Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-03-24 · Civilinė byla Nr. 2S-652-538/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2010-03-24Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-05-10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-10-19Šiaulių apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2012-12-20Klaipėdos apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-05Klaipėdos apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-24
Bylos Nr.
2S-652-538/2010
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11505-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Almantas Padvelskis, Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
Atsakovas
Z., Z. R., D. D.
Ieškovas
D. R.
Pranešėjas A. Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-652-538/2010Teisėja D. Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-11505-2009-4)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 77.4.4; 122.3
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų Z. R. ir D. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovams Z. R. ir D. D., savivaldybės institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai dėl vaiko grąžinimo iš giminaičių bei atsakovo Z. R. priešieškinį ieškovei D. R., atsakovei D. D., savivaldybės institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą dėl vaiko grąžinimo. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią, nustatyti nuolatinę globą, paskirti globėją bei iš ieškovės priteisti išlaikymą. 2009 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 6 d. nutartimi pakeitė 2009 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka, kol bus priimtas teismo sprendimas, ir nustatė tokią bendravimo su vaiku tvarką: atsakovai Z. R. ir D. D. pristato nepilnametį vaiką E. R. bendravimui su ieškove D. R. į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybą kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 14.00 val. Nepilnamečio vaiko bendravimas su ieškove vyksta nuo 14.00 val. iki 15.30 val. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos patalpose, kontroliuojant bendravimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistams ir, esant galimybei, dalyvaujant BĮ Vaiko šeimos ir gerovės centro psichologui, kurį pakviečia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai. Uždraudė atsakovams ir kitiems asmenims dalyvauti bendraujant ieškovei ir nepilnamečiamvaikui. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovų yra susiklosčiusi konfliktinė padėtis, ieškovės ir atsakovų santykiai nėra pagarbūs, mandagūs, korektiški, todėl vaiko bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje, kuri sutampa su atsakovų gyvenamąja vieta, neatitiktų vaiko interesų, būtų pažeižta vaiko teisė į dorovinį, dvasinį vystymąsi. Be to, iš bylos duomenų nustatė, jog atsakovai neužtikrina ieškovės normalaus bendravimo su vaiku atsakovų gyvenamojoje vietoje, todėl padarė išvadą, kad atsakovų atstovo prašymas leisti ieškovei su vaiku bendrauti atsakovų gyvenamojoje vietoje negali būti patenkintas.

Taip pat minėta nutartimi atmetė atsakovės D. D. prašymą panaikinti 2009 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jai paskirtą 1000 Lt baudą. Nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

Atsakovai pateikė atskirąjį skundą ir prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti atsakovei D. D. skirtą baudą. Prašo pakeisti su vaiku nustatytą bendravimo tvarką nurodant, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su ieškove vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovai įpareigojami sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku atskirame kambaryje. Arba siūlo nustatyti ieškovės su nepilnamečiu vaiku bendravimą Vaikų teisių apsaugos tarnybos patalpose, tačiau leidžiant atsakovams dalyvauti bendravime stebėtojų teisėms. Nurodo, kad bendravimas namuose labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus, o vaiko atvežimas į svetimą aplinką sukeltų vaikui neigiamų emocijų. Teigia, kad teismas, nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką, visiškai nesirėmė šalių pateiktais paaiškinimais, nesiaiškino, kaip tokia tvarka paveiks mergaitę. Taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad atsakovai nevykdė 2009-11-27 nutartyje nustatytos bendravimo tvarkos. Nurodė, kad nukrypta nuo tvarkos buvo ne dėl piktavališkų atsakovų norų, o dėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistų rekomendacijų, tą patvirtino ir Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Atskiruoju skundu taip pat prašo panaikinti atsakovei D. D. skirtą baudą. Nurodo, kad ieškinyje nurodyti atsakovės vardas ir pavardė visiškai neatitiko tikrosios D. D. vardo ir pavardės. Dokumentai buvo siųsti D. R., todėl jie grįždavo neįteikti, ir mano, kad dėl ieškovės ir teismo klaidos negali nukentėti atsakovė D. D.. Be to, pažymi, kad dėl dokumentų neįteikimo atsakovei D. D., nebuvo užvilkintas bylos nagrinėjimas, nes visus dokumetus ir teismo įpareigojimus vykdė atsakovas Z. R.. Atsakovė D. D. nėra kalta dėl to, kad nepriėmė ne jai adresuotus dokumentus, todėl teismas neturėjo pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį ieškovė prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį. Nurodė, kad atsakovai namuose nesudarė sąlygų ieškovei bendrauti su vaiku, todėl ji buvo priversta kreiptis į antstolę dėl 2009-10-02 nutarties vykdymo. Kadangi atsakovai nevykdė nustatytos tvarkos, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-11-27 nutartimi pakeitė bendravimo su vaiku tvarką – nustatė, kad atsakovai turi pristatyti vaiką bendravimui su ieškove į Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybą. Šios nutarties atsakovai neskundė. Atsakovai ne tik neleido ieškovei vienai bendrauti su vaiku, bet dar į bendravimą pakvietė antstolę V. Daugirdienę su padėjėju faktinių aplinkybių konstatavimui. Dėl šių priežasčių ieškovė buvo priversta dar kartą kreiptis į teismą, kad būtų papildomai įrašyta, jog draudžiama dalyvauti atsakovams ir kitiems asmenims ieškovei bendraujant su vaiku. Teigia, kad atsakovai nuteikinėja vaiką prieš ieškovę, nurodė, kad tai patvirtina psichologė R. Tironytė ir antstolės M. Trijonienės 2009-11-25 raštas, adresuotas Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Taip pat teigia, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų nuomone, motina ir vaikas turi bendrauti dviese, t. y. nedalyvaujant kitiems šeimos nariams.

