Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1327-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
e2S-1327-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04124-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
J. J., A. R. S., L. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1327-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04124-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.5.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos „Meno namai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Principo reikalas“, ieškinį atsakovėms A. R. S., J. J., L. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė J. J. 2017 m. kovo 13 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nutarties, kuria jos atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartimi atsakovei J. J. buvo nustatytas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Atsakovė J. J. 2017 m. kovo 23 d. pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė atsakovės J. J. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą ir pakartotinai nustatė atsakovei 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskirojo skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 28 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.Teismas sprendė, kad vien tas faktas, jog atsakovė nedirba, nepagrindžia jos tokios sunkios materialinės padėties, dėl kurios ji būtų finansiškai nepajėgi sumokėti 28 Eur žyminį mokestį. Pateikdama VSDFV pažymą apie tai, kad ji nedirba, atsakovė duomenų apie gautą nedarbo išmoką teismui nepateikė. Be to, nedirbantis asmuo gali gauti ne tik nedarbo išmoką, bet ir kitas socialines pašalpas, turėti santaupų banke, nekilnojamojo turto, gauti pajamų ne iš darbo santykių (pvz., iš nekilnojamojo turto nuomos, pagal autorines sutartis, iš individualios veiklos) ir pan. Nurodytas 28 Eur žyminio mokesčio dydis nėra itin didelis fiziniam asmeniui. Atsakovei pateikus tik vieną dokumentą iš VSDFV, teismas sprendė, jog nėra pakankamai įrodymų konstatuoti, jog atsakovės materialinė padėtis yra sunki ir dėl to ji turėtų būti visiškai atleista nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė J. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra 55 metų amžiaus, bedarbė, pateiktas VSDFV Kauno skyriaus išrašas patvirtina, jog atsakovė neturi jokių darbo pajamų, jos materialinė padėtis sunki, o iš Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajono skyriaus duomenų matyti, kad atsakovė nuo 2016-01-01 iki 2017-03-27 nėra gavusi jokių pašalpų, socialinio draudimo išmokų.Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pagal kurį nuo žyminio mokesčio atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovės J. J. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės J. J. pateikti duomenys (įrodymai) nepagrindžia jos sunkios materialinės padėties, dėl kurios ji būtų finansiškai nepajėgi sumokėti žyminį mokestį, sprendė, jog nėra pagrindo visiškai atleisti ją nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo.Apeliantė (ieškovė) J. J., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, susijusias su jos turtine padėtimi, bei pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat nepagrįstai nesivadovavo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovė J. J. kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – 2017 m. balandžio 4 d. Kauno teritorinės darbo biržos Kauno rajono skyriaus pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Būtinumas pateikti naujus įrodymus siejamas su visapusišku bylos dalyką sudarančių aplinkybių ištyrimu.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad minėtas rašytinis įrodymas buvo gautas jau po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, naujai pateiktas įrodymas susijęs su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų pagrįstumu bei jų faktiniu ir teisiniu vertinimu, sprendžia, jog atsakovės naujas rašytinis įrodymas priimamas bei vertinamas nagrinėjant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų

Apeliantė (atsakovė) J. J. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pagal kurį nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami kiti dalyvaujantys byloje asmenys už šiose bylose paduotus apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą laiko pagrįstu. Pažymėtina, kad žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnyje yra išvardinti procesiniai veiksmai apmokestinami žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio dydžio skaičiavimo tvarka. CPK 83 straipsnyje pateikiamas sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Minėtame straipsnyje nurodyti asmenys nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei yra atleidžiami tiesiogiai pagal įstatymą ir nepareiškus tokio prašymo bei nevertinant asmens, pateikusio prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, turtinės padėties (CPK 83 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).Pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Pagal formuojamą teismų praktiką, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami minėtoje teisės normoje numatyti subjektai bankroto ar restruktūrizavimo byloje, kitose civilinėse bylose, kuriose šalimi yra bankrutuojanti įmonė ar fizinis asmuo arba restruktūrizuojama įmonė ir ne tik bankrutuojantys ar restruktūrizuojami subjektai, tačiau ir jiems apeliaciniais ar kasaciniais skundais reikalavimus reiškiantys kiti asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-526/2014, 3K-3-126/2013, 3K-3-360/2012, 3K-3-334/2010 ir kt.; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-538-330/2015, 2A-785-516/2015, 2-859-516/2015, 2A-479-178/2015 ir kt.). Taigi CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte kalbama apie dvi kategorijas subjektų, atleidžiamų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. apie įmones, kurioms iškelta bankroto byla (visais atvejais, teikiant ieškinį bei skundus), ir apie kitus dalyvaujančius byloje asmenis, jeigu jie tokioje byloje inicijuoja pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūras, paduodami apeliacinį arba kasacinį skundą.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei J. J. ieškinį pareiškė bankrutavusi VšĮ „Meno namai“, kuri yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Šioje pagal bankrutavusios įstaigos pareikštą ieškinį iškeltoje byloje apeliantė (atsakovė) J. J. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, priimtos byloje, nagrinėjamoje pagal įstaigos, kuriai iškelta bankroto byla (BVšĮ „Meno namai“) ieškinį, todėl ji yra dalyvaujantis byloje asmuo, patenkantis į CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytų asmenų, kurie nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį (atskirąjį) skundą atleidžiami pagal įstatymą, ratą (CPK 83 straipsnio 2 dalis). Nors apeliantė (atsakovė) J. J. pateikė atskirąjį skundą, CPK 83 straipsnio taikymo prasme jis prilygintinas apeliaciniam skundui (CPK 338 straipsnis). Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, spręstina, jog apeliantė žyminio mokesčio, teikdama atskirąjį skundą, mokėti neturi. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1933-302/2016).Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis naikintina ir atsakovės J. J. atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir atsakovės J. J. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė