- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-01
- Bylos Nr.
- e2S-1751-275/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05710-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- P. S.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, S. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui P. S. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių ir pagal atsakovo P. S. priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, tretieji asmenys Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, S. T., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. T. (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui P. S. (toliau – ir atsakovas) dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių ir pagal atsakovo P. S. priešieškinį ieškovei dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.
Šalies argumentai
2. Ieškovė J. T. ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną šalių vaiko E. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui, mokamą po 300 Eur kas mėnesį, pinigus sumokant mokėjimo pavedimu į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 kalendorinės dienos, pradedant mokėti nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos iki galutinio sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo; 3) nustatyti ieškovės prašomą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
3. Nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, sąmoningai žinodamas, kad ieškovė neturi pastovių pajamų, nedirba ir skolinasi pinigus iš kitų asmenų, siekdama suteikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymą. Ekonominei situacijai keičiantis, didėja vaikui skirtino išlaikymo dydis. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikia mažiausiai 1 608 Eur. Sūnus nuo gimimo gyveno su motina, šiuo metu yra su motina, kuri vaiko gyvenime dalyvavo nepertraukiamai. Ieškovės siūloma vaiko bendravimo su atsakovu tvarka yra nusistovėjusi ir susiformavusi natūraliai, atsižvelgiant į atsakovo darbo specifiką (darbą (duomenys neskelbtini) laiku), realų, o ne deklaratyvų norą ir galimybes pasirūpinti vaiku. Vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su motina ir nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką reikalinga todėl, kad ieškovė iš atsakovo patiria psichologinį smurtą, pažeminimą, grasinimus. Tėvas vaiką pasiima epizodiškai, neretai būdamas neblaivus. Šalių santykiai konfliktiški, todėl nėra galimybės susitarti tarpusavyje dėl tėvo bendravimo su vaiku.
Atsiliepimas
4. Atsakovas P. S. atsiliepimu į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2018 m. gruodžio mėn.) visada išlaikė ir šiuo metu išlaiko sūnų: moka už gyvenamojo būsto, kuriame gyvena vaikas su ieškove, būsto paskolą – 220 Eur kas mėnesį ir visus komunalinius mokesčius – apie 100 Eur; apmoka privatų vaiko darželį „(duomenys neskelbtini)“ – 260 Eur / mėn.; apmoka tarptautinį vaiko sveikatos draudimą, kur vaiko dalis siekia 124 Eur / mėn.; perka vaikui žaislus, mokymosi priemones bei drabužius, apmoka edukacines veiklas – apie 50-100 Eur / mėn. Atsakovas vien pagrindiniams vaiko poreikiams kiekvieną mėnesį išleidžia 430-480 Eur (neskaičiuojant gyvenamojo būsto išlaikymo ir kredito įmokų). Teigė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 883 Eur, o ne 1 608 Eur, kaip teigia ieškovė. Atsakovas teikė prašymą, nustatyti vaiko bendravimo tvarką, pagal modelį „50:50 proc. laiko“ ir nepriteisti išlaikymo iš tėvų, kurie vaiką išlaikytų faktiškai su juo būdami. Nurodė, jog galėtų vaiką prižiūrėti ir daugiau laiko nei kas antrą savaitę, todėl prašo vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, kodėl vaikui būtų geriausia gyventi su ieškove. Paaiškino, jog tai, kad ieškovė 2018 m. gruodžio 9 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, pasakiusi, kad išvyksta atostogauti, o vėliau nusprendė nebegrįžti į