Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. K. ir jos atstovei advokatei R. Š., atsakovui V. Š. ir jo atstovei advokatei K. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. Š. dėl paskolos grąžinimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl paskolos sutartinių santykių. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovui dalimis paskolino 6 900 Eur sumą, dėl paskolos tarėsi žodžiu, pinigai buvo perduoti dalimis faktiškai (asmeniškai atsakovui), nepasirašant jokio dokumento, tačiau tokio dydžio paskolą atsakovas, ieškovės tvirtinimu, patvirtino įrašyto telefoninio pokalbio metu. Atsakovas atitinkamai ginčijo paskolos sutartinius santykius, nepatvirtino pinigų gavimo ir, kaip jau minėta, rėmėsi formaliu argumentu apie įstatymų reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymą.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.

9. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi, paskolos sutartinių teisinių santykių egzistavimui nustatyti reikia įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, jog kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktas).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

- fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų;

- jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.

- įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį (straipsnio 2 dalis);

- įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (straipsnio 3 dalis);

- jeigu sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymų reikalaujamos formos, atsiranda šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės (straipsnio 5 dalis).

13. Atitinkamai CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

14. Nustačius, kad tarp šalių kilo ginčas, ar šalis siejo sutartiniai paskolos teisiniai santykiai, toliau teiktini teismo motyvai dėl į bylą pateiktų įrodymų.

15. Nors byloje atsakovas kategoriškai neigė, kad kada nors iš ieškovės skolinosi tokio dydžio sumą, kuri yra reikalaujama ieškiniu, tačiau į bylą pateikti 3 min. 50 sek. trukmės ir 16 min. 03 sek. trukmės garso įrašai, kuriuose fiksuoti šalių pokalbiai 2024 m. spalio 28 d., akivaizdžiai paneigia atsakovo teiginius, todėl teismas juos vertina tik kaip nepagrįstą atsakovo gynybinę poziciją (žr. ieškinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus):

15.1. Iš 3 min. 50 sek. garso įrašo nustatyta, kad atsakovas telefonu kreipėsi į ieškovę, prašydamas padėti jam finansiškai (pragyvenimui), nes esama jo situacija yra sudėtinga. Iš garso įraše užfiksuoto pokalbio girdėti, kad ieškovė bando paaiškinti atsakovui, jog ji ir pati turi daug finansinių įsipareigojimų, t. y. yra suplanavusi keliones, vizitus pas gydytojus, teikė materialinę paramą savo motinai, patiria išlaidas už būsto nuomą. Tačiau garse įraše girdėti, kaip atsakovas primygtinai prašo ieškovės jam padėti, duoda pažadą grąžinti ieškovei pinigus, kai tik juos turės, įsipareigojimą grąžinti ir prašymą paskolinti atsakovas šiame pokalbyje pamini net keletą kartų, bando įtikinti ieškovę, kad jis neprašo paskolinti tūkstančių (pokalbyje atsakovas pavartoja žargoną „neprašau štukių“), prašo tik poros šimtų (pokalbyje atsakovas pavartoja žargoną „porą stolnikų“). Pabrėžtina, kad galiausiai šiame pokalbyje atsakovas ieškovei nurodė aiškų apskaičiavimą dėl pinigų grąžinimo: atsakovas du kartus pamini, kad grąžintina jo suma ieškovei bus 7 000, t. y. prie esamų 6 900 pridėjus prašomus paskolinti 200 ir atėmus 100, kuriuos už ieškovę atsakovas nurodė grąžinsiantis kitam asmeniui (I. K.), galutinė grąžintina suma bus 7 000 (6 900 + 200 = 7 100; 7 100 – 100 = 7 000).

