Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje bylos Nr. eII-105-503/2024;

Proceso Nr. 4-53-3-00023-2024-8;

2024 m. liepos 24 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant V. M., nedalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui, dalyvaujant pareiškėjui G. R., jo atstovui advokato padėjėjui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Č. 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 64-ANR_N-1922-2024 G. R. paskyrė administracinę nuobaudą, - 200 šimtų eurų baudą su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu trims mėnesiams, už tai, kad šis 2024 m. kovo 9 d. 11.30 val., kelio Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas 16,990 km., vairuodamas lengvąjį automobilį Opel, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę vietoje kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t.y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu nr. 110‚ „šalutinis kelias iš kairės“, tokiu būdu jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus, o už tai numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį.

G. R. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu iš esmės nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Jis mano, kad jam anksčiau aprašyta veika nėra padaryta nei tyčia, nei dėl neatsargumo. Skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė netinkamai įvertino aplinkybę, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, priartėjo prie priekyje jo važiuojančių transporto priemonės, kuri važiavo ženkliai lėtesniu greičiu nei tame kelio ruože leidžiama važiuoti. Priartėjęs prie vienos iš šių transporto priemonių, jis dar kurį laiką važiavo iš paskos, tačiau, įvertinęs kelio reljefą ir kelio būklę, kelio ženklinimą ir kelio ženklus, nematė jokio pagrindo važiuoti tokiu (ženkliai lėtesniu) greičiu, nei leidžiama šioje kelio atkarpoje, todėl įjungė savo vairuojamos transporto priemonės kairės pusės įspėjamąjį posūkio signalą, informuodamas priekyje važiuojančios transporto priemonės vairuotoją apie ketinimą jį aplenkti. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą kelio ženklo informuojančio apie šalutinį kelią iš kairės (KET 1 priedo 110 p.) dar nebuvo privažiavęs ir jo nematė, ir negalėjo matyti ar numanyti apie jo egzistavimą, kadangi kelio ženklinimas lenkimo manevrą toje kelio atkarpoje leido atlikti. Lenkimo metu šio kelio ženklo taip pat nematė ir negalėjo matyti ar numanyti, kad jis ten yra, kadangi jį (kelio ženklą) užstojo lenkiama transporto priemonė. Todėl akivaizdu, kad jis lenkimo manevrą pradėjo ir baigė leidžiamoje vietoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai traktavo sankryžos sąvoką esamoje situacijoje. Pažymėtina tai, jog Kelių eismo taisyklių 1 priedo I skyriaus 1 punkte nurodyta, kad kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ žymi kelią, kuriame suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas. Sutinka, jog toks ženklas yra informatyvus ir įspėja būtent apie būsimą sankryžą bei joje turimą pirmumo teisę, kadangi joje galioja Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti. Vis dėlto nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti gilinamasi ne vien į pastatytą ženklą, bet taip pat į tai, ar įvažiavimas į šalia kelio esančią teritoriją (lauką/pievą) išties yra

laikytinas sankryža. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 punkte nurodyta, kad „Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito.“. Įvertinus aptartą reguliavimą, mano, jog įvažiavimas į lauko/pievos teritoriją nelaikytinas sankryža, nes minėtas įvažiavimas neturi keliui būdingų požymių, taip pat šis įvažiavimas baigiasi akligatviu. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo aspektu svarbu atsižvelgti į panašią administracinių nusižengimų bylą, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. birželio 11 d. nutartyje Nr. 2AT-36-788/2019 konstatavo byloje nesant nusižengimo sudėties, kadangi tokia vieta nėra laikytina sankryža. Šiuo atveju pareigūnė, priėmusi skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino esamą vietovę. O būtent, kad Magistralinio kelio ribose (Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas, 16,990 km. X: 6054561.1476, Y: 443083.6789) kelias susikerta su įvažiavimu/išvažiavimu iš lauko/pievos teritorijos. Duotuoju atveju ši magistralinio kelio atkarpa su jokia gatve nesusikerta, tačiau šioje vietoje, kaip ir daugelyje kitų šio

magistralinio kelio vietų yra įvažiavimas/išvažiavimas iš laukų/pievų teritorijų. Nurodytoje vietoje, kurioje būtų lekiami automobiliai yra ne sankryža, o tik įvažiavimas į teritoriją (lauką/pievą), todėl Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatytas draudimas lenkti negalioja. Be to, nesutinka su pareigūnės skundžiamame nutarime nurodytu motyvu, kad „Atkreiptinas dėmesys, nors tarnybinio automobilio vaizdo kameros įrašas ir jo kokybė neatitinka vaizdo ryškumo, kurį mato policijos pareigūnai savo akimis, juo labiau, kad vaizdo kamera nufilmuoja vaizdą tiesiai (dvimačiu formatu), o stovintys policijos pareigūnai ir stebėdami transporto priemonių srautą vaizdą matė trimačiu formatu“. Nėra suprantama ką pareigūnė skundžiamame nutarime norėjo pasakyti nurodydama, kad pareigūnai srautą matė trimačiu formatu. Pastebėtina, kad įvykio fiksavimo metu policijos pareigūnai sėdėjo tarnybinio automobilio viduje. Policijos pareigūnų akių matymo laukas buvo dar žemiau nei policijos pareigūnų automobilyje įrengtos vaizdo filmavimo kameros. Kadangi vaizdo stebėjimo kamera yra įrengta tokiame lygyje, kad sėdintiems transporto priemonės viduje asmenims netrukdytų tinkamai apžvelgti matymo lauko (priešingu atveju, esant vaizdo stebėjimo kamarai akių lygyje – transporto priemonė neatitiktų techninių reikalavimų), vadinasi vaizdo stebėjimo kamera buvo gerokai virš policijos pareigūnų akių lygio. Svarbu paminėti ir tai, kad policijos pareigūnų tarnybinis automobilis stovėjo pakankamai tolimu atstumu nuo pagrindinio kelio įvažiavime į lauką/pieva. Šis įvažiavimas yra apaugęs medžiais ir krūmais, kurie, akivaizdu, kad trukdė tinkamai apžvelgti teritoriją. Be to esant tokioje vietoje, nėra galimybės tinkamai įvertinti ir paneigti jo (G. R.) nurodytos įvykio pozicijos. Papildomai akcentuoja, kad pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą, neįvertino svarbių aplinkybių. Būtent, iš bylos medžiagoje esančio vaizdo įrašo matyti, jog nėra galimybės nustatyti, kad jis (G. R.) lenkimo manevrą pradėjo už kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ ribos arba turėjo galimybę pamatyti ar matė šį kelio ženklą. Juolab, kad ir jis pats, jį sustabdžiusiems pareigūnams, paaiškino, kad lenkimo metu šio kelio ženklo nematė. Akivaizdu, kad jis šio kelio ženklo ir negalėjo matyti, kadangi jį užstojo lekiama transporto priemonė, taip pat, kad prieš pradėdamas lenkti šio kelio ženklo net nebuvo privažiavęs. O kelio ženklinimas būtent toje vietoje, kurioje buvo pradėtas lenkimo manevras, lenkti nedraudė. Tačiau į šias faktines aplinkybes nei pareigūnai įvykio vietoje nei bylos nagrinėjimo metu neatsižvelgė ir jų neįvertino. Be to, pareigūnė, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino aplinkybę, kad šis magistralinis kelias, šioje kelio atkarpoje buvo žymėtas kelio ženklinimu nurodytu Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus 1.5 punkte, kuriame nurodyta, jog „Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus ir žymi eismo juostų ribas. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių“. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kelio atkarpa, kurioje jis (G. R.) pradėjo lenkimo manevrą buvo paženklinta Kelių eismo taisyklių 3 priedo I skyriaus 1.5 punkte nurodytu kelio ženklinimu. Todėl lenkimo manevrą šioje vietoje jis galėjo atlikti, kadangi to nedraudė KET. Kitų duomenų, kuriais kategoriškai galima teigti, kad jis (G. R.) padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, nėra. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei. Taip pat iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti kuriuo momentu lenkimo manevras buvo pradėtas, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad lenkimas buvo atliktas draudžiamoje vietoje, kitų apribojimų, draudžiančių pagrindiniame kelyje lenkti pravažiuojančias transporto priemones, jis (G. R.) nepažeidė. Esminis klausimas, kuris lemia asmens traukimą administracinėn atsakomybėn, – ar minėtoje vietoje apskritai galima buvo atlikti lenkimo manevrą. Konstatuojant, kad vieta, kurioje galimai atliktas lenkimas, nelaikytina sankryža, taip pat nėra nustatyta kurioje vietoje buvo pradėtas lenkimo manevras, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir galėjo matyti kelio ženklą, kuris draudė tokius veiksmus atlikti, nebėra pagrindo spręsti jo (G. R.) traukimo administracinėn atsakomybėn klausimo, nes nesama visų būtinų požymių, kurie asmens veiksmus leistų identifikuoti kaip Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyto draudimo pažeidimą. Atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus neinformatyvų policijos pareigūno padarytą vaizdo įrašą, kuris padarytas iš pakankamai tolimo atstumo, iš tarnybinio policijos pareigūnų automobilio, kuris stovėjo miškingame įvažiavime šalia pagrindinio kelio, dėl ko kyla abejonių, ar pareigūnė (Institucija) apskritai galėjo tinkamai įvertinti, kai vaizdo įrašas fiksuotas būnant pakankamai toli nuo jo (G. R.) vairuojamos transporto priemonės ir ar negalėjo sąžiningai suklysti vertindami turimą nekokybišką vaizdo įrašą. Kitų įrodymų, apart neinformatyvaus vaizdo įrašo, neabejotinai patvirtinančių jo (G. R.) kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnė (Institucija) priimdama skundžiamą nutarimą netinkamai įvertino byloje esančių duomenų visetą, kadangi nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą, ar jis (G. R.) padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtinai nenustatė, ar jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, t. y. ar byloje esanti duomenų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą, kad jis (G. R.) transporto priemonę vairavo ir atliko jam AN

protokole ir jos (Institucijos) skundžiamame nutarime inkriminuojamus veiksmus. Pastebėtina, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse. Jis (G. R.) yra kaltinamas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto nuostatas, kurios numato, jog yra draudžiama lenkti sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno

būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pareigūnė (Institucija) nagrinėdama AN bylą ir priimdama skundžiamą nutarimą neįvertino aplinkybės, kad jo (G. R.) formaliai padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, kuris akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, kontekste (juolab, kad jis prieš pradėdamas lenkimą leistinoje vietoje nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šioje kelio atkarpoje kažkada priekyje bus kelio ženklas informuojantis apie šalutinį kelią), ir suponuoja tai, jog

net ir pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones, dėl to galimai jam (G. R.) kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo formaliai padarytam administraciniam nusižengimui (vertinant visas įvykio aplinkybes) ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Tos pačios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2022-02-22 nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-348/2022). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybe laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti i kita vieta, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirta nuobauda, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme tvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmeniui skiriama administracinio poveikio priemone neturėtų asmens žlugdyti, sukelti nepakeliama naštą jam bei jo artimiesiems (2023 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-215-526/2023). Pastebėtina, kad kiekviena situacija yra skirtinga ir individuali, todėl nagrinėjant bylą turi būti vertinami visi duomenys, jų nuoseklumas, logiškumas, išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Sprendimas turi būti priimtas remiantis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgus į tai, teigtina, kad skundžiamame pareigūnės (Institucijos) nutarime išdėstyti motyvai (pareikštas kaltinimas) yra daugiau tikėtini bei padaryti interpretuojant AN byloje esantį vaizdo įrašą. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą nevertino svarbių duomenų, kurie, akivaizdu, jog nebuvo surinkti, jog būtų galima reikšti jam (G. R.) inkriminuojamą kaltinimą. Tačiau akivaizdu, kad Institucijos pareikštas kaltinimas, o vėliau ir priimtas nutarimas yra daugiau bandydamas pritempti esamą situaciją į jam (G. R.) pareikštą kaltinimą, kuris nėra paremtas byloje surinktais ir esančiais nenuginčijamais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu jis (G. R.) yra dirbantis, o jo darbinės funkcijos tiesiogiai ir išimtinai susijusios su transporto priemonių vairavimu, kadangi jis dirba (duomenys neskelbtini)pareigose. Darbovietė randasi Kauno mieste. Todėl netekęs teisės vairuoti jis netektų darbo ir savo ir tuo pačiu savo žmonos vienintelio pajamų ir tuo pačiu pragyvenimo šaltinio. Dėl šių aplinkybių labai apsunkėtų jo turimų finansinių įsipareigojimų įgyvendinimas bei jo ir jo žmonos gerovė. Praradęs teisę vairuoti jis netektų darbo, kadangi įmonė, kurioje jis dirba, jokių kitų darbų pasiūlyti negali. Persikvalifikuoti atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių ir tai, kad jis jau ilgą laiką dirbą analogišką darbą, būtų labai sudėtinga. Darbovietėje jis (G. R.) charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi. Jis (G. R.) nuolatos ir betarpiškai rūpinasi savo žmona G. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra neįgali (pridedama neįgaliojo pažymėjimo kopija). Jo žmonai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje (toliau - NDNT) yra nustatytas 55 % darbingumo lygis. NDNT išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nustatyta, kad G. R. gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje aplinkoje, jei darbingumo lygis 0 – 25 proc. NDNT išvadoje nustatyta eilė sąlygų/reikalavimų, kurioms esant ji galėtų dirbti, todėl šiuo metu ji yra nedirbanti, kadangi pagal jai keliamus reikalavimus dėl negalios yra pakankamai sunku susirasti darbą atitinkantį reikalavimus. 2023-09-28 (duomenys neskelbtini), G. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini), tipas "0" (Kitos ligos, pakartotinai diagnozuotos šiais metais); (duomenys neskelbtini), tipas "0" (Kitos ligos, pakartotinai diagnozuojamos šiais metais); (duomenys neskelbtini) nustatymo data (duomenys neskelbtini), tipas "0" (Kitos ligos, pakartotinai diagnozuojamos šiais metais). Gydymo, slaugos, darbo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos: Operacija galima, tačiau labai didelės apimties, rizikinga, o nauda abejotina. Rekomenduojama riboti fizinį| krūvį, sunkiai nekelti, ilga nesėdėti, Vengti staigių judesių. Nesilankstyti, nekelti daiktų sulenkta nugara. Skausmo specialisto k-ja, reabilitacinės priemones. Korsetą dėvėti iki 3-4 val. per diena, neribota laiką. Dėl šių priežasčių jam (G. R.) vairuotojo pažymėjimas yra gyvybiškai reikalingas, kadangi jis padeda savo neįgaliajai žmonai elementariausiais namų ruošos ir kitais atvejais. Taip pat dėl jo žmonai diagnozuotų ligų ir jos sveikatos būklės ((duomenys neskelbtini) ji negali apsirūpinti net maistu bei kitomis jai bei šeimai reikalingomis priemonėmis, taip pat dažnai tenka ją vežti ir pas gydytojus dėl įvairių negalavimų atliekamų procedūrų. Jai dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė ir reguliari šeimos gydytojo ir specialistų priežiūra. Todėl jam reikia nuolatos vežioti žmoną pas įvairius gydytojus ir į reabilitacijas ar paskirtus gydimus/procedūras ir pan.. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra gyvybiškai reikalinga dėl jo darbo specifikos bei jo neįgalios žmonos priežiūros. Todėl netekus teisės vairuoti ir neturint teisės vairuoti transporto priemones jam kyla susisiekimo sunkumų, kurie labai skausmingai atsiliepia ne tik jam, bet ir jo žmonai, kurią jis prižiūri ir rūpinasi ja, laisvu nuo darbo metu. Todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė, kuri yra kur kas sudėtingesnė kasdieniniame gyvenime nei paprastai bei sukurianti papildomus įpareigojimus, įsipareigojimus bei sunkumus, dėl kurių, neturint galimybės vairuoti automobilį ilgesnį laiko tarpą ar esant tam tikriems vairavimo apribojimams sukelia dideles papildomas finansines pasekmes ir perteklinius nepatogumus. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Mano, kad jam inkriminuojama veika nėra padaryta, nors formaliai nevertinant visų bylos aplinkybių atrodytų, jog padaryta. Todėl akivaizdu, kad šios išdėstytos aplinkybės, kurios yra sudėtingesnės kasdieniniame gyvenime nei paprastai bei sukuriančios papildomus įpareigojimus,

įsipareigojimus bei sunkumus, dėl kurių, neturint galimybės vairuoti transporto priemonių ilgesnį laiko tarpą ar esant tam tikriems vairavimo apribojimams sukelia dideles papildomas finansines pasekmes ir perteklinius nepatogumus. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 301 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK, nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 301 straipsnis – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti. LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 301 straipsniu, kuris, kaip jau minėta, atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį, nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016); ilgas vairavimo stažas, pirmas tokio pobūdžio pažeidimas; tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus; asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei šeimos narių priežiūra; administracinio nusižengimo padariniai; finansinė padėtis, ankstesnis asmens traukimas administracinėn atsakomybėn (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-545-255/2017); Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas,

atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Analizuojant ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus kriterijus ir juos apibendrinus, darytina išvada, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į: 1) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 5) vairavimo stažą; 6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; 7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; 8) administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Skundo argumentų ir administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visuma nepaneigia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos jo (G. R.) atžvilgiu negali būti taikomos. Visos aplinkybės parodo, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su transporto priemonės vairavimu lenkiant kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal KET lenkti draudžiama, yra padarytas formaliai bei sąžiningai klystant, o ne tyčia ir yra atsitiktinio pobūdžio. Nusižengimas yra labiau formalus ir atsitiktinis, o ne sistemingas teisės normų nesilaikymo rezultatas. Visas šias aplinkybes prašau teismo vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip jo atsakomybę švelninančias ir dėl kurių yra pagrįstas pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo termino. Įvertinus jo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) asmenybę, teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, jo paties kritišką požiūrį į galimai padarytą nusižengimą, tai, jog gailisi, įvertinus kitus skunde išdėstytus argumentus, aplinkybę, kad ne tik pažeidėjas, bet ir jo žmona patirs didelius ir neproporcingus, nusižengimo atžvilgiu, nepatogumus, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. R. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninus jam paskirtą administracinio poveikio priemonę,

neskiriant straipsnio sankcijoje numatytos ir nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Pagrindų jam neskirti administracinio poveikio priemonės (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) pareigūnė (Institucija) nagrinėjusi AN bylą nenustatė, kadangi administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje, formaliai padarytas, tačiau jo realumas, pavojingumas visuomenei ir eismo saugumui yra kvestionuotinas. Teismo prašė panaikinti Institucijos priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir vadovaujantis ANK 5651 straipsniu teiseną jo (G. R.) atžvilgiu, dėl jam

inkriminuojamo nusižengimo, nutraukti, kadangi jis nėra jo padaręs; jeigu teismas spręstų, kad duomenų kvalifikuoti jo (G. R.) veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį pakanka - pakeisti Institucijos priimtą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Antrąjį prašymą grindė prie skundo pridėtas rašytinais įrodymais (duomenys neskelbtini);

3. NDNT išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų kopija; Neįgalumo pažymėjimo kopija; (duomenys neskelbtini).

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas atsiliepime į skundą, nurodė, jog nesutinka su skundu. Nurodė, kad prieš bylos nagrinėjimą G. R. atstovas advokato padėjėjas A. B. pateikė prašymą, nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Šiame prašyme išdėstyti motyvai yra analogiški skunde išdėstytiems motyvams. Prieš priimant nutarimą G. R. prašymas buvo apsvarstytas ir dalyje dėl nutraukimo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies normų taikymo netenkintas, prašymo atmetimo motyvai išdėstyti skundžiamame nutarime. G. R. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Nurodytų terminų nustatymas, tai kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo anksčiau administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus nebaustas, nėra sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių reikalavimus. Institucijos nuomone, skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia teisinio pagrindo nustatyti dar trumpesnius terminus, nei jie nustatyti skundžiamu nutarimu. Manome, kad terminų sutrumpinimas už vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, ir bendros valstybės politikos griežtinti atsakomybės už lenkimą sankryžoje pagrindiniame kelyje, teisingumo ir protingumo principų. Skiriama nuobauda siekiama, ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-256-651/2017). Institucijos nuomone, 2024-04-17 nutarimas Nr. 64-ANR_N-1922-2024 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais, todėl su G. R. skundu nesutinka. Nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos, bei tenkinti G. R. prašymą – taikant švelnesnę atsakomybę, nei numatyta įstatymo leidėjo, neskiriant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-1922-2024 palikti nepakeistą ir G. R. skundo netenkinti.

Teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas R. P. iš esmės paaiškino, jog jis dirbo su porininku A. L.. Prieš galimai vairuotojų kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymą nufotografavo kelyje Marijampolė - Kybartai - Kaliningradas –, prieš sankryžą, kelio ženklą numatyta kelių eismo taisyklėse pažymėtu Nr. 110 „šalutinis kelias iš kairės“. Po to tarnybinį automobilį, kurį vairavo, sustabdė šalutiniame kelyje, kuris veda į minėtą sankryžą, tinkamu atstumu, kad matytų kelių transporto priemonių eismą minėtoje sankryžoje. Būdamas stovinčiame automobilyje, skundžiamame nutarime nurodytu, laiku ir vietoje pastebėjo kaip tamsios spalvos lengvasis automobilis minėtoje sankryžoje lenkė šviesios spalvos lengvąjį automobilį. Su porininku tai pastebėję, tarnybiniu automobiliu pasivijo tamsios spalvos lengvąjį automobilį, kurį vairavo, kaip teismo posėdžio metu atpažino, G. R.. Šiam pranešė apie jo padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Į tai G. R. atsakė, kad sutinka, kad lenkė automobilį, bet nematė ženklo „šalutinis kelias iš kairės“. Iš esmės atsakė, kad G. R. neprašė važiuoti pasižiūrėti ar tikrai yra minėtas kelio ženklas. Jis nematė, kuriuo metu R. R. vairuojamas automobilis pradėjo lenkimą. Tačiau šis lenkimas buvo prieš minėtą sankryžą. Jis negali pasakyti koks buvo tikslus atstumas nuo minėto ženklo iki minėtos sankryžos, ir koks atstumas nuo minėtos sankryžos iki vietos, kurioje jis, tarnybiniame automobilyje pastebėjo tamsios spalvos automobilį lenkiantį sankryžoje šviesios spalvos lengvąjį automobilį.

Teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas A. L. iš esmės paaiškino, jog jis dirbo su porininku R. P.. Iš esmės jis nurodė tas pačias aplinkybes ir atsakė į klausimus kaip ir liudytojas R. P..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundo dalis tenkinama.

G. R. nagrinėjamu skundu iš esmės prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes pareigūnė skundžiamu nutarimu nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Pagal byloje esančius rašytinius duomenis, teismo posėdžio metu policijos pareigūnų R. P., A. L. duotus paaiškinimus, peržiūrėtą vaizdo ir garso įrašą patikimai nustatyta, kad G. R. 2024 m. kovo 9 d. 11.30 val., kelio Marijampolė – Kybartai – Kaliningradas 16,990 km., vairuodamas lengvąjį automobilį Opel, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) lenkė kitą transporto priemonę vietoje kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, t.y. sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu nr. 110‚ „šalutinis kelias iš kairės“. Byloje pateikti duomenys: kelio ženklo fotonuotrauka, vaizdo įrašas, bei minėtų liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad skundžiamame nutarime nurodyta vieta, atitinka sankryžą. Šios aplinkybės jokiais patikimais duomenimis nepaneigtos (nenuginčytos). Nenustatyta priežasties anksčiau minėtų liudytojų teisme duotais paaiškinamais, anksčiau minėtais duomenimis abejoti, netikėti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. R. reikšdamas antrąjį prašymą, pagal šį pagrįsti aprašytas aplinkybes iš esmės pripažįsta padaręs skundžiame nutarime aprašytą administracinį nusižengimą.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo medžiagą, skundžiamą nutarimą priėmusios pareigūnės įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad ši priėmė pagrįstą ir teisėtą G. R. atžvilgiu nutarimą.

Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku, vietoje, būdu G. R. pažeidė kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatytą reikalavimą, o už tai numatyta atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

G. R. veiksmai nusižengimo tyrimo metu buvo kvalifikuoti tinkamai. Nusižengimo tyrimo medžiagoje pakako patikimų, teisėtai gautų įrodymų pagrindžiančių G. R. kaltę pažeidus minėtų taisyklių reikalavimą. Todėl pareigūnės priimtas skundžiamas nutarimas G. R. kaltės, nusižengimo kvalifikavimo aspektais pagrįstas, teisėtas. Be to, anksčiau aprašyti teismo posėdžio metu gauti įrodymai (liudytojų R. P., A. L. paaiškinimai) patvirtina tai, kad G. R. atžvilgiu priimtas minėtas klausimais pagrįstas, teisėtas nutarimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. R. už padarytą nusižengimą paskirta minimali bauda.

Pagal skundžiamą nutarimą priimant esančius duomenis, kurie reikšmingi skiriant G. R. baudą, teismas sprendžia, kad pareigūnė priėmė pagrįstą sprendimą dėl G. R. baudos dydžio paskyrimo. Todėl skundžiamas nutarimas G. R. kaltės, jam inkriminuoto nusižengimo kvalifikacijos, paskirtos baudos klausimais nenaikinamas, skundas šioje dalyje netenkinamas.

Šiuo atveju byloje esantys duomenys, G. R. prie skundo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad yra priežastis (visuma aplinkybių) taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti G. R. sutrumpinus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-253-255/2017).

G. R. nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju G. R. iš esmės nurodė, kad lenkdamas lengvąjį automobilį nematė kelio ženklo, jog priešais kelio kairėje juostoje automobilių nebuvo, jog nesitikėjo, jog lenkimas užtruks, tęsis sankryžoje. Jis išlaiko šeimą, rūpinasi ligota sutuoktine, teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, tikslu išlaikyti pajamų šaltinį. Jis legaliai dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, ženkliai sumažės G. R. pajamos. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad dėl G. R. padaryto pažeidimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Nėra duomenų, kad G. R. baustas administracine tvarka už analogišką kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai rodo, kad anksčiau aprašytas G. R. administracinis nusižengimas yra atsitiktinis. Visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog G. R. paskirtos administracinio poveikio priemonės dydis šiuo atveju yra neproporcingas ir neadekvatus jo padarytam administraciniam nusižengimui. Be to iš peržiūrėto įrašo matyti, kad jis nuoširdžiai gailisi; jo pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nesąmoningai, nesiekiant tyčia pažeisti įstatymą; teisė vairuoti jam yra labai būtina kaip sąlyga, tam kad galėtų dirbti, rūpintis artimaisiais; jis nėra teistas, niekada nebuvo baustas už šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

G. R., darydamas nusižengimą, prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jam dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai turi būti adekvatūs jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Skiriama nuobauda siekiama, ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-256-651/2017).

Įvertinus visa tai bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad G. R. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams yra neproporcinga jo padarytam nusižengimui, ir nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti G. R. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskiriant trumpesnę nei sankcijoje numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimali trukmė.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2024 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 64-ANR_N-1922-2024 keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir G. R. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 mėnesio terminui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti skundo dalį.

Pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėjos A. Č. 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 64-ANR_N-1922-2024 (ROIK: 24233911635), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieno) mėnesio terminui.

Kitą 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo dalį dėl baudos paskyrimo palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.