Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mariaus Dobrovolsio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. ir atsakovo S. K. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-131-439/2021 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu į ieškovo A. M. ir atsakovo S. K. apeliacinius skundus prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliaciniai skundai netenkintini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nustato apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo

15. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovo 634,75 Eur žalos atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, skundžiamo teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.

18. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės; skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 5 d. įsakymu ieškovui buvo leista laikinai iki 2014 m. gruodžio 31 d. naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). Minėto įsakymo 2.4 punkte nustatyta, kad jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybinės žemės ploto naudotojas neinformuoja NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o NŽT Tauragės ir Pagėgių skyrius neinformuoja valstybinės žemės ploto naudotojo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus 2019 m. vasario 20 d. raštu ieškovas buvo informuotas, kad 2020 m. leidimas naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), nebus tęsiamas. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 13 d. įsakymu atsakovui išnuomotas 10,4722 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 14 d. tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, ja atsakovui išnuomotas 10,4722 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 25 metų laikotarpiui. NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymu ieškovui nutraukta teisė naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo, kad 2019 m. birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi atsakovui buvo išnuomotas žemės sklypas, kuriuo pagal NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 5 d. įsakymą naudojosi ieškovas. Šalių ir liudytojų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ginčo situacija, susijusi su žolės pjovimu, tikėtina, įvyko 2019 m. birželio 20 d.

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens NŽT susiklostė laikino naudojimosi valstybinės žemės sklypu teisiniai santykiai. Aprašo 29 punkte numatyta, kad apie suteiktos teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukimą prieš terminą teritorinis skyrius raštu praneša asmeniui, kuriam suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, nurodydamas, dėl kokių priežasčių nutraukiama ši teisė. Teritorinio skyriaus pranešime apie suteiktos teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukimą prieš terminą turi būti nurodoma, kad derlių nusiima asmuo, kuriam prieš terminą nutraukiama suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, nusprendęs nutraukti ieškovui suteiktą teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, turėjo jam apie tai pranešti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, taip sudarydamas galimybę ieškovui nusiimti derlių.

21. Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad ieškovas apie tai, jog leidimas naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), nebus tęsiamas buvo informuotas trečiojo asmens 2019 m. vasario 20 d. raštu, tačiau rašte nurodyta, kad minėtas leidimas nebus tęsiamas 2020 m. Duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis asmuo Aprašo 29 punkte nustatyta tvarka informavo ieškovą, kad teisė naudotis ginčo žemės sklypu jam bus nutraukta nuo 2019 m. birželio 14 d. ir iki to laiko jis turi nusiimti derlių, byloje nėra. Priešingai, ieškovui teisė naudotis ginčo žemės sklypu buvo nutraukta NŽT Tauragės ir Pagėgių skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 20 d. įsakymu, t. y. ši teisė ieškovui panaikinta po to, kai trečiasis asmuo su atsakovu sudarė 2019 m. birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį. Vadinasi, apie tai, kad jam nutraukta teisė naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovas sužinojo po 2019 m. birželio 20 d. (ieškinyje ieškovas nurodė, kad sužinojo 2019 m. birželio pabaigoje, kas yra tikėtina, nes minėtas 2019 m. birželio 20 d. įsakymas buvo išsiųstas kitą dieną po jo priėmimo).

22. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pažeidė savo pareigą teisės aktuose (Aprašo 29 punkte) nustatytu terminu iš anksto informuoti ieškovą, kaip teisėtą valstybinės žemės naudotoją, apie suteiktos teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukimą. Dėl šios priežasties ieškovas neturėjo ir negalėjo žinoti, kad jis iki 2019 m. birželio 14 d. turi nusiimti derlių, kad ginčo žemės sklypas nuo 2019 m. birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi yra suteikiamas valdyti ir naudotis atsakovui. Vadinasi, sutiktina su atsakovu, kad trečiasis asmuo yra laikytinas atsakingu už ieškovui kilusią žalą. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė pati savaime neatleidžia atsakovo nuo prievolės atlyginti žalą.

23. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

24. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo siaurąja prasme atvejai gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, 24 punktas).