15.2. Kitas šalių pokalbis, užfiksuotas16 min. 03 sek. trukmės garso įraše, taip pat patvirtina ieškovės nuoseklius žodinius paaiškinimus, kad atsakovu ji labai pasitikėjo, su atsakovu aptarinėjo ir kitus bendrus reikalus (dėl vairavimo teisių, dėl buto įsigijimo, dėl galimybių investuoti pinigines lėšas ir su tuo susijusias rizikas). Nors garso įraše fiksuotas pokalbis ir jo turinys yra abstraktaus pobūdžio (konkrečiai neįvardijami asmenys ir pan.), tačiau šalių užfiksuoti teiginiai patvirtina ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas buvo gavęs iš ieškovės pinigus, dėl kurių grąžinimo ieškovė ir inicijavo naują pokalbio temą nuo 2 min. 33 sek. – garso įraše fiksuota, kaip ieškovė, nors ir jausdamasi nepatogiai, prašo atsakovo atkreipti dėmesį į tai, kad ji jau priskaičiavo gana ženklią atsakovo skolą – ieškovė įvardijo skaičių „septyni“. Atsakovas, tęsdamas temą dėl skolos, įvardijo sumą „šeši su puse“. Tai, kad kalbama apie tūkstančius, taip pat patvirtina pokalbio turinys, nes ieškovė, reaguodama į atsakovo įvardintą sumą „šeši su puse“, patikslina, kad vien penki tūkstančiai buvo perduoti vienu kartu dėl buto. Pabrėžtina, kad pokalbio turinys taip pat atskleidžia, jog šalys diskutavo būtent dėl skolų – ieškovė įvardijo atsakovui, kad temą pradėjo, sudariusi savo skolininkų sąrašą. Skolos aptarimo klausimas šalių užbaigiamas pokalbiu, kad ieškovė sutinka dar palaukti iki „po naujų“, o atsakovas savo ruožtu paantrina ir patikslina, kad tai galėtų būti sausio mėnuo, vasario pradžia (garso įrašo trukmė nuo 2 min. 33 sek. iki 8 min. 14 sek.).

16. Šių įrodymų (garso įrašų), turinčių ypatingai svarbią įrodomąją reikšmę, kontekste svarbu paminėti tu teisinius aspektus, susijusius su įrodymų pakankamumo ir leistinumo institutu:

16.1. Pirma, atsakovo teiginius, kad jis niekada nesiskolino pinigų iš ieškovės, kaip paminėta, paneigia jo paties pokalbio metu užfiksuoti teiginiai. Pažymėtina, kad atsakovas byloje nekvestionavo, jog garso įrašuose, kuriuos pateikė ieškovė kartu su ieškiniu, yra autentiški jo ir ieškovės pokalbiai, vykę 2024 m. spalio 28 d. (CPK 177 straipsnio 2 dalis) (2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. – 1 val. 28 min. 49 sek.).

16.2. Antra, atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovė painiojasi aplinkybėse, išgalvoja nebūtus reikalavimus, taip pat nurodė, kad jį ir ieškovę siejo įvairūs kiti, bet ne paskolos, santykiai, todėl besipainiodama aplinkybėse, ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti skolą. Pažymėtina, kad atsakovas bylą vedė per atstovą, t. y. turėjo galimybę gauti profesionalią teisinę pagalbą. Taigi, atsakovui buvo žinoma jam tenkanti įrodinėjimo pareiga įrodyti savo teiginius, tačiau atsakovas jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais ir pan.) nesinaudojo (CPK 178 straipsnis). Atsakovas akcentavo ieškovės nesąžiningumą, neadekvatumą santykiuose su juo ir su kitais asmenimis, tačiau savo teiginių nepagrindė įrodymais, pvz., savo sutuoktinės, kuri buvo minima abiejų šalių paaiškinimuose, kitų asmenų (bendrų pažįstamų ir pan.) parodymais.

17. Taigi, atsakovas pasirinko poziciją neteikti į bylą jokių įrodymų ir remtis išimtinai tik savo paties paaiškinimais, tačiau ir juos teismas laiko nepagrįstais, nenuosekliais bei labai prieštaringais. Be to, kai kuriuos atsakovo žodinius paaiškinimus ieškovė paneigė papildomai į bylą pateikdama rašytinius įrodymus (susirašinėjimus su atsakovu ir jo sutuoktine):

17.1. Atsakovas byloje teikė žodinius paaiškinimus, kad ieškovė pati painiojasi, išsigalvoja aplinkybes apie kažkokias nebūtas skolas, nepagrįstai apkalba (2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 17 min. 26 sek. – 1 val. 56 min. 52 sek.). Tačiau šiuos paaiškinimus teismas vertina tik kaip įrodymais nepagrįstą gynybinę versiją. Pažymėtina, kad teismas atsakovui paaiškino jam tenkančią pareigą įrodyti savo teiginius (2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 23 min. 05 sek. – 1 val. 23 min. 50 sek.). Teikiant vertinimą dėl atsakovo žodinių paaiškinimų, pirmiausia pabrėžtina, kad atsakovas byloje neteikė išsamaus atsiliepimo ir savo poziciją dėl ginčo dalyko atskleidė ne pasirengimo bylai stadijoje, o bylą pradėjus nagrinėti iš esmės. Tokius atsakovo veiksmus teismas laiko piktnaudžiavimu procesu, taip pat patvirtinančiu atsakovo nesąžiningą procesinį elgesį kitos šalies atžvilgiu. Būtent dėl šios priežasties bylos nepavyko išnagrinėti per vieną teismo posėdį, kaip numato įstatymas, nes atitinkamai ieškovė pateikė prašymą leisti pateikti į bylą papildomus įrodymus, kurie bent iš dalies paneigtų atsakovo poziciją. Kita vertus, nors atsakovas byloje ir teikė paaiškinimus, kad ieškovė viską išsigalvoja, tačiau paties atsakovo pasakojimas apie tarpusavio su ieškove santykius buvo labai fragmentiškas ir abstraktus. Atsakovas, teismo įsitikinimu, negalėjo logiškai ir pagrįstai paaiškinti, kodėl ieškovė į bylą pateiktuose garso įrašuose prašo paskolos grąžinimo. Atsakovas nurodė, kad datų ir detalių neprisimena. Apart neigimo ir tai, kad ieškovė viską išsigalvoja, atsakovas daugiau nieko išsamiau nepaaiškino ir teikė daug nekonkrečios informacijos, nors kai kurias bylai svarbias aplinkybes ir pripažino:

- atsakovas pripažino, kad su ieškove buvo pažįstamas iš anksčiau;

- patvirtino, kad ieškovei grįžus į Lietuvą, su ja buvo susitikęs daug kartų;

- minėjo kažkokias paslaugas, už kurias ieškovė jam atsiskaitinėjo, tačiau išsamiau nepaaiškino, kokios tai paslaugos, tik užsiminė, kad tai paslaugos, susijusios su „Regitra“ veikla;

17.4. Atlikus 2024 m. spalio 28 d. vykusių pokalbių garso įrašų perklausą teismo posėdyje, atsakovas, atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, nurodė šias aplinkybes (2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 35 min. 59 sek. – 1 val. 56 min. 52 sek.):

- pinigų iš ieškovės nesiskolino ir nieko neturėjo mintyje, kalbėdamas apie 6 900 Eur sumą, neigė, kad kalbėjo apie tūkstančius;

- buvo pavargęs nuo ieškovės persekiojimų, todėl vykusiame pokalbyje su viskuo sutiko, nors realiai su ieškove bendravo jau kaip su ligone, neadekvačiu asmeniu;

- išsamiau aiškinti nieko neketina, neturi tam laiko;

- poreikio skolintis iš ieškovės tikrai neturėjo, nes jo žmona dirba visą gyvenimą, jam padeda artimieji (tėvai, uošvienė), nurodė, kad dirba brolio įmonėje, yra atsakingas už darbuotojų priežiūrą, tačiau pagrįsti savo pajamų negali;

- pripažino, kad bandė iš ieškovės pasiskolinti pokalbyje paminėtus du šimtus eurų, tačiau jų ieškovė nepaskolino;

- atsakovas patvirtino, kad ieškovę pažįsta jau dvidešimt metų, su ieškove daug kartų yra bendravusi ir atsakovo sutuoktinė, kuriai irgi, atsakovo teigimu, buvo įgrisęs ieškovės persekiojimas („lindimas“, pasak atsakovo);

- pripažino, kad yra vežęs ieškovę pas masažuotoją, pirko jai maistą, benziną, nuveždavo, kur ieškovė paprašydavo;

- kaltino ieškovę, kad bendri pažįstami asmenys nukentėjo nuo jos.

Kaip jau minėta, teismas tokius atsakovo paaiškinimus laiko įrodymais nepagrįstais teiginiais, kartu visiškai prieštaraujančiais jau byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Atsakovo paaiškinimas, kad ieškovė viską išsigalvojo dėl skolos yra tik deklaratyvūs jo teiginiai.

18. Teismas byloje nustatė ir šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, atskleidžiančias, kokiame kontekste šalys tarėsi dėl paskolos (CK 6.193 straipsnis), t. y. ieškovė turėjo didelių rūpesčių dėl sveikatos, grįžusi į Lietuvą palaikė draugiškus santykius su atsakovu, su kuriuo buvo pažįstama jau daug metų, todėl juo visiškai pasitikėjo, dėl visko, tame tarpe ir dėl paskolos, tardavosi tik žodžiu:

18.1. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad jam buvo žinoma, jog ieškovė (duomenys neskelbtini) pateko į autoavariją, kurios metu patyrė itin sunkius kūno sužalojimus, kuriuos ieškovė gydėsi tiek užsienyje, tiek grįžusi į Lietuvą. Sveikatos sužalojimo didelį mastą patvirtina ir ieškovės į bylą pateikti medicininiai dokumentai (žr. procesinių dokumentų Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) priedus). Šios nustatytos aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, kad ji labai pasitikėjo atsakovu, turėdama rūpesčių dėl sveikatos manė galėsianti pasitikėti juo.

18.2. Atsakovas taip pat neginčijo aplinkybės, kad šalys buvo pažįstamos iš anksčiau, t. y. nebuvo pašaliniai asmenys, turėjo bendrą draugų / pažįstamų asmenų ratą. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ieškovė jam buvo „gerai pažįstama mergaitė“, vėliau patikslino, kad ieškovę pažįsta jau dvidešimt metų (2025 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 20 sek. – 1 val. 27 min. 55 sek.; 1 val. 35 min. 59 sek. – 1 val. 56 min. 52 sek.). Šios nustatytos aplinkybės pagrindžia motyvus, kodėl ieškovė, perduodama pakankamai didelio dydžio pinigines lėšas, nesudarė rašytinės (tuo labiau notarinės) sutarties. Tai, kad šalis siejo pakankamai artimi santykiai patvirtina ir į bylą pateikti garso įrašai (žr. ieškinio Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedus), iš kurių girdėti, kad šalys tarpusavyje bendrauja pakankamai atvirai, atsakovas, ieškovei girdint, nevengia vartoti necenzūrinius žodžius, priekaištauja / reiškia nepasitenkinimą, kad ieškovė abejoja jo žodžiais. Ieškovės į bylą papildomai pateikti susirašinėjimai, vykę tarp ieškovės ir atsakovo bei jo sutuoktinės, taip pat patvirtina, kad šalys aktyviai bendravo, pasitikėjo viena kita, be to, susirašinėjimo turinys paneigia atsakovo teiginius, kad išimtinai ieškovė siekė bendrauti su atsakovu, o atsakovas kontaktų su ieškove vengė dėl jos neadekvatumo (žr. procesinio dokumento Reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedą). Teismas šioje dalyje pagrįstais laiko ir ieškovės paaiškinimus, kad po labai didelio sukrėtimo autoįvykyje ji tapo psichologiškai pažeidžiama (tai, pabrėžtina, akcentuota ir medicininėse gydytojų išvadose; žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuoširdžiai tikėjo atsakovo, kaip draugo, gera valia grąžinti pasiskolintus pinigus. Ši aplinkybė taip pat paaiškina, kodėl šalys nesudarė įstatyme numatytos notarinės arba bent jau rašytinės paskolos sutarties.

19. Visos nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė tiek buvus tarp šalių susitarimą dėl paskolos, tiek faktinį pinigų perdavimą atsakovui. Ir nors paskolos santykiai nebuvo tinkamai įforminti, t. y. nebuvo sudaryta notarinė sutartis dėl 5 000 Eur paskolos, rašytinė sutartis dėl 1 000 Eur paskolos, kaip reikalauja imperatyvios teisės normos, tačiau ši aplinkybė nepaneigia kitų nustatytų aplinkybių ir iš jų visumos darytinos išvados – ieškovė įrodė, kad, kaip paskolą, dalimis atsakovui perdavė pinigus, kurių bendra suma sudaro ieškinio sumą – 6 900 Eur (CPK 180 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

20. Teismas, remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl įrodinėjimo instituto, įvertinęs visų be išimties įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė atsakovui perdavė dalimis iš viso 6 900 Eur, kaip paskolą (vienu kartu buvo paskolinti 5 000 Eur, likusi suma – mažesnėmis sumomis, t. y. 500 Eur, 400 Eur, 1 000 Eur) (žr. teismo sprendimo 2.1. punktą):

- sandoris dėl 5 000 Eur paskolos prieštarauja teisiniam reguliavimui, nes neatitinka tokio pobūdžio paskolos sutarčiai nustatyto imperatyvaus notarinės formos reikalavimo, tačiau nustačius pinigų, kaip paskolos, atsakovui perdavimo faktą ex officio ginčo sandoris, nesilaikius notarinės formos, pripažįstamas niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju byloje taikomos iš to kylančios teisinės pasekmės – restitucija. Taigi, ieškovei iš atsakovo priteistinos negaliojančio sandorio pagrindu perduotos piniginės lėšos – 5 000 Eur (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Pabrėžtina, kad teismo sprendimas pripažinti vieną sandorį negaliojančiu negali būti vertinamas kaip siurprizinis šalims, nes dar pasirengimo stadijoje teismas nurodė, kad byloje bus nustatinėjamos faktinės aplinkybės dėl paskolos sutarties formos atitikties įstatymo reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-469/2020 29 punktas);

- likusi reikalavimo suma – 500 Eur, 400 Eur, 1 000 Eur – ieškovei priteistina kaip paskola, ieškovei įrodžius, kad buvo žodinis susitarimas dėl šių sumų paskolos ir faktinis pinigų perdavimas, nors dėl 1 000 Eur paskolos rašytinė sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.873 straipsnis).

21. Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 6 900 Eur priteisimo yra patenkintas visiškai, nepaisant aplinkybės, kad kaip paskola ieškovei priteista tik 1 900 Eur suma, o 5 000 Eur suma priteista, pritaikius restitucijos institutą. Taigi, laikytina, kad ieškinys yra patenkintas visiškai.

22. Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovui, praleidusiems terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinamas ir šis ieškinio reikalavimas – iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

24. Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už pradinio ieškinio reikalavimą sumokėjo 158 Eur žyminį mokestį.

25. Taip pat į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys ieškovės patirtas 1 200 Eur išlaidas už advokatės teisines paslaugas (procesinių dokumentų rengimas, konsultacijos, pasiruošimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas), kurios atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

26. Įvertinus procesinę bylos baigtį (ieškinys patenkintas visiškai), bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė ieškovė, priteistinos iš atsakovo:

- 155 Eur žyminis mokestis už 6 900 Eur turtinį reikalavimą;

- 1 200 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą.

Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 355 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

27. Ieškovei iš valstybės grąžintina per daug sumokėta žyminio mokesčio dalis – 3 Eur (158 Eur – 155 Eur = 3 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

28. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei nebuvo, todėl nėra sprendžiama dėl šių išlaidų priteisimo iš bylą pralaimėjusios šalies (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265– 270 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 900 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) paskolą.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį, t. y. nesilaikius notarinės formos reikalavimo, šalių sandorį dėl 5 000 Eur paskolos ex officio pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir taikyti restituciją – ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti negaliojančio sandorio pagrindu perduotas pinigines lėšas – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Priteisti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 900 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 355 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovei R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš valstybės grąžinti per daug sumokėtą žyminio mokesčio dalį – 3 Eur (tris eurus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.