- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-21
- Bylos Nr.
- 2K-316/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00945-2006-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Vladislovas Ranonis (pran.)
- Nuteistasis
- L. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda.
Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo L. S. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. spalio 11 d., apie 11 val., tikslus laikas nenustatytas, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), sudarė su nukentėjusiuoju I. S. žodinį susitarimą dėl mirusio Z. V. kremavimo, užpildė užsakymo lapą „Laidojimo ir kremavimo paslaugos“, kuriame nurodė, kad I. S. užsakė 120 Lt vertės katafalką, 100 Lt vertės dokumentų tvarkymą, 1600 Lt vertės kremacijos, 100 Lt vertės pakrovimo paslaugas, 1199 Lt vertės ąžuolinį karstą, 20 Lt vertės žvakių, 151 Lt vertės kostiumą, 30 Lt vertės baltinius, 6 Lt vertės kelnaites, 10 Lt vertės apatinius marškinius, 3 Lt vertės kojines, 70 Lt vertės batus, 15 Lt vertės kaklaraištį, 1 Lt vertės paveiksliuką, 2 Lt vertės nosinaitę, 53 Lt vertės laidojimo reikmenis, 233 Lt vertės urną. L. S. gavo iš nukentėjusiojo I. S. 400 Lt, o apie 14 val., tikslus laikas nenustatytas, gavo iš I. S. 3400 Lt už minėtas Z. V. palaikų laidojimo ir kremavimo paslaugas.
2006 m. spalio 11 d., apie 21 val., L. S. V. Č. individualios įmonės darbuotojui Z. V. nurodė prieš išvežant Z. V. palaikus kremuoti į SIA „Rygos krematoriumas“ atvežti juos iš Šv. Juozapo bažnyčios, esančios Klaipėdoje, Smiltelės g. 27, laidojimo namų į L. S. individualios įmonės nuomojamas Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus patalpas, esančias Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) , ir ten I. S. priklausiusį 1199 Lt vertės karstą, kuriame buvo pašarvoti Z. V. palaikai, pakeisti į karsto formos medinę dėžę. 2006 m. spalio 11 d., apie 00.00 val., tikslus laikas nenustatytas, nuomojamose Mykolo Romerio universitetui Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriui priklausančiose patalpose, esančiose Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Z. V., T. B., S. R. perkėlus Z. V. palaikus į karsto formos medinę dėžę, po mirusiojo galva padėjus kartoninę dėžę ir palaikus išnešus iš patalpos bei išvežus iš Klaipėdos miesto SI „Rygos krematoriumas“ kryptimi, apgaule įgijo I. S. priklausiusį 1199 Lt vertės karstą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis L. S. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nurodo, kad šioje byloje netinkamai išspręstas baudžiamosios atsakomybės atskyrimo klausimas nuo civilinės teisės reguliuojamų santykių. Kasatorius mano, kad byloje nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, tikėtina padarytos, nusikalstamos veikos požymius. Sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms, siejamomis su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu sąmoningais vienos sutarties šalies veiksmais, užkertančiais kelią vykdyti sutartį. Vienos sutarties šalies atsisakymas įvykdyti sutartį ar netinkamas vykdymas negali būti laikomas apgaule. Nukentėjusiojo teisės ginti savo interesus civilinio proceso tvarka nėra apsunkintos, todėl civiliniai teisiniai santykiai neturėjo peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius. Baudžiamoji ir baudžiamojo proceso teisės normos negali būti priemonės civiliniams santykiams spręsti. Bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad kasatorius apgaule siekė savo ar kitų naudai užvaldyti nukentėjusiojo turtą, yra nepagrįsti faktiniais duomenimis, paremti prielaidomis bei subjektyviais samprotavimais. Kasatorius teigia, kad buvo pažeista BK 2 straipsnio 3 dalis, kuri numato, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tuo atveju, jeigu jis kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Taip pat kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai) pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas nutartį pagal apeliacinio skundo motyvus pagrindė ne visais įrodymais, neanalizuodamas jų visumos, nenurodė, kodėl rėmėsi kaltinamaisiais įrodymais, o teisinančius atmetė. Kasatorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į BPK 301 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais. Teismas patikėjo nukentėjusiojo I. S. ir liudytojos E. L. parodymais, kad su nuteistuoju L. S. už laidojimo paslaugas buvo visiškai atsiskaityta. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad E. L. yra nukentėjusiojo draugė. Kasatorius teigia, kad, byloje nėra įrodymų, kad L. S. buvo iš anksto numatęs užvaldyti nukentėjusiojo I. S. turtą – karstą. L. S. nuomone, ankstesnių procesinių sprendimų turinys patvirtina, jog nėra pakankamai duomenų, kad už paslaugas buvo atsiskaityta prieš mirusiojo palaikus išvežant kremuoti į Rygą, o naujų įrodymų byloje nepateikta. Nesant duomenų apie atsiskaitymą, kasatoriaus nuomone, iškyla nuosavybės klausimas, nes su I. S. buvo sutarta, kad jis atsiskaitys iki palaikų išvežimo. Nuteistasis mano, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra pagrįsta prielaidomis, o ne neginčytinais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis padarė veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo L. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Jis nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė motyvus, kodėl laiko įrodyta tai, kad L. S. apgaule užvaldė svetimą turtą, ir savo išvadose pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusysis su juo susitarė dėl laidojimo ir kremavimo paslaugų suteikimo bei už jas visiškai atsiskaitė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų nepadarė, o nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą laikėsi BPK reikalavimų bei teismų praktikos, reglamentuojančios baudžiamųjų bylų nagrinėjimą apeliaciniame procese. Nutartyje atsakyta į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, todėl apeliacinis skundas išnagrinėtas tinkamai ir laikantis BPK 320 straipsnio reikalavimų. Kasacinio skundo argumentai, prokuroro nuomone, nepaneigia žemesnės instancijos teismų išvadų dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, kvalifikuojant nuteistojo veiksmus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatos
BK 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta baudžiamosios atsakomybės nuostata, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Ši baudžiamosios atsakomybės pagrindų nuostata akcentuoja asmens kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Ji realizuojama taikant kitas įstatymų normas.
Nuteistasis L. S. kasaciniame skunde nurodo, kad jis nepadarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, taigi yra nekaltas. Nuteistasis ginčija ne jo veiksmų kvalifikavimą, o jų kriminalizavimą. Pasak kasatoriaus, tarp jo ir nukentėjusiojo I. S. buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nukentėjusiojo pažeistų teisių atkūrimas civilinio proceso tvarka nebuvo apsunkintas, todėl civiliniai teisiniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius. Tačiau žemesnių instancijų teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės tokius teiginius paneigia. Iš tikrųjų tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo sudarytas civilinis teisinis sandoris dėl laidojimo ir kremavimo paslaugų suteikimo, tačiau kasatoriui inkriminuota nusikalstama veika su šiuo sandoriu susijusi tik tuo aspektu, kad sandorio dalykas vėliau tapo nusikaltimo dalyku. Kasatorius ginčija teismų išvadą, kad nukentėjusysis buvo sumokėjęs už karstą ir kitus laidojimo reikmenis bei kremavimo paslaugas, tačiau tai, nenustačius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Kasatoriaus nurodomos civilinės teisės normos dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento patvirtina nukentėjusiojo nuosavybės teisę į nusikaltimo dalyką. Taigi nuteistojo veiksmai pakeičiant karstą kartonine dėže teisingai vertinami ne civilinės, o baudžiamosios teisės aspektu.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. S. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad L. S. nuteistas pagrįstai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas. Nuteistasis yra kitos nuomonės, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad pažeista BK 2 straipsnio 3 dalies nuostata dėl asmens kaltės, kaip atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą pagrindo, kuris yra kitų baudžiamosios teisės normų taikymo rezultatas.
Dėl kasatoriaus nurodomų BPK pažeidimų
Kasatoriaus teiginiai, esą apeliacinės instancijos teismas yra pažeidęs BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 2 dalies ir 305 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų nuostatas, yra nepagrįsti.
BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorius, nesutikdamas su teismų duotu įrodymų vertinimu, nenurodo bylos aplinkybių, kurios atskirai ir kaip visuma nebūtų aptartos teismų baigiamuosiuose aktuose. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad nesutikimas su įrodymų vertinimu pats savaime nėra joks BPK pažeidimas. Kasatorius klaidingai remiasi BPK 301 straipsnio 2 dalimi, draudžiančia pagrįsti nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, nes tokių asmenų šioje byloje nėra. Nukentėjusysis I. S. ir liudytoja E. L. apklausti viešame teisiamajame posėdyje, dalyvaujant pačiam kaltinamajam, jų parodymai lyginti su bylos dokumentais dėl pinigų valiutos keitimo banke ir kitais bylos duomenimis, taigi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.
BPK 305 straipsnio 3 dalis reglamentuoja išteisinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies turinį. Pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmetė, priimdamas nutartį, kurios turinį reglamentuoja ne BPK 305 straipsnis, o 332 straipsnis. Šio straipsnio penktoji dalis reikalauja nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Šiuos reikalavimus skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka. Šis teismas dėl visų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų pateikė motyvuotas išvadas.
Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo motyvus nenustatė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo L. S. kasacinį skundą.