Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2021-04-09 · Civilinė byla Nr. e2-131-439/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-04-09Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-12Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-10-28Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. KasacijaNutartis · 2021-11-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-04-09
Bylos Nr.
e2-131-439/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01362-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Elena Simonavičienė
Ieškovas
A. M.
Atsakovas
S. K.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Rimvidas Valančius, Romualdas Juščius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-131-439/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01362-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.610.2.4.1;3.2.6.1. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 9 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Elena Simonavičienė,sekretoriaujant Alinai Mikutytei, Virginijai Juodžentienei, Militai Balandienei,dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovui advokatui Rimvidui Valančiui,atsakovui S. K., jo atstovui advokatui Romualdui Juščiui,

trečiojo asmens - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei L. K.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolinio ryšio priemones (vaizdo konferenciją per zoom programą), bei tiesiogiai teismo posėdyje dalyvaujant liudytojams A. L. M. ir E. L., išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S. K. 1500 Eur skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis nuomojosi 9,65 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime pagal NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) gautą leidimą. Žemę naudojo žolės auginimui gyvuliams. 2019 m. birželio mėnesio viduryje nupjovė žolę. Po kiek laiko, 2019 m. birželio mėnesio pabaigoje, buvo informuotas, kad 2019 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) su juo vienašališkai nutraukiama žemės nuomos sutartis. Dar prieš sužinant apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, nupjovus žolę nuomojamame sklype, pamatė, kad jo nupjauta žolė yra suvyniota į ritinius, kurie padėti šalia žemės sklypo. Viso suskaičiavo, kad buvo suvyniota 50 vienetų žolės ritinių, kurių vieno kaina 30 Eur, t. y. neteisėtai paimtos žolės bendra kaina yra 1500 Eur. Iš savo darbuotojo, pjovusio žolę, sužinojo, kad jo nupjautą žolę į ritinius suvyniojo, pasisavino, o prieš tai iš sklypo išvijo jo darbuotoją atsakovas S. K.. Atsakovas žinojo, kad jis nuomojosi žemės sklypus, tačiau nepaisydamas to pasisavino jam nepriklausantį derlių, t.y. padarė jam žalą, kurią privalo atlyginti. Tai, kad jis buvo šio žemės sklypo teisėtas nuomotojas, patvirtina NŽT (duomenys neskelbtini) skyriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) gautas leidimas. Jam nuomojant žemės sklypą jis nebuvo tinkamai išmatuotas, nebuvo suteiktas unikalus numeris. Šiuo metu ginčo sklypas yra išnuomotas atsakovui, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio žemės sklypo plotas yra išmatuotas didesnis, nei nuomojo šį sklypą jam, t.y. 10.4722 ha, tačiau tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo gali patvirtinti, kad tai yra tas pats sklypas. Atsakovas pradėjo valdyti nuomos pagrindu sklypą tik nuo 2019 m. birželio 14 d., valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Būtent tuo metu jis ir buvo nusipjovęs žolę šiame sklype, t.y. jis, būdamas ikitolinis žemės sklypo nuomotojas, turėjo teisę nusiimti derlių, arba atsakovas turėjo už šį derlių jam atlyginti. Nepaneigtas faktas tas, kad atsakovas žinojo, jog žemės sklypus nuomojosi jis, o nutraukus nuomos sutartį iš karto, be jo žinios, pasisavino jam nepriklausantį derlių – nupjautą žolę, todėl būtent atsakovas turi atlyginti jam padarytus nuostolius.

Atsiliepimas

Atsakovas S. K. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodo, kad jis padarė jam žalą, tačiau prašo iš jo priteisti skolą. Byloje nepridėta jokių įrodymų apie tariamai ieškovo nupjautą žolę, žolės ritinių skaičių, kainą. Abejoja ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui. Pagal 2019-06-14 Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jis valdo 10,4722 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas jam išnuomotas 25 metų laikotarpiui, sutartis registruota viešajame registre. Jei ieškovas turi pretenzijų dėl jo nuomojamos žemės, jis jas gali pareikšti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodytos, todėl jo reikalavimas atmestinas.

