Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyriaus 2015 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 1VB-1 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo pareiškėjui laikinai uždrausta tiekti, siūlyti teikti į rinką ir demonstruoti diskinę šienapjovę Praha GX 265, kol bus atlikti produkto saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, valstybinė produktų saugos ekspertizė, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamu sprendimu Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos Klaipėdos skyrius (minėta, toliau – ir Inspekcijos Klaipėdos skyrius) nusprendė pareiškėjui laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti produktą, kol bus atlikti produkto saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, valstybinė produktų saugos ekspertizė. Sprendimas priimtas vadovaujantis 2014 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktu Nr. 1MK-55 (minėta, toliau – ir Patikrinimo aktas) bei argumentuojant tuo, kad gamintojas diskinei šienapjovei Praha GX 265 nepateikė bandymų protokolų, techninės bylos, todėl tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti atitinkamos mašinos atitiktimi esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams – Techninio reglamento „Mašinų sauga“, patvirtinto 2000 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 28 (minėta, toliau – ir Techninis reglamentas) 7 priedo 3 punkto reikalavimas. Sprendime taip pat konstatuota, kad diskinė šienapjovė gali būti pavojinga, t. y. prieš pateikdamas į rinką diskinę šienapjovę Praha GX 265 ir (arba) atiduodamas ją naudoti, gamintojas neužtikrino, kad mašina atitinka taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, neatliko atitikties įvertinimo procedūrų, neparengė techninės bylos, neparuošė naudojimo instrukcijos bei EB atitikties deklaracijos, todėl jų nepridėjo prie parduodamos mašinos.

Pareiškėjas, nesutikdamas Sprendimu, savo reikalavimus iš esmės grindžia šiais argumentais: 1) Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas neparuošė naudojimo instrukcijos bei EB atitikties deklaracijos, nors pareiškėjas atsakovui buvo pateikęs tiek šienapjovės Praha GX 265 naudojimo instrukciją, tiek EB atitikties deklaraciją; 2) Patikrinimo aktu Nr. 1MK-55 nustatyta, kad pareiškėjas, pateikdamas į rinką šienapjoves, pažeidė Techninio reglamento 12.1-12.5 punktų reikalavimus ir šias išvadas daro remdamasis 2014 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos diskinės šienapjovės ekspertizės aktu (minėta, toliau – ir Ekspertizės aktas), kuris yra niekinis dokumentas, kadangi ekspertizę atliko akreditacijos neturintis subjektas, be to, ekspertizės metu šienapjovės atitiktis saugos reikalavimams buvo nustatomas nesiremiant privaloma standarte ISO 17101-1:2012 nustatyta tvarka; 3) Sprendime nėra įvardinto nė vieno konkretaus šienapjovės trūkumo, dėl kurio šienapjovė galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai ar saugumui; 4) patikrinimo metu nedalyvavo pareiškėjo atstovas, nors Patikrinimo akte nurodyta, kad patikrinime dalyvavo pareiškėjo atstovas direktorius Nerijus Košinskis; 5) apžiūrėjus jau parduotus produktus, kurie galimai nebeatitinka pareiškėjo parduodamų šienapjovių kokybės, atsakovas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo pardavinėjamos šienapjovės yra nesaugios.

Atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimą ir jo pagrindimą, būtina nustatyti, ar tokie pažeidimai buvo padaryti, jei taip, ar jie esminiai ir ar gali būti pagrindu pripažinti Sprendimą neteisėtu, t. y. ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatyti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai.

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas nustato valstybinio produktų saugos reguliavimo bei jų valstybinės saugos ekspertizės, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką (toliau – rinka) (Produktų saugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo tikslas – užtikrinti, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai (1 straipsnio 2 dalis). Produktų saugos įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie teikia į rinką vartotojams skirtus produktus (2 straipsnio 1 dalis). Pagal Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, įstatymas taikomas tuomet, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o šis įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta.

Mašinoms taikomi saugos reikalavimai yra nustatyti Techniniame reglamente „Mašinų sauga“, kuris patvirtintas 2000 m. kovo 6 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 28. Techninio reglamento 2 punktu nustatyta, jog jis perkelia į Lietuvos teisę 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičiančią direktyvą 95/16/EB, ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/127/EB, iš dalies keičiančią Direktyvos 2006/42/EB nuostatas dėl pesticidų skleidimo mašinų (toliau vadinama – Mašinų direktyva 2006/42/EB). Mašinų direktyva 2006/42/EB nustato į Europos Bendrijos rinką pateikiamų ir (arba) atiduodamų naudoti Europos Bendrijoje esančiam galutiniam naudotojui į jos taikymo sritį patenkančių gaminių: 2.1. esminius bendrai taikomus sveikatos ir saugos reikalavimus, papildytus savitais reikalavimais tam tikroms gaminių kategorijoms; 2.2. atitikties šiems reikalavimams įvertinimo procedūras; 2.3. reikalavimus paskelbtosioms (notifikuotoms) atitikties įvertinimo įstaigoms; 2.4. reikalavimus rinkos priežiūrai vykdyti. Techninio reglamento 3 punktas numato, jog gaminių, patenkančių į Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritį, gamintojai yra atsakingi už savo gaminių atitikties šios direktyvos nuostatoms patvirtinimą. Mašinų direktyva 2006/42/EB taikoma mašinoms (Techninio reglamento 4.1 punktas). Techninio reglamento 6.1 punkte pateikta mašinos definicija, pagal kurią mašina: 6.1.1. surinktas gaminys, kuriame įtaisyta arba numatoma įtaisyti kita pavaros sistema, nei tiesiogiai taikoma žmogaus ar gyvūnų jėga, sudarytas iš sujungtų detalių arba sudėtinių dalių, iš kurių bent viena juda ir kurios bendrai sujungtos konkrečiai panaudoti; 6.1.2. 6.1.1 punkte nurodytas surinktas gaminys tik be sudėtinių dalių jam prijungti naudojimo vietoje arba prie energijos ir judesio šaltinių; 6.1.3. 6.1.1 ir 6.1.2 punktuose nurodytas surinktas gaminys, paruoštas įmontuoti ir galintis veikti esant tokiai būsenai tik tada, kai sumontuotas ant transporto priemonės arba įmontuotas pastate arba statinyje; 6.1.4. gaminiai, surinkti iš 6.1.1, 6.1.2, ir 6.1.3 punktuose nurodytų mašinų arba šio Techninio reglamento 4.7 punkte nurodytų iš dalies užbaigtų mašinų, kurios, siekiant to paties tikslo, yra sumontuotos ir valdomos taip, kad jos veiktų kaip integruota visuma; 6.1.5. surinktas gaminys, sudarytas iš sujungtų detalių ar sudėtinių dalių, iš kurių bent viena juda ir kurios bendrai sujungtos kroviniams kelti, ir kurių vienintelis energijos šaltinis yra tiesiogiai taikoma žmogaus jėga. Techninio reglamento 6.9 punkte nustatyta, jog gamintojas – tai bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris projektuoja ir (arba) gamina mašinas ar iš dalies užbaigtas mašinas, kurias aprėpia Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritis, bei atsako, kad šios mašinos ar iš dalies užbaigtos mašinos atitiktų Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, siekiant savo vardu ar prekiniu ženklu jas pateikti į rinką arba naudoti pačiam. Nesant pirmiau apibrėžto gamintojo, bet koks fizinis ar juridinis asmuo, pateikiantis į rinką ar atiduodantis naudoti mašinas ar iš dalies užbaigtas mašinas, kurias aprėpia Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymo sritis, turi būti laikomas gamintoju.

