- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-18
- Bylos Nr.
- 2-329-959/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01096-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- Medžiotojų
- Advokatai
- Mindaugas Balevičius, Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 27.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui A. Č. bei jo atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui, atsakovo Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio atstovui E. P. bei atstovei pagal pavedimą advokatei Daivai Balčiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būreliui dėl juridinio asmens valdymo organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2012-08-14 Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio valdybos protokolo darbotvarkės trečiuoju punktu priimtą sprendimą dėl ieškovo A. Č. narystės Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelyje sustabdymo bei ieškovo A. Č. buvimo minėto būrelio nariu perdavimo svarstyti Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio visuotiniam narių susirinkimui; pripažinti negaliojančiu 2013-01-29 Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio valdybos protokolo darbotvarkės antruoju punktu priimtą sprendimą, kuriuo keičiamas 2012-08-14 valdybos protokolo darbotvarkė trečiuoju punktu priimtas sprendimas; pripažinti negaliojančiu 2013-03-16 Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolo trečiuoju darbotvarkės punktu priimto sprendimo patvirtinti 2013-01-29 valdybos antruoju darbotvarkės punktu priimtą sprendimą; pripažinti negaliojančiu 2013-03-16 Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolo paskutiniame puslapyje nurodytą sprendimą: „Pavesti Žagarės medžiotojų būrelio valdybai apibendrinti turimą medžiagą apie būrelio nario A. Č. veiksmais padarytus būrelio įstatų ar kitų teisės aktų pažeidimus, esant būtinybei surinkti papildomą medžiagą, pateikti raštu A. Č. duomenis apie jo padarytus būrelio Įstatų ar kitų teisės aktų pažeidimus ir paprašyti jo motyvuotai (pridedant galimus dokumentus arba jų kopijas) pasiaiškinti dėl nustatytų faktų bei kaltės. A. Č. pateikus arba atsisakius pateikti pasiaiškinimą, būrelio valdybai pavedama priimti motyvuotą nutarimą dėl A. Č. pašalinimo iš Žagarės medžiotojų būrelio narių arba visuomeninio poveikio priemonės panaikinimo.“
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo atstovai, be kita ko, paaiškino, kad ieškovo narystė Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelyje (toliau – būrelis) buvo sustabdyta dėl pažeidimų: vėlavimo sumokėti nario mokestį, medžioklės taisyklių pažeidimų, nedalyvavimo be pateisinamos priežasties būrelio veikloje, tikrovės neatitinkančios informacijos apie būrelio narius skleidimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad būrelio valdyba 2012-08-14 posėdyje nutarė sustabdyti ieškovo narystę būrelyje bei jo buvimą būrelyje svarstyti Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio visuotiniame narių susirinkime (1 t., b. l. 12-13); 2012-03-24 būrelio visuotiniame narių susirinkime nutarta nustatyti 200 Lt dydžio nario mokestį bei jo sumokėjimo terminą – iki 2012-06-01 (1 t., b. l. 83); 2013-01-29 būrelio valdybos posėdyje nutarta pakeisti 2012-08-14 būrelio nutarimo dalį Nr. 3 ir išdėstyti šį nutarimą taip: „Vadovaujantis būrelio įstatų 4.7. punktu ir 4.7.1. punktu bei 4.8. punktu, būrelio nariui, A. Č., nevykdžiusiam būrelio įstatų 4.5.4. punkto nustatytas pareigas laiku mokėti nario mokestį, taip pat įvykdžiusiam medžioklės taisyklių pažeidimus, be pateisinamos priežasties vengusiam aktyviai dalyvauti būrelio veikloje (įstatų punktas 4.5.1.), taikyti visuotinio poveikio priemonę – narystės Žagarės medžiotojų būrelyje sustabdymą. Šį būrelio valdybos nutarimą pateikti tvirtinti būrelio visuotiniam susirinkimui, kurį nutarta sušaukti 2013-03-16 Gaižaičių kaime, Joniškio rajone“ (1 t., b. l. 88); 2013-03-16 būrelio visuotiniame narių susirinkime, be kita ko, nutarta tvirtinti 2013-01-29 būrelio valdybos nutarimą taikyti visuomeninio poveikio priemonę ieškovui – narystės būrelyje sustabdymą – bei pavesti Žagarės medžiotojų būrelio valdybai apibendrinti turimą medžiagą apie būrelio nario A. Č. veiksmais padarytus būrelio įstatų ar kitų teisės aktų pažeidimus, esant būtinybei surinkti papildomą medžiagą, pateikti raštu A. Č. duomenis apie jo padarytus būrelio Įstatų ar kitų teisės aktų pažeidimus ir paprašyti jo motyvuotai (pridedant galimus dokumentus arba jų kopijas) pasiaiškinti dėl nustatytų faktų bei kaltės; A. Č. pateikus arba atsisakius pateikti pasiaiškinimą, būrelio valdybai pavedama priimti motyvuotą nutarimą dėl A. Č. pašalinimo iš Žagarės medžiotojų būrelio narių arba visuomeninio poveikio priemonės panaikinimo (1 t., b. l. 115-118).
Dėl pritaikytos poveikio priemonės materialiųjų pagrindų.
Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis numato, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio įstatų 4.7.1-4.7.3 punktai numato, kad būrelio nariams, nevykdantiems šių įstatų reikalavimų, taip pat už būrelį diskredituojančią veiklą taikomos visuomeninio poveikio priemonės: svarstymas būrelio valdyboje, narystės būrelyje sustabdymas, pašalinimas iš būrelio. Iš atsakovo valdybos 2012-08-14 bei 2013-01-29 vykusių būrelio valdybos posėdžių protokolų matyti, kad būrelio valdyba nutarė taikyti ieškovui visuotinio poveikio priemonę – narystės Žagarės medžiotojų būrelyje sustabdymą – už būrelio įstatų 4.5.4. punkte numatytos pareigos laiku mokėti nario mokestį pažeidimą, medžioklės taisyklių pažeidimą, vengimą be pateisinamos priežasties aktyviai dalyvauti būrelio veikloje (1 t., 88 b. l.).
Atsakovo atstovo teigimu, ieškovo padarytas įstatų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovas pavėlavo sumokėti būrelio nario mokestį už 2012-2013 metus, nes šį mokestį jis turėjo sumokėti iki 2012-06-01, o sumokėjo tik 2012 m. rugpjūčio mėnesį. 2012-03-24 vykusio Žagarės medžiotojų būrelio visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta, jog būrelio nario mokestis yra 200 Lt ir jį sumokėti būtina iki 2012-06-01 (1 t., b. l. 83). Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas šiame visuotiniame narių susirinkime nedalyvavo. Objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie šiame susirinkime priimtus nutarimus, byloje nėra. Ieškovas nario mokestį už 2012-2013 metus sumokėjo 2012-08-16 (1 t., b. l. 10, 121). Nesant byloje duomenų apie tai, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie 2012-03-24 visuotinio narių susirinkimo nustatytą nario mokesčio mokėjimo tvarką, pavėluotas nario mokesčio sumokėjimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas pažeidimu, galinčiu užtraukti ieškovui atsakomybę, kadangi dėl šio pažeidimo nėra ieškovo kaltės (tyčios arba neatsargumo). Todėl laikytina, kad būrelio nario mokesčio nesumokėjimas nepagrįstai buvo inkriminuotas ieškovui kaip būrelio įstatų pažeidimas.
Nors 2013-01-29 valdybos nutarime nėra konkretizuota būrelio veikla, kurioje ieškovas nedalyvavo ir nedalyvavimas kurioje yra inkriminuotas ieškovui kaip įstatų pažeidimas, teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad poveikio priemonė ieškovui buvo paskirta už nedalyvavimą medžiotojų šventėse, žvėrių šėrimuose, miško sodinimo talkoje laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. Teismo vertinimu, toks kaltinimo suformulavimas yra pernelyg abstraktus, nekonkretus, kad būtų galima konstatuoti ieškovui inkriminuoto pažeidimo faktą. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovas 2011 bei 2012 metais sirgo ūminiu encefalitu, ir laikinas nedalyvavimas būrelio veikloje sergant tokia liga, teismo nuomone, yra pateisinamas. Atsakovas nepateikė duomenų apie konkrečių renginių ar akcijų, kuriuose ieškovas nedalyvavo, datas, todėl nėra galimybės nustatyti, ar šie renginiai vyko ieškovo laikino susirgimo laikotarpiu ar ne, ir ar ieškovas juose nedalyvavo dėl svarbių priežasčių. Be to, byloje taip pat nėra patikimų įrodymų apie tai, kad ieškovui buvo tinkamai pranešta apie minėtus renginius. Todėl laikytina, kad nedalyvavimas būrelio veikloje taip pat buvo nepagrįstai inkriminuotas ieškovui kaip būrelio įstatų pažeidimas.
Byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad ieškovas 2009-12-12 vykusios medžioklės metu padarė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-09-30 įsakymu Nr. 511, 73.6. punkto pažeidimą, t. y. šovė išilgai medžiotojų linijos nesilaikydamas 30 laipsnių kampo taisyklės, dėl ko šovinio šratas pataikė kartu medžiojusiam būrelio nariui į botą. Nepaisant to, kad toks medžioklės taisyklių pažeidimas nebuvo tinkamai įformintas, jo buvimo faktą patvirtiną rašytiniai kartu medžiojusių būrelio narių S. V. ir Ž. B. paaiškinimai (1 t., b. l. 84), kurie buvo patikrinti ir ištirti teismo posėdžio metu juos apklausus kaip liudytojus. Teismo vertinimu, už tokį pažeidimą ieškovui galėjo būti taikoma poveikio priemonė laikantis nustatytų procedūrų, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, poveikio priemonė ieškovui už šį pažeidimą buvo pritaikyta 2013-01-29 valdybos nutarimu, kuris buvo patvirtintas visuotiniame narių susirinkime 2013-03-16, t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo pažeidimo padarymo. Nepaisant to, kad būrelio įstatai nenumato poveikio priemonių taikymo nariui senaties terminų ir tai laikytina teisės spraga, vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios atsakomybės už baudžiamąjį nusižengimą senatis yra treji metai (BK 95 str. 1 d. 1 p.), administracinės atsakomybės už administracinį teisės pažeidimą yra šeši mėnesiai (ATPK 35 str. 1 d.), drausminės nuobaudos skyrimo darbuotojui bendrasis terminas yra 1 mėnuo, maksimalus – dveji metai (DK 241 str. 1-2 d.), teismas laiko, kad poveikio priemonės taikymas medžiotojų būrelio nariui praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo medžioklės taisyklių pažeidimo padarymo prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes medžioklės taisyklių pažeidimas savo pavojingumu ir sunkumu negali net iš tolo prilygti nusikalstamai veikai, už kurios padarymą įstatymas numato trejų metų patraukimo atsakomybėn senaties terminą. Be to, kaip matyti iš ginčijamų atsakovo valdymo organų sprendimų, ieškovui visuomeninio poveikio priemonė – narystės sustabdymas – buvo pritaikyta nenustatant jos galiojimo termino, t. y. neterminuotai, kas iš esmės prilygsta griežčiausiai būrelio įstatuose numatytai visuomeninio poveikio priemonei – pašalinimui iš būrelio. Teismo vertinimu, tokios griežtos poveikio priemonės taikymas yra neproporcingas ieškovui inkriminuotam pažeidimui, todėl pažeidžia proporcingumo principą.
Posėdžio metu atsakovo atstovas E. P. paaiškino, kad ieškovui visuomeninio poveikio priemonė buvo paskirta taip pat ir už tikrovės neatitinkančios informacijos apie būrelio narius skleidimą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad toks pažeidimas ieškovui kada nors būtų buvęs inkriminuotas ir svarstytas būrelio valdybos posėdyje ar visuotiniame narių susirinkime, todėl poveikio priemonės taikymas ieškovui už tokį pažeidimą yra vienareikšmiškai neteisėtas.
Remiantis išdėstytais argumentais, laikytina, kad ginčijami atsakovo valdymo organų sprendimai (jų atitinkamos dalys), vertinant juos materialiuoju aspektu, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl pripažintini negaliojančiais.
Dėl pritaikytos poveikio priemonės procedūrinių aspektų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-12-15 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009, išaiškino, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).
Nepaisant to, kad ieškovas nagrinėjamu atveju nebuvo pašalintas iš būrelio, teismo nuomone, ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisyklė taikytina ir šioje byloje, nes procedūrinių reikalavimų būtina laikytis nepriklausomai nuo to, kokio griežtumo poveikio priemonė skiriama asmeniui.
Iš ginčijamo 2013-01-29 valdybos nutarimo matyti, jog jame aiškiai nesuformuluoti poveikio priemonės taikymo pagrindai, t. y. nenurodyti konkretūs ieškovo padaryti įstatų pažeidimai, jų padarymo laikas ir esminės aplinkybės. Nėra duomenų apie tai, kad, vykdant poveikio priemonės taikymo procedūrą, buvo sudarytos sąlygos surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, kad ieškovui ir visuotiniam narių susirinkimui buvo pateikti visi su pažeidimais susiję objektyvūs ir nešališki duomenys, suteikiant ieškovui galimybę tinkamai pasiruošti gynybai, o visuotiniam narių susirinkimui – tinkamai pasiruošti klausimo svarstymui bei balsavimui. Šie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, nes jie rodo, jog būrelio nariai visuotiniame narių susirinkime balsavo dėl 2013-01-29 valdybos nutarimu taikytos poveikio priemonės iš esmės nepasirengę balsavimui, vadinasi, narių balsai, tikėtina, neatspindi jų tikrosios valios (tą patvirtina kai kurių liudytojų, apklaustų teisme, parodymai apie tai, kad jie visuotinio narių susirinkimo metu balsavo už medžioklės ieškovui sustabdymą, nors tokios poveikio priemonės būrelio įstatai nenumato ir jos taikymo klausymas susirinkime nebuvo svarstomas).
Be to, iš 2013-03-16 būrelio narių visuotinio susirinkimo protokolo matyti, jog visuotinis narių susirinkimas nutarė „Pavesti Žagarės medžiotojų būrelio valdybai apibendrinti turimą medžiagą apie būrelio nario A. Č. veiksmais padarytus būrelio įstatų ar kitų teisės aktų pažeidimus, esant būtinybei surinkti papildomą medžiagą, pateikti raštu A. C. duomenis apie jo padarytus būrelio įstatų ar kitų teisės aktų pažeidimus ir paprašyti jo motyvuotai (pridedant galimus dokumentus arba jų kopijas) pasiaiškinti dėl nustatytų faktų bei kaltės. A. Č. pateikus arba atsisakius pateikti pasiaiškinimą, būrelio valdybai pavedama priimti motyvuotą nutarimą dėl A. Č. pašalinimo iš Žagarės medžiotojų būrelio narių arba visuomeninio poveikio priemonės panaikinimo“, t. y. priėmė nutarimą darbotvarkėje neskelbtu klausimu, kas esmingai pažeidžia būrelio įstatų 5.4. punkto imperatyvią nuostatą.
Remiantis minėtais argumentais, teismas daro išvadą, jog aptarti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą pripažinti ginčijamus 2013-03-16 būrelio narių visuotinio susirinkimo nutarimus negaliojančiais. Kiti ieškinyje nurodyti procedūriniai pažeidimai, teismo vertinimu, yra smulkūs, neesminiai, todėl patys savaime nesudaro pakankamo pagrindo ginčijamus sprendimus pripažinti negaliojančiais.
Dėl teisės kreiptis į teismą.
Anot atsakovo atstovės, narystės būrelyje sustabdymas yra išimtinė būrelio visuotinio susirinkimo kompetencija, todėl tik visuotinio būrelio narių susirinkimo sprendimas dėl visuomeninio poveikio priemonės taikymo sukelia teisines pasekmes ir gali būti nagrinėjimo objektu civilinėje byloje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis nustato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.
Iš ginčijamų būrelio valdybos 2012-08-14 bei 2013-01-31 sprendimų dalių matyti, jog valdyba nutarė taikyti ieškovui visuomeninio poveikio priemonę – narystės būrelyje sustabdymą – ir šį sprendimą perduoti tvirtinti visuotiniam narių susirinkimui. Nepaisant to, kad visuotiniame būrelio narių susirinkime nepatvirtinti valdybos sprendimai patys savaime nekeičia nario statuso, vis dėlto tokiais valdybos sprendimais inicijuojama visuomeninio poveikio priemonės taikymo procedūra, kuri turi tiesioginį poveikį ieškovo teisinei padėčiai: būrelio įstatų pažeidimų konstatavimas, poveikio priemonės taikymas ir sprendimo perdavimas tvirtinti visuotiniam narių susirinkimui gali pakirsti kitų būrelio narių pasitikėjimą ieškovu, verčia jį gintis nuo jam pareikštų kaltinimų ir tokiu būdu daro tiesioginę įtaką ieškovo teisėtiems interesams, jo reputacijai. Be to, kaip minėta aukščiau, tokie valdybos sprendimai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, todėl, remiantis CK 2.82 str. 4 d. norma, gali būti ginčijami teisme.
Taigi, teismas nesutinka su atsakovo atstovės argumentu, jog 2012-08-14 bei 2013-01-31 būrelio valdybos sprendimai negali būti ginčo objektu civilinėje byloje.
Dėl privalomos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.
Atsakovo atstovė laikosi pozicijos, kad ieškovas nepasinaudojo būrelio įstatų 4.6.7. punkte numatyta privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka, todėl jo ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme.
Su šia atsakovo atstovės pozicija teismas nesutinka. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, reikalavimas laikytis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įtvirtintas įstatyme. Šalių santykius reglamentuoja Asociacijų įstatymas. Šio įstatymo nuostatos nenumato išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl argumentas, kad ieškovas nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme procedūra ir negalėjo kreiptis į teismą, pripažintinas nepagrįstu (žr. Kauno apygardos teismo 2014-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-938-324/2014).
Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog ieškovas byloje įrodė ginčijamų sprendimų neteisėtumą, todėl jo ieškinys laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas visa apimtimi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 143,00 Lt dydžio žyminis mokestis (1 t., 8 b. l.) bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 3626,37 Lt (1 t., 80-82, 126-128 b. l., 2 t., 69-70, 114-115 b. l.). Kadangi ieškinys tenkintinas visa apimtimi, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2012-08-14 Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio valdybos protokolo darbotvarkės trečiuoju punktu priimtą sprendimą dėl ieškovo A. Č. narystės Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelyje sustabdymo bei ieškovo A. Č. buvimo minėto būrelio nariu perdavimo svarstyti Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio visuotiniam narių susirinkimui.
Pripažinti negaliojančiu 2013-01-29 Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio valdybos protokolo darbotvarkės antruoju punktu priimtą sprendimą, kuriuo keičiamas 2012-08-14 valdybos protokolo darbotvarkės trečiuoju punktu priimtas sprendimas.
Pripažinti negaliojančiu 2013-03-16 Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolo trečiuoju darbotvarkės punktu priimtą sprendimą patvirtinti 2013-01-29 valdybos antruoju darbotvarkės punktu priimtą sprendimą.
Pripažinti negaliojančiu 2013-03-16 Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo protokolo paskutiniame puslapyje nurodytą sprendimą: „Pavesti Žagarės medžiotojų būrelio valdybai apibendrinti turimą medžiagą apie būrelio nario A. Č. veiksmais padarytus būrelio įstatų ar kitų teisės aktų pažeidimus, esant būtinybei surinkti papildomą medžiagą, pateikti raštu A. Č. duomenis apie jo padarytus būrelio Įstatų ar kitų teisės aktų pažeidimus ir paprašyti jo motyvuotai (pridedant galimus dokumentus arba jų kopijas) pasiaiškinti dėl nustatytų faktų bei kaltės. A. Č. pateikus arba atsisakius pateikti pasiaiškinimą, būrelio valdybai pavedama priimti motyvuotą nutarimą dėl A. Č. pašalinimo iš Žagarės medžiotojų būrelio narių arba visuomeninio poveikio priemonės panaikinimo.“
Priteisti iš atsakovo Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Žagarės medžiotojų būrelio ieškovui A. Č. 3769,37 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt devynis litus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.