- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- e2A-248-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03201-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. M. D.
- Ieškovas
- A. Š.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. M. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-135-425/2022 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei A. M. D. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti žalos atlyginimą – 9590,01 Eur įsiskolinimo sumą pagal 2020 m. vasario 19 d. nuomos sutartį, kurią sudaro 7787,69 Eur pagrindinė skola ir 1802,32 Eur delspinigiai; išieškoti bylinėjimosi išlaidas: 108,06 Eur žyminį mokestį, 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. vasario 19 d. vienerių metų laikotarpiui su atsakove sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Butas išnuomotas vienam nuomininkui-atsakovei, su visais jame esančiais baldais, įrengimais ir prietaisais už 530 Eur mėnesinį nuomos mokestį. Pagal sutartį nuomininkė sumokėjo 1000 Eur depozitą, 530 Eur mokestį už vasario, 530 Eur už kovo mėnesius. Pagal sutartį nuomininkė buvo įsipareigojusi sumokėti nuomotojui grynais pinigais už komunalines paslaugas iki kiekvieno mėnesio 25 d. Nuo sutarties pasirašymo dienos nuomininkė nemokėjo už komunalines paslaugas. 2020 m. balandžio 21 d. su atsakove buvo pasirašyta papildoma sutartis, kuria nuomininkė įsipareigojo nuo 2020 m. liepos mėn. atsiskaityti su nuomotoju už komunalines paslaugas, suteiktas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario iki liepos mėnesio. Nuomotojas dėl karantino sąlygų iki 430 Eur sumažino atsakovei nuomos mokestį už balandžio, gegužės, birželio mėnesius. Nuomininkė įsipareigojo gražinti sumažinto nuomos mokesčio įsiskolinimą už 2020 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesius dalimis laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. Nuomininkė nevykdė sutarties sąlygų, nemokėjo nuomos mokesčio ir išlaidų už komunalines paslaugas. Atsakovės buto nuomos mokesčio skola už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 19 d. iki 2021 m. vasario 18 d. yra 5000 Eur. Įsiskolinimą už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2020 vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 18 d. - 787,69 Eur. Iš atsakovės už vėlavimą vykdyti sutarties įsipareigojimus prašė priteisti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neįvykdytų įsipareigojimų už kiekvieną pradelstą dieną – 1460,80 Eur delspinigių nuomos mokesčių dalyje, 245,52 Eur delspinigių už komunalines paslaugas. Pasibaigus nuomos sutarties terminui, atsakovė negrąžino buto raktų ir neperdavė buto, paliko jį netvarkingą, reikalaujantį remonto, baldų ir buitinės technikos keitimo. Prašė priteisti 1500 Eur už žalą nuomotojo turtui ir 72 Eur delspinigius (1500 Eur x0,2%x24 d.).
3. Nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. atsakovė nutraukė bendravimą su nuomotoju ir pažeidė nuomos sutarties 10.1 punkto nuostatas, be atskiro raštiško nuomotojo sutikimo subnuomavo butą, nes bute buvo apsigyvenęs pašalinis asmuo – Kamerūno pilietis. Už tai prašė priteisti iš atsakovės 500 Eur baudą ir 24 Eur delspinigius (500 Eur x0,2%x24 d.).
4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad nuomos sutartis nutrūko 2021 m. vasario mėnesį pasibaigus terminui. Atsakovė buto nepridavė, jame yra atsakovės daiktai, kuriuos ji gali atvykti pasiimti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės A. M. D. 2581,12 Eur turtinės žalos, 40,34 Eur žyminį mokestį, 448,08 Eur atstovavimo išlaidas ieškovui A. Š.. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė, perspėjusi atsakovus ir avariniu būdu 2020 m. rugsėjo 2 d. patekusi į butą, iš kurios pasiėmė savo daiktus ir išsikraustė iš jo, nuomotojui palikusi visus naujos spynos raktus leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, nors toks šalių elgesys neatitinka sutarčių vykdymo privalomumo principo, tačiau sutarties nutraukimas šiuo atveju nėra ginčijamas, o ginčijama nuomos sutartis nutraukta nuo 2020 m. rugsėjo 2 d., t.y. kuomet atsakovė išsikraustė iš nuomojamo buto ir nebeturėjo galimybės į patekti bei naudotis.
