Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1128-794/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-06-06
Bylos Nr.: e2A-1128-794/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34166-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.1.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
2.4.2.10Savininko teisių apsauga
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1128-794/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34166-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.1; 2.1.2.4.3; 2.4.2.10; 2.4.2.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-457-819/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investicijų grupė“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį arba sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį. Byloje dalyvauja trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 49SD-12692-(14.49.136 E.) ir įpareigoti atsakovę pakeisti 2016 m. vasario 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-21-(14.49.57.), joje kaip valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkę įrašant ieškovę, arba įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškove naują valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią ieškovei būtų išnuomotas 1,0195 ha ploto valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso šie pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): 1) administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2) sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3) gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4) administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5) gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8) garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai, Statiniai). Pastatai yra 1,0195 ha ploto valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas, Sklypas). Ieškovė Pastatus įsigijo už 1 275 750 Eur pagal bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) banko „SNORAS“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Varžytinių aktas). Ieškovė nurodo, kad buvęs pastatų savininkas BAB bankas „SNORAS“ su Lietuvos valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo, buvo sudaręs 2016 m. vasario 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-21-(14.49.57.) (toliau – Nuomos sutartis, Sutartis), pagal kurią jam buvo išnuomotas 1,0195 ha ploto Žemės sklypas, reikalingas Pastatams eksploatuoti. Pažymėjo, jog iki Pastatų perleidimo ieškovei, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas BAB bankui „SNORAS“ buvo išdavęs 2017 m. birželio 12 d. sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę Nr. 49ST-292-(14.49.5.) (toliau – Sutikimas), kuriame nurodyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas sutinka, kad BAB bankas „SNORAS“ perleistų 1 0195 kv. m ploto Žemės sklypo, išnuomoto pagal Nuomos sutartį, reikalingo nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, nuomos teisę, ir kad naujasis statinių savininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu pakeisti Nuomos sutartį. Varžytynių akto pagrindu ieškovės nuosavybės teisės į pastatus Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2019 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovė nurodo, jog nepraleisdama Sutikime nurodyto vieno mėnesio termino, ji atsakovei 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą išnuomoti Žemės sklypą. Ieškovė gavo atsakovės 2021 m. birželio 1 d. raštą Nr. 49SD-5782-(14.49.136 E.), kuriuo atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašė vietoje apžiūrėti ieškovės nuosavybės teise valdomus Pastatus, esančius Žemės sklype, nustatyti, ar jie naudojami (gali būti naudojami) pagal jų nustatytą paskirtį, padaryti išvadas apie pastatų techninę būklę, jų techninę priežiūrą ir kt. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris surašė 2021 m. liepos 28 d. statinių techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-642/21(2.9.2.8E-BŪS). Ieškovė pažymėjo, jog net ir po patikrinimo akto surašymo vis dar negaudama jokio atsakymo dėl Žemės sklypo nuomos, ieškovė atsakovei pateikė dar vieną 2021 m. spalio 7 d. raštą (prašymą) kartu su statinių situacijos planu Žemės sklype. Ieškovės teigimu, galiausiai ji gavo atsakovės 2021 m. lapkričio 2 d. sprendimą Nr. 49SD-12692-(14.49.136 E.) (toliau – Sprendimas), kuriuo atsakovė, kvestionuodama savo pačios išduotą, galiojantį Sutikimą ir teigdama, kad sklypas neva yra per didelio ploto, atsisakė ieškovei išnuomoti visą – 1,0195 ha ploto – Žemės sklypą bei pareikalavo ieškovės pateikti žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, bei ne senesnius kaip vienerių metų statinių nusidėvėjimo duomenis. Sprendime taip pat nurodyta, kad atsakovė, gavusi prašomus dokumentus, dar atliks faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. įvertins ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, ar valstybinės žemės sklypas atitinka Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 3 ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto.

3. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei aiškiai pažeidžia ieškovės, kaip Pastatų savininkės, teises ir teisėtus interesus. Ieškovė teigia, kad atsakovės išduotas Sutikimas yra vienašalis sandoris, kuriuo remiantis Varžytynių aktu ieškovė kartu su Pastatais įgijo ir viso Žemės sklypo nuomos teisę bei tapo Žemės sklypo nuomininke. Atsakovė savo priimtu Sprendimu visiškai ignoruoja žemės nuomos teisės į sklypą perleidimo teisines pasekmes bei nepagrįstai atsisako įforminti ieškovės turimą Žemės sklypo nuomos teisę. Ieškovė nurodo, kad ji turi teisę (rekonstrukcijos ir/ar kapitalinio remonto būdu) atkurti jai nuosavybės teise priklausančius Pastatus, tačiau dėl atsakovės priimto Sprendimo ši teisė negali būti įgyvendinta. Pažymi, jog iš patikrinimo akto matyti, kad visi ieškovės Pastatai yra arba naudojami, arba galės būti naudojami ateityje, po jų rekonstravimo ar kapitalinio remonto, tačiau atsakovės priimtas Sprendimas tam užkerta kelią.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovė paaiškino, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, prieš priimdamas sprendimą išnuomoti ieškovei be aukciono Žemės sklypą esamiems statiniams (įrenginiams) eksploatuoti, 2021 m. birželio 1 d. raštu Nr.49SD-5782-(14.49.136 E.) „Dėl tarnybinės pagalbos“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių bei prašė atlikti veiksmus, vadovaujantis Statinių naudojimo priežiūros vykdymo taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 30-685 „Dėl statinių naudojimo priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 8 punktu, t. y. vietoje apžiūrėti ir apžiūrėjus statinius nustatyti, ar jie naudojami (gali būti naudojami) pagal jų nustatytą paskirtį, padaryti išvadas apie pastatų techninę būklę, jų techninę priežiūrą ir kt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr.A51-74785/21(3.3.2.26E-BŪS) informavo, kad patikrino ieškovės nuosavybės teise valdomus Statinius Žemės sklype ir 2021 m. liepos 28 d. surašė statinio(ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr.A357-642/21(2.9.2.8E-BŪS), kuriame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius atliko: pastato-administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Žemės sklype, techninės priežiūros patikrinimą ir nustatė, kad pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojamas pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Pastatai-administraciniai pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami atlikus remonto darbus pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Pastatai-sandėliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami (pagal paskirtį) atstačius pastatus, nenaudojami pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre.

5. Atsakovės teigimu, valstybiniai žemės sklypai be aukciono nenuomojami laikinųjų statinių, inžinerinių tinklų bei neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui, eksploatavimui. Nagrinėjant ieškovės prašymą išnuomoti be aukciono valstybinės žemės sklypą nustatyta, kad nuomojamame be aukciono valstybiniame žemės sklype yra du ir daugiau savarankiškai funkcionuojančių statinių (įrenginių), iš kurių dalis yra nenaudojami pagal paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, todėl šiuo atveju išnuomojamo Žemės sklypo dalių dydis ieškovei turi būti nustatomas pagal Žemės sklypo planą, parengtą nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog statinys įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas. Nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai. Todėl valstybinės žemės sklypas, kuriame yra nunykęs statinys, negali būti išnuomojamas asmenims be aukciono, nes priešingu atveju būtų pažeistos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos. Nustačius, kad žemės sklypas, suformuotas statinio (įrenginio) eksploatavimui, yra per didelio ploto, išnuomojama tik ta dalis žemės sklypo, kuri yra reikalinga statinio (įrenginio) eksploatavimui.