nuolatinę šalių gyvenamąją vietą Vašingtone, nereiškia, kad šalys susitarė, kad vaikas gyvens su ieškove. Teigė, kad ieškovė apgaulės būdu pakeitė vaiko gyvenamąją vietą. Tačiau atsakovas grįžo į Lietuvą, kad galėtų rūpintis vaiku. Atsakovas domisi vaikų auklėjimu, dalyvaudamas mokymuose, ir gali geriausiai pasirūpinti sūnumi. Atsakovas su darbdaviu yra susitaręs dėl lankstaus darbo grafiko, vykdyti darbo funkcijas jo pasirinktu laiku, todėl gali rūpintis vaiku visada, kai vaikui to reikia. Atsakovas vaiką vedė į gydytojo konsultaciją, buvo išvykęs su vaiku į Kauno zoologijos sodą, dalyvauja su vaiku grojimo pianinu nuotolinėse pamokose. Ieškovės teiginiai, kad dabartinė bendravimo su vaiku tvarka yra nusistovėjusi ir natūrali nėra pagrįsti, atsakovui buvo ribojamas bendravimas su vaiku. Nuo atsakovo grįžimo į Lietuvą 2020 m. rugpjūčio 5 d. iki 2021 m. balandžio 20 d., t. y. per 8 mėnesius, atsakovas yra su vaiku bendravęs savaitgaliais su nakvyne tik 6 kartus. Ieškovė siūlo nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką, kuri neatitinka vaiko interesų. Vaikui tėvo reikia ne tik kas antrą savaitgalį, bet ir paprastomis dienomis. Pagal ieškovės prašomą bendravimo tvarką, atsakovas antradieniais atliktų tik vairuotojo funkcijas, t. y. iš ryto vaiką nuvežtų į darželį, o vakare paimtų iš darželio ir parvežtų į ieškovės gyvenamąją vietą. Bendravimas su vaiku automobilyje nėra visavertis, todėl geriausiai vaiko interesus atitiktų bendravimas kas antrą savaitę, kadangi taip nebus pakenkiama vaiko dienos režimui.
5. Atsakovas P. S. priešieškinio reikalavimų užtikrinimui pareiškė savarankišką prašymą, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną šalių vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) nustatyti atsakovo prašomą laikiną ieškovės bendravimo su vaiku tvarką. Nurodė, kad ieškovė pažeidžia vaiko interesus, neleisdama atsakovui dalyvauti vaiko ugdyme. Atsakovui ieškovė leidžia su sūnumi bendrauti tik kelias valandas per savaitę ir, nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. vasario mėn. galo, t. y. apie 7 mėnesius, atsakovui nepavyko susitarti su ieškove dėl vaiko nakvynės atsakovo namuose. Atsakovo didelių pastangų dėka jo emocinis ryšys su vaiku yra puikus, vaikas puikiai jaučiasi būdamas su atsakovu, ir dažniausiai labai nuliūsta, kai negali pasilikti pas atsakovą ilgiau. Užtrukus nors 15 minučių ilgiau nei leidžia ieškovė, atsakovui atvežus vaiką, ieškovė reiškia nepagrįstas pretenzijas. Vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu reikalinga, nes ieškovė piktnaudžiauja savo kaip motinos teisėmis, tuo sukeldama grėsmę vaiko interesams. Vaikui yra itin svarbu, siekiant užtikrinti jam tinkamą, saugią bei stabilią aplinką. Ieškovės elgesys kelia grėsmę esminiams vaiko interesams, todėl ji negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Atsakovas dirba iš namų pagal lankstų darbo grafiką, todėl visada galės pasirūpinti vaiku, kuris būna darželyje nuo 9 val. iki 18 val., todėl atsakovas jį pasiimtų anksčiau. Atsakovas nesiekia apriboti ieškovės bendravimo su vaiku, tačiau siekdamas teisinio aiškumo ir norėdamas užtikrinti vaiko teisę bendrauti su motina maksimaliai, prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
6. Ieškovė J. T. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo prašymą kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja vaiko interesams. Ieškovė nedaro kliūčių atsakovui bendrauti su vaiku, nėra pateiktų priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Mažamečiam vaikui svarbi pastovi aplinka, jis prisirišęs prie motinos, nedažnai nakvoja pas tėvą, todėl nusistovėjusios tvarkos keitimas sukeltų vaikui stresą. Ieškovės gyvenamoji vieta yra sūnaus socialinių interesų centras, sūnus yra pripratęs prie jį supančios aplinkos. Niekada nebuvo atskirtas nuo motinos savaitei laiko. Todėl bet koks