Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja R. U., sekretoriaujant Živilei Skarelienei, dalyvaujant ieškovės R. P. atstovei advokatei D. J., atsakovams T. R., B. N., V. K., atsakovų V. V., R. B., N. Š., M. B., G. J. ir trečiojo asmens DNSB „Kurpė“ atstovui advokato padėjėjui V. D., trečiojo asmens UAB „Žaidas“ įgaliotai atstovei A. Č., trečiajam asmeniui V. P., nedalyvaujant ieškovei R. P., atsakovams V. V., R. B., N. Š., M. B., G. J., trečiajam asmeniui UAB „Vitae Litera“, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovams V. K., V. V., R. B., N. Š., M. B., G. J., B. N., T. R., tretiesiems asmenims UAB „Žaidas“, UAB „Vitae Litera, DNSB „Kurpė“, V. P. ir atsakovų V. K., V. V., R. B., N. Š., M. B., G. J., B. N., T. R. priešieškinį ieškovei R. P., tretiesiems asmenims UAB „Žaidas“, UAB „Vitae Litera, DNSB „Kurpė“, V. P. dėl nuosavybės teisės gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretieji asmenys UAB „Vitae Litera“ posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį pranešta tinkamai, nedalyvavimo priežastys nežinomos (4 t., 77 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo

Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau –DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektu), be kita ko, yra pagrindinė daugiabučio namo laikančioji konstrukcija – stogas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos ar nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota ar jungtinės veiklos sutartis nutraukta, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009).

Dėl stogo atitikimo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams

2006-04-27 namo, (duomenys neskelbtini), stogo apžiūros akto Nr. 12-3-34 išvadų 1 punkte nurodyta, kad stogo dangai ir lietaus nuvedimo sistemai būtinas kapitalinis remontas (1 t., 25 b.l.). UAB „Žaidas“ 2009-06-12 Statinio apžiūros akte Nr. 5-5 nurodyta, jog esamą stogo dangą reikia pakeisti nauja (2 t., 48-49 b.l.). UAB „Žaidas“ 2009-08-27 Statinio apžiūros akte Nr. Kur 5-8 nurodyta, jog stogo danga yra nebesandari. Ją reikia pakeisti nauja (1 t., 144-145 b.l.). UAB „Žaidas“ 2010-01-21 Statinio apžiūros akte Nr. Kur 5-9 nurodyta, jog stogo hidroizoliacinė plėvelė susidėvėjusi (1 t., 146 b.l.). Byloje esančiame 2010-04-08 VšĮ „Kauno regiono statybos konsultavimo ir audito centras“ direktoriaus V. L. pasirašytame statinio dalinės ekspertizės akto Dėl pastato, (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų, išvadų 4.3 punkte nurodyta, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogas turi statinio galimos avarinės būklės požymių. Neremontuojant stogo, po kelių metų jis taps avariniu (2 t., 45-47 b.l.). Iš šių dokumentų gali būti daroma išvada, jog ginčo stogui reikalingas remontas. Tačiau jie neįrodo aplinkybės, kad stogas yra avarinės būklės ir kad jis neatitinka bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų.

2002 m. liepos 1 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau – ir STR 1.12.05:2002) ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusios redakcijos 22 punkte buvo nustatyta, kad apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančią daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką), arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą atstovą, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas. Minėto teisės akto 23 punkte buvo nustatyta, jog asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas. Jis įregistruojamas namo techninės priežiūros žurnale. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo surašytas STR 1.12.05:2002 22 punkte nurodytas apžiūros aktas, kuriame būtų užfiksuota ginčo stogo kritinė būklė. Todėl atitinkamai namo bendraturčiams ar administratoriui neatsirado prievolė nedelsiant imtis veiksmų, susijusių su stogo remontu, siekiant apsaugoti žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių.