Šalies argumentai

Ieškovas A. M. dublike nurodė, kad faktą, jog atsakovas ieškovo nupjautą žolę suvyniojo į ritinius, o vėliau panaudojo savo reikmėms, gali patvirtinti ieškovui dirbę asmenys, kurie matė faktinę situaciją. Atsakovas yra tinkamas atsakovas, nes trečiasis asmuo jį buvo informavęs, kad jis turi teisę nuimti derlių, todėl būtent dėl atsakovo kaltų veiksmų atsirado žala. Jis pats asmeniškai suskaičiavo kiek žolės ritinių susuko atsakovas iš jam priklausančios, jo paties nupjautos žolės, tačiau tokio fakto techninėmis priemonėmis neužfiksavo. Jei bus būtinumas, prašys specialistų išvados, dėl to, kiek tokiame lauke galima nupjauti žolės, atitinkamai kiek galima iš šios žolės susukti ritinių.

Atsiliepimas

Atsakovas S. K. triplike nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas jo nuomojamame sklype žolės nenupjovė. Sklypą pradėjęs valdyti žolę nupjovė jis. Ieškovas nurodė aplinkybes, kurių nebuvo ir negalėjo būti. Byloje nėra jokių ieškinį pagrindžiančių įrodymų. Jis prieš ieškovą neturi jokių įsipareigojimų. Be to, kyla klausimas, ar žolė, kurios ieškovas neužsėjo, gali būti vadinama derliumi CK 6.564 str. 3d. prasme. Žolė augo natūraliai, ieškovas neįdėjo darbo, lėšų į žolės auginimą, neinvestavo į sklypą ir iš to negali turėti jokios naudos. Ieškovas turėjo galimybę žolę nusišienauti iki sutarties pasibaigimo termino, bet ja nepasinaudojo. Jis ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Jokių perspėjimų apie žemės naudojimo apribojimus iš Nacionalinės žemės tarnybos negavo, tokių sąlygų nėra ir jo sutartyje su trečiuoju asmeniu. Mano, kad jis nėra tinkamas atsakovas. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, jog mano, kad ieškovo A. M. ieškinys atsakovui S. K. dėl skolos priteisimo yra teisėtas, o pareikšto reikalavimo pagrįstumas turi būti vertinamas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir šalių pateiktais įrodymais. Ta aplinkybė, kad atsakovas S. K. sudarant 2019-05-14 Valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvo įpareigotas leisti ankstesniam nuomininkui nusiimti derlių, neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis sutarties nutraukimo tvarkos. 2019-06-14 Valstybinės žemės nuomos sutarties 14 punkte nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja laikytis šios sutarties ir įstatymų. Nors nuomos sutartyje atsakovas nebuvo įpareigotas leisti derlių nusiimti ankstesniam nuomininkui, tačiau sutartyje taip pat nėra nurodyta, kad išnuomojant žemės ūkio paskirties sklypą būtų perleista teisė į derlių. Atsakovas S. K. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyr. specialistės V. J., sudarant Valstybinės žemės nuomos sutartį, žodžiu buvo įspėtas, kad šiais metais nedeklaruotų išsinuomotos valstybinės žemės ir leistų A. M. nusiimti derlių.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje ieškovas A. M. nurodė, kad ieškiniu prašomą priteisti 1500 eurų sumą kaip skolą, įvardija kaip žalą, patikslina ieškinį ir prašo priteisti iš S. K. 1500 eurų žalą, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo. Palaiko savo ieškinį ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad S. K. pagrobė jo derlių. Reikalaujama priteisti suma nėra per didelė. Šienas buvo beveik 10 ha plote. Jis nebuvo sušienautas, o buvo tik nupjauta žolė. E. L. buvo pasamdytas dirbti. Jam liepė žolę nupjauti kaimynas F. G., bet jis yra miręs. Jis buvo E. L. darbdavys. E. L. jam pasakojo, kad nupjovė žolę nuo viso žemės sklypo. Po Joninių nuvažiavo pažiūrėti, kokia yra padėtis jo sklype, o nuvažiavęs pamatė sukrautus šieno rulonus ir tuščią lauką. Suskaičiavo 40 rulonų. Kiek jų buvo išvežta nežino, todėl pridėjo dar 10 rulonų, nes žino, kad tiek prišienaudavo iš tokio lauko. Kas susuko žolę į rulonus nežino, bet tikriausiai S. K., nors žolę nupjovė E. L.. Su savo dukra kartu skaičiavo šieno rulonus. Jie buvo sudėti prie ginčijamo žemės sklypo. Vieno sauso šieno rulono kaina yra 50 eurų. S. K. aiškino, kad tai yra jo žemė. Paskaičiavimų neturi, žino, kad iš tokio lauko gaunasi apie 60 tonų. Žolė buvo trečių metų, įsėta, daugiametė. Nori, kad jam S. K. atlygintų nuostolius - 1550 eurų sumą ir atskirai už visas teisines paslaugas ir atskirai už pievos nupjovimą. Apie nuomos sutarties su juo nutraukimą sužinojo kai jam atsiuntė laišką paštu.

