurią galėtų būti pervedamos išmokos vaikui ir kurią ieškovė paliko atsakovui, kad šis galėtų paimti ir naudoti vaikui skiriamus pinigus. Atsakovas pirmos instancijos teisme pats patvirtino tą faktą, kad banko kortelė jam buvo palikta. Atsakovui buvo paliktos visos išmokos už vaiką, tarp jų ir vienkartinė, o iš byloje pateikto išrašo iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke AB „Swedbank“ gerai matyti, kad šias išmokas paimdavo iš banko atsakovas. Jis pasiėmė pinigus ne tik už vaiką, bet ir ieškovei į nurodytą sąskaitą 2972,00 Lt grąžintas santaupas. Iš viso per laikotarpį nuo 2004-04-15 iki 2007-04-15 atsakovas paėmė iš ieškovės sąskaitos 7284 Lt. Be to, ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini), kiekvieną mėnesį per žmogų, vykdavusį tuo metu į Lietuvą, perduodavo brolio šeimai nemažą pinigų sumą dukrai išlaikyti, šiuos faktus pirmos instancijos teisme patvirtino liudytojos L. S. bei I. M.. Nuo 2009 metų pradžios dukros išlaidoms ieškovė siųsdavo kas mėnesį po 300 eurų, pinigų persiuntimo faktą patvirtina pirmos instancijos teismui pateikti pinigų persiuntimo dokumentai. Be atsakovams perduotų pinigų per į Lietuvą vykstančius žmones, iš viso vien pagal pateiktus rašytinius įrodymus (išrašas iš ieškovės banko sąskaitos, perlaidų kvitai) vaiko išlaikymui per nepilnus ketverius metus (nuo 2004-04-15 iki 2007-04-15 ir per 2009 m. sausio–spalio mėn.) atsakovai gavo iš ieškovės apie 16 000 litų.
3. Ieškovės nuomone, dukrą pas atsakovą ji paliko abipusiu susitarimu. Jos išvykimui dirbti į užsienį Z. R. pritarė ir sutiko, ieškovei laikinai nesant, prižiūrėti jos dukrą. Ieškovė į (duomenys neskelbtini) išvyko 2004 m. gegužės pradžioje. Iki jos išvykimo galiojusiuose Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose nebuvo numatytas vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas tėvų prašymu, jiems laikinai išvykstant. Šis skyrius Nuostatuose atsirado tik po jų pakeitimo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-05-28 įsakymu Nr. Al-145. Be to, atsakovas taip pat anksčiau nesikreipė dėl motinos valdžios apribojimo ir globos nustatymo.
4. Ieškovė 2009 m. rugpjūčio pabaigoje grįžusi į Lietuvą, visą laiką siekė pripratinti dukrą prie savęs, bet jai nebuvo sudarytos sąlygos. Būtent dėl to ieškovė ir kreipėsi pagalbos į Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybą, kuri 2009-09-16 nustatė bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovė turėjo bendrauti su dukra, atsakovams nedalyvaujant jų bendravime, tačiau tokių sąlygų atsakovai nesudarė. Pagal nustatytą tvarką ieškovė galėjo susitikti su dukra tik keletą kartų ir kiekvieną kartą tame pasimatyme dalyvaudavo kažkas iš atsakovų arba krikštatėvis A. L.. Tada ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau atsakovai ir po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo priėmimo neleido ieškovei susitikti su dukra, neįleisdavo jos į butą. Ieškovė kreipėsi į antstolę M. T. dėl priverstinio nutarties vykdymo, tačiau atsakovai vis tiek nevykdė teismo nutarties ir nei karto neleido ieškovei susitikti su dukra.