7. Kartu pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog ieškovo pateikti įrodymai: apmokėti mokėjimų pavedimai UAB „Mano būstas“, UAB „Ignitis“ apie sumokėtus mokesčius (02 mėn.- 45,31 Eur, 03 mėn. - 131,16 Eur, 04 mėn.- 12,45 Eur,05 mėn.- 44,04 Eur, 06 mėn.-12,87 Eur, 07 mėn. -36,62 Eur) viso 283,45 Eur patvirtina sumokėtus mokesčius už butą, nuomotą atsakovei. Atsakovė, sutartimi (8.9 punktas) įsipareigojusi sumokėti atsakovui už nuomojamo buto komunalinius patarnavimus, nepagrindė šių mokesčių sumokėjimo fakto. Be to, atsakovė nepaneigė ieškovo nurodomų aplinkybių dėl nesumokėto nuomos mokesčio bei neįrodė, kad 800 Eur už nuomą sumokėjo kitas asmuo, o taip pat kad grynaisiais pinigais atsiskaitė už nuomą tiesiogiai ieškovo dukrai, dėl ko ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 2350 Eur nesumokėtą nuomos mokestį ir 283,45 Eur už komunalinius patarnavimus laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. pirmosios instancijos teismas laikė įrodytu ir pagrįstu.
8. Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl 0,2 proc. delspinigių nuo neįvykdytų įsipareigojimų vertės teismas skundžiamu sprendimu pažymėjo, jog šalių sudaryta nuomos sutartis bei jos 4.2 punktas, numatantis delspinigius, nėra nuginčyti ar negaliojantys, todėl yra pagrindas priteisti nurodyto 0,2 proc. dydžio delspinigius, tačiau nei ilgiau kaip už pusę metų nuo nesumokėtų nuomos ir komunalinių mokesčių, t.y. 846 Eur ir 101,67 Eur, viso 947,67 Eur.
9. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovas neįrodė reikalavimo dėl baudos skyrimo atsakovei už buto subnuomą bei nuomotojo turtui padarytos žalos atlyginimą. Taip pat yra pagrindas iš atsakovės priteistinos bendros 3581,12 Eur dydžio sumos už nuomą, komunalines paslaugas bei delspinigius išskaičiuoti 1000 Eur depozitą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė A. M. D. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti iš atsakovės priteistą sumą iki 1239,41 Eur likusią sprendimo dalį paliekant nepakeistą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme. Taip pat valstybei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nuomos sutartis nutraukta tik 2020-09-02, kadangi atsakovė nuo 2020-08-26 neturėjo galimybės naudotis nuomojamu butu. Taigi visi mokesčiai pagal nuomos sutartį turėjo būti paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020-02-19 iki 2020-08-26 kartu atsižvelgiant į tai, jog nuo 2020-04-20 iki 2020-07-20 mokėjimas už nuomą buvo sutartas 430 Eur. Taigi iš viso už faktinį nuomos laikotarpį susidarė 2985,96 Eur dydžio suma, iš kurios atėmus atsakovės sumokėtus 1030 Eur nuomos mokesčio likusi nesumokėta nuomos mokesčio suma yra 1955,96 Eur.
10.2. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad iš bendros 2239,41 Eur nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių skolos sumos turi būti išskaičiuotas 1000 Eur depozitas, dėl kurio sumokėjimo ginčo byloje taip pat nėra.