25. Kaip minėta, pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

26. Ieškovo, kaip valstybinės žemės naudotojo, teisė nusiimti derlių, kai jam nutraukiama teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, įtvirtinta Aprašo 29 punkte. CK 6.564 straipsnio 3 dalyje tai pat nustatyta, kad tuo atveju, jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius. Nors minėta teisės norma taikytina žemės nuomos teisiniams santykiams, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, savo prigimtimi laikino naudojimosi žeme teisiniai santykiai yra artimi žemės nuomos teisiniams santykiams. Atsižvelgiant į CK 1.8 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai, CK 6.564 straipsnio 3 dalies nuostatos iš esmė taikytinos laikino naudojimosi žeme teisiniams santykiams.

27. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens NŽT Tauragės skyriaus vyriausioji specialistė V. J. paaiškino, kad ji rengė su atsakovu sudarytą 2019 m. birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir žodžiu informavo (įspėjo) atsakovą, kad jis turi leisti nusiimti derlių ieškovui. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas, kuris nurodė, jog prieš pat sudarant žemės nuomos sutartį, jo buvo paprašyta leisti ieškovui nusišienauti sklypą (2021 m. kovo 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 34 min.), kad liudytoja V. J. nemelavo duodama parodymus, jog įspėjo atsakovą leisti ieškovui nusiimti derlių (2021 m. kovo 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 33 min.). Vadinasi, atsakovas buvo informuotas (įspėtas), kad jis turi leisti ieškovui nusiimti derlių. Tam jis iš esmės neprieštaravo, nes pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį, kurioje nebuvo nustatyta jo teisė nusiimti dar iki sutarties pasirašymo dienos sklype užaugusį derlių.

28. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybės, teisėjų kolegijos manymu, atsakovas turėjo būti atidus ir rūpestingas, elgtis taip, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pamatęs, kad jo išsinuomotame ginčo žemės sklype jau yra užaugusi žolė, kuri gali būti pjaunama, žinodamas, kad ieškovas anksčiau naudojosi šiuo žemės sklypu, suvokdamas, kad ginčo žolė iš esmės užaugo ne atsakovui, bet ieškovui esant teisėtu sklypo naudotoju, matydamas, kad pjauti žolę atsakovo išsinuomotame žemės sklype ieškovas pradėjo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai atsakovas sudarė nuomos sutartį, būdamas įspėtu leisti ieškovui nusiimti derlių, atsakovas, be kita ko, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, turėjo leisti ieškovui derlių (žolę) nusiimti. Atsakovas šių veiksmų neatliko, o turėdamas ir galėdamas žinoti, kad ginčo žolė iš esmės priklauso buvusiam žemės sklypo naudotojui, ją nepagrįstai pasisavino ir tokiu būdu padarė ieškovui žalos.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovas savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, kadangi laiku, t. y. iki 2019 m. birželio 14 d., nenupjovė ginčo žemės sklype augančios žolės. Vertindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip minėta, ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie suteiktos teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukimą nuo 2019 m. birželio 14 d., todėl neturėjo ir negalėjo žinoti, kad jis iki 2019 m. birželio 14 d. turi nusiimti derlių. Be to, ieškovas žolę ginčo žemės sklype pjovė, tikėtina, 2019 m. birželio 20 d., t. y. praėjus šešioms dienoms po 2019 m. birželio 14 d. valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo su atsakovu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas nepagrįstai vilkino derliaus nusiėmimą ir tokiais savo veiksmais kliudė atsakovui tinkamai naudotis šiuo žemės sklypu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas savo teisę nusiimti derlių siekė įgyvendinti per protingą terminą.

