Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. N.-D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DOGAS“ netiesioginį ieškinį atsakovams M. D., L. N.-D., bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Devalokas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DOGAS“ ieškiniu prašo: 1) pripažinti negaliojančiomis: i) bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Devalokas“ ir M. D. sudarytą 2020 m. kovo 1 d. paskolos sutartį ir priteisti atsakovei BUAB „Devalokas“ iš atsakovo M. D. 229 600,00 Eur; ii) BUAB „Devalokas“ ir L. N.-D. sudarytą 2021 m. kovo 12 d. žemės sklypo ir vienbučio gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį; iii) M. D. ir L. N.-D. sudarytą 2021 m. rugsėjo 14 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį; 2) taikyti restituciją – priteisti atsakovei BUAB „Devalokas“ nuosavybės teise ginčijamais sandoriais perleistą turtą: 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-vienbutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius .(duomenys neskelbtini),; 3) įpareigoti atsakovę BUAB „Devalokas“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais įsiteisėjimo dienos įsiregistruoti nuosavybės teises į BUAB „Devalokas“ priteistą turtą; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bei uždrausti L. N.-D. disponuoti 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatu-vienbučiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, esančiais (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo nekilnojamasis turtas). Prašymas takyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

1.1. Ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

1.2. Yra grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi atsakovai M. D. ir L. N.-D. jau buvo ėmęsi aktyvių veiksmų, kuriais siekė apsunkinti išieškojimą iš ginčo nekilnojamojo turto, taip pat jį perleidžiant neatlygintinai.

1.3. Ieškovė prašo areštuoti tik iki ginčijamų sandorių sudarymo atsakovei BUAB „Devalokas“ priklausiusį ginčo nekilnojamąjį turtą, dėl kurio perleidimo yra pažeisti atsakovės BUAB „Devalokas“ ir jos kreditorių interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė įrašą viešame registre dėl atsakovei L. N.-D. priklausančio nekilnojamojo turto: 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato–vienbučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio bei teisinio pagrindo turinį ir pridėtų rašytinių įrodymų visetą, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė, be kita ko, prašo pripažinti negaliojančiomis atsakovų BUAB „Devalokas“ ir M. D., L. N.-D. sudarytą 2021 m. kovo 12 d. ginčo nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį bei atsakovų M. D., L. N.-D. sudarytą 2021 m. rugsėjo 14 d. sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartį, kurios pagrindu visas ginčo nekilnojamasis turtas priklauso atsakovei L. N.-D. bei taikyti restituciją – grąžinti ginčijamais sandoriais perleistą atsakovei ginčo turtą.

5. Teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio patenkinimo atveju būtų atkurta teisinė padėtis, buvusi iki ginčijamų sandorių sudarymo. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, egzistuoja jo perleidimo tretiesiems asmenims galimybė, kurią įgyvendinus, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Tačiau atsižvelgęs į proporcingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitiktų įstatyme įtvirtintų tokio pobūdžio priemonių taikymo tikslo, pernelyg suvaržytų atsakovų teises. Laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl draudimo atsakovei perleisti ginčo turto nuosavybės teisę pritaikymas šiuo konkrečiu atveju atitinka proporcingumo principą ir nevaržo atsakovės teisių daugiau, negu to reikia teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymo užtikrinimo tikslui pasiekti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokios laikinosios apsaugos priemonės bylos nagrinėjimo procese pritaikymas užtikrins teisinės padėties tarp šalių stabilumą iki bus išspręstas jų ginčas.

III. Atskirojo skundo i atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovė L. N.-D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

7. Nurodo, kad apeliantė nesutinka su ieškove, kad grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui patvirtina tai, kad atsakovai ėmėsi aktyvių veiksmų, kuriais siekta apsunkinti išieškojimą iš ginčo nekilnojamojo turto, taip pat jį perleidžiant neatlygintinai bei atsakovai sieks perleisti turtą tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti, o tai apsunkins ar padarys neįvykdomu sprendimą. Šie ieškovės teiginiai yra nuomonė ir nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Apeliantė neturi kito nekilnojamojo turto, išskyrus ginčo nekilnojamąjį turtą. Atsakovas M. D. neturi jokio nekilnojamojo turto. Ginčo turte gyvena L. N.-D., M. D. ir jų nepilnamečiai vaikai. Asmenys, turintys nepilnamečių vaikų ir norintys parduoti nekilnojamąjį turtą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.85 straipsnio 2 dalimi ir CPK 579–582 straipsniais, privalo kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo. Taigi, apeliantė neturi ketinimo perleisti savo vienintelį turtą tretiesiems asmenims ar atlikti kitus veiksmus, keliančius grėsmę būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė turėjo pateikti savarankiškus įrodymus, pagrindžiančius apeliantės nesąžiningumą, susijusį su siekiu išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių apeliantės nesąžiningumą. Ieškovės spėjimas, kad, galimai apeliantė nevykdys jai nepalankaus teismo sprendimo, nepatvirtina poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tik išnagrinėjus ginčą iš esmės bus atsakyta į klausimą, ar apeliantė buvo sąžininga sutartinių teisinių santykių šalis.

8. Ieškovė UAB „DOGAS“ atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

9. Pažymėjo, kad apeliantė nenurodo, kaip teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo jos, kaip ginčo turto savininkės, teises ir interesus. Aplinkybė, kad ginčo turtas yra apeliantės šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena ir nepilnamečiai vaikai, todėl apeliantė neturi ketinimo ginčo nekilnojamąjį turtą parduoti arba kitaip apsunkinti, neeliminuoja skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo, pagrįstumo ir tikslingumo. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus teisinio reguliavimo pakeitimams, teismo leidimų išdavimo funkcijos yra perduotos notarams. Sutuoktinių turto pasidalijimo ir dovanojimo sutartimi ginčo nekilnojamasis turtas neatlygintinai. Atsakovas M. D. (apeliantės sutuoktinis) jokio nekilnojamojo turto neturi. Apeliantė veikė su sutuoktiniu nesąžiningai, t. y. jau buvo ėmusis aktyvių veiksmų siekiant apsunkinti ar padaryti neįmanomu atsakovo M. D. finansinio įsipareigojimo išieškojimo iš jam priklausiusio ginčo turto, jį įsigyjant neatlygintinai.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: i) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; ii) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

12. Pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013 ir kt.). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

13. Ieškinio dalykas ir reikalavimai suformuluoti aiškiai, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, kurias pagrįsti pateikti įrodymai. Akivaizdžių ieškinio reikalavimų nepagrįstumo nenustatyta. Ieškovė pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad yra pirmoji privalomoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

14. Vien nustatyta aplinkybė, jog ieškinys prima facie (preliminariai) yra pagrįstas, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškovei, prašančiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kilo pareiga: i) nurodyti grėsmę jos turtiniams interesams (galimai palankaus sprendimo įvykdymui) sukeliančius atsakovo veiksmus (nesąžiningumą) (žr. pvz,., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m, sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018) ir ii) pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovų nesąžiningumą (veiksmus dėl iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu atsakovų atliktų veiksmų, nukreiptų jų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, suvaržyti ar pan.) (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020).

15. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apeliante, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad apeliantė, sužinojusi apie nagrinėjamos bylos iškėlimą, ėmėsi realių veiksmų, susijusių su ginčo nekilnojamojo turto apsunkinimu, realizavimu ir pan. (CPK 178 straipsnis). Tačiau iki bylos iškėlimo sutuoktinių M. D. ir L. N.-D. atlikti veiksmai patvirtina, jog ginčo nekilnojamasis turtas neatlygintinai atiteko (priklauso) apeliantei. Atsakovas M. D. jokio nekilnojamojo turto neturi.

16. Atkreipiamas dėmesys į teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, jog tais atvejais, kai ginčijama arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Vien tik aplinkybė, kad ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovams sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2014). Šiuo atveju ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais turtinius sandorius, kurių (ir prašomos taikyti restitucijos) objektas yra apeliantei nuosavybės teise priklausantis ginčo nekilnojamasis turtas, t. y. ieškovės UAB „DOGAS“ materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai susijęs su ginčo objekto teisinio režimo, statuso pasikeitimu – ginčo turtas (1/2 žemės sklypo ir pastatas-vienbutis gyvenamasis namas) galimo ieškinio patenkinimo atveju bus grąžintas atsakovės BUAB „Devalokas“ nuosavybėn.

17. Akcentuotina, kad įrašas viešajame registre atliekamas dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė (įrašas viešame registre) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).

18. Išaiškintina, kad apeliantė, kuriai yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, norėdama sudaryti sandorius, susijusiu su ginčo nekilnojamuoju turtu, privalo kreipti į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir šį klausimą sprendžia teismas. Kitokie veiksmai, susiję su savavališku ginčo nekilnojamojo turto, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apsunkinimu, reikštų nesąžiningumą ir apeliantei atitektų visos iš neteisėtų veiksmų kylančios pasekmės.

19. Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ir pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo, susijusio su ginčijamais sandoriais, įvykdymą. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

20. Dėl kitų atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

21. Kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.