pakeitimas turi būti daromas palaipsniui. Atsakovas nebendraudavo su vaiku, nes leido laiką savais interesais, tik prieš pat bylos iškėlimą pradėjo domėtis vaiku. Nėra duomenų apie netinkamą ieškovės gyvenamąją aplinką vaikui ar negalėjimą tinkamai pasirūpinti vaiku. Taip pat atsakovas neįrodė jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Atsakovui stinga ir tėvystės įgūdžių, pvz.: žiemos metu, esant minusinei oro temperatūrai, atsakovas eina į lauką su vaiku neaprengęs jo žieminiais rūbais, veda vaiką į darželį su nešvariais drabužiais, pažeidinėja karantino ribojimus. Atsakovą jau kurį laiką sieja romantiniai santykiai su kita moterimi, kuri gali daryti neigiamą įtaką sūnui. Tėvas sudarė sąlygas vaikui savo namuose tik po mediacijos proceso, iki tol tokių sąlygų neturėjo. Atsakovo darbas ieškovės turimais duomenimis nėra lankstus ir atsakovas neturi galimybės pasirūpinti vaiku vakarais, kadangi atsakovas dirba Vašingtono darbo valandomis, t. y. nuo 15 val. dienos iki 1 val. ryto, o tuo tarpu šalių sūnus darbo dienomis lanko (duomenys neskelbtini) Lietuvoje įprastiniu darbo laiku (nuo 9 iki 16 val.). Todėl atsakovas objektyviai neturėtų galimybės tinkamai pasirūpinti sūnumi. Šias aplinkybes atsakovas yra pats nurodęs šalių susirašinėjimuose.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodė, kad lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje – 2 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turi visus reikalingus patogumus ir sąlygas vaiko auginimui. Apsilankymo metu vaikas nurodė, kad jis gyvena su motina, tačiau leidžia laiką ir su tėvu, kuris atvažiuoja, kartu su tėvu užsiima veiklomis. Tėvas yra nupirkęs žaislų, batutą. Vaikas nurodė, kad jam patinka nakvoti pas tėvą ir likti nakvynei. Tarnybos atstovas lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje ir nustatė, kad atsakovas gyvena 2 kambarių nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra visi reikiami patogumai ir priemonės auginti vaiką. Vaikas lanko viešąją įstaigą vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“. Tarnyba nurodė, kad jai šeima yra žinoma, nes buvo nustatyti 3 nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2021 m. kovo 19 d. vertinta vaiko situacija, tačiau apsaugos poreikis vaikui nenustatytas. Nuo 2021 m. kovo 22 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Tarnybos nuomone, abu tėvai geba pasirūpinti sūnumi. Vaiko gyvenamosios vietos keitimas gali padaryti šalių vaikui psichologinę žalą. Tarnybai kyla abejonių dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tačiau nekyla abejonių dėl laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Būtina nustatyti maksimalią laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovės prašoma laikinoji bendravimo tvarka, tarnybos nuomone, atitiktų vaiko interesus. Tarnybos nuomone, yra pagrindas priteisti laikiną išlaikymą vaikui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Atsakovo prašymą atmetė. Nustatė nepilnamečio vaiko E. V. S. laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią: 1) Tėvas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po nutarties priėmimo dienos, pasiima sūnų penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu; 2) Tėvas kiekvienos darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.; 3) Šalis turi raštu (trumpąja SMS žinute, el. paštu ar kt.) prieš 2 savaites informuoti kitą šalį apie ketinimą išsivežti sūnų atostogauti į užsienį bei pateikti kelionės duomenis: išvykimo ir grįžimo datą, šalį ir miestą, į kurį vykstama; 4) Nelyginiais metais tėvas praleidžia su vaiku jo rudens atostogas. Lyginiais metais – pavasario atostogas. Sūnus su tėvu praleidžia pusę jo žiemos ir vasaros atostogų. Apie ketinimą ir konkrečias žiemos ir (ar) vasaros atostogų dienas tėvas turi informuoti motiną (el. paštu, SMS žinute) ne vėliau kaip likus mėnesiui laiko