Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant apeliantei R. P., atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Kurpė“ ir trečiųjų asmenų V. V., R. B., N. Š., M. B., G. J., B. N. atstovei advokatei G. G., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Kurpė“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Staterma“, uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, uždarajai akcinei bendrovei „Vitae Litera“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, V. K., T. R., V. V., R. B., R. B., N. Š., G. J., M. B., B. N. bei nagrinėjant apeliacinį skundą įtrauktai trečiuoju asmeniu Akademinei kredito unijai, dėl pažeistų teisių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų

Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl įpareigojimo DNSB Kurpė“ suremontuoti likusią neremontuotą gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini) , stogo dalį. Trečiaisiais asmenimis byloje įtraukti minėto gyvenamojo namo butų savininkai. Byla iš esmės išnagrinėta 2012 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje, sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2012 m. gegužės 7 d. Kaip matyti iš su apeliaciniu skundu pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 2012 m. balandžio 12 d. T. R. savo butą pardavė G. R., kuris nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, kas, anot apeliantės, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka.

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas atskleidė įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinį ir nurodė, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; ir kt.). Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimtu sprendimu nenustatė G. R. jokių materialiųjų teisių ar pareigų ir niekaip neįtakojo šio asmens teisinės padėties. Pažymėtina, kad pats G. R. jokių pretenzijų dėl jo neįtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu bei dėl priimto sprendimo nereiškė. Taigi jis pats nemano, jog jo teisės pažeistos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. R. 2012 m. balandžio 12 d. įsigytas butas 2013 m. spalio 16 d. perduotas išieškotojui Akademinei kredito unijai (6 t., b. l. 132–134), kuri informuota apie nagrinėjamą apeliacinę bylą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl G. R. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su stogo remontu, nustatymo ir vertinimo

Byloje ginčas kilo dėl gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini) stogo remonto. Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 27 d. stogo apžiūros akte nurodyta, jog stogo dangai ir lietaus nuvedimo sistemai būtinas kapitalinis remontas (1 t., b. l. 29), UAB „Žaidas“ 2009 m. birželio 12 d. statinio apžiūros akte nurodyta, kad esamą stogo dangą reikia keisti nauja, atlikti darbai turi būti apmokami iš namo bendrasavininkų lėšų (1 t., b. l. 31–32). Vėlesniuose UAB „Žaidas“ aktuose nurodoma, kad stogo danga nesandari, reikia keisti nauja, hidroizoliacinė plėvelė susidėvėjusi (1 t., b. l. 33–38). VšĮ Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centrui atlikus statinio dalinę ekspertizę, išvadose nurodyta, kad gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), stogas turi statinio galimos avarinės būklės požymių, stogo neremontuojant po kelerių metų jis taps avariniu (1 t., b. l. 55–57). 2009 m. rugsėjo 8 d. įvykusiame daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkime nutarta išrinkti namo įgaliotine R. P.; stogo remontas pripažintas būtinu, pakeičiant stogo dangą į skardinę bei užsakant architekto paslaugas ir balkonų remonto darbus atlikti patiems; nuo rugsėjo 3 mėnesius rinkti po 15 Lt kv. m, o po to likutį pagal likusią sąmatą patikslinti (1 t., b. l. 25–26). 2009 m. gruodžio 18 d. įvykusiame daugiabučio namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) , patalpų savininkų susirinkime nutarta nemokėti UAB „Žaidas“ reikalaujamos sumos po 15 Lt kv. m; sulaukti LR Vyriausybės patvirtintų „Kiauro stogo“ kaupiamųjų mokesčių įstatymo; išrinktas atsakingas asmuo už kaupiamųjų lėšų priežiūrą bei nutarta namo stogo remontą atlikti dalinį ir tik iš kaupiamųjų lėšų, kurios bus numatytos naujame Vyriausybės nutarime nuo 2010 m. sausio 1 d. (2 t., b. l. 133–134). Pažymėtina, kad minėtą nutarimą R. P. ginčijo, tačiau 2012 m. balandžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, ieškinys atmestas, patenkintas atsakovų – buto savininkų, priešieškinis dėl minėto 2009 m. rugsėjo 8 d. priimto sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Šis sprendimas paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi. 2009 m. gruodžio 31 d. namo administratorius UAB „Žaidas“ pradėjo namo stogo remonto darbus, nuardė apie pusę stogo, tačiau bendraturčiai administratorių apskundė įvairioms institucijoms. Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija 2010 m. vasario 2 d. surašė statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-100-100202-00008 bei savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100202-00012, reikalavo iki 2010 m. balandžio 1 d. likviduoti savavališkus kapitalinio remonto darbus (1 t., b. l. 45–47, 53–54). Stogo remonto darbai buvo sustabdyti, nes reikėjo statybos leidimo. 2010 m. vasario 20 d. UAB „Žaidas“ kreipėsi į Kauno apskrities viršininką dėl sutikimo rekonstruoti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo stogą (1 t., b. l. 48). Kauno apskrities viršininko administracija neprieštaravo, kad įstatymų nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją, gavus statybos leidimą ir nekilnojamojo turto savininkų raštiškus sutikimus pastato administratorius UAB „Žaidas“ rekonstruotų namo stogą (1 t., b. l. 49). UAB „PK projektavimo biuras“ architektas Ž. P. paruošė stogo remonto projektą, kuris buvo registruotas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniame padalinyje 2009 m. gruodžio 29 d. Nr. 09-475 (1 t., b. l. 117–121). 2010 m. rugsėjo 29 d. administratorius nuardytą stogo dalį hermetizavo. 2011 m. spalio 17 d. DGNB „Kurpė“ bendraturčiai davė sutikimą R. P. ir UAB Vitae Litera“ atlikti daugiabučio gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), stogo dalies remontą pagal anksčiau minėtą projektą (3 t., b. l. 128–131, 171–179­). 2012 m. sausio 13 d. gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojo R. P. S. rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. 40-24-21 (4 t., b. l. 61). Pagal R. P. ir UAB „Vitae Litera“ sudarytą sutartį su UAB „Statija“ suremontuota 193 kv. m stogo, todėl apeliantė, reikalauja, kad pagal paruoštą projektą bendrija suremontuotų likusią 397 kv. m stogo dalį, nes, jos vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bendras objektas – gyvenamasis namas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), neatitinka gyvenamojo namo būklės privalomiesiems teisės aktų reikalavimams. Bendrija ir jos nariai nesutinka. Teismas, kaip minėta, ieškinį atmetė. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybes, vertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, nepakankamai motyvavo jas.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šios bendraturčių tarpusavio santykiams dėl jiems nuosavybės teise priklausančio objekto taikomos bendrosios taisyklės išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Tokių savininkų daugiabučiuose namuose paprastai yra daug, todėl griežtas CK 4.75 straipsnyje nustatytos taisyklės taikymas pasunkintų bendro sutarimo priėmimą. Įstatymas numato įvairias daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formas. Butų ir kitų patalpų savininkai gali steigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu tokia bendrija neįsteigta ar likviduota, jungtinės veiklos sutartis nesudaryta ar nutraukta, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju įkurta DNSB Kurpė“, kurios įstatų 1 punkte numatyta, jog ji įgyvendina namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (2 t., b. l. 19–24) bei atlieka namo techninę priežiūrą, kurią anksčiau atliko administratorius UAB „Žaidas“ (3 t., b. l. 132-146, 169–170). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, jog ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui.

CK 4.85 straipsnio 4 dalis imperatyviai nustato, jog namo bendraturčių sprendimai, priimti visuotiniame susirinkime, galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ Nurodytas Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. (2 punktas). Pagal Reglamento 11 punktą privalomų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijas ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1-11.1.6 papunkčiai); 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2-11.2.3 papunkčiai). Šių reikalavimų įgyvendinimas, užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendraturčiai tiek 2009 m. rugsėjo 8 d., tiek 2009 m. gruodžio 18 d. susirinkimuose daugumos sprendimu bandė spręsti bendro turto išlaikymo klausimus. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bendrijos priimtais sprendimais, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog bendraturčių sutikimo nebuvimas remontuoti stogą, rodo bendraturčių pareigų vengimą ir dėl to bendrija įpareigotina suremontuoti stogą. Iš 2009 m. gruodžio 18 d. DNSB „Kurpė“ priimto sprendimo spręstina, jog bendraturčiai svarstė stogo remonto galimybę, kaupiamųjų įmokų dydį, nusprendė, jog tikslinga atlikti dalinį stogo remontą ir tam davė apeliantei R. P. ir UAB „Vitae Litera“ sutikimą. Be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų, paaiškinimų galima spręsti, kad yra atliekami lokaliniai remonto darbai, prižiūrimas namo šiluminis mazgas, atliekamos namo apžiūros, pildomas namo priežiūros žurnalas, pagal narių galimybes renkamos kaupiamosios įmokos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė negalėtų atlikti šiai dienai nepakeistos gyvenamojo namo stogo dalies remonto be statybą leidžiančio dokumento. Norint gauti rašytinį pritarimą statinio projektui būtina turėti to statinio bendraturčių sutikimą remontui (Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad būtinybę turėti sutikimą patvirtina pačios ieškovės elgesys – ji prašė bendraturčių sutikimo savavališkai nudengtos stogo dalies remontui, kurį jie davė 2011 m. spalio 17 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis sutikimas duotas tik savavališkai nudengtai stogo daliai suremontuoti, nors Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus rašytinis pritarimas duotas stogo remonto atlikimui. Kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas pritarimas duotas turinčiam statytojo teisę UAB „Žaidas“. Kolegijos nuomone, nesant bendraturčių sutikimo viso stogo remontui, apeliantės iniciatyva gautas rašytinis pritarimas negali būti aiškinamas, kaip leidžiantis atlikti kitus statybos darbus nei savavališkai nudengtos stogo dalies sutvarkymas. Pritartina atsakovei, atsiliepime į apeliacinį skundą teigiančiai, kad atsižvelgiant į daugumos namo bendraturčių nepritarimą nepakeistos stogo dangos remontui, atsakovė negautų sutikimo remontui ir atitinkamai negalėtų gauti rašytinio pritarimo statinio projektui, kuris būtinas statybos darbams pradėti, t. y. negalėtų įvykdyti apeliantės reikalavimo. Todėl neišsprendus bendraturčių pritarimo statinio projektui klausimo, negalima spręsti atsakovės įpareigojimo atlikti remonto darbus pagal nurodytą statinio projektą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad 2009 m. rugsėjo 8 d. susirinkime bendraturčiams nebuvo pateikta jokia su galimu stogo remontu susijusi informacija (projektas, sąmata ir kt.). Kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1585-894/2012 2009 m. rugsėjo 8 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole užfiksuoti sprendimai panaikinti kaip neatitinkantys tikrosios bendraturčių valios, todėl nėra pagrindo jais vadovautis. Tuo tarpu 2009 m. gruodžio 18 d. susirinkimo nutarimą nepritarti stogo remontui, teismas minėtu sprendimu pripažino autentiška bendraturčių valia. Kaip minėta sprendimas Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog panaikinus administravimą UAB „Žaidas“ jokių lėšų bendrijai neperdavė, nes tai nurodyta Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo perdavimo ir priėmimo akte (3 t., b. l. 169), todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad ši aplinkybė nebuvo aiškinamasi.

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad į stogo remontą investavo 19 700 Lt, kai ieškovės dalis pagal proporcijas ir remontuojant visą stogą būtų ženkliai mažesnė. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas nurodė, jog ji liko skolinga bendrijai kaupiamųjų lėšų, tačiau nevertino aplinkybės, jog ieškovės asmeninis indėlis į bendro naudojimo objekto priežiūrą yra ženkliai didesnis už bet kurio kito bendraturčio. Kolegija sutinka, kad apeliantė už dalies stogo remontą sumokėjusi 19 704,52 Lt, tačiau, kaip teismo posėdžio metu nagrinėjant apeliacinį skundą pripažino pati apeliantė, ji iš visų bendraturčių proporcingai jų turimai turto daliai yra prisiteisusi tam tikras pinigų sumas. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16322-778/2012 apeliantei iš namo bendraturčių iš viso priteista 15 566,57 Lt, atsakovei likusi suma – 4 137,95 Lt (6 t., b. l. 71–74). Byloje neginčytinai nustatyta, kad apeliantė kaupiamųjų lėšų nemokėjo.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktų įrodymų, kad ieškovės butas dėl bendrijos neveikimo sugriuvęs, kad ji patiria dideles išlaidas buto remontui. Kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad, kaip nustatyta byloje, UAB „Žaidas“ pradėjo stogo remonto darbus, t. y. nudengė dalį stogo, darbai buvo pripažinti savavališkais, todėl sustabdyti, tačiau tinkamai nesutvarkyta nudengta stogo danga. Taigi, iš byloje pateiktų įrodymų negalima spręsti, jog apeliantės butas „sugriuvęs“ dėl bendrijos neveikimo. Apeliantė pripažįsta, jog UAB „Žaidas“ neteisėtai nudengta stogo dalis šiai dienai yra uždengta, taigi, krituliai nebepatenka į jos butą. Sutiktina su atsakovės atstovės nuomone, kad nebeliko grėsmės ieškovės nuosavybei, o jos teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami.

Kolegija pažymi, kad bendraturčiai turi imperatyviai įstatyme įtvirtintą prievolę užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą tik tiek, kiek būtina jų funkcinei paskirčiai užtikrinti (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Minimalūs reikalavimai funkcinei paskirčiai užtikrinti nustatyti Statybos įstatyme ir aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Todėl tik nustačius, kad bendro naudojimo objektų būklė neatitinka minėtų teisės aktų reikalavimų, gali būti konstatuotas butų ir kitų patalpų savininkų prievolės išlaikyti bendro naudojimo objektus pažeidimas. Atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą ir rungimosi principą, ieškovė privalėjo įrodyti, jog gyvenamojo namo stogo valdymas ir naudojimas neatitinka bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (CPK 12 straipsnis CPK 178 straipsnį). Tokių neginčytinų įrodymų byloje pateikta nebuvo.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantė pateikė ginčo pastato stogo konstrukcijos statybos ekspertizės išvadą (6 t., b. l. 117–131), kurios išvadomis teigiama, kad statinio būklė 2009 m. rugsėjo bei 2010 m. balandžio 8 d. privalomųjų techninių naudojimo ir priežiūros reikalavimų bei jų visumos neatitiko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu namo administratoriumi buvo UAB „Žaidas“. CK, ginčo metu galiojusiame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 ,,Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ ir Administravimo nuostatuose buvo reglamentuota tvarka, kad administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos ar inžinerinė įranga neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir neprivalo gauti daugumos gyventojų sutikimo dėl bendrojo naudojimo objektų remonto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administratorius UAB „Žaidas“ sprendimo dėl bendrojo naudojimo objekto remonto nėra priėmęs, stogo remontas faktiškai taip pat nebuvo atliktas.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad teismas nurodydamas rašytinius įrodymus dėl kiekvieno jų sietinumo su ginčo dalyku ar įrodomosios reikšmės nepasisakė, nedaro priimto teismo sprendimo negaliojančiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 1900 Lt už advokato padėjėjo darbą (t. 4, b. l. 46–49). Anot apeliantės, pagal pateiktus teismui kvitus už šias paslaugas DNSB „Kurpė“ sumokėjo 1300 Lt, tačiau priteista 1900 Lt. Pagal 2012 m. balandžio 16 d. pagrindimo lentelę susitarta, jog mokama už dvi atstovavimo valandas – 600 Lt. Advokato padėjėjo honoraro dydis neatitinka Teisingumo ministro rekomendacijų priteistinų maksimalių dydžių už teisines paslaugas ir 500 Lt mokestis už konkrečiai neįvardintas bylas, nepagrįstai didelis.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už atstovo teiktą pagalbą atsakovė sumokėjo 1900 Lt (4 t., b. l. 46-49; 5 t., b. l. 122-123). Kaip matyti iš išlaidų paskaičiavimo lentelių (4 t., b. l. 50–51; 5 t., b. l. 121), joje nurodyti advokato padėjėjo atlikti darbai nurodant jiems atlikti skirtą laiką. Sutiktina su apeliante, jog nurodyta ir darbai, susiję su kitomis bylomis. Tačiau, kaip matyti iš šių lentelių, advokato padėjėjas rengė atsiliepimą į R. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, du paaiškinimus, 2 valandas dalyvavo teismo posėdyje (5 t., b. l. 126–134), kas pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 6, 8.15, 8.18, 9 punktus sudarytų 1200 Lt už dokumentų rengimą ir 240 Lt už atstovavimą teismo posėdyje. Taigi iš viso – 1440 Lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendimo dalis dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų patikslintina.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kurių nekartoja (Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.). Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė iš esmės teisingai, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą, tenkintinas, atsakovės bei trečiųjų asmenų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese, pateikus tai patvirtinančius įrodymus (5 t., b. l. 47-50; 6 t., b. l. 150-156) (CPK 93 straipsnis). Atsakovės prašoma priteisti 800 Lt suma neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad advokatė atstovavo trečiuosius asmenis teismo posėdžiuose, kurie abu truko vieną valandą (Rekomendacijų 9 punktas). Rekomendacijų 8.15 punkte numatytas maksimalus dydis 0,15 MMA už vieną atstovavimo valandą teisme. Atsižvelgiant į tai, priteistina tretiesiems asmenims ne daugiau kaip po 150 Lt už jų atstovavimą teisme. Iš apeliantės priteistinos apeliaciniame procese turėtos pašto išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą; patikslinti sprendimo dalį, kuria atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai priteista 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės R. P., priteistą sumą sumažinti iki 1440 Lt.

Priteisti iš apeliantės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai, kodas 302538164, 800 Lt išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.

Priteisti iš apeliantės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., 150 Lt išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui V. V., gim. (duomenys neskelbtini) ., 150 Lt išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui R. B., gim. (duomenys neskelbtini)., 138 Lt išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ., 150 Lt išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. J., gim. (duomenys neskelbtini)., 74 Lt išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ., 56 Lt išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui B. N., gim. (duomenys neskelbtini) 143 Lt išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš apeliantės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 01011239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000), 104,88 Lt pašto išlaidas apeliaciniame procese.