Dėl nurodytų motyvų, teismas nesutinka su ieškovės, trečiojo asmens V. P. ir UAB „Žaidas“ atstovės A. Č. (4 t. b.l. 159, 165 b.l. ) argumentais, jog stogo remontą buvo būtina pradėti nedelsiant (2009-12-30), kadangi jis neatitiko namo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų, stogo būklė buvo avarinė. Teismo posėdyje V. P. paaiškino, jog jis daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams 2009-09-08 susirinkimo metu paaiškino, kad stogo remontas bus pradėtas tik namo bendraturčiams surinkus pinigų sumą, atitinkančią 30 proc. visos darbų kainos. Teismo posėdyje V. P. taip pat nurodė, jog remontas buvo pradėtas 2009 m. gruodžio pabaigoje, nors bendraturčiai (išskyrus ieškovę, kuri sumokėjo dalį jai paskaičiuotų kaupiamųjų įnašų (3 t., 38 b.l.)) apskritai nebuvo sumokėję kaupiamųjų įnašų, dėl to, kad stogas buvo avarinės būklės (4 t. 160-161 b.l.). Pažymėtina, kad vadovaujantis 2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai) ginčijamų sprendimų priėmimo metu galiojusios redakcijos 6.1 punktu, administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Analogiška nuostata įtvirtinta Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų (toliau – ir Administravimo nuostatai), patvirtintų 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. A-1492 redakcija) 7.1 punkte. Pavyzdinių nuostatų 8.4 punkte nurodyta, jog administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų savininkų mėnesinius mokesčius už namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus, nenumatytus savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, tačiau būtinus gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti,- pagal šių darbų sąmatinę vertę, nustatytą perkant juos konkurso ar kainų apklausos būdu. Patalpų savininkams (ne mažiau kaip ¼ visų patalpų savininkų) pateikus rašytinį prašymą ir išdėsčius jame pasiūlymus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo, atnaujinimo ar rekonstravimo, jeigu tai nesusiję su jų priežiūros ir naudojimo privalomaisiais reikalavimais, administratorius per mėnesį nuo šių pasiūlymų pateikimo organizuoja patalpų savininkų susirinkimą arba patalpų savininkų balsavimą raštu, kad būtų priimtas sprendimas (Pavyzdinių nuostatų 11 p.). Kompleksiškai aiškinant aukščiau nurodytas teisės normas, darytina išvada, jog dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo sprendimus priima administratorius, o ne bendraturčiai. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog nėra įrodyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogas 2009 metais neatitiko bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų.

Dėl 2009-12-18 sprendimo teisinės galios

Teismas vertina, jog pagal CK 4.85 straipsnį daugiabučio namo butų savininkų susirinkimas yra specialus teisinis subjektas, turintis teisę priimti sprendimus dėl bendros dalinės nuosavybės valdymo ir naudojimo. Ši susirinkimo teisė yra nepriklausoma nuo to, ar įsteigta bendrija, ar nustatytas administravimas. Nagrinėjamoje byloje bendraturčių sprendimas „Nemokėti UAB „Žaidas“ šiuo metu reikalaujamos sumos po 15 litų už 1 kv.m“ buvo priimtas laikantis CK 4.85 straipsnio reikalavimų, t.y. už tokio sprendimo priėmimą pasisakė daugiau kaip pusė namo butų ir kitų patalpų savininkų.

Atsižvelgiant į tai, kad V. V. ir R. B. pasirašė atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, į byloje esančius jų rašytinius paaiškinimus (1 t., 106, 111 b.l. ), ginčijamame 2009-12-18 protokole (1 t. 35 b.l.) vietoje buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės V. V. bei buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės R. B. įrašytas pavardes V. N. ir R. B. teismas vertina kaip rašymo apsirikimą. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą (CK 4.85 str. 1 d.). K. N. Š. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini)ir patalpa (kūrybinės dirbtuvės) Nr. (duomenys neskelbtini), ji turi du balsus. Vadinasi, 2009-12-18 protokolą pasirašė 8 iš 10 butų (kitų patalpų) savininkai.

Teismas sprendžia, kad ieškovės ginčijamą sprendimą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkai priėmė įstatymo reikalaujama balsų dauguma, t.y. jų valia yra aiškiai ir vienareikšmiškai išreikšta bei atitinka įstatymo (CK 4.85 str.1 d. ) tikslus. Esant tokioms aplinkybėms, butų savininkų valios pripažinimas niekine tik dėl teisės aktuose (CK 4.85 str., Administravimo nuostatų 13 p., 16 p.) nustatytos susirinkimo sušaukimo, sprendimo paskelbimo tvarkos nesilaikymo, ne tik prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, teistų lūkesčių principams, bet ir paneigtų pačią butų savininkų teisę spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo. Teismo nuomone, nagrinėjamo ginčo atveju, prioritetas turėtų būti teikiamas šalių valiai, bet ne jos išraiškos formai. Absoliučia balsų dauguma (8 iš 10 savininkų) išreikšta butų ir kitų patalpų savininkų valia leidžia daryti išvadą, kad identiškas rezultatas, tik per ilgesnį laikotarpį, galėjo būti pasiektas laikantis teisės aktuose apibrėžtos formos. Todėl, vien procedūrinių reikalavimų nesilaikymas, negali paneigti bendraturčių išreikštos valios teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė dalyvavo 2009-12-18 susirinkime (susirinkimas vyko jos bute), todėl jai buvo žinoma bendraturčių susirinkime išsakyta pozicija atsisakyti rinkti kaupiamąsias lėšas stogo remontui. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2009-12-28 buvo supažindinta su 2009-12-18 protokolo projektu. Iš jo turinio ieškovė galėjo suprasti, jog bendraturčiai nesutinka mokėti UAB „Žaidas“ atsiųstose sąskaitose nurodytas kaupiamąsias lėšas stogo remontui. Vadinasi, vėliausiai 2009-12-28 dauguma, t.y. 9 iš 10 butų (kitų patalpų) savininkų buvo supažindinti su 2009-12-18 protokole įformintais sprendimais. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškiniu ginčijamą sprendimą priėmę bendraturčiai pasielgė nesąžiningai ieškovės atžvilgiu. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad ieškovei nebuvo sudarytos būtinos sąlygos įgyvendinti jos, kaip bendraturtės teises, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu. Todėl tos aplinkybės, kad sprendimas raštu įformintas buvo vėliau ir kad jis nebuvo paskelbtas viešai (CK 4.85 str. 4 d.), teismo laikytinos nepaneigiančiomis sprendimo teisėtumo. Akcentuotina, jog pagal kasacinio teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, daugiabučio namo gyventojai gali laisvai pasirinkti tvarkyti namo bendrojo naudojimo turtą savarankiškai, per tam tikslui įsteigtą bendriją, ar naudotis įmonės, užsiimančios daugiabučių namų administravimu, paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2010). Todėl tai, kad priimant ieškovės ginčijamą sprendimą nedalyvavo namo administratorius, kuris apie bendraturčių priimtą sprendimą vėliau buvo informuotas, nagrinėjamu atveju taip pat nedaro sprendimo negaliojančiu. Tais atvejais, kai dispozityvi įstatymo norma teisinių santykių subjektams suteikia diskrecijos teisę, t.y. teisę veikti savo nuožiūra ir patiems reguliuoti savo santykius tarpusavio susitarimais, teisinių santykių subjektai privalo vadovautis bendraisiais teisės principais. Tokiais bendraisiais teisės principais yra teisingumas, sąžiningumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000). Teismo vertinimu, atsakovai, priimdami 2009-12-18 sprendimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, nepažeidė minėtų bendrųjų teisės principų.

Ieškovė savo reikalavimą, be kita ko, grindžia CK 4.83 straipsnio 3 dalies nuostata, jog buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tačiau ši norma privalo būti vertinama sistemiškai su reikalavimu sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimti butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma (CK 4.85 str. 1 d.). Tik balsų dauguma nusprendus atlikti bendrojo naudojimo objekto remontą, visiems bendraturčiams kyla prievolė šį sprendimą vykdyti.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti, kad vienu ar kitu būdu būtų apginta nuo pažeidimų bet kieno teisė, neapibrėžtų asmenų teisė. Asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ieškovės atstovė advokatė D. J. teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu dalinis stogo remontas yra atliktas (4 t. 161 b.l.). Vadinasi, grėsmė ieškovės butui pašalinta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad likusi nepakeista stogo dalis būtų avarinės būklės, ir kad ją būtina nedelsiant remontuoti. Ieškovė neįrodė, kad 2009-12-18 protokole užfiksuoti bendraturčių sprendimai kaip nors pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus. Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, ieškinio reikalavimas atmestinas (CPK 12, 178 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimų.

Atsakovai priešieškiniu (4 t., 21-27 b.l.) prašo pripažinti negaliojančiais 2009-09-08 daugiabučio namo Kurpių g. 5 patalpų savininkų susirinkimo protokole užfiksuotus sprendimus (a) namo įgaliotine išrinkti R. P., (b) stogo remontą pripažinti būtinu, stogo dangą pakeisti vietoj čerpių į skardinę, užsakyti architekto paslaugas ir (c) nuo rugsėjo tris mėnesius rinkti po 15 Lt/ m², po to likutį pagal tikslinę sąmatą patikslinti.

Dėl šalių tinkamumo

Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodo, kad pagal 2009-09-08 b ir c nutarimus, atsakovai ir ieškovė įgijo pareiga mokėti kaupiamąsias lėšas namo administratoriui, o administratorius įgijo teisę tų įmokų reikalauti ir atlikti statybos darbus. Ieškovė neturi reikalavimo teisės, kad jai būtų mokami pinigai. Atsakovai praktiškai reiškia reikalavimą patys sau. Nurodo, kad ji yra netinkamas atsakovas dėl priešieškinio reikalavimų.

Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Kadangi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma (steigdami daugiabučių namų savininkų bendriją, sudarydami jungtinės veiklos sutartį ar paskyrus administratorių) jie šią teisę įgyvendina, todėl tarp namo bendraturčių kilus ginčui dėl sprendimų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimais teisėtumo, nagrinėjamos bylos atveju šalimis yra patys bendraturčiai. Ieškovei laikantis priešingos nei kitų bendraturčių pozicijos dėl 2009-09-08 susirinkimo eigos ir rezultato bei šia pozicija grindžiant savo reikalavimus atsakovams, ji laikytina tinkama atsakove dėl 2009-09-08 protokole užfiksuotų sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Dėl 2009-09-08 susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo

Patalpų savininkams (ne mažiau kaip ¼ visų patalpų savininkų) pateikus rašytinį prašymą ir išdėsčius jame pasiūlymus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo, atnaujinimo ar rekonstravimo, jeigu tai nesusiję su jų priežiūros ir naudojimo privalomaisiais reikalavimais, administratorius per mėnesį nuo šių pasiūlymų pateikimo organizuoja patalpų savininkų susirinkimą arba patalpų savininkų balsavimą raštu, kad būtų priimtas sprendimas (Pavyzdinių nuostatų 11 p.). Patalpų savininkams (ne mažiau kaip ¼ visų patalpų savininkų) pateikus rašytinį prašymą ir jame išdėsčius pasiūlymus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo, remonto ar rekonstravimo, jeigu tai nesusiję su jų priežiūros ir naudojimo privalomaisiais reikalavimais, administratorius per mėnesį nuo šių pasiūlymų pateikimo organizuoja patalpų savininkų susirinkimą arba patalpų savininkų balsavimą raštu, kad būtų priimtas sprendimas dėl darbų apimties, lėšų kaupimo būdo ir jų panaudojimo tvarkos (Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 13 p.). Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių buvus daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip ¼ visų patalpų savininkų rašytinį prašymą UAB „Žaidas“, kuriame būtų buvę išdėstyti pasiūlymai dėl namo bendrojo naudojimo objekto – stogo– remonto (rekonstravimo). Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, konstatuotina, jog 2009-09-08 susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Pavyzdinių nuostatų 11 punktą ir Administravimo nuostatų 13 punktą, t.y. nesant tam tinkamo teisinio pagrindo. Kaip minėta, Administravimo nuostatų 13 punkte nurodyta, jog susirinkimas organizuojamas tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl: 1) darbų apimties, 2 ) lėšų kaupimo būdo; 3) jų panaudojimo tvarkos. 2009-09-08 protokolo 2 punkte nurodyta, jog nutarta „Stogo dangą pakeisti vietoj čerpių į skardinę“. Teismo vertinimu, toks įrašas yra nekonkretus, neaišku, kokia apimtimi turi būti vykdomi darbai. Nėra aišku, ar viso stogo danga turi būti keičiama, ar tik dalies stogo danga turi būti keičiama. Jei dalies stogo, tai neaišku, kurios dalies. Nenurodyta, ar bus keičiamos (dalinai keičiamos) ar remontuojamos laikančiosios stogo konstrukcijos, ar apsiribojama tik dangos pakeitimu. Neaišku, kokios rūšies skardinė stogo danga ir kokios jos dengimo technologijos turi būti naudojamos. Nenurodyta, ar bus remontuojamos (keičiamos) lietaus surinkimo sistemos. Iš formuluotės „Užsakyti architekto paslaugas“ nėra aišku, kokio pobūdžio ir kokios vertės paslaugos turi būti užsakytos. Protokolo 3 punkte įrašyta, kad nutarta „Nuo rugsėjo 3 mėnesius rinkti po 15 Lt/ kv.m. Po to likutį pagal tikslią sąmatą patikslinti“. Iš tokios formuluotės nėra aišku, kada, pagal kieno sudarytą tikslią sąmatą ir kieno likutis turi būti tikslinamas. Nėra aišku, kuo vadovaujantis buvo nustatyta kaupiamųjų lėšų suma, kuri turi būti skaičiuojama už kvadratą. Pažymėtina, jog ginčijamame protokole visiškai nėra aptarta sukauptų lėšų panaudojimo tvarka. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, konstatuotina, kad 2009-09-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkimo protokole užfiksuotų sprendimų turinys neatitinka Administravimo nuostatų 13 punkte įtvirtintų tokio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų.

2009-09-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų susirinkime bendraturčiai nesvarstė ir nenusprendė dėl esminių klausimų: darbų apimties, bendros stogo remonto darbų kainos, dėl datos, kada darbai turėtų būti pradėti vykdyti. Bendraturčiams 2009-09-08 susirinkime susipažinimui nebuvo pateikta projektinė dokumentacija. Todėl, net tuo atveju, jei bendraturčiai būtų buvę supažindinti su 2009-09-08 protokolo turiniu, iš protokolo turinio jie nebūtų galėję įvertinti, kad šio protokolo pagrindu UAB „Žaidas“ 2009-12-24 sudarys su UAB „Staterma“ rangos sutartį, pagal kurią darbų kaina bus nustatyta 133 000,02 Lt (vienas šimtas trisdešimt trys tūkstančiai litų) ir kad stogo remonto darbai bus pradėti 2009-12-30 (1 t., 153 b.l.). Nustatyta, jog V. P. 2009-09-08 susirinkime bendraturčiams paaiškino, kad remonto darbai bus pradėti tik surinkus iš namo bendraturčių pinigų sumą, atitinkančią 30 proc. visos darbų kainos (4 t. 160-161 b.l.). Todėl, teismo vertinimu, bedraturčiai pagrįstai tikėjosi, jog jiems apskritai nemokant kaupiamųjų lėšų pagal UAB „Žaidas“ atsiųstas sąskaitas, stogo remonto darbai nebus vykdomi.

Atkreiptinas dėmesys, jog Priede Nr. 1, kuriame pasirašė butų savininkai, dalyvaujantys susirinkime, nėra nurodyta nei datos, nei susirinkimo protokolo numerio (1 t., 28 b.l.). Todėl nėra aišku, ar tai yra būtent 2009-09-08 vykusio susirinkimo dalyvaujančiųjų sąrašas. Pažymėtina, jog byloje esantis 2009-09-08 protokolas yra be numerio (1 t., 27 b.l.). Tuo tarpu, 2010-02-05 UAB „Žaidas“ rašte Nr. Ž_RĮ_10_111 (atsakant į 8 bendraturčių 2010-01-12 raštą, kuriame nurodoma, jog savininkai stogo remontuoti nėra nusprendę ir kaupiamųjų lėšų jo remontui administratorius rinkti neturi teisinio pagrindo) nurodoma, jog stogo remontas vykdomas vadovaujantis 2009-09-08 daugiabučio namo Kurpių g. 5 patalpų savininkų susirinkimo protokolu Nr. VP-39 (2 t., 58 b.l.). UAB „Žaidas“ 2010-03-18 rašte Nr. Ž_RĮ_10_290 2009-09-08 susirinkimo protokolo numeris taip pat nurodytas Nr. VP-39 (2 t., 72 b.l.). Todėl nėra aišku, ar 2009-09-08 buvo surašytas vienas susirinkimo protokolas, ar keli susirinkimo protokolai. Kartu pažymėtina, kad savininkų sąraše pasirašiusi G. Š. nėra bendraturtė. Nustatyta aplinkybė, kad 2009-09-08 protokolą pildė namo administratoriaus atstovas V. P. (4 t., 160 b.l.), o ne protokole susirinkimo sekretore nurodyta R. B., kuri savo rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog nebuvo supažindinta su protokolo turiniu jį pasirašant (1 t., 106 b.l.), taip pat kelia abejonių dėl to, ar protokolo turinys yra tikroji bendraturčių valios išraiška. Iš byloje esančio 2009-12-18 butų savininkų posėdžio protokolo projekto Nr. 01 turinio, matyti, kad buvo aptartas ankstesnis, t.y. rugsėjo mėnesį surašytas protokolas, kelti klausimai, kodėl darbai pradėti negavus raštiško savininkų sutikimo, svarstyta galimybė remontuoti atskiras stogo dalis, svarstyta, kokiu pagrindu UAB „Žaidas“ siuntė sąskaitas už stogo remontą (1 t. 32-33 b.l.). Aplinkybę, kad 2009-09-08 protokole užfiksuoti sprendimai neatitinka atsakovų valios, taip pat patvirtina visų pasirašiusiųjų protokolą bendraturčių rašytiniai paaiškinimai, jog jie 2009-09-08 dalyvaujančių susirinkime butų savininkų sąraše pasirašė tik patvirtindami savo dalyvavimą susirinkime ir nebalsavo dėl jokių nutarimų, sprendimų turinys jiems pagarsintas nebuvo (1 t., 105, 107-111 b.l.).

Iš 2010-01-22 UAB „Žaidas“ rašto Nr. Ž_RĮ_10_74 matyti, jog 2009-12-30 (dieną, kada buvo pradėti darbai) UAB „Žaidas“ buvo raštu informuotas apie bendraturčių 2009-12-18 sprendimą (2 t., 55 b.l.). Todėl vėliausiai 2009-12-30 namo administratoriui tapo žinoma bendraturčių valia nevykdyti stogo remonto. Bendraturčių valią nerinkti kaupiamųjų lėšų taip pat patvirtina UAB „Žaidas“ atsiųstų sąskaitų dalyje dėl kaupiamųjų lėšų neapmokėjimas (4 t., 84-138 b.l.), 2010-01-11 prašymas, adresuotas UAB „Žaidas“ (1 t., 102-104 b.l.) bei namo administratoriui adresuoti raštai (2t., 59-61; 63, 65, 70-71, 73), sutikimo stogo remontui nedavimas.

2010-08-18 buvo įregistruota daugiabučio namo savininkų bendriją „Kurpė“ (2 t., 147 b.l.). Ji iš buvusio namo administratoriaus UAB „Žaidas“ perėmė teises ir pareigas. Todėl namo bendraturčių teisės, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu ir disponavimu nuo 2010-08-18 yra įgyvendinamos per bendriją.

Teismas nesutinka su atsiliepime į priešieškinį ieškovės nurodytu argumentu, jog priešieškinio reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančiu nutarimo namo įgaliotine išrinkti R. P. atmestinas ir dėl to, kad šis klausimas išspręstas 2010-01-26 bendraturčių posėdyje priimtu nutarimu. 2010-01-26 bendraturčių priimti sprendimai galioja į ateitį. Tuo tarpu, aptariamu priešieškinio reikalavimu siekiama nuginčyti aplinkybę, jog R. P. turėjo namo įgaliotinės teises ir pareigas nuo 2009-09-08 iki 2010-01-26.

Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovai neišreiškė valios priimti 2009-09-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimo protokole UAB „Žaidas“ darbuotojo V. P. užfiksuotus sprendimus. Todėl surašant šį protokolą ir vykdant jame užfiksuotus sprendimus, buvo pažeistos atsakovų teisės ir teisėti interesai.

Dėl ieškinio senaties

Ieškovė prašo taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatytą sutrumpintą 3 mėnesių ieškinio senaties terminą priešieškiniui pareikšti. Sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais (CK 1.125 str. 4 d.). Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.). Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų nariais – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys (CK 2.81 str.). Nagrinėjamoje byloje ginčijami namo bendraturčių, kaip fizinių asmenų grupės (nesančios juridinio asmens organu), susirinkimo protokole užfiksuoti sprendimai, todėl Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalies norma netaikytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovus pagal atstovavimo sutartį (3 t., 82 -83 b.l.) atstovavo advokatė G. G., kuri surašė apeliacinį skundą (3 t., 70-78 b.l.). Pinigų mokėjimo kvitas patvirtina, kad T. R. advokatei už paslaugą sumokėjo 2 582,00 Lt (3 t., 80-81 b.l.). Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9 punktu, priteistinas išlaidų dydis mažintinas iki 2 400,00 Lt.

Atsakovus pagal atstovavimo sutartį atstovavo advokato padėjėjas V. D. (4 t., 38 b.l.). Jis parengė priešieškinį (4 t. 21-27 b.l.), atstovavo teisme (4 t. 39 b.l.; 67 b.l.; 158 b.l.). Pateikta teisinių paslaugų detalizacija. Pateikti sąskaita, išrašyta 1300,00 Lt sumai už priešieškinio parengimo bei atstovavimo teisme paslaugas bei jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (3 t. 174-175 b.l.). Taip pat pateikta sąskaitą, išrašyta 200,00 Lt sumai už susipažinimą su byla ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas (3 t., 172-173 b.l.). Sąskaitas apmokėjo DNSB „Kurpė“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009 išaiškino, jog bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (CK 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Atstovavimo išlaidų priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo.

Nustačius, kad nagrinėjant šią bylą, mokama advokatės ir advokato padėjėjo teisinė pagalba atsakovams buvo suteikta bei vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktiką, aukščiau aptartos advokatės ir advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos, kurias apmokėjo T. R. ir DNSB „Kurpė“, atsakovams priteistinos kaip pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 str. 1 d., Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio).

Iš į bylą pateiktos 2011-08-16 sąskaitos, išrašytos 500 Lt sumai, kurioje teisinės pagalbos pobūdis nurodytas – su bylomis dėl stogo rekonstrukcijos susijusios teisinės paslaugos– (3 t., 170 b.l.) nėra aišku, kokia teisinė pagalba ir kurioje konkrečiai byloje atsakovams buvo teikta. Todėl, šios atsakovų patirtos išlaidos (3 t., 170 b.l.) iš ieškovės nepriteistinos.

Iš viso atsakovams iš ieškovės priteistina 3 900,00 Lt (2 400,00 Lt +1 300,00 Lt+200,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, t.y. kiekvienam po 487,50 Lt (3 900,00 Lt/ 8).

Patenkinus priešieškinį, iš ieškovės atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos – išlaidos žyminiam mokesčiui sumokėti – 275 Lt (136 Lt+139,00 Lt ), t.y. kiekvienam po 34,37 Lt (275 Lt/ 8) (3 t., 79 b.l.; 4 t. 29 b.l.)(CPK 79 str., 93 str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės valstybės naudai priteistinas valstybės patirtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas – 152,18 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. R. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), B. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priešieškinį patenkinti: pripažinti negaliojančiais 2009-09-08 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų susirinkimo protokole užfiksuotus sprendimus „(a) namo įgaliotine išrinkti R. P., (b) stogo remontą pripažinti būtinu, stogo dangą pakeisti vietoj čerpių į skardinę, užsakyti architekto paslaugas ir (c) nuo rugsėjo tris mėnesius rinkti po 15 Lt/m², po to likutį pagal tikslinę sąmatą patikslinti“.

Priteisti atsakovams T. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), B. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), R. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), N. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 34,37 Lt (trisdešimt keturi litai 37 ct) sumokėto žyminio mokesčio ir kiekvienam po 487,50 Lt (keturi šimtai aštuoniasdešimt septyni litai 50 centų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 152,18 (vienas šimtas penkiasdešimt du litai 18 ct) pašto išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), įmokos kodas už pašto išlaidas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.