Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. L. (buvusi pavardė G.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, paskutinė faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, šiuo metu suimtas kitame ikiteisminiame tyrime, nedirbantis, teistas penkis kartus, paskutinį iš jų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį (trys nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį 1 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta 1 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnį, atidėtas 7 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę ir įpareigojimus (2022 m. gegužės 30 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas du kartus, paskutinį iš jų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 2 metams, skiriant įpareigojimus (2017 m. birželio 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis E. D. teisiamojo posėdžio metu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad vartojo draudžiamas medžiagas, o platinimo atvejų nebuvo. Tuo metu buvo klube „Mažor“, buvo susipykęs su artimu žmogumi, todėl emocijų vedinas nusipirko „žolės“ ir amfetamino, kad nuramintų save. Dėl platinimo tai nenorėtų kažko žudyti su tais narkotikais, pats turi mažametį vaiką. Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (4 t., b. l. 80–81), kaltinamasis E. D. parodė, kad narkotinių medžiagų nepardavinėjo, tiesiog jomis vaišino kitus asmenis, tą pripažįsta. Medžiagos buvo rastos adresu (duomenys neskelbtini), jos buvo juodoje rankinėje, kuri padėta ant stalo ar spintelėje, tiksliai nepasakys. Daugiausia medžiagas laikė buto svetainėje. Taip pat nepasakys, kokį kiekį turėjo medžiagų. Tuo metu vartojo „žolę“ ir amfetaminą mėnesį, gal per savaitę tris ar keturis kartus. Buvo žmonių, kuriuos pavaišindavo, bet iš esmės vartojo vienas. Visą laiką medžiagas turėjo su savimi. Pas R. L. medžiagų nematė, bet žinojo, kad jų gali būti. Teismui pagarsinus dalį jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (4 t., b. l. 73–76), kaltinamasis E. D. parodė, kad miške buvo paslėptas pats didžiausias gumulas „žolės“, nes žinojo, kad tai – narkotinė medžiaga, už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, todėl nenorėjo to turėti namuose. Galėjo rasti tiek medžiagų, kiek prokuroras paminėjo. Dabar visiškai nevartoja, nustojo vartoti birželio 15 d. Organizmas atsigavo ir to visiškai nereikia, dabar jis yra visiškai prieš narkotines medžiagas. Pasak kaltinamojo, jis, įsigydamas medžiagas, neplanavo kažko vaišinti, jas ėmė sau gal prieš mėnesį iki sulaikymo. Tai nebuvo pirkta tam, kad kažką pavaišintų. Kai vyko vakarėlis, tada galėjo pavaišinti, tačiau tikslaus laiko nurodyti negali. Jis yra vieną kartą įsigijęs medžiagas, visą laiką turėjo tą kiekį, galima sakyti, kad vaišino iš to kiekio medžiagų. Įsigijo sau, tikslas atsirado jau vėliau, kai susirinko tam tikri jaunuoliai.

Nukentėjusioji R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, su jais dabar nebendrauja. Ji kreipėsi į policiją prieš pusę metų, nes buvo įvykis. Apkaltino R. L. bandymu pavogti jos automobilį BMW. Buvo pas jį namuose, išgėrinėjo ir viskas taip išėjo, buvo neblaivūs. Su R. L. po įvykio susisiekė ir jie susitaikė. Manė, kad R. L. bandė pavogti automobilį. Tą kartą išgėrinėjo, R. L. norėjo perrašyti automobilį savo vardu. Davė jam automobilio dokumentus, rengė pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau ji apsigalvojo. R. L. nenorėjo atiduoti automobilio, todėl paskambino policijai. Pasak nukentėjusios, įvykio metu abu vartojo daug šampano, buvo apsvaigusi, vartojo ir narkotikus. Nesuprato, kodėl R. L. paprašė perrašyti automobilį, buvo labai apsvaigusi. Jeigu nebūtų narkotikų, to nebūtų buvę. Nuvažiavo prie jos namų, pasiėmė automobilio dokumentus – žalią automobilio pasą. Pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, kurią atsispausdino kažkur centre, mieste ir ten pasirašė. Buvo vasara, šviesu, tikslaus laiko neatsimena, atrodo, kad buvo vakaras. Pasirašė sutartį ir ji išėjo namo. Jam atidavė dokumentus ir raktelius, kurių buvo du. Automobilį ji paliko prie R. L. namų, (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio kreipėsi paryčiais, apie 6 val., parašiusi R. L., kad atiduotų transporto priemonę, tačiau R. L. pasakė, kad pati jam atidavė ją. Pinigų už automobilį negavo. Nukentėjusios teigimu, automobilį jam pati atidavė, bet tuo metu neblaivi. Parašė R. L., kad buvo neblaivi, todėl atidavė automobilį. Gal ir pasikarščiavo, jis jai sakė, kad būtų galėjusi automobilį pasiimti, bet iš karto to neparašė, todėl paskambino policijai. R. L. pažinojo tik kelias dienas. Ankščiau tokių įvykių nebuvo, kad asmeniui, kurį pažįsta kelias dienas, perrašytų automobilį. R. L. neminėjo, kam jam reikia automobilio. Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 171), nukentėjusioji R. S. parodė, kad galėjo būti tokia aplinkybė, kad perrašė automobilį, siekdama išvengti atsakomybės už pavojingą vairavimą. R. L. nepažįsta. Jis iš pradžių buvo draugiškas, tačiau paskui suprato, kad greičiausiai jis turi problemų su alkoholio vartojimu. Dabar ji neturi problemų, susitaikė, atsiprašė vienas kito. Pirkimo–pardavimo sutartį pildė kartu, R. L. rašė, ji pasirašė. Kai pasirašinėjo sutartį, buvo kelias paras nemiegojusi, vartojusi alkoholio ir narkotikus. Jeigu būtų buvusi blaiva, nebūtų nei pardavusi, nei atidavusi automobilio, jis jai reikalingas. Nežino, kas būtų buvę, jeigu būtų nesikreipusi į policiją. Kai paprašė R. L. grąžinti automobilį, jis pasakė, kad pati jam jį atidavė, gal reikėjo pas jį nuvažiuoti. Pareiškimo tuo metu dar nebuvo rašiusi. Pasak nukentėjusios, R. L. pasakė, kad reikia perrašyti automobilį. Nežino, dėl ko jis to paprašė. Tuo metu buvo neblaivi, suprato, kas vyksta, bet mąstė neadekvačiai. R. L. sakė, kad būtų galėjusi atvažiuoti ir paimti mašiną, bet tai pasakė tik po to, kai jau buvo iškvietusi policiją ir R. L. išėjo iš kalėjimo. Jis paskambinęs atsiprašė jos ir pasakė, kad automobilį galėjo pasiimti. Suprato, kad kažkokia apgaulė, bet pati kalta. Jie abu tik supildė pirkimo–pardavimo sutartį ir ji jam atidavė dokumentus. Nebuvo kalbėta apie tai, kad automobilį reikia perrašyti ir „Regitroje“. Kitą kaltinamąjį mačiusi yra, tačiau nematė, kad jis turėtų draudžiamųjų medžiagų. Jie vartoja narkotines medžiagas, kai linksminasi.

Papildomai apklausiama nukentėjusioji R. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji buvo stipriai apsvaigusi. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo neatsimena. Kažkiek orientavosi, ką pasirašė su R. L.. Neatsimena, kad ji buvo užvažiavusi automobiliu ant šaligatvio bortelio. Kiek pamena, pasirašyti minėtą sutartį buvo R. L. mintis. Neatsimena, kodėl kaltinamasis prašė perrašyti automobilį. Ji pati atidavė automobilio raktelius ir dokumentus. Dokumentai buvo jos namuose, bet jie nuvyko su taksi ir paėmė dokumentus. Vieni dokumentai buvo automobilio daiktadėžėje. Automobilį įgijo gal 2020 m., mokėjo už jį 7000 Eur. Ji nuolat naudojosi transporto priemone. Buvo vienas apgadinimas automobilyje, bet jis buvo tinkamas naudotis. Kitą rytą iš karto suprato, kur automobilis – pas R. L.. Nepamena kalbų apie tai, kad kaltinamasis turi grąžinti jai automobilį.

Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prasidėjo problemos su R. ir prasidėjo visa ta byla. Žino, kad parašytas pareiškimas dėl sukčiavimo ir atimtas automobilis. Tikslių aplinkybių nežino, nes nebuvo šalia. Jai pasakė policija, kad vyko taip. Ji pažįsta R. L., bet įvykio aplinkybių nežino, nes viskas vyko vakare, o ryte jau buvo policija. R. matė vieną kartą. Ji gėrė, nes visi kartu, t. y. ji (V. V.), R. L. ir E. D., vartojo alkoholį, taip pat rūkė cigaretes. R. turėjo automobilį BMW. Teismui pacitavus dalį jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 27), liudytoja V. V. parodė atsimenanti, kad R. rodė dokumentus. Ji suprato, kad jis nupirko R. automobilį, taip pat tai, kad jis jokių pinigų už automobilį nemokėjo. Tarp R. L. ir R. buvo draugiški santykiai ar labiau draugiški, gražiai bendravo. Daugiau R. ji nematė. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje gyveno ji, R. L. ir E. D.. Tai (duomenys neskelbtini) kambarių butas, jame yra mačiusi draudžiamų medžiagų. Jos buvo prie lovos kaip spintelėje – sekcijos bare. Ten buvo balti milteliai ir „žolė“. R. L. ir E. D. vaikščiojo ten ir matė, kaip medžiagas imdavo. Su E. D. buvo pora. Jai E. D. nėra siūlęs draudžiamų medžiagų, tačiau ji matė, kaip jis rūkydavo, būdavo, kad matydavo, kai imdavo jas. Pasak liudytojos, E. D. rūkė kiekvieną dieną, būdavo, kad rečiau. E. D. nesakė, iš kur draudžiamosios medžiagos, ji ir neklausė. Į butą ateidavo jos draugė, bet jos išgerdavo tik alkoholio. Tame bute ji gyveno iš pajamų, kurias gaudavo dirbdama, o dėl vaikinų nežino. E. D. būdavo šalia, nežino, iš kur jis gaudavo pinigų. Jis duodavo jai pinigų, jei eidavo į parduotuvę, duodavo 20 Eur maistui, žiūrint ką ir ko reikia parduotuvėje. Lėšų ji turi ir savo, kartu vedė bendrą ūkį. E. D. išeidavo į lauką ne tik tada, kai imdavo kažką iš sekcijos, jis ir šiaip eidavo. Nematė, kad jis įdėdavo kažką į kišenę ir eidavo į lauką. Nematė, kad E. D. kažkam kažką perduotų. Teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 22), liudytoja V. V. parodė, kad teisingi jos parodymai, yra davusi tokius. Ji matė svarstykles, svėrimo procesą.

Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. L. vyksta skyrybų procesas. Iš tiesų nelabai suprato, dėl ko atvyko į šį posėdį. Ji buvo apklausta dėl R. ir jų ryšio. Žino, kad kaltinamasis apvogė ją, persirašė automobilį ir kad turėjo lytinį aktą. Jai niekas nežinoma apie automobilį. R. L. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jis vartoja narkotines medžiagas. Su R. L. pažįstami apie pusantrų metų. Po to, kai susipažino, pirmus du mėnesius vartojo, paskui liovėsi, nes dirbo. Kai tapo nėščia, kaltinamasis penkis mėnesius nevartojo, o paskutinius 2–3 mėnesius vartojo labai intensyviai. Kitą kaltinamąjį pažįsta seniai per jos draugę. Pas jį nematė draudžiamų medžiagų.

Liudytoja O. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gyveno kartu su R. S., kaltinamasis pas jas buvo užsukęs, turėjo jo kontaktą ir tiek. Viskas prasidėjo nuo pirmadienio, išėjusi į darbą apie pietus gavo žinutę, kad R. S. nerado buto raktų, kad ji planuoja užsukti pas ją ir pasidaryti raktą. Tada ji dingo kelioms valandoms, rašė jai, po kažkiek valandų sulaukė skambučio iš R. ir jie pasakė, kad atvažiuoja pas ją pasiimti raktų, bus greitai. Išnešė tuos raktus, bet R. S. buvo neadekvati, nežino, ar suprato, kas vyksta, jai buvo linksma ši situacija. Grįžus namo apie 18 val., ją įleido į namus, R. S. sakė, R. jai turi kažką papasakoti, bet ji į kalbas nesileido, svarbiausi buvo buto raktai, prie kurių prikabinti darbo raktai. Tada jie išvažiavo, o ji buvo savo kambaryje, R. S. grįžo apie 23 val., padavė raktus ir bandė kažką kalbėtis. Sakė R. S., kad ji pailsėtų, kitą dieną pratęs pokalbį. Ryte 5.30 val. R. S. atėjo į kambarį ir pasakė, kad bute kažkas buvo ir apvogė. Ji paskambino R. S. sesei ir viskas prasidėjo su policija, bet R. S. buvo visiškai neadekvati. Iki tol R. S. ji pažinojo daug metų, o kartu gyveno gal mėnesį, ne daugiau, po įvykio sakė R. S. išsikraustyti. Iki įvykio ji nėra mačiusi ir bendravusi su R.. R. S. turėjo automobilį, tamsios spalvos BMW. Tą kartą jie atvažiavo šalia jos darbo taksi. Jai skambino pati R. S., bet pakėlus kalbėjo R.. Jis minėjo, kad R. S. išprotėjo, važinėja bordiūrais ir ji jam davė vairuoti automobilį. R. S. nesuprato realios situacijos, ji sėdėjo ir kikeno. R. S. tik pasakė, kad tegul nebando jos namo neįleisti, ji nusijuokė. Papildomų dokumentų bute nematė, matė tik juodraštinius variantus, pradėtus rašyti ranka, bet neužbaigtus. Tai galbūt buvo dovanojimo dokumentai. Jie kartu sėdėjo, tai kažkieno užrašai iš jų buvo. Klausė R. S., ar pasidarė raktus, o ji sakė, kad R. jai paaiškintų kas vyksta, kodėl raktai dingo. R. S. nuėjo į kambarį, atėjo R. ir bandė kažką pasakoti, bet į kalbas ji nesileido. R. buvo kovingai nusiteikusi, namuose jau nesijuokė, atsakydavo į klausimus. Tą kartą ji kalbėjo su R., jis atrodė visiškai blaivus. R. S. po to rašė žinutes, kaltino ją, kad neišvedė R. iš namų, kad jai irgi bus blogai. Teismui pagarsinus dalį jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 35–38), liudytoja O. B. parodė, kad gali pasitikrinti, jei reikia, ką R. S. jai rašė. Išsigando, nieko nesuprato, kai, jai miegant, atėjo į kambarį ir šaukė nebūtus dalykus. Tada R. buvo neadekvati, vaikščiojo ratais. Bandė ją nuraminti, atrodė, kad ji susiėmė. Bandė sakyti, kad ji pailsėtų, nusiramintų, kad pakalbės, kai ji pamiegos. Gali būti, kad R. S. nemiegojo kelias paras, jei buvo pavartojusi, tai gali būti, kad neskyrė realybės. Tai nebuvo žmogiškas, normalus elgesys. Anksčiau tokio jos elgesio nebuvo pastebėjusi. Tai pirmas kartas, kai R. S. taip elgėsi. Policija kviesta buvo dėl vagystės ir išprievartavimo. Ji buvo neadekvati, iš nuogirdų buvo žinoma, kad jis apgaulės būdu iš jos paėmė tą automobilį. Pasak liudytojos, ji paskambino R. S. tėvams, kad ją išsivežtų, nes nenorėjo su ja būti, tada ji dar šiek tiek pagyveno, pasiūlė variantą, kad ji išvažiuoja dirbti, moka pusę sumos nuomos ir jos taip būna. Jai tai labai tiko, nes gyveni viena, bet gavo pusė nuomos sumos, tada R. S. grįžo, pabuvo dvi savaites ir išsikraustė. R. S. jai pasakojo, kad buvo svaiginta, bet penktadienį jos buvo prie ežero ir ji buvo išsiblaškiusi. Grįžus namo pasėdėjo ir ėjo miegoti. Šeštadienį susitvarkė namus ir ji išvažiavo, tada sekmadienį jį grįžo ir buvo normali. Viskas prasidėjo pirmadienį. R. S. pasakojo, kad ją svaigino savaitę, bet ji taip nepasakytų. R. S. minėjo, kad kažkokiam bute buvo, kuriame buvo dar kažkokia panelė, vyras ir R., kad gėrė šampaną, kad kažkas kažko jai įpylė. Žino, kad spėjo į VĮ „Regitra“ paskambinti, bet automobilis jau buvo paimtas. Būdavo, kad kartais R. S. „žolės“ parūkydavo ir po to eidavo miegoti. Liudytojos teigimu, R. S. skundėsi, kad jam norėjo padėti ir taip viskas susisuko, kad jis jos neišleido. Abstrakčiai sakė, kad jam psichologiškai negerai, nori jam padėti, sakė jai, kad ji visų žmonių neišgelbės. Tai buvo seniai, kai kurių detalių neatsimena, jai tai neįdomu. R. S. pasakojo, kad jį sutiko darbe – klube, kad jis labai geras, pasirodė įdomus. Kaip suprato, tarp jų buvo draugiški santykiai. R. sakė, kaip draugė važinėjo su automobiliu. R. juokėsi, šypsojosi, nesuprato, kokia tai situacija. R. sakė, kad R. S. šaligatvių borteliais važinėjo. Nieko nebuvo sakoma iš R. S. pusės apie tuos popierius, kuriuos ji matė bute. Tuo metu ji buvo kitame kambaryje, užsidariusi balkone, kad jie nelįstų, bet taip tai buvo viskas ramu. Vakare, kai ji grįžo iš darbo, nesileido į kalbas su R. S., nes ši atrodė neadekvati, užsiėmė puolimo taktika, o jai tai nepatinka.

Liudytoja L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas jos sūnų rado vaistų, kurie buvo skirti miegui. Ji davė sūnui tuos vaistus, nes jis serga migrena ir jam labai dažnai skauda galvą. Sūnus buvo supainiojęs dieną su naktimi, todėl prašė vaistų, kad grįžtų į ritmą. Davė jam keletą tablečių, jos receptinės, ji yra kalta, bet pagailėjo sūnaus. Tyrėja aiškino, kad ten buvo reikalas su narkotikais, bet ji su sūnumi negyvena, nieko dėl šito negali pasakyti. Su sūnumi jie bendrauja, bet labai retai. Santykiai normalūs, kai jam reikia pagalbos, jis ateina, kai pagalbos reikia jai, jis nelabai padeda. Kai sūnus gyveno netoli, susitikdavo kartą per savaitę, o kai gyveno toliau – kartą per tris mėnesius. Sūnus dažnai nekelia telefono ragelio ir keičia telefono numerius. Kai sūnus buvo uždarytas (duomenys neskelbtini), tai kol jis neišėjo, nežinojo net, kad jis atliko bausmę, tai įprastas dalykas, kad jis dingsta. Kai mato sūnų, kiek žino, jis nevartoja narkotinių medžiagų, o, kaip vyksta be jos, negali pasakyti. Liudytojos manymu, sūnus nevartoja draudžiamų medžiagų. Sūnus labai jautrus, jis visiems padeda, o apie save negalvoja. Draugai sūnui –pirmas dalykas, jei kažkam kažko reikia, jis viską meta. Jis gali jai nepadėti, bet draugams padės. Jis tiki viskuo, yra jautrus, švelnus. Dabar sūnus nedirba, jam nuomoja butą, taip pat padeda merginos, su kuria sūnus gyvena kartu, tėvai.

