Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Linos Muchtarovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-329-959/2014 pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būreliui dėl juridinio asmens valdymo organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantas nurodo, kad teismas nesilaikė CPK 270 str. reikalavimų, keliamų aprašomajai ir motyvuojamai teismo sprendimo daliai, nes teismas sprendime neišdėstė visumos teisme ištirtų įrodymų ir kiekvieno jų vertinimo, teismo sprendime padarytos nuorodos į dokumentus, kuriuose įforminti ginčijami sprendimai, ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus apie nario mokesčio sumokėjimą ir susirgimą, neatskleidė teisme ištirtų įrodymų viseto, sprendime neišdėstė visų ištirtų įrodymų (tiek rašytinių, tiek proceso dalyvių bei liudytojų, kurių teisme buvo apklausti aštuoni (A. V., A. P., V. S., S. V., Ž. B., A. D., A. Č., A. U.) parodymų, teismas neįvertino įrodymų viseto, neišdėstė motyvų, kuriais įrodymais remiasi ir / ar nesiremia. Mano, kad dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra daugiau deklaratyvių teiginių rinkinys, nei byloje ištirtų įrodymų vertinimas, ir tai pripažintina jo absoliutaus negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).Taip pat nurodo, kad medžiotojų būrelio valdybos nutarimas dėl narystės būrelyje sustabdymo neturi jokios teisinės galios, kol jis nepatvirtintas visuotiniame susirinkime, teisinės galios neturintis nutarimas negali sukelti ir nesukėlė ieškovui jokių teisinių pasekmių, teisinės galios neturintis nutarimas negali būti vertinamas protingumo ir sąžiningumo principų prasme. Teigia, kad narystės būrelyje sustabdymas yra išimtinė būrelio visuotinio susirinkimo kompetencija, todėl tik visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimas dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo sukelia teisines pasekmes ir gali būti nagrinėjimo objektu civilinėje byloje.Pažymi, kad jei teismas pripažino, jog būrelio valdybos nutarimai skundžiami CK 2.82 str. 4 d. pagrindu, turėjo būti taikoma ieškinio senatis, nes tokie ieškiniai pareiškiami per tris mėnesius.Mano, kad sprendžiant dėl visuomeninio poveikio priemonės – narystės būrelyje sustabdymo – taikymo ieškovui A. Č. nebuvo padaryta tokių procedūrinių pažeidimų, kurie būtų esminiai ir lėmę ieškovo teisių pažeidimą. Medžiotojų būrelis yra asociacija ir jo vidinė veikla negali būti griežtai biurokratizuota. A. Č. buvo informuotas apie 2013-03-16 visuotinį susirinkimą ir jame svarstomus klausimus, dalyvavo susirinkime ir pasisakė svarstomu klausimu, A. Č. nepasisakė, kad jam svarstomas klausimas būtų neaiškus, nepateikė jokių prašymų dėl papildomų duomenų rinkimo, aktyviai išsakė savo poziciją dėl svarstomo klausimo neteisėtumo. Todėl laikytina, kad ieškovo teisė žinoti apie svarstomąjį liečiantį klausimą ir išsakyti savo poziciją nebuvo pažeista. Mano, kad teismas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo paneigti absoliučios būrelio narių daugumos valią.Nurodo, kad nors teismas skundžiamu sprendimu negaliojančiu pripažino 2013‑03‑16 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, motyvuodamas tuo, kad visuotinis narių susirinkimas priėmė sprendimą darbotvarkėje nenumatytu klausimu, šis nutarimas yra organizacinio pobūdžio pavedimas valdybai, tai nėra nei svarstymas nei sprendimas Įstatų 5.4 p. prasme, jis jokių teisinių pasekmių ieškovui nesukėlė, todėl net negalėjo būti skundžiamas teismui.Dėl pritaikytos poveikio priemonės materialiųjų pagrindų apeliantas nurodo, kad eilę metų trukę būrelio įstatams, tikslams ir principams prieštaraujantys A. Č. veiksmai kėlė būrelio narių tarpe pagrįstą pasipiktinimą ir buvo pagrindas spręsti dėl visuomeninio poveikio priemonės jam taikymo, ir tai atsakovas atliko laikydamasis įstatuose numatytos tvarkos. Apeliantas taip pat nurodo, kad liudytojas A. Č. teismui patvirtino, kad apie visus būrelio renginius informuodavo A. Č.. A. Č. buvo informuotas ir apie 2012-03-24 visuotinį narių susirinkimą, kuriame buvo nustatyta nario mokesčio mokėjimo tvarka ir terminai. Mano, kad visiškas A. Č. nusišalinimas nuo bet kokios būrelio veiklos 2009-2013 metais yra pagrindas pripažinti jį pažeidus Įstatus ir ieškovo liga 2011 m. rudenį – 2012 m. pavasarį to nepateisina. Be to, kadangi dėl 2009-12-12 vykusios medžioklės metu grubaus pažeidimo atskirai A. Č. nebuvo taikytos poveikio priemonės, jis pagrįstai nurodytas kaip vienas A. Č. padarytų Įstatų pažeidimų taikant jam poveikio priemonę 2013-03-16 visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinėje instancijoje sprendžiami ieškovo A. Č. narystės (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje sustabdymo ir 2013-03-16 būrelio visuotinio narių susirinkimo nutarimo, kuriuo būrelio valdybai pavesta apibendrinti turimą ir esant būtinumui surinkti papildomą medžiagą apie A. Č. veiksmais padarytus būrelio įstatų pažeidimus bei priimti motyvuotą nutarimą dėl A. Č. pašalinimo iš Medžiotojų būrelio narių arba visuomeninio poveikio priemonės panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, kad byla išnagrinėta išsamiai įvertinus visus byloje surinktus įrodymus; pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų reikalavimų: sprendimo išvados atitinka byloje surinktus įrodymus, sprendimo motyvai pakankamai išsamūs ir aiškūs, todėl teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais bei išvadomis ir neturi pagrindo šioje nutartyje jų kartoti iš naujo. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad CPK 270 straipsnio 4 dalyje reglamentuota teismo pareiga glausta forma išdėstyti motyvuojamąją sprendimo dalį, apimančią faktinį ir teisinį teismo padarytų išvadų pagrindimą ir pritaria ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktiems argumentams, kad teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Dėl nurodytų aplinkybių negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad skundžiamas Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimas surašytas nesilaikant CPK 270 straipsnio reikalavimų, keliamų aprašomajai ir motyvuojamai teismo sprendimo daliai, dėl ko sprendimo formos ir turinio trūkumai, vadovaujantis CPK 329 str. 2 d. 4 p. nuostatomis, pripažintini absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Be to, teisėjų kolegija, apeliacinėje instancijoje ištyrusi ir įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad šios bylos kontekste aktuali ir CPK 328 straipsnio nuostata, draudžianti naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą formaliais pagrindais, juo labiau, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai, kurių analizės pasigedo apeliantas, teismo vertinimu, buvo neinformatyvūs, prieštaringi ir visiškai nepagrindė atsakovo pozicijos.

Atsakovas neigia ieškovo teisę kreiptis į teismą ginčijant medžiotojų būrelio valdybos nutarimų ir teigia, kad medžiotojų būrelio valdybos nutarimas dėl narystės būrelyje sustabdymo neturi jokios teisinės galios, kol jis nepatvirtintas visuotiniame susirinkime. Negalima sutikti su skundo argumentais, kad skundžiami nutarimai nesukėlė ieškovui teisinių padarinių, nes byloje nustatyta, kad skundžiamą 2012-08-14 būrelio valdybos sprendimą dėl ieškovo A. Č. narystės (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje sustabdymo būrelio valdyba pradėjo vykdyti nuo jo priėmimo dienos, t. y. nuo 2012-08-14, uždrausdama A. Č. medžioti, atsisakydama teikti susipažinti medžiotojų būrelio dokumentus, nepriimdama nario mokesčio. Tai patvirtina atsakovo atsiliepime į patikslintą ieškinį pateikti argumentai (2 t., 11-16 b. l.), (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio atstovo advokato V. F. paaiškinimai 2013 m. birželio16-28 teismo posėdyje (2 t., 22–23 b. l.), taip pat būrelio pirmininko E. P. atsakymo į A. Č. 2013 m. vasario 21 d. prašymą pateikti dokumentus apie juridinio asmens veiklą turinys (1 t., 89 b. l. ). Minėti rašto turinys visiškai paneigia apelianto argumentus, kad teismine tvarka ginčijami medžiotojų būrelio nutarimai nesukėlė ieškovui jokių teisinių pasekmių. Pvz., teiginys: „Mūsų supratimu narystės sustabdymas reiškia, kad, norėdamas būti lojalus būreliui, Jūs išsaugote įstatuose numatytas pareigas, tačiau kai kurių Jūsų teisių įgyvendinimas yra stabdomas. Manome, kad būrelio Įstatų 4.6.6. punktas Jūsų atžvilgiu taikytinas tik dalinai, t. y. Jūs turite teisę susipažinti tik su tais dokumentais, kurie liečia ginčo, nagrinėjamos civilinės bylos rėmuose, esmę.“ (1 t., 89 b. l.). Faktą, kad ieškovui skundžiamai valdybos nutarimais nuo 2012-08-15 buvo sustabdyta teisė medžioti, patvirtina 2014 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų S. V., A. P., V. S., A. D., Ž. B., A. V. ir A. U. parodymai. Liudytojai skirtingai suprato ir vertino skundžiamus valdybos sprendimus, – A. P. aiškino supratęs, kad teisė medžioti A. Č. buvo sustabdyta 1–2 mėn. laikui, iki bus išsiaiškintos visos aplinkybės; V. S., A. V. – iki sumokės ieškovas nario mokestį, liudytojas A. U. teigė, kad terminas nebuvo svarstomas, o valdybos narys A. D. aiškino, kad narystė buvo sustabdyta iki visuotinio susirinkimo.

Atsakovo Įstatuose nustatyta, kad būrelio nariams nevykdant šių Įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės – svarstymas būrelio valdyboje (4.7.1. p.); narystės būrelyje sustabdymas (4.7.2. p.), pašalinimas iš būrelio (4.7.3. punktas); nutarimus dėl visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams priima būrelio valdyba ir pateikia juos tvirtinti būrelio visuotiniam susirinkimui. Būrelio visuotinio susirinkimo nutarimas perduodamas MŽD Joniškio skyriaus valdybai. Įstatų 4.12. punkte numatyta kad būrelio narys gali būti pašalintas iš būrelio, jeigu: nesilaiko būrelio įstatų, kitų teisės aktų reikalavimų (4.12.1); sistemingai nevykdo būrelio visuotinio susirinkimo, būrelio valdybos ir kitų LMŽD Joniškio skyriaus valdymo organų sprendimų (4.12.2.); per vieną mėnesį laiko, praėjus nustatytam mokėjimo terminui, nesumoka nario mokesčio ar kitų tikslinių įmokų už einamuosius metus (4.12.3.); praranda teisę medžioti (4.12.4.); šiurkščiai pažeidžia medžioklės taisykles (4.12.5.); vykdo veiklą, kuri nesuderinama su būrelio veiklos tikslais (4.12.6.); jo veikla kenkia būreliui ar MŽD Joniškio skyriui (4.13). Klausimą dėl būrelio nario pašalinimo pirmiausia sprendžia būrelio valdyba ir savo sprendimą tvirtinimui pateikia svarstyti visuotiniam būrelio susirinkimui. Visuotinio būrelio susirinkimo nutarimas dėl pašalinimo iš būrelio per 10 dienų pateikiamas MŽD Joniškio skyriaus valdybai. Atsakymas medžiotojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo šių įstatų IV skirsnio 4.8 punkte ivardintų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Toks teisinis reglamentavimas visuomeninio poveikio priemonių taikymo būrelio nariams aspektu šios bylos kontekste leidžia spręsti kad valdyba, savo posėdyje apsvarsčiusi atitinkamą pažeidimą, gali, atsižvelgdama į jo pobūdį ir kt., savo nutarimu visuomeninio poveikio priemonę – narystės būrelyje sustabdymą – taikyti tiek kaip savarankišką visuomeninio poveikio priemonę, tiek kaip prevencinę priemonę tuo atveju, kai ji nutaria siūlyti visuotiniam narių susirinkimui spręsti klausimą dėl pažeidimą padariusio nario pašalinimo iš būrelio. Nors atsakovo Įstatuose visuomeninio poveikio priemonė – narystės būrelyje sustabdymas – nėra apibrėžta kaip prevencinio poveikio priemonė, akivaizdu, kad ji turi tokios priemonės požymių ir, atsižvelgiant į jos turinį bei paskirtį, gali būti traktuojama ir kaip prevencinio poveikio priemonė. Nagrinėjamu atveju byloje pakanka duomenų išvadai, kad ieškovui 2012-08-14 valdybos nutarimu buvo pritaikyta prevencinio poveikio priemonė – narystės būrelyje sustabdymas, iki (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotiniame susirinkime bus apsvarstytas klausimas dėl tolimesnio jo buvimo būrelyje (1 t., 12, 13 b. l.). 2013-01-31 valdybos posėdyje nutarimo formuluotė buvo pakeista, nurodant, kad A. Č. pritaikytas visuomeninio poveikio priemonė – narystės būrelyje sustabdymas (1 t. ,88 b. l.), tačiau 2013-03-16 įvykusio (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo protokole esantys duomenys, kad būrelio pirmininkas aiškino susirinkime dalyvaujantiems būrelio nariams, jog būrelio Įstatai nenumato būrelio valdybai ar visuotiniam susirinkimui iš karto spręsti būrelio nario pašalinimo klausimo, taip pat tai, kad buvo priimtas darbotvarkėje nenumatytas nutarimas pavesti valdybai surinkti bei apibendrinti medžiagą apie būrelio nario A. Č. veiksmais padarytus pažeidimus, kuri reikalinga sprendžiant klausimus ar pašalinti A. Č. iš būrelio narių ar panaikinti pritaikytą visuomeninio poveikio priemonę – narystės būrelyje sustabdymą, leidžia teismui spręsti, jog skundžiamais juridinio asmens valdymo organų sprendimais ieškovui paskirta ne visuomeninio poveikio priemonė, o prevencinė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2014 išaiškino, kad teisės aktuose gali būti nustatytos vadinamosios prevencinio poveikio priemonės (jos dažnai būna taip pavadintos eksplicitiškai), kurios nėra visiškai prilyginamos nuobaudoms ir kurių paskirtis yra ne tiek nubausti teisės pažeidėją, bet visų pirma vykdyti prevenciją; prevencinio poveikio priemonių esmė yra tam tikrų apribojimų taikymas asmeniui, idant šis asmuo nedarytų priešingų teisei veikų, kurias yra linkęs daryti ir darė, kol jam nebuvo pritaikyta konkreti prevencinė priemonė, ir kad būtų apsaugotas viešasis interesas, kitų asmenų teisės. Prevencinio poveikio priemonėms yra taikomi tie patys teisingumo, proporcingumo, tikslingumo, teisėtumo reikalavimai, kaip ir įprastinėms nuobaudoms (CK 1.5 str.), o CK 1.138 straipsnyje yra nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas neviršydamas savo kompetencijos, todėl atmesti apelianto argumentai, susiję su CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymu pirmosios instancijos teisme.

Apelianto prašymą taikyti byloje ieškinio senatį teisėjų kolegija atmeta vadovaudamasi LR CPK 312 straipsnio nuostata, draudžiančia kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kad ieškovas praleido CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą tokiems ieškiniams trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. A. Č. ieškinį dėl 2012 m. rugpjūčio 14 d. medžiotojų būrelio nutarimo pripažinimo negaliojančiu Joniškio rajono apylinkės teisme pareiškė 2012 m. spalio 29 d., t. y. nepasibaigus trijų mėnesių ieškinio senaties terminui (CK 1.130str. 1 d.).

Negalima sutikti ir su apelianto argumentais, kad procedūriniai pažeidimai, padaryti priimant ginčijamus medžiotojų būrelio valdybos ir visuotinio susirinkimo nutarimus, negalėjo būti vertinami kaip esminiai ar nulėmę ieškovo teisių pažeidimą. Atmetant skundo argumentus, susijusius su medžiotojų būrelio valdybos 2012 m. rugpjūčio 14 dienos ir 2013 m. sausio 29 d. nutarimų teisėtumu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir pats atsakovas pripažino pirmojo nutarimo ydingumą, kai 2013 m. sausio 29 d. posėdyje (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos nutarimu jį pakeitė (2 t., 88 b. l.). Teisėjų kolegija tokį proceso šalies elgesį vertina kaip nesąžiningą, nes pripažinęs, kad teismine tvarka ginčijamas nutarimas yra neteisėtas, atsakovas galėjo pasinaudoti Civiliniame procese įtvirtinta teise pripažinti ieškinį, o ne tikslinti ieškovo teises pažeidžiančio nutarimo teisinę formuluotę, A. Č. nedalyvaujant (CPK 95 str., 140 str. 2 d.). Be to, byloje apklaustas liudytojas V. S. teigė, kad klausimas dėl A. Č. narystės medžiotojų būrelyje sustabdymo buvo svarstomas tik viename valdybos posėdyje ir vėliau visuotiniame susirinkime. 2013 m. sausio 31 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio posėdžio protokole įrašyta, kad 2013 m. sausio 29 d. valdybos posėdyje dalyvavo visi valdybos nariai, taip pat ir liudytojas V. S. (1 t., 88 b. l.). Šios aplinkybės teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių dėl 2013 m. sausio 29 d. valdybos posėdžio teisėtumo. Šios bylos kontekste svarbios aplinkybės, kad tiek 2013 m. sausio 29 d. valdybos posėdyje, tiek 2013 m. kovo 16 d. visuotiniame susirinkime buvo svarstomas A. Č. narystės medžiotojų būrelyje sustabdymo klausimas, nors būrelio valdyba žinojo, kad šis klausimas nuo 2012 m. lapkričio mėn. yra nagrinėjamas teismine tvarka. Visuotinio susirinkimo protokole (1 t., 115–117 b. l.) yra duomenys, kad būrelio nariai S. Ž., L. M., M. V., A. P., V. V. ieškovo A. Č. inicijuotą teisminį ginčą įvertino kaip „dar kartą įrodantį jo iššaukiantį, arogantišką elgesį būrelio atžvilgiu, nenorą normalia kalba kalbėti su būreliu.“ Toks atsakovo valdymo organų ir jos narių požiūris, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintam teisminės gynybos prieinamumo principui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai asociacijos narys teisme ginčija jam paskirtų visuomeninio ar prevencinio poveikio priemonių teisėtumą ir pagrįstumą, bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Bylą nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario teisių apribojimo pagrindus, tiek ir procedūrinius taikytų poveikio priemonių aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių išimčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų CPK nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovo narystės medžiotojų būrelyje sustabdymas buvo nepagrįstas tiek materialiuoju pagrindu, tiek dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Byloje nustatyti faktai, kad ieškovui nebuvo pranešta apie ginčijamų valdybos posėdžių laiką ir vietą, nesuteikta teisė pasiaiškinti, o 2013-03-16 visuotinio susirinkimo nutarimas dėl pavedimo būrelio valdybai surinkti papildomą medžiagą dėl A. Č. padarytų būrelio įstatų pažeidimų ir priimti motyvuotą nutarimą dėl A. Č. pašalinimo iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių arba visuomeninio poveikio priemonės panaikinimo, priimtas susirinkimo dienotvarkėje neskelbtu klausimu, nedalyvaujant A. Č. ir jam nežinant, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ginčijami tiek (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos, tiek visuotinio susirinkimo sprendimai priimti esmingai pažeidžiant procedūrinius standartus, nustatytus teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Šie pažeidimai, kaip teisingai nurodė Joniškio rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendime, nulėmė esminį ieškovo teisių pažeidimą, todėl negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi jas patvirtina tiek byloje esantys valdybos, visuotinio susirinkimo protokolai, tiek šalių paaiškinimai, tieki liudytojų parodymai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog asociacijoje, sprendžiant narystės apribojimo klausimus, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokiam svarbiam klausimui nagrinėti: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami visuomeninio poveikio ar prevencinių priemonių taikymo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Vertinant apelianto argumentus dėl materialiųjų narystės asociacijoje apribojimo pagrindų, pažymėtina, kad ieškovas 2011–2012 metais sunkiai sirgo, todėl negalėjo aktyviai dalyvauti būrelio veikloje. Byloje apklausti liudytojai parodė teisme, kad jiems nebuvo žinoma, kad A. Č. serga, tikėtina tai ir nulėmė būrelio narių nusiteikimą prieš ieškovą, manant, kad jis be pateisinamų priežasčių savalaikiai nesumoka nario mokesčio ir nedalyvauja būrelio veikloje. Be to, tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai, patvirtina, kad, ieškovui iškėlus bylą teisme, būrelio pirmininkas ir valdyba sureagavo neadekvačiai – įvertino tai kaip „iššaukiantį, arogantišką A. Č. elgesį su būreliu, nenorą normalia kalba kalbėtis su būreliu.“ Teisėjų kolegija sutinka ir su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad apeliacinio skundo teiginiai, jog „eilę metų trukę būrelio Įstatams, tikslams ir principams prieštaraujantys A. Č. veiksmai kėlė būrelio narių tarpe pagrįstą pasipiktinimą ir buvo pagrindas spęsti dėl visuomeninio poveikio priemonės jam taikymo“, yra abstraktūs, neįrodyti ir tėra bandymas pateisinti apelianto valdybos ir visuotinio narių susirinkimo priimtus neteisėtus sprendimus (CPK 178 str.). Tai patvirtina ir skundžiamo visuotinio susirinkimo nutarimo turinys, kuriame nurodyta, kad ieškovas už galimai padarytus pažeidimus gali būti nubaustas griežčiausia bausme – pašalintas iš (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narių, ir tuo pačiu numatyta galimybė panaikinti jam skirtą visuomeninio poveikio priemonę, tikėtina, tuo atveju, jei valdyba nesurinks pakankamai A. Č. neteisėtus veiksmus ir kaltę pagrindžiančios medžiagos. Tokiu būdu, lieka neaišku kodėl buvo patvirtintas šioje byloje ginčijamas 2013-01-29 būrelio valdybos sprendimas sustabdyti A. Č. narystę medžiotojų būrelyje, jei susirinkimas įpareigojo valdybą papildomai rinkti medžiagą ir aiškintis su medžiotojo A. Č. kalte susijusias aplinkybes. Be to, 2013-03-13 visuotinio susirinkimo nutarimas dėl 2013-01-29 valdybos nutarimo patvirtinimo priimtas galiojant 2012-12-20 Joniškio rajono apylinkės teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (1 t., 62, 63 b. l.), todėl, kaip teisingai aiškina ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą – tai yra savarankiškas pagrindas skundžiamą 2013-03-16 visuotinio susirinkimo nutarimą pripažinti neteisėtu. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus byloje surinktą medžiagą ir narystės būrelyje apribojimo trukmę (nuo 2012 m. rugpjūčio 14 d.), atsakovo priimti ir šioje byloje skundžiami sprendimai pagal materialiuosius būrelio nariui taikytinų visuomeninio ar prevencinio poveikio priemonių taikymo asociacijos nariui pagrindus negali būti laikomi teisingais ir proporcingais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad visų paminėtų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, jog skundžiami (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nutarimai buvo priimti iš esmės pažeidus visuomeninio ir prevencinio poveikio priemonių taikymo procedūrą, pažeidžiant medžiotojų būrelio nario garantijas pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatas, todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados, atmestini kaip nepagrįsti. Nurodžius, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus bei byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę, ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas pagal apeliacinio skundo motyvus paliekamas nepakeistas (CPK 263 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus ieškovas A. Č. už advokato paslaugas apeliacinėje instancijoje sumokėjo 1089 Lt (3 t., 43–46 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmetė, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, ieškovo naudai iš atsakovo priteisia patirtas 1089 Lt (315,40 eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).) iš atsakovo Asociacijos Medžiotojų ir žvejų draugijos (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio ((duomenys neskelbtini)) 315,40 eurų bylinėjimosi išlaidas.