Ieškovo atstovas advokatas Rimvidas Valančius teismo posėdyje paaiškino, jog pagrindinis klausimas užsakant konsultacinę išvadą buvo - kiek iš tiek hektarų galima prišienauti. Pateikta išvada - 104 rulonus, vieno rulono kaina tais metais buvo 15 eurų.

Atsiliepimas

Atsakovas S. K. teismo posėdyje nesutiko su ieškiniu. Paaiškino, kad žemė buvo paskirta jam valdyti, A. M. atsisakė šios žemės. Žinojo, kad jam buvo sudaryta trumpalaikė nuomos sutartis. Šis sklypas buvo įkeltas į Nacionalinės žemės tarnybos tinklapį ir sklypas buvo nurodytas kaip laisvas, nors tuo metu sklypu laikinai naudojosi A. M.. Nuomos sutartis su juo buvo sudaryta nuo birželio 14 d. Sklype augo žolė. Skambino į Nacionalinę žemės tarnybą ir klausė ar gali pjauti žolę ir jam atsakė, kad gali. V. J. jam sakė, ar jis nebijo, kad jį užtampys po teismus A. M.. Ji pasakė jam, kad teisiškai pieva priklauso jam, o kad gali pjauti žolę jam nesakė. A. M. dukra pasakė, kad jei jis neduos A. M. nusišienauti, jis jį užtampys po teismus. Žolę pjovė jis ir E. L., kuris nupjovė mažiau žolės, nei jis, 2-3 ha. Jam buvo išnuomotas 9 h žemės. Sklype buvo užauginta savaiminė žolė. Į ruloną telpa 250-300 kg. Jis pats susuko 40 rulonų. Žolė buvo sausa, jis ją pats supresavo. Savikaina vieno rulono yra 12 eurų, nors galima gauti ir už 10 eurų, ir 8 už eurus. Iki birželio mėnesio A. M. galėjo pjauti žolę. Nesutinka su ieškiniu, taikiai susitarti galimybių nėra. Jei žolė yra sėtinė, ji yra laikoma derliumi, bet jei žolė yra savaiminė, tai jis nelaiko jos derliumi. Žemėtvarka jam nesakė, kad jis turi leisti nusipjauti žolę A. M.. A. M. sutartis buvo automatiškai nutraukta nuo jo nuomos sutarties įregistravimo dienos. Jis kalbėjosi su visomis institucijomis ir visos tą patvirtino, kad jis turi teisę dirbti šią žemę, deklaruoti nuo įregistravimo dienos. Jis darė viską teisėtai, o jei yra klaida, tai ne jo kaltė. Jis yra nuomininkas, o nuomotoja yra Nacionalinė žemės tarnyba. Pateikti nerealūs skaičiai, turi būti sėtinė žolė, o ten buvo sendirvė. Galima suruliuoti 104 rulonus, jei žolė atsėta.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė L. K. teismo posėdyje paaiškino, jog iš dalies sutinka su ieškiniu. A. M. buvo išsiųstas pranešimas, kad bus nutraukta teisė naudotis žemės sklypu. Jis vasario mėnesį buvo informuotas, kad nebegalės naudotis žeme. Nutraukus nuomos sutartį derlių nusiima nuomininkas. A. M. turėjo teisę nusiimti derlių, o dėl žalos dydžio nesutinka. Mano, kad atsakovas yra tinkamas, nes S. K. neleido A. M. nusipjauti žolės.

Liudytoja A. L. M. teismo posėdyje parodė, kad A. M. yra jos tėtis. S. K. pirmą kartą pamatė atvykusį prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadangi buvo nesutarimai dėl žemės, kuria visą laiką naudojosi tėtis. 2019 m. birželį, gal buvo prieš Jonines, jai paskambino F. G., žmogus, kurio jie prašė nušienauti pievą ir pasakė, kad S. K. nebeleidžia pjauti pievos. Jai bebūnant prie žemės sklypo atvažiavo S. K. su žmona ir vaikais. Jis pareiškė, kad žemė yra jo. Tuomet ji S. K. paaiškino, kad jos tėtis šį plotą deklaravo ir, kad tai tėčio žemė. S. K. pareiškė, kad jis deklaravo šį žemės plotą. Tuo metu, kai ji buvo pievoje, žolė dar nebuvo susukta į rulonus. Tėtis iškvietė policiją. Kai policija buvo atvažiavusi, buvo susukti kokie 50 sausos žolės rulonai. Pievą nupjovė G. F. darbininkas E. L.. Žolė buvo su įsėliu.

Liudytojas E. L. parodė, kad jis pas F. G. dirbdavo su šienapjove- savaeige. 2019 m. vasarą F. G. liepė nupjauti A. M. pievą, jie kelis metus ją šienavo. Žemė yra (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, plotas maždaug 10 ha. Tada nupjovė gal kokius 8 ha. Tąsyk jį sustabdė S. K.. Jis atvažiavęs pareiškė, kad tai jo žemė. Jis tada paskambino F. G. ir pasakė, kad S. K. nebeleidžia pjauti pievos, F. G. pasakė jam, kad jis važiuotų namo. Tai buvo gal prieš Jonines. Žolės buvo daug, dalis buvo įsėta. Jis nupjovė būtent įsėtą plotą, gal kokius 3 ha. Tai buvo baltieji dobilai. Iš to lauko dažniausiai prisukdavo apie 60 rulonų. F. G. pats sukdavo, jis tik pjaudavo ir veždavo. Vienas rulonas galėjo sverti kokius 300 kg. Įsėlius pats F. G. įsėdavo, buvo įsėti kokie 3 ha. Įsėliai buvo kviečiai, miežiai. Sėta buvo 2016 metais, o gal ir 2017 metais, negali tiksliai pasakyti.

Liudytoja V. J. parodė, jog dirba Nacionalinės žemės tarnybos Tauragės skyriuje vyriausiąja specialiste. S. K. suprojektavo žemės sklypą ilgalaikiam naudojimui. Šį plotą iki sutarties sudarymo naudojo A. M. iki 2019 metų birželio 20 d., tada buvo nutrauktas leidimas naudotis tuo žemės plotu viršininko įsakymu. A. M. apie naudojimosi žeme nutraukimą buvo pranešta 2019 m. vasario mėnesį, registruotu laišku. Rašte buvo aiškiai išdėstyta, kad bus nutrauktas leidimas naudotis žeme, sudarius nuomos sutartį. A. M. nežinojo, kad žemė yra išnuomota. Tai buvo pirmas toks atvejis, kad būtų žemės sklypo dvivaldystė. Ji rengė nuomos sutartį su S. K.. Jam buvo išaiškinta kad derlių turi nusiimti A. M.. Apie derlių nieko negali pasakyti, tai buvo daugiametė žolė. Ji įspėjo S. K., kad jis gali turėti teisinių pasekmių, S. K. pasakė, jog viską supranta. A. M. buvo suteikta teisė nuimti derlių, tokia pat teisė kaip ir nuomos sutartimi. Nors 2019 m. įsakyme nebuvo parašyta apie teisę nuimti derlių A. M. žinojo apie tokią teisę. Nuomos sutartyse neakcentuodavo, kas turi nusiimti derliu. Toks atvejis jos praktikoje pasitaikė pirmą kartą. Informuodavo žodžiu ir nekildavo problemų. S. K. įspėjo, kai derino nuomos sutarties projektą, tai buvo 2019-06-13. S. K. iki sutarties pasirašymo projekto buvo informuotas, kad negali deklaruoti žemės ir gauti išmokas. Skiriasi leidimas naudotis žeme ir žemės nuomos sutartis, leidimas yra laikinai naudotis, o sudaryta nuomos sutartis yra įregistruojama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-03-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.4 punktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014-06-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme suteikimo A. M.“ (toliau-Įsakymas) ieškovui A. M. buvo leista laikinai iki 2014-12-31 naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio ribos nurodytos leidžiamo laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje. Šio Įsakymo 2.4 punkte nurodyta, kad jeigu kiekvienais kalendoriniais metais ne vėliau kaip iki liepos 15d. valstybinės žemės ploto naudotojas neinformuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus apie ketinimą nutraukti laikiną žemės naudojimą, o Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius neišformuoja valstybinės žemės ploto naudotojo apie atsisakymą pratęsti leidimą laikinai naudotis valstybine žeme kitais kalendoriniais metais, naudojimosi valstybine žeme terminas pratęsiamas kitiems kalendoriniams metams.

Taigi, ieškovas A. M. buvo teisėtas žemės sklypo naudotojas, kadangi turėjo leidimą laikinai naudotis valstybine žeme ir joje augino žolę. Įsakymo 2.7 punkte buvo numatyta, kad už naudojimąsi valstybine žeme valstybinės žemės ploto naudotojas moka žemės nuomos mokestį. Nagrinėjamu atveju susiklostė teisiniai santykiai – laikino naudojimosi valstybinės žemės sklypu iki tam tikro juridinio fakto, kurie nėra tapatūs žemės nuomos teisiniams santykiams, reglamentuotiems Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo, kadangi laikino naudojimosi valstybine žeme atveju žemės sklypas yra nesuformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas ir išnuomotas laikinai. Tačiau, teismo nuomone, vien šios aplinkybės nepaneigia žemės nuomą reglamentuojančiuose teisės aktuose suformuotų pagrindinių taisyklių taikymo ginčo teisiniams santykiams galimybės, kadangi jie savo prigimtimi yra labai artimi žemės nuomos teisiniams santykiams. Nors Civilinis kodeksas nereglamentuoja valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti, tačiau, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, taikomas įstatymas, reglamentuojantis panašius santykius (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog taikytinos žemės nuomos santykius reglamentuojančių teisės aktų normos.

Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-03-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018-02-22 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 28.5 punkte nurodyta, kad suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukiama teritorinio skyriaus vadovo įsakymu nepasibaigus teritorinio skyriaus vadovo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytam terminui, jeigu valstybinės žemės plotas perduodamas nuosavybėn, išnuomojamas, perduodamas neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti kitiems asmenims.

Ieškovas A. M. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2019-02-20 raštu „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuotas, kad patvirtinus 2018 m. rengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014-06-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme suteikimo A. M.“ 2020 metams leidimas naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), nebus tęsiamas, kad leidimas bus nutrauktas, sudarius valstybinės žemės nuomos sutartį su piliečiu, kuris 2019m. patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte pasirinko nuomai LF-31.

Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2019-06-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio, (duomenys neskelbtini), nuomos S. K.“, 2019-06-14 buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kuria nuomotojui S. K. buvo išnuomotas 10,4722 ha žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), tai yra tas pats žemės plotas, kuriuo naudojosi ieškovas A. M. pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014-06-05 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą leidimą laikinai naudotis valstybinės žemės plotu.

Po 2019-06-14 Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo su S. K. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas 2019-06-20 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės ploto naudojimo teisės nutraukimo A. M.“ , kuriuo buvo nutraukta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo 2014-06-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)suteikta teisė A. M. laikinai naudotis 9,65 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), nuo šio įsakymo priėmimo dienos. Įsakymas ieškovui A. M. išsiųstas paštu. Byloje nėra duomenų apie tai, kada šis įsakymas buvo įteiktas ieškovui.

Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį nutraukus prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius.

Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-03-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018-02-22 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) 29 punkte nurodyta, kad apie suteiktos teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukimą prieš terminą teritorinis skyrius raštu praneša asmeniui, kuriam suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, nurodydamas, dėl kokių priežasčių nutraukiama ši teisė. Teritorinio skyriaus pranešime apie suteiktos teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nutraukimą prieš terminą turi būti nurodoma, kad derlių nusiima asmuo, kuriam prieš terminą nutraukiama suteikta teisė laikinai naudotis valstybinės žemės plotu.

Taigi, tiek Civilinis kodeksas, tiek Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo 29 punktas nustatė ieškovo A. M., kaip nuomininko, teisę nusiimti derlių nutraukus žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tik tada, kai žemės nuomos sutartis nutraukiama nuomotojo reikalavimu nesilaikant įspėjimo tvarkos apie būsimą žemės naudojimo pabaigą, turi būti konkrečiai susitarta dėl derliaus nuėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-21/2011). Byloje įrodyta, jog nuomotojas laikėsi įspėjimo tvarkos apie būsimą nutraukimą prieš terminą ieškovui A. M. suteiktos teisės laikinai naudotis valstybinės žemės plotu.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalimi sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį nutraukus prieš terminą nuomotojo reikalavimu įstatyme pripažįstama nuomininko teisė nuimti derlių. Ta aplinkybė, kad atsakovas S. K. 2019-06-14 Valstybinės žemės nuomos sutartimi nebuvo įpareigotas leisti ankstesniam nuomininkui, t.y. ieškovui A. M., nusiimti derlių, neatleidžia atsakovo nuo pareigos laikytis sutarties nutraukimo tvarkos. 2019-06-14 Valstybinės žemės nuomos sutarties 14 punkte yra nurodyta, kad nuomininkas įsipareigoja laikytis šios sutarties ir įstatymų. Nors nuomos sutartyje atsakovas S. K. nebuvo įpareigotas leisti derlių nusiimti ankstesniam nuomininkui, tačiau nuomos sutartyje taip pat nėra nurodyta, kad išnuomojant žemės ūkio paskirties sklypą atsakovui S. K. būtų perleista teisė į derlių. Be to, liudytoja V. J. patvirtino, jog sudarant Valstybinės žemės nuomos sutartį ji žodžiu įspėjo atsakovą S. K., kad jis šiais metais nedeklaruotų išsinuomotos valstybinės žemės ir leistų A. M. nusiimti derlių. Pats atsakovas S. K. teismo posėdyje pripažino, kad prieš sudarant su juo Valstybinės žemės nuomos sutartį jis buvo paprašytas leisti A. M. nusišienauti pievą.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai) nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Atsakovas S. K. teisme neigė neleidęs traktorininkui E. L. pjauti A. M. pievą, teigė, kad jis tik gražiai paprašė jo, kad nepjautų žolės, nes neprašė jo pjauti. Tačiau iš liudytojo E. L. parodymų nustatyta, kad jam bepjaunant A. M. pievą atvažiavęs S. K. sustabdė jį ir pareiškė, kad tai jo žemė ir nebeleido pjauti pievos. Tada liudytojas paskambino F. G. ir pasakė, kad S. K. nebeleidžia pjauti pievos, tuomet F. G. pasakė jam važiuoti namo. Taigi, žala ieškovui atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, o ne dėl nuomotojo, trečiojo asmens, neteisėtų veiksmų, todėl atsakovas S. K. yra tinkamas atsakovas nagrinėjamu atveju. Ieškovas A. M. buvo teisėtas žemės sklypo naudotojas, kadangi turėdamas leidimą laikinai naudotis valstybine žeme, joje augino žolę, ją nupjovė, todėl įgijo ir teisę į derliaus nuėmimą. Atsakovas S. K., išsinuomojęs žemės ūkio paskirties žemės sklypą su žole, jos neauginęs, neturėjo teisės neleisti ieškovui nusiimti derlių ir neturėjo teisės pats derliaus nuimti ir jo pasisavinti. Šie atsakovo veiksmai pripažintini neteisėtais ir yra priežastiniame ryšyje su ieškovui atsiradusia žala. Atsakovo S. K. neteisėti veiksmai lėmė žalos ieškovui atsiradimą, atsakovo praturtėjimą ir teisinės atsakomybės jam taikymą. Atsakovo teiginiai, kad buvo šienaujama savaiminė žolė, kuriai buvo penki ir daugiau metų, kad tai negalima pavadinti derliumi, kad nebuvo įsėlio, neturi reikšmės, nes atsakovas neturėjo teisės nupjauti ir pasisavinti žolės, ir nesvarbu kokia žolė augo.