2022 m. birželio 14 d. R. S. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2022 m. birželio mėn. laikotarpiu nuo 7 d. 5 val. iki 13 d. 23 val. jos pažįstamas R. L. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaiginęs ją galimai narkotinėmis medžiagomis, prieš jos valią lytiškais santykiavo su ja oraliniu, vaginaliniu būdu. Taip pat pasinaudodamas tuo, kad ji yra apsvaiginta, privertė ją perrašyti jai priklausančio automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3ER REIHE, 2012 metų gamybos, pirkimo–pardavimo sutartį jo vardu, po to automobilį pasisavino, kurio vertė 7000 Eur. Taip pat iš jos buto pavogė 1500 Eur, kupiūromis po 100 ir 50 Eur. Ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 2–4).

Policijos įvykių registro išraše užfiksuotas 2022 m. birželio 14 d. 5.58 val. Bendrajame pagalbos centre gautas R. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vakar pranešėja su nepažįstamais (duomenys neskelbtini) gėrė šampaną, kurie greičiausiai jai įdėjo narkotikų, nes ji stipriai apsvaigo ir sunkiai atsimena tolimesnius veiksmus, kompanija ją išžagino, su pranešėjos automobiliu BMW nuvažiavo pasidaryti raktų dublikatą, užvažiavo pas ją pasiimti automobilio dokumentų. Vėliau jai pavyko nuo jų pabėgt, po kurio laiko nepažįstami asmenys sugrįžo į jos butą, iš kurio dingo 1500 Eur, taip pat pavogtas jo automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodas universalas (1 t., b. l. 8).

Vyriausiojo tyrėjo G. K. (G. K.) 2022 m. birželio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad apie 11.45 val. paskambino R. L. ir nurodė, kad jis yra šalia namo (duomenys neskelbtini). Atvykus į vietą, šalia namo laukė R. L., kuris nurodė, kad automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi šalia namo (duomenys neskelbtini). Paklausus, kokiu būdu jis įgijo minėtą automobilį, R. L. nurodė, kad automobilį nupirko iš pažįstamos vardu R.. Asmuo buvo sulaikytas įvykio vietoje bei buvo atlikti neatidėliotini veiksmai, siekiant surinkti duomenų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui (1 t., b. l. 9–10).

Vyresniosios tyrėjos J. J. 2022 m. birželio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. birželio 14 d. atliekant neatidėliotiną kratą R. L. gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), viename iš bute esančių kambarių aptiktos žalios spalvos, augalinės kilmės bei šviesios spalvos, birios medžiagos, galimai narkotinės, prietaisas, skirtas narkotinių medžiagų ar kitų rūkalų, rūkymui, įrankis, skirtas žmonėms žaloti, kastetas bei galimai suklastoti dokumentais, išduoti kitų asmenų vardais (1 t., b. l. 11–12).

2022 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad butas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukšte, pakilus laiptais, laiptinės dešinėje pusėje matoma praviras duris, atidarius buto duris patenkama į koridorių, kur iš dešinės pusės matoma tualeto duris, už jų vonios kambario duris, kairėje koridoriaus pusėje matoma virtuvės kambarį, už virtuvės matoma dvi įėjimo duris į kambarius. Užėjus į kambarį kairėje pusėje matoma iš dešinės pusės prie sienos stovinti lova, ant kurios guli patalynė, kairėje pusėje prie lango – kosmetini staliuką, ant kurio guli įvairūs daiktai, bižuterija, šalia stalo kairėje pusėje – stovinti dėžutė su įvairiais daiktais. Kambario viduryje matoma sekcija ant kurios stovi televizorius, guli įvairūs daiktai. Apžiūros metu kambaryje aplinka tvarkinga, daiktų reikšmingų ikiteisminiam tyrimui paimta nebuvo (1 t., b. l. 46–59).

2022 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis BMW 3er Reihe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis prie daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), neaptvertoje, vaizdo stebėjimo kameromis nestebimoje daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis jo priekine dalimi stovi priparkuotas į pastatą nurodytu adresu, vieta, kurioje stovi priparkuotas automobilis nėra paženklinta, stovi šone, arčiau žalios vejos. Automobilis atrakintas, penkių durų, juodos spalvos, universalo tipo, ant automobilio pastebimi smulkus kėbulo apgadinimai, virš automobilio galinio, dešinėje pusėje esančio žibinto yra klevo lapo magnetukas. Apžiūrint automobilį iš jo vidaus, vairuotojo pusėje esančiose durelėse yra nosinaitės, šiukšlės, popierius nuo šokolado, ant vairuotojo pusėje esančios priekinės sėdynės yra įmautė su viduje esančiais dokumentais, kuri buvo paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Automobilio gale iš vairuotojo pusės, ant kilimėlio yra raudonos spalvos automobilio langų grandiklis. Automobilio bagažinėje baltos spalvos celofaniniame maiše guli padanga, kitos plastikinės dalys. Automobilio daiktadėžėje, esančioje automobilio priekyje, keleivio pusėje guli nosinaitės, juodos spalvos aplankas su viduje esančią automobilio instrukcija. Kitų daiktų, objektų ar pėdsakų reikšmingų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti aptikta ir paimta nebuvo (1 t., b. l. 64–88).

2022 m. birželio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kur nustatyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) kambarių bute esantis kambarys ir virtuvės patalpa, daugiabutyje name. Butas yra namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje. Į laiptinę patenkama pro duris su kodine spyna. Namo (duomenys neskelbtini) aukšte, laiptinės dešinėje yra durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Buto durys rakinamos dvejomis spynomis, durys ir spynos be matomų išorinių pažeidimų. Įėjus į butą yra koridorius, koridoriaus kairėje yra prieškambario baldai. Koridoriaus kairėje yra koridorius, kurio kairėje yra tualeto ir vonios patalpa, gale yra atviras praėjimas į virtuvės patalpą. Virtuvės patalpoje yra virtuvinis baldų komplektas (pastatomos ir pakabinamos spintelės), šaldytuvas, skalbimo mašina, dujinė viryklė, kriauklė su spintele po kuria šiukšlių dėžėje yra polietileninis užspaudžiamas maišelis, kuriame yra šviesios spalvos birios medžiagos likučiai, maišelis paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Koridoriaus gale yra kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) (kairėje žiūrint nuo įėjimo) ir kambarys Nr. (duomenys neskelbtini) (dešinėje žiūrint nuo įėjimo). Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) priešais įėjimo duris prie sienos yra spinta, staliukas, komoda ant kurios televizorius. Komodos viršutiniame, dešiniajame stalčiuje yra peilis su tamsios spalvos rankena, kurioje baltos spalvos ornamentai ir dėklas ant peilio geležtės yra užrašas „Columbia“ peilio Nr. SA21. Peilis su dėklu paimti ir supakuoti į voką Nr. 2. Kambario dešinėje prie lango yra ištiesta sofa. Tarp lango ir sofos ant grindų yra 2 vnt. popierinių servetėlių su rudos spalvos dėmėmis, servetėlės paimtos ir supakuotos į voką Nr. 3. Ant ištiestos sofos yra šviesios spalvos antklodė ant kurios yra rudos spalvos dėmė, antklodė paimta, supakuota į paketą Nr. 4. Dvi pagalvės viena iš jų su užvalkalu, užvalkalas nuo pagalvės paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 5. Geltonos spalvos pledas, kuris paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 6. Nuo lovos paimta šviesios spalvos paklodė, kuri supakuota į paketą Nr. 7. Prie lovos yra vaikiška lovytė, kurioje yra drabužiai. Iš lovytės paimti vyriški drabužiai: džinsinės kelnės su užrašu „FSRN“ melsvos spalvos, paima ir supakuoti į paketą Nr. 8, pilkos spalvos marškinėliai su užrašu „NEW YORK CITY“ ir tamsios spalvos odos imitacijos kelnių diržas, paimti ir supakuoti į paketą Nr. 9, pilkos spalvos megztukas paimta ir supakuota į paketą Nr. 10. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) yra sofa, sekcija, stalas, staliukas, spinta, televizoriaus staliukas ant kurio yra televizorius. Daugiau objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tolimesniam tyrimui nepaimta. Vaizdo stebėjimo kamerų įvykio vietoje nėra (1 t., b. l. 90–115).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad:

žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš juodos spalvos plastikinio maišelio dalies (Vokas, pažymėtas Nr. 3), 2022 m. birželio 14 d. rasta ir paimta kratos metu, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,846 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,1 %.

Rudos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (Plastikinis paketas Nr. 404230, pažymėtas įpakavimas Nr. 4), 2022 m. birželio 14 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 3,468 g.

Rudos spalvos miltelių iš stiklinio buteliuko (indelio) (Vokas, pažymėtas įpakavimas Nr. 6), 2022 m. birželio 14 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 0,004 g.

Ant sulankstyto plastikinio butelio („savadarbio bongo“) vidinių paviršių (Dėžė, pažymėta įpakavimas Nr. 7), 2022 m. birželio 14 d. rasto ir paimto kratos metu, (duomenys neskelbtini), rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar (ir) kanapių dervos pėdsakai.

Ant bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio vidinių paviršių (Rudos spalvos vokas Nr. 1), 2022 m. birželio 14 d. rasto ir paimto kratos metu, (duomenys neskelbtini), rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai.

