Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, V. K., J. K. ir U. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė jos pareiškimą tenkinti, be to, išduoti teismo leidimą priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą.

Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu pareiškimo tenkinimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti tenkintinas.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjai (CPK 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. V.-K. – pareiškėjos S. V. dukra, mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17). Iš gimimo liudijimo matyti, jog U. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra E. V.-K. dukra (b. l. 11). Iš Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro patvirtinto 2018 m. rugpjūčio 6 d. testamento matyti, kad E. V.-K. testamentu jai nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas, saugomas visose Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančių bankų bei kitų kredito įstaigų sąskaitose, taip pat visas draudimo išmokas paliko savo motinai S. V. (b. l. 13-14).

Iš 2018 m. spalio 3 d. paveldimo turto apyrašo Nr. 0008/18/01612 matyti, kad paveldimą turtą sudaro bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vertė 55 100 Eur); AB SEB banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (likutis 2019 m. rugsėjo 20 d. – 0,15 Eur); UAB „INVL Asset Management“ valdomas INVL Extremo II 16+ pensijų fondas (sukaupto turto vertė – 4 170,90 Eur) ir neišmokėta ligos pašalpa (631,88 Eur) (b. l. 15). Tuo tarpu skolinės pareigos AB SEB bankui pagal 2017 m. balandžio 10 d. kredito sutartį Nr. 14A1718211812-36 – 56 915,46 Eur (b. l. 15). Iš teismų informacinės sistemos Liteko teismas nenustatė, jog E. V.-K. būtų turėjusi kitų kreditorių. Taigi, testamentu nepaliktas turtas turi būti paveldimas pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnio 1 dalis), o pareiškėjos atstovaujama globotinė U. K., kaip mirusiosios dukra, yra pirmos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Terminas E. V.-K. palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Iki šios datos palikimas U. K. vardu nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas.

Teismas pripažįsta, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis). Iš pareiškėjos ir suinteresuoto asmens žodinių paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad po palikėjos E. V.-K. mirties pareiškėja ir jos anūkė išgyveno sunkų laikotarpį netekusios itin artimo žmogaus – dukros ir motinos. Teko rūpintis nepilnametės psichologine būsena, lankytis pas psichologą. Be to, užtruko globos klausimo nagrinėjimas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nežinojo apie egzistuojantį teisinį reguliavimą ir terminą palikimui priimti. Teismas pažymi, kad įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti terminą, tačiau pareiškėja, neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino skaičiavimo.

Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nėra pareiškę. Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo neatnaujinti pareiškėjai termino palikimui priimti (CK 5.57 straipsnis). Taip pat nėra pagrindo manyti, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Įvertinęs teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad priežastys, dėl kurių pareiškėja S. V. praleido terminą globotinės vardu palikimui po E. V.-K. mirties priimti, yra svarbios, todėl praleistas terminas atnaujintinas (CK 1.5, 5.57 straipsniai, CPK 578 straipsnis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, be išankstinio teismo leidimo tėvai (globėjai) neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Vadovaujantis CPK 582 straipsnio 4 dalimi, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Pareiškėja prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnametės globotinės vardu.

Teismas pažymi, kad pagal CK 5.52 straipsnį padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o kreipiantis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo – tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnis). Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodomus apie paveldimo turto sudėtį, teismas daro išvadą, kad palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu nepažeis pareiškėjos anūkės U. K. interesų. Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, pareiškėjai leistina priimti palikimą nepilnametės vardu po E. V.-K. mirties pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 3.188, 5.53 straipsniai, CPK 582 straipsnis), nes toks palikimo priėmimo būdas labiausiai atitinka įpėdinio interesus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškėjos S. V. pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą terminą U. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po E. V.-K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad pareiškimą apie palikimo priėmimą ji turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Leisti S. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko U. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti po E. V.-K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymo nustatyta tvarka sudarytą palikėjos turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Kita nutarties dalis neskundžiama.