Atsiliepimas
10.3. Atsakovė nurodo nesutinkanti ir su teismo priteista 947,67 Eur delspinigių suma, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodoma, kaip šie delspinigiai apskaičiuoti. Be to, įvertinus, kad atsakovės skola buvo 1239,41 Eur, tai 0,2 proc. delspinigiai nuo neįvykdytų įsipareigojimų už 6 mėn. sudaro 446,18 Eur. Nepaisant to, šioje civilinėje byloje reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš esmės turėjo būti atmestas, kadangi atsakovė savo prievolę buvo įvykdžiusi iš dalies; netesybos neprotingai didelės palyginus su neįvykdyta prievole; ieškovo elgesys vykdant prievolę buvo nesąžiningas, kadangi jis vienašališkai ir neteisėtai nutraukė nuomos sutartį bei neįleido atsakovės į butą, dėl ko atsakovė turėjo nuomotis viešbutį ir patyrė nepatogumų; ieškovas iš esmės nepatyrė jokių realių nuostolių; tarp šalių buvo susitarta, kad nuomos mokestis ir komunalinių mokesčių mokėjimas atidedamas keletui mėnesių; nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinantys duomenys yra dingę nuo to laiko, kai ieškovas savavališkai neįleido atsakovės į butą, į kurį patekusi po kurio laiko atsakovė nerado savo asmeninių daiktų ir mokėjimo patvirtinimų.
10.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai taikė turtinės žalos atlyginimo institutą, kadangi turėjo būti taikomos prievolinės teisės normos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą apklausti byloje liudytoja J. Š., kuri realiai gavo atsakovės mokėtus tiek grynuosius pinigus, tiek 800 Eur pervedimą į sąskaitą, kas leidžia spręsti, kad byloje nėra atskleista esmė ir buvo suvaržyta atsakovės teisė teikti įrodymus.
10.5. Papildomai pažymima ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė valstybei patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai.
Šalies argumentai
2. Ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą be svarbių priežasčių praleidus jo pateikimo terminą nebuvo priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Apeliacijos dalyką nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos už nuomą bei delspiniginių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nėra pateikęs apeliacinio skundo, šią civilinę bylą nagrinėja atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
13. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai tą nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 19 d. tarp nuomotojo A. Š. ir nuomininkės A. M. D. buvo sudaryta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Šia sutartimi atsakovė vienerių metų laikotarpiui išsinuomojo dviejų kambarių butą su visais jame esančiais įrengimais, prietaisais bei turtu. Nuomos mokestį – 530 Eur – nuomininkė įsipareigojo mokėti už vieną mėnesį į priekį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos (sutarties 4.1.2 punktas). Nuomininkei vėluojant įvykdyti bet kurį iš sutartyje numatytų įsipareigojimų, ši įsipareigojo mokėti delspinigius po 0,2 procentus nuo neįvykdytų įsipareigojimų. Sutarties 12 straipsnyje šalys susitarė dėl sutarties pabaigos, nutraukimo sąlygų: 12.2.1. punkte numatyta nuomotojo teisė nutraukti sutartį, nuomininkei daugiau kaip 10 dienų vėluojant sumokėti nuomos mokestį, prieš tai nuomininkę įspėjus raštu apie vėlavimą; 12.8. punkte įtvirtinta šalių teisė nutraukti nuomos sutartį prieš 2 mėnesius įspėjus kitą šalį raštu. Sutarties 11.1. ir 11.2. punktuose aptartos atsiradusių nuostolių ir žalos atlyginimo sąlygos: pažeidusi prievolę šalis privalo atlyginti nukentėjusiajai šaliai atsiradusius nuostolius, nuomotojas pareiškia pretenzijas nuomininkei dėl žalos atlyginimo per 10 dienų po išsikėlimo.
14. Kartu byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog šalys buvo sudariusios susitarimą, kad laikotarpiu nuo 2020-04-20 iki 2020-07-20 nuomos mokestis sumažinamas iki 430 Eur, atsakovė pagal sudarytą nuomos sutartį buvo sumokėjusi 1000 Eur depozitą, o taip pat sumokėjusi 1030 Eur nuomos mokesčio 2020 m. vasario 18 d. bei 2020 m. kovo 28 d. Be to, byloje nustatyta, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas sudarė kliūtis (užrakino durų spyną, kurios rakto neturėjo atsakovė) ieškovei patekti į butą, o asmeninius daiktus atsakovė pasiėmė 2020 m. rugsėjo 2 d. perspėjusi atsakovus ir avariniu būdu patekusi į butą bei nuomotojui palikusi visus naujos spynos raktus. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors šalių elgesys neatitinka sutarčių vykdymo privalomumo principo, tačiau sutarties nutraukimas šiuo atveju nėra ginčijamas, todėl plačiau analizuoti numos sutarties aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo plačiau analizuoti ir ieškovo reikalautų priteisti bei pirmosios instancijos teismo priteistų komunalinių mokesčių dydžio, t.y. 283,45 Eur, kadangi dėl šios aplinkybės ginčas tarp šalių nekyla, o ieškovo į bylą pateikti įrodymai išties patvirtina mokėjimo už atsakovės nuomotą butą faktą.
15. Tačiau, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmiau išdėstytos aplinkybės, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad atsakovė jau nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. neturėjo realios galimybės naudotis nuomojamu butu, kas leidžia daryti išvadą, jog nuomos mokesčio mokėjimas gali būti skaičiuojamas ne iki 2020 m. rugsėjo 2 d., bet iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes spręstina, jog už faktinį nuomos laikotarpį atsakovė išties turėjo sumokėti 530 Eur *3 (už vasario, kovo ir liepos mėn.) +430 Eur*3 (už balandžio, gegužės ir birželio mėn.) +105,96 Eur (už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 26 d.), t.y. viso 2985,96 Eur nuomos mokesčio.
16. Taigi, apskaičiuojant iš atsakovės priteistino nuomos mokesčio bei skolos už komunalines paslaugas dydį, vertinama, kad atsakovė turėjo pareigą mokėti bendrą 2985,96 Eur nuomos mokestį bei 283,45 Eur komunalines išlaidas (viso 3269,41 Eur), tačiau iš šios sumos turi būti išskaitomas atsakovės sumokėti 1000 Eur depozitas bei 1030 Eur nuomos mokestis. Taigi bendra atsakovės likusi neapmokėta suma nuomos mokesčio ir išlaidų už komunalines paslaugas suma yra 1239,41 Eur.
17. Pirmiau išdėstyto vertinimo bei apskaičiuotos bendros skolos sumos dydžio nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su neva suvaržyta atsakovės teise įrodinėti neapklausiant nurodytos liudytojos bei neva nenustatytų aplinkybių dėl grynųjų pinigų mokėjimo atsakovo atstovei bei 800 Eur lėšų pervedimo iš asmens, kurio tapatybę atsakovė atsisakė atskleisti. Pabrėžtina, kad remiantis CPK 176 straipsniu, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (1 dalis). Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti (1 dalis). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (2 dalis). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
18. Nagrinėjamu atveju atsakovę atstovavo profesionalus teisininkas, kuris užtikrino atsakovės procesines teises bei tinkamą dalyvavimą procese. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas siekė apklausti atsakovės nurodytus asmenis, kurių dalis atsisakydavo prisijungti prie teismo posėdžio nuotoliniu būdu arba būdavo nepasiekiami, nors buvo informuoti apie civilinės bylos nagrinėjimą. Dalis teismo posėdžių buvo atidėta, siekiant sudaryti galimybę apklausti atsakovės nurodytus asmenis liudytojais. Taip pat Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi atsisakė išduoti teismo liudijimą įrodymams gauti pagal atsakovės atstovo advokato prašymą, kadangi pats atstovas advokatas, atstovaudamas savo klientės interesus, turi teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl atitinkamų duomenų gavimo. Byloje esantys duomenys neleidžia vertinti, kad atsakovė ar jos atstovas pirmosios instancijos teismui buvo pateikę konkrečius duomenis, reikalingus siekiant apklausti nurodomą asmenį liudytoju, o pirmosios instancijos teismo atsisakymas buvo nepagrįstas ar nemotyvuotas.
19. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovei tvirtinant, jog kitas asmuo buvo atlikęs 800 Eur pervedimą į J. Š. sąskaitą, tačiau atsisakant tokį asmenį nurodyti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo atsakovės procesines teises. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes būtent atsakovei kilo pareiga teikti įrodymus, susijusius su mokėjimų atlikimu ar grynųjų pinigų pervedimu, kurių konkretaus dydžio, be kita ko, pati atsakovė konkrečiai neįvardyti negalėjo. Taigi, įvertinus nagrinėjamoje civilinėje byloje vykusį procesą, pirmosios instancijos teismo veiksmus, atsakovės pateiktus duomenis apie įrodinėjamas aplinkybes bei nurodytų liudytojais prašomų apklausti asmenų elgesį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl neva neatskleistos bylos esmės ar suvaržytų atsakovės procesinių teisių.
20. Vieni iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra susiję su, atsakovės vertinimu, nepagrįstai priteistai delspinigiais, kadangi jų dydis ne tik yra neproporcingas skolos sumai, tačiau ir ieškovo elgesys buvo nesąžiningas – jis netinkamai nutraukė nuomos sutartį, užkirto kelią ieškovei realiai naudotis išnuomotu butu, o taip pat avariniu būdu patekusi į butą atsakovė nerado dalies savo asmeninių daiktų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės argumentus, susijusius su delspinigių priteisimu, pirmiausia pažymi tai, kad netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
22. Kartu pabrėžtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo viešajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi. Negana to, mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Bendroji taisyklė, kad apie pernelyg dideles netesybas teismas sprendžia tirdamas netesybų sumos ir nuostolių santykį, kyla iš netesybų instituto paskirties – užtikrinti kreditoriaus teisę gauti iš anksto sutartų nuostolių dalį neįrodinėjant jų dydžio. Tačiau tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-304/2007, Nr. 3K-3-401/2008, Nr. 3K-7-378/2005, Nr. 3K-3-218/2003, Nr. 3K-3-1070/2003, Nr. 3K-3-85/2007, Nr. 3K-3-443/2008, Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.).
23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra jokių duomenų, leidžiančių vertinti, kad atsakovė nesuprato ar nesuvokė sudaromos nuomos sutarties nuostatų arba iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio kreipėsi į ieškovą dėl delspinigių dydžio sumažinimo. Atsakovės sudarytas susitarimas dėl nuomos mokesčio dydžio sumažinimo leidžia vertinti, kad atsakovė suprato galimybę derėtis su ieškovu dėl prisiimtų sutartinių įsipareigojimų apimties bei vykdymo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovė nesuvokė galimybės kreiptis į ieškovą dėl sutarties sąlygų (delspinigių dydžio) pakeitimo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui apskaičiavus, jog bendra atsakovės likusi neapmokėta suma yra 1239,41 Eur, dėl ko 0,2 proc. delspinigiai už 180 dienų sudaro 446,19 Eur, matyti, jog iš atsakovės priteistinų delspinigių suma nėra lygi bendrai skolos sumai bei jos neviršija, o tai papildomai pagrindžia išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju delspinigių nepriteisimas ar jų dydžio mažinimas nėra pagrįstas.
24. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog delspinigių dydis šiuo atveju yra apskaičiuojamas nuo nustatytos atsakovės nesumokėtos skolos sumos, išskaičius jos įmokėtą depozitą bei nuomos mokestį, kadangi faktiškai sumokėtos lėšos realiai sumažino atsakovės susidariusią skolą, o be to, šalių sudarytos sutarties 8.13 punkte taip pat buvo nurodyta, kad užstatas gali būti panaudotas nuostolių kompensavimui.