Nuoplovose, paimtose nuo R. L. rankų (Baltos spalvos vokas Nr. 1), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (Vokas Nr. 1 su plomba Nr. 035653), 2022 m. birželio 15 d. rasta ir paimta kratos metu, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 1,268 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,8 %.

Ant bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio vidinių paviršių (Vokas Nr. 1 su plomba Nr. 035653), 2022 m. birželio 15 d. rasto ir paimto kratos metu, (duomenys neskelbtini), rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar (ir) kanapių dervos pėdsakai.

Žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš 8 vnt. plastikinių maišelių dalių (gniužulų) (Vokas Nr. 2 su plomba Nr. 035654), 2022 m. birželio 15 d. rasta ir paimta kratos metu, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 10,950 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,4 %.

Baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio maišelio (Vokas Nr. 3 su plomba Nr. 035655), 2022 m. birželio 15 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 1,485 g.

Baltos spalvos miltelių iš vienos plastikinės maišelio dalies su užrašu „5“ (gniužulo) (Vokas Nr. 3 su plomba Nr. 035655), 2022 m. birželio 15 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 0,212 g.

Baltos spalvos miltelių iš antros plastikinės maišelio dalies su užrašu „10“ (gniužulo) (Vokas Nr. 3 su plomba Nr. 035655), 2022 m. birželio 15 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 0,445 g.

Ant 4 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių vidinių paviršių (Vokas Nr. 3 su plomba Nr. 035655), 2022 m. birželio 15 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai.

Rudos spalvos miltelių iš 3 vnt. plastikinių maišelių (Vokas Nr. 4 su plomba Nr. 035656), 2022 m. birželio 15 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 1,251 g.

Ant elektroninių svarstyklių (Vokas Nr. 5 su plomba Nr. 035657), 2022 m. birželio 15 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai, narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai ir narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar (ir) kanapių dervos pėdsakai.

6 vnt. mėlynos spalvos tablečių plastikinėje lizdinėje pakuotėje su užrašais „ZOPITIN 7,5 mg Zopiclonum 121101“ (Vokas Nr. 6 su plomba Nr. 035658), 2022 m. birželio 15 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – zopiklono, kurio masė yra 0,045 g.

Baltos spalvos miltelių iš 5 vnt. kapsulių (Vokas Nr. 6 su plomba Nr. 035658), 2022 m. birželio 15 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta.

Nuoplovose, paimtose nuo E. D. rankų (Vokas), narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 124–135).

Vyriausiosios tyrėjos J. L. 2022 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl specialisto išvados patikslinimo nurodyta, kad 2022 m. birželio 17 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad tirti pateikti milteliai esantys voke Nr. 4 su plomba Nr. 035656 yra baltos spalvos. Tyrimo metu atidarius voką Nr. 4 su plomba Nr. 035656, buvo rasta 3 vnt. plastikinių maišelių, kuriuose buvo milteliai ne akinamai baltos spalvos, o su rusvu atspalviu todėl specialistės buvo įvardinti kaip rudos spalvos milteliai. 2022 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje aprašant objektus, esančius voke Nr. 4 su plomba Nr. 035656 buvo padaryta techninė klaida ir milteliai įvardinti baltos spalvos o turi būti rudos spalvos. 2022 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje turi būti: rudos spalvos (užduotyje nurodyta baltos spalvos) miltelių iš 3 vnt. plastikinių maišelių (vokas Nr. 4 su plomba Nr. 035656), 2022 m. birželio 15 d. rastų ir paimtų kratos metu, (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, jo masė yra 1,251 g (1 t., b. l. 136–137).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 1, 2. Tirti pateiktas peilis (žr. nuotrauką Nr. 1) yra pramoninės gamybos medžioklinis peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Tirti pateiktas į kastetą panašus objektas (žr. nuotrauką Nr. 2) yra pramoninės gamybos kastetas, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 142–146).

2022 m. birželio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji R. S. pateikė susirašinėjimo su R. L. nuotraukas (1 t., b. l. 181–195).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1245/2022(01), nustatyta, kad R. S. šlapime, paimtame 2022 m. birželio 15 d. 11.30 val., rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Šlapime benzodiazepinų, opiatų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų nerasta (2 t., b. l. 4).

2022 m. lapkričio 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytoja O. B. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino vaikiną nuotraukoje Nr. 2, tai – R. L., apie kurį davė parodymus (2 t., b. l. 39–44).

2022 m. birželio 14 d. kratos protokole nurodyta, kad bute, (duomenys neskelbtini), pas įtariamąjį R. L. atlikta krata, kurios metu apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kambarių bute esantis kambarys, daugiabutyje. Butas yra namo (duomenys neskelbtini) laiptinėje. Į laiptinę patekimas pro duris su kodine spyna. Namo (duomenys neskelbtini) aukšte, laiptinės dešinėje yra durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Buto durys rakinamos dvejomis spynomis, durys ir spynos be matomų išorinių pažeidimų. Įėjus į butą yra koridorius, koridoriaus kairėje pusėje yra matomas kambarys Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) yra matoma sofa, sekcija, kurią atidarius ir apžiūrėjus, iš dešinės pusės sekcijos stalčiuje yra matomas gulintis vairuotojos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Taip pat sekcijos lentynoje yra matomas gulintis juodos spalvos kastetas, yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 2. Taip pat sekcijos lentynoje yra matomas gulintis juodos spalvos polietileninis maišelis su viduje esančia augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga, kuri yra paimama ir supakuojama į voką Nr. 3. Taip pat sekcijos lentynoje yra matomas gulintis skaidrus polietileninis maišelis su šviesios spalvos medžiagą „biri“, kuri yra paimama ir supakuojama į voką Nr. 4. Iš dešinės pusės nuo sekcijos yra matomas stovintis rudos spalvos stalas, ant stalo yra matomas gulintis violetinės spalvos Samsung telefonas, kuris yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 5. Šalia minėto stalo, yra matomas stovintis staliukas, spinta, televizoriaus staliukas ant kurio yra televizorius. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) yra matomos durys vedančios į butui priklausantį balkoną. Užėjus į balkoną, balkone yra matomi įvairus išardyti baldai ir sekcijos. Iš kairės pusės nuo įėjimo į balkoną yra matomas stovintis medinis staliukas, ant kurio yra matomas gulintis indėlis su viduje esančia biria baltos spalvos, galimai narkotine medžiaga, kuri yra paimama ir supakuojama į voką Nr. 6. Taip pat ant medinio staliuko yra matoma gulinti plastikinė talpa „savadarbis bongas“ su galimai narkotinės medžiagos likučiais. Plastikinė talpa yra paimama ir supakuojamą į dėžę Nr. 7. Daugiau objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tolimesniam tyrimui nepaimta (2 t., b. l. 62–79).

2022 m. gruodžio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas 2022 m. birželio 12 d. vaizdo įrašas, pateiktas iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše kamera „Channel 2“ 19.40 val. laike matoma, kad nugara į kamera prie paskutinio kompiuterio stovi R. S., kurios plaukai supinti į dekoratyvines oranžinės spalvos kasytes, ji vilki rusvai/oranžinį bliuzoną, o greta jos vilkintis juodos spalvos sportinius marškinėlius trumpomis rankovėmis ir juodas kelnes R. L.. Vaizdo įrašas be garso, tačiau matosi, kad abu asmenys kalba tarpusavyje, R. S. emocingai kažką šaukia atsisukusi veidu į R. L.. Po to R. L. paduoda R. S. rašiklį. Abu asmenys nusisukę nugaromis ir kažką rašo prie kompiuterio iki 19.59.59 val., šiuo laiku vaizdo įrašas baigiasi. Kamera „Channel 3“ filmuoja įėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų duris. Įrašas taip pat yra tik vaizdo, be garso. Matoma kaip iš patalpos išeina mergina 19.49 val. bei įeina vaikinas, taip pat matomas aptarnaujančio personalo stalas. Toliau įrašas sustoja ir kamera dėl techninių aplinkybių nerodo tolesnio laiko (2 t., b. l. 196–198).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1246/2022(01), nustatyta, kad R. L. šlapime, paimtame 2022 m. birželio 15 d. 11.40 val., rasta amfetamino. Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (3 t., b. l. 21).

2022 m. birželio 15 d. kratos protokole nurodyta, kad bute, (duomenys neskelbtini), pas įtariamąjį E. D. atlikta krata, kurios metu apžiūrėtas butas yra (duomenys neskelbtini) kambarių. Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ant stalo aptiktas polietileninis maišelis su jo viduje esančia žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, skleidžiančia specifinį kvapą (supakuota į voką Nr. 1). Kairėje pusėje šalia sienos esančioje medinėje sekcijoje atidarius stiklines dureles dešiniau, aptiktas polietileninis maišelis su viduje esančiais 8 vienetais plastikinių gniužulų, rutuliukų, kurių viduje žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga skleidžianti specifinį kvapą (supakuota į voką Nr. 2). Kairiau toje pačioje sekcijoje aptiktas polietileninis maišelis, kuriame buvo polietileninis maišelis su viduje esančia baltos spalvos miltelinės kilmės medžiaga, taip pat du vienetai plastikinių gniužulų, kurių viduje balos spalvos miltelinė medžiaga (supakuota į voką Nr. 3). Šalia toje pačioje sekcijos dalyje esančios lipnios juostos rulono, aptiktas polietileninis maišelis su viduje esančia baltos spalvos miltelinės kilmės medžiaga (supakuota į voką Nr. 4). Tarp polietileninių maišelių sekcijoje, toje pačioje dalyje, aptiktos elektroninės svarstyklės (supakuota į voką Nr. 5). Dešinėje pusėje esančiame sekcijos bare aptiktas polietileninis maišelis su viduje esančiomis tabletėmis, ant jų įpakavimo užrašas „ZOPITIN“ ir piliulės (viskas supakuota į voką Nr. 6). Taip pat toje pačioje sekcijos dalyje aptikta E. D. vardu išduota „(duomenys neskelbtini)“ banko kortelė (supakuota į voką Nr. 7). Kambario gale ant palangės, prie balkono durų aptikta „(duomenys neskelbtini)“ banko debetinė kortelė M. R. vardu (supakuota į voką Nr. 8). Kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ir virtuvėje bendra daiktų tvarka nepažeista (4 t., b. l. 113–141).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1250/2022(01), nustatyta, kad E. D. šlapime, paimtame 2022 m. birželio 16 d. 11.30 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, amfetamino. Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų nerasta (5 t., b. l. 18).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Dėl R. L. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo

R. L. suformuluotame kaltinime pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad jis galimai 2022 m. birželio mėn. laikotarpiu nuo 7 d. 5 val. iki 12 d. 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą pagrobti R. S. priklausantį automobilį BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusioji yra bejėgiškos būklės dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagamindamas suklastojo netikrą dokumentą – transporto priemonės, automobilio BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurią liepė R. S. pasirašyti, po to, atėmė iš R. S. minėto automobilio raktelius, bute rado ir pagrobė atsarginius automobilio raktelius ir automobilio BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, taip suklastodamas dokumentą ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, pagrobė R. S. priklausantį turtą už 7000 Eur ir nukentėjusiosios vardu išduotą dokumentą – minėto automobilio registracijos liudijimą.

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad plėšimo nusikaltimo sudėties požymis „kitaip atimdamas galimybę priešintis“ taip pat suponuoja smurtinius veiksmus, tačiau šie veiksmai gali nesukelti nei sveikatos sutrikdymų, nei didelio fizinio skausmo. Šio požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Šį plėšimo sudėties požymį atitinka nukentėjusiojo surišimas, įstūmimas ir uždarymas atskiroje patalpoje, užmigdymas medikamentų ar narkotinių medžiagų pagalba. Atėmimas galimybės priešintis gali būti padaromas ne tik panaudojant fizinį smurtą, bet ir apgaulę (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251/2004).

Bylą nagrinėjant teisme, R. L. buvo informuotas, kad jo galima nusikalstama veika gali būti kvalifikuota ne kaip plėšimas, o kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. kad R. L. galimai 2022 m. birželio mėn. laikotarpiu nuo 7 d. 5 val. iki 12 d. 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą apgaule įgyti R. S. priklausantį automobilį BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusioji yra apsvaigusi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir pateikdamas melagingą informaciją, kad nukentėjusiajai gresia atsakomybė dėl jos elgesio vairuojant transporto priemonę, todėl būtina transporto priemonę perleisti R. L., pagamindamas suklastojo netikrą dokumentą – transporto priemonės, automobilio BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurią pasirašyti įtikino R. S., taip suklastodamas dokumentą, apgaule savo naudai įgijo iš R. S. jai priklausantį turtą – automobilį BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 7000 Eur vertės, šio automobilio raktelius, bute rado ir paėmė atsarginius automobilio raktelius, taip pat neturėdamas teisėto pagrindo įgijo nukentėjusiosios vardu išduotą dokumentą – minėto automobilio registracijos liudijimą.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Aiškinant šių dviejų sudėčių (plėšimo ir sukčiavimo) atribojimą, teismų praktikoje yra nurodyta, kad vagystės (plėšimo) būdu turtas užvaldomas prieš savininko valią, o sukčiavimo atveju turto savininkas ar kitas asmuo turtą perleidžia savo valia, paveiktas apgaulės. Kaltininkui apgaulę panaudojus ne tiesiogiai įgyjant turtą, o tik sudarant galimybę „prieiti“ prie šio turto, jo veika kvalifikuojama ne kaip sukčiavimas, o priklausomai nuo turto įgijimo būdo – kaip vagystė arba plėšimas (pvz., kaltininkas melagingai nurodo ketinantis sudaryti transporto priemonės pirkimo–pardavimo sandorį ir paprašo nukentėjusiojo leisti transporto priemonę išbandyti, o ją gavęs pagrobia). Atitinkamai plėšimo sudėtyje įtvirtintas galimybės priešintis atėmimo požymis suponuoja kitą papildomą plėšimo objektą asmens veiksmų laisvę. Turto pagrobimas gali būti įgyvendinamas suvaržius kito asmens teisę laisvai veikti ir galimybę apginti savo nuosavybę nuo pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis į žmogaus veiksmų laisvę papildomu plėšimo objektu laikytinas tik tada, kai šis kėsinimasis taikomas kaip svetimo turto pagrobimo būdas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-1073/2023).

Nagrinėjamu atveju byloje nekyla ginčo dėl tokių teismo nustatytų aplinkybių: 1) byloje yra 2022 m. birželio 12 d. automobilio BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje užfiksuota, kad R. S. parduoda R. L. minėtą transporto priemonę už 4000 Eur (1 t., b. l. 85–86); 2) R. L. nesumokėjo R. S. už automobilį, tačiau pradėjo juo disponuoti.

Byloje iškilo ginčas dėl R. L. veiksmų, kuriais jis pradėjo disponuoti transporto priemone. Šiuo atveju būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Remiantis nukentėjusiosios R. S. parodymais, duotais teisme, ji, bendraudama su R. L., kartu su kaltinamuoju vartojo alkoholį ir narkotines medžiagas. Pažymėtina, kad nukentėjusioji, bylą nagrinėjant teisme du kartus apklausiama, nurodė, kad ji buvo labai apsvaigusi. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina pačios nukentėjusiosios baudžiamojo proceso metu duoti parodymai, kad ji detaliai prisiminė automobilio „perrašymo“ R. L. aplinkybių (1 t., b. l. 165–168, 169–172, 173–174). Pastebėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. birželio 17 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 1245/2022(01), nustatyta, kad R. S. šlapime, paimtame 2022 m. birželio 15 d. 11.30 val., rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (5 t., b. l. 18). Vadinasi, dar praėjus kelioms dienos po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiosios organizme buvo draudžiamų medžiagų pėdsakų. Nagrinėjamu atveju reikšmingi liudytojos O. B. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad bylai reikšmingu laiku ji matė šalia jos darbo atvažiavusius R. L. su R. S., nukentėjusioji buvo neadekvati, ji sėdėjo ir kikeno, liudytoja nežinojo, ar R. S. suprato, kas vyksta. Vėliau namie liudytoja matė dokumentų juodraštinius variantus, pradėtus rašyti ranka, bet neužbaigtus. R. L. buvo su R. S., ši buvo kovingai nusiteikusi, namuose jau nesijuokė, atsakydavo į klausimus. Tą kartą ji kalbėjo su R. L., jis atrodė visiškai blaivus. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus (2 t., b. l. 35–38). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad O. B. yra suinteresuota duoti melagingus parodymus. Taigi ši liudytoja matė neadekvačiai besielgiančią R. S., o tai patvirtina nukentėjusiosios parodymus dėl jos didelio apsvaigimo. Visos minėtos aplinkybės paneigia R. L. teisme išsakytą teiginį, kad R. S. bylai reikšmingu laiku elgėsi adekvačiai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis, 2022 m. birželio 15 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nukentėjusioji minėjo, kad jai bloga, nes nemiegojo, gėrė ir rūkė „žolę“, todėl prašė jo vairuoti automobilį. Jam nesutikus to daryti, R. S. vairavo transporto priemonę. Po automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo nukentėjusioji tam tikru metu elgėsi keistai, agresyviai (3 t., b. l. 37–41). Taigi kaltinamasis baudžiamojo proceso metu davė prieštaringus parodymus dėl nukentėjusiosios būsenos bylai reikšmingu laiku. Šiame kontekste reikšmingi taip pat nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme, kad ji, būdama neapsvaigusi, nebūtų pasirašiusi aptariamos sutarties. Šią išvadą patvirtina byloje nustatyti R. S. veiksmai, kai ji rytą po nagrinėjamo įvykio kreipėsi į R. L., kad šis grąžintų automobilį, o kaltinamasis nurodė, kad ji padovanojo transporto priemonę jam (1 t., b. l. 194). Toks R. L. elgesys kartu rodo, kad jis neketino grąžinti transporto priemonės nukentėjusiajai.

Teismas konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. S. bylai reikšmingu laiku buvo stipriai apsvaigusi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, dėl to laikytina, kad ji buvo bejėgiškos būklės. Kaltinamasis, pasinaudodamas tokia R. S. būkle, kitaip atėmė galimybę nukentėjusiajai priešintis (neatiduoti automobilio R. L.). Tai atitinka plėšimo alternatyvią veiką.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad R. L. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Tokios išvados nepaneigia, kad nukentėjusioji galėjo ginti savo teisę civilinio proceso tvarka, juolab įrodinėjimas, kad ji ne savo valia sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, būtų apsunkintas.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.

Kaip minėta, automobilio BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka tikrovės, nes R. S. realiai nepardavė transporto priemonės R. L. (kaltinamasis nedavė nukentėjusiajai pinigų už automobilį). Nukentėjusioji pasirašė minėtoje sutartyje būdama stipriai apsvaigusi ir ji neturėjo valios parduoti kaltinamajam transporto priemonę. Tokio dokumento sudarymas nėra formalus ta prasme, kad jį galima panaudoti (pavyzdžiui, įrodinėti kitiems asmenims automobilio savininko faktą). R. L. teisme teigė, kad iš nukentėjusiosios kilo mintis sudaryti aptariamą sutartį, kita vertus, jis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino priešingai – jis pasakė R. S., kad galima atgaline data „perrašyti“ automobilį jo vardu (3 t., b. l. 37–41). Įvertinus nukentėjusiosios būklę, buvusią bylai reikšmingu laiku, kitas anksčiau aptartas aplinkybes, nėra abejonių, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas kilo R. L. iniciatyva. Dėl anksčiau aptartų priežasčių kaltinamasis taip pat pagrobė automobilio registracijos liudijimą.

Nagrinėjamos bylos aplinkybės patvirtina, kad R. L. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, R. L. veiksmuose taip pat yra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

Taigi byloje įrodyta, kad R. L. 2022 m. birželio 13 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti R. S. priklausantį automobilį BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusioji yra bejėgiškos būklės dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, pagamindamas suklastojo netikrą dokumentą – automobilio BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurią liepė R. S. pasirašyti, po to, paėmė iš R. S. minėto automobilio raktelius, bute rado ir paėmė atsarginius automobilio raktelius ir įgijo automobilio BMW 320 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, taip suklastodamas dokumentą ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, pagrobė R. S. priklausantį turtą už 7000 Eur ir nukentėjusiosios vardu išduotą dokumentą – minėto automobilio registracijos liudijimą.

Teismas tikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką nurodydamas 2022 m. birželio 13 d., nes byloje nustatyta, kad nukentėjusioji kreipėsi į policiją 2022 m. birželio 14 d. (1 t., b. l. 8), o minėta sutartis buvo sudaryta dieną prieš nukentėjusiosios kreipimąsi į policiją. Toks patikslinimas neprieštarauja teisei į gynybą, nes kaltinamasis ir jo gynėjas bylą nagrinėjant teisme neginčijo nusikalstamos veikos padarymo laiko.

Dėl R. L. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

BK 259 straipsnyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, 2K-421/2012, 2K-228-511/2017).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga, o amfetaminas yra psichotropinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), taip pat psichotropine medžiaga – amfetaminu, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. L. parodė, kad jis turėjo įsigijęs amfetaminą ir „žolės“ sau prieš pora dienų ar savaitę iki įvykio, jas laikė namie, adresu (duomenys neskelbtini). Amfetaminą vartojo dėl darbo, kad būtų lengviau dirbti, tačiau medžiagas vartojo nedažnai. Tokias kaltinamojo nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. V. ir A. L. parodymai, 2022 m. birželio 14 d. kratos protokole, atlikus kratą kaltinamojo R. L. gyvenamojoje vietoje ir jos metu surastas draudžiamas disponuoti medžiagas, užfiksuotos aplinkybės (2 t., b. l. 62–79). Aplinkybę, kad R. L. neteisėtai namuose laikytos medžiagos yra narkotinė ir psichotropinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. liepos 13 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 124–135). Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad R. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g, dideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris viršija 500 g, psichotropinės medžiagos – amfetaminu nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g, dideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris viršija 20 g. Taigi šiuo atveju nors R. L. neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis – 0,846 g ir neviršijo nedidelio kiekio, tačiau psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis – iš viso 3,472 g (3,468 g ir 0,004 g iš stiklinio buteliuko) viršijo nedidelį kiekį, tačiau nesiekė didelio, todėl atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, dalyką. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas.

Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis R. L. narkotinę ir psichotropinę medžiagas laikė turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, narkotinės ir psichotropinės medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime R. L. inkriminuotas BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku. Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis R. L. įgijo draudžiamas medžiagas. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybes, nurodydamas, kad draudžiamas medžiagas įgijo pora dienų ar savaitę iki įvykio, tačiau šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta.

Dėl šios priežasties narkotinės ir psichotropinės medžiagų įgijimo požymį, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš R. L. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia R. L. kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės ir psichotropinės medžiagų laikymą, neturint tikslo jų platinti, o to visiškai pakanka pripažinti R. L. kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad R. L. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai, turėdamas tikslą narkotines ir psichotropines medžiagas suvartoti pats, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 0,846 g kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta – 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 17,1 %, 3,468 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, stikliniame buteliuke (indelyje) dar 0,004 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol jos buvo rastos ir kratos metu 2022 m. birželio 14 d. paimtos policijos pareigūnų, taip jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. L. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl galimos R. L. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK nurodytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsiranda už bent vienos iš alternatyvių veikų padarymą – nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto: 1) neteisėtą įgijimą ar 2) neteisėtą nešiojimą. Nusikalstamos veikos dalyko, nustatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, įgijimu laikytini veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 punktą, ginklo nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atskleisdamas neteisėto nešaunamojo ginklo nešiojimo sąvokos turinį, taip pat vadovaujasi minėto įstatymo nuostata (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 258 straipsnio 2 dalis nenustato baudžiamosios atsakomybės už nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto laikymą (pavyzdžiui, gyvenamojoje vietoje). Įstatymų leidėjas nenustatė, kad aptariamo nusikalstamos veikos dalyko laikymas savaime yra tokio pavojingumo, dėl kurio būtų pagrindas užtraukti asmeniui baudžiamąją atsakomybę.

R. L. šioje byloje kaltinamas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis iki 2022 m. birželio 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą – pramoninės gamybos kastetą, kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, kurį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šis kastetas buvo rastas ir paimtas policijos pareigūnų, taip jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu.

Taigi, analizuojant R. L. pareikštą kaltinimą pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, matyti, kad jam inkriminuoti dvejopo pobūdžio veiksmai – neteisėtas smogiamojo pobūdžio šaltojo nešaunamojo ginklo įgijimas ir laikymas. Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku R. L. gyvenamojoje vietoje buvo rastas šaltasis nešaunamasis ginklas – pramoninės gamybos kastetas. Kaip minėta, BK 258 straipsnio 2 dalis nenustato baudžiamosios atsakomybės už veiką – nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto laikymą. Pripažintina, kad vien R. L. gyvenamojoje vietoje šaltojo nešaunamojo ginklo radimo (jo laikymo) nepakanka konstatuoti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje. Tokio daikto laikymo gyvenamojoje vietoje negalima prilyginti jo nešiojimui pagal aptariamą baudžiamojo įstatymo straipsnį, juolab nešaunamojo ginklo nešiojimas, kaip veika, R. L. nebuvo inkriminuojama.

Teismas taip pat pažymi, kad kiekviena iš BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui ir pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada, kur, iš ko R. L. įgijo smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą. Įgijimo aplinkybė jam pareikštame kaltinime taip pat nenurodyta (iki 2022 m. birželio 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtas įgijimas). R. L. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo šaltojo nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes, kad kastetas buvo užsakytas iš „(duomenys neskelbtini)“, mokėjo 6–7 Eur. Kastetas gulėjo spintelėje bute, galvojo, kad jis dekoratyvinis, lengvas, padažytas, tai buvo kaip dekoracija, niekas juo nesinaudojo. Išskyrus minėtus nekonkrečius R. L. parodymus, byloje nesurinkta kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias neteisėto šaltojo nešaunamojo ginklo įgijimo aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtų kaltinamojo parodymų nepakanka pripažinti, kad jis padarė veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje – neteisėtai įgijo smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą. Vien smogiamojo pobūdžio šaltojo nešaunamojo ginklo laikymas R. L. gyvenamojoje vietoje savaime negali nulemti kaip įrodytą veiką – tokio ginklo neteisėtą įgijimą konkrečiomis aplinkybėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad R. L. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl E. D. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo

Kaip minėta, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas.

BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamų veiksmų padarymo, savanaudiški motyvai taip pat nėra neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu požymis.

Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo analogiškų veikų, įtvirtintų BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516/2011, 2K-138/2013, 2K-352/2013, 2K-435/2014, 2K-52-699/2015). Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014).

Nagrinėjamoje byloje E. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis iki 2022 m. birželio 14 d., veikdamas bendrininkų grupe su R. L., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, turėdamas tikslą narkotines ir psichotropines medžiagas suvartoti pats, įgijo 1,268 g kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta – 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,8 %, 1,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bespalviame plastikiniame maišelyje, 0,212 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, plastikiniame maišelyje su užrašu „5“, ir 0,445 g psichotropinės medžiagos – amfetamino plastikiniame maišelyje su užrašu „10“, kur minėtas kanapes (antžeminę dalį) ir amfetaminą laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jie buvo rasti ir kratos metu 2022 m. birželio 15 d. paimti policijos pareigūnų, taip jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jas platinti.

Be to, E. D. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad jis nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 15 d., turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo 8 vnt. įpakavimų, tai yra plastikinių maišelių dalių (gniužulų) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 10,950 g, kuriose delta – 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13,4 %, 3 vnt. plastikinių maišelių, kuriuose yra 1,251 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kuriuos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol jie buvo rasti ir kratos metu 2022 m. birželio 15 d. paimti policijos pareigūnų, taip jis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti.

Visų pirma pasakytina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotuose kaltinimuose E. D. inkriminuotas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – draudžiamų medžiagų įgijimas nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, taip pat kitas BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – draudžiamų medžiagų gabenimas.

Teismas taip pat pažymi, kad kiekviena iš BK 259 straipsnio 1 dalyje ar BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui ir pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis E. D. įgijo draudžiamas medžiagas BK 259 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies prasme, taip pat gabeno jas BK 260 straipsnio 1 dalies prasme. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštuose kaltinimuose. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamų medžiagų įgijimo aplinkybes, tačiau šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika BK 259 straipsnio 1 dalies ir BK 260 straipsnio 1 dalies prasme. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes ar draudžiamų medžiagų gabenimą, byloje nesurinkta. Be kita ko, byloje nenustatyta, kad E. D. pagal kaltinimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį aptariamus draudžiamų medžiagų kiekius laikė veikdamas bendrininkų grupe su R. L., juolab tokia aplinkybė neinkriminuota ir kaltinamajam R. L..