Remiantis Techninio reglamento 6.1 punktu bei bylos medžiaga, darytina išvada, jog pareiškėjo į Lietuvos rinką pateikiamoms mašinoms-šienapjovėms Praha GX 265 yra taikomos Techninio reglamento nuostatos dėl saugos reikalavimų užtikrinimo. Pagal minėto Techninio reglamento 6.9 punktą, pareiškėjas yra laikomas gamintoju, kadangi pareiškėjas į Lietuvos rinką yra pateikęs 50 vnt. RXDRM-255 diskinių šienapjovių. Be to, 2014 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniame laiške Inspekcijos Klaipėdos skyriui pareiškėjo atstovas nurodė, jog yra gamintojas ir šio fakto nagrinėjamoje byloje neginčija.

Techninio reglamento 6.13 punkte nurodyta, jog esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai – privalomosios nuostatos, susijusios su produktų, kuriems taikoma ši direktyva, projektavimu ir gamyba, skirtos užtikrinti žmonių aukšto lygio sveikatos apsaugą ir saugą <...>. Esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai nustatyti šio Techninio reglamento 1 priede. Produktų saugos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, jog Produktų saugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai, laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Produktų saugos įstatymo 14 straipsnyje 1 dalies 1-8 punktuose nustatyta, jog kontrolės institucijos, atlikdamos valstybinę produktų saugos kontrolę, turi teisę tikrinti, ar laikomasi produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų, organizuoti reikiamus produkto saugos ypatybių patikrinimus netgi po to, kai jis jau yra pateiktas į rinką ir laikomas saugiu, gauti iš produktų gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų informaciją ir dokumentus, reikalingus šio ir kitų įstatymų pažeidimams tirti, reikalauti, kad gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų vadovai ar jų įgalioti asmenys atvyktų ir duotų paaiškinimus žodžiu ar raštu, taikyti rinkos ribojimo priemones. Techninio reglamento 8 punkte nustatyta, jog Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ir Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija) pagal kompetenciją turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad mašinos galėtų būti pateikiamos į rinką ir (arba) pradedamos naudoti tik tada, kai atitinka taikytinas Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas ir nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir saugai <...>, kai yra tinkamai sumontuotos ir prižiūrimos bei naudojamos pagal paskirtį arba tokiomis aplinkybėmis, kurios gali būti pagrįstai numanytos.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2014 m. liepos 16 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriui persiuntus anoniminį pranešimą dėl UAB ‚Agropara“ galimo prekybos nekokybiškomis šienapjovėmis ir garantinio aptarnavimo netaikymo, 2014 m. rugpjūčio 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybai bei 2014 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreipusis į Inspekcijos Klaipėdos skyrių dėl pareiškėjo parduodamų galimai netinkamos kokybės šienapjovių Praha GX 265 techninės saugos reikalavimų neatitikimo ir kitų klausimų, susijusių su šių gaminių kilmės šalimi, su prašymu patikrinti pareiškėjo parduodamą techniką, Inspekcijos Klaipėdos skyrius pradėjo patikrinimą dėl pareiškėjos turimų šienapjovių Praha GX 265 atitikimo saugos reikalavimams. Patikrinimo metu atsakovas kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti: šienapjovės Praha GX 265 naudojimo instrukciją, EB atitikties deklaraciją valstybine kalba, originalią instrukciją ir originalią EB atitikties deklaraciją, šienapjovių Praha GX 265 įsigijimo faktą patvirtinančius dokumentus arba jų patvirtintas kopijas, pateikti šienapjovės Praha GX 265 atlikto bandymų protokolus, kurių pagrindu buvo deklaruojama atitiktis standartui LST EN ISO 4254-12:2012, šienapjovės Praha GX 265 techninę bylą, šienapjovių Praha GX 265 pirkėjų sąrašą. Spręstina, kad vadovaudamasis Produktų saugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1-8 punktais, atsakovas teisėtai ir pagrįstai iš pareiškėjo reikalavo pateikti dokumentus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti šienapjovių Praha GX 265 saugos reikalavimų atitikimą teisės aktų nuostatoms.