6. Atsakovė nustačiusi, kad ne aukciono tvarka nuomojamas valstybinės žemės sklypas ar jo dalis nėra reikalingas statiniams eksploatuoti, turi teisę nutraukti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tokiu būdu vykdydama viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į minėto žemės sklypo (ar jo dalies) nenaudojimą, kaip esminį sutarties pažeidimą, ir nutraukti neefektyvų ir neracionalų disponavimą valstybine žeme. Atsakovės nuomone, Vilniaus miesto skyrius, įvertinęs ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus ir faktines aplinkybes bei remdamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atliktais Statinių, esančių Žemės sklype, patikrinimais bei nustatęs, kad dalis šių Statinių yra nenaudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, pagrįstai skundžiamu raštu prašė pateikti papildomus dokumentus tam, kad nustatyti ieškovės nuosavybės teise valdomiems Statiniams, kurie yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį, reikalingą Žemės sklypo dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas panaikinti skundžiamas raštas yra priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomą ir tinkamai įvertinus ieškovės prašymuose nurodytas aplinkybes bei priimtas kompetentingos institucijos, todėl ieškovei nepateikus pagrįstų įrodymų, kad buvo pažeistos minėto straipsnio nuostatos, nėra pagrindo naikinti skundžiamo rašto ir vien dėl to ieškovės ieškinys yra atmestinas.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo teismo prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, galiojančių teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Teismas panaikino atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 49SD-12692-(14.49.136E); įpareigojo atsakovę pakeisti 2016 m. vasario 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-21-(14.49.57.), joje kaip valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininką įrašant ieškovę UAB „Investicijų grupė“; priteisė ieškovei iš atsakovės 2 070,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; grąžino ieškovei 85,00 Eur žyminio mokesčio.

9. Teismas nustatė, kad remdamasi Taisyklių 45 punktu, atsakovė, ieškovei įsigyjant Žemės sklype stovinčius Statinius iš BAB banko „SNORAS“, kuriam teisė į Statiniams eksploatuoti reikalingą Žemės sklypą buvo suteikta 2016 m. vasario 8 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-21-(14.49.57.), buvo davusi sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę pagal minėtą Nuomos sutartį į visą 1 0195 kv. m ploto Žemės sklypą. Tai reiškia, kad šiuo Sutikimu kaip vienašaliu sandoriu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba sukūrė teisines pasekmes: sudarė sąlygas perleisti BAB banko „SNORAS“ nuomininko teises, kylančias iš Nuomos sutarties, ieškovei, o BAB bankui „SNORAS“ perleidus šias teises ir pareigas ieškovei kartu su Statiniais, ieškovė tapo Nuomos sutarties šalimi-nuomininke. Taigi, įvykus keliems tarpusavyje susijusiems juridiniams faktams, tarp ieškovės ir atsakovės atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai.

10. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl Žemės įstatymo, Taisyklių nuostatų taikymo ir aiškinimo, kuria visiškai pagrįstai byloje rėmėsi ieškovė, teismas konstatavo, kad ieškovės pareikšti reikalavimai panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 49SD-12692-(14.49-136E) ir įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą pakeisti Nuomos sutartį, joje kaip Žemės sklypo nuomininkę įrašant ieškovę, yra pagrįsti. Teismas nurodė, jog atsakovės Sprendimas vertintinas kaip nepagrįstas vengimas įforminti tarp atsakovės ir ieškovės atsiradusius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, pakeičiant Nuomos sutartį - joje kaip viso Žemės sklypo nuomininkę įrašant ieškovę po to, kai ieškovė iš buvusio Žemės sklypo nuomininko, turėjusio atsakovės išduotą Sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę į visą Žemės sklypą, įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklype esančius Statinius (CK 1.136 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2 dalis, 6.547 straipsnio 1 dalis, 6.551 straipsnio 2 dalis, Taisyklių, galiojusių nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d., 45 punktas).

11. Teismas nustatė, kad nepaisant to, kad ieškovę ir atsakovę saistę valstybinės žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai nebuvo įforminti, pakeičiant Nuomos sutartį - joje kaip Žemės sklypo nuomininkę įrašant ieškovę po to, kai ieškovė iš buvusio Žemės sklypo nuomininko, turėjusio atsakovės Sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę į visą Žemės sklypą, įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklype esančius Statinius, jie tarp šalių susiformavo. Byloje nėra duomenų, kad šiuos santykius ieškovė ir/ar atsakovė būtų nutraukusios, modifikavusios. Tokio reikalavimo atsakovė nereiškė ir šioje civilinėje byloje. Atsakovė šioje byloje taip pat nereiškė reikalavimo dėl 2017 m. birželio 12 d. jos išduoto sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisę Nr. 49ST-292-(14.49.5.) pripažinimo negaliojančiu, o tik apeliavo į tai, kad valstybinės žemės teisinių santykių reglamentavimui būdingas imperatyvus pobūdis, todėl teismas vertino, kad atsakovei tenka pareiga, sudarant valstybinės žemės sandorius, imperatyvių teisės nuostatų nepažeisti.

12. Teismas nustatė, kad faktinė Statinių būklė, kuri buvo (turėjo būti) vertinta atsakovės išduodant Sutikimą, iki šiol yra iš esmės nepasikeitusi. Vertindamas byloje nustatytą aplinkybę, kad nepaisant to, kad ieškovę ir atsakovę saistę valstybinės žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai nebuvo įforminti, pakeičiant Nuomos sutartį - joje kaip Žemės sklypo nuomininkę įrašant ieškovę po to, kai ieškovė iš buvusio Žemės sklypo nuomininko, turėjusio atsakovės Sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę į visą Žemės sklypą, įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklype esančius Statinius, jie tarp šalių susiformavo, taip pat tai, kad atsakovė šioje byloje nereiškė materialinio teisinio reikalavimo dėl jos išduoto Sutikimo pripažinimo negaliojančiu, tokį reikalavimą grįsdama konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, teismas vertino, jog konstatuoti akivaizdų tokio Sutikimo prieštaravimą imperatyvioms teisės aktų nuostatoms teismas ex officio neturi pagrindo.

13. Teismas nustatė, kad ieškovė Varžytinių aktu įsigijo aštuonis Statinius, esančius Žemės sklype, iš jų trys, juos vertinant vizualiai, yra sugriuvę ar sunykę: pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-sandėlis, uniaklus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta ir tai, kad tokia ar šiek tiek geresnė jų būklė buvo ir atsakovei išduodant Sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę į Žemės sklypą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie teismui, ex officio vertinant Sutikimo atitikimą imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, apskritai leistų spręsti, ar ir kokia dalimi šių trijų Statinių buvimas įtakojo Žemės sklypo dydį, reikalingą visiems Statiniams eksploatuoti. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų teismui ex officio konstatuoti visišką šių Statinių sunykimą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju tiek į bylą pateikti Aktai1, Aktas2, tiek kiti rašytiniai įrodymai, tiek vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, darytos fotonuotraukos, liudija, kad iš paminėtų trijų Statinių vizualiai Žemės sklype nematyti tik pastato-gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta, kad aplinkybė, ar šio statinio konstrukcijos yra išlikę po žeme, reikalinga specialių žinių, tačiau, teismui vertinant byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, to apspręstas bylos nagrinėjimo ribas, sprendė, jog tai nesudaro pagrindo konstatuoti esant akivaizdžiai aplinkybei, kad ir šis statinys yra išnykęs. Pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir yra sugriuvęs, jo sienų (plytų mūrų) fragmentai stovi. Teismas pažymėjo, jog Pastatas-sandėlis, unkalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir yra išnykęs, ant žemės paviršiaus yra likę stovėti pastato pamatai ir/ar jų dalis. Taip pat teismas pažymėjo, kad ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis tiek šie, tiek kiti ieškovei priklausantys Statiniai nėra išnykę (išregistruoti kaip daiktai), ieškovės turima nuosavybės teisė į juos iki šiol nėra taip pat panaikinta (išregistruota) (CK 4.262 straipsnis).

14. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai liudija, kad ieškovė, įsigijusi Statinius, iš karto ėmėsi juos prižiūrėti ir pagal galimybes naudoti. Akte1, Akte2 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris konstatavo, kad Statiniai yra prižiūrimi, užsandarinti, statinių techninės priežiūros žurnalai pildomi, nuolatinių stebėjimų ir reikalavimų defektų šalinimui įrašai yra. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra. Akte2 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris konstatavo, kad vienas iš statinių – pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas, laikomi įmonės daiktai. Šio pastato naudojimo faktą tam tikru laikotarpiu patvirtino ir ieškovės atstovas vietos apžiūros metu. Įvertinus aplinkybę, kad Varžytinių aktu ieškovė Statinius, esančius Žemės sklype, įsigijo iš esmės tokios pačios būklės, kokios jie yra šiuo metu, - reikalingus remonto ir/ar rekonstrukcijos, dėl ko ginčo tarp šalių nėra, teismas vertino, jog atsakovės pozicija reikalauti atsakovę įrodyti, jog ji Statinius faktiškai naudoja pagal jų paskirtį, vykdo juose tam tikrą ūkinę veiklą, yra neteisinga ir nesąžininga. Teismas nurodė, jog ieškovė pagrįstai, remdamasi CK 4.37 straipsnio 1 dalimi, teigia, jog ji turi teisę atkurti jai priklausančius Statinius, kurie nėra visiškai sugriuvę, sunaikinti ar sugriauti. Tačiau tam, kad ieškovė šia jos kaip statytojos teise pasinaudotų, jai būtina teisės aktų nustatyta tvarka įgyti teisę į Žemės sklypą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas), dėl kurios vengimo įforminti ieškovė ir kreipėsi su ieškiniu šioje byloje, prašydama teisminės gynybos.

15. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovė jos nuosavybės teise valdomų Statinių, net ir juos suremontavusi ir/ar juos rekonstravusi, negalės panaudoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį. Nors UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“, Ataskaitoje nustatęs, kad Žemės sklypo paskirtis yra kita, kurioje numatyti pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų ir susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo teritorijų naudojimo būdai, o pastatų paskirtis varijuoja tarp administracinės, garažų, sandėliavimo bei gamybos ir pramonės, konstatavo, kad turto vertės nustatymo dieną toks turto panaudojimas neatitinka rinkos poreikių ir neužtikrina geriausio turto panaudojimo, bei siūlė kitus galimus panaudojimo būdus, tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad galimybės naudoti Statinius pagal Nekilnojamojo turto regsitre nurodytą paskirtį nėra. Vertindamas ieškovės siekį tik įsigijus Statinius Varžytiniu aktu įforminti nuomos teisę į Žemės sklypą, nustatytas aplinkybes apie vykdomą Statinių priežiūrą, teismas sprendė, jog neturi pagrindo abejoti ieškovės kaip Statinių savininkės ketinimais realiai jos pasirinktu įstatymo leistinu būdu naudoti Statinius pagal jų paskirtį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) Nacionalinė žemės tarnyba prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apeliantė nurodo, jog teisinis reguliavimas numato, kad teismas savo iniciatyva privalėjo įvertinti ne tik Sutikimo atitikimą imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, bet ir 2016 m. vasario 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-21-(14.49.57.), kuri, remiantis kasacinio teismo praktika, yra sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, tačiau teismas dėl šios sutarties atitikimo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms nepasisakė, todėl neištyrė faktinių aplinkybių, reikšmingų nagrinėjamai bylai ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

16.2. Iškilus ginčui dėl vienašališko sandorio – ieškovė teigė, kad Sutikimas galioja visoje apimtyje, o atsakovės nuomone – jis galioja tik dalyje – Žemės sklypas gali būti išnuomotas tik prie išlikusių pastatų, todėl apeliantės vertinimu, teismui kilo pareiga įvertinti tokio sandorio turinį.

16.3. Apeliantė nurodo, jog teismas šią bylą nagrinėjo tiek pagal ieškinio reikalavimą pakeisti nuomos sutartį, šiek tiek pagal reikalavimą – sudaryti nuomos sutartį, tačiau iš teismo sprendimo turinio, joks bonus pater familia negali suprasti teismo sprendimo pagrįstumo, t. y. ar turėtų būti pakeista nuomos sutartis ar turėtų būti sudaroma nauja sutartis.

16.4. Apeliantė pažymi, kad Sutikime yra nurodyta, kad Sutikimas apima žemės sklypą, reikalingą „nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, nuomos teisę“, kas reiškia, kad nuomos teisė yra perleidžiama tik tiems statiniams, kuriems eksploatuoti yra reikalingas Žemės sklypas, o sunykusiems statiniams, kuriems negali būti išnuomojamas Žemės sklypas, šis Sutikimas nėra taikomas. Teismas visiškai nepasisakė dėl Sutikimo turinio, ir taip pažeidė procesines teisės normas, nes neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių – neatskleidė bylos esmės ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą.

16.5. Apeliantė nurodo, jog teismo cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018, valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta su bankrutavusia įmone, kuri dėl likviduojamos įmonės statuso negali vykdyti ūkinės veiklos ir atitinkamai išsinuomoti valstybinės žemės sklypų, taip pat nebuvo keliamas klausimas dėl nuomos teisės perleidimo sunykus pastatams, kas reiškia, kad faktinės bylų aplinkybės skyrėsi, todėl ši kasacinio teismo byla negali būti taikoma ir teismas negalėjo vadovautis kasacinio teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės nėra tapačios.

16.6. Apeliantės teigimu, Statinių būklė, kuri buvo išduodant Sutikimą 2017 metais ir ieškovei 2019 metais įgyjant Statinius, jau buvo pakitusi. Nurodo, kad dalis Statinių sunyko dėl Statinių savininko netinkamo vykdymo savo pareigos – prižiūrėti Statinius. Taip pat teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad net ir išlikę Statiniai nėra naudojami, o valstybinės žemės nuomos sutarties nebuvimas neužkerta kelio jų naudoti, todėl darytina išvada, kad Statinių savininkas neketina naudoti ir likusių 5 Statinių, t. y. Administracinių pastatų (unikalūs daikto numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), pastato – Gamybinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) bei pastato – Garažo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini).

16.7. Nurodo, jog teismas prieštaravo pats sau dėl Statinių būklės ir jų egzistavimo Žemės sklype. Teismas nurodė, kad vietos apžiūros metu šalių atstovų nurodytos aplinkybės, kad tam tikros ant asfalto dangos esančios betono plokštės ar žemėje matomi išlikę metalo vamzdžiai yra (nėra) šio gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys. Teismas vertino, jog yra reikalingos specialios žinios, tačiau klausimo dėl asmens, turinčio specialių žinių ar Statinių ekspertizės skyrimo nesprendė.