30. Atsakovo teigimu, ginčo žolė nėra laikytina derliumi, kadangi žolė ginčo žemės sklype augo natūraliai, ieškovas jos nesėjo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad minėta žolė yra laikytina derliumi, nepriklausomai nuo to, ar ji augo natūraliai, ar buvo įsėtinė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Visų pirma, teisės aktai nenumato apribojimo, kad žemės sklypo naudotojui priklauso tik tas derlius (vaisiai, javai, žolė ir kt.), kuris buvo užaugintas aktyviais jo veiksmais, t. y. pastarojo pasėtas, tręštas ir pan., o ne natūraliai užderėjęs. Antra, Lietuvių kalbos žodyne (http://www.lkz.lt/) nurodyta, kad „derlius“ – kiekis užaugusių javų, vaisių ir kt., branda; pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną (https://lkiis.lki.lt/dabartinis) „derlius“, tai – užderėję javai, vaisiai. Taigi „derliaus“ sąvoka apima ir natūraliai augančius vaisius, javus ir kt.

31. Apibendrindama tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė žalą dėl atskirų, tarpusavyje nesuderintų atsakovo ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, kurie bendrai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Minėti atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai atitinka objektyviojo bendrininkavimo požymius, todėl pastarieji laikytini solidariai atsakingais už ieškovui padarytą žalą.

32. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tai reiškia, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, kuriam iš skolininkų reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovas ieškinį pareiškė tik atsakovui S. K., todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą priteisti visą žalos atlyginimą iš atsakovo. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.

33. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiavo ieškovo patirtos turtinės žalos dydį. Pasak ieškovo, byloje pateikta konsultacinė išvada patvirtina, kad iš ginčo žemės sklypo buvo galima prisukti 1 550 Eur vertės šieno rulonų.

34. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas nušienavo ir pasisavino 50 šieno rulonų ir, atsižvelgiant į UAB „Marleksa“ 2021 m. vasario 26 d. konsultacinę išvadą, tokiais savo veiksmais padarė ieškovui 744,50 Eur turtinės žalos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

35. UAB „Marleksa“ 2021 m. vasario 26 d. konsultacinės išvados duomenimis, 10,4722 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. 44/2353876, esančiame Giegždų k., Natkiškių sen., Pagėgių sav., 2019 m. gegužės – birželio mėn. vidutiniškai galima nušienauti 104 rulonų šieno (apie 300 kg); vidutinė vieno šieno rulono kaina – 14,89 Eur. Visa vertinamo turto kaina siekia 1 550 Eur (104 x 14,89 Eur). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje ir bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, jog atsakovas pasisavino būtent 50 šieno rulonų. Ši aplinkybė buvo ieškovo ieškinio pagrindu, ja jis grindė savo reikalavimą ir jo dydį. Ieškovas pateikto ieškinio netikslino (byloje nepateiktas rašytinis pareiškimas dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, kaip tai numatyta CPK 141 straipsnyje), aplinkybių, jog ginčo šieno rulonai buvo didesnio nei įprasta svorio, dėl ko jų vertė atitinka 2021 m. vasario 26 d. konsultacinėje išvadoje nurodytų 104 šieno rulonų vertę, nenurodė, duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes neteikė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą pagal ieškovo, atstovaujamo profesionalaus atstovo, pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, kurių keisti savo nuožiūra teismas negali, ir nustatė žalos dydį pagal 50 rulonų kainą.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi UAB „Marleksa“ 2021 m. vasario 26 d. konsultacine išvada, pagal kurią vieno šieno rulono kaina yra 14,89 Eur, kadangi minėta kaina apima žolės pjovimą, išlaidas kurui, medžiagas rulonui, atlyginimą darbuotojams. Šias išlaidas patyrė atsakovas, todėl jos sudaro pagrindą mažinti ieškovui priteistinos žalos dydį.

37. Vertindama anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti atsakovo nurodomų išlaidų dydį, nepateikė nei skaičiavimų, nei juos pagrindžiančių įrodymų, kiek turėtų būti mažinama priteista suma, taip pat kitų duomenų, kurie leistų suabejoti pirmosios instancijos teismo priteistos ieškovo patirtos žalos atlyginimo sumos teisingumu. Be to, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme atsikirsdamas į ieškovo ieškinį, atsakovas aptariamo argumento konkrečiai nebuvo suformulavęs. Savo ruožtu apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė ieškovo patirtos turtinės žalos dydį.

38. Apibendrindama tai, kas pasakyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 417 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 17 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovas patyrė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus atmetus, jiems nepriteistinas šių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.