Bylos šalių paaiškinimais bei bylos medžiaga taip pat nustatyta, jog pareiškėjas atsakovui 2014 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniu laišku pateikė šienapjovės Praha GX 265 naudojimo instrukciją ir EB atitikties deklaraciją valstybine kalba bei važtaraštį, tačiau nepateikė šienapjovės Praha GX 265 bandymų protokolų, šienapjovės Praha GX 265 techninės bylos ir šienapjovių Praha GX 265 pirkėjų sąrašo. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas Mamertas Krauleidys teismo posėdžio metu paaiškino, kad Praha GX 265 naudojimo instrukcijos ir EB atitikties deklaracijos nevertino, kadangi nepridėti šienapjovės Praha GX 265 atliktų bandymų protokolai. Taip pat pabrėžė, jog atitikties deklaracijos pagrindas yra atlikti bandymai, todėl pareiškėjas, būdamas gamintoju, privalėjo atlikti bandymus prieš patvirtinant EB atitikties deklaraciją. Atsakovo atstovas Mamaertas Krauleidys pažymėjo, kad nepateikus bandymų protokolų, nėra pagrindo laikyti, jog EB atitikties deklaracija yra tinkama ir teisėta. Akcentavo, jog kai bus atlikti šienapjovių bandymai saugos reikalavimams, tuomet bus vertinama ir pati instrukcija. Teigia, jog Inspekcijai nėra priskirta funkcija nagrinėti, ar instrukcijoje pateikti duomenys yra teisingi. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su minėta atsakovo atstovo pozicija teigdamas, kad atsakovui buvo pateikta tinkama šienapjovės naudojimo instrukcija bei EB atitikties deklaracija, todėl atsakovas turėjo jas pripažinti. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Agropara“ pateikti šienapjovės Praha GX 265 bandymų protokolų bei šienapjovės Praha GX 265 techninės bylos objektyviai negalėjo dėl komercinės paslapties išsaugojimo.

Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 6-7 punktuose nustatyta, jog gamintojas privalo bendradarbiauti su kontrolės institucijomis, kad būtų išvengta tiekiamų ar patiektų į rinką gaminių rizikos bei vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus. Techninio reglamento 12 punkte numatyta, kad prieš pateikdamas į rinką mašiną ir (arba) atiduodamas ją naudoti, gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas turi: 12.1. užtikrinti, kad ji atitiktų taikytinus esminius sveikatos ir saugos reikalavimus, nurodytus šio Techninio reglamento 1 priede; 12.2. užtikrinti, kad būtų prieinama techninė byla, nurodyta šio Techninio reglamento 7 priedo A dalyje; 12.3. detaliai parengti būtiną informaciją, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijas; 12.4. atlikti atitinkamas atitikties įvertinimo procedūras pagal šio Techninio reglamento 34–37 punktus; 12.5. parengti EB atitikties deklaraciją pagal šio Techninio reglamento 2 priedo A dalį ir užtikrinti, kad ji būtų pridėta prie mašinos; 12.6. pažymėti mašiną CE ženklu, kaip reikalauja šio Techninio reglamento 47–49 punktai. Techninio reglamento 34 punkte numatyta, jog gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, siekdamas patvirtinti, kad mašinos atitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas, turi taikyti vieną iš šio Techninio reglamento 35–37 punktuose nurodytų atitikties įvertinimo procedūrų. Techninio reglamento 35 punktas numato, jog kai mašina nėra nurodyta šio Techninio reglamento 4 priede, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas atitikčiai įvertinti turi taikyti mašinos gamybos vidinių tikrinimų procedūrą, nustatytą šio Techninio reglamento 8 priede. Techninio reglamento 8 priedo 1 punktu numatyta, kad šiame priede aprašyta procedūra, kuria gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas, vykdydamas 2 ir 3 punktuose nustatytus įsipareigojimus, užtikrina ir deklaruoja, kad mašina atitinka jai taikomus Mašinų direktyvos 2006/42/EB reikalavimus. Techninio reglamento 8 priedo 2 punkte nustatyta, jog kiekvienam atitinkamos serijos tipui gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas sudaro šio Techninio reglamento 7 priedo A dalyje nurodytą techninę bylą. Gamintojas turi imtis visų būtinų priemonių tam, kad gamybos procesas užtikrintų gaminamos mašinos atitikimą šio Techninio reglamento 7 priedo A dalyje nurodytai techninei bylai ir Mašinų direktyvos 2006/42/EB reikalavimams (Techninio reglamento 8 priedo 3 punktas). Techninio reglamento 7 priedo A dalyje aprašoma techninės bylos sudarymo tvarka. Techninė byla turi įrodyti, kad mašina atitinka Mašinų direktyvos 2006/42/EB reikalavimus. Ji turi aprėpti mašinos projektavimą, gamybą ir veikimą tokiam įvertinimui reikalinga apimtimi. Techninė byla turi būti sudaryta viena ar daugiau oficialiųjų Europos Bendrijos kalbų, išskyrus instrukcijas mašinoms, kurioms taikomos specialios šio Techninio reglamento 1 priedo 1.7.4.1 punkto nuostatos. Techninio reglamento 7 priedo A dalies 1 punkte nurodyta, jog techninė byla susideda iš konstrukcinės bylos, kurioje pateikiami: <...> išsamiai detalizuoti brėžiniai kartu su skaičiavimų duomenimis, bandymų rezultatais, sertifikatais ir t. t., techniniai protokolai, pateikiantys bandymų, atliktų gamintojo ar įstaigos, kurią pasirinko gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas, rezultatus ir kt. Techninio reglamento 7 priedo A dalies 1 punkte taip pat nurodyta, kad gamintojas turi atlikti būtinus sudedamųjų dalių, armatūros ar užbaigtos mašinos tyrimus ir bandymus, kad nuspręstų, ar pagal savo konstrukciją bei pagaminimą ji gali būti saugiai surinkta ir pradėta naudoti. Atitinkami protokolai ir rezultatai turi būti techninėje byloje.

Vertinant minėtas teisės aktų nuostatas, akivaizdu, jog gamintojas privalo: užtikrinti, kad būtų prieinama techninė byla, nurodyta šio Techninio reglamento 7 priedo A dalyje, detaliai parengti būtiną informaciją, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijas, atlikti atitinkamas atitikties įvertinimo procedūras pagal šio Techninio reglamento 34–37 punktus. Be to, tam, kad parengti techninę bylą, gamintojas privalo būti atlikęs bandymus, kurių protokolai ir rezultatai turi būti pateikti techninėje byloje.

Remiantis byloje esančia informacija nustatyta, jog pareiškėjas atsakovui iš esmės yra pateikęs dvi CE atitikties deklaracijas, t. y. 2014 m. kovo 21 d. Nr. 01 bei 2014 m. kovo 21 d., tačiau šienapjovių bandymų protokolų, kurių pagrindu buvo priimtos atitikties deklaracijos, pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, jog 2014 m. kovo 21 d. Nr. 01 atitikties deklaracijoje nurodomas atitiktį patvirtinantis dokumentas – Certificate of adequacy No. GB/1067/3213/11 Issue 1, certificate Issued 22nd February 2011, t. y. Tinkamumo sertifikatas, kuris išduotas 2011 m. vasario 22 d. Pabrėžtina, jog minėto 2011 m. vasario 22 d. Tinkamumo sertifikato (Certificate of adequacy) pareiškėjas atsakovui taip ir nepateikė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog atsakovas teisėtai ir pagrįstai nevertino pareiškėjo 2014 m. kovo 21 d. Nr. 01 bei 2014 m. kovo 21 d. atitikčių deklaracijų.

Minėta, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog pateikti šienapjovės Praha GX 265 bandymų protokolų bei šienapjovės Praha GX 265 techninės bylos pateikti negali, nes siekia išsaugoti komercinę paslaptį.