16.8. Apeliantės vertinimu, ji pateikė pakankamai įrodymų, kad 3 pastatai, esantys Žemės sklype, nėra eksploatuojami (tinkami eksploatuoti) pagal jų tiesioginę paskirtį ir šiuose statiniuose (įrenginiuose) negali būti vykdoma konkreti veikla, taip pat buvo įvykęs išvažiuojamasis teismo posėdis, todėl laikė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad trys pastatai, t. y. Sandėliai (unikalus daikto numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei pastatas – Gamybinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), yra sunykę, tačiau teismas, tik priimdamas sprendimą, nurodė, kad dėl pastato sunykimo reikia specialiųjų žinių, kas akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 1 dalį.

16.9. Apeliantė pažymi ir tai, kad nunykus statiniui, buvusio statinio savybės tampa nebepanaudojamos jo naudotojo poreikiams tenkinti, t. y. statinys nenaudojamas pagal jo paskirtį. Tai reiškia, jog ir žemės sklypas nebenaudojamas statinio eksploatacijai. Todėl valstybinės žemės sklypas, kuriame yra nunykęs statinys, negali būti išnuomojamas asmenims be aukciono, nes priešingu atveju būtų pažeistos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos. Nustačius, kad žemės sklypas, suformuotas statinio (įrenginio) eksploatavimui, yra per didelio ploto, išnuomojama tik ta dalis žemės sklypo, kuri yra reikalinga statinio (įrenginio) eksploatavimui.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Investicijų grupė“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

17.1. Ieškovės teigimu, apeliantės minimoje kasacinio teismo byloje buvo nustatytos ir nagrinėtos visiškai kitos faktinės aplinkybės, nei buvo nustatytos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliantės cituotoje byloje buvo pažymėta, jog sklypo ribose formaliai egzistavo du statiniai, pastatas – siurblinė ir sandėlis, kuris faktiškai neegzistavo. Dėl šios aplinkybės, t. y. neeksploatuojamos siurblinės ir statinio kurio fiziškai nėra, teismas konstatavo, kad valstybinės žemės sutartis negalėjo būti sudaryta, t. y. pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Todėl, apeliantės pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas neaktualus, nes nagrinėjamos ir cituojamos civilinės bylos ratio decidendi skiriasi.

17.2. Ieškovė nurodo, jog įsigijusi Pastatus nedelsdama ėmėsi veiksmų, kuriuos pagal faktinę situaciją galėjo atlikti. Tam, kad kiti statiniai būtų naudojami tinkamai ir saugiai, ieškovei reikėjo atlikti atitinkamus remonto, rekonstrukcijos darbus, tačiau ši etapo dalis priklausė nuo apeliantės veiksmų.

17.3. Ieškovės teigimu, teismas neturėjo pagrindo ex officio konstatuoti, jog Sutartis yra niekinė. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantei neišreiškus jokio reikalavimo dėl Sutarties modifikavimo ar pripažinimo negaliojančia, nėra pagrindo jos pripažinti niekine.

17.4. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino vienašalio sandorio reglamentavimą. Ieškovės teigimu, teismas detaliai pasisakė, jog ieškovės pateiktas Sutikimo vertinimas atitinka esama teisinį reglamentavimą ir šiuo klausimu suformuotą kasacinio teismo praktiką. Taip pat, teismas ištyrė ir nustatė, kad byloje nenustatyta aplinkybių leidžiančių šį Sutikimą vertinti kitaip.

17.5. Apeliantė siekdama įrodyti, kad Sutikimo turinys atitinka jo dėstomą poziciją, teikia klaidingus ir iš konteksto išimtus pavienius sakinius. Ieškovė nurodo, jog susipažinus su nuslėptu Sutikimo tekstu, nesunku identifikuoti, kad apeliantė išdavė sutikimą Sutarties perleidimui visa apimtimi, todėl, pateikti apeliantės įrodymai yra ne kas kita, kaip manipuliavimas ir bandymas suklaidinti teismą.

17.6. Teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų – 2019 m. lapkričio 12 d., 2021 m. liepos 28 d. būklės patikrinimo aktų, taip pat vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos, pagrįstai sprendė, kad Statinių, esančių Žemės sklype, būklė, lyginant su būkle, buvusia apeliantei išduodant Sutikimą, iš esmės yra nepasikeitusi. Apeliantė įvertindama Pastatų būklę, kuri faktiškai buvo vienoda ieškovei teikiant prašymą pakeisti Sutarties šalį, išdavė Sutikimą perleisti visą Sklypo plotą ieškovei. Taigi, teismas įvertino visas aplinkybes ir tinkamai nustatė Sutikimo metu esančia Pastatų būklę, o apeliantės argumentai tik įrodo faktą, jog jos neveikimas ir situacijos vilkinimas sukelia žalą ir neigiamus veiksmus.

17.7. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nevertino, jog Pastatai nėra naudojami pagal paskirtį. Nurodo, jog ieškovė turi teisę atkurti jam nuosavybės teise priklausančius Pastatus, o juos atkūrus – naudoti, ką patvirtina tiek teisinis reglamentavimas, tiek naujausia teismų praktika. Vertinant statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – surašyto Patikrinimo akto duomenis, matyti, jog Patikrinimo akte nėra konstatuota, kad kuris nors iš ieškovei priklausančių Pastatų būtų išnykęs bei negalėtų būti atkurtas ir naudojamas ateityje. Visi ieškovės Pastatai yra arba naudojami, arba galės būti naudojami ateityje, po jų rekonstravimo ar kapitalinio remonto. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog teismas nevertino ar netinkamai įvertino Pastatų panaudojimo aplinkybes ir esamus faktus.

17.8. Nors apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018 pateiktais išaiškinimais, kadangi esamo ginčo aplinkybės skiriasi, tačiau kaip matyti tiek apeliantės ginčijamoje kasacinio teismo byloje, tiek teismo išnagrinėtoje byloje tarp ieškovės ir apeliantės, bylų faktinės aplinkybės yra labai panašios. Ieškovė pažymėjo, jog teismas minėta kasacinio teismo praktika pasinaudojo siekiant išaiškinti valstybinės žemės patikėtinio duodamo sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisinę reikšmę Taisyklių 45 punkto (jo redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d.), kontekste. Taigi, ieškovės teigimu, nėra pagrindo laikyti, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018, pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis.

17.9. Ieškovė mano, jog nėra pagrindo aiškinti su byla nesusijusių teisės aiškinimo taisyklių, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai. Ieškovė nemano, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis surašyta klaidingai ar nesuprantamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

21. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini): pastatą-administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 1940 m. statybos, 52 procentų nusidėvėjimo, plane pažymėtas indeksu 1B1p, pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 1940 m. statybos, 70 procentų nusidėvėjimo, plane pažymėtas indeksu 2F1p, pastatą-gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 1990 m. statybos, 42 procentų nusidėvėjimo, plane pažymėtas indeksu 3P1g, pastatą-administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 1940 m. statybos, rekonstruotas 1995 m., 34 procentų nusidėvėjimo, plane pažymėtas indeksu 4B1p, pastatą-gamybinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 1940 m. statybos, rekonstruotas 1995 m., 38 procentų nusidėvėjimo, plane pažymėtas indeksu 5P1p, pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 1940 m. statybos, 70 procentų nusidėvėjimo, plane pažymėtas indeksu 6F1ž, pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 1990 m. statybos, 42 procentų nusidėvėjimo, plane pažymėtas indeksu 7G1g, ir pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra 1990 m. statybos, 25 procentų nusidėvėjimo, plane pažymėtas indeksu 8G1p. Visi šie Statiniai yra baigti statyti, jų 100 procentų baigtumas registruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiuos Statinius ieškovė įsigijo 2019 m. rugpjūčio 7 d. turto varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini) iš bankrutuojančios akcinės bendrovės banko „SNORAS“, kuriame papildomai kaip perduodama ieškovei nurodyta ir 1,0195 ha valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 2016 m. vasario 8 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 49SŽN-21(14.49.57.), nuomos teisė.

24. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta ir tai, kad 1,0195 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 1999 m. birželio 24 d. Savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1164V ir 2003 m. kovo 10 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 1051-01 pagrindu yra registruotas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise. Jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurie nustatyti 2003 m. kovo 10 d. Nekilnojamojo turto registre yra žyma, jog Žemės sklypas yra išnuomotas AB „SNORAS“ 2016 m. vasario 8 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu. Nuomos sutarties terminas nuo 2016 m. vasario 8 d. iki 2052 m. vasario 7 d.

25. Ieškovė, įsigijusi Statinius Varžytinių aktu, 2019 m. rugpjūčio 27 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama išnuomoti ieškovei jos naudojamą 1,0195 ha dydžio Žemės sklypą, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys Statiniai. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad dar iki šio prašymo gavimo atsakovė 2019 m. liepos 8 d. raštu Nr. 49SDŽ-435-(14.49.136.E) kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu vietoje apžiūrėti tuo metu dar BAB banko „SNORAS“ nuosavybės teise valdytus Statinius ir nustatyti, ar jie naudojami pagal jiems nustatytą paskirtį, pateikti išvadas apie Statinių techninę būklę, jų techninę priežiūrą. Tokio vertinimo atlikimą liudija ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-301-(14.49.140), kuriame nurodyta, kad patikrinimu metu, dalyvaujant BAB banko „SNORAS“ atstovui, be kita ko, nustatyta, kad Žemės sklypas šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje dalyse aptvertas mūrine tvora, vakarinėje dalyje sugriuvęs statinys (likusios keletas atraminių sienų), šiaurės vakarinėje dalyje stovi statinys be langų, durų, dalinai be stogo čerpių, šiaurės rytų dalyje stovi angaras, kuriame sukrautos atliekos, statinys be durų ir langų, centrinėje žemės sklypo dalyje stovi administracinis statinys, be langų, durų, viduje šiukšlės, rytinėje dalyje stovi statinys be langų, durų, dalinai be čerpių, visame Žemės sklype sukrautos atliekos, pavienės automobilių padangos, Žemės sklype neužfiksuota jokia veikla.

26. Pirmąjį Statinių patikrinimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris atliko 2019 m. lapkričio 12 d., surašydamas statinio(ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 357-187/19(2.9.2.8-BŪS) (toliau – Aktas1). Akte1 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris nurodė, kad teritorija, kurioje yra Statiniai, aptverta, pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami pagal jiems nustatytą paskirtį, atlikus kapitalinį remontą, o pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami juos atstačius. Akte1 taip pat nurodyta, kad dalies pastatų sienos aptrauktos apsaugine plėvele, statinių techninės priežiūros žurnalai pildomi, kasmetinės apžiūros vykdomos (pateikta 2019 m. rugsėjo mėn. apžiūra).

27. 2021 m. gegužės 5 d. ieškovė pateikė pakartotinį prašymą Nacionalinei žemės tarnybai, prašydama ne aukciono tvarka išnuomoti ieškovei 1,0195 ha ploto Žemės sklypą, kuris reikalingas jai priklausančių Statinių valdymui ir naudojimui. Šį prašymą ieškovė grindė, be kita ko, tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. birželio 12 d. sutikimu Nr. 49ST-292(14.49.5.) sutiko, kad BAB bankas „SNORAS“ perleistų nuomos teisę pagal su šia bendrove 2016 m. vasario 8 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-21-(14.49.57.). Reaguodama į šį ieškovės prašymą, Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. gegužės 31 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu vietoje apžiūrėti Statinius, juos apžiūrėjus nustatyti, ar jie naudojami (gali būti naudojami) pagal paskirtį, padaryti išvadas apie Statinių techninę būklę, jų techninę priežiūrą, kt.

28. 2021 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris surašė statinio(ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-642/21(2.9.2.8E-BŪS) (toliau – Aktas2). Akte2 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris konstatavo, kad teritorija, kurioje yra Statiniai, yra aptverta, prižiūrima, pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas, pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami atlikus remonto darbus, o pastatas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas-gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami juos atstačius. Akte2 taip pat nurodyta, kad pastatuose inžinerinės sistemos išmontuotos, pastatai užsandarinti, prižiūrimi, remontuojami, jie atitinka paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre, statinių techninės priežiūros žurnalai pildomi, nuolatinių stebėjimų ir reikalavimų defektų šalinimui įrašai yra, apžiūros vykdomos.

29. 2021 m. lapkričio 26 d. raštu Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsakymą ieškovei į jos 2021 m. gegužės 6 d. prašymą, kuriuo pareikalavo ieškovę pateikti papildomus duomenis: žemės sklypo planą, parengtą pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas, ir ne senesnius kaip vienerių metų statinio nusidėvėjimo duomenis, kaip tai nustatyta Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 34.6 punkte. Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad gavusi visus Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus, ji atliks faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. įvertins ar valstybinės žemės sklype esantys Statiniai ir (ar) įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, ar valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 3 ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto, o tuomet galės priimti sprendimą dėl Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo.

30. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė, nurodydama, jog ji yra valstybinės žemės – Žemės sklypo, kuriame stovi jai priklausantys Statiniai, naudotoja (faktinė nuomininkė), prašo apginti jos teisę sudaryti (įforminti) Žemės sklypo nuomos sutartį, kurią, ieškovės teigimu, pažeidė atsakovė atsisakydama tokią sutartį sudaryti (įforminti). Atsakovės pareigą sudaryti (įforminti) Žemės sklypo nuomos sutartį ieškovė grindžia tuo, kad ieškovei įsigyjant Statinius Varžytinių aktu atsakovė buvo išdavusi sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę.

Dėl teisės valstybinės žemės nuomos sutarties teisėtumo

31. Apeliantė nurodo, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti Sutartį niekine ex officio, t. y. savo iniciatyva. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, tik išsprendęs klausimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties atitikimo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms ir pripažinęs šią sutartį sudaryta teisėtai, galėjo kvestionuoti ieškovei išduotą sutikimą ir jo pagrindu ieškovei suteiktas teises išsinuomoti sklypą, todėl pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė faktinių aplinkybių, reikšmingų nagrinėjamai bylai ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

32. Nors apeliantė grįsdama savo argumentus remiasi kasacinio teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės minimoje kasacinio teismo byloje buvo nustatytos ir nagrinėtos kitos faktinės aplinkybės, nei buvo nustatytos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliantės nurodytoje byloje buvo pažymėta, jog sklypo ribose formaliai egzistavo du statiniai, pastatas – siurblinė ir sandėlis, kuris faktiškai neegzistavo, todėl teismas konstatavo, kad valstybinės žemės sutartis negalėjo būti sudaryta, t. y. pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Taip pat apeliantės nurodomos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės skiriasi, nes priešingai nei nurodytoje apeliantės minėtoje byloje, šioje byloje ieškovė atliko visus būtinus veiksmus Pastatams išsaugoti; ieškovė pagal esamas galimybes Pastatuose vykdė veiklą; Nacionalinė žemės tarnyba yra išdavusi sutikimą perleisti viso žemės sklypo ploto nuomos teisę; ginčo sklypas buvo perleistas nebankrutuojančiam subjektui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas nėra aktualus, nes nagrinėjamos ir cituojamos civilinės bylos skiriasi.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 62 punktą).

34. Pažymėtina, jog teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad susiklosčius situacijai, kada savininkas negali valstybinėje žemėje esančių statinių naudoti pagal paskirtį dėl statinių būklės pablogėjimo, ypač jeigu tokia situacija susiklosto dėl veiksnių, kurie nepriklauso nuo savininko valios, įtakos, jis neturi (netenka) teisės naudoti valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, jeigu pagal galiojančius teisės aktus tokių statinių savininkas turi teisę atkurti statinius ir šią teisę jis įgyvendina tinkamai, per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-823/2022).

35. Bylos duomenimis nustatyta, jog Varžytynių akto pagrindu ieškovės nuosavybės teisės į Pastatus Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2019 m. rugpjūčio 16 d. Ieškovė, nepraleisdama Sutikime nurodyto vieno mėnesio termino, apeliantei 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą išnuomoti Sklypą. Ilgą laiką negaudama atsakymo dėl Sklypo nuomos, ieškovė 2021 m. gegužės 5 d. prašymu kreipėsi į apeliantę, pakartotinai prašydama spręsti Sklypo nuomos klausimą. 2021 m. birželio 1 d. ieškovė gavo apeliantės raštą, kuriuo apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašė vietoje apžiūrėti ieškovės nuosavybės teise valdomus Pastatus, įvertinti ar jie naudojami. Ieškovė negaudama atsakymo iš apeliantės dėl Sklypo nuomos, 2021 m. spalio 7 d. pateikė dar vieną raštą raginant išnuomoti Sklypą. 2021 m. lapkričio 26 d. ieškovė gavo apeliantės Sprendimą, kuriuo atsisakė ieškovei išnuomoti visą – 1,0195 ha ploto – Sklypą.

36. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kasacinis teismas suformulavo aiškią teisės taikymo taisyklę – valstybinės žemės nuomotojas negali apriboti sklype esančių statinių savininko veiklos siekiant tinkamai valdyti, naudoti ir disponuoti jo valdomais statiniais, taip pat juos išlaikyti gerinant jų būklę ir/arba atkuriant šiuos statinius, jeigu jie yra sunykę. Bylos duomenimis nustatyta, jog teritorija, kurioje yra Pastatai, aptverta ir prižiūrima; garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas; administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami atlikus remonto darbus; sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami atstačius šiuos pastatus. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovė, įsigijusi Statinius, iš karto ėmėsi juos prižiūrėti ir pagal galimybes naudoti. Akte1, Akte2 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris konstatavo, kad Statiniai yra prižiūrimi, užsandarinti, statinių techninės priežiūros žurnalai pildomi, nuolatinių stebėjimų ir reikalavimų defektų šalinimui įrašai yra. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Akte2 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris taip pat konstatavo, kad vienas iš statinių – pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas, laikomi įmonės daiktai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ėmėsi visų būtinų veiksmų siekdama realizuoti savo, kaip Pastatų savininkės teises. Tam, kad kiti statiniai būtų naudojami tinkamai ir saugiai, ieškovei reikėjo atlikti atitinkamus remonto, rekonstrukcijos darbus, tačiau tai priklausė nuo apeliantės veiksmų. Kadangi tam, kad ieškovė galėtų pasinaudoti savo kaip statytojo teise, jai būtina teisės aktų nustatyta tvarka įgyti teisę į Sklypą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

37. Apeliantė nurodo, pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti Sutartį niekine ex officio, t. y. savo iniciatyva.

38. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tam, kad atsirastų teisė nuomoti valstybinės žemės sklypą, nepakanka žemės sklype nuosavybės teise turėti statinių ar įrenginių, būtina sąlyga yra šių statinių ir įrenginių eksploatavimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kuriam reikalinga žemė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

39. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-640-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktą negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015, 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018).

41. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės įgyti Statiniai, esantys Žemės sklype, nėra inžineriniai tinklai ar laikinieji statiniai, o Nekilnojamojo turto registre jie yra registruoti kaip savarankiški pastatai – administraciniai, gamybiniai pastatai, sandėliai, garažai, kiekvieno iš Statinių paskirtis – administarcinė, gamybos, pramonės, sandėliavimo, garažų, yra aiškiai apibrėžta. Šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo teigti, jog valstybinė žemės nuomos sutartis yra akivaizdžiai niekinė, nėra. Pažymėtina, jog apeliantė byloje nereiškė reikalavimo dėl Sutarties modifikavimo ar pripažinimo negaliojančia, todėl nėra pagrindo jos pripažinti niekine. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, jog apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog Sutartis yra niekinė ir naikintina, būtų pažeistos bendrojo įrodinėjimo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti minėtą sutartį niekine ex officio. Be to, nesant byloje pareikšto kurios nors iš šalių reikalavimo pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pagrindo pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Taigi, apeliantės argumentai, jog Sutartis turėjo būti pripažinta niekine bei tai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė faktinių aplinkybių yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl apeliantės vienašalio sandorio (sutikimo) perleisti nuomos teisę ieškovei

42. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino vienašalio sandorio reglamentavimą bei netinkamai įvertino Sutikimo turinį, pritaikė teisės aktus, todėl nepagrįstai sprendė, jog Sutikimu gali būti perleistas visas Sklypo plotas.

43. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis).

44. Bylos duomenimis nustatyta, jog remdamasi Taisyklių 45 punktu, atsakovė, ieškovei įsigyjant Žemės sklype stovinčius Statinius iš BAB banko „SNORAS“, kuriam teisė į Statiniams eksploatuoti reikalingą Žemės sklypą buvo suteikta 2016 m. vasario 8 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-21-(14.49.57.), buvo davusi sutikimą perleisti valstybinės žemės nuomos teisę pagal minėtą Sutartį į visą 1 0195 kv. m ploto Žemės sklypą. Šiuo Sutikimu kaip vienašaliu sandoriu atsakovė sukūrė teisines pasekmes: sudarė sąlygas perleisti BAB banko „SNORAS“ nuomininko teises, kylančias iš Nuomos sutarties (Sutarties), ieškovei, o BAB bankui „SNORAS“ perleidus šias teises ir pareigas ieškovei kartu su Statiniais, ieškovė tapo Nuomos sutarties šalimi-nuomininke. Taigi, įvykus keliems tarpusavyje susijusiems juridiniams faktams, tarp ieškovės ir atsakovės atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai. Pažymėtina, jog Sutikimas ir Varžytynių aktas, kurių pagrindu ieškovė tapo Sklypo nuomininke, yra galiojantys ir nenuginčyti sandoriai. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino vienašalio sandorio reglamentavimą, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutikdama su apeliantės argumentais pažymi, jog toks vienašalio teisinio reglamentavimo aiškinimas atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018 24 punktas).

45. Apeliantė nurodo, jog iškilus ginčui dėl vienašališko sandorio – ieškovė teigė, kad Sutikimas galioja visoje apimtyje, o atsakovės nuomone - jis galioja tik dalyje – Žemės sklypas gali būti išnuomotas tik prie išlikusių pastatų, todėl apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismui kilo pareiga įvertinti tokio sandorio turinį. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nustatė, kad byloje nenustatyta aplinkybių leidžiančių šį Sutikimą vertinti kitaip. Taip pat pirmosios instancijos teismas išanalizavo įvykių seką vykusią po Sutikimo išdavimo, t. y. apeliantė sudarė sąlygas perleisti BAB banko „SNORAS“ nuomininko teises, kylančias iš nuomos Sutarties, ieškovei (išdavė Sutikima); BAB bankui „SNORAS“ perleidus šias teises ir pareigas ieškovei kartu su Pastatais, ieškovė tapo Nuomos sutarties šalimi – nuomininke (nepraleisdama termino kreipėsi į apeliantę dėl Sutarties pakeitimo). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino šio Sandorio teisėtumo faktą, kasacinio teismo praktiką, faktinių aplinkybių visumą, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatavo, kad įvykus keliems tarpusavyje susijusiems juridiniams faktams, tarp ieškovės ir apeliantės atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai.

46. Nors apeliantė nurodo, jog Sutikimu nuomos teisė yra perleidžiama tik tiems statiniams, kuriems eksploatuoti yra reikalingas Žemės sklypas, o sunykusiems statiniams, kuriems negali būti išnuomojamas Žemės sklypas, šis Sutikimas nėra taikomas, tačiau iš byloje pateikto Sutikimo turinio matyti, kad apeliantė išdavė Sutikima Sutarties perleidimui visa apimti, t. y. Sutikimu nuomos teisė buvo perleista visam ginčo Žemes sklypui. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

47. Teisėjų kolegija sutikdama su ieškovės argumentais taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju minėtas Sklypo ploto vertinimas apskritai nėra reikalingas, kadangi nuomotino Sklypo ploto klausimą atsakovė jau yra išsprendusi savo vienašaliu sandoriu – Sutikimu, kuriame nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas sutinka, kad BAB bankas „SNORAS“ perleistų 10195 kv. m ploto Sklypo, išnuomoto pagal Sutartį, reikalingo nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, nuomos teisę. Remiantis atsakovės išduotu Sutikimu, Varžytynių akte buvo nurodyta, jog ieškovei, be kita ko, yra perleidžiama 1,0195 ha ploto Sklypo, išnuomoto pagal Sutartį, nuomos teisė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, tai visiškai atitinka CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas – perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-611/2016 15 p., 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017 26 p., 2018 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018 65 p.).

48. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl Sutikimo turinio, ir taip pažeidė procesines teisės normas, nes neištyrė ir nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).

49. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nepaisant to, kad ieškovę ir atsakovę saistę valstybinės žemės sklypo nuomos teisiniai santykiai nebuvo įforminti (pakeičiant Nuomos sutartį - joje kaip Žemės sklypo nuomininkę įrašant ieškovę), jie tarp šalių susiformavo, taip pat tai, kad atsakovė šioje byloje nereiškė materialinio teisinio reikalavimo dėl jos išduoto Sutikimo pripažinimo negaliojančiu, tokį reikalavimą grįsdama konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, konstatuoti akivaizdų tokio Sutikimo prieštaravimą imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ex officio nėra pagrindo.

Dėl sklype esančių pastatų būklės

50. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Pastatų būklę, dėl ko nepagrįstai traktuota, kad statiniams naudoti reikalingas visas Sklypas.

51. Apeliantė nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 28 d. patikrinimo aktas Nr. A357-642/21(2.9.2.8E-BŪS) patvirtino, kad po 2019 m. lapkričio 12 d. atlikto patikrinimo situacija, kai buvo tikrinama Statinių būklė, pakito, t. y. 2019 m. lapkričio 12 d. buvo nustatyta, kad du pastatai, t. y. pastatas- sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gali būti naudojami juos atstačius, o 2021 m. liepos 28 d. atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad jau trys statiniai, t. y. pastatai - sandėliai (unikalus daikto numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) bei pastatas – Gamybinis pastatas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), gali būti naudojami (pagal paskirtį) juos atstačius, tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nurodė, jog faktinė Statinių būklė, kuri buvo vertinta atsakovės išduodant Sutikimą, iki šiol yra iš esmės nepasikeitusi.

52. Pažymėtina, jog byloje pateikti Aktai1, Aktas2, tiek kiti rašytiniai įrodymai, tiek vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės, darytos fotonuotraukos, patvirtina, kad iš apeliantės paminėtų trijų Statinių (kurie gali būti naudojami (pagal paskirtį) juos atstačius) vizualiai Žemės sklype nematyti tik pastato-gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir yra sugriuvęs, jo sienų (plytų mūrų) fragmentai stovi. Pastatas-sandėlis, unkalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir yra išnykęs, ant žemės paviršiaus yra likę stovėti pastato pamatai ir/ar jų dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis tiek šie, tiek kiti ieškovei priklausantys Statiniai nėra išnykę (išregistruoti kaip daiktai), ieškovės turima nuosavybės teisė į juos iki šiol nėra taip pat panaikinta (išregistruota) (CK 4.262 straipsnis).

53. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas prieštaravo pats sau dėl Statinių būklės ir jų egzistavimo Žemės sklype ir vertindamas ar Statiniai nėra išnykę, reikalingos speliacilios žinios, tačiau Statinių ekspertizės skyrimo klausimo nesprendė.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigdama, jog Statiniai Žemės sklype nėra faktiškai sunykę, pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, kuriuos teismas įvertinęs, sprendė, jog jų pakanka patvirtinti ieškovės teiginius. Be to, kaip jau buvo minėta, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovei priklausantys Statiniai nėra išnykę (išregistruoti kaip daiktai). Tuo tarpu, atsakovė teigdama, jog Pastatai yra išnykę, šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė, turėdama teisę pateikti ieškovės teiginius paneigiančius įrodymus apie Pastatų faktinę būklę galėjo pirmosios instancijos teismo prašyti ekspertizės, tačiau tokia teise nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš statinio savininko nuosavybės įgyvendinimo būdų yra teisė atkurti statinį, kuris nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar sugriautas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 44 p).

56. Sprendžiant klausimą ar ieškovei priklausantys Pastatai yra išnykę, yra svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę statinių sunaikinimo ar nugriovimo faktui nustatyti: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 44 p., 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 43 p.)

57. Taip pat kasacinis teismas, aiškindamas Statybos įstatymo ir poįstatyminių statybą reglamentuojančių teisės aktų normas, yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jei statinys nėra visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jis gali būti visiškai ar iš dalies atkurtas dviem būdais (dviem statybos rūšimis): 1) rekonstrukcija; 2) kapitaliniu remontu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 43 p., 2020-05-04 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 44 p). Spręsdamas dėl teisinių prielaidų prie statinio formuoti (tuo pačiu – be aukciono parduoti ar išnuomoti) valstybinės žemės sklypą, kasacinis teismas pažymėjęs, jog galima daryti išvadą, kad tokių prielaidų nėra, tik nustačius, kad statiniai yra išnykę ir nenaudojami bei negali būti naudojami ateityje pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, negali būti atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2020 46 p.).

58. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, siekdamas įvertinti Pastatų būklę Sutikimo išdavimo metu vadovavosi ne vien 2021 m. liepos 28 d. patikrinimo metu nustatyta informacija. Pažymėtina, jog byloje duomenų, patvirtinančių kokia buvo Statinių, esančių Sklype, būklė formuojant Sklypą, reikalingą jiems eksploatuoti, nėra. Byloje taip pat duomenų, patvirtinančių, kokia buvo Statinių, esančių Sklype, būklė apeliantei sudarant Sutartį su BAB banku „SNORAS“, nėra. Pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų duomenų, t. y. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2017 m. spalio 20 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. A-17-10-20-ATS58, galėjo nuspręsti ir identifikuoti, kokia buvo Statinių būklė apeliantei išduodant Sutikimą BAB bankui „SNORAS“ perleisti valstybinės žemės nuomos teisę į visą Sklypą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš byloje surinktų rašytinių įrodymų – 2019 m. lapkričio 12 d., 2021 m. liepos 28 d. būklės patikrinimo aktų, taip pat vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos, pagrįstai sprendė, kad Statinių, esančių Žemės sklype, būklė, lyginant su būkle, buvusia apeliantui išduodant Sutikimą, iš esmės yra nepasikeitusi.

59. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad net ir išlikę Statiniai nėra naudojami, o valstybinės žemės nuomos sutarties nebuvimas neužkerta kelio jų naudoti, todėl Statinių savininkas neketina naudoti ir likusių 5 Statinių, t. y. Administracinių pastatų (unikalūs daikto numeriai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), pastato – Gamybinio pastato, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini)) bei pastato – Garažo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini).

60. Iš byloje pateikto statinių naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – surašyto Patikrinimo akto duomenų matyti, jog Patikrinimo akte nėra konstatuota, kad kuris nors iš ieškovei priklausančių Pastatų būtų išnykę bei negalėtų būti atkurti ir naudojami ateityje. Šiuo atveju priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenimis nustatyta, jog visi ieškovės Pastatai yra arba naudojami, arba galės būti naudojami ateityje, po jų rekonstravimo ar kapitalinio remonto. Nors apeliantė nurodo, jog dalis Statinių sunyko dėl Statinių savininko netinkamo vykdymo savo pareigos – prižiūrėti Statinius, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

61. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Atsižvelgiant į tai ir remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, ieškovei priklausančių Pastatų rekonstravimo ir/ar kapitalinio remonto darbai Sklype būtų galimi tik tuo atveju, jei ieškovė būtų Sklypo savininkė ar nuomininkė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog žemės nuomos teisė suteikiama būtent tuo tikslu, kad statinius būtų galima eksploatuoti pagal jų paskirtį, tačiau šiuo atveju pati apeliantė savo Sprendimu tam užkerta kelią. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad net ir išlikę Statiniai nėra naudojami bei tai, kad Statinių savininkas neketina naudoti ir likusių 5 Statinių yra visiškai nepagrįsti, todėl taip pat atmestini.

62. Nors apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, jog Pastatai nėra naudojami pagal paskirtį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovė turi teisę atkurti jai nuosavybės teise priklausančius Pastatus, o juos atkūrus – naudoti, ką patvirtina aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, įsigijusi Statinius, iš karto ėmėsi juos prižiūrėti ir pagal galimybes naudoti. Akte1, Akte2 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris konstatavo, kad Statiniai yra prižiūrimi, užsandarinti, statinių techninės priežiūros žurnalai pildomi, nuolatinių stebėjimų ir reikalavimų defektų šalinimui įrašai yra. Akte2 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyris konstatavo, kad vienas iš statinių – pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra naudojamas, laikomi įmonės daiktai. Įvertinus aplinkybę, kad Varžytinių aktu ieškovė Statinius, esančius Žemės sklype, įsigijo iš esmės tokios pačios būklės, kokios jie yra šiuo metu, - reikalingus remonto ir/ar rekonstrukcijos, dėl ko ginčo tarp šalių nėra, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalauti ieškovę įrodyti, jog ji Statinius faktiškai naudoja pagal jų paskirtį, vykdo juose tam tikrą ūkinę veiklą, yra neteisinga ir nesąžininga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ar netinkamai įvertino Pastatų panaudojimo aplinkybes ir esamus faktus yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime cituojamos kasacinio teismo praktikos ir kitų apeliantės argumentų

63. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018 pateiktais išaiškinimais, nes esamo ginčo aplinkybės skiriasi, t. y. valstybinės žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta su bankrutavusia įmone; nebuvo keliamas klausimas dėl nuomos teisės perleidimo sunykus pastatams. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokais apeliantės argumentais pažymi, jog minimoje kasacinėje byloje teismas sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą ir teismo pareigos ex officio pripažinti valstybės patikėtinio sutikimo dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties kaip niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą, aiškinimo ir taikymo. Minėtoje kasacinėje byloje, ieškovė nurodė, kad pagal patvirtintą detalųjį planą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 9255 kv. m ploto žemės sklypas, nuomos sutartimi atsakovės buvo išnuomotas BUAB „Domus Altera“. Gavusi atsakovės sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę, BUAB „Domus Altera“ pardavė ieškovei visus žemės sklype esančius statinius ir žemės sklypo nuomos teisę. Perėmusi nuosavybės teises, ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nuomininko pakeitimo, juo nurodant ieškovę. Atsakovė atsisakė pakeisti nuomos sutarties šalį ir pareikalavo, kad ieškovė pagrįstų nuomojamos žemės ploto poreikį. Ieškovė apskundė šį sprendimą. Minėtoje teismo išnagrinėtoje byloje ieškovas būdamas valstybinės žemės sklypo, kuriame stovi jam priklausantys statiniai, naudotojas, prašė apginti jo teisę sudaryti (įforminti) žemės sklypo nuomos sutartį, kurią, apeliantas atsisakė sudaryti (įforminti). Ieškovui įsigyjant statinius varžytinių aktu apeliantas buvo išdavęs sutikimą perleisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisę. Apeliantas atsisakydamas pakeisti nuomos sutarties šalį pareikalavo, kad Ieškovas pagrįstų nuomojamos žemės ploto poreikį. Taigi, tiek apeliantės ginčijamoje kasacinio teismo byloje, tiek pirmosios instancijos teismo išnagrinėtoje byloje tarp ieškovės ir apeliantės, bylų faktinės aplinkybės yra panašios.

64. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, minėta kasacinio teismo praktika pasinaudojo siekiant išaiškinti valstybinės žemės patikėtinio duodamo sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisinę reikšmę Taisyklių 45 punkto (jo redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d.) kontekste. Šiuo atveju abiejų bylų aplinkybės yra analogiškos, t. y. Taisyklių 45 p. redakcijos galiojimo laikas; išduotas sutikimas perleisti sklypo nuomos teisę; institucijos atsisakymas perleisti sutartį dėl neva dalies nenaudojamo/nereikalingo naudoti sklypo; sutikimo vertinimas kaip vienašalio sandorio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju priešingai nei nurodo apeliantė, nėra pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075/2018, pateiktomis teisės aiškinimo taisyklėmis.

65. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą nagrinėjo tiek pagal ieškinio reikalavimą pakeisti nuomos sutartį, tiek pagal reikalavimą – sudaryti nuomos sutartį, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, joks bonus pater familia negali suprasti teismo sprendimo pagrįstumo, t. y. ar turėtų būti pakeista nuomos sutartis ar turėtų būti sudaroma nauja sutartis. Teisėjų kolegija nesutikdama su tokais apeliantės argumentais pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertindamas visas aplinkybes, pateiktus įrodymus, nurodytus šalių argumentus, įpareigojo atsakovę pakeisti 2016 m. vasario 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-21-(14.49.57.), joje kaip valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininką įrašant ieškovę. Taigi, šiuo atveju yra akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ieškinio reikalavimą pakeisti nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis surašyta klaidingai ar nesuprantamai ir tai, kad galimai neaišku, kokius ieškovės ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas nagrinėjimo yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

66. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

67. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

68. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

69. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau pažymėtina, jog ieškovė įrodymų, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei nesprendžiamas.

70. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

71. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė