Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos, atsakovų V. K., V. K., A. K., A. K., M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimo pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams V. K., V. K., A. K., A. K., M. K., V. K., L. M., J. L., uždarajai akcinei bendrovei „Medrika“, D. K., L. K., (duomenys neskelbtini) dailės galerijai, (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Aukštaitija“ dėl įpareigojimo suremontuoti pastato dalį, kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

6. Atsakovai V. K., A. K., V. K., A. K., M. K. apeliaciniu skundo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimu nustatytą įpareigojimo terminą iš 6 mėnesių į 36 mėnesius ir pakeistą sprendimo dalį išdėstyti tai: „Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją ne vėliau kaip per 36 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suremontuoti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai <...>.“

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

12. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atsakovei suremontuoti pastato dalį, kad ji nekeltų pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei Panevėžio miesto savivaldybei ir atsakovams V. K., V. K., A. K., A. K., M. K., V. L., L. M., J. L., UAB „Medrika“, D. K., L. K. nuosavybės teise priklauso gyvenamosios ir kitos paskirties patalpos, esančios daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. gruodžio 30 d. daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija, bendrijos pirmininkė – J. V., nuo 2017 m. gruodžio 7 d. pastatams nustatytas administravimas 2017 m. kovo 31 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, administratorius – UAB „Mano Būstas Aukštaitija“.

15. Taip pat nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 14 d. patalpų adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros aktu konstatuota, kad pastato dalies molinių čerpių stogo danga visiškai susidėvėjusi, čerpes laikančios konstrukcijos sulūžę, čerpės vietomis sukritę, išorinė skardinė lietaus nuvedimo sistema susidėvėjusi, stogas ir lietaus nuvedimo sistema neatlieka savo funkcijų, dėl kiauro stogo ir susidėvėjusios lietaus nuvedimo sistemos atmosferiniai krituliai merkia visą pastato antrą aukštą, pastato dalies išorės mūro sienos šlapios, nuirę, nutrupėję, antro aukšto išorės plytų mūro sienų irimas vyksta nuolat. Ieškovė 2018 m. birželio 27 d. surašė pastato apžiūros aktą, kuriame nusprendė, jog pastato dalis, esanti (duomenys neskelbtini), turi avarinės būklės požymių ir kad reikalinga įpareigoti pastato bendrijos pirmininkę ir techninį prižiūrėtoją atlikti pastato (jo dalies) ekspertizę dėl pastato avarinės būklės nustatymo. Minėtais apžiūros aktais buvo patvirtinta, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra avarinės būklės, keliančios pavojų aplinkai ir žmonėms bei negali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį. Pastato avarinė būklė konstatuota dėl lietaus nuvedimo sistemos ir pastato išorinių plytų mūro sienų susidėvėjimo. Pažymėtina, jog lietaus nuvedimo sistemos ir išorinės pastato sienos priskiriamos prie namo bendrojo naudojimo objektų.

16. Byloje kilo ginčas dėl to, kas bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi pareigą rūpintis bendrojo naudojimo objektų remontu. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog būtent atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija turi pareigą rūpintis aptariamų bendrojo naudojimo objektų daugiabučiame name priežiūra bei remontu, teismo nuomone, atsakovė nevykdė jai įstatymo deleguotų funkcijų, neužtikrino tinkamos bendrojo naudojimo objektų techninės būklės, dėl ko įpareigojo atsakovę (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendriją suremontuoti pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas.

Dėl ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo.

17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis).

18. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas reglamentuoja, kas priskiriama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektams. Bylos duomenimis nustatyta, jog pastato (duomenys neskelbtini), avarinę būklę sąlygojo lietaus nuvedimo sistemos ir išorinės pastato sienos, kurios yra priskiriamos prie namo bendrojo naudojimo objektų. Byloje ginčo dėl to nėra.

19. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Pagal CK 4.85 straipsnio 1, 8 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrija įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, atstovaudama butų ir kitų patalpų savininkams.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuo 2018 m. gruodžio 30 d. daugiabučiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), veikia (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija. Pagal Lietuvos Respublikos Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalį daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Pagal DNSBĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas Bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Remiantis CK ir DNSBĮ nustatytu nagrinėjamai bylai aktualiu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija yra butų ir kitų patalpų savininkams atstovaujantis subjektas, steigiamas tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimu ir priežiūra, kas reiškia, jog būtent atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija yra atsakinga už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą bei eksploatavimą. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ieškovės argumentas, jog visi namo butų ir kitų patalpų savininkai, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi pareigą rūpintis bendrojo naudojimų objektų remontu.

21. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, kad atsakomybė už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų tinkamos būklės užtikrinimą, remonto darbų organizavimą bei jų vykdymo kontrolę tenka ne atskiriems namo patalpų savininkams, o daugiabučio gyvenamojo namo bendrijai, kaip juridiniam asmeniui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-403/2019, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-8-221/2014). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų patvirtinančių, jog pastato (duomenys neskelbtini), susidėvėję pastato dalys, priklauso atskiriems pastato patalpų savininkams ar yra skirtos tik pastato bendraturčių dalies poreikiams tenkinti, kas šiuo atveju reiškia, jog būtent daugiabučiame name įsteigta bendrija buvo ir yra atsakinga už pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas, tačiau nustačius (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo pastato techninės būklės trūkumus, keliančius pavojų aplinkai ir žmonių gyvybei bei sveikatai, nesiėmė įstatymo ir įstatų nustatytų priemonių pastato avarinei būklei likviduoti, t. y. sutvarkyti lietaus nuvedimo sistemas ir išorines pastato sienas.

22. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija steigiama tam, kad įgyvendintų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės turinį sudarančias valdymo ir naudojimo teises, ji turi įgalinimus atstovauti butų ir kitų patalpų savininkams šiuose santykiuose, inter alia (be kita ko), reikšti materialiuosius teisinius reikalavimus teisme, jeigu tai būtina daugiabučio gyvenamojo namo, bendrojo naudojimo žemės sklypo ir jame esančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo pagal paskirtį užtikrinimui.

23. Bylos duomenimis, ieškovė, vykdydama statinių naudojimo priežiūrą, pranešė daugiabučio namo savininkų bendrijai apie jos valdomo pastato techninės būklės trūkumus ir reikalavo juos likviduoti, tačiau bendrija nesiėmė jokių veiksmų, nesušaukė visuotinio susirinkimo bendrojo naudojimo objektų techninei būklei užtikrinti būtinų sprendimų priėmimui, nepavedė darbų atlikti bendrijos samdomam administratoriui (nuo 2017 m. gruodžio 7 d. pastatams nustatytas administravimas 2017 m. kovo 31 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, administratorius – UAB „Mano Būstas Aukštaitija“), todėl būtent bendrija yra atsakinga ir teisingai pirmosios instancijos teismo buvo įpareigota suremontuoti pastato bendrojo naudojimo konstrukcijas.

24. Apeliantė taip pat nurodo, jog šlaitinis stogas, pastato sienos, lietvamzdžiai yra visų atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės objektas, dėl ko visi pastato savininkai turi imtis veiksmų, kad bendroji namo konstrukcija būtų suremontuota, o remonto išlaidos būtų padengiamos visų bendraturčių lėšomis. Ieškovės teigimu, šiuo atveju susiklosto situacija, kai atsakovai, kurie nėra bendrijos nariai, yra atleidžiami nuo pareigos atlikti pastato bendrojo naudojimo objektų remontą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

25. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose teisės aktuose nustatytos butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra lygios neatsižvelgiant į tai, ar butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai yra bendrijos nariai, ar ne. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimti ne tik bendrijos narių, bet ir jai nepriklausančių butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose sprendžiant balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ar kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Visa tai reiškia, jog priešingai nei nurodo apeliantė, atsakovai, kurie nėra name įsteigtos bendrijos nariai, nebus atleidžiami nuo pareigos atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto, todėl minėtas apeliantės argumentas atmetamas.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantės reikalavimas įpareigoti atskirus namo subjektus atlikti su pastato bendrojo naudojimo objektais susijusius remonto darbus nebūtų tikslingas, nes tokiu atveju susiklostytų situacija, kai pastate veikiant įsteigtai namo bendrijai, atskiri namo gyventojai įgytų papildomas teises ir pareigas. Remiantis šioje nutartyje nurodytomis įstatymų normomis, daugiabučio namo savininkų bendrija ir yra įsteigta tam, kad subjektai per ją įgyvendintų savo teises prižiūrint ir valdant bendrą nuosavybę, bendrijos įsteigimo tikslas yra atstovauti namo gyventojus ir užtikrinti bendrojo naudojimo objektų tinkamą eksploatavimą. Įpareigojant atlikti bendrojo naudojimo objektų darbus atskiriems subjektams susiklostytų situacija, kai nebūtų aišku, kas realiai turėtų atlikti darbus ir kas būtų atsakingas už galutinį rezultatą, dėl ko būtų apsunkintas sprendimo vykdymo procesas.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, o pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl atsakovų apeliacinių skundų.

28. Tiek atsakovai V. K., A. K., V. K., A. K., M. K., tiek atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrija apeliaciniais skundais prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimu nustatytą įpareigojimo suremontuoti atitinkamą pastato dalį terminą iš 6 mėnesių į 36 mėnesius. Apeliacinių skundų argumentai yra iš esmės vienodi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisako bendrai.

29. Atsakovų nuomone, teismo sprendimo įvykdymas per nustatytą 6 mėnesių terminą yra objektyviai neįmanomas, nes dėl pastato stogo remonto turi būti balsų dauguma priimtas butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas, tačiau savininkų konfliktiški tarpusavio santykiai apsunkina sprendimų priėmimą. Be kita ko nurodo, jog bendrija/pastato administratorius, siekdamas organizuoti pastato stogo remonto darbų atlikimą, laikydamasis CK 4.85 straipsnio nuostatų, turėtų atlikti veiksmus, kurių atlikimas per 6 mėnesius yra neįmanomas.

30. CPK 7 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. To paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

31. Teismas pažymi, jog ieškovei dar 2016 m. konstatavus pastato avarinę būklę, t. y. kad dėl nusidėvėjusios lietaus nuvedimo sistemos bei nesandaraus stogo, trupa antro aukšto išorės plytų sienos, galimas plytų atplaišų kritimas kelia grėsmę praeiviams bei pirmo aukšto parduotuvių bei kavinių lankytojams ir informavus apie tai namo bendriją bei pastato savininkus, nebuvo imtasi jokių aktyvių veiksmų siekiant atlikti pastato remonto darbus, kad jie nekeltų pavojaus aplinkai bei žmonių gyvybei ir sveikatai. Tokių duomenų nepateikta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovų teiginiai dėl konfliktiškų pastato butų ir kitų patalpų savininkų tarpusavio santykių vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atliekamų darbų apimtis yra aiškiai apibrėžta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovų atliktuose pastato apžiūros aktuose, kuriuose 6 mėnesių terminas skirtas pastato darbams atlikti nurodomas kaip realus ir pakankamas, todėl neaišku, kokiais duomenimis remdamiesi atsakovai nurodo, jog darbų atlikimas per 6 mėnesius yra neįmanomas. Akcentuotina ir tai, jog nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme praėjo daugiau nei keturi mėnesiai, per kuriuos galėjo būti atliekami tam tikri pastato konstrukcijų remonto darbai avarinei jų būklei pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovai, teikdami apeliacinius skundus ir prašydami pakeisti teismo sprendimo dalį, siekia vilkinti teismo sprendimo įvykdymą, kai šiuo konkrečiu atveju, nustačius avarinę pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų būklę tikslingiausia būtų imtis konkrečių veiksmų siekiant ne tik pradėti pastato remonto darbus, bet ir sudaryti pastato gyventojams tokias gyvenimo name sąlygas, kurios nekeltų pavojaus nei jiems, nei aplinkai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nustatyto termino įpareigojant suremontuoti atitinkamą pastato dalį, nėra pagrindo, todėl atsakovų apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl bylos baigties.

32. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas)

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

35. Ieškovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog netenkinus apeliacinio skundo apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, atsakovės (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos ir atsakovų V. K., A. K., V. K., A. K., M. K. apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.