Atsakovas S. K. neginčijo, kad jis nušienavo pievą, kurią valdė ieškovas A. M., neginčijo, kad išprašė iš pievos darbininką (E. L.), kuris pjovė žolę su traktoriumi, neginčijo, kad žolę iš pievos, kurią valdė ieškovas A. M., pats susuko į rulonus ir išsivežė savo reikmėms. Atsakovas taip pat pripažino, kad susuko 40 rulonų sausos žolės, kad vieno rulono kaina, jo nuomone, yra 12 eurų. Taigi, yra ginčas tik dėl 10 vienetų šieno rulonų, ir dėl vieno šieno rulono kainos.

Vadovaujantis ieškovo A. M. byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-02-26 konsultacine išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl objekto rinkos kainos, žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10,4722 ha, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019m. gegužės – birželio mėn. vidutiniškai galėtų būti nušienauti 104 šieno rulonai, kurie sveria apie 300 kg. Vidutinė vieno šieno rulono kaina 14,89 Eur. Atsakovas S. K. ieškovo pateiktą išvadą dėl rinkos kainos vertino kritiškai, kaip neatitinkančią tikrovės, teigė, kad šieno rulono kaina yra 12 eurų, tačiau priešingų įrodymų nepateikė. Teismas sprendžia, kad ieškovas A. M. įrodė, jog iš jo laikinai naudoto žemės sklypo atsakovas S. K. neteisėtai nušienavo ir pasisavino 50 šieno rulonų, kai vieno šieno rulono kaina yra 14,89 Eur ir padarė ieškovui 744,50 Eur turtinę žalą. Teismas sprendžia, jog atsakovas yra kaltas dėl ieškovui neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas 744,50 Eur žalos atlyginimas (CK 6.249 str. CK 6.263 str. ).

Be to, ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad ieškovo A. M. bylinėjimosi išlaidas sudaro: 34 Eur žyminis mokestis (8 Eur - 2020-09-24 ir 26 Eur - 2020-10-12), 544,50 Eur už konsultacinę išvadą ( 2021-02-15 ) ir 402 Eur už advokato pagalbą (52 Eur - 2020-09-24 ir 150 Eur - 2020-10-06 ir 200 Eur - 2021-03-03). Iš viso ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 980,50 Eur. Atsakovas S. K. taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1200 Eur už advokato pagalbą (200 Eur - 2020-10-06, 1000 Eur - 2020-11-04). Kadangi ieškovo A. M. ieškinys tenkinamas iš dalies, 50 procentų (49,63%), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 50 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų - 490,25 Eur. Ieškovo A. M. ieškinio reikalavimų dalis, 50 procentų (50,37%), atmetama, todėl iš ieškovo atsakovui taip pat priteistina 50 procentų jo turėtų bylinėjimosi išlaidų - 600 Eur (CPK 93 str. 2d.). Taigi, atsakovas S. K. ieškovui A. M. turi sumokėti iš viso 1234,75 Eur sumą (744,50 Eur žalos atlyginimą +490,25 Eur bylinėjimosi išlaidas), o ieškovas A. M. atsakovui S. K. turi sumokėti 600 Eur sumą (bylinėjimosi išlaidas). Atlikus ieškovo ir atsakovo tarpusavio mokėjimų įskaitymą, atsakovo S. K. ieškovui A. M. sumokėtiną sumą sudaro 634,75 Eur (1234,75 Eur – 600 Eur).

Todėl galutinai iš atsakovo S. K. ieškovo A. M. naudai priteistinas 634,75 eurų dydžio žalos atlyginimas ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2d., CK 6.210 str. 1d.).

Kitoje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. K. A. M. naudai 634,75 Eur (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus 75 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2020-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Elena Simonavičienė