- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- 2-260/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- K. M., uždarajai akcinei bendrovei „Didmiesčio projektai“, A. K., V. K., L. M., J. M., uždarajai akcinei bendrovei „Statybų verslas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1631-431/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Didmiesčio projektai“, A. K. , V. K. , K. M. , L. M. , J. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „Statybų verslas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei jo patikslinimu atsakovams UAB „Didmiesčio projektai“, A. K. , V. K. , K. M. , L. M. , J. M. ir UAB „Statybų verslas“ dėl 106 406,71 Lt skolos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsakovas K. M. pateikė priešieškinį šioje civilinėje byloje kuriuo prašo atmesti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ pareikštą ieškinį ir pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 18 d. K. M. ir UAB „Hansa lizingas“ (dabar UAB „Swedbank lizingas“) sudarytą laidavimo sutartį Nr. LT070392/L-2 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi konstatavo, kad priešieškinis paduotas su trūkumais ir nustatė atsakovui K. M. 10 dienų procesinį terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 39 109 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui šios finansinės operacijos atlikimą patvirtinančio dokumento originalą. Teismas nurodė, kad atsakovas K. M. priešieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 18 d. K. M. ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytą laidavimo sutartį Nr. LT070392/L-2. Atsakovas už paduodamą priešieškinį sumokėjo 131 Lt dydžio žyminį mokestį kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimą. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl neatsiskaitymo pagal lizingo sutartį, už kurios pagrindu kilusias prievoles laidavo atsakovas, o pagrindinio skolininko nesumokėta skola, kurią solidariai privalo padengti laiduotojas, yra konkretus įkainojamas turtas, kurio netekimo siekia išvengti atsakovas, paduodamas priešieškinį, nes pripažinus negaliojančia laidavimo sutartį, atsakovams išnyktų turtinio pobūdžio įsipareigojimai (prievolės) ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ pagal lizingo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „Didmiesčio projektai“. Todėl teismas reikalavimą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia savo sukuriamomis teisinėmis pasekmėmis laikė turtinio pobūdžio reikalavimu. Teismas konstatavo, kad mokėtino už priešieškinį žyminio mokesčio suma apskaičiuotina pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos Lizingo sutarties Nr. LT070392, už kurią laidavo K. M. , sumą, kuri sudaro 9 860 000 Lt, todėl K. M. mokėtino žyminio mokesčio dydis sudaro 39 240 Lt. Kadangi atsakovas K. M. pateikė teismui įrodymus apie tai, jog jis yra sumokėjęs 131 Lt dydžio žyminį mokestį, teismas sprendė, kad jam nustatytinas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti - pateikti teismui įrodymus (mokėjimo dokumento originalą) apie sumokėtą 39 109 Lt dydžio žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atsakovas K. M. atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir priešieškinio reikalavimą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia laikyti neturtiniu reikalavimu, už kurį buvo sumokėtas žyminis mokestis. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apelianto pasirašyta sutartis buvo neatlygintina – jokie piniginiai mokėjimai ar kito turto perleidimai šios sutarties pagrindu nebuvo atliekami, t. y. nei apeliantas, nei ieškovas pagal šią sutartį neįgijo papildomo turto. Taigi, ir pasirašytos laidavimo sutarties pagrindu restitucijos taikymas yra negalimas nesant paties restitucijos objekto – turto, kurį būtų galima grąžinti kitai sutarties šaliai. Kadangi laidavimo sutarties dalykas nėra turtas ar jo perleidimas, tai ir reikalavimas dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančia laikytinas turtiniu.Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartis nebuvo įvykdyta. Pažymėtina, kad CPK komentare yra išaiškinta, kad ieškinys, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiu neįvykdytą sandorį, turėtų būti apmokestinamas kaip neturtinis.Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, reikalavimas laikomas neturtiniu, jei jis nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu (2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-785/2008, 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1353/2009, 2006 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2006, 2006 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2006).Laidavimas yra šalutinė prievolė (CK 6.76 str. 2 d.), priešieškiniu neginčijama pagrindinė prievolė, tuo tarpu teismas nepagrįstai priešieškinį nepagrįstai sieja su pagrindinės prievolės dalyku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB ,,Swedbank lizingas“ prašo atsakovo K. M. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009 dėl reikalavimo pripažinti laidavimo sutartis negaliojančiomis aiškiai pasisakė, kad tai turtinio pobūdžio ginčai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str., 320 str. 1 d.). Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Byloje kilo ginčas, ar reikalavimas pripažinti negaliojančiomis laidavimo sutartis yra turtinio ar neturtinio pobūdžio. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas, kaip pagrįstai pastebėjo apeliantas, yra papildoma (šalutinė) prievolė, o kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 str.).
Iš priešieškiniu ginčijamos laidavimo sutarties turinio (t. 1, b. l. 28) matyti, kad laiduotojas K. M. įsipareigoja įvykdyti lizingo gavėjo UAB ,,Didmiesčio projektai“ neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas kliento UAB ,,Didmiesčio projektai“ pagal lizingo sutartį Nr. LT070392; klientui neįvykdžius prievolės pagal lizingo sutartį, laiduotojas visu savo turtu atsako solidariai su UAB ,,Didmiesčio projektai (lizingo sutarties 1, 3, 4 punktai).
Taigi iš laidavimo sutarties sampratos ir iš laidavimo bei lizingo sutarčių turinio akivaizdu, kad laiduotojas prisiima turtinius įsipareigojimus prieš kito asmens kreditorių, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Tokios nuomonės yra laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2009.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad, ginčijant laidavimo sutartis, jų reikalavimai nėra turtinio pobūdžio.
Konstatavus, kad laidavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis yra turtinis reikalavimas, atsakovui K. M. atsiranda procesinė pareiga, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sumokėti žyminį mokestį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju ginčijant laidavimo sutartis toks reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir turi būti apmokamas pagal žyminio mokesčio skaičiavimo taisykles.
Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Taigi, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali tik toji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje pasisakyta būtent dėl analogiško ginčo. Apeliantas atskirajame skunde remiasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis bylose, kurių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl teisėjų kolegija apelianto nurodytose bylose priimtomis nutartimis nesiremia.
Nustačius, kad priešieškiniu pareikštas reikalavimas yra turtinis, neturi teisinės reikšmės atsakovo argumentai dėl laidavimo sutarčių vienašališkumo, restitucijos negalimumo ar teismų praktikos neanalogiškose bylose analizės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Kadangi pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas pasibaigė, atsakovui K. M. nustatytinas naujas terminas sumokėti likusią dalį žyminio mokesčio, mokėtino už pateikiamą priešieškinį, bei iki nurodytos datos pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui K. M. terminą iki 2010 m. kovo 26 d. sumokėti 39 109 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.