iki atostogų pradžios. Esant nesutarimas tarp šalių dėl žiemos ir (ar) vasaros atostogų datų bei laikotarpių – pirmenybė nelyginiais metais pasirinkti teikiama motinai, lyginiais metais – tėvui; 5) Tėvo dieną ir tėvo P. S. gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su tėvu. Atitinkamai motinos dieną ir motinos J. T. gimimo dieną sūnus praleidžia kartu su motina; 6) Sūnaus gimimo dieną bendru tėvo ir motinos susitarimu sūnus gali praleisti su tėvu, su motina arba su abiem kartu. Šalims nesusitarus, pirmenybė lyginiais metais teikiama J. T., nelyginiais – P. S.; 7) Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su sūnumi nėra galimas (dėl ligos, užklasinių užsiėmimų, būrelių, įvairių stichinių nelaimių, kitų ypatingai svarbių aplinkybių, svarbios giminės šventės, laidotuvių ar pan.), šalys apie tai informuoja viena kitą telefonu ar kita susisiekimo priemone ne vėliau kaip vieną dieną prieš tėvui pasiimant sūnų; 8) Sūnus Šv. Kūčias, Šv. Kalėdų pirmąją dieną praleidžia su motina, o antrąją Šv. Kalėdų dieną, Naujųjų metų išvakares ir sausio 1 d. – su tėvu. Nelyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su motina, Šv. Velykų antrą dieną – su tėvu. Lyginiais metais Šv. Velykų pirmąją dieną sūnus praleidžia su tėvu, Šv. Velykų antrą dieną – su motina; 9) Numatyta bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama abiejų šalių bendru susitarimu; 10) Tais atvejais, kuomet dėl objektyvių priežasčių (komandiruotė, liga, kitos priežastys) tėvas negali bendrauti su vaiku nustatytu laiku, šis bendravimo laikas yra kompensuojamas kitu iš anksto raštu šalių suderintu laiku. Kitą ieškovės prašymo dalį atmetė.
9. Teismas nustatė, kad tiek motinos, tiek tėvo gyvenamosios vietos yra tinkamos gyventi jų sūnui. Nustatė, kad šalių sūnus nuolat gyvena su motina ir ši gyvenamoji vieta šalių vaikui yra įprasta. Konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog šiuo atveju yra pagrindas pakeisti nusistovėjusią vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su atsakovu, todėl atsakovo prašymo, nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su juo, netenkino. Teismas sprendė, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir nustatyti šalių nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove iki sprendimo priėmimo.
10. Nurodė, kad abu tėvai gali auginti vaiką savo gyvenamosiose vietose, tačiau mažametis vaikas turi poreikį turėti pastovią aplinką, todėl jos keitimas kas savaitę gali sukelti vaikui papildomų nepatogumų ir stresą. Staigus bendravimo su tėvu intensyvumo padidėjimas, ypač šalims nesutariant dėl vaiko bendravimo su tėvu intensyvumo, galimai neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Todėl sprendžiant dėl laikinos vaiko bendravo tvarkos nustatymo turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad vaiko nusistovėjusi gyvenamoji vieta yra su motina. Teismas sprendė, kad vaiko interesus geriau atitinka ne nuolatinis bendravimas su tėvu beveik penkias dienas iš eilės kas antrą savaitę, o dažnesnis bendravimas trumpesniais laikotarpiais, ypač įvertinus tai, kad tėvas iki šiol neturėjo galimybės itin dažnai bendrauti su vaiku ir niekada su juo nelikdavo vienas ilgesniems laikotarpiams. Nurodė, kad nėra pagrindo apriboti tėvo bendravimą su vaiku, nustatant tik vieną darbo dieną per savaitę bendravimui. Nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas dirba pagal (duomenys neskelbtini) darbo valandas ir negalės reikiamu laiku pasirūpinti vaiku, jo paimti iš ugdymo įstaigos, nes atsakovas pateikė 2020 m. rugpjūčio 5 d. Bendrąjį lankstaus darbo susitarimą, pagal kurį atsakovas turi galimybę dirbti lanksčiu darbo grafiku ir kaip pats nurodo, planuoti darbo ir bendravimo su vaiku laiką savarankiškai. Teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą, pritaikė ieškovės siūlomą bendravimo tvarką ją pakoreguodamas.