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
26. Taigi, įvertinęs visas pirmiau išdėstytas bei aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepakankamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su faktiniais ieškovo veiksmais, užkirtusiais kelią atsakovei naudotis nuomojamu butu, bei dėl to atitinkamai sutrumpėjusiu laikotarpiu, už kurį apskaičiuojama susidariusi skola už buto nuomą, dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir iš atsakovės ieškovui priteista skola mažinama iki 1239,41 Eur, o delspinigiai – atitinkamai iki 446,19 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir perskirstymo pirmosios instancijos teismas pirmiausia pažymi tai, kad pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo procesas išsiskiria tuo ypatumu, kad teismas turi pareigą savo iniciatyva, t. y. net be atskiro šalies prašymo ar pareiškimo, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias atitinkamos bylos procese (su tam tikromis išimtimis (CPK 98 straipsnį)). Ši procesinė pareiga (paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias konkrečia instancine tvarka) saisto visų instancijų teismus. Be to, aukštesnės instancijos teismas, pakeisdamas ar panaikindamas žemesnės instancijos teismo sprendimą ir priimdamas naują sprendimą, paprastai savo iniciatyva perskirsto bylinėjimosi išlaidas, susidariusias žemesnės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 ir kt.). Kartu pažymėtina, jog teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis). Be kitų, teismo sprendimu (nutartimi) turi būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).
28. Nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė, kuriai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, pateikė dokumentus, jog teisinės pagalbos išlaidos sudaro 140 Eur. Apeliaciniu skundu, kuris buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, ginčijama suma buvo nurodyta 1341,71 Eur, dėl ko žyminis mokesčio dydis yra 30 Eur, tačiau atsakovei buvo teikiama 100 proc. antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba ir ji nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu ieškovo pareikštas 9590,01 Eur reikalavimas buvo tenkintas 2581,12 Eur apimtimi, o apeliacinės instancijos teisme ieškovo reikalavimas tenkinamas 1685,60 Eur apimtimi, atsakovės pareikštas apeliacinis skundas dėl ginčijamos 1341,71 Eur sumos yra tenkinamas apie 67 proc. Atsižvelgiant į atsakovės tenkintų reikalavimų dalį, o taip pat kad valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra pagrįstas ir nemažintinas, o taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, iš ieškovo valstybei priteisiama 94 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą be svarbių priežasčių praleidus jo pateikimo terminą nebuvo priimtas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 31 d. nutartimi, todėl spręsti apeliacinės instancijos teisme ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą nėra pagrindo.
29. Kartu apeliacinės instancijos teismas perskirsto bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme susidariusias bylinėjimosi išlaidas. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teikdama antrinę teisinę pagalbą atsakovei pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 299,54 Eur išlaidų. Ieškovas pirmosios instancijos teisme turėjo 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų bei 108,06 Eur žyminio mokesčio (50 Eur už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 58,06 Eur už ieškinį). Pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo buvo atidėta jo nesumokėto žyminio mokesčio dalis – 157,94 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi ieškovo apeliacinis skundas yra tenkinamas apie 18 proc., atitinkamai iš atsakovės ieškovui priteisiama 216 Eur jo turėtų teisinės pagalbos išlaidų bei 48 Eur žyminio mokesčio. Atitinkamai iš ieškovo valstybei priteisiama 245,62 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 157,94 Eur pirmosios instancijos teismo nutartimi atidėto žyminio mokesčio už ieškinį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas
nutaria:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 19 d. sprendimo dalį dėl priteistos skolos dydžio sumažinimo ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1.239,41 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt devynis eurus 41 ct) skolos, 446,19 Eur (keturi šimtus keturiasdešimt šešis eurus 19 ct) delspinigių, 48 (keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, 216 Eur (du šimtus šešiolika eurų) atstovavimo išlaidų ieškovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 157,94 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 94 ct) žyminio mokesčio valstybei už ieškinį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 245,62 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 62 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 94 Eur (devyniasdešimt keturis eurus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).