5. Ieškovė pati pateikė teismui originalius arba tinkamai patvirtintus rašytinius įrodymus, patvirtinančius jos gyvenimo ir darbo sąlygas, taip pat gaunamas pajamas (duomenys neskelbtini). O apie atsakovų gyvenimo, darbo sąlygas bei kitas aplinkybes byloje nebuvo jokių duomenų. Pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva rinko papildomus duomenis ir apie ieškovę, pateikė paklausimą Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) dėl duomenų apie D. R. pateikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija 2011 m. rugsėjo 28 d. priėmė naują sprendimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir analizuoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, atsižvelgiant į įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.
Byloje nustatyta, kad ieškovė D. R. nuo 2004 metų gegužės mėnesio gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi, į Lietuvą grįžta kelis kartus per metus. Dukra, E. R., gimusi (duomenys neskelbtini) nesusituokusiems tėvams (tėvas vaiko gimimo liudijime nenurodytas), nuo kūdikystės motinos sutikimu, nuolat gyvena atsakovų Z. R. ir D. D. šeimoje (duomenys neskelbtini). Pretenzijų dėl vaiko priežiūros nėra, šalių ginčas yra dėl vaiko grąžinimo ir globos nuo 2009 metų balandžio mėn., kai ieškovė D. R. nusprendė dukrą pasiimti ir auginti pati (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvena, turi darbą, nuomojasi butą.
Byloje yra duomenys, kad ieškovė 2009-08-31 kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl neteisėto motinos valdžios ribojimo ir vaiko grąžinimo. Atsakovas 2009-09-04 kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir nurodė, kad, jo nuomone, D. R. negeba tinkamai pasirūpinti dukra, todėl jis neketina leisti motinai išsivežti dukrą į (duomenys neskelbtini).
Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo mėginama nustatyti laikiną motinos bendravimo su dukra tvarką. Byloje nepaneigta, kad atsakovė D. D. atsisakė leisti D. R. lankytis jos namuose dėl to, kad psichologė patarė laikinai neleisti mergaitei bendrauti su motina, tariamai E. R. santykius su motina suvokia kaip grėsmę, o konfliktinė situacija traumuoja mergaitės psichinę sveikatą.
Ieškovė 2009-09-30 kreipėsi į teismą ieškiniu dėl vaiko grąžinimo, atsakovai Z. R. ir D. D. 2009-10-29 pareiškė priešieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina D. R. bendravimo su dukra E. R. tvarka, kuri buvo keletą kartų keičiama.
Iki 2009 metų rugsėjo mėnesio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje nebuvo jokių duomenų apie tai, kad E. R. palikta be tėvų globos, mergaitei nebuvo nustatyta globa. Tik 2009-10-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1712 E. R. nustatyta laikinoji globa ieškovės prašymu, globėju paskirtas ieškovės brolis Z. R.. 2009-10-29 Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu informavo Z. R. apie tai, kad D. R. skyriui pranešė, jog grįžo į Lietuvą ir ketina dukra rūpintis pati. Teisminio proceso eigoje mergaitės gyvenamoji vieta nebuvo keičiama. E. gyvena kartu Z. R. ir D. D. ir krikštatėviu A. L. (duomenys neskelbtini).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2011m. rugpjūčio 30d. E. R. buvo išklausyta, ji pasisakė apie biologinę motiną (ieškovę D. R.), ir ši nuomonė artina išsakomai D. D. nuomonei (b.l.42,t.5).
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2012 m. rugsėjo 24 d. dėl ekspertizės išvadų buvo apklaustos specialistės S. S. ir N. G. (b.l. 190, t. 5).
Įrodymų vertinimas ir teisiniai argumentai
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nurodyta, kad vaikui, sugebančiam suformuluoti savo pažiūras, būtina garantuoti teisę laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais. Ši vaiko teisė įtvirtinta ir CK 3.164, 3.177 straipsniuose. Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį, šeimyninį gyvenimą, vaikas nuo tokio kišimosi ar kėsinimosi turi teisę būti įstatymo ginamas.
VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centre nuo 2011-03-15 iki 2011-05-04 buvo atliekamas E. R. kompleksinis psichiatrinis-psichologinis vaiko ir šeimos įvertinimas. Specialistai konstatavo, kad suaugę dažnai šalia vaiko konfliktuoja, kalba temomis, kurios šalia esančiai mergaitei gali kelti nerimą ir nesaugumo jausmą, tai ir D. D. pasisakymai apie D. R., garsiai prie mergaitės išsakytos netinkamos abejonės sukėlusios mergaitės reakciją. Išvadose teigiama, kad savarankiškiems socialiniams sprendimams tokio amžiaus vaikai nėra subrendę, neigiamą nuostatą galėjo sukelti konfliktinė situacija, kurioje mergaitė atsidūrė. Nurodoma, kad santykiai su motina gali susiformuoti laipsniškai, o ryšių tarp biologinės motinos ir vaiko nebuvimas arba nutraukimas paprastai išgyvenamas kaip traumuojantis įvykis ir palieka ryškius pėdsakus vaiko gyvenime. Be to nurodoma, kad tokio amžiaus vaikas paprastai gali lengvai priprasti prie naujų ja rūpintis ėmusių asmenų ir užmezga emocinius ryšius, tačiau procesą apsunkintų išankstinis neigiamas mergaitės nusiteikimas, tačiau nebūtų neįmanomas, jei neiškiltų neigiamų faktorių (4 t., 155–159 b. l.). Taip pat nurodoma, kad sudarius specialias sąlygas mergaitė stengėsi įtraukti D. R. į bendrą veiklą ar žaidimą.
2012 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje apklaustos ekspertės S. S. ir N. G. konstatavo, kad dabartinė situacija, chaosas suaugusiųjų santykiuose yra mergaitei žalingas ir turi būti nutrauktas. Mergaitė tokio amžiaus, kai aplinkos pasikeitimas ir išvykimas su biologine mama įmanomas, nebus žalingas, adaptacinis laikotarpis teoriškai galimas per tris mėnesius. Mergaitė tokio amžiaus, kai jai lengviau dabar adaptuotis naujoje aplinkoje ir nepaisant jos išreikšto noro, atsakovai turi nebeformuoti neigiamos nuostatos mamos atžvilgiu ir teisingai išaiškinti vaikui, kad reikia bendrauti su mama (b.l. 190,t.5). Ekspertizėje yra numatytos rekomendacijos abiems šalims, nustatant gyvenamąją vietą su viena iš jų.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, spręsdamas, jog byloje nėra nustatytas nei vienas iš CK 3.180 straipsnyje išvardintų tėvų valdžios apribojimo pagrindų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų pareigos auklėti ir išlaikyti savo vaikus vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove.
Byloje nustatyta, kad D. R. požiūris yra pasikeitęs, proceso metu įrodyta, kad ieškovė nori grąžinti dukrą į biologinę šeimą, yra tam pasirengusi materialiai, tačiau savo ketinimų negali įgyvendinti. Ieškovės D. R. veiksmai bylos nagrinėjimo eigoje nuo 2009 metų patvirtina jos pasiryžimą susigrąžinti dukrą, auginti ją ir rūpintis. Nagrinėjamu atveju galima spręsti, kad ieškovė negali atstatyti ryšio su dukra E. dėl priešiškų šalių santykių ir manipuliavimo vaiku. Ieškovė pateikė įrodymus, kad gali pasirūpinti dukra, atnaujinti emocinį ryšį, suteikti tinkamas auklėjimo ir materialines sąlygas. Šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip galėjimas tinkamai vykdyti tėvų pareigą – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina apie ieškovės teiktą materialinį išlaikymą savo dukrai, patvirtina, kad ji šiuo metu (duomenys neskelbtini) turi nuolatinę gyvenamąją vietą, (2009 m. rugpjūčio 14 d. gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis) nuolatinį darbą. Vaikų teisių apsaugos tarnyba savo išvadoje pažymėjo ir tarnyba neturi duomenų, kad ieškovė nesirūpintų savo vaiku, piktnaudžiautų tėvų valdžia, darytų žalingą įtaką dukrai savo amoraliu elgesiu ar žiauriai su ja elgtųsi. Priešingai, tarnyba pažymėjo, kad ieškovė deda visas pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą. Teismas pagrįstai nurodė, kad E. R. interesai yra turėti aiškų teisinį statusą šeimoje, įgyvendinti vaiko teisę augti ir gyventi biologinėje šeimoje, atstatyti pažeistas dukros ir motinos teises. Atsakovai Z. R. ir D. D. neigia šias vaiko prigimtines teises, nepaisant aplinkybių, kad ieškovė sistemingai siekia suartėti su savo vaiku, o Vaikų teisių apsaugos tarnybos duomenimis ieškovė yra pasirengusi auginti savo vaiką savarankiškai.
