Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas J. M. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sutuoktinė G. A. priėmė po savo pirmo sutuoktinio A. A. mirties atsiradusį palikimą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškime nurodė, kad jo sutuoktinė G. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su pirmu sutuoktiniu A. A. Šios santuokos metu G. A. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie tapo bendra sutuoktinių nuosavybe. Pirmas sutuoktinis A. A. mirė (duomenys neskelbtini). G. A. buvo vienintelė A. A. turto dalies paveldėtoja, ji toliau nuolatos gyveno aukščiau nurodytame bute. Nuo 2000 m. G. A. kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė su pareiškėju. (duomenys neskelbtini) G. A. ir pareiškėjas sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) G. A. mirė. Po sutuoktinės G. A. mirties pareiškėjas priėmė G. A. palikimą teisės aktuose nustatytu terminu, tačiau tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad mirus pirmam sutuoktiniui A. A. jo sutuoktinė G. A. neįformino palikimo, manydama, kad ji dokumentuose nurodyta kaip savininkė, todėl teisė į nuosavybę (butą ir garažą) sutuoktiniui pereina savaime, jį valdant ir juo naudojantis. Dėl šios priežasties pareiškėjas negali pilnai paveldėti visos faktiškai sutuoktinei priklausiusios nuosavybės. Pažymėjo, kad G. A. po sutuoktinio A. A. mirties turtą faktiškai valdė, juo rūpinosi, bute buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą ir nuolatos jame gyveno iki mirties. Savo vardu buvo sudariusi sutartis, pavyzdžiui, būsto draudimo, šilumos ir karšto vandens tiekimo, geriamojo vandens tiekimo, telefono ryšio paslaugų teikimo, mokėjo su turto išlaikymo susijusius mokesčius. Pažymėjo, kad egzistuoja visi pagrindai teismui konstatuoti juridinį faktą, kad G. A. priėmė A. A. palikimą pradėjus faktiškai jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų G. A. ir A. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti.

Teismas 2025 m. gruodžio 2 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalis), nekviečiant byloje dalyvaujančių asmenų į teismo posėdį, kuriems apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą, bylą nagrinėsiančio teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt bei išsiuntus teismo nutartį.

Byloje dalyvaujantys asmenys prašymų civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teisme nepateikė. Byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo sutuoktinė G. A. priėmė po savo pirmo sutuoktinio A. A. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimas patvirtina, kad G. A. ir A. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas patvirtina, kad A. A. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad J. M. ir G. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) G. A. mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašai patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas G. A. vardu. Kadangi G. A. ir A. A. santuoka sudaryta prieš nekilnojamojo turto įsigijimą, todėl minėtas nekilnojamasis turtas laikytinas bendrąja G. A. ir A. A. jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad po savo pirmo sutuoktinio A. A. mirties G. A. toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butu ir kitu nekilnojamuoju turtu disponavo kaip savu, rūpinosi, mokėjo mokesčius, savo vardu buvo sudariusi sutartis, pavyzdžiui, būsto draudimo, šilumos ir karšto vandens tiekimo, geriamojo vandens tiekimo, telefono ryšio paslaugų teikimo, mokėjo su turto išlaikymo susijusius mokesčius.

Byloje nėra duomenų, kad po A. A. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po savo pirmo sutuoktinio A. A. mirties G. A. naudojosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, rūpinosi, disponavo juo kaip savo nuosavybe, mokėjo su turto išlaikymo susijusius mokesčius.

G. A., kaip sutuoktinė paveldi pagal specialią teisę kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. A. mirties jo palikimo dalį būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip minėta, iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po pirmo sutuoktinio A. A. mirties G. A. naudojosi turtu kaip savo nuosavybe, jį prižiūrėjo, rūpinosi. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjo mirties momento) G. A. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusia visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. M. neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jo sutuoktinė G. A. po pirmo sutuoktinio A. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai palikimą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.