Dėl šios priežasties narkotinės ir psichotropinės medžiagų įgijimo požymį pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, taip pat jų gabenimo požymį pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš E. D. pateiktų kaltinimų.

Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad E. D. bylai reikšmingu laiku ir vietoje neteisėtai laikė:

1) 1,268 g kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta – 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,8 %, 1,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – bespalviame plastikiniame maišelyje, 0,212 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – plastikiniame maišelyje su užrašu „5“, taip pat 0,445 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – plastikiniame maišelyje su užrašu „10“;

2) 8 vnt. įpakavimų – plastikinių maišelių – dalių (gniužulų) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 10,950 g, kuriose delta – 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13,4 %, 3 vnt. plastikinių maišelių, kuriuose yra 1,251 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

E. D. bylą nagrinėjant teisme pripažino minėtų draudžiamų medžiagų laikymą. Kaltinamasis parodė, kad jis neteisėtai disponavo narkotine ir draudžiama medžiaga savo tikslais (vartojimui), taip pat pavaišindavo kitus asmenis. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad jis yra vaišinęs „žole“ (kanapėmis) pažįstamus asmenis (4 t., b. l. 73–76, 80–81). Nors kaltinamajam nėra inkriminuoti konkretūs draudžiamų medžiagų platinimo faktai, tačiau E. D. nurodytos aplinkybės reikšmingos vertinant, ar jo neteisėtai laikytos draudžiamos medžiagos buvo skirtos vien asmeniniam vartojimui, ar taip pat ir turint tikslą jas platinti. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015). Vadinasi, pripažįstant įrodytu tikslą kitaip platinti draudžiamas medžiagas BK 260 straipsnio 1 dalies prasme, nėra būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo tikslą gauti pajamų už narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą. Kaltininkas gali turėti tikslą nemokamai duoti draudžiamų medžiagų kitiems asmenims dėl įvairiausių priežasčių (pavyzdžiui, pavaišinti). Nagrinėjamu atveju E. D. teisme pripažino, kad buvo atvejų, jog jis pavaišindavo asmenis narkotinėmis medžiagomis. Tai rodo, kad kaltinamasis patvirtino, jog jis neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas ne tik asmeniniam vartojimui, bet ir turėdamas tikslas jas kitaip platinti. Tokią išvadą taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Pirma, remiantis 2022 m. birželio 14 d. kratos protokolu, buvo rasti kaltinamajam priklausantys iš viso 9 pakeliai su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), taip pat 6 maišeliai su amfetaminu (2 t., b. l. 62–66). Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių E. D. reikėjo vienu metu laikyti tokį skaičių pakelių (maišelių) su draudžiamomis medžiagomis. Be to, kaltinamojo, turinčio tik tikslą neteisėtai disponuoti narkotine ir psichotropine medžiaga, elgesys laikyti tos pačios rūšies draudžiamas medžiagas skirtingose pakuotėse ir skirtingose vietose nėra logiškas. Liudytoja V. V., apklausiama teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), matė, kad E. D. turėjo draudžiamų medžiagų, ji matė, kaip jis rūkydavo, būdavo, kad matydavo, kai imdavo jas. Teismui pagarsinus dalį jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (2 t., b. l. 21–25), liudytoja V. V. parodė, kad teisingi jos parodymai, kad per dvi savaites, kai ji gyveno minėtame bute, sekcijos bare jai teko matyti plastikinius maišelius su „žole“, taip pat ten būdavo ir maišeliai su šviesios spalvos milteliais. Ji suprato, kad tuose maišeliuose yra narkotinės medžiagos. Ji pati, gyvendama apie dvi savaites minėtame bute, matė, kad ten maišelius padėdavo ir juos paimdavo taip pat E. D.. Ji matė svėrimo procesą, tai buvo daroma kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ant stalo, esančio prie sofos, pilkos spalvos elektroninėmis nedidelėmis svarstyklėmis, kurių ekranas degdavo mėlynai. Jai teko matyti, kad svarstyklėmis buvo sveriama „žolė“ ir šviesios spalvos milteliai. Narkotinės medžiagos buvo pakuojamos į juodos spalvos celofaną, t. y. sukarpytus šiukšlių maišus, o kraštai buvo uždeginti žiebtuvėliu, arba į zip maišelius. Liudytoja V. V. teisme taip pat patvirtino, kad matė svarstykles, svėrimo procesą. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėta liudytoja ar kad ji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus. Taigi liudytoja V. V. patvirtino, kad minėtų veiksmų padaryme dalyvaudavo E. D.. Draudžiamų medžiagų svėrimas ir pakavimas siekiant tik asmeniškai jas vartoti taip pat nėra logiškas asmens elgesys.

Visuma anksčiau aptartų įrodymų neleidžia abejoti, kad E. D., neteisėtai laikydamas narkotinę ir psichotropinę medžiagą, turėjo du tikslus – ne tik asmeniniam vartojimui, bet ir kitaip draudžiamas medžiagas platinti. Pastarasis tikslas patenka į nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Remdamasis tuo, kas nustatyta, teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog:

E. D. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai, turėdamas du tikslus – tikslą narkotines ir psichotropines medžiagas suvartoti pats ir tikslą jas kitaip platinti, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 1,268 g kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta – 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 14,8 %, 8 vnt. įpakavimų, tai yra plastikinių maišelių dalių (gniužulų) narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 10,950 g, kuriose delta – 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 13,4 %, 1,485 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – bespalviame plastikiniame maišelyje, 0,212 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – plastikiniame maišelyje su užrašu „5“, 0,445 g psichotropinės medžiagos – amfetamino –plastikiniame maišelyje su užrašu „10“, 3 vnt. plastikinių maišelių, kuriuose yra 1,251 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kol jos minėtoje vietoje buvo rastos ir kratos metu 2022 m. birželio 15 d. paimtos policijos pareigūnų.

E. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

E. D. kaltinime buvo inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos kaip atskiros. Kita vertus, teismui pašalinus aplinkybes, susijusias su draudžiamų medžiagų įgijimu, taip pat įvertinus tai, kad draudžiamos medžiagos buvo rastos tuo pačiu metu, pripažintina, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku neteisėtai laikė visas anksčiau aptartas psichotropinę ir narkotinę medžiagas turėdamas vieningą tyčią. Todėl kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip ideali sutaptis.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Dėl bausmės skyrimo R. L.

BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. L. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. L. tiesiogine tyčia padarė keturias baigtas nusikalstamas veikas, viena iš jų – susijusi su nuosavybe, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis), dvi iš jų – valdymo tvarkai, kuri susijusi su dokumentų klastojimu, priskiriamos nesunkių nusikaltimų (BK 300 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis) ir apysunkių nusikaltimų (BK 302 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 4 dalis) kategorijoms, ir viena iš jų – susijusi su neteisėtu disponavimu narkotine ir psichotropine medžiagomis, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl kitų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. L. yra jauno, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tačiau anksčiau jau penkis kartus teistas (6 t., b. l. 97–106), aptariamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Pažymėtina, kad paskutiniu nuosprendžiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu) jis 2022 m. gegužės 30 d. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, tačiau nepraėjus nė vienam mėnesiui jis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas. Jis ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (4 t., b. l. 14–51, 6 t., b. l. 94–96), nedirba, šiuo metu suimtas kitame ikiteisminiame tyrime. Kaltinamasis R. L. 2019 m. gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, žalingą vartojimą (4 t., b. l. 55), o VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (4 t., b. l. 56–61). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. L. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismo vertinimu, pirmiau paminėtų aplinkybių visuma sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekta kaltinamajam R. L. paskyrus:

1) už BK 180 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2) už BK 300 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę

3) už BK 302 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

4) už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios bausmės rūšys ir jų dydžiai, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir R. L. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios – 1 metų ir 9 mėnesių – laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimo bausmę. BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos priskiriamos gretimų nusikaltimų kategorijoms (atitinkamai apysunkis ir nesunkus nusikaltimai), jos labai nesiskiria pagal savo pavojingumą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju R. L. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Nors kaltinamasis nusikalto būdamas jauno amžiaus, tačiau jam, būnančiam nepilnamečiui ir nusikalsdavusiam, jau ne vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendžiu; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu (6 t., b. l. 97–106). Pažymėtina, kad paskutiniu nuosprendžiu jis 2022 m. gegužės 30 d. buvo įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, tačiau nepraėjus nė vienam mėnesiui jis padarė šioje byloje įrodytas nusikalstamas veikas. Tai rodo, kad jam anksčiau taikyti bausmės vykdymo atidėjimai buvo visiškai neefektyvūs. Be to, R. L. anksčiau baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 14 – 50, 6 t., b. l. 94–96). Teismas nenustatė kaltinamojo asmenybę teigiamai apibūdinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į R. L. asmenybę ir jos padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis yra gana pavojingas visuomenei, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia, kad R. L. yra jauno amžiaus.

Dėl bausmės skyrimo E. D.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. D. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. D. tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotine ir psichotropine medžiagomis, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 259 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo neteisėtai disponuojamų medžiagų kiekį.

Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn du kartus Lietuvos Respublikoje už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, bausmes atlikęs, šiuo metu laikomas neteistas (6 t., b. l. 120–125). Pastebėtina, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad dėl E. D. yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (baudžiamoji byla Nr. e1-2444-1128/2023). Nors šis teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, tačiau iš procesinio dokumento turinio matyti, kad kaltinamasis prisipažino smurtavęs prieš savo sugyventinę, t. y. padaręs nusikalstamą veiką. Tokia aplinkybė neigiamai charakterizuoja E. D. asmenybę. Kaltinamasis per paskutinius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka, be kita ko, už šiurkščius administracinius nusižengimus (pavyzdžiui, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones; transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai šios teisės neįgijęs – pastebėtina, kad šie šiurkštūs administraciniai nusižengimai padaryti jau po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo), paskirtų baudų nemoka (4 t., b. l. 160–189). Kaltinamasis nedirba. E. D. negydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (4 t., b. l. 196–200; 5 t., b. l. 1–3).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. D. paskyrus:

1) už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirti 45 parų areštą (šiuo atveju kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam BK 55 straipsnio prasme, baudą skirti nėra tikslinga, nes, kaip minėta, jis nedirba, nemoka paskirtų baudų už administracinius nusižengimus; pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto);

2) už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismas nenustatė aplinkybių taikyti E. D. BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą švelnesnę bausmę. E. D. padarytas sunkus nusikaltimas yra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotine ir psichotropine medžiagomis, tokio pobūdžio nusikalstama veika keliama grėsmė visuomenės sveikatai, skatinamas priklausomybės narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms formavimasis, neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta. Todėl įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą draudžiamomis medžiagomis, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Nors kaltinamasis šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo metu laikomas neteistas, tačiau ankstesni teistumai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Be to, kaip minėta, po nusikalstamos veikos padarymo dėl E. D. yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. teismo baudžiamasis įsakymas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (baudžiamoji byla Nr. e1-2444-1128/2023), jis baustas administracine tvarka, be kita ko, už šiurkščius administracinius nusižengimus – už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones; transporto priemonės vairavimą neturint teisės vairuoti, kai šios teisės neįgijęs. Tai rodo, kad kaltinamasis net po šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo nepadarė teigiamų išvadų ir yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Todėl nėra abejonių, kad kaltinamasis nusikalto neatsitiktinai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, šiuo metu nevartoja draudžiamų medžiagų, tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, ar švelnesnę bausmės rūšį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir E. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

E. D. padarytas nusikaltimas yra sunkus, jis patenka į BK XXXVII, todėl nėra teisinio pagrindo svarstyti jam bausmės vykdymo atidėjimą ar dalinį bausmės vykdymo atidėjimą.

V. Kiti klausimai

R. L. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 14 d. 11.56 val. ir suimtas iki 2022 m. rugsėjo 14 d. (3 t., b. l. 4–6, 56–60). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi suėmimas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. (3 t., b. l. 69–75), tačiau prokuroro nutarimu suėmimas 2022 m. gruodžio 12 d. panaikintas (3 t., b. l. 76–80). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis R. L. taikyto laikino sulaikymo laikas ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. D. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. birželio 15 d. 17.50 val. ir suimtas iki 2022 m. liepos 15 d. (4 t., b. l. 65–66, 97–101). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis E. D. taikyto laikino sulaikymo laikas ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

R. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (3 t., b. l. 81–83, 84–86), kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartimi panaikinta ir dokumentas grąžintas R. L. (5 t., b. l. 151–152). Atsižvelgiant į tai, R. L. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

E. D. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 105–107, 108–110) – paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus jį vykdyti – panaikintinos.

1) 2022 m. liepos 12 d. nutarimu perduotus saugojimui daiktus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (2022 m. liepos 13 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS006928) (1 t., b. l. 60–62):

– dėžėje esančius R. S. savanoriškai pateiktus daiktus – rausvos (rožinės) spalvos džemperį, juodos spalvos šortus – grąžinti R. S., o R. S. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;

– dėžėje esančius apžiūrint įvykio vietą bute (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus daiktus – geltonos spalvos pledą, šviesios spalvos antklodę su rudos spalvos dėme, šviesios spalvos paklodę, gulėjusią ant ištiestos sofos, užvalkalą nuo pagalvės, aptiktą ant ištiestos sofos, tarp lango ir sofos aptiktas popierines servetėles su rudos spalvos dėmėmis, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus R. L., E. D. ir R. S. seilių pavyzdžius – sunaikinti. Kitus daiktus – iš vaikiškos lovelės paimtus marškinėlius su užrašu „NEW YORK CITY“, tamsios spalvos odos imitacijos kelnių diržą, iš vaikiškos lovelės paimtą pilkos spalvos megztuką, džinsines kelnes su užrašu „FSRN“ iš vaikiškos lovytės – grąžinti teisėtiems savininkams, o jiems neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;

2) byloje esančias transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis (1 t., b. l. 85–88) palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

3) sunaikinti po 2022 m. liepos 13 d. specialisto išvados atlikto tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (0,658 g, 1,081 g, 10,545 g), likusius rudos ir baltos spalvos miltelius (24,404 g, 33,032 g, 4,548 g, 9,736 g, 8,468 g) ir likusius 5 vnt. mėlynos spalvos tablečių lizdinėje pakuotėje su užrašais „Zopitin 7,5 mg Zopiclonum 121101“, supakuotus į 9 bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius, perduotus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniuje, Liepyno g. 7 (1 t., b. l. 131–132);

4) 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu po ekspertizių perduotus saugojimui daiktus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (2022 m. gruodžio 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS007233) (1 t., b. l. 147–150):

– peilį su dėklu ir kastetą, esančius voke konfiskuoti ir perduoti juos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;

– dėžę su objektais po ekspertizės – sunaikinti;

5) byloje voke esančią CD laikmeną su vaizdo įrašais (2 t., b. l. 199) palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų:

1) patikslinta pažyma Nr. APD-2023-06804 585,00 Eur už R. L. gynusių advokato teisme ir ikiteisminio tyrimo metu darbo užmokestį (6 t., b. l. 15–16);

2) pirminė pažyma Nr. APD-2023-07012 738,34 Eur už E. D. gynusios advokatės teisme darbo užmokestį (6 t., b. l. 17–20).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamoje byloje gynėjų dalyvavimai pripažinti būtinais, t. y. 2023 m. sausio 2 d. nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo R. L. jauną amžių, sprendė, kad šiuo atveju R. L. negalės tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, nustatytomis baudžiamojo proceso įstatyme, ginti teisėtus interesus. Todėl pripažintina, kad šioje byloje R. L. gynėjas yra būtinas (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad E. D. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas nustato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, teismo vertinimu, jam gynėjas yra būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. L. ir E. D. šiuo metu niekur nedirba, todėl išieškoti iš jų antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga ir šiuo aspektu. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamuosius, nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. (R. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir R. L. paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 ir 4 dalimis, subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, prie griežčiausios – 1 metų ir 9 mėnesių – laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, ir R. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaityti R. L. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laiką nuo 2022 m. birželio 14 d. 11.56 val. iki 2022 m. gruodžio 12 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. L. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

R. L. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. L. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 parų arešto bausmę.

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 45 parų arešto – bausmę, ir E. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinę bausmę įskaityti E. D. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2022 m. birželio 15 d. 17.50 val. iki 2022 m. liepos 15 d., vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. D. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

E. D. taikomas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) 2022 m. liepos 12 d. nutarimu perduotus saugojimui daiktus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (2022 m. liepos 13 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS006928):

– dėžėje esančius R. S. savanoriškai pateiktus daiktus – rausvos (rožinės) spalvos džemperį, juodos spalvos šortus – grąžinti R. S., o R. S. neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;

– dėžėje esančius apžiūrint įvykio vietą bute (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus daiktus – geltonos spalvos pledą, šviesios spalvos antklodę su rudos spalvos dėme, šviesios spalvos paklodę, gulėjusią ant ištiestos sofos, užvalkalą nuo pagalvės, aptiktą ant ištiestos sofos, tarp lango ir sofos aptiktas popierines servetėles su rudos spalvos dėmėmis, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu paimtus R. L., E. D. ir R. S. seilių pavyzdžius – sunaikinti. Kitus daiktus – iš vaikiškos lovelės paimtus marškinėlius su užrašu „NEW YORK CITY“, tamsios spalvos odos imitacijos kelnių diržą, iš vaikiškos lovelės paimtą pilkos spalvos megztuką, džinsines kelnes su užrašu „FSRN“ iš vaikiškos lovytės – grąžinti teisėtiems savininkams, o jiems neišreiškus noro per 3 mėnesius atsiimti nurodytus daiktus, juos sunaikinti;

2) byloje esančias transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą;

3) sunaikinti po 2022 m. liepos 13 d. specialisto išvados atlikto tyrimo likusias kanapes (antžemines dalis) (0,658 g, 1,081 g, 10,545 g), likusius rudos ir baltos spalvos miltelius (24,404 g, 33,032 g, 4,548 g, 9,736 g, 8,468 g) ir likusius 5 vnt. mėlynos spalvos tablečių lizdinėje pakuotėje su užrašais „Zopitin 7,5 mg Zopiclonum 121101“, supakuotus į 9 bespalvius plastikinius užspaudžiamus maišelius, perduotus į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, Vilniuje, Liepyno g. 7;

4) 2022 m. gruodžio 6 d. nutarimu po ekspertizių perduotus saugojimui daiktus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpas (2022 m. gruodžio 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. LS007233):

– peilį su dėklu ir kastetą, esančius voke konfiskuoti ir perduoti juos Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui;

– dėžę su objektais po ekspertizės – sunaikinti;

5) byloje voke esančią CD laikmeną su vaizdo įrašais palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš R. L. nepriteisti 585,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patiksliną pažymą Nr. APD-2023-06804.

Iš E. D. nepriteisti 738,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patiksliną pažymą Nr. APD-2023-07012.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.