Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-255-744/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-10-21
Bylos Nr.: 1A-255-744/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12420-2021-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Laisvydas Zederštremas (pirm.), Ernesta Montvidienė, Nerijus Masiulis
Advokatai: Jurijus Malininas

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-744/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12420-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjui advokatui Jurijui Malininui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. S., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. L. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra 2021 m. balandžio 22 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš M. S. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 11730 Eur; M. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad M. S. 2021 m. balandžio 20 d. apie 17.59 val. (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,20 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjas advokatas Jurijus Malininas prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti M. S. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Mersedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 11730 Eur.

2.1. Apeliaciniame skunde atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjas advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą taikyti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant automobilio vertę atitinkančią sumą, skundžiamame nuosprendyje motyvavo tik tuo, kad M. S. vidutinis darbo užmokestis yra 2000-2500 Eur, ir visiškai neatsižvelgė į byloje esančias M. S. teigiamas charakteristikas. Jo šeimoje gyvena keturi asmenys (jo sužadėtinė ir jos dukra bei neįgali M. S. sesuo), jo sužadėtinė (sugyventinė) prižiūri jo neįgalią seserį, todėl šiuo metu niekur nedirba, augina nepilnametę dukrą. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad M. S. nėra nuteistas byloje, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, į tai, kad minėtas automobilis buvo įgytas teisėtai, įvykis nesukėlė visiškai jokių pasekmių, tas turtas (automobilis) priemone minėtai nusikalstamai veikai padaryti tikrai tapo atsitiktinai, nebuvo specialiai tam įgytas ar paruoštas. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje pažymėjo, kad M. S. padaryta nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė neapgalvoto elgesio pasekmė. M. S. nėra piktybinis teisės pažeidėjas, todėl sprendimas konfiskuoti visą pakankamai didelę automobilio vertę nagrinėjamu atveju nėra pakankamai motyvuotas ir suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau negu yra būtina.

2.2. Apelianto nuomone, konstituciniai teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo ir kiti principai šioje byloje yra iškreipti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas teisinis pagrindas atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 11730 Eur išieškojimas iš jo į valstybės biudžetą yra akivaizdžiai per griežta, neatitinka teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžo asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Be to, M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nustatant jam 2 metų laidavimo terminą (daugiau negu vidurkis).

3. Atsiliepimų į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

4. Teismo posėdžio metu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjas advokatas Jurijus Malininas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Aldona Jaugelienė prašė atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, M. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos ar sprendimo M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, tačiau mano, kad teismas nepagrįstai M. S. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 11730 Eur, todėl prašo ją panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl M. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas ir atleisdamas M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl M. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleisdamas M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, pagal laidavimą, M. S. be BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir nusprendė išieškoti iš M. S. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 11730 Eur. Apeliaciniu skundu atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjas advokatas prašo panaikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę, nes ji yra per griežta.

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo diskrecijai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-287-1073/2018, 2K-35-719/2018, 2K-195-788/2019, 2K-64-511/2019, 2K-86-895/2019, 2K-110-489/2019, 2K-50-303/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019).

9. Nusprendęs asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis taisyklėmis, įtvirtintomis BK 72 straipsnyje. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

Žemesnės instancijos teismas

10. Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, tai yra teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias M. S. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. S. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo 1,5 promilės ribą, nuo kurios kyla įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė, tai yra M. S. buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. S. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl M. S. byloje nagrinėjamo įvykio metu vairuotas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Žemesnės instancijos teismas

12. M. S. vairavo automobilį, kuris priklauso kitam subjektui, kelyje (duomenys neskelbtini), dienos metu. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad M. S. savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo bei kartu su juo vykusio keleivio bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. Iš paties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens paaiškinimų matyti, jog jis, prieš sėsdamas už automobilio vairo, aiškiai suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek pasirinko nusikalstamą elgesio variantą. Ši aplinkybė rodo M. S. neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog M. S., sėsdamas už vairo neblaivus, ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog, net ir atleidus M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. M. S. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas.

13. Kadangi byloje nustatyta, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso ne M. S., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 79-91) ir kad byloje nėra duomenų apie tai, jog bendrovė (juridinis asmuo) būtų žinojusi apie jos nuosavybės panaudojimą nusikaltimui daryti, tai yra kad M. S. automobilį vairuos, būdamas neblaivus, ar automobilį būtų perdavusi neblaiviam M. S., pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ir nusprendė, kad iš M. S. turi būti išieškota minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (tai yra sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2021).

15. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. S. turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, nusprendė atleisdamas M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir konfiskuoti visą automobilio, priklausančio trečiajam asmeniui, vertę atitinkančią sumą – 11730 Eur. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas minėtą sprendimą, neteisingai nustatė konfiskuotino turto (automobilio) vertę bei tinkamai neįvertino ne tik visų M. S. charakterizuojančių duomenų, bet ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl netinkamai nustatė proporcingumo principo taikymui, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, reikšmingas aplinkybes.

16. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, apskaičiuojant konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertę, taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovavosi baudžiamojoje byloje esančia viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz GL 320“ (degalai – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2987 cm³, variklio galia – 165 kW/224 AG, gamybos periodas 2006–2010 (pasirinkti metai – 2009)) vidutinė kaina Lietuvoje 2021 metų balandžio mėnesį buvo 11730 Eur su PVM (1 t., b. l. 32). Nors teismų praktikoje, nesant specialisto išvados, konfiskuotino turto vertė įprastai nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ mėnesinis leidinys apima naudotų, natūraliai nusidėvėjusių transporto priemonių vidutines kainas, o ne konkrečios transporto priemonės vertę. Natūraliai nusidėvėjusi transporto priemonė – naudota transporto priemonė, kurios defektai (jei jie yra) atsirado dėl įprastinio (natūralaus) nusidėvėjimo (įprastinis senėjimas, intensyvus naudojimas) – kėbulo dažų būklės pablogėjimas (išblukęs, vietomis nusilupęs dažų lakas, kėbulo konstrukcijos korozijos židiniai (išskyrus kai korozija yra akivaizdi pasekmė dėl momentinio poveikio išorinių jėgų apgadinimo), salono apdailos ir sėdynių dalių įprastas nusidėvėjimas dėl intensyvaus naudojimo (išblukimas, odos ir kitų medžiagų įskėlimai, nežymūs plėšimai dėl medžiagų senėjimo).

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir M. S. sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė M. S. teisę laikinai valdyti ir naudotis su galimybe įsigyti transporto priemonę „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o M. S. priėmė transporto priemonę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ją valdė ir ja naudojosi bei įsipareigojo mokėti nuomos įmokas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šioje sutartyje nurodyta, kad M. S. naudojimuisi perduodamos transporto priemonės „Mercedes-Benz GL 320“, vertė yra 10000 Eur (1 t., b. l. 79-91). Taigi sutarties šalių susitarimu minėtas automobilis buvo įvertintas mažiau, nei kad nurodyta tokio automobilio vidutinė kaina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio mėnesio leidinyje (11730 eurų). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš M. S. išieškotiną konfiskuotino automobilio vertę, nepagrįstai nesirėmė 2020 m. gruodžio 29 d. sudarytoje transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta automobilio „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), verte, kuri iš esmės labai nesiskiria nuo vertės, nurodytos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo netikėti šio plačiai žinomo juridinio asmens, besiverčiančio transporto priemonių pardavimu, lizingavimu ir nuoma, dokumentuose (kurie naudojami ir buhalterinėje apskaitoje) nurodyta minėto automobilio verte.

19. Taip pat teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, būtent į nusikaltimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes, aplinkybes, apibūdinančias M. S. asmenybę, elgesį, finansinę situaciją, kurių tinkamai neįvertino pirmosios instancijos teismas, sprendimas iš M. S. išieškoti visą nusikalstamoje veikoje naudoto automobilio vertę atitinkančią sumą yra neproporcingas.

20. Byloje nustatyta, kad M. S., pasinaudodamas automobiliu „Mercedes-Benz GL 320“, padarė nesunkų nusikaltimą. Vairuodamas ir suvokdamas, kad yra neblaivus, dienos metu (duomenys neskelbtini), kuriame eismas nėra intensyvus, savo veiksmais nepadarė žalos kitiems eismo dalyviams. M. S. turi ilgametį vairavimo stažą (1 t., b. l. 33), baustas administracine tvarka tik už švelnesnio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos administracinės nuobaudos įvykdytos, už analogiško pobūdžio nusižengimus, tai yra už vairavimą neblaiviam, administracine tvarka nebaustas (1 t. b. l. 43-44), neteistas (1 t., b. l. 40-41), dirba (1 t., b. l. 50-51), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 98), prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

21. Vertinant M. S. galimybes sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, matyti, kad M. S. dirba, gauna vidutinį darbo užmokestį (1 t., b. l. 100-102), tačiau, kaip nurodo pats M. S., jis vienas išlaiko keturių asmenų šeimą (1 t., b. l. 138), nes jo sugyventinė niekur nedirba, augina mažametę dukrą (1 t., b. l. 126) ir prižiūri kartu su jais gyvenančią neįgalią M. S. seserį (1 t., b. l. 127). Kiekvieną mėnesį pagal 2020 m. gruodžio 29 d. sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) jam reikia mokėti po 340 Eur už automobilio nuomą, be to, M. S. patyrė išlaidų dėl automobilio „Mercedes-Benz GL 320“ saugojimo aikštelėje ilgą terminą, kuomet jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo byloje nagrinėjamo įvykio metu. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad iš M. S. išieškant visą konfiskuotino turto vertę – 10000 Eur, tai turėtų labai didelį neigiamą poveikį M. S. turtinei padėčiai, suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu būtina, ir trukdytų įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama, atleidžiant M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl M. S. skirtinas dalies turto vertės konfiskavimas, kurio, teisėjų kolegijos vertinimu, pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu ir iš M. S. išieškotina suma mažintina iki 5000 Eur.

Dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų M. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių

22. Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad M. S. 2021 m. balandžio 20 d. apie 17.59 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas neblaivus. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. S. byloje nagrinėjamo įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį. Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilio „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. S., savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 79-91). Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė lengvąjį automobilį „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonės registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad M. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu, 4 punktu,

nutaria:

atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. S. gynėjo advokato Jurijaus Malinino apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendį:

nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti iš M. S. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 11730 Eur, pakeisti ir išieškoti iš M. S. konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz GL 320“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų);

iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti M. S. inkriminuotą faktinę aplinkybę, kad jis šioje nuosprendžio dalyje nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo jam priklausantį automobilį.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Nerijus MasiulisErnesta MontvidienėLaisvydas Zederštremas