Šalies argumentai

Ieškovė taip pat nesutinka, kad būtų panaikinta atsakovei D. D. skirta 1000 Lt bauda. Nurodo, kad dėl neteisingos atsakovės pavardės yra kalta pati atsakovė D. D., nes ji 15 metų gyvendama su Z. R. prisistatydavo kaip Razmienė ir jos tikroji pavardė nebuvo žinoma nei Vaikų teisių apsaugos tarnybai, nei Prokuratūrai, todėl mano, kad atsakovė D. D. sąmoningai klaidino teismą ir tikrai suprato ar galėjo suprasti, kad procesinis dokumentas adresuotas būtent jai.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Dėl ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teismas, nustatydamas motinos bendravimo su vaiku tvarką, privalo atsižvelgti į vaiko interesus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas motinos bendravimo su vaiku tvarką, nurodė, jog dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos tarp atsakovų ir ieškovės, bendravimas vaiko gyvenamojoje vietoje neatitiktų jo interesų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarka neatitinka dabartinius vaiko interesus. Mergaitė nuo gimimo augo pas atsakovus, tai ieškovė patvirtina savo ieškinyje, nurodydama, kad pagimdžiusi dukrą išvyko dirbti į Vokietiją ir tik kelis kartus sugrįždavo į Lietuvą aplankyti dukros (b. l. 2). Mergaitė prie atsakovų yra pripratusi, su jais gyveno nuolat ir šiuo metu atsakovai yra jos šeima. Tenkinant motinos norą bendrauti su vaiku, būtina atsižvelgti į penkiametės mergaitės emocinę būseną, jos poreikius, t. y. ji turi jaustis saugi. Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistės 2009-10-21 rašte Nr. (24.5)-VT4-1879 patvirtino, jog tarp atsakovų ir mergaitės jaučiasi stiprus tarpusavio dvasinis ryšys, mergaitė šioje aplinkoje jaučiasi saugi (b. l. 26). Be to, pažymėtina, kad šiuo metu mergaitei yra teikiama psichologinė pagalba. Kad mergaitė turėtų lankytis pas psichologą, patvirtino ir Vaikų teisių apsaugos tarnyba (b. l. 93). Vadinasi, šiuo metu ji yra dar pažeidžiamesnė, todėl, nustatant bendravimo su motina tvarką, itin svarbu užtikrinti mergaitės stabilią emocinę būklę. Kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes mano, kad mergaitės bendravimo tvarkos nustatymas Vaikų teisių apsaugos tarnybos patalpose ir nedalyvaujant atsakovams bei kitiems asmenims, išskyrus vaikų teisių apsaugos specialistę ar, esant būtinumui, psichologą, pažeis mergaitės interesus. Kolegija mano, kad svetima aplinka ir nebuvimas jai gerai pažįstamų žmonių aplinkoje gali pakenkti jos psichologinei pusiausvyrai. Atsakovai sutinka, kad jie nedalyvautų mergaitės susitikimuose su motina, tačiau prašo, kad tokie susitikimai vyktų atsakovų namuose, t. y. mergaitės gyvenamojoje vietoje, jos įprastinėje aplinkoje. Vaikų teisių apsaugos tarnyba 2010-01-05 rašte Nr. (24.32.)-VT4-4 nurodo, kad nėra svarbu, kurioje aplinkoje mergaitė susitiktų ir bendrautų su mama (b. l. 93). Taigi kolegija, atsižvelgdama į vaiko interesus ir į Vaikų teisių apsaugos tarnybos išreikštą poziciją dėl bendravimo vietos, mano, kad bendravimas namuose, kuriuose mergaitė jaučiasi saugi, labiau atitiktų nepilnamečio vaiko interesus nei bendravimas svetimoje aplinkoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl ieškovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo keistina ir nustatytina, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su ieškove vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 14 val. Nepilnamečio vaiko bendravimas su ieškove vyksta nuo 14.00 val. iki 15.30 val., dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistams ir, esant galimybei, dalyvaujant BĮ Vaiko šeimos ir gerovės centro psichologui, kurį pakviečia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai. Atsakovai įpareigotini sudaryti sąlygas ieškovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku atskirame kambaryje. Kolegija pažymi, kad nutarties tinkamo vykdymo nebūtina fiksuoti antstoliams, nes susitikimuose su motina privalo dalyvauti vaikų teisių apsaugos specialistės, kurių pareiga stebėti ir užtikrinti tokį bendravimą, kuris nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų.

Dėl baudos panaikinimo.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsakovei D. D. paskyrė baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. LR CPK 95 str. nustatyta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra tada, kai šalis sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pirmosios instancijos teismas 2009-11-27 nutartimi atsakovei D. D. paskirdamas baudą nurodė, kad atsakovė nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu ir taip pažeidė ekonomiškumo ir koncentracijos principus, sąmoningai klaido valstybės institucijas dėl pavardės, dėl to teismas negalėjo įteikti procesinių dokumentų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškinyje ieškovė atsakovę nurodė D. R.. Teismas ieškinį siuntė D. R.. Kadangi siųstu adresu minėtas asmuo negyvena, todėl procesiniai dokumentai buvo neįteikti. Kolegija kostatuoja, kad nepaisant šios susidariusios situacijos, byla nebuvo vilkinama dėl atsakovės D. D. kaltės. Bedraatsakovas Z. R. teikė teismui visus procesinius dokumentus, jo atstovas advokatas H. Mackevičius dalyvavo teismo posėdžiuose ir teismui nebuvo sudaryta kliūčių šioje byloje priimti atitinkamus procesinius sprendimus. Pažymėtina, kad 2009 m. lapkričio 27 d. vykęs teismo posėdis buvo atidėtas ne dėl D. D. kaltės, šiame teismo posėdyje teismas sprendė ieškovės prašymą dėl baudos paskyrimo atsakovams bei taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną bendravimo su vaiku tvarką. Taigi teismui atsakovės D. D. neatvykimas netrukdė priimti procesinio sprendimo. Be to, tik minimoje nutartyje teismas nustatė atsakovės D. D. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas atsakovei baudą, netinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-27 nutartimi atsakovei skirta 1000 Lt bauda naikintina (LR CPK 107 str.).

Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas (LR CPK 329 str. 1 d.), todėl nutarties dalys dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir baudos panaikinimo keistinos, nustatant, kad bendravimas su vaiku turi vykti vaiko gyvenamojoje vietoje ir naikintina atsakovei paskirta 1000 Lt bauda (CPK 337 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko, t. y. E. R., bendravimas su ieškove vyksta vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį 14 val. Nepilnamečio vaiko E. R. bendravimas su ieškove D. R. vyksta nuo 14.00 val. iki 15.30 val., dalyvaujant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistams ir, esant galimybei, dalyvaujant BĮ Vaiko šeimos ir gerovės centro psichologui, kurį pakviečia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistai.

Įpareigoti atsakovus Z. R., D. D., sudaryti sąlygas ieškovei D. R. bendrauti su nepilnamečiu vaiku E. R. atskirame kambaryje.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-27 nutartimi atsakovei D. D. paskirtą 1000 Lt baudą.

Kolegijos pirmininkas Almantas PadvelskisKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAušra Maškevičienė