11. Nustatė, kad vaikas gyvena su motina, kuri tenkina vaiko poreikius, rūpinasi sūnaus ugdymu ir tenkina kitus vaiko poreikius. Nesutiko su ieškovės teiginiais, kad tėvas vaikui neteikia išlaikymo. Pažymėjo, kad atsakovas pateikė duomenis – bilietų, nuotraukų, mokėjimo kvitų, mokėjimų nurodymų, sąskaitų kopijas, telefono ekrano kopijas, el. laiškus, pardavimo užsakymų bei kitų dokumentų kopijas, kurios patvirtina, jog tėvas teikia vaikui išlaikymą. Tėvo pateiktais duomenimis, jis su vaiku lankėsi Kauno zoologijos sode, pirko žaislus, apmokėjo būsto, kuriame ieškovė su vaiku gyvena, komunalinius mokesčius, pirko vaikui maistą ir vaistus ir kitas priežiūros priemones, registravo privačios gydymo įstaigos konsultacijoms, vežė vaiką automobiliu ir turėjo kuro sąnaudų, apmokėjo už individualius vaiko užsiėmimus pianinu, už darželį, rūpinosi kitais vaiko poreikiais. Nustačius, kad tėvas teikia vaikui išlaikymą, teismas vertino, kad nėra pagrindo šioje byloje taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu ieškovė J. T. prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones pilna apimtimi pagal ieškovės prašymą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Teismas nutartimi nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, tačiau nepriteisė laikino išlaikymo, todėl ieškovė negali uzufrukto teisėmis valdyti išlaikymo lėšų. Pažymėjo, kad nesant nutartimi nustatytos pareigos dėl laikino išlaikymo teikimo nėra jokio apibrėžtumo bei teisinių garantijų vaiko interesams, jog tam tikri mokėjimai iš atsakovo pusės ateityje bus atliekami. Atsakovas vienašališkai nusprendžia dėl vaiko muzikinių užsiėmimų ar nederinęs veda vaiką pas gydytojus. Išlaikymas periodinėmis išmokomis yra skirtas būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (maisto, aprangos, sveikatos išlaidoms), todėl atsakovo nurodomi vienkartiniai apsilankymo zoologijos sode ar žaislų pirkimo atvejai bei išlaidos negali reikšti išlaikymo pareigos vykdymo. Teismas neatsižvelgė į detalią vaiko poreikių lentelę.
14. Nurodė, kad teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikas beveik 4 dienas iš eilės kas antrą savaitę leidžia su tėvu. Tai yra labai ilgas laiko tarpas, kuomet mažametis vaikas yra atskirtas nuo mamos. Tokia nustatyta bendravimo tvarka pažeis vaiko interesus, sukels nepatogumų bei papildomo streso mažamečiui vaikui. Atkreipė dėmesį, jog mažametis vaikas yra ypatingai prisirišęs prie ieškovės, vaikas yra pripratęs būti su motina, todėl iš esmės pasikeitusi vaiko kasdienybė, gali pakenkti vaiko emocinei būsenai bei raidai, sukels vaikui papildomą stresą. Pabrėžė, kad nukentėtų ir vaiko asmeninė higiena, kadangi vaikas nedrįsta tuštintis tėvo namuose, todėl tiek dienų nepertraukiamai būti tėvo namuose, vaikui gali sukelti net ir sveikatos problemas. Teismas savo iniciatyva nutarė pavėlinti vaiko parvežimo į ieškovės namus laiką, t. y. vietoje 19:30 val. pakeista į 20 val. Pagal susiklosčiusį vaiko miego režimą, vaikas 21 val. jau miega, o pagal praktiką matyti, jog atsakovas dažniausiai bent pusvalandžiu vėluoja parvežti vaiką į ieškovės namus. Dėl šios priežasties, teismas neįvertino, jog lieka labai mažai laiko nuprausti vaiką, suruošti miegui, o pabendravimui su ieškove laiko apskritai nelieka. Pabrėžė, jog vaikas yra labai jautrus bei ypatingai prisirišęs prie ieškovės.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas netenkino ieškovės prašymo, jog visais atvejais prieš paimdamas sūnų, tėvas privalo informuoti (patvirtinti) apie tai motiną prieš dvi dienas (trumpąja SMS žinute, el. paštu). Pabrėžė, jog ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, tarp šalių vyrauja įtampa, todėl siekiant išvengti papildomų nesutarimų ateityje, privaloma į laikiną bendravimo tvarką su vaiku įtraukti nurodytą nuostatą.