Techninio reglamento 53 punkte nustatyta, jog nepažeisdamos nacionalinių teisės aktų nuostatų ir praktikos dėl slaptumo, visos su Mašinų direktyvos 2006/42/EB taikymu susietos šalys ir asmenys privalo informaciją, įgytą vykdant savo užduotis, laikyti konfidencialia. Ypatingai konfidencialia informacija laikomos verslo, komercinės ir profesinės paslaptys, išskyrus atvejus, kai tokios informacijos atskleidimas būtinas, siekiant užtikrinti žmonių sveikatą ir saugą.

Remiantis minėta Techninio reglamento 53 punkto nuostata, akivaizdu, jog šia nuostata prioritetas teikiamas žmonių sveikatos ir saugos užtikrinimui, o ne komercinės paslapties išsaugojimui. Be to, akcentuotina, jog atsakovas 2014 m. spalio 13 d. raštu Nr. 3KLS-599 pareiškėją informavo, kad Inspekcija tretiesiems asmenims neatskleidžia tyrimo metu gautos informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, nesant teisėto pagrindo. Įvertinus tai, pareiškėjo argumentas, kad šienapjovės Praha GX 265 bandymų protokolai bei šienapjovės Praha GX 265 techninė byla nepateikta dėl komercinės paslapties išsaugojimo, laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigia, jog Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjas, pateikdamas į rinką šienapjoves, pažeidė Techninio reglamento 12.1-12.5 punktų reikalavimus, o šias išvadas grindžia 2014 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos diskinės žoliapjovės Ekspertizės aktu, kuriame konstatuota, kad šienapjovės yra nesaugios. Pareiškėjas akcentuoja, kad Ekspertizės aktas yra niekinis dokumentas, kadangi ekspertizę atliko akreditacijos neturintis subjektas, be to, ekspertizės metu šienapjovės atitiktis saugos reikalavimams buvo nustatoma nesiremiant privaloma standarte ISO 17101-1:2012 nustatyta tvarka.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinė mašinų bandymo stotis prie Žemės ūkio ministerijos atliko diskinės žoliapjovės (šienapjovės) ekspertizę ir 2014 m. rugpjūčio 4 d. surašė Ekspertizės aktą. Atliekamos ekspertizės metu buvo vertinama diskinės žoliapovės GX 265, lydinčios dokumentacijos atitiktis standartams: LST EN ISO 4254-12:2012; LST EN ISO 4254-1:2012; ISO 17101-1:2012 ir Techninio reglamento 1 priedo reikalavimams, atliekant išmetamų daiktų bandymus ir darant apžvalgą pas ūkininkus. Ekspertizės akte nurodyta, jog apžiūrėtų diskinių žoliapjovių serijos numeriai: 14163; 14051; 14172; 14078; 14173 ir 14082; taip pat buvo susipažinta su pirkimo-pardavimo sutartimis. Ekspertizės akte nustatyta, kad rotacinė žoliapjovė GX 265 iš esmės neatitinka LST EN ISO 4254-12:2012 6.2, 7.1.1, 7.2.1 punktų ir Techninio reglamento 1 priedo 1.7.4.1, 1.7.4.2, 1.7.3 punktų reikalavimų. Ekspertizės akte padaryta išvada, jog rotacinės žoliapjovės GX 265 yra nesaugios, jų pateikimas į rinką neatitinka Techninio reglamento IV skyriaus „Pateikimas į rinką ir pradėjimas naudoti“ reikalavimų. Kartu pabrėžtina, jog pačiame Ekspertizės akte nėra įvardinti konkretūs Techninio reglamento IV skyriaus punktai, kurių neatitinka žoliapjovės GX 265.

Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos akreditavimo sritys buvo patvirtintos Nacionalinio akreditacijos biuro direktoriaus įsakymu 2014 m. gegužės 27 d. Nr. AK-80. Minėta, jog ekspertizės metu buvo vertinama diskinės žoliapovės GX 265, lydinčios dokumentacijos atitiktis standartams: LST EN ISO 4254-12:2012; LST EN ISO 4254-1:2012; ISO 17101-1:2012 ir Techninio reglamento 1 priedo reikalavimams. Pažymėtina, jog minėti standartai nepatenka į Valstybinės mašinų bandymo stoties prie Žemės ūkio ministerijos akreditavimo sritį, t. y. Valstybinė mašinų bandymo stotis prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo kompetentinga tikrinti šienapjovių Praha GX 265 atitiktį minėtiems standartams.

Pažymėtina, jog 2014 m. lapkričio 13 d. Patikrinimo akte Nr. 1MK-55 nurodytos visos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos patikrinimo metu ir, atsižvelgus į šių aplinkybių visumą, padaryta išvada, kad šienapjovės Praha GX 265 yra nesaugios, nes neatitinka Techninio reglamento 12.1-12.5 punktų reikalavimų. Pabrėžtina, kad Patikrinimo akte nėra nurodyta, jog buvo remtasi Ekspertizės aktu. Be kita ko, Ekspertizės akte buvo nurodoma, kad rotacinė žoliapjovė GX 265 iš esmės neatitinka LST EN ISO 4254-12:2012 6.2, 7.1.1, 7.2.1 punktų ir Techninio reglamento 1 priedo 1.7.4.1, 1.7.4.2, 1.7.3 punktų reikalavimų, tačiau Patikrinimo akte tuo net nesiremta. Be to, Ekspertizės akte nebuvo įvardinta, kokie Techninio reglamento IV skyriaus punktai buvo pažeisti, o tik abstrakčiai konstatuota, kad buvo pažeisti Techninio reglamento IV skyriaus reikalavimai. Akcentuotina ir tai, jog nors ir buvo atlikta ekspertizė, tačiau ji buvo atlikta ne atsakovo, o Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 14 d. užsakymu Nr. 2D-3160 (12.52), kuri vėliau atsakovui buvo pateikta kaip vienas iš dokumentų, pagrindžiančių Praha GX 265 šienapjovių neatitikimą saugumo reikalavimams. Įvertinus šias aplinkybes sprendžiama, jog Patikrinimo akte išvada dėl Praha GX 265 šienapjovių neatitikimo saugumo reikalavimams priimta remiantis ne Ekspertizės aktu, o patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visetu.

Pareiškėjas teigia, jog Patikrinimo akte pateikta klaidinga informacija apie tai, kad patikrinime dalyvavo pareiškėjo atstovas direktorius Nerijus Košinskis.

Pareiškėjas teigia, kad patikrinimo metu buvo apžiūrėtos ne pareiškėjo turimos, o ūkininkų turimos šienapjovės. Mano, kad tokia apžiūra nėra tinkama, nes neaišku, ar šių šienapjovių būklė nebuvo pabloginta, todėl jos galėjo nebeatitikti pareiškėjo parduodamų šienapjovių kokybės.

Produktų saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės (toliau – rinkos ribojimo priemonės) gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų (gamintojas pareiga teikti į rinką tik saugius gaminius), 9 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų ir 10 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų reikalavimus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad kontrolės institucijos gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai, nors produktas ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Produktų saugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, jog kontrolės institucijos, atlikdamos valstybinę produktų saugos kontrolę, turi teisę šio ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais ir Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti rinkos ribojimo priemones. Produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kontrolės institucijos (tam tarpe ir Inspekcija) šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę laikinai, kol bus atlikti įvairūs saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, uždrausti tiekti, siūlyti tiekti ir demonstruoti bet kokį produktą, dėl kurio yra pagrįstai įtariama, kad jis gali būti pavojingas. Techninio reglamento 7 priedo A dalies 3 punkte nurodyta, kad techninės bylos, kurios pagrįstai prašo, nacionalinės kompetentingos institucijos, nepateikimas gali sudaryti pakankamą pagrindą abejoti atitinkamos mašinos atitiktimi esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams.