Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Eduardo Maškevičiaus, Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

UAB „(duomenys neskelbtini)“, reorganizuotos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovui L. K.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl BK 300 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnio 3 dalis numato griežtesnę atsakomybę, jeigu dėl minėtų veiksmų buvo padaryta didelės žalos. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016, 2K-117-697/2017).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 3 vienetų atitikties deklaracijų suklastojimo fakto, t. y. 2014-03-21 Atitikties deklaracijos Nr. 01, kurioje nurodyti duomenys, jog pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas bei nurodytas atitiktį patvirtinantis dokumentas „Certificate of Adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, išduotas 2011-02-22; 2014-03-21 Atitikties deklaracijos Nr. 01, kurioje nurodyti duomenys, jog pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, bei nurodytas atitiktį patvirtinantis dokumentas „Verification of Compliance, Nr. EC.1282OE140224.WRM0608“; 2014-03-21 Atitikties deklaracijos Nr. 01, kurioje nurodyti duomenys, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas.Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog nurodytas deklaracijas pagamino N. K.. Tačiau N. K. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog deklaracijos yra suklastotos, pažymi, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika, spręsti klausimą dėl EB atitikties deklaracijos galiojimo turi ne teismas, bet išvadą duodančios Valstybinė ne maisto produktų inspekcija ir Valstybinė darbo inspekcija, be to, byloje nėra nustatyta, kokiu būdu, koks konkrečiai dokumentas yra suklastotas ir kodėl jis laikomas suklastotu. Byloje nėra jokios išvados, teismo sprendimo ar kito oficialaus pagrindo, kuris leistų spręsti apie Atitikties deklaracijų netikrumą, neteisingumą ar suklastojimą. Nurodo, jog byloje yra sertifikatas, bandymų protokolai, šienapjovės techninė ataskaita, atlikta akredituotos įmonės. Be to, kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti didelės žalos atsiradimo požymį.Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 2000-03-06 įsakymu Nr. 28 (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2012-04-30 iki 2016-11-08), 3 punktas nustato, jog gaminių, patenkančių į Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritį, gamintojai yra atsakingi už savo gaminių atitikties šios direktyvos nuostatoms patvirtinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tikslinga analizuoti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina diskinių šienapjovių „PRAHA“ GX 265 gamintoja.Techninio reglamento „Mašinų sauga“ (toliau – ir Reglamentas) Bendrųjų nuostatų 6.9 punkte apibrėžiama gamintojo sąvoka. Gamintojas – tai bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris projektuoja ir (arba) gamina mašinas ar iš dalies užbaigtas mašinas, kurias aprėpia Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritis, bei atsako, kad šios mašinos ar iš dalies užbaigtos mašinos atitiktų Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, siekiant savo vardu ar prekiniu ženklu jas pateikti į rinką arba naudoti pačiam. Nesant pirmiau apibrėžto gamintojo, bet koks fizinis ar juridinis asmuo, pateikiantis į rinką ar atiduodantis naudoti mašinas ar iš dalies užbaigtas mašinas, kurias aprėpia Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritis, turi būti laikomas gamintoju. Reglamento 6.8 punktas nustato, jog pateikimas į rinką – tai sudarymas galimybės pirmą kartą įsigyti Europos Bendrijoje mašiną ar iš dalies užbaigtą mašiną, siekiant jas platinti arba naudoti už atlygį arba nemokamai.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žoliapjoves dalimis importuoja iš Kinijos, Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jas surenka, ant šienapjovių užklijuoja „PRAHA GX 265“ lipduką, metalines lenteles – gamyklines korteles ir parduoda kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminį; prekės ženklas „PRAHA GX 265“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, šio prekės ženklo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi užpatentavusi (žr. 2016-10-25 Liudytojo L. K. apklausos protokolą (b. t. 17, b. l. 93–94); 2016-11-08 Įtariamojo papildomos apklausos protokolą (b. t. 21, b. l. 40–42). Atsižvelgiant į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai surenka žoliapjoves, kurios patenka į Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritį, iš dalių bei pateikia jas į rinką Lietuvos ūkininkams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina žoliapjovių gamintoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-08-26 rašte „Atsakymas į 2014-07-21 prašymą dėl dokumentų pateikimo N. 3KLS-409“ (b. t. 18, b. l. 88) nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiko save šienapjovių „Praha GX 265“ gamintoja. Aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytina šienapjovių gamintoja, taip pat patvirtina baudžiamojoje byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, pvz. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015-03-23 sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI-847-162/2015; žr., pvz., sprendimo motyvuojamosios dalies 6 lapo antrą pastraipą (b. t. 2, b. l. 26–40), taip pat Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2014-11-13 Patikrinimo aktas Nr. 1MK-55 (b. t. 2, b. l. 43–46); akto lentelėje skiltyje „Patikrinta“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta gamintoja.Reglamento 3 punktas nustato, jog gaminių, patenkančių į Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritį, gamintojai yra atsakingi už savo gaminių atitikties šios direktyvos nuostatoms patvirtinimą, taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atsakinga už tiekiamų į rinką žoliapjovių atitikties Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatoms patvirtinimą. Reglamento 12 punkte nustatyta, jog prieš pateikdamas į rinką mašiną ir (arba) atiduodamas ją naudoti, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi: 1) užtikrinti, kad ji atitiktų taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nurodytus šio Reglamento 1 priede; 2) užtikrinti, kad būtų prieinama techninė byla, nurodyta šio Reglamento 7 priedo A dalyje; 3) detaliai parengti būtiną informaciją, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijas; 4) atlikti atitinkamas atitikties įvertinimo procedūras pagal šio Reglamento 34–37 punktus; 5) parengti EB atitikties deklaraciją pagal šio Reglamento 2 priedo A dalį ir užtikrinti, kad ji būtų pridėta prie mašinos; 6) pažymėti mašiną CE ženklu, kaip reikalauja šio Reglamento 47–49 punktai. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiant šienapjoves į rinką, ji privalėjo įgyvendinti visus Reglamento 12 punkto reikalavimus, t. y. užtikrinti, kad žoliapjovės atitiktų taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, užtikrinti, kad būtų prieinama žoliapjovių techninė byla, detaliai parengti būtiną informaciją apie žoliapjoves, atlikti atitinkamas žoliapjovių atitikties įvertinimo procedūras, parengti EB atitikties deklaraciją bei pridėti ją prie parduodamų žoliapjovių ir pažymėti žoliapjoves CE ženklu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, jog prieš pateikdama į rinką šienapjoves turėjo įvykdyti Reglamento 12 punkto reikalavimus, nes apie tai buvo informuota Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2013-11-21 raštu Nr. 7R-1103 „Dėl šienapjovių“ (b. t. 18, b. l. 165–166), kuriuo Inspekcija atsakė į UAB 2013-11-04 Prašymą „Dėl konsultacijos raštu suteikimo“ (b. t. 18, b. l. 163–164).Reglamento 13 punktas nustato, jog šio Reglamento 34–37 punktuose nurodytoms procedūroms atlikti gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi turėti arba turi galėti naudotis priemonėmis, būtinomis užtikrinti, kad mašina atitiktų šio Reglamento 1 priede nustatytus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus. Mašinos atitikties įvertinimo procedūros nurodytos Reglamento IX dalyje „Mašinos atitikties įvertinimo procedūros“. Reglamento 34 punkte nurodyta, jog gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, siekdamas patvirtinti, kad mašinos atitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, turi taikyti vieną iš šio Reglamento 35–37 punktuose nurodytų atitikties įvertinimo procedūrų. Reglamento 35 punkte nustatyta mašinų, kurios nėra nurodytos Reglamento 4 priede įvertinimo procedūra, 36, 37 punktuose – mašinų, kurios yra nurodytos reglamento 4 priede įvertinimo procedūros. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaminamos žoliapjovės nenurodytos Reglamento 4 priede, jų atitikties įvertinimui taikytina Reglamento 35 punkte nustatyta procedūra. Reglamento 35 punktas nukreipia į 8 priedą. 8 priede nustatytas imperatyvus įpareigojimas gamintojui sudaryti techninę bylą, nurodytą Reglamento 7 priedo A dalyje (2 punktas), bei pareiga imtis visų būtinų priemonių tam, kad gamybos procesas užtikrintų mašinos atitiktį techninei bylai ir Mašinų direktyvos 20036/42/EB reikalavimams (3 punktas). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ žoliapjoves Lietuvos ūkininkams pardavinėjo laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-12-02. Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos (Toliau – ir Inspekcija) atliekant patikrinimą, Inspekcija ne kartą kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šienapjovės „PRAHA GX 265“ naudojimo instrukcijos, EB atitikties deklaracijos, bandymų protokolo (ų), kurio (ų) pagrindu buvo deklaruojama atitiktis LST EN ISO 4254-12:2012 standartui, atitiktį patvirtinančių dokumentų, techninės bylos pateikimo (b. t. 18, b. l. 3–6), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inspekcijai pateikė tik dalį prašomų dokumentų, nepateikė bandymų protokolų, kurių pagrindu buvo deklaruojama atitiktis LST EN ISO 4254-12:2012 standartui, atitiktį patvirtinančių dokumentų, techninės bylos ir kitų dokumentų.Baudžiamojoje byloje pateiktos 2014-03-21 Atitikties deklaracija Nr. 01 (b. t. 18, b. l. 17), 2014-03-21 Atitikties deklaracija Nr. 01 (b. t. 4, b. l. 25) ir 2014-03-21 Atitikties deklaracija (b. t. 18, b. l. 18), visuose dokumentuose nurodoma: „pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX 265, gamybos metai - 2014, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 Žemės ūkio mašinos. Sauga. 12 dalis. Rotacinė diskinės bei būgninės ir smulkinamosios šienapjovės saugos reikalavimus bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas“. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendino ne visus Reglamento 12 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. prieš pateikdama žoliapjoves į rinką UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino, kad mašina atitiktų taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus (Reglamento 12.1 punktas), neužtikrino, kad būtų prieinama techninė byla (Reglamento 12.2 punktas), neatliko atitinkamų atitikties įvertinimo procedūrų (Reglamento 12.4 punktas); neįvykdžiusi nurodytų reikalavimų parengė EB atitikties deklaracijas bei CE žymens deklaraciją. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog atliktos ne visos Reglamento 12 punkte imperatyviai nustatytos procedūros, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip diskinių šienapjovių gamintoja, neturėjo pagrindo pagaminti šienapjovės deklaracijas, o jas pagaminusi, nurodytuose dokumentuose nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Aplinkybę, kad 2014-03-21 deklaracijoje Nr. 01 (b. t. 18, b. l. 17) nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, taip pat patvirtina faktas, jog minėtoje deklaracijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog atitiktį patvirtinantis dokumentas yra „Certificate of adequacy, No. GB/1067/3213/11 Issue 1, certificate issued: 22nd February 2011“, nors standartas LST EN ISO 4254-12:2012 įsigaliojo tik 2012 metais, t. y. atitiktį šiam standartui patvirtinantis dokumentas išduotas metais anksčiau, negu įsigaliojo pats standartas. Papildomai pažymėtina, jog baudžiamojoje byloje yra Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos 2014-08-04 Diskinės žoliapjovės ekspertizės aktas (b. t. 18, b. l. 78–79), kuriame minėta institucija konstatuoja, jog žoliapjovė neatitinka ISO 17101-1 reikalavimų dėl neužtikrinamos apsaugos nuo išmetamų objektų (neatitiktis standarto LST EN ISO 4254-12:2012 6.2 punktui); naudojimosi instrukcijoje informacijos pateikimas neatitinka ISO 3600 reikalavimų, nėra informacijos apie gamintoją, nėra žoliapjovės identifikavimo ir techninių duomenų (neatitiktis standarto LST EN ISO 4254-12:2012 7.1.1 punktui ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.7.4.2 punktui); visos žoliapjovės turi būti paženklintos pagal ISO 4254-1:2008 8.3 skyrių, o iš pateiktos informacijos ženklinimo lentelėje neįmanoma nustatyti gamintojo (neatitiktis standarto LST EN ISO 4254-12:2012 7.2.1 punktui ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.7.3 punktui) ir kt. Valstybinė mašinų bandymo stotis prie Žemės ūkio ministerijos konstatavo, jog rotacinės žoliapjovės GX 265 yra nesaugios, jų pateikimas į rinką neatitinka techninio reglamento „Mašinų sauga“ IV skyriaus „Pateikimas į rinką ir pradėjimas naudoti“ reikalavimų.Be to, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas M. K. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog prieš gaminį ženklinant CE ženklu, gamintojas privalo įvykdyti reglamente ir direktyvoje nustatytas procedūras, atlikti gaminio bandymus, o kol nėra atlikti gaminio bandymai, negalima rašyti deklaracijos ir ženklinti gaminio CE ženklu (b. t. 24, b. l. 46).Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog Technikos priežiūros tarnyba 2014-07-01 rašte Nr. 2S-162 „Dėl netinkamos kokybės technikos“ (b. t. 18, b. l. 112) nurodė, jog išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atitikties deklaraciją, nustatyta, kad ji neatitinka Reglamento 2 priedo A skyriuje nurodytų reikalavimų, t. y. atitikties deklaracija pagal Reglamentą turi būti vadinama „EB atitikties deklaracija“, deklaracijoje nenurodytas gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, nenurodytas serijos numeris bei deklaracijos parengimo vieta ir data. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs dokumento suklastojimo sąvoką. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-7-2-895/2017). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama N. K., kaip šienapjovių gamintoja turėjo teisę savo vardu pagaminti šienapjovių atitikties deklaracijas, tačiau neatlikus privalomų procedūrų bei deklaracijose įtvirtinus tikrovės neatitinkančią informaciją, siekiant paleisti šias deklaracijas į apyvartą kaip tikras, t. y. pateikiant žoliapjoves įsigyjantiems ūkininkams, konstatuoja, jog N. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu suklastojo 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01 (b. t. 4, b. l. 25), 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01 (b. t. 18, b. l. 17), 2014-03-21 Atitikties deklaraciją (dėl CE žymens) (b. t. 18, b. l. 18). Kaip jau minėta, BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnio 3 dalis numato griežtesnę atsakomybę, jeigu dėl minėtų veiksmų buvo padaryta didelės žalos.Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, jog panaudojant suklastotas deklaracijas siekiant įtikinti Lietuvos ūkininkus dėl parduodamų žoliapjovių atitikties EB standartams, UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama N. K., savo naudai įgijo 166 633,90 Eur (575 353,52 Lt). BK 190 straipsnio 1 dalis nustato, jog turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai N. K. iš nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų įgytas turtas (166 633,90 Eur) akivaizdžiai viršija 250 MGL, todėl N. K. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje: N. K. panaudodamas kompiuterinę techniką pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Certificate of Adequacy, Nr. GB/1067/2312/11“, išduotą 2011-02-22, taip pat pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST N ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Verification of Compliance, Nr. EC.1282.OE140224.WRM0608“ bei pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42EB nuostatas, ir laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2014-07-12 pateikė šiuos žinomai netikrus dokumentus Lietuvos ūkininkams prie sudarytų pirkimo–pardavimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių, taip padarydamas pastariesiems didelę žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog N. K. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje kaltinamasis N. K. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį išteisintas, naikintina ir dėl tos dalies priimtinas naujas nuosprendis (329 straipsnio 2 punktas), N. K. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.Konstatuotina, jog N. K. pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, dėl to buvo padaryta didelė žala: N. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-03-21, panaudodamas kompiuterinę techniką, pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Certificate of Adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, išduotą 2011-02-22, taip pat pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Verification of Compliance, Nr. EC.1282.OE140224.WRM0608“ bei pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, ir laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2014-07-12 pateikė šiuos žinomai netikrus dokumentus Lietuvos ūkininkams prie sudarytų pirkimo–pardavimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių, taip padarydamas pastariesiems didelę žalą.

Dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą dėl apgaulės, kaip turėjusios esminę reikšmę nukentėjusiųjų apsisprendimui, buvimo. Klaipėdos apygardos teisme 2018-02-19 gautuose N. K. advokato R. Kivyliaus 2018-02-15 atsikirtimuose N. K. gynėjas nesutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu, teigia, jog nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims nebuvo svarbu parduodamų žoliapjovių pagaminimo šalis, taip pat nebuvo aktualu, ar žoliapjovės atitinka ES standartus, nukentėjusiaisiais pripažintiems asmenims atitikties deklaracijų nereikėjo, todėl N. K. advokato teigimu, prieš nukentėjusiuosius nebuvo pavartota jokia apgaulė, juo labiau apgaulė, kuri būtų pripažintina kaip esminė, t. y. nulėmusi jų apsisprendimą įsigyti šienapjoves.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog baudžiamojoje byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose niekur nėra paminėta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamos žoliapjovės yra čekiškos, dėl to padarė išvadą dėl apgaulės, kaip padariusios esminę įtaką nukentėjusiųjų apsisprendimui, nebuvimo.Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Duomenys tikrinami, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.Patikrinus skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuotina, kad apeliacine tvarka apskųstame teismo nuosprendyje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas tokių trūkumų turi. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra pagrįstos. Įvertinus baudžiamojoje byloje esančius tiek visus įrodymus atskirai, tiek jų visumą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl apgaulės nebuvimo.Nors kaltinamojo N. K. advokatas atsikirtimuose cituoja ir itin detaliai analizuoja atskirus bylos įrodymus (nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų parodymus, specialistų išvadas), teigdamas, kad vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina apgaulės fakto, o priešingai, patvirtina, jog apgaulė prieš nukentėjusiuosius nebuvo naudota, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmiau minėtos BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu.Iš byloje ištirtų įrodymų nustatyta, jog ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų šienapjovių buvo užklijuotas prekės ženklas „PRAHA“ GX 265 (b. t. 2, b. l. 51, 69–70 ir kt.), kaip minėta, aplinkybės, jog „PRAHA“ GX 265 prekės ženklas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, neginčija ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorius L. K. (2016-10-25 Liudytojo L. K. apklausos protokolas (b. t. 17, b. l. 93–94); 2016-11-08 Įtariamojo papildomos apklausos protokolas (b. t. 21, b. l. 40–42). Nukentėjusysis A. S. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog N. K. jam nurodė, jog šienapjovė yra čekų gamybos, nusprendė pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomą šienapjovę, nes ji buvo čekų gamybos (b. t. 22, b. l. 185). Nukentėjusysis V. U. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog K. pasakė, kad šienapjovė yra čekų gamybos, atitikties deklaracijos neatvežė, tikrai nebūtų pirkęs šienapjovės, kuri surinkta iš detalių UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 22, b. l. 186). Nukentėjusysis J. R. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jam teigė, kad šienapjovė yra čekiška (b. t. 22, b. l. 186). Nukentėjusioji D. S. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jai buvo nurodyta, kad šienapjovė yra pagaminta „Zetor“ gamykloje, pagaminta Čekijoje (b. t. 23, b. l. 82), pažymėjo, jog jeigu būtų žinojusi, kad šienapjovė pagaminta ne Čekijoje ar kad jie patys ją surenka, ar šienapjovė yra iš Kinijos, būtų tikrai nepirkusi (b. t. 23, b. l. 83). Nukentėjusioji R. B. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas D. Ū. sakė, kad šienapjovė yra čekų gamybos, tikrai kinų gamybos nebūtų pirkę, pažymėjo, jog buvo pateikta instrukcija, lankstinukas, atitikties deklaracijos negavo; kiniškos tikrai nebūtų pirkę, juos suklaidino (b. t. 23, b. l. 84). Nukentėjusysis J. A. L. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas atvažiavo pas juos, pasakė, kad šienapjovė yra čekiška (b. t. 23, b. l. 84); sutartį Ū. sudarė su J. A. L. ir pasakė, jog šienapjovė yra čekiška; jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė yra pagaminta ne Čekijoje, o Kinijoje ar surinkta Šilalėje, būtų jos nepirkęs; jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė yra ne čekiška, tikrai nebūtų jos pirkęs (b. t. 23, b. l. 85). Nukentėjusysis R. J. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog važinėjo vadybininkas po namus, pasiūlė pirkti čekišką šienapjovę, kuri yra pagaminta „Praha“ gamykloje, kur gamina „Zetor“ traktorius (b. t. 23, b. l. 85). Nukentėjusysis A. O. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog Kinijoje pagamintos ar Šilalėje surinktos šienapjovės nebūtų pirkęs (b. t. 23, b. l. 86). Nukentėjusysis A. D. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kiniškos šienapjovės nebūtų pirkęs, vadybininkas sakė, kad šienapjovė yra čekiška (b. t. 23, b. l. 87). Nukentėjusysis E. L. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas paaiškino, jog šienapjovė yra čekų gamybos, plienas čekiškas, pažymėjo, jog turi priekaištų, kad šienapjovė yra ne čekiška, o kiniška (b. t. 23, b. l. 87). Nukentėjusysis Z. S. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog L. K. jam paaiškino, kad bendrovės teritorijoje stovi viena šienapjovė, o kitas turi parvežti iš Čekijos gamyklos; už 15 min. parvažiavo N. K., viską papasakojo, kad Čekijoje pagaminta (b. t. 23, b. l. 88). Nukentėjusysis V. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kiniškos šienapjovės tikrai nebūtų pirkęs, vadybininkas sakė, jog šienapjovė pagaminta Čekijoje, sakė, kad „Zetor“ mašinos pigesnės, bet geros (b. t. 23, b. l. 89). Nukentėjusioji V. D. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog buvo žadėję atvežti čekišką, tačiau atvežė kitur surinktą, neatitiko jos matmenys; jeigu būtų žinojusi, kad žoliapjovė yra ne čekiška, o surinkta „(duomenys neskelbtini)“, tai jos nebūtų pirkusi (b. t. 23, b. l. 116). Nukentėjusioji S. K. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas sakė, jog žoliapjovė gera, čekiška; jeigu būtų žinojusi, kad žoliapjovė pagaminta Kinijoje ar surinkta Šilalės r., gal ir nebūtų pirkusi (b. t. 23, b. l. 117). Nukentėjusysis J. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas sakė, kad žoliapjovė yra čekiška, buvo užrašas „Praha“, jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė surinkta Lietuvoje, nebūtų pirkęs; apžiūrėjęs žoliapjovę suprato, jog etiketės čekiškos, pažymėjo, jog jam yra skirtumas, ar čekų, ar lietuvių gamintojo (b. t. 23, b. l. 117, 118). Nukentėjusysis D. A. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas sakė, kad žoliapjovės yra čekiškos, jam nurodė čekišką puslapį „Praha“ internete; jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė pagaminta ne Čekijoje, o Šilalėje ar dar kur kitur, tikrai nebūtų jos pirkęs; prieš šienapjovės pirkimą buvo įtikintas, jog šienapjovė yra čekų gamintojo, jautėsi apgautas, vadybininkas žodžiu įtikino, kad šienapjovė yra čekiška (b. t. 23, b. l. 118, 119). Nukentėjusysis S. T. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ siūlė čekiškas šienapjoves, jis įtikino, kad šienapjovė yra čekiška, sakė, kad čekiška, „Zetor“ gamintojo, jei būtų žinojęs, kad žoliapjovė pagaminta Šilalėje ar Kinijoje, tikrai nebūtų jos pirkęs (b. t. 23, b. l. 119). Nukentėjusioji M. Ž. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas paaiškino, jog žoliapjovė yra „Praha“ iš Čekijos, „Zetor“ gamintojo, todėl sudomino kaina ir žinomas gamintojas; esminis momentas apsisprendimui pirkti žoliapjovę buvo tai, jog ji čekų gamybos bei priimtina kaina, nurodė, jog lentelę, esančią ant žoliapjovės, matė, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo, kad yra gamintoja, žmonėms reikėtų aiškiai žinoti, kas yra gamintojas, o ne bandyti juos apgauti (b. t. 23, b. l. 123). Nukentėjusysis J. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas nurodė, jog žoliapjovė yra „Praha“, čekų gamybos, sutartyje buvo nurodyta „Praha“, jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė yra surinkta UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikrai nebūtų jos pirkęs, jautėsi apgautas (b. t. 23, b. l. 125). Nukentėjusysis A. J. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai deklaravo, kad šienapjovė čekiška, todėl nukentėjusysis jautėsi apgautas (b. t. 23, b. l. 125). Nukentėjusysis E. K. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas teigė, jog šienapjovė yra čekų gamybos; nukentėjusysis nurodė, jog jautėsi apgautas, nes aplinkybė, jog šienapjovė čekų gamybos, turėjo įtakos jo apsisprendimui šienapjovę įsigyti (b. t. 23, b. l. 126). Nukentėjusysis V. K. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog atvežus žoliapjovę, norėjo paskaityti sutartį, tačiau vairuotojas skubėjo; teigė, jog jam buvo svarbi aplinkybė, kad žoliapjovė yra čekiška, jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė kiniška, tikrai nebūtų jos pirkęs; nurodė, jog bendrovės vadovai L. K. ir N. K. teigė, kad žoliapjovė yra čekų gamybos, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinktos žoliapjovės tikrai nebūtų pirkęs, todėl yra apgautas; „Praha“ lėmė apsisprendimą pirkti, nes Praha yra Čekijos sostinė; pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nereikėjo apgaudinėti, o informuoti, jog žoliapjovė yra kiniška; kreipusis į teismą civiline tvarka paaiškėjo, jog žoliapjovė yra kinų gamybos (b. t. 23, b. l. 126, 127). Nukentėjusioji N. K. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas D. Ū. pasiūlė pirkti čekišką žoliapjovę, teigė, jog žoliapjovė yra čekiška, todėl įsigijo; jeigu būtų žinojusi, kad šienapjovė ne čekų gamybos, o pagaminta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebūtų jos pirkusi, jautėsi apgauta (b. t. 23, b. l. 128). Nukentėjusysis R. Ž. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog žoliapjovės kaina buvo prieinama, be to, žoliapjovė buvo čekiška, todėl nusprendė pirkti; lankstinuke buvo parašyta, kad žoliapjovė čekiška, „Praha“ ; kai ją pradėjo remontuoti, suprato, jog žoliapjovė yra kinų gamybos; pažymėjo, jog šienapjovę pirko dėl to, kad ji yra čekų gamybos, nes lankstinuke buvo nurodyta, be to, vadybininkas teigė, jog čekų gamybos, jei būtų žinojęs, jog šienapjovė pagaminta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nebūtų jos pirkęs, tuo metu jautėsi apgautas; pažymėjo, jog jam buvo svarbus šienapjovės gamintojas; pažymėjo, jog kiniškos nebūtų pirkęs (b. t. 23, b. l. 129). Nukentėjusysis J. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas A. Ž. siūlė čekišką šienapjovę „Praha“, jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė kiniška, tikrai nebūtų jos pirkęs; pažymėjo, jog „Praha“ asocijuojasi su Čekija (b. t. 23, b. l. 129, 130). Nukentėjusysis G. N. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai sakė, jog šienapjovė bus čekų gamybos, „Praha“, pagalvojo, kad čekų gamybos šienapjovės yra neblogos; pažymėjo, jog N. K. sakė, kad šienapjovė yra čekiška; jeigu būtų žinojęs, kad žoliapjovė pagaminta Kinijoje ar Šilalėje, jos tikrai nebūtų pirkęs, apsisprendimui pirkti šienapjovę įtakos turėjo aplinkybė, kad ji pagaminta Čekijoje; tuo metu pagalvojo, jog jį apgavo, nes ant šienapjovės lentelės turėjo būti užrašas „Praha, Čekija“, suprato, jog yra apgautas, nes buvo pažymėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. t. 23, b. l. 195, 196). Nukentėjusysis S. Ž. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas D. Ū. pasakė, kad žoliapjovė yra čekiška, lietuviškos šienapjovės nebūtų pirkęs, nes jam yra skirtumas, kinų gamybos šienapjovės tikrai nebūtų pirkęs; klausė vadybininko, ar žoliapjovė čekiška, vadybininkas atsakė, jog žodis „Praha“ viską parodo (b. t. 23, b. l. 196, 197). Nukentėjusysis J. Z. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog L. K. teigė, kad šienapjovės yra čekiškos; jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė yra ne čekų gamybos, tikrai nebūtų jos pirkęs, nes esminė sąlyga apsisprendimui pirkti šienapjovę buvo, kad ji pagaminta Čekijoje (b. t. 23, b. l. 197, 198). Nukentėjusysis K. K. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jam turėjo reikšmės šienapjovės gamintojas, lankstinuke ir sutartyje buvo nurodyta, jog šienapjovė čekiška, „Praha“ susijusi su Čekija, vadybininkas D. Ū. sakė, kad šienapjovė čekiška, už sumokėtą kainą nebūtų pirkęs kinų gamybos ar surinktos Šilalėje (b. t. 23, b. l. 198). Nukentėjusysis A. K. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog prieš sudarant sutartį, pažiūrėjo, jog yra „Praha“, todėl pagalvojo, jog čekiška; tik paskui sužinojo, jog šienapjovė ne čekiška, tačiau nežino, kieno gamybos šienapjovė yra; kiniškos ar lietuviškos tikrai nebūtų pirkęs (b. t. 23, b. l. 200). Nukentėjusioji V. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jai turėjo reikšmės, jog šienapjovė yra čekų gamybos, nes čekų technika yra patikima; norėjo čekiškos šienapjovės, vadybininkas sakė, kad ji čekiška; nebūtų šienapjovės pirkusi, jei būtų žinojusi, kad ji pagaminta ne Čekijoje, o Kinijoje; aplinkybė, kad šienapjovė yra čekiška, turėjo įtakos apsisprendimui ją pirkti, nes čekiška technika yra patikima (b. t. 23, b. l. 201). Nukentėjusysis J. B. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas teigė, kad šienapjovė yra čekų gamybos, ne čekų gamybos šienapjovės tikrai nebūtų pirkęs (b. t. 23, b. l. 202). Nukentėjusysis N. L. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog suprato pagal pavadinimą, kad šienapjovė turėtų būti čekiška, jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė pagaminta ne Čekijoje, o Lietuvoje ar Kinijoje, nebūtų jos pirkęs (b. t. 23, b. l. 202). Nukentėjusysis K. S. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas D. Ū. jam pasiūlė pirkti čekišką šienapjovę „Praha 265“, lankstinuke buvo nurodyta, kad „Praha“ atstovas Lietuvoje – „(duomenys neskelbtini)“, todėl suprato, kad šienapjovė yra čekiška; parašė į policiją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukčiavo, nes apgavo su šienapjovės ilgiu, be to, ją pirko kaip čekišką; pažymėjo, jog jam turėjo reikšmės, jog šienapjovė čekiška; lankstinuke buvo nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ yra „Praha“ atstovė Lietuvoje, todėl jis tikrai nemanė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra šienapjovės gamintoja; jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė pagaminta ne Čekijoje, tikrai jos nebūtų pirkęs, jam svarbi aplinkybė, kad šienapjovė pagaminta Čekijoje (b. t. 23, b. l. 203, 204, 205). Nukentėjusysis K. Š. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog apžiūrėjęs šienapjovę suprato, kad ji yra ne čekų gamybos, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai sakė, kad yra čekų gamybos; jeigu šienapjovė būtų buvusi ne čekų gamybos, būtų jis nepirkęs; tuo metu jautėsi apgautas, nes akivaizdžiai matėsi, kad ne tas daiktas, kurį pirko (b. t. 23, b. l. 205). Nukentėjusysis A. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas teigė, kad šienapjovė yra čekiška, todėl ir pirko šienapjovę; jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė yra ne čekiška, tai jos nebūtų pirkęs, jaučiasi apgautas (b. t. 23, b. l. 206). Nukentėjusysis V. Ū. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jeigu būtų žinojęs, jog šienapjovė pagaminta Kinijoje, tikrai nebūtų jos pirkęs (b. t. 23, b. l. 208). Nukentėjusysis A. B. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog pagal pavadinimą internete pasižiūrėjo, kad šienapjovė čekiška (b. t. 23, b. l. 208). Nukentėjusysis E. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jeigu būtų žinojęs, kad šienapjovė pagaminta Šilalėje ar Kinijoje, tikrai nebūtų jos pirkęs, pirko dėl to, kad ji čekų gamybos, vadybininkas teigė, kad ji čekų gamybos (b. t. 23, b. l. 209). Nukentėjusioji R. J. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog vadybininkas bei N. K. teigė, kad šienapjovė atvežta iš Čekijos, čekiška; jeigu tuo metu būtų žinojusi, jog šienapjovė yra ne čekiška, jos tikrai nebūtų pirkusi, jautėsi apgauta; pirko šienapjovę, nes ji čekiška, jai tai buvo svarbu (b. t. 24, b. l. 38, 39). Nukentėjusysis A. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai minėjo, jog šienapjovė yra iš Čekijos, o laikraštyje perskaitė, kad iš kitos šalies, šiuo metu žino, kad šienapjovė yra pagaminta Kinijoje, tačiau, jei būtų žinojęs šią aplinkybę prieš pirkdamas šienapjovę, nebūtų jos pirkęs (b. t. 24, b. l. 40). Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ant šienapjovės buvo užrašyta „Praha“, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai sakė, kad Praha yra Čekijos sostinė, todėl nukentėjusysis pagalvojo, kad daiktas vertingesnis negu kinų gamybos (b. t. 24, b. l. 41). Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jam rūpėjo, kieno gamybos yra šienapjovė, pirko dėl to, jog šienapjovės pavadinimas buvo „Praha“, jis nusprendė, kad šienapjovė yra čekiška (b. t. 24, b. l. 42). Nukentėjusioji V. Ž. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog D. Ū. sakė, kad šienapjovė yra čekiška; norėjo įsigyti čekišką, o ne surinktą kinišką; jeigu būtų žinojusi, kad šienapjovė ne čekiška ir jos plotis neatitinka, nebūtų jos pirkusi (b. t. 24, b. l. 43). Nukentėjusioji V. B. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog ją labai apgavo (b. t. 24, b. l. 66). Liudytojas V. M. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog kai atvežė šienapjovę, dėl pavadinimo galvojo, kad ji yra čekų gamybos; vadybininkas sakė, kad ji pagaminta Čekijoje, o Kinijoje pagamintos nebūtų pirkęs, kiniškos detalės yra blogos kokybės (b. t. 24, b. l. 67). Nukentėjusioji V. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jei būtų žinojusi, kad šienapjovė pagaminta Kinijoje, tai jos nebūtų pirkusi, nes kinų prekės yra negeros, neįmanoma su jomis dirbti, internete buvo parašyta, jog šienapjovė čekiška ar švediška; jai telefonu paaiškino, kad šienapjovė pagaminta Čekijoje (b. t. 24, b. l. 82). Liudytojas S. P. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog internete rašė, kad šienapjovė yra čekų gamybos (b. t. 24, b. l. 82). Liudytojas J. O. pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog tik vėliau sužinojo, jog šienapjovė yra iš Kinijos, o ne iš Čekijos; agentas buvo įsitikinęs, kad šienapjovė yra iš Čekijos, kuri gamina traktorius „Zetor“, liudytojas teigia, jog pavadinimas „Praha“ buvo uždėtas žmonėms apgauti (b. t. 24, b. l. 83).Iš išdėstytų nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų akivaizdu, jog esminę reikšmę apsisprendimui įsigyti šienapjovę turėjo aplinkybė, jog pirkėjai buvo įtikinti, kad šienapjovė yra čekų gamybos. Nukentėjusiesiems nebuvo pasakyta, kad šienapjovės detalės importuotos iš Kinijos ir surinktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų.Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Sukčiavimo pradžia susijusi su apgaulės panaudojimu. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o šie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu, pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti.Atsižvelgiant į tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai su tikslu įtikinti ūkininkus įsigyti jų parduodamas šienapjoves teigė, kad jos yra pagamintos Čekijoje, nuslėpė faktą, kad šienapjovės dalimis yra įvežtos iš Kinijos, o surenkamos Lietuvoje, be to, tam, kad pirkėjai patikėtų, jog šienapjovės pagamintos Europos Sąjungoje (Čekijoje), panaudojo suklastotas 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01 (b. t. 4, b. l. 25), 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01 (b. t. 18, b. l. 17), 2014-03-21 Atitikties deklaraciją (dėl CE žymens) (b. t. 18, b. l. 18), todėl konstatuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. K. apgaule, akivaizdžiai klaidinant, užvaldė didelės vertės svetimą turtą, t. y. įgijo didelės vertės nukentėjusiųjų Z. S., V. U., S. T., S. M., D. S., J. A., M. Ž., V. D., V. P., A. O., A. S., D. A., A. B., R. J., A. D., J. A. L., E. L., N. K., R. B., K. S., A. M., G. N., V. Ž., R. J., K. K., A. J., V. Ū., V. K., N. L., J. R., J. P., K. Š., A. M., E. K., K. S., J. B., V. B., E. P., S. P., R. Ž., R. B., S. K., S. Ž., A. K., V. P. ir J. Z. svetimą turtą, bendra suma – 166 633,90 Eur (575 353,52 Lt).Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog, be jau išdėstytų motyvų, aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. K. apgaule bandė įtikinti pirkėjus dėl šienapjovių gamintojo, taip pat pagrindžia tai, jog šienapjovės pirkėjams būdavo atvežamos vėlai vakare, sutemus, pirkėjai dažnu atveju buvo skubinami pasirašyti dokumentus, tarp kurių taip pat būdavo įdėti vekseliai, todėl darytina išvada, jog šių veiksmų tikslas buvo pasunkinti pirkėjams identifikuoti šienapjovės gamintoją ir (ar) pastebėti, kad faktiškai atvežta šienapjovė neatitinka pirkėjo lūkesčių įsigyti čekišką šienapjovę. Be to, ne visiems pirkėjams, net jiems reikalaujant, buvo pateikiamos atitikties deklaracijos. Šias aplinkybes patvirtina šie nukentėjusiųjų ir liudytojų paaiškinimai:Nukentėjusioji D. S. paaiškino, kad šienapjovę atvežė vakare 22.30 val., nurodė, jog ji prašė sertifikatų, tačiau jų negavo, atvežė tik instrukciją (b. t. 23, b. l. 83). Nukentėjusysis R. J. paaiškino, jog šienapjovę atvežė vakare ir liepė greitai pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą (b. t. 23, b. l. 85); deklaracijos nepateikė, nors prašė; pateikė tik lankstinuką ir naudojimosi instrukciją; šienapjovę atvežė vakare, skubėjo (b. t. 23, b. l. 86). Nukentėjusysis A. O. paaiškino, jog vadybininkas pasiūlė pirkti šienapjovę, lankstinuką, naudojimosi instrukciją paliko, o atitikties deklaracijos negavo (b. t. 23, b. l. 86). Nukentėjusysis A. D. paaiškino, jog jam buvo pateiktas lankstinukas, naudojimosi instrukcija, tačiau atitikties deklaracijos jis negavo (b. t. 23, b. l. 87). Nukentėjusysis V. P. paaiškino, jog gavo sutartis, priėmimo–perdavimo aktą, lankstinuką, naudojimosi instrukciją, tačiau atitikties deklaracijos negavo (b. t. 23, b. l. 89). Nukentėjusysis S. T. paaiškino, jog šienapjovę atvežė labai vėlai vakare, vairuotojas liepė greitai pasirašyti dokumentus, nes buvo 22 val. vakaro, sertifikato nebuvo (b. t. 23, b. l. 119). Nukentėjusioji M. Ž. paaiškino, jog tik pareikalavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sertifikatą, atitikties deklaraciją (b. t. 23, b. l. 124). Nukentėjusioji N. K. paaiškino, jog šienapjovę atvežė vėlai vakare, jau buvo tamsu (b. t. 23, b. l. 128); Nukentėjusysis R. Ž. paaiškino, jog žoliapjovę atvežė vėlai vakare, gal 23 val. (b. t. 23, b. l. 128); Nukentėjusysis G. N. paaiškino, jog šienapjovę atvežė vėlai vakare, tamsoje, todėl jos neapžiūrėjo (b. t. 23, b. l. 195, 196). Nukentėjusysis K. K. paaiškino, jog šienapjovę jam atvežė vakare (b. t. 23, b. l. 198). Nukentėjusioji K. S. paaiškino, jog šienapjovę atvežė vėlai vakare (b. t. 23, b. l. 199). Nukentėjusioji V. P. paaiškino, jog šienapjovę atvežė vakare (b. t. 23, b. l. 201). Nukentėjusysis A. M. paaiškino, jog vadybininko prašė dokumentų, tačiau jis nedavė ir nukentėjusysis jų neturi (b. t. 23, b. l. 206). Nukentėjusysis V. Ū. paaiškino, jog žoliapjovę jam atvežė tamsiu paros metu, prieš pat šienavimą (b. t. 23, b. l. 207). Nukentėjusysis E. P. paaiškino, jog šienapjovę jam ir kaimynui atvežė vakare, buvo tamsu (b. t. 23, b. l. 209). Nukentėjusioji R. J. paaiškino, kad šienapjovę atvežė vakare, jau temstant (b. t. 24, b. l. 38). Nukentėjusioji V. B. paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas, vardu A., davė naudojimosi instrukciją, lankstinukus, tačiau atitikties deklaracijos nedavė (b. t. 24, b. l. 66). Liudytojas J. O. paaiškino, jog kai atvežė šienapjovę, buvo vėlus vakaras (b. t. 24, b. l. 83). Liudytojas J. O. paaiškino, jog jis priėmė žoliapjovę vėlų vakarą (b. t. 24, b. l. 84).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkėjus taip pat klaidino ir interneto svetainė, adresu www.prahaagro.cz. Nors N. K. teigia, jog planavo plėsti verslą į Čekiją ir tuo tikslu nurodyta interneto svetainė buvo sukurta, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Tačiau kai kurie nukentėjusieji paaiškino, jog jiems buvo nurodoma interneto svetainė www.prahaagro.cz kaip neva patvirtinanti aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamos šienapjovės yra čekiškos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų paaiškinimais, be to, manytina, jog jeigu minėta interneto svetainė buvo sukurta siekiant plėsti verslą į Čekiją, ji nebūtų panaikinta atliekant ikiteisminį tyrimą Lietuvoje.Kad pirkėjai buvo klaidinami dėl šienapjovių gamintojo, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad iš Kinijos importuojamų šienapjovių modelis buvo RXDRM-255, tačiau nė vienas iš nukentėjusiųjų neįvardijo, jog nupirkta šienapjovė buvo identifikuota būtent tokiu modeliu. Visi nukentėjusieji patvirtino, jog įsigijo šienapjoves „Praha“ GX 265, todėl darytina išvada, jog originalus šienapjovės modelis galimai buvo užmaskuotas, be to, tikslingai nepasakomas pirkėjui, kad pirkėjas įsigytų neva čekišką šienapjovę.Be to, pažymėtina, jog nors iš baudžiamojoje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog visi nukentėjusieji įsigijo vienodas šienapjoves „Praha GX 265“, tačiau šienapjovės buvo skirtingų modifikacijų bei tipų (skirtingi šienapjovių pločiai, skirtingi darbiniai velenai, kurie perduoda judesį iš traktoriaus į šienapjovę, vienos šienapjovės su prabuksavimo movomis, kitos – be jų), šią aplinkybę nurodo kaip nukentėjusieji ir liudytojai apklausti asmenys, taip pat Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis specialistas M. K. (b. t. 24, b. l. 44), jis taip pat patvirtino nukentėjusiųjų dėstomą aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ netaikė garantinio aptarnavimo per garantinį laikotarpį sugedusioms šienapjovėms. M. K. taip pat patvirtino, jog šienapjovės pavadinimas „Praha“ yra klaidinantis. Nors kaltinamasis N. K. nurodo, taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog su visais nukentėjusiaisiais yra sudarytos taikos sutartys ir žala jiems atlyginta, tačiau ši aplinkybė nedekriminalizuoja N. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų nusikalstamų veikų.BK 182 straipsnio 2 dalis nustato, jog tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 182 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad N. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl N. K. pripažįstamas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. N. K. apgaule užvaldė didelės vertės turtą, t. y. įgijo didelės vertės nukentėjusiųjų Z. S., V. U., S. T., S. M., D. S., J. A., M. Ž., V. D., V. P., A. O., A. S., D. A., A. B., R. J., A. D., J. A. L., E. L., N. K., R. B., K. S., A. M., G. N., V. Ž., R. J., K. K., A. J., V. Ū., V. K., N. L., J. R., J. P., K. Š., A. M., E. K., K. S., J. B., V. B., E. P., S. P., R. Ž., R. B., S. K., S. Ž., A. K., V. P. ir J. Z. svetimą turtą, bendra suma –166 633,90 Eur (575 353,52 Lt). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje kaltinamasis N. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta (329 straipsnio 2 punktas). Kaltinamasis N. K. pripažintinas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.Konstatuotina, jog N. K. apgaule kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: jis, turėdamas išankstinę tyčią apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą turtą, būdamas minėtos bendrovės direktoriumi, paties įkeltame interneto tinklalapyje www.prahaagro.cz (čekų kalba) bei reklaminiuose lankstinukuose platino tikrovės neatitinkančią informaciją apie parduodamas tariamai čekų gamybos šienapjoves, pavadinimu „Praha“, nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra „PRAHA“ atstovas, laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-12-02, asmeniškai ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkus D. Ū., A. Ž. bei komercijos direktorių L. K., nesuvokusius N. K. nusikalstamos veikos pobūdžio, siūlė Lietuvos ūkininkams įsigyti tariamai čekų gamybos šienapjoves, pavadinimu „Praha“, garantuodamas, kad prekė yra kokybiška, techniškai tvarkinga bei atitinkanti Europos Bendrijos atitikties deklaracijai keliamus reikalavimus, sertifikuota, pateikdamas skirtingus pagamintus netikrus dokumentus – 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodyta, kad diskinės šienapjovės GX265 „Praha“ tariamai atitinka standarto LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, remiantis atitiktį patvirtinančiu dokumentu „Certificate of Adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, išduotu 2011-02-22, 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodyta, kad diskinės šienapjovės GX265 „Praha“ tariamai atitinka standarto LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, remiantis atitikties patikrinimo dokumentu „Verification of Compliance, Nr. EC.1282.OE140224.WRM0608“, išduotu 2014 m. vasario mėn., bei pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, diskinės šienapjovės GX265 „Praha“ naudojimo instrukciją, kurioje pateikta informacija neatitinka ISO 3600 reikalavimų (nėra informacijos apie gamintoją, žoliapjovės identifikavimo ir techninių duomenų (neatitiktis standarto LST EN ISO 4254-12:2012 7.1.1 punkto ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.7.4.2 punkto), pagal (duomenys neskelbtini) m. surašytas pirkimo–pardavimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Lietuvos ūkininkams pardavė Kinijoje pagamintas šienapjoves RXDRM-255 ir tokiu būdu apgaule, akivaizdžiai klaidinant, užvaldė didelės vertės svetimą turtą, t. y. pagal 2014-01-15 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 00921 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Z. S. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 979 litų (3 469,36 eurų) vertės; pagal 2014-01-17 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 02007 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. Ž. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 000 litų (3 475, 44 eurų) vertės; pagal 2014-02-06 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01011 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504, 40 eurų) vertės; pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01014 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. T. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01104 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01014 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. B. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 100 litų (3 854, 84 eurų) vertės; pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 001013 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. B. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės; pagal 2014-02-10 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 00930 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. S. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 11 979 litų (3 469,36 eurų) vertės; pagal 2014-02-15 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01020 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 519,38 litų (3 915, 48 eurų) vertės; pagal 2014-02-15 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01108 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 11 050 litų (3 200,30 eurų) vertės; pagal 2014-02-17 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01022 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. Ž. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 9 000 litų (2 606,58 eurų) vertės; pagal 2014-02-17 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01109 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. D. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-02-17 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01033 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. S. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 13 519,38 litų (3 915,48 eurų) vertės; pagal 2014-02-24 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01029 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-02-25 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01030 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. P. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės; pagal 2014-02-26 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01032 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. O. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-02-26 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01032 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 050 Lt (3489,92 eurų) vertės; pagal 2014-02-27 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 02014 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 050 litų (3 200,30 eurų) vertės; pagal 2014-02-28 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01118 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 519, 38 litų (3 915,48 eurų) vertės; pagal 2014-02-28 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 00994 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Z. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės; pagal 2014-02-28 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01035 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Ž. apgaule užvaldė pastarojo pinigus 13 519,38 litų (3 915,48 eurų) vertės; pagal 2014-03-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01124 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. A. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-03-14 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01128 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 705 litų (3 679,62 eurų) vertės; pagal 2014-03-18 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01048 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-03-25 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01129 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. D. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 10 500 litų (3 041,01 eurų) vertės; pagal 2014-04-08 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01061 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. L. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės; pagal 2014-04-14 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01064 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. L. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-04-15 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01069 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. K. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 000 litų (3 475,44 eurų) vertės; pagal 2014-04-29 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01076 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. B. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės; pagal 2014-05-05 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01080 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. S. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-05-05 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01148 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 260 litų (3550,74 eurų) vertės; pagal 2014-05-06 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01016 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. N. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 17 884,30 litų (5 179,65 eurų) vertės; pagal 2014-05-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01081 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Ž. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės; pagal 2014-05-09 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01083 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-05-12 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01151 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-05-15 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01087 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. K. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-05-19 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01025 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 309,98 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-05-23 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 02017 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Ū. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-03-13 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01127 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 000 litų (3 475,44 eurų) vertės; pagal 2014-05-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01091 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. K. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 17 288,72 litų (5 007,16 eurų) vertės; pagal 2014-05-28 sudarytą pirkimo sutartį Nr. 02018 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. P. apgaule užvaldė V. P. pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-05-29 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 02020 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-06-16 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01204 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. L., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-07-10 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01222 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-08-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01233 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-12-02 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01196 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. Š. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės. Tokiu būdu N. K. apgaule užvaldė didelės vertės turtą, t. y. Z. S., V. U., S. T., S. M., D. S., J. A., M. Ž., V. D., V. P., A. O., A. S., D. A., A. B., R. J., A. D., J. A. L., E. L., N. K., R. B., K. S., A. M., G. N., V. Ž., R. J., K. K., A. J., V. Ū., V. K., N. L., J. R., J. P., K. Š., A. M., E. K., K. S., J. B., V. B., E. P., V. P., R. Ž., R. B., S. K., S. Ž., A. K., V. P. ir J. Z., bendra suma – 575 353,52 litų (166 633,90 eurų).

Dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimas). BK 20 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o 2 dalyje reglamentuoti subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifiniai požymiai – tai fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-7-304-976/2016). Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. Sprendžiant klausimą, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens – bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-95/2012) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (LR KT 2009-06-08 nutarimas) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės. Už juridiniam asmeniui inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, taip pat atsako ir juridinis asmuo (BK 182 straipsnio 5 dalis, 300 straipsnio 4 dalis). Baudžiamojoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad N. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (b. t. 25, b. l. 168), t. y. ėjo vadovaujamas pareigas šiame juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti šiam juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu ir kontroliuoti jo veiklą. Be to, N. K. šias nusikalstamas veikas darė būdamas ne tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet ir šio juridinio asmens akcininku (b. t. 25, b. l. 168).Kita juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės būtinoji sąlyga pagal BK 20 straipsnio nuostatas yra ta, kad nusikalstamą veiką fizinis asmuo padaro juridinio asmens naudai arba jo interesais. Ši sąlyga reiškia, kad fizinis asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, siekia materialinės ar kitokios naudos juridiniam asmeniui, kuriam jis dirba, arba veikia juridinio asmens, kuriam jis dirba, interesams. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje nustatyta juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent viena turi būti nustatoma. Teismų praktikoje juridinio asmens nauda paprastai yra aiškinama kaip kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika siekiamas turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-95/2012, 2K-620-677/2015). Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Konstatuojant šią juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta (neteisėtu būdu išgryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti, ir pan.) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui, įmonės įvaizdžiui, suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose ir pan.).Remiantis baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais įrodyta, jog pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudaromos juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pajamas už parduotas šienapjoves gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas N. K. nusikalstamas veikas padarė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, todėl fizinį asmenį N. K. pripažinus kaltu nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymu bei atsižvelgiant į tai, jog N. K. nusikalstamas veikas (sukčiavimą ir dokumentų klastojimą) padarė būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir interesais – siekdamas juridiniam asmeniui nepagrįstai didelio pelno, UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat pripažintina kalta dėl nusikaltimų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Konstatuotina, jog juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“) apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktorius N. K., turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, naudai ir interesais, siekdamas apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgyti didelės vertės svetimą turtą, direktoriaus N. K. įkeltame interneto tinklalapyje www.prahaagro.cz (čekų kalba) bei reklaminiuose lankstinukuose platino tikrovės neatitinkančią informaciją apie parduodamas tariamai čekų gamybos šienapjoves, pavadinimu „Praha“, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra „Praha“ atstovas, laikotarpiu nuo 2014-01-15 iki 2014-12-02 N. K., veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkus D. Ū., A. Ž. bei komercijos direktorių L. K., nesuvokusius N. K. nusikalstamos veikos pobūdžio, siūlė Lietuvos ūkininkams įsigyti tariamai čekų gamybos šienapjoves, pavadinimu „Praha“, garantuodama, kad prekė yra kokybiška, techniškai tvarkinga bei atitinkanti Europos Bendrijos atitikties deklaracijai keliamus reikalavimus, sertifikuota, pateikdama pagamintus netikrus dokumentus – 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodyta, kad diskinės šienapjovės GX265 „PRAHA“ tariamai atitinka standarto LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, remiantis atitiktį patvirtinančiu dokumentu „Certificate of Adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, išduotu 2011-02-22, bei 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodyta, kad diskinės šienapjovės „Praha GX265“ tariamai atitinka standarto LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, remiantis atitikties patikrinimo dokumentu „Verification of Compliance, Nr. EC.1282.OE140224.WRM0608“, išduotu 2014 m. vasario mėn., diskinės šienapjovės „Praha GX265“ naudojimo instrukcija, kurioje pateikta informacija neatitinka ISO 3600 reikalavimų (nėra informacijos apie gamintoją, žoliapjovės identifikavimo ir techninių duomenų (neatitiktis standarto LST EN ISO 4254-12:2012 7.1.1 punktui ir techninio reglamento „Mašinų sauga“ 1.7.4.2 punktui), bei pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, pagal (duomenys neskelbtini) m. surašytas pirkimo–pardavimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis Lietuvos ūkininkams pardavė Kinijoje pagamintas šienapjoves RXDRM-255 ir tokiu būdu apgaule, akivaizdžiai klaidindamas, užvaldė didelės vertės svetimą turtą, t. y. pagal 2014-01-15 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 00921 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Z. S. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 979 litų (3 469,36 eurų) vertės; pagal 2014-01-17 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 02007 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. Ž. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 000 litų (3 475, 44 eurų) vertės; pagal 2014-02-06 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01011 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. U. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504, 40 eurų) vertės; pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01014 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. T. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01104 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01014 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. B. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 100 litų (3 854, 84 eurų) vertės; pagal 2014-02-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 001013 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. B. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės; pagal 2014-02-10 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 00930 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. S., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 11 979 litų (3 469,36 eurų) vertės; pagal 2014-02-15 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01020 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 519,38 litų (3 915,48 eurų) vertės; pagal 2014-02-15 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01108 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 11 050 litų (3 200,30 eurų) vertės; pagal 2014-02-17 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01022 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. Ž. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 9 000 litų (2 606,58 eurų) vertės; pagal 2014-02-17 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01109 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. D. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-02-17 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01033 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. S. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 13 519,38 litų (3 915,48 eurų) vertės; pagal 2014-02-24 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01029 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-02-25 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01030 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. P. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės; pagal 2014-02-26 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01032 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. O. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-02-26 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01032 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 050 Lt ( 3489,92 Eurų) vertės; pagal 2014-02-27 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 02014 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. S. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 050 litų (3 200,30 eurų) vertės; pagal 2014-02-28 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01118 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 519, 38 litų (3 915,48 eurų) vertės; pagal 2014-02-28 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 00994 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. Z. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 11 000 litų (3 185,82 eurų) vertės; pagal 2014-02-28 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01035 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Ž., apgaule užvaldė pastarojo pinigus 13 519,38 litų (3 915,48 eurų) vertės; pagal 2014-03-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01124 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. A., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-03-14 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01128 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 705 litų (3 679,62 eurų) vertės; pagal 2014-03-18 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01048 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-03-25 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01129 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. D., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 10 500 litų (3 041,01 eurų) vertės; pagal 2014-04-08 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01061 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. A. L., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės; pagal 2014-04-14 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01064 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. L., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-04-15 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01069 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. K., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 000 litų (3 475,44 eurų) vertės; pagal 2014-04-29 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01076 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. B., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės; pagal 2014-05-05 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01080 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. S., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-05-05 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01148 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 260 litų (3550,74 eurų) vertės; pagal 2014-05-06 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01016 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir G. N., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 17 884,30 litų (5 179,65 eurų) vertės; pagal 2014-05-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01081 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Ž., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 12 260 litų (3 550,74 eurų) vertės; pagal 2014-05-09 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01083 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. J., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-05-12 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01151 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. P., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-05-15 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01087 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-05-19 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01025 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 309,98 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-05-23 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 02017 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. Ū., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 100 litų (3 504,40 eurų) vertės; pagal 2014-03-13 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01127 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 12 000 litų (3 475,44 eurų) vertės; pagal 2014-05-23 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01091 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. K., apgaule užvaldė pastarosios pinigus bendros 17 288,72 litų (5 007,16 eurų) vertės; pagal 2014-05-28 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 02018 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. P., apgaule užvaldė V. P. pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-05-29 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 02020 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-06-16 sudarytą lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. 01204 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. L., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-07-10 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01222 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R., apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-08-07 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01233 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. K. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės; pagal 2014-12-02 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 01196 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. Š. apgaule užvaldė pastarojo pinigus bendros 13 310 litų (3 854,84 eurų) vertės. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaule užvaldė didelės vertės turtą, t. y. Z. S., V. U., S. T., S. M., D. S., J. A., M. Ž., V. D., V. P., A. O., A. S., D. A., A. B., R. J., A. D., J. A. L., E. L., N. K., R. B., K. S., A. M., G. N., V. Ž., R. J., K. K., A. J., V. Ū., V. K., N. L., J. R., J. P., K. Š., A. M., E. K., K. S., J. B., V. B., E. P., S. P., R. Ž., R. B., S. K., S. Ž., A. K., V. P. ir J. Z., bendra suma – 575 353,52 litų (166 633,90 eurų).

Konstatuotina, jog juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamino netikrą dokumentą ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo, dėl to buvo padaryta didelė žala. Juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius N. K., turėdamas teisę jam atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, naudai ir interesais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-03-21, panaudodamas kompiuterinę techniką, pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Certificate of adequacy, Nr. GB/1067/3213/11“, išduotą 2011-02-22, taip pat pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas bei nurodė atitiktį patvirtinantį dokumentą „Verification of Compliance, Nr. EC.1282.OE140224. WRM0608“ bei pagamino 2014-03-21 Atitikties deklaraciją Nr. 01, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad pakabinama diskinė šienapjovė, modelis GX265, atitinka standartų LST EN ISO 4254-12:2012 bei Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas ir laikotarpiu nuo 2014-03-21 iki 2014-07-12 pateikė šiuos žinomai netikrus dokumentus Lietuvos ūkininkams prie sudarytų pirkimo–pardavimo bei lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių, taip padarydamas pastariesiems didelę žalą.

Dėl bausmių

BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, jog asmuo, padaręs BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. BK 300 straipsnio 3 dalies sankcija nustato, jog padaręs 300 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikaltimą, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų.Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.Teisėjų kolegija, skirdama N. K. bausmę už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, atsižvelgia į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 5 dalis), baigtas nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Nusikaltimu siekta nepagrįstai didelio pelno juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis N. K. neteistas, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad atlyginta žala nukentėjusiesiems, sudarytos taikos sutartys dėl padarytos žalos atlyginimo; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Atsižvelgiant į tai, jog N. K. neteistas, į tai, kad nukentėjusiesiems žala atlyginta, N. K. už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skirtinos bausmės mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus bei atsižvelgdama į tai, jog N. K. dokumentus suklastojo su tikslu, jog įtikintų pirkėjus, kad jiems parduodama įranga yra žymiai didesnės vertės, geresnės kokybės, jog neva atitinka Europos Bendrijos standartus, t. y. suklastoti dokumentai buvo tik priemonė sukčiavimui, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, todėl paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, t. y. apėmimo būdu.Apeliaciniame skunde prašoma N. K. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnį. 2017-09-28 priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68-1, 68-2, 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-653, įsigaliojęs 2017-10-06. Šio įstatymo 10 straipsniu pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iki minėto įstatymo įsigaliojimo galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta galimybė bausmės vykdymą atidėti ir asmeniui, nuteistam už sunkaus nusikaltimo padarymą. BK 3 straipsnio 3 dalis nustato, jog baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, jog iki 2017-10-06 galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo numatyta galimybė atidėti bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus nuteistiems asmenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuo 2017-10-06 įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija neabejotinai sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl nagrinėjamu atveju taikytina iki 2017-10-06 galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija.Daugumai nukentėjusiųjų žala yra atlyginta, sudarytos taikos sutartys. Materialines pretenzijas tebereiškia tik nukentėjusieji J. A. L. ir V. P., su kuriais taip pat buvo sudarytos taikos sutartys bei susitarta dėl žalos atlyginimo, tačiau šie nukentėjusieji vėliau pareiškė papildomas pretenzijas. Atsižvelgusi į šiuos motyvus, į tai, kad anksčiau kaltinamasis neteistas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant N. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).BK 43 straipsnio 1 dalis nustato, jog juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės: 1) bauda, 2) juridinio asmens veiklos apribojimas, 3) juridinio asmens likvidavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalto pirmą kartą, padarė vieną tyčinį apysunkį ir vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, nenustatyta, kad šis juridinis asmuo būtų įsteigtas ar naudojamas nusikalstamai veiklai nuslėpti, todėl jam skirtina švelniausia BK 43 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta bausmės rūšis – bauda. Parenkant baudos dydį, atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – atlyginta žala nukentėjusiesiems, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos trukmę, bendrovės veiklos mastą bei juridiniams asmenims numatytų baudų griežtumą ir skirtina žymiai mažesnė už BK 47 straipsnio 4 dalyje juridiniam asmeniui nustatytos baudos vidurkį bauda. Nustatant konkretų baudų dydį pinigine išraiška, atsižvelgtina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką baudos dydžiui nustatyti vertinamas MGL dydis, buvęs veikos padarymo metu. Veikos padarymo metu MGL dydis buvo 130 litų, todėl pagal šį rodiklį nustatomas paskirtos baudos dydis pinigine išraiška, kuris po to verčiamas iš litų eurais (Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma patenkinti nukentėjusiųjų J. A. L. ir V. P. civilinius ieškinius dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo.A. J. L. baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. t. 10, b. l. 149), juo prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos 4 531,97 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Nors tarp A. J. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-01-23 sudaryta taikos sutartis (b. t. 21, b. l. 190–192) bei, vadovaudamasi taikos sutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ A. J. L. pervedė 1 000 Eur (b. t. 21, b. l. 193), tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog iš J. A. L. parodymų matyti, jog jis palaiko pareikštą civilinį ieškinį 4 531,91 Eur sumos, o su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė taikos sutartį ir gavo 1 000 Eur už jo sumokėtas lėšas dėl garantinio aptarnavimo, o ne dėl apgaule jam parduotos žoliapjovės.A. J. L. civilinis ieškinys netenkintinas.Iš baudžiamojoje byloje esančios 2017-01-23 Taikos sutarties, sudarytos tarp A. J. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinio matyti, jog minėta taikos sutartis sudaryta dėl žalos atlyginimo, t. y. ne tik dėl žalos, kilusios apgaule pardavus šienapjoves pagal pirkimo–pardavimo sutartis, bet ir dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Šią išvadą pagrindžia tokios taikos sutarties dalys:Taikos sutarties (B) punktas, nustatantis, jog „Atsižvelgdamos į tai, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38585-15 dėl nusikaltimų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje („Sukčiavimas“) ir 300 straipsnio 3 dalyje („Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas“)“;(C) punktas, nustatantis, kad „Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38585-15 A. J. L. 2015-09-14 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. G.-Č. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju (toliau A. J. L. vadinamas Nukentėjusiuoju)“.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu A. J. L. nukentėjusiuoju buvo pripažintas būtent dėl šienapjovės jam pardavimo pavartojus apgaulę, o ne dėl šienapjovės garantiniu terminu susidariusių remonto išlaidų, todėl A. J. L., sudarydamas taikos sutartį, turėjo suprasti, jog jis atsisako visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikštų pretenzijų. Dar daugiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į 2017-01-23 Taikos sutarties 3.1 papunktį, kuriame nustatyta, jog „Nukentėjusysis pareiškia, užtikrina ir garantuoja, kad šios Taikos sutarties 1 punkte nurodyta suma yra sąžininga, proporcinga ir adekvati jo interesų bei pretenzijų Bendrovės ir/ar N. K. atžvilgiu patenkinimui bei galimai žalai kompensuoti“. Pažymėtina, jog minėtoje taikos sutartyje nėra jokių užuominų apie tai, jog taikos sutarties šalys (A. J. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) derasi dėl už remontą garantinio aptarnavimo metu sumokėtos sumos, dėl to darytina išvada, jog A. J. L. neturėjo pagrindo manyti, jog susitarta dėl už remontą garantinio aptarnavimo metu sumokėtos sumos, o ne dėl nusikaltimu jam padarytos žalos. Kad Taikos sutartis sudaryta ne dėl už remontą garantinio aptarnavimo metu sumokėtos sumos, taip pat patvirtina šios sutarties 4 punktas, nustatantis, jog „Bendrovei sumokėjus Nukentėjusiajam šios Taikos sutarties 1 p. nurodytą sumą, bus laikoma, kad Nukentėjusiojo dėl Bendrovės ir/ar N. K. veiksmų patirta žala (<...> ryšium su Pirkimo-pardavimo sutartimi ir Šienapjovės įsigijimu/pardavimu), yra visiškai ir pilnai atlyginta“. Kad A. J. L. atsisako visų pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. ne tik dėl už remontą garantinio aptarnavimo metu sumokėtos sumos, bet ir dėl pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo bei Šienapjovės kokybės, taip pat patvirtina Taikos sutarties 5 punktas. Papildomai pažymėtina, jog 2017-01-23 Taikos sutarties 8 punktas taip pat aiškiai nustato, jog „Nukentėjusysis įsipareigoja, esant Bendrovės prašymui, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir/ar prokuratūrai ir/ar teismui pateikti pareiškimą apie šios Taikos sutarties sudarymo faktą ir atsisakymą bet kokių pretenzijų Bendrovės ir N. K. atžvilgiu dėl Pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytos Šienapjovės, ar Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ir dėl to patirtos ar galimos žalos, bei atlikti visus nuo jo priklausančius procesinius veiksmus (įskaitant visų reikiamų susitarimų, pareiškimų ir kitų dokumentų pasirašymą), sąlygojančius Bendrovės ir/ar jos darbuotojų bei N. K. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir/ar Tauragės AVPK atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38585-15 dėl nusikaltimų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukimą“. Pasirašydamos Taikos sutartį šalys patvirtino, jog suprato jos turinį ir pasekmes bei pasirašė sutartį kaip dokumentą, atitinkantį jų poreikius ir tikslus.Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2017-01-23 Taikos sutartis vienareikšmiai patvirtina A. J. L. bet kokių pretenzijų, o ne, kaip jis teigia, tik pretenzijų, susijusių su už remontą garantinio aptarnavimo metu sumokėta suma, atsisakymą. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog Taikos sutartis būtų nuginčyta, ši sutartis yra galiojanti, todėl konstatuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. J. L. nutarė konfliktą išspręsti taikiai, tarpusavio nuolaidomis, užkertant kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, dėl to buvo pasirašyta 2017-01-23 Taikos sutartis, todėl A. J. L. civilinis ieškinys atmestinas.V. P. baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. t. 7, b. l. 39), juo prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos 3 724 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą. Baudžiamojoje byloje tarp V. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-01 yra sudaryta Taikos sutartis (b. t. 22, b. l. 81–83), kuria šalys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P., atstovaujamas įgaliotosios J. P., susitarė dėl žalos atlyginimo bei, vadovaudamasi taikos sutartimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. P. pervedė 1 500 Eur (b. t. 22, b. l. 84), tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. P. teigia, kad sutartį dėl žalos atlyginimo sudarė ne jis, o jo žmona pagal įgaliojimą, atsižvelgiant į tai, kad žoliapjovės vertė buvo didesnė – 3 724 Eur, o atlyginta tik 1 500 Eur, likusią dalį – 2 224 Eur – V. P. prašo atlyginti.Iš 2017-02-01 Taikos sutarties turinio matyti, jog V. P., atstovaujamas J. P., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, jog „Nukentėjusysis įsipareigoja, esant Bendrovės prašymui, Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir/ar prokuratūrai ir/ar teismui pateikti pareiškimą apie šios Taikos sutarties sudarymo faktą ir atsisakymą bet kokių pretenzijų Bendrovės ir N. K. atžvilgiu dėl Lizingo sutartimi įsigytos Šienapjovės, ar Lizingo sutarties vykdymo ir dėl to patirtos ar galimos žalos, bei atlikti visus nuo jo priklausančius procesinius veiksmus (įskaitant visų reikiamų susitarimų, pareiškimų ir kitų dokumentų pasirašymą), sąlygojančius Bendrovės ir/ar jos darbuotojų bei N. K. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir/ar Tauragės AVPK atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38585-15 dėl nusikaltimų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, nutraukimą“. Pasirašydamos Taikos sutartį šalys patvirtino, jog suprato jos turinį ir pasekmes bei pasirašė sutartį kaip dokumentą, atitinkantį jų poreikius ir tikslus (Taikos sutarties 8 punktas)“. Atsižvelgiant į tai, jog šalys susitarė dėl visų pretenzijų atsisakymo, reikalavimas atlyginti likusią turtinės žalos dalį laikytinas nepagrįstu.V. P. taip pat kvestionuoja aplinkybę, kad Taikos sutartį pasirašė ne jis, o jo įgaliota žmona jo vardu, jis su Taikos sutarties sąlygomis nesutinka.Pažymėtina, jog įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.137 straipsnio 1 dalis). Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog V. P. atstovė J. P. pasirašydama taikos sutartį viršijo jai suteiktus įgaliojimus, akivaizdu, jog ji nenuslėpė atstovavimo fakto, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2017-02-01 Taikos sutartis tiesiogiai sukūrė, pakeitė ir panaikino atstovaujamojo V. P. civilines teises ir pareigas. Atsižvelgusi į tai, jog 2017-02-01 Taikos sutartimi, kuria V. P., atstovaujamas J. P., su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė, jog V. P. visa žala yra atlyginta, konstatuoja, kad V. P. reikalavimas dėl 2 224 Eur turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 2 metų laisvės atėmimo bausme.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant N. K. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

N. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 400 MGL (15 060 Eur) dydžio bauda.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ (reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 400 MGL (15 060 Eur) dydžio baudą.

A. J. L. civilinį ieškinį atmesti. V. P. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus – 187 vnt. lipdukų, diskinės šienapjovės „Praha GX265“ reklaminę knygutę, 2 vnt. atitikties deklaracijų, kurie yra saugomi Tauragės apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; 5 vnt. lipdukų, 3 vnt. „Praha GX265“ instrukcijų, 3 vnt. atitikties deklaracijų, 2 vnt. CD laikmenų su AB SEB banko ir AB Šiaulių banko sąskaitų išrašais bei DVD laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.