16. Nurodė, kad teismui priėmus nutartį dėl laikinos bendravimo tvarkos, atsakovas atsisakė pagal galiojusį susitarimą tarp šalių priimtą per mediaciją tris rytus per savaitę nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė neturi transporto priemonės, nes atsakovas šeimos automobilį pasisavino ir juo nesidalina, o naudojimasis pavežėjų ar „Citybee“ paslaugomis ne visada yra tinkama priemonė, kuri atitinka vaiko interesus, ypatingai jei yra nepalankios oro sąlygos, o taip pat įvertinus ir pandeminę situaciją dėl Covid-19 infekcijos.
17. Nurodė, kad atsakovas vakarais turi dažnai dirbti, nes atsakovas dirba informacinių technologijų specialistu ir turi intensyvius tarptautinius vaizdo skambučius su kolegomis iš Indijos ir Vašingtono. Vaikas ne kartą skundėsi ieškovei, jog žiūri filmukus atsakovo namuose arba leidžia laiką su atsakovo meiluže, kol atsakovas dirba. Tokiu būdu yra pažeidžiami vaiko interesai, nes atsakovas nesivadovauja socialinių darbuotojų rekomendacijomis, neįvedinėti trečiųjų asmenų į vaiko gyvenimą kol vaikas yra mažametis, nes tai jam gali sąlygoti papildomai streso. Pats atsakovas ne kartą patvirtino neturintis galimybės pasirūpinti sūnumi vakarais.
18. Papildomai pabrėžė, jog atsakovas visiškai nebendradarbiauja auginant vaiką, nesidalina informacija apie vaiko veiklas, vaiko sveikatą. Ieškovė tik iš atsakovo pateikto atsiliepimo sužinojo, jog vaikas lanko muzikas pamokas. Teigė, kad vaiko papildomos veiklos turėtų būti suderinamos su motina. Pažymėjo, kad atsakovas 2021 m. balandžio 19 d. neatvyko į susitikimą su sūnaus darželio auklėtojomis dėl sūnaus ugdymo klausimų (nepranešė neatvykimo priežasčių), nors laikas su atsakovu buvo suderintas.
Atsiliepimas
19. Atsakovas P. S. atsiliepimu prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodė, kad ieškovė savo patikslintame ieškinyje teismui teikė melagingą informaciją, kad atsakovas vaiko neišlaiko. Ieškovė atskirajame skunde jau neteigia, kad atsakovas vaiko neišlaiko, tačiau remiasi prielaida, kad ateityje galbūt tam tikri mokėjimai iš atsakovo pusės nebus atliekami gera valia. Atsakovas byloje teikė rašytinius įrodymus, kad vaiką išlaiko ir kiekvieną mėnesį tenkina vaiko poreikius bei vien pagrindiniams vaiko poreikiams kiekvieną mėnesį išleidžia 430-480 Eur, net neskaičiuojant gyvenamojo būsto, kuriame gyvena vaikas su atsakove, kredito įmokų ir mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovas kiekvieną mėnesį apmoka šias vaiko išlaidas: apmoka gyvenamojo būsto, kuriame gyvena vaikas su atsakove, būsto paskolos kreditą – 220 Eur/mėn. ir visus komunalinius mokesčius – apie 100 Eur/mėn., apmoka privatų (duomenys neskelbtini) – 260 Eur/ mėn., apmoka tarptautinį vaiko sveikatos draudimą, kur vaiko dalis siekia 149 USD /mėn. (124 Eur/mėn.), perka vaikui žaisliukus, lego, pieštukus, sąsiuvinius, teptukus, kitas edukacines priemones bei rūbelius, užsako įvairias edukacines veiklas – apie 50-100 Eur /mėn. Atsakovas moka privataus darželio mokestį, buto, kuriame gyvena ieškovė su vaiku komunalinius mokesčius, apmoka vaiko medicinines paslaugas, papildomo ugdymo paslaugas (muzikos pamokas). Ieškovė atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad nepriteisus laikino išlaikymo būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nepateikė jokių duomenų, kad vaiko poreikiai būtų nepilnai patenkinti.
21. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė jokių argumentų, kodėl nutartyje nustatyta bendravimo tvarka yra netinkama vaikui, kuri minimaliai skiriasi nuo pačios ieškovės pasiūlytos bendravimo tvarkos. Pažymėjo, kad šiuo metu teismo nustatyta laikinoji tvarka yra vykdoma, vaikas pas atsakovą jaučiasi laimingas ir patenkintas, sveikata nesiskundžia, yra užtikrinama jo asmeninė higiena. Teigė, kad atsakovo bendravimas su vaiku nėra maksimalus, vaikas žymiai didesnę laiko dalį praleidžia savo įprastinėje gyvenamojoje vietoje su ieškove, nei atsakovu. Nustatyta bendravimo tvarka šiame etape užtikrina vaiko saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu nuolatinį palaikymą. Nurodė, kad siekia, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo.
22. Nurodė, kad ieškovė nepaaiškino, kodėl atsakovas vykdydamas teismo patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ir atvykdamas pasiimti vaiko prieš 2 dienas turi apie tai informuoti ieškovę.
23. Paaiškino, kad su darbdaviu yra susitaręs dėl lankstaus darbo grafiko, kas leidžia jam atlikti nustatytas darbo funkcijas nuotoliniu būdu ir jo pasirinktu laiku, todėl nepaisant laiko juostų skirtumų tarp Lietuvos ir (duomenys neskelbtini), atsakovas gali rūpintis vaiku visada, kai vaikui to reikia. Atsakovas į Lietuvą 2020 m. rugpjūčio mėn. laikinai grįžo tik dėl vaiko interesų.
24. Teigė, kad būtent ieškovė nebendradarbiauja ir nuolat pabrėžia, kad būtent ji gali geriausiai užtikrinti vaiko interesus, geriausiai sudėlioti laikiną bendravimo tvarką, tinkamiausiai parinkti vaiko papildomo ugdymo kryptis.
25. Prašė prijungti naujus įrodymus – šalių susirašinėjimą dėl vaikui nupirktų vaistų ir batukų, patvirtinančius, kad atsakovas bendradarbiauja su ieškove, spręsdamas klausimus susijusius su vaiku, nuotraukas, patvirtinančias, kad atsakovas užsiima įvairia veikla su vaiku, jam būnant pas jį namuose, taip pat apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
27. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: šalių susirašinėjimą el. paštu, šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis, apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas, nuotraukų kopijas.
28. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
29. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktą; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014 ir joje nurodytą praktiką).
30. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ieškovė su pateiktais įrodymais galėjo susipažinti ir pateikti atsikirtimus į juos, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
31. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas sprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
33. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
34. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalyje).
35. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Teismas pažymi, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.
36. Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis ir įrodymais, atsakovas apmoka būsto, kuriame gyvena ieškovė ir ginčo šalių nepilnametis vaikas, komunalinius mokesčius, apmoka už individualius vaiko užsiėmimus pianinu, už darželį, perka rūbus, maistą ir vaistus, kitas priežiūros priemones, žaislus ir edukacines priemones, rūpinasi kitais vaiko poreikiais. Nėra duomenų, kad vaiko poreikiai būtų nepatenkinami.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė neginčijo atsakovo nurodytų duomenų ir pateiktų įrodymų dėl vaiko išlaikymo. Pati apeliantė pripažino Tarnybai, kad atsakovas apmoka vaiko darželį, apmoka būsto paskolos įmoką ir komunalinius mokesčius. Vien tik ieškovės prielaidos, kad atsakovas ateityje neteiks vaikui išlaikymo, teismo vertinimu negali būti pagrindu priteisti šalių vaikui laikiną išlaikymą.
38. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaiku, ji išlaiko, dalyvauja jo auklėjime. Nenustatyta aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad atsakovas šiuo metu vengia išlaikyti savo nepilnametį vaiką, dėl ko galėtų kilti grėsmė teisėtiems vaiko interesams gauti išlaikymą ir yra būtina taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
39. Taigi, nesant duomenų, jog atsakovas nevykdo įstatyminės pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
40. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su tėvais.
41. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
42. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku (3.170 straipsnio 1 dalis). Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta.
44. Pažymėtina, kad ieškovė prašė nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1) tėvas turi teisę kas antrą savaitgalį, skaičiuojant nuo pirmojo metų savaitgalio, kurį su sūnumi turi teisę praleisti motina, pasiimti sūnų ir bendrauti su juo be motinos priežiūros. Tėvas gali pasiimti Sūnų 9.30 val. šeštadienį ir privalo parvežti jį motinos gyvenamosios vietos adresu sekmadienį iki 19.30 val. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu; 2) tėvas turi teisę kiekvienos darbo savaitės vieną darbo dieną (antradienį) nuvežti ir pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos ir bendrauti su juo be motinos priežiūros. Tėvas tomis dienomis gali pasiimti sūnų iš ugdymo įstaigos pasibaigus sūnaus ugdymo veiklai (jei su motina iš anksto nesusitarta kitaip), ir parvežti sūnų į motinos namus iki 19.30 val.
45. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodant, kad tėvas kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antrojo savaitgalio, einančio po nutarties priėmimo dienos, pasiima sūnų penktadienį iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių savaitgaliai gali būti sukeičiami abipusiu šalių susitarimu; 2) Tėvas kiekvienos darbo savaitės antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar vaiko gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.
46. Apeliacinės instancijos pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tėvo ir nepilnamečio vaiko laikina bendravimo tvarka iš esmės yra panaši į ieškovės prašyme nurodytą bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas prailgino tėvo ir sūnaus bendravimo savaitgaliais laiką ir papildomai nustatė vieną bendravimo dieną darbo dienomis.
47. Aplinkybė, kad vaikas yra mažametis ir prisirišęs būti su motina, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytos tėvo ir sūnaus bendravimo tvarkos. Pažymėtina, kad ieškovė iš esmės nenurodė jokių pagrįstų motyvų, kodėl skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka tūrėtų būti pakeista.
48. Atkreiptinas dėmesys, kad Tarnybos nuomone abu tėvai geba pasirūpinti sūnumi. Tarnyba nurodė, kad būtina nustatyti maksimalią tėvo bendravimo su vaiku tvarką. Šalių vaikas Tarnybai yra nurodęs, kad jam patinka būti pas tėtį, patinka likti su nakvyne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kodėl tėvo ir vaiko bendravimo laikas turėtų būti ribojamas.
49. Apeliantė nurodė, kad sūnus eina miegoti 21 val., todėl tėvui sūnų grąžinus 20 val., lieka per mažai laiko nuprausti vaiką ir paruošti miegui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 1 val. laiko tūrėtų pilnai užtekti paruošti vaiką miegui, dėl ko nepagrįstos apeliantės abejonės, kad bus sutrikdytas vaiko miego rėžimas.
50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytą tėvo ir sūnaus laikiną bendravimo tvarką, remdamasis tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant teisiniu reguliavimu, daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, t. y. iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl iš esmės išnagrinėto ginčo, pirmosios instancijos teismas nustatė teisingą ir protingą laikiną atsakovo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką, ji atitinka geriausius mažamečio vaiko interesus.
51. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad informavimo pareigos atsakovui nustatymas (visais atvejais prieš paimdamas sūnų, tėvas privalo informuoti (patvirtinti) apie tai motiną prieš dvi dienas (trumpąja SMS žinute, el. paštu)) gali išvengti tarp šalių papildomų nesutarimų ateityje. Nesant objektyvių aplinkybių nustatyti prašomą įpareigojimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo nenustatė.
52. Pažymėtina, kad šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus.
53. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.