Teismas teisingai nurodė, kad aplinkos keitimas E. R. neišvengiamai sukels didesnių ar mažesnių emocinių išgyvenimų, tačiau ginčo atveju kriterijų, kai mergaitę prižiūrintys asmenys veikia priešingai vaiko interesams ir jo teisei gyventi su biologine motina, teismas pripažino lemiančiu sprendimą keisti vaiko aplinką, nenustatant ilgo pereinamojo laikotarpio vaiko grąžinimui į biologinę šeimą.
Kolegija sprendžia, kad šiuo metu E. R. supanti aplinka nors ir yra saugi vaikui, tačiau nėra požymių, kad artimiausioje ateityje atsakovų pozicija šiuo klausimu pasikeistų. Mergaitei augant, šeimos suvienijimo galimybė sumažėtų, nes nėra požymių, kad laikotarpis būtų panaudotas psichologiškai paruošti vaiką.
Kolegija pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28d. sprendimu nustačius D. R. bendravimo su dukra tvarką, per metus laiko šalių konfliktiška situacija nepasikeitė, ieškovei nebuvo sudarytos galimybės pasimatyti ir ramiai bendrauti su dukra, o pasiūlytas ieškovės taikaus sprendimo variantas atmestas (b.l. 186,t.5). Šią situaciją patvirtina byloje pateikti įrodymai – vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kiti dokumentai (b.l.165-170).
Kolegija, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir per bylos nagrinėjimą susidariusią situaciją konstatuoja, kad šiuo metu E. R. grąžinimas biologinei motinai nepažeistų vaiko teisės augti saugioje ir sveikoje aplinkoje, atitiktų vaiko interesus ir motinos siekį atkurti su vaiku emocinį ryšį (CK 3.161 str.).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad nustatyta tvarka asmens įgytas vaiko globėjo statusas, esant teisme prasidėjusiam šalių ginčui dėl vaiko, suteikia pagrindą pripažinti asmenį tinkamu subjektu, t. y. turinčiu teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikančiu šį statusą procesine prasme iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos net ir tuo atveju, kai pagal Nuostatų 33.1 punkto taisykles vaiko globa tėvų prašymu pasibaigia. Toks vaiko globėjo statuso procesinės padėties tęstinumas pripažintinas viena vaiko teises užtikrinančių garantijų. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovų teisių globoti E. R. yra pakeistina, tačiau kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad laikinas motinos valdžios apribojimas šiuo atveju taip pat negali būti taikomas, nenustačius tam visų būtinų sąlygų. Ieškovė įrodė, kad jos gyvenimo sąlygos - gyvenamoji vieta, pragyvenimo šaltinis, darbinė veikla yra tinkamos auklėti ir prižiūrėti vaiką. Byloje nėra duomenų, kad E. R. gyvenimas kartu su savo biologine motina galėtų ateityje daryti žalą mergaitei. Atsakovų priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, nes tėvų valdžios apribojimo institutas negali būti taikomas formaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). (CK 3.180 str. 2 d.).
Kolegija atsižvelgia į kasacinio teismo nutarties išvadas ir pažymi, kad taikomos priemonės, atsižvelgiant į antagonistinį atsakovų ir ieškovės santykių pobūdį, turi būti adekvačios, todėl materialiosios teisės normos santykiams tarp motinos, vaiko ir globėjo, formuojant vaiko ir motinos santykius, taikytinos išimtinai vaiko interesais.
Teisės normos, reglamentuojančios bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, nustato teismo teisę, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK XIX skyrius ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). Šios kategorijos bylose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą (CK 3.183 str. 2 d., CPK 376 str.).
Nustatant E. R. gyvenamąją vietą su D. R., teisėjų kolegija atsižvelgia į Vaiko raidos centro apeliacinio proceso metu pateiktą informaciją dėl poreikio taikyti kompleksą priemonių, kurias būtina įgyvendinti, siekiant grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Taigi, ieškovė turėtų atsižvelgti į jas ir ieškovei išaiškintina pareiga nepaprastai jautriai ir empatiškai įsiklausyti ir atsiliepti į mergaitės išgyvenimus, teikti jai kasdienę psichologinę paramą, įgyti teorinių žinių apie tokioje situacijoje atsidūrusių vaikų išgyvenančius jausmus, kai pasikeičia aplinka, būti pasiruošusiai teikti mergaitei profesionalią psichologinę pagalbą, sudaryti sąlygas mergaitei palaikyti santykius su anksčiau globojusiais asmenimis.
Nustatant E. R. paruošimo laikotarpį gyventi naujoje aplinkoje, Sprendimo vykdymas atidėtinas iki 2012 m. gruodžio 20 d., per šį laiką atsakovai įpareigotini paruošti E. R. ir netrukdyti gražinimui į biologinę šeimą. Įpareigotina ieškovė iki sprendimo vykdymo dienos pateikti Klaipėdos miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai duomenis apie priemonių vaiko aplinkai pakeisti įgyvendinimą, nustatyti vaiko perdavimo laiką ir būdą, bei vaiko bendravimo su atsakovais tvarką. Ieškovė įpareigotina netrukdyti atsakovams bendrauti su mergaite.
Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, turėjo 20,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacijoje, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų (CPK 96 str.). Ieškovei priteistina iš atsakovų po 250 Lt atstovavimo išlaidų apeliacijoje (b.l.32,t.5).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.
Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip.
Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.
Įpareigoti atsakovus Z. R. ir D. D. grąžinti E. R., gimusią (duomenys neskelbtini), jos motinai D. R..
Priteisti ieškovei D. R. iš atsakovo Z. R. 1492,38 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovei D. R. iš atsakovės D. D. 1492,38 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo Z. R. 20,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš atsakovės D. D. 20,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Panaikinti atsakovams Z. R. ir D. D. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009m. spalio 23 d. įsakymu Nr. ADI-1712 paskirtą laikinąją E. R. globą.
Sprendimo vykdymą atidėti iki 2012 m. gruodžio 20 d. ir nustatyti sprendimo vykdymo tvarką.
Įpareigoti ieškovę D. R. prieš 14 dienų iki teismo sprendimo vykdymo dienos informuoti atsakovus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių apie priemonių vaiko aplinkai pakeisti įgyvendinimą, suderinti vaiko perdavimo laiką ir būdą, bei vaiko bendravimo su atsakovais tvarką.
Įpareigoti atsakovus Z. R. ir D. D. paruošti E. R., netrukdyti ieškovei D. R. pasiimti mergaitę ir suderinti vaiko perdavimo laiką.
Įpareigoti ieškovę D. R. netrukdyti atsakovams Z. R. ir D. D. bendrauti su dukra E. R. ir sudaryti galimybes bei teikti pagalbą E. R. ir atsakovų susitikimams, bendravimui laiškais, žinutėmis, telefonu.